Valstiečių laikraštis 2011 07 20

Download Valstiečių laikraštis 2011 07 20

Post on 23-Mar-2016

248 views

Category:

Documents

7 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 07 20

TRANSCRIPT

  • 2011 m. liepos 20 d., treiadienis Nr. 57 (9076) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    etadien VL su prieduetadienis

    iandien VL su priedu

    kinink inios Jonavos rajone jau treias

    kiauli maro idinys, o veterina-rijos specialistai ir prokurorai dar neturi atsakymo, kaip virusas pa-teko fermas.

    Verslininkai taria, kad keli aliajai energetikai Lietuvoje u-kerta energetik klanas.

    Lietuvos arimo varybose lyderiai liko tie patys kaip ir per-nai. Jie vyks pasaulio artoj pir-menybes.

    Moters pasaulis

    imtus jurgin umiesio sodyboje auginanti moteris savo laisvalaik paskyr augalams.

    Viskas yra manoma. S-km gali aplankyti kiekvien, sitikinusi didiul versl valdanti glenut moteris.

    Finans ministerija sukurp plan, kaip i elins ekonomikos itraukti madaug 20 tkst. smulkij verslinink, dirbani pagal verslo liudijimus.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavorien@valstietis.lt

    Seimas i esms pritar Prezi-dents Dalios Grybauskaits sily-mui, kad medicinos staig vadovai bt keiiami rotacijos bdu, o j kadencijos ribojamos, taiau ga-

    lutin sprendim nukl rudens sesij. Prezidents teigimu, ydin-ga vadov skyrimo tvarka tapo di-diausiu sveikatos reformos stab-diu. Tam prietaraujantis gydymo staig vadovai sako, kad per daug ir staigiai usimota.

    Nukelta 3 p. f

    Austrijos spjvis Lietuvai

    Lietuva sulauk itin nemalo-naus kitos ES nars, Austrijos, akibrokto: ioje alyje sulaikytas ir labai greitai paleistas buvs KGB karininkas Michailas Golovatovas, kuris per sausio 13-osios vykius vadovavo televizijos bokt tur-mavusiam briui Alfa .

    Ledo karas tirpdo Arkties ledynus

    Tirpstantys Arkties ledynai ne tik baltj loki ar arktini lapi galvos skausmas. Traukiantis ledams, keiiasi aminojo alo forma, o kartu auga aplink Arkt esani valstybi apetitas. Kuriai gi atiteks miliniki gamtos tur-tai naftos ir duj klodai?

    Siloma drausti turintiesiems verslo liudijimus tiekti prekes ir teikti paslaugas monms, usiimti didmenine prekyba, tiekti prekes kitiems liudijim turtojams.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Sveikatos prieiros staig vadov laukia nerami vasara. Ruden Seimas ada teisinti j rotacij, apriboti darbo kadencij, o nuo kit met bus reguliuojami ir j atlyginimai.

    Prezident deimtmeiais to paties mogaus valdomas ligonines ir polikli-nikas pavadino savotikomis karalijomis, kuriose visk lemia asmeniniai interesai ir paintys. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Girgda gydymo staig vadov kds

    imonyts planas grasina smulkiajam verslui saullydiu

    Apie tai 5 p. f Apie tai 7 p. f

  • 2 2011 m. liepos 20 d. Nr. 57 (9076)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@vastietis.lt

    Vyriausyb deklaruoja, kad ge-rins verslo slygas smulkiajam verslui, o Finans ministerija silo grietinti veikl pagal verslo liu-dijimus. Verslininkai ir specialistai teigia, kad is, taip pat kiti Vyriau-sybs jau priimti nutarimai tik blo-gina smulkiojo verslo aplink.

    Diskusija su parengtu projektu

    Finans ministerija vieai diskusi-jai teikia veiklos pagal verslo liudiji-mus apribojimus, kurie sigaliot nuo 2012 met.

    Apribojimai paliest statybos, projektinius-konstrukcinius darbus, ems kio, kaimo turizmo, gyvuli prieiros ir rimo, vertimo paslau-gas, pynimui skirt augal auginim, uv gaudym ir kitk.

