2010 lapkričio 17, trečiadienis • Nr. 91 (9006) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Ūkininkų žinios• Dėl gamtos stichijų nukentė-

jusius žemdirbius smaugia sko-los, kai kuriuos ištiko bankrotai.

• Vieną pirmųjų šalyje mėsinių galvijų veislininkystės ūkį gelbsti ekologinis ūkininkavimas.

Sodietė

• Tapytoja Birutė Jakštienė pri-ėmė iššūkį atgaivinti miestelio skulptūrų ansamblį.

• Šeimininkės, mėgstančios gražią namų aplinką, tiek vasa-rą, tiek žiemą rūpinasi ją puošti kambarinėmis gėlėmis. Jų prie-žiūrai būtinų trąšų galime rasti po ranka.

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@krastospauda.lt

Sveikatos apsaugos ministe-rijoje (SAM) vėl sklando mintys apie priemokų už gydymo pas-laugas įteisinimą. Laisvosios rin-kos šaukliai norėtų įsiūlyti įteisinti tokį modelį, pagal kurį nemoka-

mai būtų suteikiama tik būtino-ji pagalba ir gydymas skurstan-tiesiems. „Ministerija pirmiausia turėtų pasirūpinti, kaip pažabo-ti jau egzistuojančias nelegalias priemokas, o ne svarstyti apie jų įteisinimą“, – pareiškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pir-mininkas Antanas Matulas.

Nukelta į 3 psl.

Konstitucijoje įteisintas nemokamas gydymas, tačiau progų netikėtai atverti piniginę polik-linikose ir ligoninėse tik daugėja.

Bene kiekvieną stambesnį viešųjų pirkimų konkursą lydi pralaimėjusiųjų pretenzijos ir ilgiau nei numatyta įstatyme trunkantis bylinėjimasis teismuose.

Gydymo įstaigose tirpsta mūsų pinigai

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Viešųjų pirkimų akligatviai

Kontrabandininkai pareigūnams nušluostė nosį

Kol valstybės galvos kurpia planus, kaip iš šešėlio kitąmet atimti milijardą litų, kontraban-dininkai be jokių skrupulų teškia dvikovos pirštinę pareigūnams tiesiai į veidą.

Rusai ir lietuviai vėl atranda vieni kitus

Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habil. dr. Tatjana Civjan prisi-mena, kad Baltijos valstybėms atsiskyrus nuo SSRS nutrūko ir draugiški bei kolegiški Lietuvos ir Rusijos mokslininkų ryšiai.

Apie tai – 5 psl. Apie tai – 7 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Viešųjų pirkimų įstatymas sudėtingas, nes jo nuostatos suformuluotos taip, kad tiktų kelis, šimtus ar tūkstančius darbuotojų turinčioms įmonėms. Martyno Vidzbelio nuotrauka

2 2010 lapkričio 17 • Nr. 91 (9006)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas,albinas.caplikas@krastospauda.lt

Artėja viešųjų pirkimų bumas 2012-aisiais, o Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi patikrinimus, skelbia, kad savivaldybių Viešųjų pirkimų komisijų nariams trūksta kompetencijos vertinant pirkėjų pasiūlymus. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų konkursų re-zultatai neretai atšaukiami, pra-randamas ne tik laikas, bet ir Eu-ropos Sąjungos lėšos.

Skirtingos interpretacijos

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patikrinimo Ukmergės savivaldybė-je rezultatus galėtume laikyti rekor-diniais. Paskelbta, kad net 12 iš 19 patikrintų 2009–2010 metais or-ganizuotų viešųjų pirkimų atlikta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstaty-mą. Belieka Ukmergės savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos narius pastatyti prie sienos ir, kaip daroma vienoje šalyje, apmėtyti akmenimis. Tačiau Ukmergės rajono savival-dybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ir Viešųjų pirkimų ko-misijos pirmininkė Klaudija Ste-panova tikina, kad po VPT atlikto patikrinimo buvo „išpūstas muilo burbulas“.

„Nustatyti tik menki procedū-rų pažeidimai, tačiau ir jie atlikti ne dėl mūsų kaltės. Paprasčiausiai Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituo-se teisės aktuose nereglamentuo-ta, kaip konkrečiai reikia elgtis. Pa-vyzdžiui, VPT pareiškė, kad mes parengėme nelabai išsamius pro-tokolus. O kokie išsamūs jie turėtų būti? Juk VPT siuntėme visus do-kumentus (ir protokolus), bet ne-sulaukėme jokių pastabų“, – stebisi K.Stepanova.

Kitu atveju VPT nurodo, kad ukmergiečių komisija nepateikė

konkurse dalyvavusių bendrovių atmetimo priežasčių.

„Mes nurodėme atmetimo prie-žastis, tačiau ne smulkmeniškai, nes konkursuose paprastai daly-vauja keliolika bendrovių. Kita vertus, konkursui įvykus bet kuris dalyvis gali kreiptis ir gauti papil-domą konkrečią informaciją“, – aiš-kina K.Stepanova.

Nubaus už papildomą darbą

Be kita ko, VPT konstatavo, kad Ukmergės savivaldybė neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 2 dalies nuostatų, numatančių, kad skiriant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininką ir narius turi būti atsi-žvelgiama į jų ekonomines, techni-nes, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitus pirkimus reglamentuojan-čių teisės aktų išmanymą.

„Su šiuo priekaištu sutinkame, ta-čiau dabar, per ekonominį sunkmetį, savivaldybė neturi lėšų steigti Viešųjų pirkimų skyrių ar samdyti kitus spe-cialistus. Visiems komisijos nariams šis darbas yra papildomas, todėl, kiek galime, tiek surenkame kompeten-tingų specialistų. Jeigu VPT mano, kad mes nieko neišmanome, gal rei-kėtų parengti vienodus dokumentus visoms perkančioms organizacijoms, tada neliktų galimybių interpretaci-joms“, – sako K.Stepanova.

Taigi komisijos nariai jau šį mė-nesį sužinos, kiek paplonės jų pini-ginės už papildomą darbą, nes VPT, labai tikėtina, kėsinsis jiems paskirti nuobaudas.

Tarp kūjo ir priekalo

Nestandartinė padėtis nustatyta Kretingoje. Konkursą Darbėnų dar-želio rekonstrukcijai atlikti laimėjo UAB „Alfva“. Kaip VL sakė Kre-tingos savivaldybės administraci-jos direktorius Valerijonas Černec-

kis, „Alfva“ pasiūlė net 400 tūkst. Lt mažesnę kainą nei konkurentai. Tačiau viešųjų pirkimų konkurso rezultatus apskundė viena iš pra-laimėjusių įmonių. Jos nuomone, dėl atliekamos restruktūrizacijos „Alfva“ negalėjo dalyvauti konkur-se. Netrukus VPT panaikino kon-kurso rezultatus.

„Alfvą“ paskelbėme nugalėtoja, nes žinojome apie Klaipėdos apy-

gardos teismo sprendimą, kad ši įmonė iš ankstesnių dviejų kon-kursų buvo pašalinta neteisėtai“, – teisinasi V.Černeckis.

Apeliacinis teismas pritarė VPT sprendimui, o tarp teismo kūjo ir VPT priekalo patekusi Kretingos Viešųjų pirkimų komisija buvo nu-bausta kelių šimtų litų baudomis.

„Galiu tik pasiguosti, kad savival-dybės darbuotojams sunku nustaty-ti konkurso nugalėtoją, kai VPT ir teismas turi skirtingas nuomones“, – sako V.Černeckis.

Skundai stabdo darbus

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ neseniai klaipėdiečius „nudžiugi-

no“ žinia apie jų sveikatai gresiantį pavojų, nes dėl teisminių procesų kyla pavojus netekti europinio fi -nansavimo naujiems vandens ruo-šimo įrenginiams. Išimties tvarka bendrovei leista iki 2013 m. tiekti higienos normų neatitinkantį ge-riamąjį vandenį, tačiau dabar iški-lo įtarimų, kad iki minėto termi-no pertvarkyti ir sumontuoti naujus įrenginius nepavyks. Viešųjų pirki-mų konkursas buvo surengtas, nu-galėtoju paskelbta bendrovė „Hi-drostatyba“ su partneriu „Malmberg Water AB“. Jų pasiūlyta 23 mln. Lt kaina buvo mažiausia. Tačiau kitas dalyvis, siūlęs 31,9 mln. Lt kainą, sprendimą apskundė. Dėl konkur-so dalyvių skundų projekto vykdy-mas vėluoja jau 13 mėnesių. Be to, didžiąją projekto dalį numatyta fi -nansuoti iš ES paramos fondų. Jei-gu laiku nepavyks pasinaudoti pa-rama, 26 mln. Lt vertės projektas liks arba neįgyvendintas, arba įmo-nė turės imti paskolą jam fi nansuoti, dėl to padidėtų vandens kaina gy-ventojams.

Dėl konkursų rezultatų apskun-dimo į tokį pat akligatvį pateko ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, rengęs konkursus dėl krantinių re-konstrukcijos.

„Dėl ilgiau nei numatyta įsta-tyme trunkančio bylinėjimosi teis-muose nepradėti maždaug 50 mln. Lt vertės darbai“, – skundų žalą api-bendrino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direkto-rius Eugenijus Gentvilas.

Bylų nagrinėjimas užtrunka

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvir-tintas 45 dienų viešųjų pirkimų by-los išnagrinėjimo terminas skaičiuo-jamas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, tačiau tokia nuostata nesu-derinta su Civilinio proceso kodek-so norma.

„Dar neteko girdėti, kad kuri nors byla būtų baigta per 45 die-nas. Valstybė nesilaiko savo įstaty-mų“, – piktinasi E.Gentvilas.

Vidutiniškai dėl viešųjų pirki-mų konkurso rezultatų byla nagri-nėjama apie 145 dienas. Klaipėdos apygardos teismas E.Gentvilui pra-nešė, kad ši problema teismų vado-vybei žinoma. Šiuo metu rengiami įstatymo pakeitimai. Dėl viešųjų pirkimų Seimui pateiktos Civili-nio proceso kodekso pataisos, ku-riose numatyta bylas išnagrinėti iki 60 dienų. Tačiau teisėjai abejoja, ar šią pataisą pavyktų įgyvendinti – viešųjų pirkimų skaičius linkęs aug-ti daug greičiau nei ribotos teisėjų galimybės.

VPT mano, kad esminių per-tvarkų reikėtų tikėtis ateityje. Tarp svarstytinų variantų reikėtų pami-nėti specializuoto teismo steigimą, arbitražą, administracinę ikiteismi-nio nagrinėjimo instituciją.

Tačiau apskritai teisę apskųs-ti viešųjų pirkimų rezultatus VPT linkusi ginti. Tarnybos specialis-tų nuomone, skundai viešųjų pir-kimų atveju yra savotiška sistemos savikontrolės priemonė. Gerai, kad konkursą pralaimėję konkurentai pasistengia išsiaiškinti visus proce-dūrų trūkumus ir jais remdamiesi gali pakeisti konkursų rezultatus. Tik esant veiksmingai ginčų nagri-nėjimo sistemai gali nelikti vietos piktnaudžiavimui, korupcijai ir ki-toms negerovėms.

Aktualijos

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas 45 dienų bylos išnag rinėjimo terminas skaičiuojamas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, tačiau tokia nuostata nesuderinta su Civilinio proceso kodekso norma.

Svarbu, kam priklauso pirkimui skirti pinigaiBronis Ropė, Ignalinos rajono savivaldybės meras

Visada sunku gerai atlikti viešuosius pirkimus, nes kiekvienam atrodo, kad jo sprendimas būtų geriausias. Todėl mane šiek tiek stebina VPT kritika sa-vivaldybėms.Savivaldybių Viešųjų pirkimų komisi-joms kyla klausimas, ar pasiūlymus vertinti itin kategoriškai, o užtikus net menkiausius netikslumus atsisa-kyti projekto ir prarasti daug lėšų, ar pasielgti kitaip. Kategoriškai atmetu pakišus, korupciją, suinteresuotumą. Kalbu apie konkurso metu pateiktus pasiūlymus, kai, pavyzdžiui, vienu atveju tas pats pirkimas kainuotų 15 mln. Lt, o kitu – perpus mažiau. Kurį pasirinkti?Daug problemų išvengtume savival-dybėms suteikdami daugiau teisių, taip pat ir teisių į pinigus. Jeigu tei-sę į pinigus turi ministerija, o savival-dybė organizuoja pirkimą, tai pasta-roji stengsis panaudoti pinigus. Jeigu teisę į pinigus turi savivaldybė, tada padėtis pasikeičia – norima pasirink-ti pigiausią variantą, sutaupyti lėšas kitiems darbams atlikti. Taip keičiasi atsakomybė.

Įstatymų ir jų vykdytojų trūkumaiVaidotas Jakštas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas

Pažeidimų gausą atliekant viešuosius pirkimus lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Viena jų – tei-sės aktų (įstatymų, metodikų, taisyk-lių, rekomendacijų) gausa, nėra jų sis-temos, neretai jie tarpusavyje nesu-derinti, nuolat fragmentiškai keičiami. Be to, pirkimus atlieka nepatyrę as-menys, jiems stinga kompetencijos. Kita vertus, šie asmenys papildomus darbus dažniausiai vykdo priversti-nai. Tenka pripažinti, kad Viešųjų pir-kimų įstatymas iš tiesų yra sudėtin-gas. Šiuo įstatymu reikia vadovautis tiek perkant elektrinės turbinas, tiek degalus ar telefoninio ryšio paslaugas. Vadovaujasi juo ir kelis darbuotojus turinčios viešosios įstaigos ir šimtus ar tūkstančius darbuotojų turinčios įmonės. Ši įvairovė verčia įstatymo nuostatas formuluoti taip, kad jos tik-tų visais atvejais. Tam tikrą antspaudą paliko ir ES teisė, su kuria Lietuva turi suderinti Viešųjų pirkimų įstatymą.VPT stengiasi padėti teisingai taiky-ti įstatymo nuostatas, rengia įvairias rekomendacijas, metodikas, standar-tinius pirkimų dokumentus.

Viešųjų pirkimų akligatviai

Dėl konkursų rezultatų apskundimo į sunkią padėtį pateko ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, rengęs konkursus dėl krantinių rekonstrukcijos.Martyno Vidzbelio nuotrauka

32010 lapkričio 17 • Nr. 91 (9006)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Palieka vis daugiau pinigų

Pasak sveikatos apsaugos minis-tro Raimondo Šukio, priemokų už gydymo paslaugas įteisinimas vals-tybinėse įstaigose yra konstitucinė problema. To padaryti neįmanoma nepakeitus Konstitucijos, kurioje nustatytas nemokamas gydymas.

Dažnas gyventojas, varstantis poliklinikų, šeimos centrų, ligoni-nių duris, pasakytų, kad nemokamas gydymas jau seniai yra tik blefas. Ne paslaptis, kad gydymo įstaigose ligonių pinigai tirpte tirpsta. Kai-nuoja tyrimai, konsultacijos, o prieš operacijas visi žino, kad reikės ne vieną šimtą litų palikti vaistinėse. O kur dar asmeninis atsilyginimas gydytojams.

Per sunkmetį, kai gydymo įs-taigos itin kruopščiai pradėjo skai-čiuoti išlaidas, pacientai jose palieka dar daugiau pinigų. Be to, Sveika-tos draudimo įstatyme ir 1999 metų tuomečio sveikatos apsaugos minis-tro įsakyme yra numatyta, kad už kai kurias gydymo paslaugas rei-kia mokėti arba galima primokėti. Valstybinė ligonių kasa informuoja, kokiais atvejais paslaugos yra mo-kamos. Tačiau patekus į gydymo įstaigas, tai išsiaiškinti darosi gana sudėtinga. Kiek, už ką ir kam mo-kėti? Tai vienas didžiausių pacientų galvosūkių.

Nelegalios priemokos

„Priemokas už gydymo paslau-gas reikia stabdyti, o ne įteisinti. Ir polik linikose, ir ligoninėse, ir priva-čiose įstaigose egzistuoja paslėptos priemokos. Štai išsiaiškinome, kad vienoje įstaigoje už magnetinio re-zonanso tyrimą žmonės mokėjo 200 litų, nors jiems tą paslaugą apmoka ligonių kasos. Paaiškėjo, kad esą tai mokestis už durų atidarymą, ligonio nurengimą ir pan. Tik ar pats ligo-nis žinojo, už ką jam reikia mokė-ti?“ – piktinosi A.Matulas.

Anot parlamentaro, negali būti nė kalbos, kad valstybė užtikrins tik nemokamą būtinąją medicinos pa-galbą. „Įstatyme aiškiai nurodyta, kokias gyventojų kategorijas drau-džia valstybė. Sistema yra socialiai teisinga ir jautri. Tik dėl mažo fi -nansavimo, neofi cialių mokėjimų, kartais prastai organizuojamo dar-bo įstaigose sistema iškraipoma“, – aiškino A.Matulas.

Tačiau parlamentaras pripažino, kad šiuo metu valstybė visų gydymo paslaugų apmokėti negali. „Žmo-nėms reikia aiškiai pasakyti, už ką moka valstybė, o už ką pacientas turėtų sumokėti iš savo kišenės ar papildomo savanoriško draudimo. Tuo galėtų pasirūpinti ir darbda-viai, o už tai jiems gali būti suteiktos pajamų mokesčių lengvatos“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Įteisinimas nuskriaustų žmones

Pasak Pasvalio rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo Rolando Ras-tausko, ekonominė situacija sunki ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams. Pasvalio ligoninei šiemet fi nansa-vimas buvo sumažintas 2 mln. litų. Bet ligoninės vadovas pripažino, kad priemokos skriaustų žmones.

„Dabar, manau, nėra būtinybės įteisinti priemokas. Pakėlus gydy-mo paslaugų balo vertę, gydymo įs-taigų fi nansavimas šiek tiek atsikūrė. Vadinasi, situacija palaipsniui gerė-ja“, – tvirtino R.Rastauskas.

Tačiau Pasvalio ligoninės vyriau-siasis gydytojas pastebėjo, kad tam tikros priemokos už gydymo paslau-gas sudrausmintų žmones. Jei, pasak R.Rastausko, apsilankymas pas šei-mos gydytoją kainuotų kelis simbo-linius litus, eilės tikrai sumažėtų.

R.Rastauskas užtikrino, kad Pas-valio ligoninėje besigydantiems gy-ventojams tuštinti piniginių nerei-kia. Kainuoja tik tos paslaugos, kurių apmokėjimas yra įteisintas. „Pavyz-

džiui, fi zioterapijos procedūros. Vals-tybė apmoka tik kelias procedūras, o už kitas, jei jų pageidauja, ligonis turi susimokėti pats“, – aiškino ligoninės vadovas.

Ligoniai jaučiasi nejaukiai

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, ligoniai ne-retai jaučiasi nejaukiai gydymo įstai-gose nežinodami, kokias paslaugas jie privalo gauti nemokamai, o už ką reikia patiems mokėti.

Štai vienam ligoniui už savait-galį ligoninėje pakeistą tvarstį teko

sumokėti 10 litų. Buvo paaiškinta, kad jis gydosi poliklinikoje, kuri su ligonine nėra sudariusi sutarties to-kioms paslaugoms atlikti po dar-bo valandų ir savaitgaliais. Jei žaiz-da būtų susiūta ligoninėje, tvarsčių keitimas ligoniui nekainuotų. Taigi progų netikėtai atverti piniginę gy-dymo įstaigose daugėja.

Žmonės skundžiasi, kad jiems reikia pirkti operacijoms reikalingus reikmenis, mokėti už tyrimus, vais-tus. „Pavyzdžiui, jei ligoniui atlieka-ma akių operacija, o jis serga diabe-tu, vaistų pastarajai ligai gydyti jis negauna. Bet pagal deklaruojamą sveikatos politiką žmogus turi gauti visas gydymo paslaugas. Aišku, kai lėšų per mažai, tuomet taip ir išeina. Tik dabar gydymo įstaigose išlei-džiami žmonių pinigai nepatenka į kasą“, – teigė V.Augustinienė.

Pasak Lietuvos pacientų organi-zacijų atstovų tarybos pirmininkės, gyventojams užkliūva ir profi lak-tinės sveikatos priemonės. Viešai deklaruojama, kad jos žmonėms prieinamos, tačiau gydymo įstaigose prireikia daug pastangų, kad jomis būtų galima pasinaudoti.

Latvių pacientus vaikosi antstoliai

„Vis dėlto neturėtume taip skųs-tis, nes, palyginti su kaimynine Lat-vija, mūsų sveikatos apsaugos siste-ma kur kas palankesnė žmonėms. Latviai mums to pavydi ir sako, kad jie tokios sistemos neturėjo ir gerais laikais“, – samprotavo Pasvalio ligo-

ninės vadovas R.Rastauskas.Latvijoje įteisintos gydymo pas-

laugų priemokos, kurios yra nema-žos. Per sunkmetį latviai masiškai neatsiskaitinėjo už suteiktas gy-dymo paslaugas. Ligoninės samdė skolų išieškojimo fi rmas, pacientus vaikėsi antstoliai.

„Latvijoje masiškai uždarinėjo ligonines. Prastas artimiausių kai-mynų pavyzdys rodo, kad šiandien tokiu keliu eiti nereikėtų. Jis nėra geras nei pacientams, nei pačiai sistemai – toks kelias veda į ban-krotą“, – „Valstiečių laikraščiui“ yra pastebėjusi sveikatos apsaugos vice-ministrė Nora Ribokienė.

Mūsų sveikatos apsaugos prana-šumais stebėjosi ir Pasvalio rajone lankęsi gruzinai. „Gruzijoje beveik visos gydymo paslaugos yra moka-mos. Tik 25 proc. draustų, kiti moka patys, o, pavyzdžiui, vidutinė pensi-ja tesiekia 120 litų. Gruzinai sako, kad pas mus socializmas“, – teigė R.Rastauskas.

Dažnas gyventojas, varstantis poliklinikų, šeimos centrų, ligoninių duris, pasakytų, kad nemokamas gydymas jau seniai yra tik blefas.

Priešpilnis.Saulė teka 7.53, leidžiasi 16.14.

Dieną: +3 +8°

Rytoj Poryt

Savaitės pradžioje buvusi neįprasta šiam metų laikui šiluma jau pasi-traukė. Antroje šios savaitės pusėje debesuotumas bus didesnis, kasdien palis, bus mažiau šilumos.

Šiandien oras sušils iki 3–8 laipsnių. Daugelyje rajonų numatomi kritu-liai, daugiausia lietus. Palis ir ketvirtadienį bei penktadienį. Bus apsiniau-kę. Ketvirtadienį vėjas kiek sustiprės. Naktimis laikysis apie kelis laipsnius šilumos, dienomis termometrai rodys 5–10 laipsnių.

Panašūs orai ir savaitgalį. Tokie, kokie ir būdingi vėlyvam rudeniui – ūka-noti, tarpais su lietumi. Tik temperatūra bus dar aukštesnė nei įprasta.

Kitą savaitę prasidės rimtesnės orų permainos. Kasdien bus vis šalčiau, o lietų palaipsniui keis šlapdriba ir sniegas.

ŠiandienDieną: +5 +10° Dieną: +5 +10°

Orai

Naktį: +1 +5°Naktį: +1 +5° Naktį: +1 +5°

Silvestras Dikčius

Gydymo įstaigose tirpsta mūsų pinigai Atkelta iš 1 psl.

Priemokos turėtų būti leidžiamosStasys Gendvilis, Lietuvos gydyto-jų vadovų sąjungos prezidentas

Gydytojų vadovų sąjunga ofi cialiame rašte SAM yra išdėsčiusi savo pozici-ją, kad jeigu mažėja sveikatos apsau-gos fi nansavimas, turėtų būti leidžia-mos pacientų priemokos už gydymo paslaugas. Dabar gydymo paslaugų balo vertė atkurta iki 0,89 Lt. Jeigu tokia liks ir kitais metais, prognozės bus šiek tiek geresnės. Tačiau ir to-kiu atveju svarstytinos priemokos už sveikatos priežiūros paslaugas. Tik galbūt ne visais atvejais.

Lietuviai daugiau išleidžia vaistamsJulita Varanauskienė, SEB banko šeimos fi nansų ekspertė

Lietuviai daugiau lėšų išleidžia vais-tams ir medicininei įrangai nei kaimy-nai, bet gerokai mažiau pinigų palie-ka gydymo įstaigose. Pernai Lietuvoje vienas šeimos narys per metus išleido 170 EUR vaistams ir medicinos įrangai, Estijoje – 152 EUR, Latvijoje – 140 EUR, o Vokietijoje – 258 EUR. Galima paste-bėti, kad, išaugus pajamoms, daugiau išleidžiama ir šioms reikmėms. Gydy-mo įstaigose lietuvis per metus išlei-džia 11 EUR, latvis – 14 EUR, estas – 20 EUR, o vokietis – 190 EUR. Palygi-nus, kiek išlaidų sveikatos priežiūrai dengia valstybė, ir kiek moka žmonės iš savo kišenės, galima pastebėti, kad kuo skurdesnė šalis, tuo didesnė naš-ta gyventojams. Štai Afganistane 100 proc. šių išlaidų tenka gyventojams, Lietuvoje – 26 proc., Latvijoje – 28 proc., Estijoje – 30 proc.

Žmonės skundžiasi, kad jiems reikia pirkti operacijoms reikalingus reikmenis, mokėti už tyrimus, vaistus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

UAB „Smulkus urmas“ išlei-do edukacinę knygelę, mokan-čią vaikus sveikos mitybos princi-pų. Ją bendrovės atstovai išdalijo mokykloms, kurioms įmonė tei-kia maitinimo paslaugas.

Bendrovės „Smulkus urmas“ gene-ralinė direktorė Audronė Tendzegols-kienė pabrėžė, kad nuo šių mokslo metų pradžios sugriežtinus reikala-vimus mokymo įstaigose tiekiamam maistui ir uždraudus jose pardavinėti bulvių traškučius, saldainius, šokola-dą, gazuotus bei energinius gėrimus įmonės siūlomo patiekalų ir produktų asortimento stipriai keisti neprireikė, nes bendrovė laikėsi sveikos mitybos rekomendacijų, kurios dabar tapo pri-valomos. Tačiau draudimai mokinių mitybos įpročių nepakeitė. Mokyklos valgykloje neliko traškučių ir gazuotų gėrimų, tačiau mokiniai jų pirkti bėga į kioskelius ar parduotuves. Labiau nei

draudimai vaikus sulaikytų sumanus išaiškinimas, kuo toks pasirinkimas blogas ir kas yra sveika mityba.

Todėl bendrovė inicijavo socialinį projektą ir išleido edukacinę knyge-lę „Stebuklingi Obuolio ir Kriaušės nuotykiai“. Knygelėje žaismingai pa-teikiama ir sveikos mitybos piramidė bei galvosūkis-žaidimas pasitikrin-ti, ko vaikai išmoko perskaitę šią itin žaismingai iliustruotą knygelę.

„Vaikystėje susiformavę įpročiai dažnai išlieka visą gyvenimą, todėl vaikai turi susipažinti su pagrindi-niais sveikos mitybos principais. Ta-čiau Lietuvoje labai trūksta vaikams skirtos literatūros tuo klausimu, todėl pabandėme užpildyti šią spragą“, – sakė bendrovės vadovė.

VL inf.

Mokys sveikai maitintis

VL archyvo nuotrauka

4 2010 lapkričio 17 • Nr. 91 (9006)Valstiečių laikraštisAktualijos

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad rin-kimų į Europos Parlamentą (EP) tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Ne, KT neliepia keisti visos ES rinkimų sistemos. Pripažįsta, kad ji gali būti proporcinė. Tik Lietuvoje, be partijų, turės būti ir kiti sąrašai. Ir tegul negalvoja Seimas, kad galės dabar sukurti tokią pat EP rinkimų tvarką, kokią nustatė savivaldos rin-kimams.

KT netiesiogiai pasako, kad nau-jasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas irgi prieštarauja Konstitu-cijai: „...negalima tokia situacija, kai pavieniai asmenys varžosi su kandi-datų sąrašais“.

Gal dabar daugybė dygstančių vi-suomeninių organizacijų turi apsi-džiaugti? Gal jos visos galės konku-ruoti rinkimuose? Ne visai taip. KT nurodo, kad Seimas privalo priimti politinių organizacijų įstatymą. Tik politinės organizacijos proporcinėje rinkimų sistemoje galės konkuruoti su partijomis.

Konstitucijos 35 straipsnyje pa-rašyta: „Politinių partijų, kitų poli-tinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įsta-tymas.“ Taigi Konstitucija tarsi su-ponuoja, kad politinės gali būti ne tik partijos, bet ir kažkokios orga-nizacijos.

1992-aisiais, kai buvo rašoma Konstitucija, partinė sistema dar tik kūrėsi. Lietuvos sąjūdis (politi-nė visuomeninė organizacija) pri-valėjo dalyvauti rinkimuose. Kitaip buvo neįmanoma įveikti komunis-tų partijos vienvaldystės. Natūralu, kad vėliau sąjūdis subyrėjo ir kaip visose demokratinėse šalyse susifor-mavo normali partinė sistema. Bet straipsnis Konstitucijoje liko. Dabar grįšime atgal?

Seimo nariai dažnai juokia-si svarstydami, kuo skiriasi politinė partija nuo visuomeninės organiza-cijos, pasišovusios dalyvauti rinki-muose. Tik tuo, kad visuomeninėms organizacijoms taikomi švelnesni reikalavimai?

Galime neabejoti, kad kurdamas naująjį politinių organizacijų įsta-tymą Seimas į jį tikrai sudės tokius pat reikalavimus, kokie keliami par-tijoms: atitinkamas narių skaičius, statutas, programa, tokia pat fi nan-sinė atsakomybė. Ir teisingai pada-rys – turi būti vienodos sąlygos kon-kuruoti. Tai kuo politinė organizacija skirsis nuo politinės partijos?

KT atsako į šį klausimą. Partijų tikslai siejami tik su politine veikla, siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, dalyvauti įgy-vendinant valstybės valdžią. Į po-litines organizacijas galėtų burtis žmonės „siekdami tenkinti įvairius visuomeniškai reikšmingus porei-kius, vykdyti visuomenei naudingą veiklą“. O to siekdamos politinės or-ganizacijos keltų ir politinius tiks-lus – galėtų dalyvauti rinkimuose.

Apibrėžimas painokas, bet turbūt būtų nepadoru klausti KT, ar parti-jos vykdo visuomenei nenaudingą

veiklą. Tikriausiai reikėtų suprasti taip, kad siekis dalyvauti rinkimuose būtų ne pagrindinis politinių orga-nizacijų tikslas.

Seimo narys liberalcentristas Al-gis Čaplikas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad nevertėtų išradinėti dvi-račio. Partijos augina ir ugdo atsa-kingus politikus. Kad ir kaip sunkiai tai sekasi, kad ir kaip klumpa parti-jos, bet jos – pagrindinis demokrati-jos instrumentas. „Kitose valstybėse partijos valdo valstybę, o visuome-ninės organizacijos jas kontroliuo-ja. Gal pas mus bus atvirkščiai? Ne-suprantu, ko mes siekiame“, – sakė A.Čaplikas.

Mes siekiame, kad geriau būtų valdoma valstybė. Įsikalėme į gal-vas, kad partijos – blogos, uždaros struktūros, kad jos rūpinasi ne vals-tybės, bet tik savo grupuotės nauda ir užsiima politine korupcija. Tie-siog prigimtinis blogis. Atrodo, kad tokia neapykanta partijoms palietė net KT teisėjus. Todėl ieškoma di-desnių demokratijos įgyvendinimo galimybių.

KT teigia, kad piliečiams, kurie nenori susisaistyti su partija, „ne-proporcingai pasunkintos galimybės įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę“. Bet politinės organizacijos irgi nebus tobulos. Jei nenorės susisaistyti su politine organizacija, koks nors pi-lietis ar jų grupė vėl skųsis dėl pasun-kintų galimybių balotiruotis.

Einu gatve ir sugalvoju būti KT teisėju, o kai neleidžia, skundžiuosi dėl pasunkintų galimybių? Juk ne-būna taip. Politika irgi turi savo tai-sykles.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Po dvejų metų svarstymų šį ru-denį Seimas leido svetur gyvenan-tiems lietuviams turėti ir Lietuvos pilietybę. Tačiau Pilietybės įstaty-mo pataisos dabar atiduotos Prezi-dentės teismui. Ji linkusi šį rūpestį patikėti visuomenei, kuri savo žodį tartų referendume.

Džiaugiasi sprendimu

Trylika metų Didžiojoje Britanijo-je gyvenantis Mykolas Rubavičius po santuokos su brite gavo šios valstybės pilietybę ir prarado Lietuvos. „Tada Lietuva dar nebuvo ES narė, todėl ne-galėjau atsisakyti galimybės tapti visa-teisiu kitos valstybės visuomenės na-riu, – pasakojo M.Rubavičius. – Nors gyvenu užsienyje, bet myliu savo gim-tinę ir norėčiau susigrąžinti Lietuvos pilietybę, neprarasdamas turimos.“

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė, visada aktyviai pasisakanti už dvigubą pilietybę, neslėpė džiaugs-mo dėl Seimo priimtų Pilietybės įsta-tymo pataisų.

R.Narušienė įsitikinusi, kad ga-limybė leisti turėti lietuviškus pasus svarbu ir išeiviams, ir Lietuvai. „Jeigu emigrantai neturės Lietuvos piliety-bės, jūs neturėsite draugų užsieny-je“, – tvirtino ji.

Gautų ne visi išeiviai

2006 m. Konstitucinis Teismas iš-aiškino, kad pagal Konstituciją dvi-gubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, o dvigubą pilietybę įteisinan-čius įstatymus paskelbė prieštaraujan-čiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Šiemet priimtose pataisose numa-tyti devyni atvejai, kai galima gauti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenan-tiems žmonėms: išvykusiems iš Lie-tuvos iki 1990 metų kovo 11 d., taip pat išvažiavusiems po šios datos ir įgi-jusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę. Dvigubą pilietybę galėtų turėti ir tie, kurie Lietuvos ir

kitos valstybės pilietybę gavo gimda-mi ar sudarydami santuoką, Lietuvos piliečių įvaikinti asmenys bei Lietu-vos piliečiai, įvaikinti kitos valstybės piliečių ir dėl to įgiję kitą pilietybę.

Seimo narys Egidijus Klumbys pastebi, kad įstatymo pataisos ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir su-skirsto lietuvius į dvi dalis, pavyzdžiui, į pilietybę negalės pretenduoti Pietų Amerikos šalių ir kitų valstybių, ku-rios nėra ES arba NATO narės, lie-tuviai. „Šitas lietuvių skaidymas į dvi dalis visų pirma prieštarauja Konsti-tucijai, o nenuoseklumai stulbina“, – stebėjosi parlamentaras.

Jam pritaria ir nemažai kitų opozi-cijos narių. „Būsiu senamadiškas, bet manau, kad dviem ponams tarnauti niekaip neišeina. Arba tu esi Lietuvos pilietis ir gini jos interesus, arba Airi-jos“, – aiškino Kęstutis Daukšys.

Likimas dar neaiškus

„Pagal Konstituciją, negalima nu-statyti tokio teisinio reguliavimo, pa-gal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, o paplitęs reiškinys, kaip gali būti šiuo konkre-čiu atveju priėmus ir pasirašius šį įsta-tymą“, – sakė Prezidentės vyriausio-ji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtau-tienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad dvigubos pilietybės klau-simas turėtų būti sprendžiamas refe-rendumu. Galutinę nuomonę ji žada pateikti, kai susipažins su visu įstaty-mo pataisų paketu.

Tarptautinės teisės ekspertas Dai-nius Žalimas mano, kad prieštaravi-mų Konstitucijai nebūtų, jei vietoje dvigubos pilietybės būtų įteisinta „lie-tuvio korta“, ką yra padariusi Lenkija. „Lenko korta“ suteikia beveik visas teises, kurias suteikia pilietybė, išsky-rus balsavimo teisę, – aiškino teisinin-kas. – Lygiai taip pat ir Lietuvoje ga-lėtume išnaudoti neterminuotą teisės į pilietybę išsaugojimo galimybę lie-tuvių kilmės asmenims. Pastarieji ga-lėtų bet kada įgyti Lietuvos pilietybę. Tereikėtų išpildyti vieną sąlygą – atsi-sakyti kitos valstybės pilietybės.“

O politologas Algis Krupavičius mano, kad dviguba pilietybė neatneš-tų jokios žalos. „Dabar galiojantis Pi-lietybės įstatymas yra 1990–1991 m. aktualijų pasekmė, kai buvo baimi-namasi, kad mūsų pilietybės užsi-manys daug nelietuvių kilmės užsie-niečių, – mano jis. – Dabar situacija visiškai kita. Turime didžiulį emigra-cijos mastą. Išvykusiesiems iškyla di-lema: likti Lietuvos piliečiais ar siekti kitos valstybės pilietybės. Dabarti-niai mūsų įstatymai skatina juos at-

sisakyti gimtosios šalies pasų.“

Galime neabejoti, kad kurdamas naująjį politi-nių organizacijų įstatymą Seimas į jį tikrai su-dės tokius pat reikalavimus, kokie keliami par-tijoms: atitinkamas narių skaičius, statutas, programa, tokia pat fi nansinė atsakomybė.

Organizacija geriau už partiją?

Tiesiai šviesiai

Krikščionių partijos Prezidiumo ir frakcijos Seime nariai, skyrių ir komitetų vadovai lapkričio 14 d. iš-plėstiniame Tarybos posėdyje priė-mė rezoliuciją „Dėl Vyriausybės ne-veiklumo ir antikrizinių veiksmų“. Pasak Krikščionių partijos lyderio Gedimino Vagnoriaus, nėra išorinių veiksnių, kuriais būtų galima patei-sinti didžiulį šalies ūkio nuosmukį ir nedarbo augimą, piliečių emigraci-ją ar korupciją.

„Lietuvą į gilią ekonomikos ir fi -nansų duobę įstūmė Vyriausybės va-dovų negebėjimas valdyti šalį ir varto-jimo ekonomikos dėsnių ignoravimas. Finansų krizę toliau gilina besaikis ir brangus valdžios skolinimasis, fi nan-sinių išteklių rinkai gaivinti įšaldymas

bei pataikavimas didžiųjų bankų vyk-domai verslo nekreditavimo politi-kai“, – teigė ekspremjeras.

Rezoliucijoje Krikščionių parti-ja pateikė dešimt svarbiausių šalies vidaus politikos keitimo nuostatų. Pirmiausia reikalaujama atkurti gy-ventojų pajamas ir skatinti vidaus var-tojimą, laipsniškai mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą ir veiksmingai stabdyti klestinčią šešėlinę ekonomiką bei kontrabandą. Krikščionių partija ragina atšaukti „embargą“ verslo kre-ditavimui, fi nansiniais svertais spau-džiant didžiuosius bankus nemažinti paskolų portfelio. Siūloma neapmo-kestinti investuojamų įmonės paja-mų ir kitaip skatinti nacionalinio bei užsienio kapitalo investicijas į darbo

vietas, taip pat atsisakyti beatodairiš-ko ir brangaus valstybės skolinimo-si, atkuriant nepagrįstai sumažėjusias šalies iždo įplaukas, ypač skatinant verslo struktūras mokesčius mokėti ir investuoti Lietuvoje. Rezoliucijoje ra-ginama slopinti vėl sparčiai plintančią korupciją ir biurokratiją, didinant iki-teisminių administracinių ginčų ko-misijos įgaliojimus.

Krikščionių partija nusprendė siek-ti aplinkos ir ūkio ministrų pakeitimo, nes jie stabdo ES remiamas milijar-dines Būsto renovavimo ir Smulkaus bei vidutinio verslo kreditavimo pro-gramas, taip pat Vyriausybės vadovo, kuris akivaizdžiai nepajėgia vadovau-ti šalies administracijai ir koordinuoti antikrizinių ekonominių ir fi nansinių veiksmų, atstatydinimo.

VL inf.

Seimas ryžosi įteisinti dvigubą pilietybę, tačiau galutinis įstatymo variantas ir jo likimas tebeskendi nežinioje.

Pilietybės įstatymas vis dar diskutuotinas

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vyriausybėje būtini pokyčiai

2010 lapkričio 17 • Nr. 91 (9006)Valstiečių laikraštis 5Prieblandos

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė, virga.macenaite@krastospauda.lt

Kol valstybės galvos kurpia planus, kaip iš šešėlio kitąmet atimti milijardą litų, kontraban-dininkai be jokių skrupulų teškia dvikovos pirštinę tiesiai pareigū-nams į veidą.

Išpjovė skylę

Panevėžyje – kontrabandininkų smūgis muitininkams: penktadienio popietę bandyta apvogti muitinės sandėlį. Kauno teritorinės muiti-nės specialistai kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos ko-misariato pareigūnus. Pranešta, kad Ramygalos gatvėje esančio muitinės sandėlio skardinėje sienoje išpjauta skylė. Patalpose laikoma kontraban-da. Pirminiais duomenimis, nusi-kaltėliai pasišalino be grobio.

Anot Panevėžio teritorinės mui-tinės viršininko pavaduotojo Juozo Sirvydo, iš pažiūros visas sandėlyje buvęs turtas nepaliestas. „Veikiausiai nusikaltėliai pasišalino nespėję nieko pavogti. Artimiausiomis dienomis ketinama atlikti inventorizaciją, po jos paaiškės, kaip buvo iš tikrųjų“, – žiniasklaidai teigė pareigūnas.

Nuvarė vilkiką

Tai jau antrasis kontrabandininkų išpuolis prieš muitininkus per pasta-rąsias savaites. Spalio pabaigoje mui-tinės pareigūnams atlikus į Panemu-nės kelio postą atvykusio krovinio detalųjį patikrinimą, puspriekabėje tarp prekių (1 000 dėžių su šokola-do glazūra) buvo rasta 285 580 pake-lių „Jing Ling“ ir „Sovereign“ cigare-čių su Rusijos banderolėmis. Bendra kontrabandinio krovinio vertė, įskai-tant privalomus sumokėti mokes-čius, – 1 mln. 870 tūkst. litų.

Dėl stambios kontrabandos buvo iškelta baudžiamoji byla, pradėtas ikiteisminis tyrimas, vilkiko vai-ruotojas teismo nutartimi suimtas 3 mėnesiams, o pats vilkikas nuvai-ruotas į muitinės posto angarą Lie-tuvos pasienyje su Rusijos Kalinin-grado sritimi ir užrakintas.

Tačiau praeito antradienio popie-tę iš Panemunės kelio posto tas pats

vilkikas su kontrabandinėmis cigare-tėmis buvo pagrobtas. Tuoj pat nuo tarnybos buvo nušalinti keturi aukš-ti Panemunės muitinės pareigūnai, turėję užtikrinti sulaikyto krovinio apsaugą.

Pasirodo, išsigabenti kontraban-dą iš muitinės angaro vagys turėjo daug laiko – ji ilgai buvo neiškrauta, mat buvo laukiama, kol Panevėžy-je esančiame konfi skuotų krovinių sandėlyje atsiras vietos.

Iš kontrabandos liko tik šokolado kvapas

Kol skubos tvarka sudaryta ko-misija Panemunėje tyrė įvykio aplinkybes ir žadėjo operatyviai iš-

aiškinti daiktinių įrodymų vagystę, trečiadienio pavakarę vilkiką aptiko patys Šilutės gyventojai.

Pro Šilutės geležinkelio stotį ėję praeiviai užuodė šokolado kvapą. Jis sklido iš nuošalioje vietoje palik-to vilkiko. Žvilgtelėjęs į pravertą jo puspriekabę, vienas šilutiškis išvy-do netvarkingai išmėtytas šokolado dėžes. Supratęs, kad krovinys – be šeimininko, vyras paskambino poli-cijai. Atvykusius kriminalistus ištiko šokas. Pareigūnai greitai išsiaiškino, kad tai – tas pats vilkikas, apie kurio sulaikymą neseniai džiaugsmingai trimitavo muitininkai.

„Mums dieną paskambino Šilu-tės policijos kriminalistai ir pranešė, kad aptiko vilkiką jau be cigarečių krovinio. Tai tikras akibrokštas, kad iš saugomos mūsų posto teritorijos dingo baudžiamosios bylos įkal-čiai“, – ketvirtadienį piktinosi Mui-tinės departamento direktoriaus pa-vaduotojas Juozas Rimkevičius.

Generalinė prokuratūra nusigręžė

Seimo pirmininkė Irena Degu-tienė kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydama, kad kontra-bandinio krovinio pavogimo iš Pane-

munės muitinės posto bylos tyrimą perimtų Generalinė prokuratūra.

Seimo pirmininkė priminė, kad panašus nusikaltimas buvo įvykdytas prieš trejus metus ir kad dar šių metų birželio mėnesį ji kreipėsi į generali-nį prokurorą su prašymu informuoti apie 2007 m. gruodį iš Pagėgių pa-sienio posto pavogtos kontrabandos bylos eigą. „Šių metų liepos 9-ąją ga-vau iš jūsų atsakymą, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, nesurinkus pakankamai duomenų, ikiteisminį tyrimą 7 įtariamųjų atžvilgiu nutrau-kė, tačiau patikrinus šią bylą Gene-ralinėje prokuratūroje nutarimas nu-traukti tyrimą vieno asmens atžvilgiu buvo panaikintas ir tyrimas prieš jį atnaujintas. Kuo baigėsi šis tyrimas,

manęs ir visuomenės neinformavo-te“, – rašo I.Degutienė.

Seimo pirmininkė pastebi, kad tokiais nusikaltimais kontrabandi-ninkai meta atvirus iššūkius valsty-bei. „Šiomis dienomis įvykęs ana-logiškas įžūlus nusikaltimas, kai Panemunės pasienio poste sulaiky-tas milijoninės vertės cigarečių kon-trabandinis krovinys irgi buvo pa-vogtas tiesiai iš vaizdo kameromis saugomo muitinės sandėlio, leidžia daryti išvadą, kad nebaudžiamumas drąsina nusikaltėlius, neištirtas ir tinkamai neįvertintas 2007 m. nusi-kaltimas paskatino padaryti panašų nusikaltimą ir po trejų metų. Kyla klausimai: ar tokie besikartojantys įžūlaus pobūdžio nusikaltimai ne-tampa jau sisteminiu reiškiniu, ar jie gali būti įvykdyti be pareigūnų žinios ir ar valstybė yra pajėgi pasi-priešinti kontrabandininkų įžūlu-mui“, – klausia I.Degutienė.

Tačiau Generalinė prokuratū-ra neatsižvelgė į Seimo pirmininkės prašymą ir neperims kontrabandinio krovinio vagystės iš Pagėgių pasie-nio posto bylos tyrimo. Pirmadienį prokuratūra pareiškė pasitikinti Klai-pėdos apygardos prokuratūros pro-kurorais ir paliekanti jiems toliau va-dovauti šiam ikiteisminiam tyrimui.

Algas gaus tik po naujųjų

Kaip pirmadienį išsiaiškino del-fi .lt, muitinės algų fondas – tuščias. Šiuo metu jame yra tik pačių pa-reigūnų, savanoriškai ėjusių nemo-kamų atostogų, sutaupyti pinigai. Tikimasi, kad jų užteks po savaitės išmokėti avansus. Paskui maždaug pustrečio tūkstančio muitinės siste-moje dirbančių žmonių algas gaus tik kitąmet (jų algoms per mėnesį reikia apie 7 mln. litų).

Maža to, Muitinės departamen-to pareigūnai patvirtino, kad pinigų beveik nebelikę ir komandiruotėms bei mokesčiams už komunalines paslaugas. Lėšų lapkričiui ir gruo-džiui suplanuota nebuvo. Muiti-nės vadovams buvo liepta taupyti ir kartu reikalauta stiprinti kovą su kontrabanda. Pareigūnai nuogąs-tauja, kad algų negaunančius mui-tininkus bus dar lengviau papirkti, juk jiems kyšiai siūlomi kasdien.

Finansų ministrė Ingrida Šimo-nytė sako nesistebinti Muitinės de-partamento skundais, kad trūks-ta pinigų darbo užmokesčio fonde, tačiau teigia, kad dėl to kalta ir pati institucija, mat laiku neoptimiza-vo visos sistemos, nesumažino vir-šininkų ir kabinetinių darbuotojų skaičiaus.

O vidaus reikalų ministras Rai-mundas Palaitis, klausiamas, ar ga-lima tikėtis, kad 1 500 ar 2 000 Lt gaunantis pareigūnas tinkamai at-liks savo pareigas, svarstė, jog pa-reigūnai rinkdamiesi darbą žinojo, kur eina, tad dabar privalo atlikti pareigą. „Pareigūnas pareigą tėvynei ne tik už pinigus atlieka. Jis sąmo-ningai pasirinko šitą tarnybą, o už tai turi daug socialinių garantijų“, – atkirto R.Palaitis.

Kalbėdami apie Vyriausybę, pas-taruoju metu itin energingai ieš-kančią būdų, kaip sustiprinti kovą

su kontrabanda, muitininkai primi-nė, kad yra trys dalykai, dėl kurių laikosi kontrabanda: pelningumas, nebaudžiamumas ir korupcija.

Paskatinimui skirs penkis milijonus litų

„Sutarta, kad kitų metų biudže-te bus numatyta atskira pareigūnų skatinimo programa, kuriai bus ski-riama iki 5 mln. litų. Nusikaltimai, už kuriuos bus skatinama, – stam-būs fi nansiniai nusikaltimai prieš valstybę“, – pirmadienį po Vyriau-sybės pasitarimo sakė vidaus reikalų ministras R.Palaitis.

Pareigūnų skatinimas – viena iš kovos su kontrabanda priemonių. Pasak R.Palaičio, galės būti ska-tinami Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Muitinės departamento, Policijos departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Ge-neralinės prokuratūros ir Valstybi-nės mokesčių inspekcijos pareigū-nai. „Įstatymo projekte numatyta, kad vienkartinis skatinimas gali būti ne daugiau kaip keturi mėnesiniai atlyginimai. Bus skatinama už pir-mosios instancijos teismo nustatytą kontrabandos atvejį“, – teigė vidaus reikalų ministras.

Kontrabandininkai pareigūnams nušluostė nosį

„Ar tokie besikartojantys nusikaltimai netampa jau sisteminiu reiški-niu, ar jie gali būti įvykdyti be pareigūnų žinios ir ar valstybė yra pa-jėgi pasipriešinti kontrabandininkų įžūlumui?“ – klausia I.Degutienė.

Kontrabandininkai iš muitininkų per pastarąsias savaites atvirai pasityčiojo jau du kartus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Teis prekeivius žmonėmis. Pa-nevėžio apygardos teismą pasiekė didelės apimties nusikaltimų žmo-gaus laisvei ir dorovei baudžiamoji byla, kurioje su organizuota grupe veikusiam asmeniui pateikti kal-tinimai prekyba žmonėmis, įtrau-kimu į prostituciją ir pelnymusi iš kito asmens prostitucijos. Ikiteis-minio tyrimo duomenimis, Jungti-nėje Karalystėje gyvenęs Albanijos pilietis, veikęs kartu su lietuviais bendrininkais, prieš 7 metus susi-tarė pasipelnymo tikslais verbuoti, pirkti ir pardavinėti merginas dar-bui prostitutėmis. Tarp devynių nu-kentėjusiųjų, apgaule ir prievarta išgabentų į užsienį dirbti prostitu-tėmis, – jaunos merginos iš Kau-no, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos ir Ukmergės rajonų. Siekęs nuslėpti savo asmens tapatybę 34 metų įta-riamasis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir į Lietuvą atgabentas šių metų birželį. Jam paskirta kar-domoji priemonė – suėmimas.

Apmulkino. Pirmadienio popie-tę į kaunietės O.M. namus telefonu paskambino nepažįstamas vyras ir apsimetė jos sūnumi. „Sūnus“ už tariamo nusikaltimo žalos atlygini-mą paprašė nupirkti penkis kortelių papildymus po 99 litus ir padiktuoti jų kodus. Patiklios moters patirtas nuostolis siekia 500 litų. Nusikalti-mą tiria Žaliakalnio policijos komi-sariato pareigūnai.

Dukrai sulaužė nosį. Vilniaus rajono Vėliučionių kaime pirmadie-nio rytą per šeiminį konfl iktą tėvas nepilnametei dukrai sulaužė nosį. Penkiolikmetė dėl nosies kaulo lū-žio paguldyta į ligoninę. Policija ap-klausė 38-erių įtariamąjį.

Partrenkė mirtinai. Pirmadie-nio vakarą Šalčininkų rajone kely-je Eišiškės–Kalesninkai–Pajuodupė neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis partrenkė dviratininką. 61 metų dviratininkas žuvo iš kar-to. Automobilį „Audi 80“ vairavo 34-erių vyras, kuriam nustatytas 2,83 promilės girtumas. Vairuoto-jas sulaikytas ir uždarytas į arešti-nę. Įvykį tiria Kelių policija.

Eltos inf.

Įvykiai trumpai

Eltos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotraukos

2010 lapkričio 17 • Nr. 91 (9006)Valstiečių laikraštis6 Sportas

Grįžta. Šarūnas Jasikevičius vėl žais Vilniaus „Lietuvos ryto“ klu-be, kuriame 1998-aisiais pradėjo savo profesionalo karjerą. Kontrak-tą su 193 cm ūgio 34 metų įžaidė-ju klubas sudarė pirmadienio nak-tį. Š.Jasikevičius į Vilnių atskrido vakar, tačiau yra pasiryžęs įbėgti į aikštę jau šios dienos rungtynė-se su Zagrebo „Cibona“. Šį sezoną krepšininkas neturėjo kontrakto, o treniravosi su „Peristeri“ klubu Atėnuose, kur gyvena su drauge ir jųdviejų pirmagime.

2003-iųjų metų Europos čempio-nas Š.Jasikevičius per karjerą iško-vojo daugybę titulų, iš kurių ryš-kiausios pergalės Eurolygoje tris sezonus 2003–2005 metais. Sidnė-jaus olimpiadoje įžaidėjas su Lietu-vos rinktine pelnė bronzą.

Š.Jasikevičius yra žaidęs „Lie-tuvos ryte“, Liublianos „Olimpija“, „Barcelona“, Tel Avivo „Maccabi“, Atėnų „Panathinaikos“, NBA ku-buose „Indiana Pacers“, „Golden State Warriors“. Šį sezoną krepši-ninkas buvo sulaukęs pasiūlymų iš daug garsių Europos klubų.

Eurolyga. Milano „Armani Jeans“ (Italija) puolėjas Jonas Mačiulis pate-ko į Eurolygos ketvirtojo turo nau-dingiausių žaidėjų penketuką. Lie-tuvis pasidalijo 3–5 vietas su Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėju Mirza Be-gičiumi ir Pirėjo „Olympiacos“ (Grai-kija) vidurio puolėju Radoslavu Ne-sterovičiumi.

Regbis. Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) regbio rinktinė pirmą kartą šalies istorijoje tapo Europos čem-pione. Vengrijoje vykusio Senojo že-myno čempionato fi nalo ket verto turnyro fi nale lietuviai 15:11 įvei-kė varžybų šeimininkus vengrus. Rungtynėse dėl trečios vietos Švei-carijos komanda 33:6 įveikė Ukrai-nos regbininkus.

„Formulė 1“. Pasaulio „For-mulės-1“ automobilių lenktynių čempio nu tapo vokietis Sebastianas Fetelis (Sebastian Vettel). „Red Bull-Renault“ komandos pilotas sekma-dienį laimėjo ir paskutinįjį, 19-ąjį, etapą – Abu Dabio Grand Prix lenk-tynes Jungtiniuose Arabų Emyratuo-se. Tai buvo penktoji 23-ejų Vokieti-jos lenktynininko pergalė šį sezoną ir dešimtoji per visą karjerą.

S.Fetelis pasaulio čempionu tapo pirmą kartą.

VL, Eltos inf.

Žinių sprintas

Aras Mockus

Per Lietuvos futbolo čempiona-to A lygos rungtynes paaiškėjo an-tros vietos laimėtojas. Sekmadienį Vilniuje, „Sportimos“ manieže, ste-bint daugiau kaip 2 tūkstančiams žiūrovų paskutinės 2010 metų rungtynės tarp VMFD „Žalgirio“ ir „Sūduvos“ baigėsi be įvarčių. Šios lygiosios Marijampolės komandai garantavo sidabro medalius, o vil-niečiams atiteko bronza. Panevėžio „Ekranas“ jau anksčiau užsitikrino Lietuvos čempiono titulą.

Antras kartas

Prieš rungtynes abi ekipos turėjo po 55 taškus ir dalijosi 2–3 vietas. Lygiosios šiame mače būtų tenki-nusios Marijampolės „Sūduvą“, kuri turėjo geresnį įvarčių santykį. „Žal-giriui“, kad užimtų antrą vieną, rei-kėjo tik pergalės.

„Džiaugiamės, kad sezoną baigė-me antri. Turėjome realių galimybių konkuruoti su „Ekranu“, bet sportas yra sportas, – sakė „Sūduvos“ tre-neris Donatas Vencevičius. – Nors mums užteko lygiųjų, negalvojome vien gintis. Pirmame kėlinyje sužai-dėme tikrai neblogai. Natūralu, kad dvikovos pabaigoje aktyvesni buvo šeimininkai, kuriems reikėjo laimė-ti. Rungtynės buvo apylygės, progų turėjome ir mes, ir „Žalgiris“. Bet šiandien mums pasisekė labiau.“

„Sūduvos“ komanda klubo isto-rijoje sidabro medalius iškovojo an-trą kartą. Pirmą kartą sidabrą mari-jampoliečiai pelnė 2007 metais.

Pradėjo nuo nulio

„Žalgirio“ stratego Igorio Pankrat-jevo nuomone, jo auklėtiniai labai no-rėjo laimėti, todėl jaudinosi ir žaidė nervingai. „Pirmame kėlinyje daugiau gynėmės. Per pertrauką bandžiau at-palaiduoti komandą, sakiau, kad nie-ko baisaus neatsitiks, jei ir pralaimė-sime. Antrą kėlinį pradėjome žaisti drąsiau, nebuvo kur trauktis. Tačiau to neužteko.“

„Žalgiris“ medalius iškovojo pirmą kartą nuo 2001-ųjų. Prieš dvejus me-tus klubas vos nebankrutavo, o pernai kovojo 1 lygoje. „Visada norisi užimti aukštesnę vietą, bet nieko nepadarysi, toks futbolas. Liūdėti nėra ko. Šiemet pradėjome praktiškai nuo nulio, todėl trečia vieta – geras rezultatas. