valstiečių laikraštis 2011 04 30

Download Valstiečių laikraštis 2011 04 30

Post on 14-Mar-2016

224 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2011 04 30

TRANSCRIPT

  • etadienis Liga nesirenka nei pagal ran-

    g, nei pagal kien. Tad susid-rusieji su onkologine liga labai greitai suino gydytojos Laimos Bloznelyts-Plniens adres. Jos taikoma vio gydymo meto-dika ne vienam grino gyvenimo diaugsm. Retas kuris ino, kad stebuklus daranti gydytoja augina eis vaikus.

    Sodyba

    Vis daniau galima pamatyti lankose besigananius irgus, tik dabar jie jau beveik nenaudojami kaip darbo jga, o yra sodybos puomena.

    Ankstyv pavasar ydini augal nedaug, ir jie praysta ne bet kaip.

    Bii avilys

    kininkai viiukus skaiiuoja ruden, o bitininkai ilikusias bii eimas pavasar.

    iandien VL su priedu

    Treiadien VL su priedukinink inios

    2011 m. balandio 30 d., etadienis Nr. 34 (9053) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Telekomunikacij bendrovs Teo LT daugiaaukio pastato statybas ofi cialiu keliu sustabds

    Geriausias bdas vilkinti byl susirgti

    Nukelta 3 p. f

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Vyriausyb surado 2 000 prie

    Vyriausyb turi kaip niekada ger prog pasitaisyti pripa-indama savo klaidas. Juk jas pirmiausia pripasta stiprieji. Taigi Vyriausyb turi galimyb sumainti degal akciz iki ES leidiam rib ir ne tik pakelti savo autoritet, bet ir padidinti piliei pasitikjim valdia.

    Lagamino kronikos: ruoiams keliauti

    Artja iltasis sezonas, kai dauguma susiruoiame savaitei kitai ivykti i Lietuvos ir pasival-gyti po platj pasaul. Bet kelio-nms svarbu gerai pasirengti. Kuo daugiau inosite apie alis ir miestus, kuriuos vykstate, tuo skmingesn ir malonesn bus js ivyka.

    Apie tai 4 p. f Apie tai 19 p. f

    Lietuvos strategai kuria pasak su laiminga pabaigaIlgalaiks strategijos projekto krjai atsisak siekio 2030-aisiais turti tris Nobelio premijos laureatus, taiau sieks vis Europ priversti dirbti Lietuvai.

    vilnietis Vytautas Petrauskas, ku-riam dabar grasinama daugiau nei 12 mln. lit iekiniu, susid-r su nesininga ir visuomens akyse susikompromitavusia teis-m sistema.

    Baudiamoji byla, kurioje didesn nei numaty-ta Teo LT pastat suprojektav trys Vilniaus architektai kaltinami dokument klastojimu, pakrypo teismo proceso vilkinimo link.

    Jau penkti metai Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas nagrinja i kontraversik baudiamj byl. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • 2 Aktualijos 2011 m. balandio 30 d. Nr. 34 (9053)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Kokia Lietuva bus 2030-aisiais? K pavysime, k aplenksime ir kaip tai pasieksime? Atsakymus iuos klausimus nort igirsti dauge-lis ms. Taiau nuolat taisomame strategijos Lietuva 2030 projekte nerasime reali krypi pamaty-sime tik nuo realybs atitrkusi beveid globalizuot al.

    Utopij krjai

    Sodros problemos neisprstos, kur tas i elinio verslo adtas i-traukti milijardas? Nesusismulkinki-me tokiais klausimliais, griebkime jaut u rag Lietuva per artimiau-sius dvideimt met ketina sukurti palankiausi verslui aplink iaurs ir Baltijos valstybi regione. Dar ne-sijuokiate? Tada metame svarbesn kort tik per plauk strategij Lie-tuva 2030 nepateko buvusio kio mi-nistro D.Kreivio pasilymas per dvi-deimt met tapti iaurs Europos auktj technologij paslaug centru. Tiesa, kai kuriose Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldiose institucijose svarstomi ir didesni siekiai, pavyzdiui, Lietuvai tapti visos planetos ar Sauls sistemos paslaug centru.