    Siloma drausti turintiesiems vers-lo liudijimus tiekti prekes ir teikti pas-laugas monms, usiimti didmenine prekyba, tiekti prekes kitiems verslo liudijim turtojams.

    Kai kuri veikl, sumokant fi k-suot pajam mokest, apribojimas tik neenkliai pakoreguos bendr veikl su verslo liudijimais sra, ramina Finans ministerija.

    Pakeitimai es galios tik 14 veikl (i 105), bet ministerija pati skelbia, kad 2011 m. verslo liudijimai iduoti 57,3 tkst. alies gyventoj, o 33 proc. vis liudijim sudaro vairi prekyba. Populiarios ir kirpykl, kosmetikos kabinet, soliariumo paslaugos, stati-

    ni atstatymo ir remonto, automobi-li technins prieiros darbai.

    Panau, kad diskusija rengiama tik dl aki, nes Finans ministerijos svetainje kruopiai idstyti klau-simai ir atsakymai. Be to, akcentuo-jama, kad nuo 2012 m. sigalios rei-kalavimas verslo liudijim turtojams regist ruotis PVM moktojais, jei j apyvarta virys 150 tkst. lit rib.

    Kelis kartus veltui beldsi

    Apie Finans ministerijos disku-sij smulkieji verslininkai suinojo i spaudos ir tai juos dar labiau pa-piktino.

    Jei pakeitimai bus gyvendinti, jie dar labiau suvarys smulkj versl, neabejoja Lietuvos smulkij versli-nink ir prekybinink asociacijos va-dov Zita Sorokien.

    Jos teigimu, nedert apsunkinti verslo slyg, kai nedarbo lygis aly-je vis dar labai didelis, o nerandan-tys ieities gyventojai masikai emig-ruoja.

    Galbt siekiama tik igryninti rink ir apskritai igyvendinti indivi-duali veikl, svarst Z.Sorokien.

    Verslinink lyder stebisi, kam tada Vyriausyb po verslinink bado akcijos prie Seimo sukr darbo gru-p. Pasirame memorandum, kad darbo grup pirm posd susirinks rugpjio 19 d. ir svarstys verslo liu-dijim klausim. Kam tada reikjo j kurti, jei visk u mus nuspren-d Finans ministerija? stebjosi Z.Sorokien.

    Ji pabr, kad anksiau su Vyriau-sybe buvo sutarta perirti veiklos ri porius, o ne paias veikl ris. Pavyzdiui, statybos veikloje yra apie 150 pori. Mes ir patys kelis kartus kio ministerijai silme kai k i j ibraukti, bet apskritai kalbant veikl

    sra reikt plsti, o ne siaurinti, sako Z.Sorokien.

    Moiuts nenukents

    Atostogaujanti fi nans ministr Ingrida imonyt Valstiei laik-raiui teig, kad pakeitimais siekia-ma verslo liudijimus iduoti tik u-siimantiems mamenine veikla. Es nei didmenin prekyba, nei sandoriai su juridiniais asmenimis negali bti smulkusis verslas.

    Pakeitimai neturt kelti joki problem absoliuiai daugumai da-bartini smulkij verslinink. Verslo liudijimas turi bti taikomas tik smul-kiausios veiklos atveju, o tokia veikla yra veikla parduodant prekes ir tei-kiant paslaugas galutiniam vartoto-jui, aikina I.imonyt.

    Ministrs teigimu, verslo liudiji-mas apskritai nra vienintel ir netgi

    ne pati patraukliausia pajam mokes-io mokjimo forma. Ji verslininkams silo alternatyv registruoti indi-viduali veikl pagal paym, kuriai nuo 2011 m. taikomas tik 5 proc. ta-rifas realiam veiklos pajam ir snau-d skirtumui.

    Ministr taip pat priduria, kad fi k-suot mokesi praktika nra papli-tusi pasaulyje ir Lietuva ia yra vei-kiau iimtis nei taisykl.

    Stumia mones el

    Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspert Kaetana Leontjeva i dalies pateisina Finans ministeri-jos silymus.

    Jie tarsi padt ukirsti keli ga-limiems piktnaudiavimams indi-vidualia veikla, bet neaiku kodl, ukirtus keli piktnaudiavimams, siloma panaikinti kai kurias veiklos ris, klausia K.Leontjeva. Pavyz-diui, apgyvendinimo paslaug tei-kim norima panaikinti grindiant tuo, kad usiimant ia veikla gali bti udirbamos didels pajamos. Taiau nuo 2012 m. sigalios draudimas 150 tkst. lit apyvartos rib pasiekusiems

    monms verstis veikla pagal verslo liudijim, todl lieka neaiku, kodl norima udrausti emesn apyvar-t turintiems gyventojams verstis ia veikla, sako K.Leontjeva.

    Ji daro prielaid, kad, panaikinus apgyvendinimo paslaug veikl, i paslaug teikjai veiks nelegaliai, to-dl kai kuri veikl naikinimas yra s-moningas moni stmimas el.

    Nutyli esminius dalykus

    I verslo liudijim srao norima paalinti kai kurias veiklas, pavyzdiui, vertjo, nes es jos vadinamos laisvo-siomis profesijomis.

    Gyventoj pajam mokesio sta-tyme pateikta laisvj profesij svo-ka yra nekonkreti, tinkama dauge-liui profesij juk dauguma veikl mons veriasi asmenikai, atsa-kingai ir profesiniu atvilgiu nepri-klausomai, aikina LLRI ekspert K.Leontjeva.

    Pasak jos, laisvj profesij atstovai raginami vykdyti individuali veikl pagal paymas ir susivilioti 5 proc. gy-ventoj pajam mokesiu, taiau tuo pat metu nutylima, kad toki veiklos form pasirinkusieji privalo mok-ti 37,5 proc. siekianias privalomo-jo sveikatos draudimo (PSD) ir So-dros mokas (mokamas nuo puss apmokestinamj pajam).

    Silantieji ibraukti laisvsias pro-fesijas i verslo liudijim veiklos srao negalvoja apie mog, kuriam smar-kiai iaugt mokesi nata, akcen-tuoja K.Leontjeva.

    Ji teigia, kad btina didinti verslo liudijim patrauklum, o ne riboti j,

    kaip daro Finans ministerija. Tai galima padaryti apskritai atsisakant srao veiklos srii. Tai reikt, kad daugiau moni galt imtis indivi-dualios veiklos jiems bt atverti vartai smulkiojo verslo pasaul, neabejoja K.Leontjeva.

    Smulkieji verslininkai aikina, kad Finans ministerijos umojai suduos didel smg smulki paslaug tei-kjams.

    Tiems gyventojams, kurie nors nusisamdyti plyteli klojj kad ir 2 kv. m plyteli ikloti arba pageidaus, kad sutaisyt iklerusi tvor, pagal Vyriausybs sumanym teks samdyti mon, mat toki paslaug teikimo verslo liudijim veikl srae nebus numatyta.

    Jei mogus nors bti siningas, jam ios statybinink paslaugos kai-nuos 3040 proc. brangiau. Esant dabartinms gyventoj pajamoms, taip pat inant, kad statyb bendro-vs kratosi smulki darb kaip vel-nias kryiaus, gyventojai neivengia-mai patys skatins elin veikl ir j visapusikai pateisins.

    Aktualijos

    Negrau ir neteisingaEduardas ablinskas, smulkij verslinink atstovas

    Mes parame Finans ministerijai ra-t, kad itaip elgtis yra ne tik negrau, bet ir neteisinga. Juk kartu su ministre I.imonyte kakada mginome itrauk-ti verslininkus i elio ir sukrme tas verslo liudijim veiklas. O kas i to ijo? Prie tai privert mones nau-doti kasos aparatus. Dabar tuos pa-ius mones inspektoriai smaugia, kad neva per maai iduoda kvit. Bet kur jie iduos daugiau, jei pirkj suma-jo, o t smulkij pardavj vietas u-m stambieji msos perpardavintojai. Jie isipirko ne tik vietas turgavietse (po 1015 viet), bet ir nupirko mo-nes kartu su j verslo