Valstiečių laikraštis 2011 08 20

Download Valstiečių laikraštis 2011 08 20

Post on 17-Mar-2016

264 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 08 20

TRANSCRIPT

<ul><li><p>2011 m. rugpjio 20 d., etadienis Nr. 66 (9085) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt</p><p> iandien VL su priedais:</p><p>etadienis Anksti kls, anksti guls ne-</p><p>sigailsi tai, be abejons, apie Andri Rimik. scen sivers atuoniolikmetis su gitara i kaimo vidurio suavjo publik primirtu tikruoju vyrikumu.</p><p>Sodyba Pravrus Jurgitos ir Kstuio </p><p>Balin nam vartus ir engus kiem nejuia aikteli. Ir neinai, ar kair, ar dein pasukti, nes kiek-vienas kampelis traukia vilgsn.</p><p> Permainingas vasaros oras nesugadins nuotaikos, jei statyda-mi nam pasirpinsite terasa. Be abejo, statyb smata tokiu atve-ju iauga, taiau argi patogumas gali bti matuojamas pinigais?</p><p>Sveikata Neatsargiai ant sandlio pa-</p><p>kylos engtas ingsnis jaunam vyrui baigsi ilgamete koma.</p><p> Negydant netaisyklingos lai-kysenos daniausiai susiformuoja skolioz stuburo ikrypimas, kur tenka gydyti jau ne mankta ir plaukiojimu baseine, o specia-liais tvarais ir operacijomis.</p><p>Baltarusijos vidaus reikal vi-ceministr Ala Bodak, kuriai Lie-tuva per klaid buvo idavusi </p><p>engeno viz, yra ne vienintelis nepageidaujamas asmuo Lietuvo-je. Toki yra tkstaniai, bet apie tai danai nenutuokia nei jie pa-tys, nei dauguma valstybs tar-nautoj, nei visuomen.</p><p>Nukelta 3 p. f</p><p>Apie tai 4 p. f Apie tai 6 p. f </p><p>Skurdui giljant turtuoli gretos auga spariau</p><p>emiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno kas penktas Lietuvos gyventojas, </p><p>o alies turtuoli klubo gretas papild net 272 nauji milijonieriai.</p><p>Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p. </p><p>Raimundo uikos nuotrauka</p><p>Valstybs raupsuotj sraasLietuva nepageidauja sileisti daugiau kaip 2 800 asmen, bet j saraas slaptintas.</p><p>Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt</p><p>Lenkija tsia dviveidik politik</p><p>Pasirodius Lenkijos usienio reikal ministerijos fi nansuotam leidiniui, kuriame 19411944 m. situacija Vilniuje ir Vilniaus krate pavadinta vokiei ir lietuvi oku-pacija, nevertt stebtis. </p><p>Arenos atidarymas paymtas pergale</p><p>Ikilmingas algirio arenos atidarymas Kaune sutapo su pir-momis draugikomis Lietuvos ir pasaulio empions Ispanijos krepinio rinktini rungtynmis, kuriose pergal vent lietuviai. </p><p> Lietuv nepageidaujami mons gali patekti, jei engeno viz jiems iduot ki-tos ES nars migracijos tarnyba, kurios duomen baz asmuo nra trauktas. </p><p>Martyno Vidzbelio nuotrauka</p><p>Treiadien VL su priedais:kinink iniosMoters pasaulis</p></li><li><p>2 2011 m. rugpjio 20 d. Nr. 66 (9085)Valstiei laikratis</p><p>Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt</p><p>Nors daugiausia varg gyvena kaimuose (maesnes nei skurdo ri-zikos riba pajamas kaimuose gauna 28,4 proc., o miestuose 16,2 proc. gyventoj), taiau daniau jie ma-tomi miestuose. Pabandykite save sivaizduoti besirausiant dvokian-iuose iukli konteineriuose. Sun-ku patikti, kad tie mons tai daro tik todl, kad tingi dirbti, kaip tvir-tina kai kurie politikai ir darbo bir- vadovai.</p><p>Atotrkis didja per krizes</p><p>Maoji visuomens dalis spariai braunasi milijonieri klub. Prie ekonomikos kriz daugiausia mi-lijonieri Lietuvoje bta 2007 m. Tada j suskaiiavome 1 014, o 2009-aisiais j teliko 989, be to, per metus milijonieri gretas papild tik keturi asmenys. Taiau pernai mili-jonieriai atsigrieb turtuoli gretas papild net 272 alies pilieiai.</p><p>Ar turtuoli gausjimas ir gyve-nanij emiau skurdo ribos augi-mas yra susijs? VL pakalbintas vie-nas turtingiausi alyje moni ia tema atsisak kalbti, o pokalb bai-g klausimu: Argi blogai, kad aly-je daugja turting moni? Man negaila tegul visi tampa milijonie-riais.</p><p>Padidjusiu visuomens sluoks-niavimusi SEB banko eimos fi -nans ekspert Julita Varanauskien nesistebi: Atotrkis tarp skurdiau-sij ir turtingiausij sluoksni pa-prastai itin spariai didja ekonomi-kos krizi laikais. Tai pastebime ir Lietuvoje.</p><p>Skurdas gilja</p><p>Pernai emiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyveno beveik kas penktas gyventojas 670 tkstani gyventoj pajamos per mnes buvo maesns nei 701 Lt, arba 1 472 Lt eimai, susidedaniai i dviej suau-gusi asmen ir dviej vaik iki 14 met amiaus. Be kita ko, palyginti </p><p>su 2009 m., vien dl gyventoj dis-ponuojamj pajam sumajimo (ekonomikos krizs poveikis), skur-do rizikos riba sumajo 15,6 proc. Tai nulm ir skurdo rizikos lygio sumajim. Taigi i tikrj skur-das yra dar didesnis nei rodo sta-tistiniai duomenys. Skurdo rizikos gylis 2010 m. buvo 32,6 proc. Tai reikia, kad emiau skurdo rizikos ribos esani asmen disponuoja-mosios pajamos buvo vidutinikai tredaliu maesns u skurdo rizi-kos rib, t. y. emiau skurdo rizikos ribos esanio asmens turimos pa-jamos buvo vidutinikai 468 Lt, o eimos 980 Lt. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos gylis padidjo 9,5 procentinio punkto. Pabandykime igyventi.</p><p>Taiau tik mnes mus pasiek 2010 m. statistikos duomenys stebi-na ne tik giljaniu skurdu, bet ir itin spariu turtingj gausjimu.</p><p>Toks yra valdios veidas</p><p>Ar valdia supranta, kad visuo-mens sluoksniavimasis turtinguo-sius ir vargus valstybei kenkia? O kas turt atsakyti klausim? Gal 39 milijonieriai Seimo nariai? Taiau tai tik virnl. iemet Valstybin tarnybins etikos komisija viej asmen deklaracij dar nepateik, taiau pagal preliminarius Valsty-bins mokesi inspekcijos (VMI) skaiiavimus 254 valstybs ar savi-valdybs akcini bendrovi vado-</p><p>vai ir j eim nariai valdo beveik 70 mln. Lt verts privalomai registruo-to turto. Neskursta ir dar 247 viej staig, kuri dalinink yra valstyb ar savivaldybs, vadovai bei j ei-mos. VMI duomenys rodo, kad vie-nam deklaravusiajam tenka daugiau nei 100 000 Lt pinigini l 2,5 karto daugiau nei vidutiniam alies gyventojui, privalomai deklaruoto turto vert taip pat gerokai dides-n nei vidutin Lietuvoje. Toks yra valdios veidas, o mes klausiame, ar valdia supranta, kad reikia rpintis ne tik savo pinigine, bet ir neturtin-gj sluoksniu?</p><p>Su ekija mums nepakeliui</p><p>Profesori Rom Lazutk turtin-gieji ir liberali pair politikai kri-tikuoja ir kaltina noru grinti so-cializm.</p><p>ie mons tokius pat kaltini-mus turt skirti ne tik man, bet ir, pavyzdiui, ekijai. ioje valstybje skirtumai tarp turtingj ir varg yra maiausi ES rinkoje (tik 9 proc. gyvena emiau skurdo ribos). ia prasme gera padtis yra ir Slovni-joje, o pastaraisiais metais visuome-ns sluoksniavimasis spariai maja ir Estijoje, sako R.Lazutka.</p><p>Pasaulyje susitarta, kad gaunam pajam skirtumas tarp 10 proc. tur-tingiausi ir 10 proc. vargingiausiai gyvenani piliei yra normalus, kai nevirija 10 kart. Toks skirtumas Lietuvoje buvo iki 2000-j. Koks yra dabar? Tokie tyrimai neatlieka-mi, taiau, neofi cialiais skaiiavimais, skirtumas peroko 20 kart. Kodl tokie tyrimai neatliekami? Gal kaip tik todl, kad tyrim rezultatai Vy-riausybei bt labai nepalanks, juk prie rinkimus buvo pabriama b-tinyb mainti skurd.</p><p>O Europos Komisija paskelb tiksl iki 2020-j skurd sumain-ti 20 proc.</p><p>Trksta duomen</p><p>Ekspertai atsargiai vertina sta-tistinius duomenis. tai danai tei-giama, kad alies pilieiai gyvena ne taip blogai, kaip jie sako, nes ban-kuose indliai nuolat auga. Fiziniai asmenys iuo metu turi per 26 mlrd. Lt indli. Taiau n vienas bankas neatskleidia indlinink pasiskirs-tymo pagal turimas pajamas, o kaip tik tokie duomenys parodyt tikrj vaizd. Paaikt, kad didioji ind-li dalis priklauso 510 proc. indli-nink, o likusij sskaitose yra labai nedidels sumos.</p><p>Toki duomen neskelbia kiti bankai, todl neskelbiame ir mes. Ta-iau galiu pasakyti, kad Pareto dsnis (padvigubjus turtui, skaiius mo-ni, pasiekusi tam tikr lyg, suma-ja geometrine progresija) galioja ir Lietuvoje, sako SEB banko eks-pert J.Varanauskien.</p><p>Aktualijos</p><p>Mes per daug dejuojameSaulius Peelinas, Seimo narys</p><p>Norime gyventi visi vienodai? Vienod slyg negali bti inome, kas kl tokius reikalavimus ir kuo tai baigsi. Visi esame skirtingi, visi turime skir-ting galimybi. Pateiktus statistinius duomenis apie skurd vertinu labai at-sargiai. Skaiius galima pateikti vai-riai kaip kam palanku. Abejoju, ar tie duomenys apie skurd yra teisingi. Ne visiems valstyb sudar slygas gerin-ti gyvenimo lyg? Manau, kad mes per daug dejuojame. Tenka bendrauti su kit ali verslininkais ir jie nesiskun-dia, kad Lietuvoje verslui sudarytos blogos slygos. Yra ali, kuriose sly-gos verslui yra daug grietesns. </p><p>Atskirtis didjaValentinas Mazuronis, Seimo narys</p><p>Manau, kad socialin atskirtis akivaiz-diai didja. emiau skurdo ribos gy-venantiems monms i tikrj neu-tenka l elementariems dalykams. O juk taip gyvena kas penktas alies gyventojas. Yra ir kita pus itin spar-tus turtingj turtjimas. Manau, kad tai dabartins valdios ekonomins, socialins politikos pasekm. Pajam skirtumas tarp daugiausia ir maiau-sia udirbanij Lietuvoje siekia apie 20 kart, o turt bti tik apie 58 kar-tus. Toks skirtumas buvo priekarinje Lietuvoje, taiau buvo stengiamasi j mainti. Visuomens sluoksniavimasis yra labai pavojingas reikinys.</p><p>Pilnatis.Saul teka 6.03, leidiasi 20.41.</p><p>Rytojiandien PorytDien: +16 +18</p><p>Nakt: +12 +14</p><p>Dien: +18 +20 Dien: +20 +22</p><p>Nakt: +11 +13Nakt: +11 +13 </p><p>iandien visoje Lietuvoje nestipriai lynos, nakt bus 1214, dienomis 1618 laipsni ilumos. </p><p>Sekmadien kur ne kur palis, ps silpnas pietvakari vjas. Nakt numa-toma 1113, dien 1820 laipsni ilumos. </p><p>Ateinanti savait ada gaus liet ir iltus orus. Pirmadien nakt nu-matoma 1113, dien 2022, antradienio nakt 1416, dien 1820 laipsni ilumos.</p><p>Pasiimame savo transportu visoje Lietuvoje * </p><p>PERKAME MAISTINES AVIASPERKAME MAISTINES AVIAS</p><p>Supirkimo kainas galite rasti www.malsena.lt Dl kit kultr informacija tel.: 8 686 30 664, 8 614 07 543 </p><p>UAB Malsena plius Stoties g. 65, Vievis* (ne maiau 25 t)</p><p>Us. 571)</p><p>Skurdui giljant turtuoli gretos auga spariau</p><p>Statistika ES skurstaniais yra laikomi pilieiai, kuri pajamos (skaitant ir paalp i-</p><p>mokas) yra maesns nei 60 proc. alies vidutinio darbo umokesio lygio. Taiau darbo umokestis ES alyse yra skirtingas, todl skurdo riba Liuksemburge siekia 5 331 Lt per mnes, Danijoje 4 180 Lt, vedijoje 3 775 Lt, Vokietijoje 3 140 Lt, Lietuvoje 701 Lt, o emiausia skurdo riba ufi ksuota Bulgarijoje 375 Lt ir Rumunijoje 317 Lt.</p><p> Pasaulio banko nustatytas bendras skurdo lygis pasaulyje yra tada, kai pajamos yra maesns nei 1,25 USD (apie 3 Lt) per dien.</p><p>* Skurdo rizikos riba slyginis pajam dydis, u kur maesnes disponuojam-sias pajamas gaunantys nam kiai pri-skiriami prie skurstanij.** Nam kiui, susidedaniam i dvie-j suaugusi asmen ir dviej vaik iki 14 met.</p><p>Skurdo rizikos riba* nam kiui** Lietuvoje (Lt per mnes)</p><p>2005 m. 746</p><p>2006 m. 918</p><p>2007 m. 1 188</p><p>2008 m. 1 512</p><p>2009 m. 1 746</p><p>2010 m. 1 472</p><p>altinis: LR Statistikos departamentas</p><p>Pernai emiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyveno beveik kas penktas gyventojas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka</p></li><li><p>32011 m. rugpjio 20 d. Nr. 66 (9085)Valstiei laikratis</p><p>Skandalas irykino spragas</p><p>Skandalinga istori-ja, kai Lietuvos amba-sada Baltarusijoje per neapsiirjim idav engeno viz ios alies vidaus reikal viceministrei Alai Bodak, ku-riai, kaip ir dar madaug 100 dikta-toriko Aleksandro Lukaenkos re-imo atstov, udrausta lankytis ES, atskleid apgailtin fakt.</p><p>Usienio reikal ministerijos, o, ti-ktina, ir kit institucij tarnautojai, tapo Seimo ir Vyriausybs priimt teiss akt aukomis.</p><p>Migracijos departamento duome-n bazje iuo metu yra 2 831 asmuo, kuriems taikomas nepageidaujamo asmens statusas, bet Lietuvos pilieiai net nenutuokia, ko turt saugotis. ie duomenys yra slaptinti.</p><p>Pagal Usieniei teisins pad-ties statym Migracijos departamen-</p><p>tas neturi teiss skelbti duomen apie nepageidaujamus asmenis, jei jie patys nesutinka, kad tokia informacija apie juos bt suteikta, tikino Migraci-jos departamento Usieniei reikal skyriaus vedjas Antanas Turinas.</p><p>Kartu jis pripaino, kad departa-mentas n karto tokio leidimo ir nesi-kreip asmen, nes, jo odiais, tam tiesiog nebuvo reikalo.</p><p>Kad ir kiek laik sistume, mes nepaklausime, tarkime, Talibano ar grupuots Al-Qaeda vadov, ar jie sutinka, kad informacija apie juos bt pavieinta, sak A.Turinas.</p><p>Sraas pailgjo 500 asmen</p><p>Kas gi tie asmenys, nuo kuri sau-gosi Lietuvos Respublika? Juk perso-na non grata (liet. nepageidaujamas asmuo) statusas paprastai taikomas diplomatinje tarnyboje, kai valsty-b nepageidauja sileisti al diplo-mato arba siekia j isisti, velgusi netinkamus jo veiksmus nipinji-m, smoning kenkim santykiams ir panaiai.</p><p>Usienio reikal ministerija toki sra neturi. Yra sraas usieniei, kuriems draudiama atvykti Lietu-v, atsakyme teig URM Infor-macijos ir viej ryi departamen-to specialistai.</p><p>Kaip minta, Migracijos depar-tamento srauose yra daugiau nei </p><p>2 800 asmen. Palyginti su 2010 m., iemet sra papildomai buvo traukta per 500 asmen.</p><p>Tai nra daug, nes Europos S-junga nepageidaujamo asmens statu-s taiko milijonams treij valstybi </p><p>gyventoj, itin daug Italija, sak Migracijos departamento Usieniei reikal skyriaus vedjas A.Turinas.</p><p>Pasak jo, ES neskelbia bendro s-rao, o tik informuoja apie naujus ne-pageidaujamus asmenis, kuriems status taiko ir Jungtini Taut Orga-nizacija. Tai Libijos, Sirijos, Dramblio Kaulo Kranto ir kit krat vadovai, teroristinms organizacijos, narkotik karteli vadeivos.</p><p>Neskmingai mgino isisti J.Borisov</p><p>Valstybs saugumo departamento (VSD) atstovas Vytautas Makauskas tikino, kad atskiro nepageidaujam asmen srao VSD netvarko.</p><p>Jeigu mes gauname uklausim i Usienio reikal ministerijos arba kitos institucijos, tuomet atitinkama tvarka pateikiame savo ivadas, bet io srao tikrai netvarkome, aikino V.Makauskas.</p><p>Taiau VSD gali inicijuoti neleisti al vieno ar kito asmens. Valstiei laikratis primena, kad 2004 m. i a-lies mginta isisti per apkalt nu-alintojo Prezidento Rolando Pakso rmj Jurij Borisov.</p><p>Per proces Migracijos departa-mentas net eerius metus teismuose bylinjosi su sraigtasparni remon-to bendrovs Aviabaltika vadovu J.Borisovu, kuris fi nansavo didi-j dal R.Pakso rinkim kampani-</p><p>jos, nutiesusios partijos Tvarka ir teisingu-</p><p>mas pirmi-ninkui rau-don kilim </p><p>preziden-tr.</p><p>2010 m. saus Vil-</p><p>niaus apygardos administracinis teis-</p><p>mas (VAAT) konsta-tavo, kad nuo 2004 m. </p><p>VSD neturjo jokios nei-giamos informacijos apie J.Borisov, todl </p><p>is negali kelti valstybei grsms ir negali bti isistas i a-</p><p>lies kaip nepageidaujamas asmuo.Mintas atvejis pasjo abejoni, </p><p>ar persona non grata statusu negali bti manipuliuojama siekiant poli-tikai ar kitaip susidoroti su netin-kaniaisiais.</p><p>Kaupia atskirus dosj</p><p>Lietuvos Respublikos nepageidau-jam asmen srae fi gruoja tero-ristai, nipai, mafi jozai. Didij ne-pageidaujamj dal sudaro Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kit postkomunistini valstybi pi-lieiai.</p><p>Tarp j yra ne tik su Rusijos specia liosiomis tarnybomis susiju-sio portalo Regnum vadovas, arti-mas premjero Vladimiro Putino ben-draygis Modestas Kolerovas, bet ir Krato apsaugos ministerijos nepa-geidaujami Vladimiras Michailovas bei Sergejus Kabeovas.</p><p>Srae nra n vieno lietuvi kil-ms asmens.</p><p>Pasak A.Turino, itin aktyviai sra- asmenis traukia VSD, Krato apsau-gos ministerija. O Vadovybs apsaugos departamentas, kuris rpinasi Prezi-dents ir kit aukto rango asmen ap-sauga, Migracijos departamentui kol kas nra pateiks n vienos pavards.Vieni asmenys ino, kad jie nepa-</p><p>geidaujami, kiti neino, aikino A.Turinas. Apie asmen surenka-ma visa mediaga ir tik tada spren-diama, ar j traukti sra.</p><p>Taiau A....</p></li></ul>