Ūkininkų žinios• Lietuvos agrarinių ir miš-

kų mokslų centro Žemdirbystės instituto duomenimis, daugelyje šalies regionų žiemkenčių sėjos darbai, jei nebaigti, tai persirito į antrą pusę.

• Dėl painiavos ekologiniams ūkiams keliamuose reikalavi-muose ūkininkai būtų praradę 40 tūkst. Lt paramos.

Moters pasaulis• Pakeitus motinystės pa-

šalpų mokėjimo tvarką, tėveliai priversti patys suktis iš keblios padėties.

Tėviškės šviesa• Suskaičiuokime, kiek Lietu-

voje sudaryta įvairiausių komisi-jų, užregistruokime ir pasieksime rekordą, lenkiantį net tuo garsė-jančią mūsų kaimynę Lenkiją.

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis • Nr. 77 (9096) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Daugelis žemdirbių abejoja, kad jų karvių pienas užterštas inhibitoriais, tačiau tokių atvejų vis daugėja, o moksliniai tyrimai pateikia neįtikėtinų versijų.

Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Pagarba derliui ir duoklė seniesiems amatams

Vieną dieną per metus, pas-kutinį rugsėjo šeštadienį, Varėna tampa tikru didmiesčiu, o miesto parke būna sunku prasilenkti. Grybų šventės tradicija išsišaknijo taip, kad retas mūsų šalies gyven-tojas nežino kelio į šį miestą.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

Šalyje daugėja pieno gamintojų, kuriems abejonių kelia jų pieno kokybės tyrimai. Nemažai ūkininkų priversti periodiškai nutraukti pieno tiekimą, dėl žaliavoje aptinkamų inhibitorių praranda daug pajamų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Teršalų piene detektyvas ir pykdo, ir stebina ūkininkus

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikataGediminas Stanišauskas

VL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Beveik pusšimtis nevyriausy-binių visuomeninių organizacijų (NVO) ragina Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę Dalią Grybauskai-tę neatšaukti alkoholio reklamos

draudimo, įsigaliosiančio nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tokį susirūpinimą blaivybės puoselėtojai išreiškė tada, kai Seime užregistruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, lei-džiančios reklamuoti svaigalus ir po 2012 m.

Apsinuodijimas svaigalais padidėjo 17 kartų

Alkoholinių gėrimų reklamos draudimą numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seimas priėmė dar 2008-aisiais.

Nukelta į 3 p.

Nevyriausybinės organizacijos spaudžia Seimą visiškai uždrausti alkoholio reklamą, aludariai šių organizacijų atstovams siūlo išsiblaivyti.

Ar uždraudus reklamą gersime mažiau?

Tėvynės ieškojimas Vilnijoje

Staiga užgriuvusių Vilnijos problemų šaknys slypi istorijoje. Politizuotas konfl iktas dėl Vilnijos žmonių tapatybės ypač paūmėjo šiais metais, kurie yra dedikuoti Česlovui Milošui – didžiajam lie-tuvių kilmės lenkui.

Jau šioje sesijoje bus apsispręsta, ar alkoholio reklama iš tiesų bus už-drausta. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 2011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096)Valstiečių laikraštisAktualijos

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Šalyje daugėja pieno gaminto-jų, kuriems abejonių kelia jų pieno kokybės tyrimai. Nemažai ūkininkų priversti periodiškai nutraukti pie-no tiekimą, dėl žaliavoje aptinkamų inhibitorių praranda daug pajamų. Žmonės tikina, kad šių medžiagų aptinkama ir sveikų, jokiais vaistais negydytų karvių piene. Veterinari-jos gydytojai pastebi, kad inhibi-torių randama ne tik kelias karves laikančių žmonių ūkiuose, bet ir di-delėse fermose, kur higienai skiria-mas ypač didelis dėmesys.Įmonė „Pieno tyrimai“ neigia

žemdirbių įtarimus, kad pienas ver-tinamas neobjektyviai. Mokslininkai kelia versijas, kad inhibitorių piene gali atsirasti ne tik dėl antibio tikų ir ploviklių, bet ir dėl vengimo gy-dyti gyvulius.

Kelia neviltį

„Pro mūsų kaimą pravažiuojančio pienvežio garsas man kelia daug nei-giamų emocijų“, – pasakojo Lazdijų rajone 3 karves laikanti ir pieną supir-kimo kooperatyvui parduodanti Al-bina (pavardė redakcijai žinoma). Šį mėnesį jai vėl neleidžiama tiekti pieno dėl jame rastų inhibitorių. „Liepą taip pat praradau daug dienų dėl neva ras-tų inhibitorių, nors pakartotiniai tyri-mai parodė, kad pienas visiškai švarus. Jokių priekaištų neturėjo ir Valstybi-nės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai“, – teigė moteris.

Zootechnike dirbusi moteris tvir-tino, kad puikai išmano gyvulių prie-žiūrą, higienos reikalavimus. „Nuo-lat tikrinu, ar karvės neserga mastitu, melžiu pagal visas taisykles, nenau-doju jokių chemikalų, viską plaunu

tik karštu vandeniu, todėl man visiš-kai nesuprantama, kodėl periodiškai gaunu pranešimus, kad mano piene rasta inhibitorių, – stebėjosi ji. – Nie-kas man nepaaiškina ir teršalų kilmės. Arba tai kažkokia mistika, arba ban-dymas pasipelnyti. Juk už neva ras-tus inhibitorius rašomos nuoskaitos, todėl kyla įtarimų, jog perdirbėjams naudinga rasti teršalų gerame piene, už kurį mokama mažiau. Per daugelį ūkių susidarytų nemenkos sumos.“

Stebina ir specialistus

Redakcija sulaukia ir daugiau pa-sipiktinusių ūkininkų pranešimų apie itin dažnai jų ūkiuose randamus inhi-bitorius. Jie teigia, kad tai jau tampa masiniu reiškiniu.

