Valstiečių laikraštis 2010 09 15

Download Valstiečių laikraštis 2010 09 15

Post on 24-Mar-2016

220 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 09 15

TRANSCRIPT

  • 2010 rugsjo 15, treiadienis Nr. 73 (8988) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    kinink inios Dl nepalanki or alies bul-

    vi augintojai iemet neteko apie tredal derliaus.

    Rietavo savivaldybs Batui kaime galima ivysti neprast re-gin didiul kmyn lauk.

    Artimiausiu metu bus pradti kooperatins pieno perdirbimo mons projektavimo darbai, o mon statyti planuojama kit met pavasar.

    Sodiet

    Su adata susidraugavusi ki-nink neatsisako imtis ir sudtin-giausi klient usakym.

    Ar priimsi mane lov, kai tapsi ponia? Tokio klausimo i savo sutuoktinio neseniai sulauk viena Josvaini miestelio (Kdaini r.) moteris.

    iandien VL su priedu

    etadien VL su prieduetadienis

    Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Dar prie dvejus metus Vyriausy-b patvirtino asbesto turinio iferio alinimo nuo nam stog program. Per t laik i esms nenuveikta nie-ko seninijos tik iplatino anketas,

    kuriose reikia nurodyti turimo ife-rio ant pastat kiekius. mons, ne-turdami pakankamai informacijos, kaip, kam ir kiek bus suteikta para-mos keiiant stogus, neskuba net pil-dyti silom anket.

    Valdiai kriz tapo gera priedan-ga nieko nedaryti iai programai

    gyvendinti. monms trksta in-formacijos apie saug asbesto tu-rinio iferio paalinim.

    Be to, iferio igabenimas nema-ai kainuoja, todl nenuostabu, kad daug ios pavojingos mediagos at-siduria pamikse.

    Nukelta 3 psl. f

    Mato eero prat

    Aplinkos ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje Ar iemet inyks jau 80 met nykstantis Rkyvos eeras? mokslininkai pri-paino, kad Rkyvos eero bkl yra tiesiog apverktina ir toki j padar btent mogaus veikla.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Martyno Vidzbelio nuotraukos

    Apie tai 4 psl. f Apie tai 7 psl. f

    gyvendinant Vyriausybs parengt asbesto alinimo program ap-siribojama tik visiems seniai inomo fakto konstatavimu kenksmin-gais sveikatai stogais udengti dauguma anksiau statyt nam.

    Mirusio alies vadovo monos Kristinos Brazauskiens praymas gauti rent sukl audr visuomenje politikai ir fi losofai nesutaria, ar ir taip turtinga nal nusipeln papildomos paramos.

    Kenksmingus iferio stogus ardo tik vtros

    Prezidento nals renta padalijo Lietuv pusiau

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    Dkinga Lietuva pasitiko savo naujus didvyrius

    Pirmadienio vakar daugia-tkstantin jaunimo minia Vilniaus Rotus aiktje pasitiko naujus krepinio dievaiius, i Stambulo Lietuv parveusius pasaulio em-pionato bronzos medalius.

  • 2 2010 rugsjo 15 Nr. 73 (8988)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Pagal iuo metu galiojant sta-tym, K.Brazauskienei priklauso valstybin nals renta, siekianti pus prezidento valstybins ren-tos dydio 6 960 Lt.

    ia teise moteris pasinaudojo ir pateik praym. Prie tai ji atsisa-k viebuio Crown Plaza direk-tors pareig ir jas perleido savo snui. Tai sukl kai kuri valdan-iosios daugumos politik pasipik-tinim, tad jie nedelsdami puol keisti statym, kad K.Brazauskien negaut nals rentos.

    Silo keisti rent skyrim

    Valdaniosios Tvyns sjungos nariai suabejojo, ar moralu i rent gauti, kai K.Brazauskien yra ir taip turtinga moteris. Ji valdo didel dal Crown Plaza viebuio akcij. Be to, po vyro mirties moteriai leista ir toliau gyventi Prezidento rezidenci-joje Turnikse.

