valstiečių laikraštis 2014 10 29

Download Valstiečių laikraštis 2014 10 29

Post on 06-Apr-2016

225 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2014 10 29

TRANSCRIPT

  • MSPALIODTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR

    m6ALSTYBINSAUGALININKYSTSTARNYBOSPRIE EMSKIOMI-NISTERIJOS INSPEKTORIAI SUPRANTAREIKALAVIMABSURDIKUMTAIAUNEGALIIGNORUOTI3VEIKATOSAPSAU-GOSMINISTERIJOSNURODYM

    m EMDIRBIKSPECIALYBISTU-DENTAMS IRPROFESINIMOKYKLMOKSLEIVIAMSGIJUSIEMSTEORINIINILABAISVARBUSKMINGAIAT-LIKTIPRAKTIK*VISUOMETLAUKIAALIOJODIPLOMOSAVININKAIPER-DUODANTYSSAVOGERJPATIRT

    m!LBINA$AMAAUSKIENNE-SIVAIZDUOJAGYVENIMOBETEATROIRNIEKADANESIVAIZDAVONETVAI-KYSTJE

    m+LAIPDOSRAJONO,APIPAGRINDINMOKYKLASUAVIKIEKVIE-NKURISPERENGIAIOSMOKSLOVENTOVSSLENKST.EATSITIKTINAIJOJESIKRS4OLERANCIJOSUGDYMOCENTRAS

    iandien skaitykite:

    MOTERS PASAULIS, 13 p. f

    46)+36)%3!, 11 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    +).).+).)/3, 8 p. f

    0ENKTADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisEE=REHUO

    1O

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    "RIUSELISPAGALVIENABLONNORIISKIRTIMAIAUPALANKIASKI-NINKAUTIVIETOVESVISOSE%3ALY-SE%UROPOS+OMISIJANESUPRANTAVIENOSVARBIAUSIKRITERIJPA-GALKUR,IETUVOJEBUVONUSTATO-MOSMAIAUPALANKIOSKININKAU-TIVIETOVSTYEMSNAUMOVERTINAMOBALAIS

    6ISIEMSVIENODIKRITERIJAI

    Lietuvos emdirbiai, dirban-tys maiau palankiose kininkau-ti vietovse, sitikin, kad pagal t pai metodik vis ES valstybi nemanoma surikiuoti, nes kinin-kavimo slygos alyse narse yra labai skirtingos. Kakada Nikita Chruiovas visoje Taryb Sjun-goje liep auginti kukurzus. Da-bar panaios komandos ataidi i Briuselio. Kad ir kokiais kriterijais bt remiamasi, Anyki rajono em netaps derlingesn. Taiau jei perbraiant nenai Lietuvos emi emlap io krato ems nebt priskirtos prie toki emi, ia dirbantiesiems bt smgis, teig Romualdas Kubaitis, kinin-kaujantis nenaiose Anyki ra-jono emse ir neramiai laukian-tis pokyi.

    Lietuvos kinink sjungos (LS) Ignalinos skyriaus vado-v Marijona Lukaeviien taip pat kritikai vertino visoms ES a-lims nustatytus vienodus kriteri-jus maiau palankioms vietovms iskirti: Ms kalvot reljef no-rt prilyginti Pranczijos krato reljefui. Bet ar mes galime kaip pranczai pakalnse auginti vy-nuoges? Tie, kurie visoms alims primeta vien metodik, turt mus suprasti.

    !RVENTAKARV

    kininkai susirpin, kad ma-iau palanki kininkauti vietovi emlapis Lietuvoje perbraiomas jau antr ar trei kart. Ir iki iol neaiku, kokiomis slygomis jiems jau kitmet teks kininkauti e-mse, kuriose iauga daug maes-ni derliai.

    *QGAHP=2 p. f

    %3PRIMESTASABLONASGALIBTIPRATINGAS

    KININKASTEISYBSIEKOTEISMUOSE0ANEVIORAJONOKININKAS$ONATASMIGINASKREIPSIa6ALSTIEILAIKRAIOkREDAKCIJIRPAPA-SAKOJOAPIESAVOBENDRADARBIAVIMSUGRDUSSUPERKANIA5!"a!GRORODEOk.EVIENUSMETUSSUIABENDROVESKMINGAIDIRBUSIAMKININKUIPRIREIKVARSTYTITEISMDURIS *QGAHP=3 p. f

    +ITAS6,NUMERISIEISPENKTADIENSPALIOD

    .ENAIEMIIRKALVOTVIETOVIKRATUOSEDIRBANTYSEMDIRBIAILAUKIAKADABUSPATVIRTINTASNAUJASMAIAUPALANKIKININKAUTIVIETOVIEMLA-PIS*ISBUSPERBRAIYTASREMIANTISNAUJAISKRITERIJAISTODLKAIKURIEKININ-KAIGALINETEKTIKOMPENSACINIIMOKBEKURIJIEMSBUSSUNKUISILAIKYTI

    )=NPUJK2E@V>AHEKJQKPN=QG=

  • 2 MSPALIODmNr. 87 (9415) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Ne visi ES silomi kriteri-jai mums priimtini, o tuos, kurie mums tinka, Briuselis atmeta. Sen-buvse alyse nra ems vertini-mo pagal jos naum, todl ES pa-

    reignai sako, kad tokio kriterijaus nesupranta: es negali palyginti su Vokietija, Italija, Ispanija, paste-bjo LS Zaras rajono skyriaus vadovas Darius Vilinas.

    R.Kubaitis sitikins, kad lo-gikus ir pagrstus argumentus turi bti siklausyta tiek Vilniuje, tiek Briuselyje: Juk, be vis kriteri-j, yra ilgamet patirtis, kiek der-liaus gaunama, tarkime, Anyki ir Kdaini kratuose. Skirtumas akivaizdus, tad argi sudtinga tai suprasti? Manau, nesudtinga, tik reikia pasistengti tai parodyti ir rodyti, o ne aklai priimti pasily-tas direktyvas. Ar jos venta kar-v? Ar mes banan respublika, kad negalime apginti savo intere-s? O gal nenorime ar nesugebame to padaryti?

    Anot R.Kubaiio, kitais metais kininkams atsivers akys, kai pa-matys, kad tiesiogins imokos bus apie 40 lit maesns nei imets. Tai kur tos ikovotos didesns i-mokos?! O jei dar neteksime imo-k u kininkavim nederlingose emse? Kas bt, jei taip pasielg-t su vokieiais ar pranczais? retorikai klaus anyktnas.

    Europos kinink kongrese dalyvavusi M.Lukaeviien buvo maloniai nustebinta, kad Lenkijos atstovai labai atriai kl klausimus ir dl Rusijos embargo padarini, ir kt. O mes labai lengvai visko atsisakome, kas mums naudinga, o paskui sksiojame rankomis ir sakome, kad ms neigirdo. tai ir dl nenai emi turime labai svari argument, tik reikia pasi-stengti juos pateikti, samprota-vo Ignalinos rajono kinink.

    "EPARAMOSPRAT

    Lietuvos nederling emi naudotoj asociacijos pirminin-kas Juozas Baublys pastebjo, kad nesvarbu, kokia valdia bt, em-

    dirbi visuomeninms organiza-cijoms kaskart vis tenka rodin-ti, jog nenaiose emse dirbantys kininkai be paramos neigyven-t. Derlingose emse dirbani kinink derlius 58 tonos gr-d i vieno hektaro, o kininkai, trisiantys nederlingose emse, i hektaro prikulia tik 23 tonas grd, kartais ir maiau. Netgi derling emi Lietuvos kininkai be paramos nepajgs konkuruoti su kit Europos ali kininkais. O k daryti nederling emi ki-ninkams? Jiems gali tekti tik vege-tuoti, sak J.Baublys.

    Pasak M.Lukaeviiens, tiems, kurie dirba em, nereikia net ai-

    kinti, kad kininkaujant skurdio-se ir maiau derlingose emse kompensacin parama labai svar-bi. Ms derliai nedideli, be to, ne visas kultras galime auginti. Kad ir kiek bertum tr, daugiau derliaus neuaugs. O konkuruo-ti tenka vienodomis slygomis, kalbjo kinink.

    LS atstov pabr, kad naujo maiau palanki kininkauti vie-tovi emlapio neramiai laukia tie kininkai, kurie dalyvauja Kai-mo pltros programos priemonse ir gyvendina investicinius projek-tus. pajamas jie yra trauk kom-pensacin param, kurios netek dauguma j patirt ok.

    J.Baublys teig, kad atotr-kis tarp skirtingomis slygomis kininkaujanij vis didja, to-dl mokti kompensacines imo-kas, kurios bent i dalies padengia

    negautas pajamas, nenai e-mi kininkams bt pratinga. Anksiau kompensacin imoka didelio nepalankumo kininkau-ti vietovse buvo 260 Lt, o mao nepalankumo 195 Lt u hekta-r. Pernai jos sumajo atitinka-mai iki madaug 170 Lt ir 130 Lt u hektar.

    0RIEKAITAUJA DLSOFOSKININK

    D.Vilinas apgailestavo, kad dl kompensacini imok reikia kau-tis ne tik su valdia. Ir kolegoms i derling rajon tenka nuolat ro-dinti, kad nenaias emes dekla-ruoja ir param pretenduoja ne tik vadinamieji sofos kininkai. Taip, sofos kinink yra nenaiuose rajo-nuose. Teisybs dlei reikia pasaky-ti, kad toki emi ms krate yra prisipirk ir jas deklaruoja tie pa-tys turtingi emdirbiai, tarstel-jo zarasikis. Jis pridr, kad nerei-kt piktintis sofos kininkais, nes juos iaugino pati ES. tai ir kitais metais perniek gali nueiti ems kio ministerijos pastangos privers-ti tuos, kurie deklaruoja pievas, lai-kyti gyvulius, nes ES toki priemo-ni nepalaik.

    Taiau, be sofos kinink, daug emdirbi ia i tikrj kininkau-ja ir gamina ems kio produkci-j. Jiems kininkavimo slygos daug sudtingesns, nes vienam produk-cijos vienetui pagaminti patiria-ma apie 50 proc. daugiau snaud nei derlingose emse. Norint gy-vuliams paruoti paaro, reikia nu-ienauti daugiau hektar. Vadina-si, labiau dvisi technika, daugiau sunaudojama degal, aikino D.Vilinas.

    .EPATINKAGAMYBA

    ems kio viceministras Albi-nas Eerskis utikrino, kad nena-i emi kininkai be kompen-sacini imok neliks, nes naujam finansiniam laikotarpiui tam jau atriekta arti milijardo lit apie 10 proc. maiau nei buvo skirta 20072013 m. Daugiau l ne-

    bus, tad paramos paklod tampys rajonai ar seninijos.

    Anot ems kio viceministro, dabar svarbiausia kuo teisingiau j idalyti Lietuvos emdirbiams. Slygos dar nra galutinai sude-rintos su EK. Suprantama, kad su-dtinga rasti vien metodik visoms

    alims. Apibriant maiau palan-kias kininkauti vietoves ir anks-iau buvo, ir dabar yra subjektyvi kriterij. Kad ir kokie jie bt, dau-giau finansavimo nebus skirta. Jei pagal nustatytus ir suderintus krite-rijus plotas padids, sumas imo-kos. O jei plotas sumas, imokos bus didesns, dst A.Eerskis.

    Jis pabr, kad kompensacins imokos yra daugiau moralin pa-rama kininkams, dirbantiems tiek didelio, tiek mao nepalankumo vietovse. Derlius gerose ir pras-tose emse skiriasi maiausiai 2 tonomis. Taigi, kad bt suvieno-dintos kininkavimo slygos, ne-nai emi kininkams reikt mokti maiausiai apie 800 lit u hektar. Todl skiriant kelis kartus maesn param norima bent mo-ralikai palaikyti tuos, kurie nepa-lieka dirvonuoti nenai emi, o gamina ems kio produkcij, aikino ems kio viceministras.

    Taiau, kaip inoma, ES neska-tina ems kio produkcijos gamy-bos. Tokia politika gali paliesti ir kompensacins paramos gavjus. Gali bti teisintas kriterijus, pa-gal kur kompensacins imokos nepriklausys nenai emi ki-ninkams, jei j kyje pagaminama ems kio produkcija daugiau kaip 80 proc. alies vidurkio.

    Taip, yra pavojus, kad tie, ku-rie intensyviau dirbo ir pardav daugiau prekins produkcijos, bus nuskriausti u gamyb, pripa-ino A.Eerskis. Pasak ems kio viceministro, iemet siste-ma nesikeis, o kitmet kompen-sacins imokos bus mokomos pagal nauj tvark. Taiau tiems nenai emi kininkmas, kuri ems nepateks nauj maiau palanki kininkauti vietovi emlap, bus numatytas 2 3 met pereinamasis laikotarpis. Kitaip sakant, jiems bus imokta 80 proc. buvusi kompensacini imok, dar kitais metais 60 ar 50 proc. sumos.

    Dabar Lietuvoje yra 1,1 mln. ha nepalanki kininkauti vietovi. Naujam nepalanki kininkauti vietovi emlapiui sudaryti silo-

    mi 8 kriterijai: blogai (natraliai) drenuojami plotai, kurie didel met dal bna permirk vandeniu; dirvoemio tekstra ir akmenuo-tumas (smliai, smlingi priesm-liai, emapelki durpemiai); dir-voemio rgtingumas; pavirinis nuolydis; ema temperatra ir kt.

    Aktualijos

    E=J@EAJ>QOO=QHP=>APLK=HPAOJOJ=GPEAOEN@EAJKN=OJA@=QCPAOQEHO.UPKF(EAPQRL=OEAGO?EGHKJKOHJEO0ENPF=JPUO@A>AOU