Pieno gamintojų asociacijos pir-mininko pavaduotojas veterinarijos gydytojas Virmantas Minkevičius pa-

stebi, kad neretai skundžiasi ir dides-nių ūkių šeimininkai. „Kartais atrodo, kad fermoje musės nerastume, bet ap-tinkama inhibitorių, – kalbėjo jis. – Labai noriu tikėti, kad mūsų labora-torijos specialistai teikia objektyvius duomenis, bet suprantu ir žemdirbius, kuriems kyla visokių įtarimų.“

Valstybinės maisto ir veterinari-jos tarnybos Jurbarko rajono vyriau-siasis veterinarijos gydytojas inspek-torius Romaldas Urbonas sakė, kad inhibitoriai piene gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. „Įmanoma netgi ta versija, kad teršalų į karvės or-ganizmą gali patekti iš chemika-lais purškiamų pasėlių, esančių ne-toli ganyklos. Taip pat neatmestina versija, kad antibiotikų likučiai gali persiduoti ir iš juos vartojusio žmo-gaus rankų melžimo metu“, – svars-tė jis.

Kauno rajone dirbantis veteri-narijos gydytojas Danielius Stare-vičius tvirtino, kad ne visada galima pasikliauti ir preparatų anotacijomis. „Kartais jose rašoma, kad melžti gali-ma praėjus 3 paroms po gydymo kur-so, bet vaistų likučių organizme gali būti aptikta net ir po 8–20 parų“, – perspėjo jis.

Daugėja užterštumo atvejų

Valstybinės įmonės „Pieno tyri-mai“, kuri skelbia verdiktą dėl pieno kokybės, direktorius Saulius Savickis atmetė suokalbio su perdirbėjais ga-limybę. „Esame visiškai atviri ir pieno gamintojams, ir supirkėjams, ne kartą

čia buvo atvykę tiesiogiai stebėti pie-no tyrimų besiginčijantys žemdirbiai su supirkėjais. Visi tyrimo procesai fi lmuojami ir saugomi mėnesį, labo-ratorijose mėginiai yra koduojami“, – vardijo vadovas.

Jis patvirtino, kad vis daugėja ūkių, kurių pienas periodiškai pripažįsta-mas nekokybišku. „Jų ypač ėmė gau-sėti nuo 2009 m., kai Rusija buvo su-stabdžiusi pieno produktų importą iš Lietuvos dėl inhibitorių taršos, – pa-sakojo S.Savickis. – Ištiriame 35 tūkst. pieno gamintojų pieną ir daugiau kaip 1 proc. jų būna su inhibitoriais. Va-karų Europoje šis rodiklis siekia tik 0,1–0,5 proc.“

Tyrimas šokiruoja

S.Savickis paaiškino, kad tiksliai nustatyti inhibitorių atsiradimo che-minį šaltinį „Pieno tyrimų“ laborato-

rijoje neįmanoma. „Tą turėtų atlikti kitos laboratorijos, bet tai kainuotų ne vieną tūkstantį litų, – sakė jis. – Mūsų laboratorijoje taikomas Euro-pos Komisijos reglamentuotas biolo-ginis metodas.“

Vaizdžiai šį metodą apibūdinti ga-lima taip: mėlynai nudažytame pie-ne apgyvendinamos bakterijos Bacil-lus stearothermophilus var. Calidolactis. Jos pieno mėginyje maitinasi cukru-mi, laktoze ir intensyviai dauginasi, todėl po 5 val. pienas tampa geltonas ir mėginys pripažįstamas saugiu. Jei piene yra inhibitorių, jie naikina bak-terijas ir mėginys išlieka mėlynas.

„Pieno tyrimai“ teigia įminę pas-laptingai atsirandančių inhibitorių mįslę. „Kokių konkrečiai medžiagų likučiai išnaikina bakterijas mėginy-je, mes neturime aiškintis, bet kai to-kių atvejų ėmė daugėti, pradėjome tyrimą su Lietuvos veterinarijos aka-demijos mokslininkais“, – pasakojo S.Savickis.

Buvo paimta 2 011 pieno mėgi-nių su rastais inhibitoriais išsamesnei analizei. Paaiškėjo, kad 63 proc. jų turi 1–10 mln. somatinių ląstelių mililitre, kurios rodo gyvulio susirgimą mastitu (leistina šių ląstelių norma – iki 150 tūkst.). Kita mėginių dalis taip pat viršijo normą, tik kiek mažiau. Pas-kui Lietuvos veterinarijos akademi-joje imtos tirti 235 mastitu sergančios karvės, kurioms dar nebuvo pradė-tas gydymas antibiotikais. 26 proc. jų piene rasta inhibitorių. Taip pat kai kurios turėjo bakterijos, vadinamos auksiniu stafi lokoku, užkratą.

Koją pakiša negydymas

S.Savickis pripažino, kad aprašytų tyrimų išvada daugeliui ūkininkų bus nepriimtina ir netgi kels juoką, bet ji tokia: inhibitorius pagamina pačios karvės organizmas. „Jei gyvulys serga mastitu arba paslėptu mastitu ir yra il-gai negydomas, jo organizmas prade-da gaminti junginius, kovojančius su užkratu, – aiškino direktorius. – Taip į pieną patenka natūralaus antibioti-ko lizocino, kitų natūralių medžiagų, kurios kaip ir cheminių antibiotikų ar ploviklių likučiai neleidžia daugintis į mėgintuvėlį įleistoms sporoms, paro-dančioms, ar pienas švarus.“

Pasak S.Savickio, sergančių ir ne-gydomų karvių pienas su natūraliais inhibitoriais netinkamas perdirbti kaip ir su kitos kilmės inhibitoriais. „Įdomu, kad tokios karvės su įsise-nėjusiu mastitu vieną kartą gali duo-ti visiškai švarų pieną, o kitą kartą, jei lėtinė liga paūmėja, jau su biologinės kilmės inhibitoriais“, – tvirtino jis.

