2010 rugsėjo 15, trečiadienis • Nr. 73 (8988) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Ūkininkų žinios• Dėl nepalankių orų šalies bul-

vių augintojai šiemet neteko apie trečdalį derliaus.

• Rietavo savivaldybės Batušių kaime galima išvysti neįprastą re-ginį – didžiulį kmynų lauką.

• Artimiausiu metu bus pradėti kooperatinės pieno perdirbimo įmonės projektavimo darbai, o įmonę statyti planuojama kitų metų pavasarį.

Sodietė

• Su adata susidraugavusi ūki-ninkė neatsisako imtis ir sudėtin-giausių klientų užsakymų.

• Ar priimsi mane į lovą, kai tapsi ponia? Tokio klausimo iš savo sutuoktinio neseniai sulaukė viena Josvainių miestelio (Kėdainių r.) moteris.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Dar prieš dvejus metus Vyriausy-bė patvirtino asbesto turinčio šiferio šalinimo nuo namų stogų programą. Per tą laiką iš esmės nenuveikta nie-ko – seniūnijos tik išplatino anketas,

kuriose reikia nurodyti turimo šife-rio ant pastatų kiekius. Žmonės, ne-turėdami pakankamai informacijos, kaip, kam ir kiek bus suteikta para-mos keičiant stogus, neskuba net pil-dyti siūlomų anketų.

Valdžiai krizė tapo gera priedan-ga nieko nedaryti šiai programai

įgyvendinti. Žmonėms trūksta in-formacijos apie saugų asbesto tu-rinčio šiferio pašalinimą.

Be to, šiferio išgabenimas nema-žai kainuoja, todėl nenuostabu, kad daug šios pavojingos medžiagos at-siduria pamiškėse.

Nukelta į 3 psl.

Mato ežero pražūtį

Aplinkos ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje „Ar šiemet išnyks jau 80 metų „nykstantis“ Rėkyvos ežeras?“ mokslininkai pri-pažino, kad Rėkyvos ežero būklė yra tiesiog apverktina ir tokią ją padarė būtent žmogaus veikla.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Apie tai – 4 psl. Apie tai – 7 psl.

Įgyvendinant Vyriausybės parengtą asbesto šalinimo programą ap-siribojama tik visiems seniai žinomo fakto konstatavimu – kenksmin-gais sveikatai stogais uždengti dauguma anksčiau statytų namų.

Mirusio šalies vadovo žmonos Kristinos Brazauskienės prašymas gauti rentą sukėlė audrą visuomenėje – politikai ir fi losofai nesutaria, ar ir taip turtinga našlė nusipelnė papildomos paramos.

Kenksmingus šiferio stogus ardo tik vėtros

Prezidento našlės renta padalijo Lietuvą pusiau

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Dėkinga Lietuva pasitiko savo naujus didvyrius

Pirmadienio vakarą daugia-tūkstantinė jaunimo minia Vilniaus Rotušės aikštėje pasitiko naujus krepšinio dievaičius, iš Stambulo į Lietuvą parvežusius pasaulio čem-pionato bronzos medalius.

2 2010 rugsėjo 15 • Nr. 73 (8988)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Pagal šiuo metu galiojantį įsta-tymą, K.Brazauskienei priklauso valstybinė našlės renta, siekianti pusę prezidento valstybinės ren-tos dydžio – 6 960 Lt.

Šia teise moteris pasinaudojo ir pateikė prašymą. Prieš tai ji atsisa-kė viešbučio „Crown Plaza“ direk-torės pareigų ir jas perleido savo sūnui. Tai sukėlė kai kurių valdan-čiosios daugumos politikų pasipik-tinimą, tad jie nedelsdami puolė keisti įstatymą, kad K.Brazauskienė negautų našlės rentos.

Siūlo keisti rentų skyrimą

Valdančiosios Tėvynės sąjungos nariai suabejojo, ar moralu šią rentą gauti, kai K.Brazauskienė yra ir taip turtinga moteris. Ji valdo didelę dalį „Crown Plaza“ viešbučio akcijų. Be to, po vyro mirties moteriai leista ir toliau gyventi Prezidento rezidenci-joje Turniškėse.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistras Donatas Jankauskas Vyriau-sybei tuoj pat pasiūlė keisti valstybi-nių pensijų ir rentų skyrimo sąlygas. „Siūlome neplėsti privilegijų, o pa-keisti skyrimo ir mokėjimo principus taip, kad valstybinių pensijų ir rentų išmokos dydis priklausytų nuo gauna-mų pajamų dydžio“, – sakė ministras D.Jankauskas.

Taip esą bus užkirstas kelias ren-tą gauti asmenims, kurie ir taip ne-skursta.

Ragina peržiūrėti principus

Parlamentaras Jurgis Razma teigia, kad K.Brazauskienės rentos skyrimo atvejis parodo netobulus rentų sky-rimo principus. „Jeigu renta skiria-ma atsižvelgiant į asmens pajamas, tai tokios rentos skyrimą reikėtų sieti su absoliučiai visomis pajamomis, o ne tik su draudžiamosiomis, – „Valstie-čių laikraščiui“ sakė J.Razma. – Koks skirtumas, ar žmogus gyvena iš darbo santykių, ar gyvena iš gaunamų divi-dendų. Juk jie taip pat yra pajamos.“

Seimo narys teigia, kad bet ko-kiu atveju diskusija dėl rentos K.Brazauskienei bus naudinga atei-tyje. „Klausimas turi būti toks – ar rentą skiriame nepriklausomai nuo

asmens pajamų, ar vis dėlto žvelgiame į to žmogaus nuopelnus valstybei“, – sakė J.Razma.

K.Brazauskienę įžeidė diskusijos

A.Brazauskas Lietuvos preziden-tu penkerių metų kadencijai buvo iš-rinktas 1993 m. Tada už jį balsavo 60 proc. šalies piliečių.

Beveik visą kadenciją ofi cialaus vi-zito kartu su juo keliaudavo viena iš dukterų ir taip jos prisiimdavo pirmo-sios šalies ponios pareigas.

A.Brazausko sutuoktine ponia Kristina tapo tik 2002 m., nors jie abu neslėpė, kad šilti jausmai juos siejo jau seniai.

Pati K.Brazauskienė „Valstiečių laikraščiui“ nekomentavo pastarųjų savaičių įvykių. Moteris, atrodo, yra labai įsižeidusi dėl kilusios diskusi-jų audros.

„Sprendimas dėl rentos skyrimo dar nėra priimtas, – tikino ministras D.Jankauskas. – Gyvename teisinėje valstybėje, todėl turime laikytis įstaty-mų ir elgtis taip, kaip jie nustato.“

Pradėjo nuo baleto šokėjų ir dainininkų

Seimo Socialinių reikalų komite-to narys Algirdas Sysas priminė, kad pirmosios rentos 1996–1997 m. pra-dėtos skirti baleto šokėjams ir daini-ninkams.