    Prie svajoni mielai prisideda ir susisiekimo ministras Eligijus Ma-siulis. Jo vizijose vienas moderniau-si oro uost Europoje, sikrs tarp Vilnius ir Kauno. O j ir iauli oro uostai 2030-aisiais priims transatlan-tinius ir transazijinius orlaivius, alyje veiks oro taksi, o moderns traukiniai tarp Kauno ir Vilniaus lks 200 kilo-metr per valand greiiu. Tiesa, mi-nistras prisipaino, kad fantazuoja.

    Neliko skms ir Nobelio premij

    Garsiai trimituojama, kad stra-tegija Lietuva 2030 yra ilgalaikio planavimo dokumentas ir valstybs strateginio planavimo pagrindas. Ja siekiama nustatyti alies raidos kryp-tis, kurios bt vienodai suprantamos ir priimtinos ne tik valdios ir valdy-mo institucijoms, bet ir visiems Lie-tuvos gyventojams. O kaip yra i ti-krj?

    Deja, i tikrai gabi moni subur-tos Valstybs paangos tarybos kri-nys, regis, prisvilo. Tiktina, kad ir ta-rybos nariai tai suprato. tai ir Kauno prekybos, pramons ir amat rm (KPPAR) surengtos konsultacijos-diskusijos ivakarse ilgalaik strate-gija buvo skubiai pakoreguota. Ne tik

    neliko siekio 2030-aisiais turti tris Nobelio premijos laureatus, bet ir at-sisakyta premjero taip mgstamo o-delio skm. Neliko ir skms alies, skms visuomens bei skms eko-nomikos. Liko tik sumani alis, suma-ni visuomen ir sumani ekonomika. Kai k panaaus jau girdjome. Vie-nas praeities politikas, garsjs veliais antakiais, mgo kalbti, kad ekono-mika turi bti ekonomika.

    Visa Europa turi dirbti mums

    Taiau reikia kaip nors veikti Lie-tuvoje sivyravus pesimizm. Todl tarptautin autoritet turintis vienas i strategijos krj, Kauno techno-logijos universiteto prof. Robertas Ju-ceviius neriasi i kailio: mons ir verslas bga i Lietuvos, likusieji Lie-tuvoje nepatenkinti, tik ir galvoja apie emigracij. Reikia kak pada-ryti, kad jie galvot prieingai.

    Todl profesorius lyg graik mit personaas Sizifas ridena akmen stat kaln: Jeigu norime sukurti

    turting, klestini Lietuv, tai turi-me pasiekti, kad visa Europa dirbt mums. Ar manoma? Sunku, bet ma-noma. Tai pasiek Izraelis.

    tai mane kreipiasi investuotojai ir klausia, ar mano monje yra prof-sjunga. Kai atsakau teigiamai, jie at-sisako plan investuoti, skundiasi mons vadovas.

    Ar tai ne js kalt? Kai ameri-kieiai suino, kad monje yra prof-sjunga, tai sako taip tau ir reikia. Pavyzdiui, Skandinavijos alyse sie-kiama monms vadovauti taip, kad nebt jokio reikalo kurti profsjun-gas. Juk imtus kart rodyta; jeigu darbuotojui parodysi dmes, jis tau atsilygins penkiagubai kiek dsi, gausi penkis kartus daugiau. tai ir at-sakymas, k gali duoti socialin verslo atsakomyb, tikina R.Juceviius.

    Tikslus pataria nukelti 2060-uosius

    Strategijoje numatyta, kad 2030-aisiais Lietuva ES rinkoje u-ims 10 viet pagal gyvenimo koky-bs indeks (dabar 1316 vieta ES), pagal laims indeks (dabar 20 vie-ta ES), pagal demokratijos indeks (dabar 21 vieta ES), pagal pasaulio konkurencingumo indeks (dabar 19 vieta ES), pagal globalizacijos in-deks (dabar 26 vieta ES) ir pagal sumin inovatyvumo indeks (dabar 25 vieta ES).

    Net pagal BVP vienam alies gy-ventojui, perkamosios galios standar-tais, tikimasi pasiekti ne emesn nei 10 viet ES. Gerai daug norti, ta-iau, kaip tai padaryti, kai 2010-ai-siais Lietuva buvo pasiekusi vos 55 proc. ES vidurkio ir vilkosi 24 vieto-je, lenkdama tik Rumunij, Bulgarij ir kaimyn Latvij.

    Lietuvos moksl akademijos Hu-manitarini ir socialini moksl sky-riaus pirmininko prof. Aleksandro

    Vasiliausko apskaiiavimu, norint li-kviduoti atsilikim ir pasiekti ES vidurk, per 20 met Lietuvos eko-nomika kasmet turt augti net 4 proc. spariau, nei vidutinikai augs ES ekonomika. tai tikimasi, kad ES artimiausiais deimtmeiais BVP augs po 3 proc. per metus, taigi Lie-tuva BVP turt kasmet vidutinikai paauginti po 7 proc. Ar tai mano-ma? A.Vasiliauskas daro ivad, kad ios strategijos tikslus reikt nukel-ti 2060-uosius. Nedaug moni i-gyvens iki ios ribos? Ne taip svarbu. Pavyzdiui, Japonija rengia net 500 met ateit numatyt strategij.

    Per du deimtmeius pasikeis ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. i aplinkyb strategijos Lietuva 2030 krjai tikriausiai umiro. tai pagal paskutines analitik prognozes, Kini-ja taps pasauline lydere jau 2016-ai-siais. Koki ji darys tak Europai ir mums? Planetoje 2030-aisiais, tikti-na, gyvens jau 8,3 mlrd. moni, tai-gi maisto ir energijos paklausa iaugs apie 50 proc., vieio vandens paklau-sa pakils 30 proc. O kiek jo yra?

    Kai lietuviai kuria roin pasa-k, Didiosios Britanijos vyriausybs strategijos programai vadovaujantis prof. Donas Bedingtonas teigia, kad iki 2030-j maisto, energijos ir van-dens paklausa sukels dar vien kriz, kurios pasekms bus daug skaudes-ns nei praeinanios krizs.

    Abejoja, ar strategija bus vykdoma

    Kauno regiono smulkij ir vi-dutini verslinink asociacijos pre-zidentas Arturas Mackeviius pa-man, kad strategija buvo kurta ne juokais, todl par galyb priekai-t: Kodl strategijoje neusimena-ma apie kov su skurdu, juk didel

    visuomens dalis yra neturtingieji ir tik keli procentai labai turtingi ir j galia vis labiau auga. O kokio dy-dio bus pensijos? Siekime nors ES vidurkio, nors 80 proc. ES vidurkio. Deja, strategijoje apie tai net neu-simenama.

    KPPAR prezidentas prof. Me-islovas Rondomanskas nusiteiks optimistikiau, taiau abejoja, ar i strategija bus vykdoma.

    Mane lidina alies valdymo tr-kumai. tai premjeras tik dl vieno ministro usispyrimo negali vykdyti bst renovacijos programos. Taigi gal strategijoje reikt numatyti, kaip valdia privalt j gyvendinti, svarsto M.Rondomanskas.

    Kauno verslininkai bandys pa-gelbti strategijos krjams. KP-PAR generalinis direktorius Vy-tautas ileikis paadjo, kad rm tinklalapyje verslininkai gals i-sakyti savo vizij apie Lietuv 2030-aisiais, taiau niekas negali garantuoti, ar strategijos krjai pasilymus atsivelgs.

    Strategijoje teigiama, kad pagal BVP, tenkant vienam alies gyventojui, 2030-aisiais Lietuva ES rinkoje uims ne emesn nei 10 viet, taiau kaip tai pasiekti, neusimenama.

    Aiku, kad niekas neaikuAlgis Krupaviius, KTU prof., politologas

    Tai ne strategija, bet pasaka su lai-minga pabaiga. Strategijoje turi bti pasakyta, kaip t laiming pabaig pasiekti. O ia gyveno trys broliai. Kakas vyko, ir jie ilgai ir laimingai to-liau gyveno, al mid gr. To neu-tenka. Stebiuosi, kad strategija kuria-ma neatlikus dabartins visuomens analizs. Vieni gyvena labai bl