• Buvusių valdančiųjų naktinės mokesčių reformos pasekmes po kelerių metų pajuto ir susikoope-ravę javų augintojai.

• Daugelyje ūkių paršeliai nu-junkomi 45, o stambiuose pra-moninės kiaulininkystės ūkiuose ir kompleksuose – 28–30 d. am-žiaus. Kad paršeliai augtų sveiki, būtina juos tinkamai prižiūrėti.

• Praėjusieji metai mados pa-sauliui pateikė ne vieną naują ten-denciją. Kai kurios mums buvo prie širdies, nuo kai kurių pavargome, o prie kitų taip ir nespėjome priprasti.

• Rupūs miltai yra labai naudin-gas produktas ne tik dėl lengvai pasisavinamų angliavandenių, bet ir dėl naudingų maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Didmiesčiu vadinamas toks miestas, kuriame gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Penktas pagal dydį šalies miestas Panevėžys – jau ne didmiestis. Šiuo metu jame gyvena 98 tūkst. žmonių.

Gudelių ežerui tiesiog akyse pradėjus sekti, netrukus paaiškėjo, kad užtvankos šachtos šone atsivėrė kiaurymė, pro kurią ėmė tekėti vanduo į Kruojos upę, o vandens lygis iškart krito beveik metru.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 8 p.

Neabejojama, kad kur kas griežtesnė atsakomybė sumažins brakonieriavimo mastą. Raimundo Šuikos nuotrauka

ŪKiNiNKų žiNios, 9 p.

2013 m. sausio 9 d., trečiadienis • Nr. 2 (9227) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

moters PasauLis, 15 p.

ŪKiNiNKų žiNios, 9 p.

Nutvertiems brakonieriams teks pakratyti kišenes

Išleisti pinigus nebus vargoEkspertai tikina, kad dėl kainų pasikeitimo vidaus rinkoje didelių pokyčių nepatirsime.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Nuo šių metų pradžios vienos prekės ir paslaugos pabrango, o kitos šiek tiek atpigo. Vartotojams nelengva numatyti pasekmes, nes kai kuriems turės įtakos ir mini-malaus mėnesio atlyginimo padi-dėjimas, o daugeliui bus svarbus euro, taigi ir lito, sustiprėjimas JaV dolerio atžvilgiu.

Dyzelino akcizas pasiekė numatytą ribą

Baigėsi pereinamasis laikotar-pis dėl ES direktyvos didinti akci-zą dyzelinui. Tačiau naudojantieji dyzeliną gali džiaugtis, nes Lietu-va savo iniciatyva akcizą benzinui nustatė net 21 proc. didesnį, nei reikalauja Briuselis.

Nukelta į 3 p.

Dyzelino akcizas padidintas iki minimalios reikalaujamos ribos ir dabar jis siekia 97 Lt už toną, todėl per metus į valstybės biudžetą turėtų patekti apie 94 mln. Lt.

fotodiena.lt nuotrauka

moters PasauLis, 16 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Jau kitą savaitę Lietuvoje įsi-galios aplinkos ministro įsaky-mas, kuriuo 10 kartų griežtina-ma brakonierių atsakomybė už gyvajai gamtai padarytą žalą. Nuo vasario griežčiau bus bau-džiami ir brakonieriaujantys žve-jai. tačiau geri norai didina ir ky-šininkavimo riziką, o ją pašalinti bent iš dalies padėtų gamtosau-gos inspektorių skatinimo fondas.

Baudos sieks dešimtis tūkstančių litų

Nuo sausio 15 d. šalyje įsigalios aplinkos ministro įsakymas, kuriuo už padarytą žalą laukinių gyvūnų rū-šims ir jų buveinėms bus baudžiama 10 kartų griežiau. Griežtesnes baus-mes brakonieriams pasiūlė dabartinis aplinkos ministras Valentinas Ma-zuronis.

„Po įvykių Šiaulių rajone papra-šiau specialistų paaiškinti, kokia yra brakonierių atsakomybė, ir, tiesą sa-kant, mane šokiravo tai, kad labiau apsimoka brakonieriauti, nei pirkti mėsą prekybos centre“, – baisėjosi V.Mazuronis.

Nukelta į 2 p.

2 2013 m. sausio 9 d. • Nr. 2 (9227) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Vien todėl ministras įpareigo-jo skubiai parengti įsakymą, kuriuo baudos brakonieriams už gamtai pa-darytą žalą būtų gerokai padidintos.

Taip baudos už neteisėtai sume-džiotą briedį, taurųjį elnią ir danielių padidintos nuo 1 750 iki 17 500 Lt. Už šių žinduolių patelę ar jauniklį – nuo 1 050 iki 10 500 Lt. Ypač griežtos bausmės nusipelnys brakonieriai, jei jie sunaikins, pavyzdžiui, vaikingą danie-liaus patelę arba tą patelę, kuri vedžioja-si (maitina) jauniklį. Tokiu atveju bauda siektų net iki 21 tūkst. Lt. Už nušau-tą šerną ir stirną teks pakloti 5 000 Lt (buvo 500 Lt), už šių žvėrių jauniklius – 3 000 Lt (buvo 300 Lt).

Dešimt kartų padidinti įkai-niai už neteisėtai sumedžiotą vilką (iki 3 000 Lt), barsuką (iki 3 000 Lt), bebrą ir pilkąjį kiškį (iki 1 000 Lt). Už kitus sunaikintus žinduolius, iš-skyrus pelinius graužikus ir tuos, kurie įtraukti į Invazinių rūšių sąrašą, nuo šiol teks mokėti nebe 50, o 500 Lt.