„Šiems žmonėms skyrėme po 500 litų ir tada niekas neklausė, turi jie na-mus, kokio nors turto ar neturi, dėsto jie mokyklose ar nedėsto“, – pasako-jo A.Sysas.

Vėliau atsirado signatarų, prezi-dento ir sportininkų rentos, kurios, pasak A.Syso, buvo susietos su paja-momis. Politiko teigimu, šiuo metu apskritai yra nepadoru kalbėti apie rentos neskyrimą K.Brazauskienei, nes valstybė įsipareigojo remti jai nu-sipelniusius žmones. „K.Brazauskienė pretenduoja į tokią našlės rentą, kurią jai nustato teisės aktai, ir tos rentos

skyrimas visiškai nesiejamas su tur-tu“, – teigė A.Sysas.

Perlenkė lazdą

A.Sysas teigė, kad K.Brazaus-kienės rentos skyrimo klausimą pra-dėję kvestionuoti Tėvynės sąjungos atstovai Socialinių reikalų komite-tui pateikė visiškai prieštaringą siū-lymą.

„Arimantas Dumčius pasiū-lė Nepriklausomybės akto signata-rams prilyginti aštuonis partizanus, kurie 1949 m. pasirašė Lietuvos lais-vės kovos sąjūdžio deklaraciją, – kal-bėjo A.Sysas. – Į šias signatarų rentas pretenduotų ne tik minėtų partizanų vaikai, bet ir anūkai. Tokiu būdu ren-

tą gautų ir buvusio brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago duktė, Seimo narė Auksutė Ramanauskai-tė-Skokauskienė, ir partizano Petro Bartkaus du anūkai, šiuo metu gy-venantys Panevėžyje.“

A.Syso žodžiais, „partizanų gar-bei galime pervadinti gatves ir mies-tus, bet jei iki šiol kitų Nepriklau-somybės akto signatarų vaikaičiai rentų negaudavo, kodėl turėtume daryti išimtis?“

Šiuo metu signatarų, jų našlių ir našlaičių rentas gauna 69 asme-nys. 2009 m. jiems buvo išmokėta 3,1 mln. Lt.

Krepšininkai dar nenusipelnė

Rentas gaunančių žmonių Lie-tuvoje nėra daug – iš viso apie 150 asmenų. Rentas, kaip ir valstybines pensijas, skiria atsakingos institu-cijos. Pavyzdžiui, prezidentui ren-tą moka Prezidento kanceliarija, o Nepriklausomybės akto signatarams rentos mokamos iš Seimui skirtų lėšų.

2010 m. sausio 1 d. duomenimis, mokslininkų valstybines pensijas gauna iš viso 2 670 gavėjų, o jiems kasmet išmokama apie 16 mln. Lt.

Pirmojo ir antrojo laipsnio vals-tybines pensijas už nuopelnus gauna 1 360 asmenų, kuriems 2009 m. iš viso buvo išmokėta 7,5 mln. Lt.

Rentas gauna 81 buvęs sportinin-kas. Jiems pernai išmokėta 2,8 mln. Lt. Kompensacines išmokas gauna ir

74 meno žmonės, kuriems padalyta 440 tūkst. Lt.

Be kita ko, pasaulio čempionate Turkijoje bronzos medalius iškovo-jusiems krepšininkams rentos dar nepriklauso. K.Kemzūros auklėti-niai į jas pretenduotų tik tuo atveju, jei būtų tapę pasaulio čempionais.

Aktualijos

Įstatymo reikia laikytisVytautas Radžvilas, fi losofas

Renta yra ypatingas asmens nuopelnų pripažinimo būdas, todėl ji paprastai skiriama pačiam nusipelniusiam asme-niui. Kitas dalykas, į kurį visiškai neat-sižvelgiama Lietuvoje, tai rentos dydis, kuris daugelyje valstybių nesiskiria nuo didelės pensijos. O Lietuvoje kadenciją baigę prezidentai gauna nepaprastai di-deles išmokas, palyginti su kitais šalies piliečiais. Kitose valstybėse nieko pana-šaus nėra. Tos išmokos yra daug ma-žesnės. Jos neatrodo kažkokia ypatinga privilegija, bet yra grindžiamos grynai fi losofi škai – valstybei nusipelnę asme-nys neturi gyventi skurde. Rentos skyrimo K.Brazauskienei atveju visiškai akivaizdu, kad ji skiriama pa-gal įstatymus. Jos skyrimas yra teisė-tas ir vienintelė sąžininga išeitis iš susi-dariusios situacijos – skirti našlės rentą K.Brazauskienei. Tačiau vertinant šią rentą socialinio teisingumo požiūriu, ga-lima sakyti, kad ši renta dėl savo dydžio yra visiškai nepateisinama.

Nepagarba valstybeiSaulius Pečeliūnas, Seimo narys

Man apskritai gėda kalbėti apie ren-tos skyrimą K.Brazauskienei. Ne ma-nęs, o visuomenės reikėtų klausti – ar ji gerbia savo valstybę, ar neger-bia. Šiuo atveju mes puolame žmogų (K.Brazauskienę – red. pastaba), kuris tik vykdo įstatymą, bet užmirštame tą, kuris tą įstatymą apeina. Jei kabi-nėjamasi prie K.Brazauskienės, tai čia jos sąžinės reikalas, kodėl ji prašo ar neprašo rentos. Bet pamėginkime su-keisti pavardes. Kas būtų, jei vietoje K.Brazauskienės būtų Alma Adamkie-nė? Kaip būtų tada? Tada tikriausiai tur-to neskaičiuotume. Manau, kad visiškai nesvarbu, ar tas žmogus turi turto ar neturi, nes čia visai ne pinigų klausimas. Be to, K.Brazauskienės rentos skyrimo klausimas yra labai smarkiai politizuo-tas. Rentos skiriamos todėl, kad vals-tybei nebūtų gėda, jei vienas ar kitas šaliai nusipelnęs žmogus, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, netikėtai pra-šytų išmaldos prie Aušros vartų.

Prezidento našlės renta padalijo Lietuvą pusiau

Rentos skiriamos todėl, kad valstybei nebūtų gėda, jei vienas ar kitas šaliai nusipelnęs žmogus, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, netikėtai prašytų išmaldos prie Aušros vartų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Valdovų rūmų statybų reikalai – daugybė pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant staty-bos darbus – perduoti narplioti Ge-neralinei prokuratūrai.

Valstybės kontrolės teigimu, projek-to darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes ran-gos sutartyje nebuvo nustatyta galu-tinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, sta-tybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos ran-govo kontrolės priemonės.

Valstybės kontrolė mano, jog Val-dovų rūmų statybos pabrango dėl to, kad Kultūros ministerija, Vilniaus pi-lių direkcija ir kitos institucijos, da-lyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000–2010 m., tinkamai nevykdė visų joms pavestų funkcijų.