Tiems, kurių gyvulių piene nuolat randama inhibitorių, nors laikomasi visų reikalavimų, patariama ištirti pie-ną. „Jei randama daug somatinių ląste-lių, būtina kreiptis į veterinarijos gydy-toją ir gydyti gyvulį, – teigė jis. – Matyt, ūkininkai pernelyg įbauginti dėl anti-biotikų likučių piene, o kai kurie gal-būt taupumo sumetimais ėmė vengti gydymo antibiotikais. O toks kraštu-tinumas, kaip matome, irgi nėra ge-rai.“ „Pieno tyrimų“ duomenimis, apie 30 proc. ūkių, kurių piene randama in-hibitorių, ši bėda pasikartoja nuolat. „80 proc. jų tvirtina neduodantys kar-vėms jokių antibiotikų. Ir jais reikia ti-kėti, bet tai, kaip minėjau, ir yra bėdos priežastis“, – tikino S.Savickis.

Tiems, kurių gyvulių piene nuolat randama inhibitorių, nors laikomasi visų reikalavimų, patariama laboratoriškai ištirti pieną.

Teršalų piene detektyvas ir pykdo, ir stebina ūkininkus

(Užs. 608)

Jei gyvulys serga mastitu ir yra ilgai negydomas, jo organizmas pradeda gaminti junginius, kovojančius su užkratu.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Jaunatis.Saulė teka 7.15, leidžiasi 19.04.

RytojŠiandien

Šiandien pradės pūsti kiek vėsesnis šiaurės vakarų vėjas, tačiau tai nesutrukdys saulei dalyti spindulius. Naktį bus giedra, sušils iki 10 laipsnių. Dieną – be lietaus, termometrai ro-dys 14–17 laipsnių. Ketvirtadienį jau galime sulaukti lietaus. Naktį sušils iki 9 laipsnių, o dieną jau pradės lyti, temperatūra – apie 11–16 laipsnių šilumos. Penktadienį danguje šurmuliuos debesys. Dieną temperatūra pakils net iki 20 laipsnių. Lietaus nenumatoma. Savaitgalis di-džiojoje šalies dalyje bus saulėtas, temperatūra dieną svyruos apie 20 laipsnių.

PorytDieną: +14 +17o

Naktį: +7 +9o

Dieną: +11 +16o Dieną: +16 +20o

Naktį: +7 +9oNaktį: +7 +9o

meteo.lt, VL inf.

32011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Jei parlamentarai nepakeis nuo-monės, tai nuo 2012 m. sausio 1 d al-koholio reklama bus draudžiama taip pat, kaip ir tabako reklama.

Tačiau blaivybės puoselėtojai džiū-gavo neilgai. Grupė Seimo narių įre-gistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nukelti alkoholio reklamos draudimo įsiga-liojimo datą.

Jau šioje rudens sesijoje bus apsi-spręsta, ar alkoholio reklama iš tie-sų bus uždrausta nuo 2012 m. sau-sio 1 d.

Toks Seimo blaškymasis sukėlė nemažos dalies NVO nerimą.

„Prašome jūsų nepasiduoti suin-teresuotų verslo grupių spaudimui ir nepriimti sprendimo, kuris ir toliau leistų alkoholio gamintojams ir Lie-tuvos žiniasklaidai pelnytis iš vaikų alkoholizacijos“, – teigiama NVO kreipimesi.

Esą nuo 2001 iki 2007 metų nuo alkoholio reklamos labiausiai nuken-tėjo nepilnamečiai. 7–14 metų vaikų apsinuodijimų alkoholiu Lietuvoje esą padaugėjo 17,3 karto.

Alkoholio gamintojai spaudžia Seimą

Kreipimesi nuolat pabrėžiami 2007 m. duomenys, tačiau naujausia statistika neskelbiama.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Au-relijus Veryga „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad minėti metai akcentuo-jami todėl, jog būtent 2007-aisiais alkoholio vartojimas Lietuvoje buvo pasiekęs rekordą. Tais metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo apie 20 litrų alkoholio.

„Pagal alkoholio suvartojimą Lie-tuva pirmauja ne tik tarp ES valsty-bių, bet ir tarp artimiausių kaimy-nių, – aiškino A.Veryga. – Lietuvoje gana populiarus kontrabandinių ir namų gamybos alkoholinių gėrimų vartojimas, todėl pardavimo statis-tika neleidžia susidaryti tikro var-tojimo vaizdo, bet apie jo pasekmes

leidžia spręsti bendra mirčių ir ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, sta-tistika.“

A.Veryga taip pat teigė, kad alko-holio pramonės lobistų dėka Seime atsirado naujos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios neuždraustų svaigalų reklamos po 2012 m.

„Ir ne tik jie daro didžiulį spau-dimą Seimo nariams, bet ir žinias-klaida nesuinteresuota, kad alkoho-lio reklamos sumažėtų“, – neabejoja A.Veryga.

Jo žodžiais, „nors ofi cialiai skelbia-ma, kad alkoholio reklamai šios pra-monės atstovai žiniasklaidai kasmet skiria apie 17 mln. Lt, vis dėlto šie duomenys netikslūs“.

„Neabejoju, kad ir išorinei, ir ki-tokiai reklamai išleidžiama apie 300 mln. Lt“, – sakė A.Veryga.

Jo teigimu, didžioji dalis žinias-klaidos sąmoningai ignoravo kreipi-mąsi ir jo neišplatino visuomenei.

Aludariai papirko parlamentarus krepšiniu

NVO organizacijų pasirašytas kreipimasis yra emocinio pobūdžio, kuriame neskelbiama pastarųjų metų statistika.

„Situacija tebėra bloga. Tarp vai-kų tvyro psichologinis smurtas, paty-čios, psichoaktyvių medžiagų varto-jimas ir kitkas. Tai tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimo augimu, – aiškino A.Veryga. – 2008 m. apribojus alko-holio reklamą ir pardavimo valandų skaičių, padidinus svaigalų kainą ir dėl ekonominio sunkmečio sumažė-jus vartotojų perkamajai galiai, su al-koholio vartojimu susijusių psichozių

ir apsinuodijimų per dvejus metus su-mažėjo apie 30 proc.“

Jo žodžiais, „vaikų grupėje apsinuo-dijimų skaičius vis tiek išlieka beveik 10 kartų didesnis nei buvo 2001 m., todėl sakyti, kad situacija gera, ne-galima“.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas kal-bėjo, esą apsinuodijimo alkoholiu di-dėjimą 2007 m. nulėmė tuomet in-tensyvesnė alaus, sidro ir alkoholinių kokteilių reklama.