    Socialins apsaugos ir darbo mi-nistras Donatas Jankauskas Vyriau-sybei tuoj pat pasil keisti valstybi-ni pensij ir rent skyrimo slygas. Silome neplsti privilegij, o pa-keisti skyrimo ir mokjimo principus taip, kad valstybini pensij ir rent imokos dydis priklausyt nuo gauna-m pajam dydio, sak ministras D.Jankauskas.

    Taip es bus ukirstas kelias ren-t gauti asmenims, kurie ir taip ne-skursta.

    Ragina perirti principus

    Parlamentaras Jurgis Razma teigia, kad K.Brazauskiens rentos skyrimo atvejis parodo netobulus rent sky-rimo principus. Jeigu renta skiria-ma atsivelgiant asmens pajamas, tai tokios rentos skyrim reikt sieti su absoliuiai visomis pajamomis, o ne tik su draudiamosiomis, Valstie-i laikraiui sak J.Razma. Koks skirtumas, ar mogus gyvena i darbo santyki, ar gyvena i gaunam divi-dend. Juk jie taip pat yra pajamos.

    Seimo narys teigia, kad bet ko-kiu atveju diskusija dl rentos K.Brazauskienei bus naudinga atei-tyje. Klausimas turi bti toks ar rent skiriame nepriklausomai nuo

    asmens pajam, ar vis dlto velgiame to mogaus nuopelnus valstybei, sak J.Razma.

    K.Brazauskien eid diskusijos

    A.Brazauskas Lietuvos preziden-tu penkeri met kadencijai buvo i-rinktas 1993 m. Tada u j balsavo 60 proc. alies piliei.

    Beveik vis kadencij ofi cialaus vi-zito kartu su juo keliaudavo viena i dukter ir taip jos prisiimdavo pirmo-sios alies ponios pareigas.

    A.Brazausko sutuoktine ponia Kristina tapo tik 2002 m., nors jie abu neslp, kad ilti jausmai juos siejo jau seniai.

    Pati K.Brazauskien Valstiei laikraiui nekomentavo pastarj savaii vyki. Moteris, atrodo, yra labai sieidusi dl kilusios diskusi-j audros.

    Sprendimas dl rentos skyrimo dar nra priimtas, tikino ministras D.Jankauskas. Gyvename teisinje valstybje, todl turime laikytis staty-m ir elgtis taip, kaip jie nustato.

    Pradjo nuo baleto okj ir daininink

    Seimo Socialini reikal komite-to narys Algirdas Sysas primin, kad pirmosios rentos 19961997 m. pra-dtos skirti baleto okjams ir daini-ninkams.

    iems monms skyrme po 500 lit ir tada niekas neklaus, turi jie na-mus, kokio nors turto ar neturi, dsto jie mokyklose ar nedsto, pasako-jo A.Sysas.

    Vliau atsirado signatar, prezi-dento ir sportinink rentos, kurios, pasak A.Syso, buvo susietos su paja-momis. Politiko teigimu, iuo metu apskritai yra nepadoru kalbti apie rentos neskyrim K.Brazauskienei, nes valstyb sipareigojo remti jai nu-sipelniusius mones. K.Brazauskien pretenduoja toki nals rent, kuri jai nustato teiss aktai, ir tos rentos

    skyrimas visikai nesiejamas su tur-tu, teig A.Sysas.

    Perlenk lazd

    A.Sysas teig, kad K.Brazaus-kiens rentos skyrimo klausim pra-dj kvestionuoti Tvyns sjungos atstovai Socialini reikal komite-tui pateik visikai prietaring si-lym.

    Arimantas Dumius pasi-l Nepriklausomybs akto signata-rams prilyginti atuonis partizanus, kurie 1949 m. pasira Lietuvos lais-vs kovos sjdio deklaracij, kal-bjo A.Sysas. ias signatar rentas pretenduot ne tik mint partizan vaikai, bet ir ankai. Tokiu bdu ren-

    t gaut ir buvusio brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukt, Seimo nar Auksut Ramanauskai-t-Skokauskien, ir partizano Petro Bartkaus du ankai, iuo metu gy-venantys Panevyje.