Pasak Valstybės kontrolierės Gied-rės Švedienės, bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami ne-skaidriai ir pažeidžiant esmines Vie-šųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo dar-bus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui mo-tyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005–2008 m. už atliktus darbus di-rekcija mokėjo pagal didesnius, spe-cifi nių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koefi cientų nepa-tvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinė-jimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumo-kėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Audi-toriai nustatė atvejų, kai tyrimams lė-šos buvo naudojamos neefektyviai.

Auditoriai konstatavo, kad už is-torinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkai-nius, o ne nustatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pa-vykę sutaupyti, jei būtų kontroliuo-jama, kiek ir kokių tyrimų tikslinga atlikti. Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart dau-giau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudže-to viršijimo.

Eltos inf.

Statybų reikalus narplios prokurorai

Raimundo Šuikos nuotrauka

32010 rugsėjo 15 • Nr. 73 (8988)Valstiečių laikraštis

Sena danga – ir po škvalo

Prasiautus škvalui, nemažai gy-ventojų priversti dengti naujas stogų dangas. Bet ne visi galėjo atsisaky-ti pripažinto kenksmingu asbestinio šiferio dangos. Trakų rajone esančio Dusmenų kaimo bendruomenės pir-mininkė Rima Korsakienė pasakojo, kad jų gyvenvietėje daug žmonių po siautusios stichijos turėjo remontuo-ti stogus. „Tai, kad šalyje paskelbta asbesto šalinimo programa, niekaip nepaveikė mūsų kaimo gyventojų, – teigė ji. – Kelios šeimos savo lėšomis

perdengė stogus nauja nekenksmin-ga danga, tačiau dauguma lopė sto-gus turėtomis seno šiferio lakštų at-sargomis.“

Varėnos seniūnas Juozas Balevi-čius sakė, kad nuo škvalo nukentėjo pusšimtis seniūnijos kaimų. „Kol kas tik renkamos paraiškos ir aiškinama-si, kokius nuostolius žmonės patyrė, o apie konkrečią fi nansinę paramą kal-bėti anksti, kol nėra žinių iš Vyriau-sybės, – sakė seniūnas. – Namai su nuplėštais stogais šiuo metu uždengti tik plėvele.“

J.Balevičius minėjo, kad iš seniū-nijos tenka išvežti daug vėjo nuplėš-to šiferio. „Bėda, kad jo išgabenimas labai brangus – įmonė prašo 170 Lt už išvežtą toną asbestinio šiferio“, – tvirtino seniūnas.

Atsikratyti brangu

Asbesto šalinimo programai kol kas preliminariai numatyta skirti 22,6 mln. Lt. Dalį lėšų žadėta išleisti situa-cijos tyrimui, visuomenės informavi-mui ir kitiems nekonkretiems daly-kams. Juk ir taip aišku, kad dauguma namų turi šiferiu dengtus stogus ir jiems pakeisti reikia milijardų.

Nusprendusieji patys keisti stogų dangas susiduria su šiferio pašalini-mo rūpesčiais. „Pernai keičiau ūkinio pastato stogą ir nuėmiau apie 100 kv. metrų asbestinio šiferio, – pasakojo Alytaus rajono gyventojas Jonas Pan-gonis. – Kelias dienas aiškinausi, kur jį galėčiau saugiai išvežti. Galiausiai iš-siaiškinau, kad jį turiu gabenti į regio-no sąvartyną. Teko nuomotis sunkve-žimį, mokėti sąvartyno vartų mokestį

(60 Lt už toną). Kaimynai, sužinoję, kad išleidau apie 200 Lt, jog atsikra-tyčiau šiferiu, išvadino kvailiu ir sakė būtų patys tą dangą pasiėmę ir pa-šiūres uždengę arba sutrupinę bei iš-barstę ant įvažų į kiemus. Manau, kad asbesto šalinimo programa labiausiai turėtų rūpintis nemokamu ir saugiu šiferio išgabenimu, o ne kurti nerea-lias vizijas, deklaracijas.“

Veža į pamiškes

Statybinių atliekų išgabenimo paslaugas teikiančios Vilniaus įmo-nės „Kraukkita“ direktorius Kazi-

mieras Navackas sakė sulaukiantis ir gyventojų užsakymų išvežti šiferį. „Tai iš tikrųjų nepigi paslauga, nes kainuoja transportas, degalai, sąvar-tyno vartų mokestis“, – aiškino di-rektorius. Kaina priklauso nuo nu-važiuotų kilometrų, mašinos dydžio ir pan. Atsikratyti šiferio netoli sos-tinės vidutiniškai kainuoja apie 300 Lt už toną. „Girdėjome, kad kituose regionuose šios paslaugos kaina dar didesnė“, – kalbėjo K.Navackas.

Vienur regionų atliekų tvarkymo centrai ar komunalinės įmonės savo aikštelėse priima šiferį nemokamai, kitur – nustato minimalų nemoka-mą kiekį, o už likusį prašo pinigų. Pavyzdžiui, Tauragės regione ne-

mokamai galima palikti iki 100 kg, Utenos – iki 120 kv. m šiferio per metus, o štai Kauno regiono atliekų tvarkymo centro aikštelės keliuose rajonuose nemokamai priima tik 10 šiferio lakštų. Nenuostabu, kad ne-mažai žmonių nesuka galvos, kaip atsikratyti asbestu, ir išmeta šife-rį pakelėse, miškuose ar geriausiu atveju atiduoda kaimynams.

Pataria kaupti dokumentus

Seniūnijos kol kas įpareigotos tik platinti anketas, kuriose žmonės

nurodo turimo šiferio kiekį. Paskui Aplinkos ministerija suves duomenis į duomenų bazę ir spręs, kokią asbesto šalinimo strategiją priimti. „Žmonės abejoja šios programos nauda, todėl labai vangiai teikia duomenis, – teigė Josvainių (Kėdainių r.) seniūnas Algi-mantas Sirvidas. – 4 mūsų seniūnijos specialistai patys eina pas gyventojus ir jų prašo surašyti, kiek turi asbesti-nio šiferio.“

Tačiau laukiant tegul ir mažai ti-kėtinos paramos ateityje, neužtenka vien pildyti anketas. Aplinkos minis-terijos vyriausiasis specialistas Man-tas Vaškevičius teigė, kad keičiantieji stogus jau dabar turi kaupti doku-mentus apie pašalintą šiferį. „Per 3

mėnesius nuo darbų pabaigos gy-ventojas turi užpildyti du pranešimo apie asbesto turinčių gaminių pa-šalinimą egzempliorius, kurių vieną pateikia savivaldybei (seniūnijai), o antrą pranešimo egzempliorių sau-go pats. Siūlytina prašyti šį egzem-pliorių pažymėti gavimo žyma“, – aiškino jis.

Taip pat reikia išsaugoti įmonės, kurios aikštelėje ar sąvartyne buvo pristatytas šiferis, išduotus dokumen-tus su pristatyto šiferio kiekiu.

