Valstiečių laikraštis 2010 09 25

Download Valstiečių laikraštis 2010 09 25

Post on 15-Mar-2016

221 views

Category:

Documents

5 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 09 25

TRANSCRIPT

  • 2010 rugsjo 25, etadienis Nr. 76 (8991) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Socialins apsaugos ir darbo ministerijos Vaik ilaikymo fondas nesugeba isireikalauti milijoni-ni skol i alimentus nemokani moni j atalas priversti elpti visi mokesi moktojai.

    etadienis Teatre ir televizijos serialuose

    vaidinanti Inga Norkut darb lekia kaip ant sparn. Juos aktorei uaugino mgstama veikla.

    Sodyba Kiekvienoje sodyboje yra

    viet, rengim ar statini, ku-rie, kad ir labai reikalingi, akiai nepatraukls.

    Bii avilys

    Bitininkystei palankaus Kupikio krato biiuliai moka sveius priimti, mgsta ir patys pasimonti.

    Prieblandos

    Specialistai sitikin: vartoti kvaialus jaunus mones neretai pastmja ne tik smalsumas, no-ras pasirodyti iskirtiniais, bet ir smurtas eimoje.

    iandien VL su priedu

    (Us. 170)

    Treiadien VL su priedukinink inios

    Tv pamirtiems vaikams alimentus moka valstyb

    Lina PeelinienVL urnalist, lina.peceliniene@valstietis.lt

    i savait Seimas labai lengvai panaikino Seimo nario Vinco Ba-biliaus teisin nelieiamyb ir lei-do teissaugai j bausti u greiio

    virijim. Tai vienas i nedaugelio atvej, kai seimnai savo koleg atiduoda teissaugai. Kartais net sunku suprasti vienoki ar kitoki Seimo sprendim motyvus.

    Nukelta 3 psl. f

    Ofi ciali statistika rodo, kad Lietuvoje aliment vaikams ilaikyti nemoka apie 84 tkst. tv. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    Apie tai 4 psl. f

    Vargas dl Seimo nari nelieiamybsProkurorai danai negauna leidimo patraukti tautos irinktj baudiamojon atsakomybn.

    Talibai skverbiasi lietuvi kontroliuojam teritorij

    Afganistano Goro provincijos sostinje agarane, paiame miesto centre, neinomi asme-nys apaud ir sueid du lietuvi karius.

    Buvo ne tik kaljimas, bet ir kalinys?

    Londone sikrusi Kalini teisi gynimo organizacija pa-reik, kad kakuriuo metu tarp 2004 ir 2006 met Lietuvoje buvo kalinamas palestinietis.

    Apie tai 22 psl. f

  • 2 2010 rugsjo 25 Nr. 76 (8991)Valstiei laikratisAktualijos

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje aliment vaikams i-laikyti nemoka apie 84 tkst. tv. Didij skolinink dal (iki 97 proc.) sudaro vyrai. Kaimyni-nje Latvijoje aliment iieko-jimas i toki skolinink siekia apie 90 proc., Lietuvoje maiau kaip 0,5 proc.

    Vaik myli tol, kol myli jo motin

    Nacionalinio aktyvi mam sambrio nar Rasa Paulaviien sitikinusi, kad vengimas mok-ti alimentus yra tautos mentalite-to prob lema.

    Gaila, kad visuomens smonje giliai siaknijo sitikinimas, kad vy-ras myli vaikus tol, kol myli j mo-tin, sak R.Paulaviien. Taiau, pasak jos, tv atsakomybs proble-ma kamuoja vis Europ ir Lietuva nra iimtis.

    2010 m. pradioje Lietuvoje gy-veno apie 636 tkst. vaik iki 18 met. Madaug 130 tkstani vai-k, arba kas penktam vaikui, vienas i tv neskiria jokio ilaikymo. Ne-o cialiai toki vaik gali bti dvi-gubai daugiau.

    Fondo efektyvumas apgailtinas

    Beveik prie dvejus metus Lie-tuvoje pradjo veikti Vaik ilai-kymo fondas (VIF). Kur laik jis buvo sujungtas su Garantiniu fon-du, administruojaniu bankrutuo-

    jani moni darbuotojams ski-riamas imokas. Bet neseniai VIF vl tapo savarankikas.

    Nuo 2008 m. sausio 1 d. imo-koms mokti i biudeto asignavi-m panaudota per 74 mln. Lt, ku-riuos gavo arba gauna apie 22 tkst. vaik.

    Fondas sukurtas tam, kad u neatsakingus tvus alimentai bt mokami i valstybs biudeto, o moktinos sumos vliau bt i-iekomos i skolinink. I VIF ga-lima gauti ne didesn nei 187,5 Lt imok per mnes u vien vaik.

    Laikinai fondo direktors parei-gas einanti Ina Skubilovien Vals-tiei laikrat informavo, kad iki iol per dvejus metus fondas suge-bjo iiekoti i aliment nemok-jusi tv tik 290 tkst. Lt.

    Reikia pripainti, kad tie 290 tkst. lit yra geranorikai sko-linink grinti pinigai, teig I.Skubilovien.

    Kitaip tariant, skol iiekoji-mas siekia varganus 0,39 proc., pa-lyginti su tuo, kiek VIF imokjo aliment.

    Fonde dirba 22 specialistai. iai iiekotoj armijai ilaikyti kasmet skiriama beveik 1 mln. Lt.

    Emigravus skolinink pasiekti sunkiau

    I.Skubilovien teisinosi, kad vals-tyb neskiria l skoloms iiekoti ir tai daro tik inicijuodama ikiteis-minius tyrimus dl skolinink bau-diamosios atsakomybs.

    To fondas imasi tik tuomet, kai nuo imok i VIF mokjimo pra-dios bna praj ne maiau kaip

    24 mnesiai arba vaikui i VIF i-mokta suma yra didesn kaip 2 500 Lt. Kiek ios priemons efek-tyvios, galima tik splioti, bet eko-nomikos kriz gerokai apsunkina apsndusi valdinink pastangas. Nemaai neatsaking tv emi-gravo, todl juos priversti mokti alimentus ar iiekoti skolas i j yra sunku.

    Neinau, k daryti, guodsi alytik Rima. Buvs sutuoktinis jau seniai nemoka aliment, o sis-kolinimas siekia 10 tkst. lit. i-nau, kad jis dirba Londone, netgi gyvenamoji vieta inoma, bet kaip j priversti rpintis vaiku nesi-vaizduoju.

    Antstoli rm atstov spaudai Dora Petkauskait teigia, kad u-sienyje skolininko iekanti motina turi susitaikyti su mintimi, kad jai teks kovoti ilgai ir tam prireiks ne-maai ilaid.

    Mama turi labai gerai pasver-ti, ar tas vargas, snaudos ir gaiatis verti pastang, nes antstoli paslau-gos usienyje yra brangios, sak D.Petkauskait.

    Ragina pasinaudoti Latvijos patirtimi

    Aktyvi mam sambrio atsto-v R.Paulaviien sitikinusi, kad VIF yra labai reikalingas. Kai Seime vir debatai apie Vaik i-laikymo fondo naikinim, mam surengta apklausa parod, kad ali-ment problema yra itin aktuali, sak R.Paulaviien. Tiesa, skol iiekojimas yra prastas, todl po-litikams silme perimti Latvijos patirt, kur aliment iiekojimas siekia 90 procent.

    Pagal Latvijoje galiojani tvark, aliment nemokantis as-muo laikomas valstybs skoli-ninku. Toks skolininkas negali i valstybs gauti joki jos teikiam paslaug, taip pat ir apmokam, pavyzdiui, automobilio, nekilno-jamojo turto sandori registravi-mo ir panaiai.

    Tai reikia, kad kol nesusimo-ki skolos, atsiradusios dl valstybs skirt imok u vaikus, negalsi net automobilio pateikti techninei apirai, negausi kit paslaug, akcentavo R.Paulaviien.

    Seimo nariai Lietuvoje entuzi-astingai sutiko ias inias, bet kon-krei ygi tokiai tvarkai teisinti nesim.

    Antstoliai kratosi aliment byl

    Antstoliams danai priekaitau-jama, kad jie nenoriai imasi alimen-t iiekojimo byl. D.Petkauskait sak, kad iuo metu antstoliai turi beveik 62 tkst. byl, kuriomis pra-dtos priverstinio aliment iieko-jimo procedros.

    Bna atvej, kad vaik tvas vai-k motinai palieka ir but, ir mai-n, perka vaikams drabuius ir duo-da pinig, o ji vis tiek principingai siekia kuo labiau nugrti tv.

    Antstoli rmai neturi duomen, kokiam skaiiui vaik tvai nemoka aliment. D.Petkauskaits odiais, kartais byloje gruoja vienas vai-kas, o kartais ir keturi.

    Be to, dalis moni iuo metu negali mokti aliment, nes tie-siog neturi darbo arba turi paja-m, bet jas slepia, pripaino D.Petkauskait.

    Tv pamirtiems vaikams alimentus moka valstyb

    Kur kreiptis ir k daryti?

    Net jei santuoka dar nenutrauk-ta, dl aliment priteisimo pirmiausia reikia kreiptis teism. Esant sunkiai tv turtinei padiai, alimentai ne-turi bti maesni u minimal pra-gyvenimo lyg (MGL), tai yra 125 Lt vienam vaikui.

    Jei sutuoktiniai isiskyr ir teismas jau priteis alimentus, bet skolininkas j nemoka, reikia kreiptis antstol pagal vaiko tvo gyvenamj viet.

    Jei antstoliui nepavyksta rasti skoli-ninko, po trij mnesi motinai iduo-dama payma ir patariama kreiptis Vaik ilaikymo fond (VIF).

    Pagal dabar galiojani tvark, valstyb perima skolininko pareig mokti las vaikui ilaikyti ir VIF i skolininko turi isireikalauti visas i-moktas sumas su 5 proc. metinmis palkanomis.

    Vl silys fond likviduotiAlgirdas Sysas, Seimo narys

    Aliment nemokjimas skaudi problema. Ji labai aktuali daugiau kaip 100 tkst. eim, nors ofi cia-liai VIF kreipsi tik apie 40 tkst. asmen. Skirtingai nuo kompensa-cij ar kit imok, VIF imokos v-liau grta valstybei. Aiku, pinig iiekojimo i skolinink sistema dar neveikia taip, kaip nortume, nes fondas tik nuo 2011-j pradios im-sis aktyvesni priemoni. statyme palikome 24 mnesi pereinamj laikotarp, todl palaukime ir pai-rkime, kaip fondui seksis dirbti. Jei nepavyks, tada teks imtis drastikes-ni priemoni, kurias statymuose tvirtino Latvija. Lietuvoje antstoliai nesuinteresuoti iiekoti aliment vien todl, kad nori daugiau udirbti i iiekojimo paslaug. Valdanioji Tvyns sjunga apskritai sil fond likviduoti. tariu, kad valdan-tieji vl silys fond likviduoti.

    Reikia grietesns tvarkosJurgis Razma, Seimo narys

    Ms netenkina fondo veikla. Ne vien kart raginome socialins apsaugos ir darbo ministr imtis rytingesni priemoni. Anksiau fondas buvo atsakingas ir u ban-krutavusi moni darbuotojams skirt l imokjim, bet tos i-mokos taip pat nuolat vluodavo daugiau kaip pus met. Neseniai Garantin fond ir VIF atskyrme, todl tikims, kad j veikla bus efektyvesn. L iiekojimo ro-diklis rodo, kad fondo darbuoto-jai nepersistengia, vadinasi, rei-kia iekoti nauj metod, gal net keisti teiss aktus. Galbt i tikr-j Latvijos patirtis mums bt pati geriausia ieitis, bet labai gaila, kad iki iol Socialins apsaugos ir darbo ministerijos specialistai ne-pasivargino vertinti kit ali pa-tirt. Tikiuosi, kad sugrietinsime aliment iiekojimo tvark.Nemaai tv emigravo, todl juos priversti mokti alimentus savo vaikams ar iiekoti skolas yra sunku. Martyno Vidzbelio nuotrauka

  • 32010 rugsjo 25 Nr. 76 (8991)Valstiei laikratis Aktualijos

    Varnas varnui akies nekerta

    Alvidas Lukoaitis, politologas

    Seimo nariai nenoriai atima ne-lieiamyb vadovaudamiesi liau-dies posakiu: varnas varnui akies nekerta. Tautos atstov smonin-gumas yra diktuojamas i tautos gelmi. Todl tokie ir sprendimai. vairiose alyse parlamentar ne-lieiamumo saugikliai bna kietes-ni arba velnesni. Pas mus kieti su-dlioti. sivaizduokime, kas 19901992 m. grs jaunos demokrati-jos tautos atstovui u kalbas, u balsavimus, u politin elges. Tie saugikliai objektyviai atsirado. Da-bar gal reikt palengvinti slygas nelieiamybei atimti. Kita vertus, negali nelieiamybs visai nebti. Gyvenimas padiktuoja labai sud-ting situacij. Nelabai sivaizduo-iau, kaip tautos atstovas galt normaliai atlikti savo pareig nebi-jodamas dl daugelio dalyk, kurie patenka teiss ir politikos slyt.Europos Parlamentas lengvai at-m V.Uspaskicho nelieiamyb. Bet a tokias analogijas iriu kaip nutolusi planet orbitas. Vakaruose kiti politins kultros standartai. O pas mus bna situa-cij, panai politin susidoroji-m, apmeiim, nepagrst ap-kaltinim. monms kartais sun-ku susivokti.

    Nelieiamyb btina

    Kstutis Girnius, politologas

    Teisinis imunitetas (nelieiamyb) tautos atstovams btinas. Vis valstybi parlamentuose yra ga-limyb mginti bauginti deputa-tus, ikeliant jiems dirbtinius kalti-nimus. Taigi nelieiamyb yra par-lamentar apsauga nuo galimo neteisto spaudimo. Jie turi tautos mandat. Tuo jie tikrai skiriasi nuo vis kit, yra ypatingi. Vakaruose galioja taisykl: jei kaliai aiks, prokuroro praymas atimti nelie-iamyb patenkinamas. Pats de-putatas tam pritaria, nes jis nori apginti savo ger vard. Bet kar-tais bna sudting proces.V.Babilius akivaizdiai paeid eis-mo taisykles, tokiais atvejais Seimo nariai turi automatikai balsuoti. Keli policijos tarnybos pareignai nepersekios kokio nors deputato. Bet kartais galima manyti, kad pro-kuratra mgina kitis ir stengiasi kaip nors paveikti politinius proce-sus. Tada Seimas gali prieintis.

    Vargas dl Seimo nari nelieiamybs

    e Atkelta i 1 psl. V.Babilius pats norjo

    Socialdemokratas Justinas Karo-sas mano, kad panaikinti Seimo nario nelieiamyb reikia visais atvejais, kai prokurorai prao. A tokiais atvejais visada balsuoju vienodai. Seimo na-riai negali bti kitokie negu visi kiti mons. Prieingu atveju tai visikai sugriaut valstybs institucij auto-ritet. Todl neturt bti jokios ily-gos. Reikt irti net grieiau, sak J.Karosas. Bet jis pastebi, kad kai kurie parlamentarai balsuodami galvoja, o jeigu man taip bus. Todl gelbsti ir koleg.

    Tautos prisiklimo partijos na-rys V.Babilius vasar buvo pagautas kelyje VilniusKaunas automobi-liu lekiantis 165 km/val. greiiu. U daugiau kaip 50 km/val. greiio virijim jam gresia 11,5 tkst. Lt bauda ir teiss vairuoti atmimas nuo 1 iki 3 mnesi arba 7 par aretas ir teiss vairuoti atmimas pusei met. Praydamas panaikinti V.Babiliaus nelieiamyb generali-nis prokuroras Darius Valys Seime prane, kad V.Babilius yra dar 4

    kartus baustas u eismo taisykli paeidimus.

    Seimo sudaryta laikinoji komisija pritar, kad V.Babiliui bt panaikin-ta nelieiamyb ir beveik visi seimnai balsavo u tai. Parlamentarams buvo lengva apsisprsti: V.Babilius pats pra- panaikinti nelieiamyb, kad teis-sauga galt tirti jo nusiengim be joki suvarym. Kiti neprao, jauiasi teiss ir sulaukia koleg paramos.

    Prokuroras netikino

    Gegus pabaigoje Seimas ne-sutiko leisti patraukti baudiamo-jon atsakomybn frakcijos Tvarka ir teisingumas nario Petro Graulio ir Tvyns sjungos frakcijos nario Kazimiero Uokos. Jiems grs byla dl sukelt neramum per seksua-lini maum eitynes ir panaudoto zinio smurto.

    Valentinui Mazuroniui, Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas se-ninui, atrod labai silpni generali-nio prokuroro argumentai. K.Uokos ir P.Graulio nusiengimai vieajai tvar-kai buvo tiriami, ir administracin byla atiduota teism. Tai galima daryti ir neatmus nelieiamybs. Bet teismas grino administracin byl policijai, o tik tada prokuratra papra atimti nelieiamyb. Jei i tikrj prokurat-

    rai atrodo, kad ia gali bti ir baudia-mojo nusikaltimo poymi, tai nie-kas netrukdo parlamentarus apklausti kaip specialius liudytojus, surinkti ti-kinam mediag ir tada atjus Sei-m pateikti normalius argumentus. Dabar spdis toks: teismai, nenor-dami priiminti sprendim, numeta tyrim atgal policijai, policija perme-ta prokuratrai, o prokuratra, nei-nodama k daryti, bando kaip kart bulv permesti Seimui. Manau, kad tos bulvs mtyti nereikia. ia vyks-ta tam tikras politikavimas bandant traukti vis Seim nesibaigianias diskusijas, sak V.Mazuronis. Pasak jo, P.Grauliui ir K.Uokai nepatinka agresyviai propaguojamas lytinio gy-venimo bdas. Gal jie atrokai t nuo-mon ireik, bet sodinti kaljim ar gsdinti tuo nereikt.

    Panaiai mst daug Seimo na-ri. Net laikinosios komisijos dl sutikimo patraukti baudiamojon atsakomybn P.Graul ir K.Uok nesudar (u j balsavo 39 Seimo nariai, prie 29, susilaik 30).

    Reiks i naujo sprsti

    Tuo pat metu generalinis pro-kuroras pra atimti ir Seimo na-rio Roko ilinsko nelieiamyb. Dar prie tapdamas parlamentaru

    R.ilinskas sivl kon ikt su po-licininkais ir iki dabar tebetampo-mas po teismus. Bet Seimo nariai ir dl jo nelieiamybs net komisijos nesudar.

    V.Mazuronis prisimin, kad Sei-mas jau vienkart buvo atms ne-lieiamyb R.ilinskui. Tada u atmim ir jis balsavo. Niekas ne-trukd prokuratrai ir teismams daugiau negu per metus klausim isprsti. Pagal Baudiamj ko-deks teismas pripaino R.ilinsk nekaltu, o dabar vl i naujo nori sprsti, gal administracin paeidi-m padar. Tampo be galo, pik-tinosi V.Mazuronis, antrkart jau balsavs prie.

    Taiau R.ilinsko, K.Uokos ir P.Graulio vargai dl nelieiamybs dar nesibaig. Seimo Etikos ir pro-cedr komisija (EPK) prajus tre-iadien nusprend, kad komisijos dl nelieiamybs atmimo turi bti sudarytos privalomai. Prie to klau-simo turi bti sugrta artimiausiu metu...