Įvykis pakeitė nuomonę

Ne tik ministrą, bet ir aplinko-saugininkus sukrėtė 2012 m. gruo-džio 12–13 d. įvykiai Šiaulių rajone. Tada trys šiauliečiai neteisėtai nušovė 11 tauriųjų elnių (2 pateles ir 9 jauni-klius) ir 3 stirnas.

Gyvūnijos ištekliams padary-ta daugiau kaip 13 tūkst. Lt žalos. Iš pažeidėjų paimti 8 medžiokliniai šautuvai. Už šį nusikaltimą gresia ne tik administracinė, bet ir baudžia-moji atsakomybė. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.

„Labiausiai mus sukrėtė tai, kad brakonieriavę asmenys priklausė medžiotojų būreliui, tačiau elgė-si nusikalstamai“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos nau-dojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.

Pašnekovas apgailestavo, kad mi-nėtiems brakonieriams nebus pri-taikyta griežtesnė atsakomybė. „Įsa-kymas atgaline data negalioja, bet viliuosi, kad piktavaliai sulauks dera-mos bausmės“, – tikino K.Motiekaitis.

Praėjusiais metais aplinkosaugi-ninkai, Aplinkos apsaugos agentū-ros (AAA) duomenimis, išaiškino arti 4 tūkst. gyvūnijos išteklių nau-dojimo reikalavimų pažeidimų – 27 proc. daugiau negu 2011 m. Šie pažeidimai susiję tiek su neteisėta medžiokle, tiek su neteisėta žvejyba.

Neteks ir automobilių

Daugiausia pažeidimų 2012 m. išaiškino Klaipėdos regiono aplin-kos apsaugos departamentas – net 1 072. Kitų regionų departamen-tuose pažeidimų nustatyta nuo 203 iki 574.

„Nieko stebėtino, kad pirmauja Klaipėda, nes ten yra ne tik žuvin-gos Kuršių marios, bet ir Nemuno žemupys, kuris irgi yra žuvingiausias Lietuvoje“, – aiškino K.Motiekaitis.

Pernai pažeidėjams buvo skir-ta beveik perpus (47 proc.) dau-giau administracinių baudų negu 2011 m. – per 650 tūkst. Lt. Dau-giau kaip trečdaliu (37 proc.) išaugo ir pateiktų civilinių ieškinių už gy-vūnijai padarytą žalą suma. Ji buvo daugiau kaip 400 tūkst. Lt. Pareigū-nai iš pažeidėjų konfiskavo per tūks-tantį tinklinių ne mėgėjiškos žvejy-bos įrankių, 75 vandens transporto priemones, 32 šautuvus.

Paklaustas, kodėl nebuvo griež-tinama atsakomybė ir neteisė-tai žvejybai, aplinkos ministras V.Mazuronis pasiūlė šiek tiek pa-laukti. „Per artimiausias dvi savaites toks įsakymas irgi bus pasirašytas, – tikino V.Mazuronis. – Tiesa, atsa-komybė griežtės ne taip drastiškai, kaip dėl neteisėtos medžioklės, ta-čiau ta atsakomybė griežtės nuo 3 iki 5 kartų.“

Jau rengiamas įsakymas, kuriuo bus gerokai apribota ir prekyba tinklais.

„Juos galės įsigyti tik versline žve-jyba užsiimantys asmenys, gavę iš ministerijai pavaldžios Aplinkos ap-saugos agentūros specialų leidimą“, – planus atskleidė V.Mazuronis.

Aplinkos ministras taip pat pa-brėžė, kad artimiausiu metu bus

rengiami teisės aktai, kuriais vado-vaujantis iš brakonierių bus galima konfiskuoti ne tik nusikaltimo įran-kius, bet ir automobilius, kuriais jie vyko brakonieriauti.

„Iki šiol automobiliai nebuvo laikomi nusikaltimo įrankiais. Bra-konierius galėdavo atvykti į brako-nieriavimo vietą, bet nusikaltimo įrankiais būdavo laikomos tik bra-konieriavimo priemonės – kilpos, tinklai, žeberklai, elektros įranga“, – aiškino V.Mazuronis.

Aplinkos ministras nė kiek ne-abejoja, kad griežtesnė atsakomybė sumažins brakonieriavimo mastus.

Suįžūlėjo „naujieji“ brakonieriai

Prisiekęs medžiotojas ir kaimo turizmo sodybos „Medžiotojų sosti-nė“ savininkas Vidas Silvestravičius tikina, kad vien didesnėmis baudo-mis su brakonieriais nepakovosi.