Redakcijai pakalbinus seniūni-jų gyventojus galima daryti išvadą, kad dar labai mažai gyventojų žino apie šiuos reikalavimus. Nieko apie tai neužsiminė ir šnekinti regioninių atliekų tvarkymo centrų, komunali-nių įmonių specialistai. Neaišku, ar bus kompensuotos ir išlaidos šali-nant šiferį. Tad realiai viskas palik-ta savieigai.

Paramos taisyklių dar nėra

Duomenys, kiek turime asbesti-nio šiferio ant stogų, bus kaupiami ir analizuojami iki kitų metų pabaigos. „Paskui planuojama patvirtinti valsty-bės paramos teikimo asbesto turinčių gaminių šalinimo iš viešojo naudoji-mo ir gyvenamųjų pastatų investici-niams projektams taisykles“, – sakė M.Vaškevičius. Pasak jo, tik tada bus nustatytas galimos paramos dydis, jos teikimo mechanizmas.

Anksčiau skelbta, kad per 2008–2013 m. žadama išleisti 22,6 mln. Lt. Bet prasidėjus krizei Vyriausybė su-stabdė programos fi nansavimą ir ne-apsisprendžia, ar šios numatytos lėšos bus paskirtos.

Aktualijos

Priešpilnis.Saulė teka 6.51, leidžiasi 19.36.

Dieną: +13 +18°Rytoj Poryt

Orus lems gilus ir labai aktyvus Atlanto ciklonas. Taigi vyraus debesuoti, lietingi ir rudeniškai vėjuoti orai. Šiandien per mūsų šalį slinks atmosferos frontas su plačia lietaus zona, taigi lis visoje Lietuvoje. Apysmarkis pietų, pietvakarių vėjas vietomis gūsiuose sieks 15–20 m/s. Įdienojus termometrai rodys 13–18 laipsnių. Ketvirtadienio naktį daug kur palis, tačiau trumpi lietūs nebus įkyrūs, o dieną jau lis protarpiais. Pietų, pietvakarių vėjas išliks apysmarkis ir gūsiuose vėl gali siekti ir 15–18 m/s. Naktį oras atvės iki 7–12, dieną sušils iki 12–17 laipsnių. Penktadienį orai truputį pagerės, tačiau dar lis – naktį daugiausia šiaurės vakariniuose rajonuose, o dieną jau daug kur trumpai palis. Vėjas krypties nekeis ir šiek tiek nurims, tačiau dar gali būti gūsingas iki 15–17 m/s. Nakties metu temperatūra nukris iki 7–12, dieną oras šils iki 13–18 laipsnių. Šeštadienį orai be-veik nesikeis, daugelyje rajonų trumpai palis. Temperatūra taip pat išliks panaši – naktį 7–12, dieną 13–18 laipsnių. Paskutinę savaitės dieną vyraus vėsūs orai.

ŠiandienDieną: +12 +17° Dieną: +13 +18°

Orai

Naktį: +7 +12°Naktį: +7 +12° Naktį: +7 +12°

Kristina Petraitytė

Dalelės gali sukelti vėžį

Virginijus Daubaras, pavojingų atliekų surinkimo įmonės „Toksika“ generalinis direktorius

Asbestinis šiferis tiesioginio pavojaus nekelia, tačiau pasklidusios smulkio-sios jo dalelės yra labai pavojingos, nes patekusios į plaučius gali sukel-ti vėžį. Šiferis utilizuojamas papras-čiausiai užkasant. Manau, valstybė turėtų fi nansuoti bent dalį asbestinio šiferio išvežimo išlaidų. Tai galėtų daryti ir patys žmonės, nes tai ne-sudėtinga – svarbiausia vežant šife-rio lakštus uždengti juos plėvele. Tik turėtų būti paskelbtos aiškios sau-gaus šiferio išmontavimo ir vežimo taisyklės, plačiai informuojama apie specialių aikštelių vietas, kur šiferį pristatyti. Dabar įmonėms rinkti ši-ferį neapsimoka, nes nėra daug už-sakymų, todėl susidaro didelės per-vežimo išlaidos, be to, imamas vartų mokestis sąvartynuose.

Trūksta konkretumo

Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys

Pas mus labai daug pinigų išlei-džiama ir sugaištama nemažai lai-ko visokioms situacijos analizėms, tyrimams, o konkretumo kaip nėra, taip nėra. Bijau, kad tas pat neatsitiktų ir su asbesto šalinimo programa. Geriausia būtų iškart pagal galimybes numatyti lėšas arba stogų keitimo, arba šiferio pašalinimo išlaidoms dengti. Juk ir taip aišku, kad dauguma privačių pastatų uždengti asbestiniu šife-riu. Tikiuosi, kad artimiausiu metu, prasidėjus sesijai, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pareikalaus Aplinkos ministerijos ataskaitos, kas konkrečiai nuveikta dėl šios programos.

Kenksmingus šiferio stogus ardo tik vėtros Atkelta iš 1 psl.

Prasiautus škvalui, nemažai gyventojų priversti dengti naujas stogų dangas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Naująjį Lietuvos radijo ir televi-zijos (LRT) sezoną darbuotojams ir svečiams maistą gamins bendro-vės „Smulkus urmas“ valdoma ka-vinė „Myls in tempo“. LRT admi-nistraciniame pastate įsikūrusiose dviejose kavinėse daugelį metų dirbusias UAB „Bačkonys“ virėjas pakeitė konkursą laimėjusio UAB „Smulkus urmas“ maitinimo pas-laugų „Myls“ šeimininkės.

LRT administracijos skelbto kon-kurso dėl maitinimo paslaugų teiki-mo pagrindiniai kriterijai buvo mai-

tinimo patalpų nuomos kaina, taip pat paslaugos tiekėjas turėjo turė-ti ne mažesnę nei 3 metų panašios veiklos patirtį, rekomendacijas, turėti pakankamai patirties ir resursų ap-tarnaujant reprezentacinius rengi-nius, konferencijas, seminarus. UAB „Smulkus urmas“ maitinimo paslau-gas LRT pastate teikia dviejose kavi-nėse, darbuotojams ir svečiams siūly-dama lietuviškų, europietiškų, dietinių ir vegetariškų patiekalų meniu. Anot bendrovės „Smulkus urmas“ generali-nės direktorės Audronės Tendzegols-kienės, kavinės klientus bus siekia-

ma pritraukti ne tik skaniu ir sveiku maistu, originaliais patiekalais, malo-niai stebinančiu konditerijos gaminių asortimentu, bet ir išlaikant itin pa-trauklų paslaugų kokybės ir kainos santykį visiems kavinės lankytojams. „Mūsų sukaupta patirtis maitinimo versle ir noras įtikti kiekvienam kli-entui įpareigoja mus siekti, kad LRT darbuotojai ir svečiai mielai čia už-suktų ne tik skaniai pavalgyti, bet ir maloniai pasisėdėti jaukioje aplinkoje prie kavos ar arbatos puodelio“, – tei-gė bendrovės vadovė.