    A.Syso odiais, partizan gar-bei galime pervadinti gatves ir mies-tus, bet jei iki iol kit Nepriklau-somybs akto signatar vaikaiiai rent negaudavo, kodl turtume daryti iimtis?

    iuo metu signatar, j nali ir nalaii rentas gauna 69 asme-nys. 2009 m. jiems buvo imokta 3,1 mln. Lt.

    Krepininkai dar nenusipeln

    Rentas gaunani moni Lie-tuvoje nra daug i viso apie 150 asmen. Rentas, kaip ir valstybines pensijas, skiria atsakingos institu-cijos. Pavyzdiui, prezidentui ren-t moka Prezidento kanceliarija, o Nepriklausomybs akto signatarams rentos mokamos i Seimui skirt l.

    2010 m. sausio 1 d. duomenimis, mokslinink valstybines pensijas gauna i viso 2 670 gavj, o jiems kasmet imokama apie 16 mln. Lt.

    Pirmojo ir antrojo laipsnio vals-tybines pensijas u nuopelnus gauna 1 360 asmen, kuriems 2009 m. i viso buvo imokta 7,5 mln. Lt.

    Rentas gauna 81 buvs sportinin-kas. Jiems pernai imokta 2,8 mln. Lt. Kompensacines imokas gauna ir

    74 meno mons, kuriems padalyta 440 tkst. Lt.

    Be kita ko, pasaulio empionate Turkijoje bronzos medalius ikovo-jusiems krepininkams rentos dar nepriklauso. K.Kemzros auklti-niai jas pretenduot tik tuo atveju, jei bt tap pasaulio empionais.

    Aktualijos

    statymo reikia laikytisVytautas Radvilas, fi losofas

    Renta yra ypatingas asmens nuopeln pripainimo bdas, todl ji paprastai skiriama paiam nusipelniusiam asme-niui. Kitas dalykas, kur visikai neat-sivelgiama Lietuvoje, tai rentos dydis, kuris daugelyje valstybi nesiskiria nuo didels pensijos. O Lietuvoje kadencij baig prezidentai gauna nepaprastai di-deles imokas, palyginti su kitais alies pilieiais. Kitose valstybse nieko pana-aus nra. Tos imokos yra daug ma-esns. Jos neatrodo kakokia ypatinga privilegija, bet yra grindiamos grynai fi losofi kai valstybei nusipeln asme-nys neturi gyventi skurde. Rentos skyrimo K.Brazauskienei atveju visikai akivaizdu, kad ji skiriama pa-gal statymus. Jos skyrimas yra teis-tas ir vienintel sininga ieitis i susi-dariusios situacijos skirti nals rent K.Brazauskienei. Taiau vertinant i rent socialinio teisingumo poiriu, ga-lima sakyti, kad i renta dl savo dydio yra visikai nepateisinama.

    Nepagarba valstybeiSaulius Peelinas, Seimo narys

    Man apskritai gda kalbti apie ren-tos skyrim K.Brazauskienei. Ne ma-ns, o visuomens reikt klausti ar ji gerbia savo valstyb, ar neger-bia. iuo atveju mes puolame mog (K.Brazauskien red. pastaba), kuris tik vykdo statym, bet umirtame t, kuris t statym apeina. Jei kabi-njamasi prie K.Brazauskiens, tai ia jos sins reikalas, kodl ji prao ar neprao rentos. Bet pamginkime su-keisti pavardes. Kas bt, jei vietoje K.Brazauskiens bt Alma Adamkie-n? Kaip bt tada? Tada tikriausiai tur-to neskaiiuotume. Manau, kad visikai nesvarbu, ar tas mogus turi turto ar neturi, nes ia visai ne pinig klausimas. Be to, K.Brazauskiens rentos skyrimo klausimas yra labai smarkiai politizuo-tas. Rentos skiriamos todl, kad vals-tybei nebt gda, jei vienas ar kitas aliai nusipelns mogus, nepalankiai susiklosius aplinkybms, netiktai pra-yt imaldos prie Auros vart.

    Prezidento nals renta padalijo Lietuv pusiau

    Rentos skiriamos todl, kad valstybei nebt gda, jei vienas ar kitas aliai nusipelns mogus, nepalankiai susiklosius aplinkybms, n