Pasak A.Verygos, Seime yra „eta-tiniai“ alkoholio pramonės idėjas re-miantys Seimo nariai, prieštaraujantys alkoholio kontrolės iniciatyvai. Tokie esą yra Vitas Matuzas, Kęstutis Ma-siulis, Bronius Pauža, Erikas Tama-šauskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Petras Auštrevičius.

Jaučiasi šantažuojami

Lietuvos aludarių gildijos prezi-dentas Saulius Galadauskas nenei-gia aludarių dedamų pastangų par-lamente.

„Taip, mes einame ir rengiame pristatymus Seime, susitinkame su komitetų vadovais, frakcijų nariais ir, skirtingai nuo NVO, kurios daro didžiulį spaudimą Seimo nariams, nevengdamos net šantažo, įrodinėja-me ir pateikiame skaičius“, – neslėpė S.Galadauskas.

Jis tikino, kad visiškai uždraudus alkoholio reklamą, nukentės ne tik alkoholio pramonė, bet ir žiniasklai-da, „ir viskas, kas su tuo susiję“.

„Toks beprecedentis draudimas būtų pirmas Europoje ir reikštų net prekių ženklų draudimą. Tuo pasi-naudotų trečiųjų šalių aludariai ir spiritinių gėrimų gamintojai, nes po Europos Komisijos susitarimo su Pasaulio prekybos organizacija ES nuo 2003 metų netaiko jokių im-porto mokesčių alkoholiui iš trečiųjų šalių“, – teigė S.Galadauskas.

Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento, alaus ir stipriųjų gėrimų importas iš Baltarusijos jau išaugo šimtus kartų.

„Jei uždraudžiame dar ir lietu-višką prekių ženklą, dominuos pi-giausias alus, ir Baltarusijos vyriau-sybei subsidijuojant savo gamintojus baltarusių alkoholis užims lietuviš-kų prekių ženklų vietą“, – neabejoja S.Galadauskas.

Parlamentaras atšaukė savo parašą

Vienas konservatorių lyderių Sei-mo narys Vitas Matuzas yra vienas tų, kurių pastangomis Seime įregis-truotas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektas, galintis atšaukti al-koholio reklamos draudimą.

„Kaip galima uždrausti alkoho-lio reklamą televizijoje arba inter-nete, kai šituo draudimu pasinaudos retransliuojami TV kanalai iš Ru-

sijos, matomi Lietuvoje?“ – klausė V.Matuzas.

Jo žodžiais, lygiai taip pat neįma-noma kontroliuoti reklamos inter-nete, nes bet kurie gamintojai galės interneto adresą svyturys.lt pakeisti kad ir į svyturys.eu ir netrukdomai reklamuoti alų.

Pasak V.Matuzo, šiandien (trečia-dienį) Ekonomikos komitetas, kuris yra pagrindinis teikiant rekomenda-ciją Seimui balsuoti dėl pataisų, ga-lutinai apsispręs, ar būtina drausti alkoholio reklamą nuo 2012 m.

Sveikatos reikalų komitetas minė-toms pataisoms nepritarė tik po šio komiteto pirmininko Antano Ma-tulo priešiško balsavimo, nes šiame komitete pataisos gavo po 4 balsus „už“ ir „prieš“.

V.Matuzas patvirtino, kad savo parašą po Alkoholio kontrolės įsta-tymo siūlomomis pataisomis atsiėmė vienas iš 14 pasirašiusiųjų Seimo na-rių – Petras Luomanas.

„Kodėl atsiėmiau? – „Valstiečių laikraščio“ klausė P. Luomanas. – Nes buvau suklaidintas, esą visus pinigus už alkoholio reklamą pa-siims retransliuojantieji TV kana-lai. Daugybė mokslinių tyrimų įro-dė, kad vienas litas iš alkoholio vis tiek atsisuka prieš pačią valstybę. Tad manau, kad reikėtų uždrausti alko-holio reklamą“.

Jis tikino pripažįstąs savo klaidą ir todėl parašą atšaukė.

Prezidentė stojo nevyriausybininkų pusėn

Lietuvos aludarių gildijos pre-zidentas S.Galadauskas tikina, kad NVO kreipimuisi pritarė tik 50 or-ganizacijų iš 1 569, veikiančių Lie-tuvoje.

„Mes turime sporto, kultūros or-ganizacijų raštus, kurios teigia, kad alkoholio gamintojai remia sportą ir kultūrą, o sykiu alkoholio reklama nedaro žalos visuomenei, tad NVO kovoti prieš narkotikų arba alkoho-lio draudimą yra be galo sunku. Visgi joms svarbu laimėti šį „šventąjį karą“, nes tada Europoje Lietuva galės pa-sigirti pačiu griežčiausiu alkoho-lio reklamos draudimu“, – ironizavo S.Galadauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė la-biau palaiko NVO organizacijų po-ziciją.

„Prezidentės teigimu, kova su al-koholio vartojimu turi būti nuosekli, – rašoma Prezidentės spaudos tarnybos „Valstiečių laikraščiui“ adresuotame atsakyme. – Apribojimai alkoholio reklamai, dėl kurių principinis spren-dimas priimtas jau prieš trejus metus, būtų dar vienas nuoseklus žingsnis mažinant alkoholio vartojimą.“

Aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas tikina, kad nevyriausybinių visuomeninių organizacijų kreipimuisi pritarė tik 50 organizacijų iš 1 569, veikiančių Lietuvoje.

(Užs. 655)

Draudimu nieko nepasieksimeDanas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius

Alkoholio faktiškai nevartoju. Bet alkoho-lio reklamos draudimu nieko nepasieksi-me. Galiausiai, kiek stebiu televiziją, joje akcentuojamas ne beatodairiškas alko-holio vartojimas, o tam tikra alkoholio vartojimo kultūra, estetika. Pats gyve-nu kaime ir negaliu patikėti tikinančiai-siais esą kaimas prasigėręs. Taip, yra vienas kitas toks, kurio nesudrausmins jokios administracinės priemonės, bet apie „prasigėrusį kaimą“ gali kalbėti tik miestietis, neišeinantis iš namų.

Atgaline data įstatymai nekaitaliojamiAntanas Matulas, Seimo narys

Jeigu Seimas kartą jau priėmė įstatymo pataisas, numatančias alkoholio rekla-mos draudimą nuo 2012 m. sausio 1 d.,tai nematau, kodėl sprendimą reikėtų keisti. Paprastai atgaline data įstatymai nekaitaliojami. Žinoma, patiriame dide-lį spaudimą ir iš alkoholio gamintojų, ir iš žiniasklaidos. Ir nors Sveikatos reikalų komitetas siūlo neatšaukti įsigaliosiančio alkoholio reklamos draudimo, vis dėlto viskas priklausys nuo Ekonomikos ko-miteto nuomonės, kuris yra pagrindinis šiuo klausimu.

Ar uždraudus reklamą gersime mažiau? Atkelta iš 1 p.

Rimanto Dovydėno piešinys

4 2011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096)Valstiečių laikraštisAktualijos

Saulius Stoma

Istorija kuria problemas, bet daž-niausiai slepia ir raktus joms spręsti. Ir turbūt niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „kas nenori pažinti savo isto-rijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O vaikais, kaip žinia, lengva manipuliuoti.

Dabar staiga užgriuvusių Vilnijos problemų šaknys irgi slypi istorijo-je. Taip jau keistai sutapo, kad politi-zuotas konfl iktas dėl Vilnijos žmonių tapatybės ypač paūmėjo šiais metais, kurie yra dedikuoti Česlovui Milo-šui – didžiajam lietuvių kilmės lenkui arba paskutiniam lenkiškai rašiusiam lietuviui. Ir paskutiniam Lietuvos Di-džiosios Kunigaikštystės piliečiui, kaip kartais sakoma.

Dar kartą skaitinėjant Nobelio premijos laureato mintis kyla papras-tas klausimas. Ar Vilnijos lenkiškų mokyklų moksleiviai skatinami per-skaityti bent jau Č. Milošo „Tėvynės ieškojimą“ – knygą, kurioje skausmin-gai sprendžiama tautinės tapatybės problema. Kiek pavyko sužinoti – ne.

Juk Č.Milošas nėra mėgstamas len-kų nacionalistų rašytojas. Kaip, beje, ir lietuvių nacionalistų... O juk kaip tik šio abiejų tautų genijaus lobyne gali-me rasti daugelio Vilnijos problemų sprendimo raktą.

Dar įdomiau, ar Vilnijos lenkų mokyklose bent paminimas Oskaras Milašius, kurį ne tik giminaitis Čes-lovas laikė vienu didžiausių XX am-žiaus Europos poetų ir kuris, kitaip nei labiau išgarsėjęs pusbrolis, sąmo-ningai pasirinko būti lietuvis ir tar-nauti Lietuvai. Nors buvo gimęs ir

augęs net ne Lietuvoje, o pačioje Bal-tarusijos gelmėje.

Tėvynę galima rinktis. Tėvynės ga-lima ieškoti ir netgi skausmingai blaš-kytis tarp dviejų pasirinkimų. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje. Bet taip buvo visada. Ir kuo toliau, tuo labiau tėvynė bus kiekvieno mūsų sąmonin-gas pasirinkimas.

Ar grynais lenkais save įvardijan-tys ir pagal Varšuvos rinkimų sce-narijus sumaištį Vilnijoje keliantys politikieriai supranta kokiame pavo-

jingame žaidime jie dalyvauja? Ar jie laiko save lenkiškai kalbančiais lietu-viais ir to paties politinio kūno nariais kaip ir visa Lietuva, ar galvoja pri-klausą kam nors kitam? Ar jie kuria tą pačią šlovingos Lietuvos legendą kaip broliai Lavrinovičiai krepšinyje, ar gyvena visai kitame naratyve? Pa-galiau: ką jie laiko savo tikrąja tėvy-ne – Lietuvą ar Lenkiją?

Tai labai rimti klausimai, į kuriuos anksčiau ar vėliau teks atsakyti. Ypač tiems, kurie yra davę priesaiką Lie-tuvai.

Žinoma, niekas negali versti žmo-gaus rinktis tą tėvynę, kurios jis ne-nori. Ypač dabar, Lietuvai ir Lenki-jai tapus Europos Sąjungos narėmis, situacija tapo labai palanki taikiam ir laisvam tautų sambūviui. Juk dabar galima puikiausiai gyventi kitoje šaly-je ir turėti visas teises. Žinoma, išsky-rus vieną – galimybę sėdėti valstybės, kuri tau yra antraeilė, parlamente ir spręsti tos šalies likimą. Teks tenkin-tis galimybe dalyvauti vietos valdžios rinkimuose. To tikrai gana.

Prieš du dešimtmečius Lietuvai ir Lenkijai išsivadavus iš imperinės priespaudos, nebuvo aiškiai pasaky-ta žmonėms: štai čia yra Lietuva ir jūs visi esate kviečiami į šios valstybės kūrimo šventę. Bet jeigu jūs norite priklausyti kitai tėvynei – jūsų valia. Niekas už tai nebaus ir nediskrimi-nuos. Galite būti kitos valstybės pi-liečiai ir kuo laimingiausiai gyventi čia. Niekas jūsų neišvarys.

Štai tada būtų atsiradęs skaidrus aiškumas ir laisvo apsisprendimo tei-sė. O jau po to, apsisprendus ir pasi-rinkus, atsiranda ir pareigos.

Nežinau, gal dar nevėlu tą pada-ryti? Mažiausia dabar reikia konf-rontacijos, kurią savais tikslais kurs-to Lenkijos politiniai vanagai. Beje, daug gudresni už lietuviškuosius.

Štai Lenkijos užsienio reikalų mi-nistras, kovinės patirties įgijęs drau-gaudamas su tikrais, o ne folkloriniais talibais, dabar siūlo Lietuvai „susikal-bėti su savo piliečiais“. Tačiau jis ne-pasako, kaip tą padaryti, jei tie pilie-čiai nenori mokytis lietuviškai. Kaip su jais kalbėti? Lenkiškai? Tą siūlo liūdnai pagarsėjęs Lietuvos (?) eu-roparlamentaras Valdemaras Toma-ševskis.

Tas pats ministras Sikorskis (ach, tos lietuviškos paralelės, kaip ir ro-kiškėno Lenkijos prezidento Koma-rovskio, išvadinusio Lietuvą ožka!) priekaištauja Lenkijos lietuviams, kad jie atsisako savo laisvės rašyti vieto-vardžius dviem kalbom. Bet nutyli, kad tai Lenkija juos pavertė Vilnijos problemų ir didžiojo žaidimo tenai įkaitais, kas apskritai yra labai netei-singa ir žiauru.

Mažiausia dabar reikia konfrontacijos, kurią savais tikslais kursto Lenkijos politiniai vanagai. Beje, daug gudresni už lietuviškuosius.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 902 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1207. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Jonė Petrulienė

Buvę gyvulininkystės komplek-sai, sandėliai, daržinės, dirbtuvės, žolės miltų agregatai, pesticidų sandėliai, mazuto katilinės ir pa-našūs pastatai – palikimas, kuris Lietuvoje dūli jau nuo sovietme-čio. Apleisti, nenaudojami, nepri-žiūrimi, neaišku kam ar niekam ne-priklausantys pastatai yra viena iš skaudžiausių žaizdų, kuriai „išgy-dyti“ reikalingi dideli pinigai.

Padėtis be išeitiesAplinkos ministerijos Saugomų te-

ritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras patvir-tina: apleisti pastatai yra rimta proble-ma, su kuria vienos savivaldybės susi-doroti nepajėgs. Tai nacionalinės svar-bos klausimas, kurį sprendžiant būti-nos visų valstybinių įstaigų pastangos ir indėlis.

Tam pritarė ir „Valstiečių laikraščio“ kalbinti Kauno savivaldybės darbuo-tojai. Jų žodžiais, savivaldybė praktiš-kai neturi priemonių, galinčių pakeisti situaciją į gerąją pusę. Juolab kad ap-leistų ar nenaudojamų pastatų savi-ninkai neretai naudojasi ir teisės aktų spragomis.

Pasak savivaldybės darbuotojų, šiuo metu galiojančios baudos už pastatų nepriežiūrą nėra didelės ir pastatų sa-vininkų negąsdina. Be to, net ir skyrus baudas jie neretai kreipiasi į teismus, kur bylas laimi. Savivaldybės tarnauto-jai primena ir tai, kad iškart skirti baudų nevalia. Iš pradžių savininkus reikia per-spėti, duoti laiko susitvarkyti. Dažnai jie apleistus statinius aptveria tvora ir tiek. Tuomet baudų skirti jau nebegalima, tačiau patys statiniai tebestovi.

„Yra ir kitokių problemų. Tarkime, pastatas neturi savininko, tačiau tai ne-reiškia, kad galime pulti jį griauti. Visų pirma pastatas turi būti ofi cialiai pripa-žintas bešeimininkiu, o tai gali padaryti tik teismas. Ir, žinoma, pagrindinė prob-lema – lėšų stygius. Apleistų pastatų ti-krai daug, jų griovimas kainuoja nema-žus pinigus, kurių savivaldybės tiesiog neturi“, – dėsto V.Bezaras.

Aplinkos ministerijos surinktais duo-menimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 10 tūkst. apleistų statinių. Maždaug 30 proc. jų įvardijami kaip avariniai, t. y. kelia potencialią grėsmę žmonių svei-katai ar netgi gyvybei.

Indėlis – tik 5 procentaiAplinkos ministerijos ES paramos

administravimo departamento ES fon-dų valdymo skyriaus vedėja Vilma Sla-vinskienė sako, kad lėšų apleistiems

statiniams griauti nutarta skirti įsiklau-sius į savivaldybių prašymus ir atsižvel-gus į tai, jog ši problema Lietuvoje – iš-ties didelė, rimta ir įsisenėjusi.

„Apie galimybes gauti lėšų apleis-tiems pastatams griauti savivaldybės bus informuotos artimiausiu metu. Iki kitų metų kovo jos galės teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir gauti fi nansavimą. Pačių savivaldybių indėlis sieks tik 5 proc., tad susidomėji-mas turėtų būti didelis“, – prognozuoja skyriaus vedėja.

V.Slavinskienės teigimu, pirmeny-bė bus teikiama pastatams, kurie kelia potencialią grėsmę žmonių saugumui, taip pat ir tiems statiniams, kurie yra tankiai gyvenamose vietose ir pan. To-kie bus griaunami pirmiausia. Dar viena būtina sąlyga – sutvarkyti dokumentai, t. y. pastatas jau turi būti pripažintas bešeimininkiu, be to, turės būti pradė-tos pirkimo procedūros griovimo dar-

bams. Tikimasi, kad kitąmet pradėjus įgyvendinti šiuos projektus apleisti pas-tatai grius vienas po kito.

Lėšos darbams bus skirtos iš Euro-pos regioninės plėtros fondo pagal San-glaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“. Tai dalis Lietuvai skirtos ES 2007–2013 metų struktūrinės pa-ramos.

Publikacija fi nansuota Sanglaudos fondo lėšomis

Jau kitais metais apleistų pastatų Lietuvoje turėtų gerokai sumažėti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Apleisti pastatai grius vienas po kito

Tėvynės ieškojimas Vilnijoje Tiesiai šviesiai

(Užs. 654)

52011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096)Valstiečių laikraštis Televizija

(Užs. 642)

6 2011 m. rugsėjo 28 d. • Nr. 77 (9096)Valstiečių laikraštisAktualijos

Lilija ValatkienėVL žurnalistė, lilija.valatkiene@valstietis.lt

Vieną dieną per metus Varėna tampa tikru didmiesčiu, o miesto parke būna sunku prasilenkti. Gry-bų šventės tradicija išsišaknijo taip, kad retas Lietuvos gyventojas ne-žino kelio į šį miestą.

Miškas ir rengė, ir maitino

Geraširdžiai dzūkai šypsosi: „Dėl svetelių saulėtą orą kasmet užsakome, o jau grybai – tai jūsų laimė. Tas, kuris žino, kur jie slepiasi, tam ir pasiseks grybaujant.“

Šio rudens grybingu nepavadinsi. Grybautojai nostalgiškai prisimena pernykštį derlių, kai Dzūkijos miš-kuose grybus pjovė iš mašinos neišli-pę. Šiemet reikia gerokai paklaidžioti, kad vertingą grybą aptiktumei. Tiesa, voveraičių šiemet sėte prisėta, tačiau jų kaina taip pat nemaža. Varėniškiai 17 litų už kilogramą prašo.

Patys ankstyviausi ir energingiausi Dzūkiją pasveikinti suskumba į gry-bavimo čempionatą atvykę entuzias-tai. Po keturis komandoje, marški-nėliais ir kepuraitėmis pasidabinę, peiliukais apsiginklavę, jie vadovau-jasi šventa prisiekusio grybautojo iš-mintimi: „Nepažįstu – nerenku.“

Pasklidę po Marcinkonių miškus nuo septintos valandos ryto, braido po rasotą žolę grybautojai, renka ba-ravykus, lepšiukus ir voveraites, var-žosi dėl Varėnos rajono savivaldybės mero taurės. Ir visai jiems neįdomu, kad savivaldybėje perversmas prieš savaitę įvyko.

„Nuo kėdžių stumdymo grybų miškuose nei pamažėja, nei gausiau pridygsta“, – dzūkuodamas aiškina vienas grybautojas. Kitas, įsiterpęs į mūsų pokalbį, prisipažįsta, kad pa-simelstų už tokį merą, kuris galėtų grybų derlių padvigubinti, juk grybai ir uogos dzūkus maitina ištisus me-tus. Kas netingėjo, šiemet į supirktuvę pristatęs kokybiškų grybų užsidirbo ir keliolika tūkstančių litų. Turės iš ko dzūkų mergos puoštis, tėvai mieste besimokančius vaikus parems.

Darbščiam dzūkui gimtieji smėly-nai dosnūs, todėl nesidairo jie į sveti-

mą, kad ir riebesnę žemę. Nuo senų senovės išsiskiria šios žemės gyven-tojai savitais papročiais ir gyvenimo būdu. Miškas juos ir rengė, ir mai-tino.

Saulei rasą nudžiovinus čempio-nato grybautojai grįžta į fi nišą. Trakų rajono Paluknio komandai šiemet vėl

laimė nusišypsojo. Per porą valandų keturi komandos grybautojai pririn-ko 37 kilogramus grybų!

Grybas – maistas, vaistas ir nuodas

Grybų šventės akcentas – nesens-tantis grybukas – pasitinka Varėnos svečius jau devintus metus. Ant suolų, staliukų ir kelmelių – daugybė įvai-riausių grybukų pritupdyta.

Miesto parke įsikūrusiuose seniū-nijų kiemeliuose kunkuliuoja gyveni-mas. Menininkai, amatininkai siūlo savo gaminius, lieja žvakes, žiedžia puodus, kalviai kala įkaitusią geležį, audėjos stebina margaspalviais raštais, sodininkai – išaugintomis gerybėmis, baltomis prijuostėmis pasipuošusios šeimininkės zuja aplink nukrautus stalus, kviesdamos ragauti gardžiau-sių dzūkiškų valgių.

Išgirdę siūlymų pasivaišinti ant kopūsto lapo kepta grikine banda, dzūkiškais lašinukais, šaltiena, kva-pia duona, didžiagalviais svogūnais, saldžia uogiene ir gaivia gira, nesi-drovi nė vienas. Tik čiumpa ir kimšte kemša. Oras toks puikus, kad po pus-valandžio ir vėl valgyti norisi. Tikra

puota skrandžiui, skanumėlis neiš-pasakytas!

Koks dzūkų stalas be patiekalų iš grybų!?

Dzūkės klega, juokiasi ir gąsdina. Grybas – maistas, vaistas ir nuodas.

Grybienės kvapas vilioja. „Recep-tas paprastas: laužas, katiliukas, gry-bai ir vanduo. Ar pilvas negurgia?“ – šypsojosi šeimininkės ir patarė, kad grybienę galima paskaninti gabalėliu sviesto. Kas mėgsta, gali ir grietinės prisikrauti.Šalimais kiemelyje dainin-gos moterys sviestą muša, čia pat sve-telius juo vaišina.

Žiema jau žvelgia į akis

Prie medaus ir vaistažolių nusi-driekia eilės, nors medus šiemet taip pat pabrango. Bitininkai po 22 litus už kilogramą prašo. Bitėms, kaip ir grybams, šių metų vasara nebuvo itin palanki.

Vilnonių kojinių, pirštinių virtinės, veltinukai, kepurės ir dailios liemenės liudija – žiema ne už kalnų, reikia ši-luma apsirūpinti. Dzūkai – iškalbingi, derėtis su jais nelengva.

„Vaikeli, dzvi tokias numezgu per pusantros dzienos, bet tai jau reikia duocis!“ – apie šiltų šlepečių mezgi-mo ypatumus pasakoja močiutė dzū-kė, bet kainos nenuleidžia.

Visi ūžia, dūzgia aplinkui. Tikras spektaklis. Ypatingą aurą dzūkai moka sukurti, pagarbą rudens derliui išreikšti, duoklę seniesiems amatams atiduoti ir svečius palinksminti.

Iš šventės visi grįžta pilnais krep-šiais ir spindinčiomis akimis.

Pagarba derliui ir duoklė seniesiems amatams

Mūsų reportažas

Grybavimo čempionato nugalėtojais tapo Trakų rajono Paluknio komanda. Per porą valandų jie pririnko 37 kilogramus grybų. Autorės nuotrauka

2011 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje „Invaldos“ grupės nekilnojamo-jo turto sektoriaus įmonės „Inre-al“, „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“, „Inreal GEO“ ir pas-tatų priežiūros sektoriaus įmonė „Invalda Service“ (Inservice) susi-jungė į atnaujinto INREAL prekių ženklo šeimą. Po mėnesio „Inval-da nekilnojamojo turto valdymas“ ir „Invalda Service“ pakeis pava-dinimus ir taps „Inreal valdymas“ ir „Inreal pastatų priežiūra“. In-terneto erdvėje bendrą grupės identitetą ir vieningą veiklą re-prezentuoja nauja interneto sve-tainė www.inreal.lt.

INREAL GRUPĖ yra pirma ir kol kas vienintelė įmonių grupė Lietuvo-je, teikianti tokį platų nekilnojamojo turto ir pastatų priežiūros paslaugų spektrą. Nekilnojamojo turto tarpi-ninkavimo ir turto bei verslo vertini-mo paslaugas reprezentavęs prekių ženklas INREAL nuo šiol bus atpažįs-tamas ir kaip nekilnojamojo turto valdymo, plėtros, atstovavimo, kon-sultacijų, pastatų techninės priežiū-ros ir administravimo bei geodezinių paslaugų ženklas.

„Idėja susijungti atsirado natūra-liai – nagrinėdami klientų poreikius matėme, kad jiems dažnai reikia ne vienos ar dviejų paslaugų, bet viso jų paketo“, – sakė „Inreal“ ir „Inval-da nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius Gediminas Pruskus. Pa-sak jo, įmonės ir anksčiau teikda-vo klientams bendrus pasiūlymus, tačiau jos atstovavo skirtingiems prekių ženklams. „Plėtoti grupėje keletą prekių ženklų neefektyvu – Lietuvos rinka tam per maža. Mūsų tikslas, kad INREAL vardas asocijuo-tųsi su išskirtinumu ir kad klientas žinotų, su kuo dirba ir kokios ap-imties bei kokybės paslaugas gali gauti“, – sakė G.Pruskus.

INREAL GRUPĖ veiklą pradeda su itin plačių kompetencijų darbuoto-jų komanda ir klientams žada pa-pildomas kokybės garantijas bei patrauk lią kainodarą.

„Manome, kad dabar yra tin-kamas laikas stiprinti INREAL žen-klą naujais verslo segmentais, nes rinkoje juntamas platesnio spektro kokybiškų paslaugų iš vienų ran-kų poreikis“, – teigė „Invalda Ser-vice“ direktorius ir INREAL GRUPĖS pastatų priežiūros sektoriaus vado-vas Rimvydas Ramanauskas. „Susi-jungdami skelbiame, kad atlaikėme ekonomikos nuosmukį ir esame pa-sirengę aktyviai bei veržliai plėto-ti verslus ir lyderiauti jau ne kaip atskiros įmonės, bet kaip vieninga grupė“, – kalbėjo R.Ramanauskas. Anot jo, iš šio susijungimo naudos turės ir investuotojai, ir klientai, ir darbuotojai.

INREAL GRUPĖJE šiuo metu dirba 193 darbuotojai. Įmonių biurai ar atstovybės veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuo-se, Alytuje ir Plungėje.

Kokybiškos paslaugos – iš vienų rankų

INREAL GRUPĖ – nauja įmonių šeima, turinti vieną prekių ženklą.

(Užs. 656)

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Lietuvos agrarinių ir miš-kų mokslų centro Žem-dirbystės instituto duo-menimis, daugelyje šalies regionų žiemkenčių sė-jos darbai, jei nebaigti, tai persirito į antrąją pusę. Po derliaus nuėmimo vis dar plušant laukuose, tradi-ciškai kiekvieno mėnesio antroje pusėje pateikiame mokslininkų pasėlių ste-bėjimo duomenis.

9 psl.

Per vėlai pasėti nenori niekas

Moters pasaulis

Nebepakeliama gausėjančių reikalavimų ir popierizmo našta

Tautos fondas (JAV) ir „Valstiečių laikraščio“ priedas „Tėviškės šviesa“ surengė tradicinį pokalbį apie lietuviško švietimo Vilniaus rajone dabartį ir ateitį.

Bernardas Šaknys

7 psl.

Lietuviškų vertybių Vilniaus rajone paieškos

Išmokų gavėjai apmaudau-ja, kad kasmet didėjantis dokumentų skaičius ir įvai-rių taisyklių gausa atima vis daugiau laiko bei jėgų, o kai kurie neapibrėžtumai stumia į aklavietę.

Vida Tavorienė

Pakeitus motinystės pašal-pų mokėjimo tvarką, tėve-liai priversti patys suktis iš keblios padėties ir ieškoti, kas prižiūrės jų vaikus.

Eglė Valionienė

Naujoji motinystės išmokųtvarka džiaugsmo nekelia

8 psl.

Spanguolės ir bruknės – uogos „pusseserės“, kurių derlius renkamas tada, kai kitų uogų sezonas jau pa-sibaigęs. Gardžiausios šios uogos – surinktos po pir-mųjų rudens šalnų. Galima rinkti ir peržiemojusias. To-kios uogos bus saldesnės,tačiau praras dalį maistin-gųjų medžiagų.

Spanguolės – natūralūs antibiotikai

17 psl.

Jei jau vestuvės, tai vestuvės! Ūžė, gaudė visas Veliuonos dvaras. Rinkosi dideli ir maži, jauni ir seni, girgždėjo vežimai, netgi „jomarkininkės“, sūrių ir kiaušinių krepšius prisikrovusios, skubėjo sijonus pasikaišiusios, kad tik ko nors nepražiopsotų.

Saliamonė Kaminskienė

Dabarties ir praeities vienybė Veliuonoje

19 psl.

Tėviškės šviesa