VL inf.

LRT darbuotojus maitins „Smulkus urmas“

Anksčiau skelbta, kad 2008–2013 m. žadama išleisti 22,6 mln. Lt. Bet prasidėjus krizei Vyriausybė sustabdė programos fi nansavimą ir neapsisprendžia, ar šios numatytos lėšos iš viso bus skirtos.

4 2010 rugsėjo 15 • Nr. 73 (8988)Valstiečių laikraštisAktualijos

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Pristatydamas Vyriausybės siū-lomus Seimo rudens sesijos darbus premjeras Andrius Kubilius iškil-mingai pareiškė, kad Seimo nariai spręs klausimus, „vertus energetinės nepriklausomybės signataro vardo“. Bet pamatai tą sesijos darbų progra-mą su 700 įstatymų projektų ir ne-apleidžia jausmas – paskęs.

Net būtiniausias darbas – kitų metų biudžeto patvirtinimas – bus gerokai komplikuotas, kai reikės de-fi citą sumažinti nuo dabartinių de-vynių procentų iki pusšešto. Net jei visi Seimo nariai paklustų Preziden-tės raginimui biudžetu nepapirkinėti rinkėjų prieš savivaldos rinkimus, vis tiek bus nelengva. Opozicija tradiciš-kai nebalsuoja už biudžetą (išskyrus tą laiką, kai konservatoriai rėmė Ge-dimino Kirkilo mažumos Vyriausy-

bę). O valdanti dauguma net ir ne-beturi daugumos.

Bet biudžeto patvirtinimas toli gražu ne didžiausias darbas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė vardijo struktūrines „Sodros“, švietimo, svei-katos apsaugos reformas. Dar pa-brėžė, kad įstatymų kokybė turi būti svarbesnė už kiekybę. Kur jau ten ta kokybė per tokią galybę.

Dar bus Prezidentės Dalios Gry-bauskaitės teikiamas antikorupcinių įstatymų paketas, eilės laukia ir tei-sėkūros pagrindų projektas. Viskas keisis. Iš to, kas buvo, neliks akmens ant akmens. Ir tam pasiryžę konser-vatoriai, kurių ideologija įpareigoja neliesti to, ko galima nekeisti.

Energetinės nepriklausomybės strategija apims ir būsimą atomi-nę elektrinę, ir dujininkų monopo-lio išardymą, atskiriant dujų vamzdį nuo pardavėjų. Žadamas ir suskys-tintų dujų terminalas, ir naujas du-jotakis iš Lenkijos. Reiks įstatymu atskirti elektros gamybą nuo ener-gijos perdavimo sistemos. Padaryti tokius grandiozinius darbus per ke-letą mėnesių be klaidų neįmanoma. Bet vargas tiems parlamentarams, kurie bandys į projektus gilintis, jais abejoti ar baimintis, kad nepakar-totume „Leo LT“ istorijos. Kas ne-norės tapti energetikos nepriklauso-mybės signatarais, tie bus paskelbti valstybės priešais.

Tarp sesijos darbų laukia ir „Vi-suomis“ – ūkio ministro Dainiaus Kreivio kišamas holdingas valsty-

bės turtui valdyti. Nesvarbu, kad net pati valdančioji koalicija nesupranta to valdymo principo, nesvarbu, kad naujam modeliui prireiks kaitalioti dešimtis įstatymų, svarbu, kad mo-delis „skandinaviškas“ (konserva-torius Kęstutis Masiulis pageidavo, kad tie septyni specialistai, kurie vi-suomeniniais pagrindais valdys visas valstybės įmones, būtų su nelietuviš-komis pavardėmis). O tam, kas drįs „Visuomiu“ suabejoti, jau paruošta etiketė. Tas bus skaidrumo priešas, norintis pelnytis iš blogai valdomo valstybės turto.

Plačiais mostais dabartinė val-džia jau griebėsi pertvarkų. Nepasi-sekė biurokratijos Saulėlydžio, verslo Saulėtekio komisijų darbas. Sunku viešuosius pirkimus centralizuotai sutvarkyti, nors pats D.Kreivys entu-ziastingai žadėjo įveikti viešųjų pirki-mų korupciją. Nesiseka net europi-nių pinigų paimti namų renovacijai ar šiukšlių perdirbimui (už tai Pre-zidentė ką tik vanojo aplinkos mi-nistrą).

Buvo paskelbta, kad didžiausia kova su biurokratija – apskričių pa-naikinimas. Vis dėlto reikia pripa-žinti, kad ta reforma visiškai nepavy-ko. Paknopstom seimūnai kaitaliojo bene 100 įstatymų, perdavinėjo ap-

skričių funkcijas savivaldybėms, ku-rios nenorėjo jų imti. Savivaldybės norėjo žemės, bet negavo ir todėl re-forma nusivylė. Galop pasirodė, kad panaikintos tik apskričių administra-cijos, pačios apskritys pagal Konsti-tuciją turi likti. Apskričių viršinin-kai tapo premjero patarėjais, kėdžių perstumdymas kainavo 17 mln. Lt. Tikimasi, kad kitąmet bus sutaupyti 35 milijonai. Nesąmonė, kitąmet jau pradės iš naujo steigti regionų cen-trus. Ir vėl viskas prasidės iš pradžių. O jeigu reforma būtų gerai aptarta, gal būtų užtekę apskritis sujungti ir pavadinti regionų centrais.

Neseniai socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pasakė: jei dėl „Sodros“ reformos ne-pavyks susitarti su opozicija, neverta jos net pradėti. Dėl visų reformų bū-tinas politinių jėgų susitarimas. Nėra nieko blogiau, kai viena politinė gru-pė įgyvendina reformą, o atėjusi kita ima tą reformą reformuoti.

Galima susitarti, turime atsa-kingą opoziciją. Nė viena kita par-tija nepritarė Valentino Mazuronio „tvarkiečių“ siekiui organizuoti pi-liečių nepaklusnumo akcijas ir vers-ti A.Kubilių. Bet tam, kad atsirastų pasitikėjimas, „Visuomio“ priešinin-kai ar net energetikos projektų kri-tikai neturi būti vadinami valstybės priešais.

Pats blogiausias dalykas, jei A.Kubilius dabar ims spekuliuoti: niekas manim netikėjo, o aš... kaip Lietuvos krepšinio rinktinė.

Tarp reformų paskendę

Tiesiai šviesiai

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@valstietis.lt

Rugsėjo 1 d. publikacijoje „Rė-kyvos durpynas stumia ežerą į pražūtį“ bandėme atskleisti, kokią grėsmę kelia danų kapitalo įmo-nės „Rėkyva“ veikla ir kodėl mū-siškės valdžios institucijos yra to-kios atlaidžios užsieniečiams, kad net ežerus pasiryžusios paaukoti. Reakcijos į publikaciją ilgai lauk-ti nereikėjo – į Šiaulius atbildėjo Aplinkos ministerijos siųstas de-santas ir surengė čia spaudos kon-ferenciją „Ar šiemet išnyks jau 80 metų „nykstantis“ Rėkyvos eže-ras?“ Šios konferencijos tikslas, kaip supratome, buvo ne apgin-ti ežerą bei draustinį, o įtikinti ži-niasklaidą, kad užsienio bendrovės veikla nedaro jokios neigiamos įta-kos objektams, įrašytiems į „Natu-ra 2000“ sąrašą.

Būklė apverktina

Įtikinti žiniasklaidą ir priešiškai nusiteikusią vietos visuomenę, kuri atvykėlius prie Šiaulių regiono aplin-kos apsaugos departamento durų pa-sitiko su plakatais, buvo patikėta ben-drovės „Senasis ežerėlis“ direktoriui Audriui Balevičiui ir Žemės ūkio uni-versiteto docentui, žinomam ežerų specialistui Antanui Ciūniui.

Tačiau reikalai pakrypo konferen-cijos organizatoriams šiek tiek netikė-ta linkme. Mokslininkai, kad ir kaip gražiai paprašyti, kartais nesugeba nuslėpti tiesos ir ima kalbėti faktais. A.Ciūnys iškart prisipažino, kad į ko-mercinius durpyno reikalus yra visai nesigilinęs, o tik įvertinęs per pastarąjį dešimtmetį atliktas tris studijas.

Mokslininkai pripažino, kad Rė-kyvos ežero būklė yra tiesiog apverk-tina ir tokią ją padarė būtent žmogaus veikla. „Reikėtų kilometro atstumu nušluoti visus sodus, gyvenamuosius namus, uždrausti naujų namų staty-bą, tada ežerui būtų lengviau kvėpuo-ti“, – kalbėjo dr. A.Ciūnys. Jis sakė, kad norint išsaugoti ežerą reikėtų iš-kasti dumblą, apsaugoti krantus nuo juos plaunančių bangų bei gyventojų poveikio ir dešimties kilometrų spin-duliu išsaugoti pelkes. Bet tam reika-lingas politinis sprendimas. A.Ciūnys teigė, kad reikėtų sustoti ir leisti eže-rui gyvuoti, nors A.Balevičius apie

ežerą kalbėjo jau kaip apie beviltišką reikalą: „Ežeras iš visų galų žudomas ir yra beveik nužudytas.“

Mokslininkui A.Ciūniui atro-do absurdiškas ir savivaldybės noras Rėkyvos ežerą paversti rekreacijos ir poilsio vieta: „Šiauliai turi tiek daug puikių vandens telkinių. Vien Talšos ežeras viduryje miesto ko vertas. Jį tereikia išvalyti. Ir ne taip, kaip daro-ma dabar – iškastą dumblą verčiant ant kranto.“

Virtinė pavojų

Viena iš A.Ciūnio paminėtų stu-dijų buvo atlikta Geologijos ir geo-grafi jos institute. Joje mokslininkai (o jų buvo apie dvidešimt) kalba apie durpių kasimo keliamus pavojus, to-kius kaip gaisrai, nutekančios upės, didžiuliai kiekiai išsiskiriančių nitratų. Anot A.Ciūnio, vasarą per karščius iš durpių dulkių susidaro tikras sprogs-tamasis mišinys. Jei Šiaulių apylinkės

nebūtų melioruotos, o aukštapelkė, supanti ir maitinanti ežerą, nebūtų nusausėjusi, jei žmogus taip drastiškai nebūtų kišęsis į gamtą, Rėkyva vei-kiausiai prilygtų Čepkelių raistui.

Mokslininkai iš Geologijos ir geo-grafi jos instituto prasitarė, kad jie siū-lo užtvenkti kanalus, kurie neleistų iš durpyno ištekėti vandeniui. Tai būtų labai neparanku durpkasiams, kurie stengiasi kuo labiau nusausinti teri-toriją.

Būtina įvertinti poveikį aplinkai

Šiaulių regiono aplinkos apsau-gos departamentas liepos pabaigoje patvirtino 2010– 2020 m. Rėkyvos durpių telkinio monitoringo progra-mą ir joje įpareigojo durpyną eksplo-atuojančią bendrovę įdiegti stebėjimo sistemą, kuri fi ksuotų vandens lygį tarp ežero ir pelkės, ištekančio van-dens kiekį ir kokybę, vertintų durpių telkinio sausinamąją įtaką pelkei tarp ežero ir durpių telkinio ir kt.

Tačiau, pasak Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyriaus vadovo Romaldo Šemetos, monitoringas yra tik pir-mas žingsnis į egzistuojančios pro-blemos pripažinimą, o išsamius atsa-kymus gali duoti tik poveikio aplinkai vertinimas, kurio visaip vengia durp-kasiai ir kurio kažkodėl nereikalau-ja Aplinkos ministerija. R.Šemeta mano, kad poveikio aplinkai verti-nimas atsakytų į daugelį klausimų, bet atrodo, kad būtent tų atsakymų šiandien ir vengiama. STT, atlikusi tuo klausimu tyrimą, tokio vertini-mo pasigedo ir netgi rekomendavo dėl to nubausti atsakingus specialis-tus. Tačiau, kaip sakoma, šunys lojo, karavanas nebojo.

Siūlo tartis su durpininkais

Viena atkakliausių Rėkyvos eže-ro ir draustinio gynėjų Rėkyvos ben-druomenės pirmininkė Nijolė Ma-lakauskienė sako, kad jai labiausiai

nesuprantama yra tai, jog kone vi-sos šalies institucijos, į kurias kreipiasi ežerą norintys išsaugoti žmonės, siū-lo tartis su durpes kasančia bendro-ve. Ir konferencijoje tai siūlyta. „Bet mūsų atsakymas šiuo klausimu yra labai trumpas ir konkretus: pateikite visuomenei poveikio aplinkai vertini-mą ir mes jau būsime susitarę. Visos studijos, tyrimai ir tyrinėjimai yra tik laiko tempimas. Kita vertus, jei net TV žurnalistus bendrovėje prilupo, tai ko galime sulaukti mes, paprasti piliečiai?“

N.Malakauskienė apgailestavo, kad vieninteliai bendruomenės są-jungininkai kovojant už ežero išli-kimą yra žurnalistai: „Net į spaudos konferenciją jie atskubėjo su „Valstie-čių laikraščiu“, o kurie jo neturėjo, čia pat darė jo kopijas. Suprantama, kai durpių kasyba duoda vos ne 300 proc. pelną, palyginti, kiek sumokama vals-tybei už iškastą kubinį metrą ir kiek uždirbama jas parduodant, tokio mūsų valdžios vištakumo priežastys nesunkiai nuspėjamos.“

Mato ežero pražūtį

Nėra nieko blogiau, kai viena politinė grupė įgyvendina reformą, o po kurio laiko atėjusi kita ima tą reformą reformuoti.

Mokslininkai pripažino, kad Rėkyvos ežero būklė yra tiesiog apverktina ir tokią ją padarė ne kas kitas, o žmogaus veikla.

Atgarsis

Šiauliečiai konferenciją pasitiko piketu. Autorės nuotrauka

52010 rugsėjo 15 • Nr. 73 (8988)Valstiečių laikraštis 5

2010 rugsėjo 15 • Nr. 73 (8988)Valstiečių laikraštis6 Sportas

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Bronzos medalius pasaulio krep-šinio čempionate Turkijoje iškovo-jusiems Lietuvos krepšininkams buvo sunku suvokti jų pasiektos istorinės pergalės reikšmę. „Ką pa-darėme, turbūt suprasime po metų ar dvejų, o gal dar vėliau, kai baig-sime krepšinio karjerą“, – po laimė-tų rungtynių su serbais jausmingai kalbėjo naujieji šalies didvyriai.

Nuoširdus patriotizmas

Vėlų sekmadienio vakarą pasibai-gus fi nalo dvikovai tarp JAV ir Tur-kijos į aikštę atsiimti iškovotų bron-zos medalių išbėgo jauna Lietuvos rinktinė. Vorele išsirikiavę Lietuvos vyrai įžengė pasišokinėdami ir dai-nuodami „Ant kalno mūrai, joja lie-tuviai“.

Visi dvylika mūsų šalies žaidė-jų ir vyriausiasis jų treneris Kęstutis Kemzūra pečius buvo apsirišę lietu-viškomis trispalvėmis – iš viso try-lika, keturioliktą priekyje nešė tur-kų jaunuolis, o penkiolikta kartu su nugalėtojų ir čempionato šeimininkų vėliavomis netrukus pakilo į palubę skambant JAV himnui. Salėje tuo metu plevėsavo dar bent kelios de-šimtys sirgalių atsivežtų trispalvių.

Ši Lietuvos vėliavų gausa Stam-bulo arenoje vainikavo ne tik istorinę mūsų šaunios rinktinės pergalę, bet ir parodė jaunos lietuvių krepšinin-kų kartos nuoširdžią meilę tėvynei, kurią jie demonstravo per visą čem-pionatą. Krepšininkų jausmus galėjo

matyti kiekvienas, stebėjęs, kaip dvy-lika žaidėjų, prieš kiekvienas rung-tynes priglaudę ranką prie širdies, paskendę savo mintyse lengvai lin-guodavo į šonus skambant Lietuvos himnui.

Aštuonis kartus iš devynių šie jauni vyrai Turkijoje šoko pergalės šokį, kėlė pasididžiavimo jausmą ir

spaudė džiaugsmo ašaras tėvynėje ir po platųjį pasaulį išsibarsčiusiems tėvynainiams. Jauna Lietuvos krep-šinio komanda šiemet perrašė mūsų šalies krepšinio istoriją.

„Suprasime vėliau“

„Norėjosi dar daugiau, bet džiau-giamės tuo, kas įvyko. Ar suvokia-me? Dabar dar emocijos plūsta. Bet manau, kad tas supratimas ateis. Se-zono metu ar kitais metais supra-sime. Jeigu kiekvienais metais lai-mėtume, gal taip nebūtų. Kitiems žaidėjams tai įvyksta apskritai vie-ną sykį gyvenime. Manau, kad tai yra paprasčiausiai nuostabu“, – po iškovotos pergalės prieš serbus jaus-

mų netvardė komandos kapitonas Robertas Javtokas.

Komandos senbuvis gyrė savo jaunus draugus. „Jaunimas – nuos-tabus. Jautėsi, kad jie turi ne tik noro, bet ir proto. Jie kad ir jauni, bet žai-džia Eurolygoje, yra komandų lyde-riai. Nebuvo, kad susirinko jaunimas iš Gargždų ir išlošė. Ne. Susirinko

tikrai pajėgūs, galingi krepšininkai. Ir labai norėčiau padėkoti treneriui, nes jis mus įtikino, kad mes tai gali-me padaryti“, – sakė R.Javtokas.

Pažadindavo žvėrį

Rinktinės kapitonas prisipaži-no, kad naujas komandos treneris K.Kemzūra elgėsi naujoviškai, kitaip nei ankstesni strategai. Prieš mačą su Argentina K.Kemzūra žaidėjams pa-rodė specialiai parinktą fi lmo „300“ ištrauką, kurioje skambėjo Spartos karaliaus Leonido frazė, ištarta trims šimtams savo vyrų, stojusių prieš mil-žinišką persų kariuomenę: „Neduokite jiems nieko ir atimkite iš jų viską!“

Ta frazė persmelkė žaidėjus, jie nejučiomis, net nenorėdami, ją karto-jo aikštelėje. „Jis mus užvesdavo. Mes tikrai pašiurpę išeidavome. Jis mus įtikindavo, ką mes galime pasiekti. Jis mumyse pažadindavo tuos žvėris, kuriuos mes išleisdavome aikštelėje. Manau, kad jo darbas yra auksinis“, – savo trenerį gyrė krepšininkas.

Nors R.Javtoką čempionate ka-mavo čiurnų traumos, kiekvienas rungtynes jis žaidė vis geriau. Tačiau žaidėjas nesureikšmino savo indėlio. „Nemanau, kad tai buvo koks nors didvyriškumas. Anksčiau ir Sabonis, ir Marčiulionis, ir Žukauskas žaidė kęsdami skausmus. Rinktinė ne ta vieta, kur gali galvoti apie sezoną. Taip išėjo, kad šiame čempionate abi kojas palikau. Dešimt metų nebuvau čiurnos susižeidęs, o per šį čempio-natą, še tau kad nori, – net tris kar-tus išsinarinau. Bet manau, kad verta buvo. Dėl tokio medalio. Antrą sykį vėl rinkčiausi tą patį: palikčiau abidvi tas kojas. Klube gal gausiu poilsio, iš-sigydysiu“, – šypsojosi kapitonas.

Galėjo būti ir fi nale

„Aišku, esame laimingi, emoci-jos plūsta. Bet ką padarėme šiame turnyre, suprasime tik po metų dve-jų, gal dar vėliau, kai baigsime kar-jerą“, – svarstė puolėjas Tadas Kli-mavičius.

Jis prisipažino, kad prieš čempi-onatą negalvojo, kurią vietą užims Lietuva, tiesiog norėjo kuo geriau pasirodyti. „Aš pats tik pirmą kartą rinktinėje esu. Bet kai paskui pra-dėjome tas varžybas laimėti – sun-kiai – vienas, antras, trečias, ketvirtas, pradėjau galvoti: kodėl gi ne, galime laimėti, komanda neblogai atrodo, visi draugiški, vieni kitus palaiko. Jei ne tos blogos varžybos su amerikie-čiais, galėjome iki pat fi nalo ateiti“, – prisipažino rinktinės debiutantas.

Atsipalaidavo rūbinėje

„Tai turbūt pati geriausia ir pati saldžiausia pergalė, nepalygintina su niekuo, – apimtas jaudulio kal-bėjo gynėjas Tomas Delininkai-tis. – Trauktis nebuvo kur. Ketvirta vieta buvo kišenėje, o trečią reikėjo pasiimti.“ Krepšininkas prisipaži-no, kad jam trūksta žodžių apsakyti savo jausmus. „Galiu tik tiek pasa-kyti, kad praleidau du mėnesius su šauniais vyrukais. Net trūksta žo-džių apibūdinti, ką jaučiu širdy. Žo-džiais to nepasakysi, – susijaudinęs sakė T.Delininkaitis. – Pasiilgsiu tų visų vyrukų.“

„Rūbinėje – „bardakas“. Nežinau, kas ten viską sutvarkys“, – trumpam išėjęs pasikalbėti su žurnalistais pri-sipažino puolėjas Paulius Jankūnas. Krepšininkas išsidavė, kad žaidėjai persirengimo kambaryje darė viską, ko nebuvo galima daryti per čempio-natą. „Ir šampaną šovėme, ir pergalės cigarai buvo, emocijos liejosi per kraš-tus. Visi per čempionatą buvo susi-koncentravę, susikaupę, o po šios per-galės tikrai vyrai atsipalaidavo, išleido gerąsias emocijas. Šiais metais rinkti-nėje atmosfera tokia, kokios dar ne-buvo, – tvirtino krepšininkas. – Prieš čempionatą Lietuvoje niekas netikė-jo, kad taip toli nueisime. Bet smagu įrodyti tiems visiems skeptikams, kad nors nėra daug žvaigždžių, visi vienas už kitą mūru stojome ir padovanojo-me Lietuvai bronzos medalį.“

Žaidė draugai ir artimieji

Puolėjas Jonas Mačiulis džiau-gėsi, kad bronzą iškovojo su savo senais draugais iš Kauno „Žalgi-rio“. Be jo, buvusio žalgiriečio, šio-je rinktinėje žibėjo keturi dabarti-niai Kauno klubo lyderiai: Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Tada Klimavičius ir Paulius Jankūnas. „Smagu laimėti bronzą su tais pa-čiais žmonėmis, su kuriais buvau nuo pat mažumės, su kuriais kar-tu augome, kartu pykomės, kar-tu tobulėjome. Tai nerealu. Ir da-bar džiaugtis tarp savų žmonių tuo medaliu yra tikrai nepakar-tojamas jausmas“, – prisipažino krepšininkas.

J.Mačiulis iškovotą pergalę dedi-kavo artimiausiems žmonėms: „Vi-siems, kurie mus palaikė: šeima, tė-vai, mamos, sesės, broliai, žmonos, dukros, sūnūs. Jie yra mūsų artimiau-si žmonės, kurie visą laiką paguosda-vo ir nuramindavo po visų varžybų, taip pat ir po tų, kai su amerikiečiais pralošėme... Aišku, visų pirma jiems esame dėkingi, ir tie medaliai iš pra-džių skiriami jiems, o po to – visai likusiai tautai.“

Po istorinės pergalės – emocijų protrūkis

Lietuva čempionate

Grupės varžybos (Izmyras)Rugpjūčio 28 d. (sekmadienis)Lietuva–Naujoji Zelandija

92:79

Rugpjūčio 29 d. (pirmadienis)Lietuva–Kanada 70:68Rugpjūčio 31 d. (antradienis)Lietuva–Ispanija 76:73Rugsėjo 1 d. (trečiadienis)Lietuva–Prancūzija 69:55Rugsėjo 2 d. (ketvirtadienis)Lietuva–Libanas 84:66Aštuntfi nalis (Stambulas)Rugsėjo 7 d. (antradienis)Lietuva–Kinija 78:67Ketvirtfi nalis (Stambulas)Rugsėjo 9 d. (ketvirtadienis)Lietuva–Argentina 104:85Pusfi nalis (Stambulas)Rugsėjo 10 d. (šeštadienis)Lietuva–JAV 74:89Dėl 3-ios vietos (Stambulas)Rugsėjo 11 d.Lietuva–Serbija 99:88

L.Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių pasaulio čempionato žaidėjų penketuką.

Krepšininkai iškovojo pergalę, apie kurią prieš mėnesį Lietuvoje mažai kas drįso net pasvajoti. EPA-Eltos nuotraukos

Medalių kolekcija

Olimpinės žaidynėsBronza 1992, 1996, 2000Europos čempionataiAuksas 1937, 1939, 2003Sidabras 1995Bronza 2007Pasaulio čempionataiBronza 2010

K.Kemzūra: „Lietuvą galima nugalėti ir karčių pralaimėjimų mūsų is-torijoje netrūko. Tačiau pasiduoti mūsų neprivers niekas ir niekada!“

Prabėgęs savaitgalis šie-met Lietuvoje buvo vie-nas tragiškiausių. Per tris dienas buvo įregis-truoti 84 gaisrai, ku-riuose žuvo 7 žmonės ir dar 3 buvo traumuo-ti. Ugniagesiai sako, kad drauge su auksaspal-viu rudeniu šalyje pra-sideda ir liepsnų metas, kai gaisringumas išau-ga bent kelis kartus, tad gyventojams pats laikas suskubti ruošti prieš-gaisrinius namų darbus.

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Pildosi pieno gamintojų svajonėArtimiausiu metu bus pra-dėti kooperatinės pieno perdirbimo įmonės projek-tavimo darbai, o įmonę sta-tyti planuojama kitų metų pavasarį.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

9 psl.

Dėl nepalankių orų šalies bulvių augintojai šiemet neteko apie trečdalio derliaus.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Prarastą bulvių derliųkompensuoja gera kaina

Sodietė

19 psl.

Kad jauki namų šiluma nevirstų tragedija

Prieblandos

Siuvamoji mašina kaime nerūdija

Su adata susidraugavusi ūkininkė neatsisako imtis ir sudėtingiausių klientų užsakymų.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

15 psl.

Pajuodę paakiai – ne tik po bemiegės naktiesVeidrodyje išvydus še-šėlius po akimis, apima neviltis. Juos sunkiai pa-vyksta paslėpti makiažu.

Asta Bendoraitė

17 psl.

Lietuvos laukuose auginami varpiniai javai ir rapsai, dar kur ne kur – žirniai,cukriniai runkeliai. Iš sėjomainų dingo dobilai, pupos, liucernos, vikiai.

Dr. Virgilijus Paltanavičius,prof. Albinas Šiuliauskas

12 psl.

Žieminių rapsų augintojų bėdos

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė