Valstiečių laikraštis 2010 09 15

Download Valstiečių laikraštis 2010 09 15

Post on 24-Mar-2016

219 views

Category:

Documents

5 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 09 15

TRANSCRIPT

<ul><li><p>2010 rugsjo 15, treiadienis Nr. 73 (8988) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt</p><p>kinink inios Dl nepalanki or alies bul-</p><p>vi augintojai iemet neteko apie tredal derliaus.</p><p> Rietavo savivaldybs Batui kaime galima ivysti neprast re-gin didiul kmyn lauk.</p><p> Artimiausiu metu bus pradti kooperatins pieno perdirbimo mons projektavimo darbai, o mon statyti planuojama kit met pavasar.</p><p>Sodiet</p><p> Su adata susidraugavusi ki-nink neatsisako imtis ir sudtin-giausi klient usakym.</p><p> Ar priimsi mane lov, kai tapsi ponia? Tokio klausimo i savo sutuoktinio neseniai sulauk viena Josvaini miestelio (Kdaini r.) moteris.</p><p>iandien VL su priedu</p><p>etadien VL su prieduetadienis</p><p>Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt</p><p>Dar prie dvejus metus Vyriausy-b patvirtino asbesto turinio iferio alinimo nuo nam stog program. Per t laik i esms nenuveikta nie-ko seninijos tik iplatino anketas, </p><p>kuriose reikia nurodyti turimo ife-rio ant pastat kiekius. mons, ne-turdami pakankamai informacijos, kaip, kam ir kiek bus suteikta para-mos keiiant stogus, neskuba net pil-dyti silom anket.</p><p>Valdiai kriz tapo gera priedan-ga nieko nedaryti iai programai </p><p>gyvendinti. monms trksta in-formacijos apie saug asbesto tu-rinio iferio paalinim. </p><p>Be to, iferio igabenimas nema-ai kainuoja, todl nenuostabu, kad daug ios pavojingos mediagos at-siduria pamikse.</p><p>Nukelta 3 psl. f</p><p>Mato eero prat</p><p>Aplinkos ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje Ar iemet inyks jau 80 met nykstantis Rkyvos eeras? mokslininkai pri-paino, kad Rkyvos eero bkl yra tiesiog apverktina ir toki j padar btent mogaus veikla.</p><p>Martyno Vidzbelio nuotrauka</p><p>Martyno Vidzbelio nuotraukos</p><p>Apie tai 4 psl. f Apie tai 7 psl. f</p><p>gyvendinant Vyriausybs parengt asbesto alinimo program ap-siribojama tik visiems seniai inomo fakto konstatavimu kenksmin-gais sveikatai stogais udengti dauguma anksiau statyt nam.</p><p>Mirusio alies vadovo monos Kristinos Brazauskiens praymas gauti rent sukl audr visuomenje politikai ir fi losofai nesutaria, ar ir taip turtinga nal nusipeln papildomos paramos. </p><p>Kenksmingus iferio stogus ardo tik vtros</p><p>Prezidento nals renta padalijo Lietuv pusiau</p><p>Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 psl. </p><p>Dkinga Lietuva pasitiko savo naujus didvyrius</p><p>Pirmadienio vakar daugia-tkstantin jaunimo minia Vilniaus Rotus aiktje pasitiko naujus krepinio dievaiius, i Stambulo Lietuv parveusius pasaulio em-pionato bronzos medalius. </p></li><li><p>2 2010 rugsjo 15 Nr. 73 (8988)Valstiei laikratis</p><p>Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt</p><p>Pagal iuo metu galiojant sta-tym, K.Brazauskienei priklauso valstybin nals renta, siekianti pus prezidento valstybins ren-tos dydio 6 960 Lt. </p><p>ia teise moteris pasinaudojo ir pateik praym. Prie tai ji atsisa-k viebuio Crown Plaza direk-tors pareig ir jas perleido savo snui. Tai sukl kai kuri valdan-iosios daugumos politik pasipik-tinim, tad jie nedelsdami puol keisti statym, kad K.Brazauskien negaut nals rentos.</p><p>Silo keisti rent skyrim</p><p>Valdaniosios Tvyns sjungos nariai suabejojo, ar moralu i rent gauti, kai K.Brazauskien yra ir taip turtinga moteris. Ji valdo didel dal Crown Plaza viebuio akcij. Be to, po vyro mirties moteriai leista ir toliau gyventi Prezidento rezidenci-joje Turnikse.</p><p>Socialins apsaugos ir darbo mi-nistras Donatas Jankauskas Vyriau-sybei tuoj pat pasil keisti valstybi-ni pensij ir rent skyrimo slygas. Silome neplsti privilegij, o pa-keisti skyrimo ir mokjimo principus taip, kad valstybini pensij ir rent imokos dydis priklausyt nuo gauna-m pajam dydio, sak ministras D.Jankauskas.</p><p>Taip es bus ukirstas kelias ren-t gauti asmenims, kurie ir taip ne-skursta.</p><p>Ragina perirti principus</p><p>Parlamentaras Jurgis Razma teigia, kad K.Brazauskiens rentos skyrimo atvejis parodo netobulus rent sky-rimo principus. Jeigu renta skiria-ma atsivelgiant asmens pajamas, tai tokios rentos skyrim reikt sieti su absoliuiai visomis pajamomis, o ne tik su draudiamosiomis, Valstie-i laikraiui sak J.Razma. Koks skirtumas, ar mogus gyvena i darbo santyki, ar gyvena i gaunam divi-dend. Juk jie taip pat yra pajamos.</p><p>Seimo narys teigia, kad bet ko-kiu atveju diskusija dl rentos K.Brazauskienei bus naudinga atei-tyje. Klausimas turi bti toks ar rent skiriame nepriklausomai nuo </p><p>asmens pajam, ar vis dlto velgiame to mogaus nuopelnus valstybei, sak J.Razma.</p><p>K.Brazauskien eid diskusijos</p><p>A.Brazauskas Lietuvos preziden-tu penkeri met kadencijai buvo i-rinktas 1993 m. Tada u j balsavo 60 proc. alies piliei.</p><p>Beveik vis kadencij ofi cialaus vi-zito kartu su juo keliaudavo viena i dukter ir taip jos prisiimdavo pirmo-sios alies ponios pareigas.</p><p>A.Brazausko sutuoktine ponia Kristina tapo tik 2002 m., nors jie abu neslp, kad ilti jausmai juos siejo jau seniai.</p><p>Pati K.Brazauskien Valstiei laikraiui nekomentavo pastarj savaii vyki. Moteris, atrodo, yra labai sieidusi dl kilusios diskusi-j audros.</p><p>Sprendimas dl rentos skyrimo dar nra priimtas, tikino ministras D.Jankauskas. Gyvename teisinje valstybje, todl turime laikytis staty-m ir elgtis taip, kaip jie nustato.</p><p>Pradjo nuo baleto okj ir daininink</p><p>Seimo Socialini reikal komite-to narys Algirdas Sysas primin, kad pirmosios rentos 19961997 m. pra-dtos skirti baleto okjams ir daini-ninkams.</p><p>iems monms skyrme po 500 lit ir tada niekas neklaus, turi jie na-mus, kokio nors turto ar neturi, dsto jie mokyklose ar nedsto, pasako-jo A.Sysas.</p><p>Vliau atsirado signatar, prezi-dento ir sportinink rentos, kurios, pasak A.Syso, buvo susietos su paja-momis. Politiko teigimu, iuo metu apskritai yra nepadoru kalbti apie rentos neskyrim K.Brazauskienei, nes valstyb sipareigojo remti jai nu-sipelniusius mones. K.Brazauskien pretenduoja toki nals rent, kuri jai nustato teiss aktai, ir tos rentos </p><p>skyrimas visikai nesiejamas su tur-tu, teig A.Sysas.</p><p>Perlenk lazd</p><p>A.Sysas teig, kad K.Brazaus-kiens rentos skyrimo klausim pra-dj kvestionuoti Tvyns sjungos atstovai Socialini reikal komite-tui pateik visikai prietaring si-lym.</p><p>Arimantas Dumius pasi-l Nepriklausomybs akto signata-rams prilyginti atuonis partizanus, kurie 1949 m. pasira Lietuvos lais-vs kovos sjdio deklaracij, kal-bjo A.Sysas. ias signatar rentas pretenduot ne tik mint partizan vaikai, bet ir ankai. Tokiu bdu ren-</p><p>t gaut ir buvusio brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukt, Seimo nar Auksut Ramanauskai-t-Skokauskien, ir partizano Petro Bartkaus du ankai, iuo metu gy-venantys Panevyje.</p><p>A.Syso odiais, partizan gar-bei galime pervadinti gatves ir mies-tus, bet jei iki iol kit Nepriklau-somybs akto signatar vaikaiiai rent negaudavo, kodl turtume daryti iimtis?</p><p>iuo metu signatar, j nali ir nalaii rentas gauna 69 asme-nys. 2009 m. jiems buvo imokta 3,1 mln. Lt.</p><p>Krepininkai dar nenusipeln</p><p>Rentas gaunani moni Lie-tuvoje nra daug i viso apie 150 asmen. Rentas, kaip ir valstybines pensijas, skiria atsakingos institu-cijos. Pavyzdiui, prezidentui ren-t moka Prezidento kanceliarija, o Nepriklausomybs akto signatarams rentos mokamos i Seimui skirt l.</p><p>2010 m. sausio 1 d. duomenimis, mokslinink valstybines pensijas gauna i viso 2 670 gavj, o jiems kasmet imokama apie 16 mln. Lt.</p><p>Pirmojo ir antrojo laipsnio vals-tybines pensijas u nuopelnus gauna 1 360 asmen, kuriems 2009 m. i viso buvo imokta 7,5 mln. Lt.</p><p>Rentas gauna 81 buvs sportinin-kas. Jiems pernai imokta 2,8 mln. Lt. Kompensacines imokas gauna ir </p><p>74 meno mons, kuriems padalyta 440 tkst. Lt.</p><p>Be kita ko, pasaulio empionate Turkijoje bronzos medalius ikovo-jusiems krepininkams rentos dar nepriklauso. K.Kemzros auklti-niai jas pretenduot tik tuo atveju, jei bt tap pasaulio empionais.</p><p>Aktualijos</p><p>statymo reikia laikytisVytautas Radvilas, fi losofas</p><p>Renta yra ypatingas asmens nuopeln pripainimo bdas, todl ji paprastai skiriama paiam nusipelniusiam asme-niui. Kitas dalykas, kur visikai neat-sivelgiama Lietuvoje, tai rentos dydis, kuris daugelyje valstybi nesiskiria nuo didels pensijos. O Lietuvoje kadencij baig prezidentai gauna nepaprastai di-deles imokas, palyginti su kitais alies pilieiais. Kitose valstybse nieko pana-aus nra. Tos imokos yra daug ma-esns. Jos neatrodo kakokia ypatinga privilegija, bet yra grindiamos grynai fi losofi kai valstybei nusipeln asme-nys neturi gyventi skurde. Rentos skyrimo K.Brazauskienei atveju visikai akivaizdu, kad ji skiriama pa-gal statymus. Jos skyrimas yra teis-tas ir vienintel sininga ieitis i susi-dariusios situacijos skirti nals rent K.Brazauskienei. Taiau vertinant i rent socialinio teisingumo poiriu, ga-lima sakyti, kad i renta dl savo dydio yra visikai nepateisinama.</p><p>Nepagarba valstybeiSaulius Peelinas, Seimo narys</p><p>Man apskritai gda kalbti apie ren-tos skyrim K.Brazauskienei. Ne ma-ns, o visuomens reikt klausti ar ji gerbia savo valstyb, ar neger-bia. iuo atveju mes puolame mog (K.Brazauskien red. pastaba), kuris tik vykdo statym, bet umirtame t, kuris t statym apeina. Jei kabi-njamasi prie K.Brazauskiens, tai ia jos sins reikalas, kodl ji prao ar neprao rentos. Bet pamginkime su-keisti pavardes. Kas bt, jei vietoje K.Brazauskiens bt Alma Adamkie-n? Kaip bt tada? Tada tikriausiai tur-to neskaiiuotume. Manau, kad visikai nesvarbu, ar tas mogus turi turto ar neturi, nes ia visai ne pinig klausimas. Be to, K.Brazauskiens rentos skyrimo klausimas yra labai smarkiai politizuo-tas. Rentos skiriamos todl, kad vals-tybei nebt gda, jei vienas ar kitas aliai nusipelns mogus, nepalankiai susiklosius aplinkybms, netiktai pra-yt imaldos prie Auros vart. </p><p>Prezidento nals renta padalijo Lietuv pusiau</p><p>Rentos skiriamos todl, kad valstybei nebt gda, jei vienas ar kitas aliai nusipelns mogus, nepalankiai susiklosius aplinkybms, netiktai prayt imaldos prie Auros vart. </p><p>Martyno Vidzbelio nuotrauka</p><p>Valdov rm statyb reikalai daugyb paeidim pasirenkant darb rangov ir atliekant staty-bos darbus perduoti narplioti Ge-neralinei prokuratrai.</p><p>Valstybs kontrols teigimu, projek-to darb kaina iaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes ran-gos sutartyje nebuvo nustatyta galu-tin statinio kaina, laiku neparengtas viso rm komplekso projektas, sta-tybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrstai taikyti restauravimo darb kainiai, nenumatytos reikiamos ran-govo kontrols priemons.</p><p>Valstybs kontrol mano, jog Val-dov rm statybos pabrango dl to, kad Kultros ministerija, Vilniaus pi-li direkcija ir kitos institucijos, da-lyvavusios atstatant Valdov rmus 20002010 m., tinkamai nevykd vis joms pavest funkcij.</p><p>Pasak Valstybs kontroliers Gied-rs vediens, bendradarbiaudama su Viej pirkim tarnyba Valstybs kontrol nustat, kad Valdov rm atstatymo darbai buvo perkami ne-skaidriai ir paeidiant esmines Vie-j pirkim statymo nuostatas.</p><p>Audito metu Valstybs kontrol nustat, kad u rm atstatymo dar-bus Vilniaus pili direkcija mokjo pagal restauravimo darb kainius, nors nemaa dalis darb priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui mo-tyvavus vykdom darb unikalumu, 20052008 m. u atliktus darbus di-rekcija mokjo pagal didesnius, spe-cifi ni slyg paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet i koefi cient nepa-tvirtinusi, todl rm atstatymo kaina iaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.</p><p>Nors pirminje smatoje tyrin-jimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, i viso u tyrimus sumo-kta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Audi-toriai nustat atvej, kai tyrimams l-os buvo naudojamos neefektyviai.</p><p>Auditoriai konstatavo, kad u is-torinius ir architektrinius tyrimus Vilniaus pili direkcija su ekspertais atsiskait taikydama sutartinius kai-nius, o ne nustatytus teiss aktuose. Valstybs kontrols vertinimu, dal tyrimams panaudot l bt pa-vyk sutaupyti, jei bt kontroliuo-jama, kiek ir koki tyrim tikslinga atlikti. Pasak auditori, nors Valdov rmams atstatyti skirta keliskart dau-giau l nei planuota, rmai vis dar neatstatyti, nes Kultros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktins atstatymo ilaidos atitikt numatytas biudete, nevertino statyb paangos, nereikalavo pagrsti statybos biude-to virijimo.</p><p>Eltos inf.</p><p>Statyb reikalus narplios prokurorai</p><p>Raimundo uikos nuotrauka</p></li><li><p>32010 rugsjo 15 Nr. 73 (8988)Valstiei laikratis</p><p>Sena danga ir po kvalo</p><p>Prasiautus kvalui, nemaai gy-ventoj priversti dengti naujas stog dangas. Bet ne visi galjo atsisaky-ti pripainto kenksmingu asbestinio iferio dangos. Trak rajone esanio Dusmen kaimo bendruomens pir-minink Rima Korsakien pasakojo, kad j gyvenvietje daug moni po siautusios stichijos turjo remontuo-ti stogus. Tai, kad alyje paskelbta asbesto alinimo programa, niekaip nepaveik ms kaimo gyventoj, teig ji. Kelios eimos savo lomis </p><p>perdeng stogus nauja nekenksmin-ga danga, taiau dauguma lop sto-gus turtomis seno iferio lakt at-sargomis.</p><p>Varnos seninas Juozas Balevi-ius sak, kad nuo kvalo nukentjo pusimtis seninijos kaim. Kol kas tik renkamos paraikos ir aikinama-si, kokius nuostolius mons patyr, o apie konkrei fi nansin param kal-bti anksti, kol nra ini i Vyriau-sybs, sak seninas. Namai su nupltais stogais iuo metu udengti tik plvele.</p><p>J.Baleviius minjo, kad i seni-nijos tenka iveti daug vjo nupl-to iferio. Bda, kad jo igabenimas labai brangus mon prao 170 Lt u ivet ton asbestinio iferio, tvirtino seninas.</p><p>Atsikratyti brangu</p><p>Asbesto alinimo programai kol kas preliminariai numatyta skirti 22,6 mln. Lt. Dal l adta ileisti situa-cijos tyrimui, visuomens informavi-mui ir kitiems nekonkretiems daly-kams. Juk ir taip aiku, kad dauguma nam turi iferiu dengtus stogus ir jiems pakeisti reikia milijard.</p><p>Nusprendusieji patys keisti stog dangas susiduria su iferio paalini-mo rpesiais. Pernai keiiau kinio pastato stog ir numiau apie 100 kv. metr asbestinio iferio, pasakojo Alytaus rajono gyventojas Jonas Pan-gonis. Kelias dienas aikinausi, kur j galiau saugiai iveti. Galiausiai i-siaikinau, kad j turiu gabenti regio-no svartyn. Teko nuomotis sunkve-im, mokti svartyno vart mokest </p><p>(60 Lt u ton). Kaimynai, suinoj, kad ileidau apie 200 Lt, jog atsikra-tyiau iferiu, ivadino kvailiu ir sak bt patys t dang pasim ir pa-ires udeng arba sutrupin bei i-barst ant va kiemus. Manau, kad asbesto alinimo programa labiausiai turt rpintis nemokamu ir saugiu iferio igabenimu, o ne kurti nerea-lias vizijas, deklaracijas.</p><p>Vea pamikes</p><p>Statybini atliek igabenimo paslaugas teikianios Vilniaus mo-ns Kraukkita direktorius Kazi-</p><p>mieras Navackas sak sulaukiantis ir gyventoj usakym iveti ifer. Tai i tikrj nepigi paslauga, nes kainuoja transportas, degalai, svar-tyno vart mokestis, aikino di-rektorius. Kaina priklauso nuo nu-vaiuot kilometr, mainos dydio ir pan. Atsikratyti iferio netoli sos-tins vidutinikai kainuoja apie 300 Lt u ton. Girdjome, kad kituose regionuose ios paslaugos kaina dar didesn, kalbjo K.Navackas.</p><p>Vienur region atliek tvarkymo centrai ar komunalins mons savo aiktelse priima ifer nemokamai, kitur nustato minimal nemoka-m kiek, o u likus prao pinig. Pavyzdiui, Taurags regione ne-</p><p>mokamai galima palikti iki 100 kg, Utenos iki 120 kv. m iferio per metus, o tai Kauno regiono atliek tvarkymo centro aiktels keliuose rajonuose nemokamai priima tik 10 iferio lakt. Nenuostabu, kad ne-maai moni nesuka galvos, kaip atsikratyt...</p></li></ul>