„Iš esmės visi sutinka, kad baudos buvo per mažos, bet ar duos naudos jų padidinimas – greičiausiai tik trum-pai, – neabejojo V.Silvestravičius. – Vėliau prie baudų priprantama.“

Medžioklės entuziastas tikina, kad kyšininkavimas tarp aplinkosauginin-kų išliks. „Jis yra, buvo ir bus, tačiau tai yra kiekvieno gamtosaugininko sąži-nės reikalas , – sakė V.Silvestravičius. – Pažįstu daug sąžiningų gamtos apsau-gos inspektorių, dirbančių iš idėjos. Tokius šis ministro įsakymas įkvėps, nes pastaruoju metu buvo dingęs en-tuziazmas – pagauna brakonierių, o jis vos ne su malonumu tą baudą sumo-ka ir vėl į mišką.“ Pasak medžiotojo, pastaruoju metu suįžūlėjo „naujieji“ brakonieriai, turintys naujų visurei-gių, naujausios termovizinės ir nak-tinio matymo įrangos, puikių gin-klų ir daug „draugų“, kurie padeda pakliuvus į bėdą. V.Silvestravičius neabejoja, kad gamtosaugininkų skatinimas premijomis už sugau-tus pažeidėjus būtų efektyvus, nors visiškai kyšininkavimas neišnyktų.

„Galiausiai pareigūnai dažniau vyks į reidus, nes darbas turės pras-mę – sulaikytam pažeidėjui tai brangiai kainuos bet kuriuo atveju – ir pavykus „susitarti“, ir sumokėjus baudą bei papildžius valstybės biu-džetą“, – kalbėjo V.Silvestravičius.

Jis atkreipė dėmesį ir į kitą mi-nistro įsakymo detalę. „Visi šie įkai-niai padidinti „už gamtai padarytą žalą“, o baudos už administracinį pažeidimą nesikeičia. Manau, po pirmų ginčų teisme bus pakeitimų, nes briedis per naktį nepabrango 10 kartų“, – sakė V.Silvestravičius.

Kyšininkavimo grėsmė

Padidėjus baudoms už gyvūnijai padarytą žalą, specialistai būgštauja, jog didėja rizika, kad tarp gamtosau-gos inspektorių išplis kyšininkavimas.

„Tokios rizikos išties yra, todėl būtų gerai, jei inspektoriams paska-tinti būtų sukurtas fondas, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Gy-vūnijos naudojimo kontrolės sky-riaus vedėjas K.Motiekaitis. – Juk anksčiau toks fondas buvo, ir pa-reigūnai gaudavo iki 30 proc. prie-dą nuo surinktų baudų. Tiesa, šis fondas buvo panaikintas 1995 m.“

K.Motiekaitis įsitikinęs, kad, atsi-žvelgiant į baudų dydį, inspektoriams pakaktų skirti iki 10 proc. premijas.

Valstybės institucijos nežino, kiek brakonieriai sumedžioja ir sužvejoja gyvūnų, bet pabrėžia, kad populia-riausi žvejų brakonierių įrankiai – tinklai ir žeberklai.

„Elektros prietaisais brakonieriai paprastai jau nedaužo žuvies, nes už tokį brakonieriavimą nuo 2005 m. numatyta baudžiamoji atsakomybė, be to, toks brakonieriavimo būdas kur kas sudėtingesnis nei žvejyba tinklais“, – aiškino K.Motiekaitis. Pasak jo, žvejyba elektra užtrunka maždaug 5 valandas, o tinklus va-kare galima pastatyti per 10–15 mi-nučių ir per tokį pat laiką juos iš-traukti ryte.

Medžiotojai brakonieriai daž-niausiai naudoja kilpas, kurias jie sustato miškuose.

Aktualijos

Nutvertiems brakonieriams teks pakratyti kišenes

Piktavalius gina KonstitucijaBronius Bradauskas, Seimo narys

Protu nesuvokiama, ką daro brakonieriai. Atsakingi medžiotojai net nepajėgia suformuoti vienos ar kitos žvėrių rūšies bandos, o brako-nieriai ją išnaikina. Jie nušauna ge-riausius šernų, stirnų, elnių patinus. Kiek mes patys matome po miškus klaidžiojančių nuskurusių šerniukų, kurių motinas sumedžiojo piktava-liai?! Elgiamasi tiesiog barbariškai, todėl už brakonieriavimą turėtų grėsti tik baudžiamoji atsakomy-bė. Atrodytų, lyg žmonės neturė-tų ko valgyti, bet į miškus važiuoja geriausiais visureigiais. Vien todėl būtų gerai, kad ir automobiliai būtų konfiskuojami iš brakonierių. Juk tokia tvarka kažkada buvo, bet jos atsisakyta, nes esą nusižengiama Konstitucijai. Girdi, privati nuosa-vybė, tai yra automobilis ir ginklas negali būti konfiskuojami. Vis dėlto manau, kad tą tvarką reikia sugrą-žinti. Tereikia pakeisti įstatymus, kuriuose brakonieriaus automobilis ir ginklas būtų prilyginti nusikalti-mo įrankiams.

Populiariausi žvejų brakonierių įrankiai – tinklai ir žeberklai. kasdien.lt nuotrauka

Praėjusiais metais aplinkosaugininkai, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, išaiškino arti 4 tūkst. gyvūnijos išteklių nau-dojimo reikalavimų pa-žeidimų – 27 proc. dau-giau negu 2011 m.

Delčia.Saulė teka 8.38, leidžiasi 16.14.

RytojŠiandien

Žiemiškas šaltukas nesitrauks ir trečiadienio naktį – bus 3–8 laipsniai šalčio. Dieną pajusime orų pasikeitimą – temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio ryti-niuose rajonuose iki 3–4 šilumos pajūrio regione. Žadami nedideli krituliai, be to, numatoma lijundra.

Ketvirtadienį iš Pietų Skandinavijos į Lietuvą atskubės galingas ciklonas, atne-šiantis daug įvairių kritulių – vienur snigs, kitur kris šlapdriba ir lis. Temperatūra svyruos apie 0 laipsnių. Gana stiprus pietų, pietvakarių vėjas pamažu pasisuks iš šiaurės, todėl penktadienį orai vėl šals. Protarpiais numatomas sniegas.

Paskutinėmis savaitės dienomis prognozuojami sausesni, bet šaltesni orai.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: 0 -5o

Naktį: -3 -8o

Dieną: -1 -6o Dieną: -0 -5o

Naktį: -3 -8oNaktį: -2 -7o

32013 m. sausio 9 d. • Nr. 2 (9227) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

O dyzelino akcizas padidintas iki minimalios reikalaujamos ribos – 1 140 Lt už toną, taigi nuo metų pradžios padidėjo 97 Lt už toną. Per metus į valstybės biudžetą papildo­mai pateks apie 94 mln. Lt. Taigi dy­zelino kaina vien tik dėl akcizo pa­keitimo turėtų išaugti apie 12 ct už litrą. Tačiau tikroji šių degalų kaina gali būti ir kitokia, nes kainos svyruo­ja ne tik dėl gamintojų „Orlen Lietu­va“ ir degalinių savininkų strategijos, bet ir dėl pokyčių pasaulinėje rinkoje.

Štai jau antrą šių metų dieną dy­zelinas kai kuriose degalinėse pa­brango 2–7 ct už litrą, tačiau jų sa­

vininkai tikina, jog taip nutiko ne dėl akcizo įsigaliojimo. Taip ir ne­turėtų būti, nes kol kas degalinėse turi būti dyzelino, kuris nupirktas

dar neįsigaliojus naujajam akcizui. Tačiau gaudymai yra beprasmiški – kontrolieriai kiekvienos degalinės atsargų nepatikrins. Akivaizdu, kad degalų pardavėjai savo pelno nesu­mažins. Pasak Naftos produktų pre­kybos įmonių asociacijos prezidento Lino Vosyliaus, dyzelino kaina nu­sistovės per 5–6 dienas.

Atpigs šiluma ir vaistai

Nuotaika turėtų šiek tiek pragied­rėti vartotojams, kurių būstai šildo­mi centralizuotai – šildymui tebega­lios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Nuo 21 iki 5 proc. PVM tarifas su­mažintas neįgaliųjų techninės pagal­bos priemonėms. Pasitraukusi valdžia kėsinosi labiau apmokestinti net lė­tinėmis ligomis sergančius piliečius, tačiau galima juos nudžiuginti, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas kom­pensuojamiems vaistams pratęstas.

Ištaisyta klaida, kurią padarė buvęs Seimas su tuometiniu Seimo pirmi­ninku A.Valinsku priešakyje – grąžin­tas 5 proc. PVM tarifas laikraščiams,

žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Pastaruosius ketverius metus spaudos leidiniai išgyveno tik rą bado dietą, nes Lietuvoje buvo nustatyti didžiausi pasaulyje mokes­čiai. Ieškodami išeities, leidiniai turėjo mažinti apimtis, didinti kainas, atleisti dalį darbuotojų. Dėl liūdnai politinę karjerą baigusių politikų eksperimen­tų nukentėjo ir skaitytojai.

Vežėjai žada vežti pigiau

Nors padidėjo dyzelino akcizas, galima tikėtis, kad bilietų brangi­mą nors šiek tiek turėtų pristab­dyti sprendimas nuo 21 iki 9 proc. sumažinti PVM tarifą keleivių ir bagažo vežimui. Tačiau tarpmies­tiniais maršrutais keleivius vežiojan­čios bendrovės bilietų kainas mažina skirtingai. Pavyzdžiui, Kaune įsikū­rusi „Kautra“ paskelbė bilietų kainas mažinanti tiek, kiek mažėja PVM,

t. y. 9 proc. O jų kolegos klaipėdie­čiai keliones atpigins tik 5 proc. Pa­sak „Klaipėdos autobusų parko“ va­dovės Jelizavetos Daugininkienės, teko atsižvelgti į degalų brangimą: jų kaina per paskutinius ketverius metus padidėjo net 40 proc. Dau­giau nei 8 proc. planuojama atpi­ginti keliones viešuoju transportu didmiesčiuose ir rajonų centruose.

Elektra brangs, o dujos pigs

Jau pasiruošėme brangiau mokė­ti už elektros energiją. Elektra buiti­niams vartotojams brangsta iki 50,1 ct už kWh vietoj dabar mokamų 46 ct už kWh. Tačiau galime pasiguosti, kad elektros energija pabrango 2 ct už kWh mažiau, nei buvo planuota.

LESTO klientams, kurie nau­dojasi dviejų laiko zonų skaitikliais, elektros energija brangsta nuo 49,7 iki 54,1 ct už kWh dienos metu ir nuo 37,2 iki 41 ct už kWh naktį bei savaitgalio dienomis.

Tačiau atpinga gamtinės dujos. Pastovioji tarifo dalis buitiniams vartotojams, kurie per metus su­vartoja iki 500 kub. m., lieka nepa­keista, t. y. 1,95 Lt, o kintamoji ta­rifo dalis sumažėja nuo 2,79 Lt iki 2,71 Lt už kub. m. Belieka primin­ti, kad paskutinį kartą buitiniams vartotojams gamtinės dujos pigo 2011m. sausio 1 d. – nuo 2,15 iki 2,04 Lt už kub. m, tačiau po pus­mečio pašoko iki 2,33 Lt už kub. m, o vėliau pasiekė 2,79 ct už kub. m.

Vartotojams, per metus suvarto­jantiems nuo 500 iki 20 000 kub. m, kubinis metras dujų atpigs irgi 8 ct – iki 2,09 Lt, o suvartojantiems per 20 000 kub. m. – iki 2,08 Lt. Pastovioji tarifo dalis liks ta pati – 13,81 Lt.

Kentės ne tik rūkaliai

Naujuosius metus rūkaliai pasitiko prastesnės nuotaikos: padidintas ak­cizas cigaretėms. Akcizas cigaretėms bus didinamas ir ateityje, nes pagal ES reikalavimus nuo 2018 m. visoms ci­garetėms akcizas turės būti ne mažes­nis nei 311 Lt (šiuo metu 232 Lt) už 1 000 cigarečių. Skaičiuojama, kad pa­didinus tabako gaminių akcizą, valsty­bės biudžetas 2013­aisiais pasipildys apie 19 mln. Lt papildomų pajamų.

Nuo sausio 1­osios Baltarusijoje vidutiniškai 20 proc. padidėjo benzi­no ir dyzelino akcizas, todėl pabran­go ir degalai. Benzinui (A95 markės) kaimyninėje valstybėje dabar taiko­mas apie 312 Lt už toną akcizas, o dyzelinui – per 300 Lt už toną.

Be kita ko, net iki 2 kartų pa­didinti akcizai cigaretėms ir apie 35 proc. – alkoholiniams gėrimams. Taigi minėtų prekių kontrabanda taip pat pabrangs. Tiesa, padidinus akcizą dyzelinui Lietuvoje, kontra­bandinis, nepaisant prastos jo koky­bės, vis dar bus paklausus.

Aktualijos

Išleisti pinigus nebus vargo

Šuolio nebusAlbertas GAPŠYS, Lietuvos agrari-nės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Pabrangus dyzelinui, maisto produktai neturėtų smarkiai pa-brangti, nes, pavyzdžiui, duonos kainoje išlaidos degalams sudaro apie 1 proc. Taigi įtakos kainai ne-turėtume pajausti, juolab kad šiais laikais produktų kainos nustatomos ne pagal savikainą, o pagal rinkos pasiūlos ir paklausos dėsnius. Var-totojai net nepajaučia, kai maisto produktai pabrangsta 2–3 proc.

Tokią pačią išvadą padaryčiau ir vertindamas kainų pokyčius augi-nant žemės ūkio produktus. Dyzeli-nas žemdirbiams yra šiek tiek piges-nis. Be to, degalų sąnaudos žemės ūkio produktų savikainoje neturi le-miamos įtakos. Daugiau lemia, pa-vyzdžiui, trąšų kaina (apie 20 proc.).

Eurostato duomenimis, maisto produktų kainos Lietuvoje dar yra apie 20–30 proc. mažesnės nei se-nosiose ES valstybėse, todėl jos augs, tačiau augimą pristabdys Lietuvos vartotojų finansinės galimybės. Štai daugelio maisto produktų vartoji-mas pastaraisiais metais, palyginti su 2007-aisiais, Lietuvoje sumažėjo taigi gamintojai neskubės didinti kainų.

Pinigai nuvertėjaJulita VARANAUSKIENĖ, SEB banko šeimos finansų ekspertė

Gyventojai bankų sąskaitose turi sukaupę per 26 milijardus litų. Žino-ma, daugelis gyventojų šias lėšas lai-ko nenumatytiems atvejams ir jų ne-skubės išleisti, todėl vargu ar jiems reikia patarimų, kaip tuos pinigus in-vestuoti, ką pirkti, kad būtų galima išvengti jų nuvertėjimo. Taigi tie pi-nigai bankų sąskaitose laikomi ne dėl palūkanų. Kita vertus, noriu priminti, kad gyventojų pinigai šiuo metu nu-vertėja mažiau, nei, pavyzdžiui, prieš 3–4 metus, nors tada indėlių palūka-nos buvo didesnės. Kodėl? Gyventojai paprastai pirmiausia mato palūkanų dydžius, o tik po to jas lygina su inflia-cija. Taigi siūlyčiau vertinti realią palū-kanų normą, t. y. infliacija minus palū-kanos. Šiandien terminuotųjų indėlių palūkanos tėra 0,5 proc. per metus, o prognozuojama infliacija – apie 3,5 proc. 2007-aisiais indėlių palūkanos buvo apie 4 proc., o infliacija – net 10–11 proc., taigi pinigai tada nuver-tėjo labiau, nei nuvertėja šiuo metu.

Dyzelino kaina vien tik dėl akcizo pakeitimo tu-rėtų išaugti apie 12 ct už litrą, tačiau tikroji šių degalų kaina gali būti ir kitokia, nes kainos svy-ruoja ne tiek dėl gamintojų ir pardavėjų strate-gijos, kiek dėl pokyčių pasaulinėje rinkoje.

Nuotaika turėtų šiek tiek pragiedrėti vartotojams, kurių būstai šildomi centralizuotai – šildymui tebegalios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Lengva-tinis tarifas paliktas ir kompensuojamiems vaistams. fotodiena.lt, Martyno Vidzbelio nuotraukos

Nors padidėjo dyzelino akcizas, galima tikėtis, kad bilietų brangimą nors šiek tiek turėtų pristabdyti sprendimas sumažinti PVM tarifą keleivių ir bagažo vežimui.

4 2013 m. sausio 9 d. • Nr. 2 (9227) Valstiečių laikraštisAktualijos

Įstatymai yra, bet jų nesilaikoma

Remigijus ŽemaitaitisSeimo narys

Jau dabar galiojanti teisinė sistema leidžia patraukti val­dininkus asmeninėn atsako­mybėn už neteisėtus veiksmus. Tai numatyta Civiliame kodek­se. Reikalauti žalos atlyginimo gali institucija, kuriai žala buvo padaryta, bei ginanti viešąjį in­teresą prokuratūra. Tai liečia ne vien Raimundą Palaitį, bet ir Rimantą Dagį, neteisėtai atlei­dusį Darbo biržos vadovą, bei kitus. Panašiai teisinis mecha­nizmas veikia įmonėse: neteisė­tai iš darbo atleistas darbuotojas gali prisiteisti žalą iš jį atleidu­sios įmonės, realiai sumoka ak­cininkai, kurie savo ruožtu gali reikalauti atlyginti žalą iš įmo­nės vadovo.

Reikalauti galima ir daugia­milijoninės žalos atlyginimo. Pa­vyzdžiui, esu tikras, kad buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas turi atlyginti valstybei padarytą žalą, nes jis Seimui me­lavo apie privalomą III direktyvos taikymą atskiriant dujų tiekimą nuo skirstymo bei apie derybas su „Gazprom“, kurių, kaip greitai paaiškėjo, nebuvo.

Galima reikalauti ir kolekty­viai padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos teisinėje praktikoje yra atvejis, kai įmonė pareikalavo, kad du valstybės tarnautojai atlygin­tų jai padarytą žalą. Kolektyvinių sprendimų žalos atlyginimas pa­našus į grupinį chuliganizmą. Jei jus apiplėšė keturių asmenų grupė ir padarė jums žalą, tarkime, už 10 tūkst. Lt, tai galite prisiteisti ža­los atlyginimą ir ketveriukė atly­gins kiekvienas po 2,5 tūkst. Lt solidariai.

Problema: kaip įrodyti?

Remigijus ŠimašiusSeimo narys

Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Būtina pabrėžti, kad įstatymai patraukti teisinėn atsakomybėn iš tikrų­jų leidžia bet kurį valstybės tar­nautoją, jei jis tyčia padarė žalą. Svarbu tai, ar asmuo tikrai žino­jo, kad daro neteisėtą veiksmą. Teisme būna labai sunku įrody­ti, kad tarnautojas nusižengė bū­tent tyčia.

Prieš dvejus metus inicijavau įstatymo pataisas, kad už valsty­bei padarytą žalą atsakytų ne tik konkretus valdininkas, bet ir jo vadovas. Ši nuostata įvardyta labai aiškiai. Tačiau problema ta, kad demokratinėje teismų sistemoje nepakanka vien įtarimų – reikia juos pagrįsti konkrečiais doku­mentais. Tokių dokumentų, ku­riuose būtų prisipažinta, jog „ži­nau, kad blogai darau, bet vis tiek darau“, nerasite.

Pavyzdžiui, vadovas, priim­damas abejotiną sprendimą, gali tartis su teisininkais ir imtis kitų veiksmų, kuriuos vėliau teisme būtų galima pavadinti atsargu­mo priemonėmis. Gal buvo kon­sultacijų, kurių posėdžių steno­gramos išliko, gal yra kvalifikuotų konsultantų laiškų ir kitų doku­mentų? Tada valdininkas būtų ne tyčia padaręs nusikaltimą, o bu­vęs suklaidintas, todėl reikalauti atlyginti žalą būtų labai sunku. Teismo proceso rezultatas daug priklauso nuo prokurorų profe­sionalumo – jiems keliamas už­davinys surasti valstybės tarnau­tojo, padariusio neteisėtą veiksmą, motyvą nusikalsti, t.y. surasti prie­žastį, kodėl buvo padarytas nusi­žengimas.

Ant politinių svarstyklių

Ar reikalavimas atlyginti valstybei padarytą žalą yra populizmas?

Valdžios institucijos nenoriai svarsto idėją išsireikalauti, kad val-dininkai padarytą žalą atlygintų iš savo kišenės. Pavyzdžiui, už bu-vusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadų Vitalijaus Gailio ir Vytauto Giržado neteisėtą atleidimą valstybei gali tekti sumokėti daugiau nei 200 tūkst. litų, tačiau Vidaus reikalų ministerijos vado-vas sako, kad reikalauti atlyginti žalą iš pareigūnus atleidusio Rai-mundo Palaičio būtų populistiška. Ar tikrai?

Arūnas DaugėlaVL žurnalistas

Didmiesčiu vadinamas toks miestas, kuriame gyvena dau-giau nei 100 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duome-nimis, penktas pagal dydį šalies miestas Panevėžys – jau ne did­miestis: per pastaruosius ketve-rius metus jis neteko daugiau nei 13 tūkst. gyventojų ir šiuo metu jame gyvena 98 tūkst. žmonių.

Kalta centrinė valdžia?

Jei emigracijos mastai nemažės, pa­našus likimas laukia Šiaulių: per ket­verius metus jie neteko net 18 tūkst. žmonių ir šiuo metu, Statistikos de­partamento duomenimis, mieste gy­vena 107,9 tūkst. žmonių. „Žmo nių pra ra di mas yra komp lek si nė pro ble­ma. Vers lo, eko no mi kos vys ty ma sis Lie tu vo je orientuo tas tik į du me ga­po lius – Vil nių ir Klai pė dą. Vi si ki­ti mies tai au to ma tiš kai ir sti chiš kai atrofuo ja si“, – sakė Šiaulių vicemeras Juras Andriukai tis. Jo teigimu, Lietu­voje ne si lai ko ma valstybės po li ti kos pa ža dų – vals ty bės plėt ros per re gio­nų plėt rą. „Dėl ne to ly gaus ša lies vys ty­mosi kyla di džiu lių eko no mi nių ir so­cia li nių pro ble mų“, – sakė vi ce me ras.

J.And riu kai čio ma ny mu, vie ni Šiau liai at si spir ti tam ne pa jė gūs. „Šiau liuo se yra ge rų eko no mi nių užuo maz gų, bet be vals ty bės pa ra­mos ir pa gal bos mes sun kiai įgy­ven din si me Pra mo nės par ko, Logis­ti kos cent ro, ki tus pro jek tus, ku rie smar kiai pri si dė tų prie Šiau lių re­gio no plėt ros. Šiuo se objek tuo se glū di di džiu lis po ten cia las – kur ti dar bo vie tas, plė to ti vers lą, pi ni gų srau tus“, – tvirtino J.And riu kai tis.

Panašus ir Kauno vicemero Stanis­lovo Buškevičiaus požiūris. „Valstie­čių laikraščiui“ jis pabrėžė, jog miestus skurdina centrinės valdžios politika. „Patriotizmo stoka, gimstamumo ne­skatinimas, abejingumas socialiniams klausimams, galiausiai dūšios neįdėjimas į savo darbą – dėl šių valdžios blogybių demografiniai skaičiai tokie liūdni“, – sakė jis. S.Buškevičius paminėjo, kad Gruzijoje trečio vaiko krikštatėviu no­riai tampa pats patriarchas, o dėl para­mos šeimoms politikos gimstamumas padidėjo net Rusijoje, kurioje gyventojų vis dar mažėja. „Mes vieni Kaune gali­me padėtį pataisyti vien kosmetiškai, – sakė jis, – bet tai būtų panašu į spuogo gydymą, kai užterštas kraujas.“

Istorinės priežastys

Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas „Valstiečių laikraščiui“ pami­nėjo ir istorines gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis. „Nepriklauso­mybės atkūrimo metais Klaipėdoje buvo 208 tūkst. gyventojų, – sakė jis, – bet tai aiškiai per didelis, dirb­

tinai padidintas skaičius uostamies­čiui, kai rusinimo tikslais į miestą buvo atsiųsta daug specialistų iš kitų SSRS respublikų, net tokių, kurių užsiauginę turėjome vietoje.“

Pasak Klaipėdos vicemero, susi­grąžinus nepriklausomybę, Klaipėdos gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo, nes dauguma kitataučių išvyko. „Deja, žlugo ir ištisos pramonės šakos, pavyz­džiui, praradome didžiausią pasaulyje žvejybos laivyną, netekome konservų, laivų remonto, kitų fabrikų ir gamyk­lų“, – apgailestavo jis. V.Čapo teigi­mu, vien kurti palankią gyventi aplinką (šioje srityje Klaipėda nemažai nuvei­kė) nepakanka. Reikia kurti darbo vie­tas, tačiau net šalyje patraukliausiam, Laisvosios rinkos instituto duomeni­mis, verslo investicijoms uostamiesčiui tai daryti sekasi nelengvai. „Turime pa­saulinio lygio uostą, išdygo dvi didelės chemijos pramonės gamyklos, bet mo­dernumas lemia ir aukštesnį technikos lygį, taigi, ir mažesnį darbuotojų skai­čių įmonėse“, – sakė jis.

Kovoja dėl didmiesčio statuso

Panevėžio gyventojų skaičiui tapus mažesniam nei 100 tūkst., Vyriausybė jau ragina miesto savivaldybę mažin­ti miesto vadovų ir valdininkų algas. „Mūsų įsitikinimu, tai nėra teisinga, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Panevė­žio vicemerė Regina Eitmonė, – nes pagal teisės aktus Panevėžys yra di­dmiestis, tai patvirtina, pavyzdžiui, bendrieji teritoriniai planai.“

Be to, jos teigimu, 2012 m. lap­kričio 1 d. duomenimis, Panevėžyje gyvenamąją vietą deklaravo 107 294 gyventojai, taigi, net 10 tūkst. dau­giau, nei skelbia gyventojų surašymo duomenimis besiremiantis Statisti­kos departamentas. „Taigi, miestas paslaugas teikia didesniam gyven­tojų skaičiui“, – įsitikinusi vicemerė.

O Finansų ministerija remiasi Statistikos departamento duomeni­mis, todėl lė šų so cia li niams, sveika­tos rei ka lams, gat vėms tvar kyti bus ski ria ma ma žiau. R.Eitmonė sakė, kad Panevėžio savivaldybė jau krei­pėsi į Seimą, prašydama išaiškinti, ką reiškia sąvoka „miesto gyvento­jas“. Panevėžiečių manymu, tai gy­venamąją vietą deklaravęs asmuo, dalyvaujantis rinkimuose ir pan. „Jo kia me tei sės ak te ne pa vy ko ap­tik ti api brėž to did mies čio sta tu­so bū tent su 100 tūks t. gy ven to jų. 100 tūks t. gy ven to jų skai čius esąs tik Rin ki mų įsta ty me, kur gy ven­to jų skai čius le mia Ta ry bos na rių skai čių“, – sakė ji.

Jei Panevėžiui nepavyktų išsau­goti didmiesčio statuso, savivaldybės ta ry bos na rių skai čius turės būti su­mažintas nuo 31 iki 27.

Mažės investicijų

Be to, Panevėžio vadovų nuomo­ne, didmiesčio statuso praradimas turėtų įtakos in ves ti ci joms į mies­tą. Pa ne vė žiui, anks čiau va din tam pra mo nės mies tu, bu vo su teik tas ir met ro po lio sta tu sas, bet tai nelėmė di des nės miesto pra mo nės plėt ros ir didesnio in ves tuo to jų skaičiaus. Čia įsi kū rė ke le tas už sie nio ka pi ta lo įmo nių, bet daug vil čių teikęs Pra­mo nės par kas iki šiol tuš čias.

Lie tu vos sa vi val dy bių aso cia ci jos di rek to riaus pa va duo to jas, pa ta rė jas sa vi val dy bių fi nan sų ir ekono mi kos klau si mais Ri man tas Ča pas ma no, kad gy ven to jų ma žė ji mas – ne pa­grin di nė grės mė ša lies mies tams. Daugiausia pro ble mų, anot jo, kyla dėl Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nės pa ra mos lėšų skirs ty mo.

„Ko kios ES in ves ti ci jos teks did mies čio sta tu so ne te ku siems mies tams? Nuo jau ta šnibž da, kad skirs tant 2014–2020 m. Eu ro pos Są­jungos struk tū ri nę pa ra mą Lie tu vai, dalijamų lė šų pro por cijos kei sis. Jei , pa vyz džiui, Šiau lių mies to sa vi val­dy bė je gy ven to jų skai čius su ma žė tų labiau nei ki to se ap skri ties sa vi val dy­bė se, tai gal būt Šiau lių sa vi val dy bei būtų skiriama mažiau Eu ro pos Są­jun gos paramos lė šų. To kia nei gia­ma įta ka ga li ma“, – ma no R.Ča pas.

Tuštėjantis Panevėžys neteks didmiesčio statuso

Per ketverius metus daugiausiai gyventojų neteko Kaunas – net 41 tūkstančio.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gy ven to jų skai čius per ket ve rius me tus

2009 2010 2011 2012Vil nius 558 165 560 192 535 764 533 713Kau nas 352 279 348 624 317 319 311 148Klai­pė­da 183 433 182 752 162 898 160 361Šiau liai 126 215 125 453 109 748 107 875Pa­ne­vė­žys 112 619 111 959 100 027 98 612

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl. 9 psl.

Parūpo žemdirbiams skirti pinigai

Moters pasaulis

15 psl.

Sunarplioti vakarai

15 psl.

Papūs nauji mados vėjai

Tikrintojams atlaidumas kainuos darbo vietą

Buvusių valdančiųjų naktinės mokesčiųreformos pasekmes po kelerių metųpajuto ir susikooperavę javų augintojai.

Vida Tavorienė

Praėjusieji metai mados pasauliui pateikė ne vieną naują tendenciją. Kai kurios mums buvo prie širdies, nuo kai kurių pavargome, o prie kitų taip ir nespėjome pri-prasti. Mada yra cikliška, to-dėl, prasidėjus 2013-iesiems, keisis ir mados tendencijos. Žinoma, kai kurios iš jų išliks, o kitų mados naujovių visai nepasiilgsime.

Eglė Valionienė

13 psl.

Situacija

8 psl.

Susisiekimo ministras Ri-mantas Sinkevičius pasi-rašė įsakymą, kurio tikslas – aiškiau reglamentuo-ti kontrolierių veiksmus privalomosios transporto priemonių techninės apžiū-ros (TA) metu ir sugriežtinti jų atsakomybę.

Marius Eidukonis

Pagryžuviškė (Kelmės r.) Jurgita Petrauskienė dar ne-greitai pakvies į savo mez-ginių parodą. Ji priekaištavo vyrui Edmundui, kad šis pa-rodė jos darbų nuot raukas apie meną išmanančiai mo-teriškei. Jurgita mano, kad tai, ką ji daro, nėra joks me-nas, o tik veikla ilgais žie-mos vakarais: „Negi sėdėsi prie televizoriaus nieko ne-veikdamas?“

Dina Sergijenko

Galutinis sprendimas dėl Licencijuotų sandėlių kom-pensavimo fondo veiklos tęs-tinumo bus priimtas iki 2013 m. gegužės mėnesio, ir tik nuo žemdirbių aktyvumo pri-klausys, ar sprendimas bus jiems palankus.

Albinas Čaplikas

Slūgsta Gudelių tvenkinio vanduo

Gruodžio 7-ąją šalia kelio Šiauliai–Radviliškis esan-tis Gudelių ežeras tiesiog akyse pradėjo sekti. Netru-kus paaiškėjo, kad šachtos šone atsivėrė kiaurymė, pro kurią ėmė tekėti van-duo į Kruojos upę, o van-dens lygis iškart krito be-veik metru.

Nijolė Petrošiūtė

Įstatymų painiavasmogė kooperatyvui

Kelyje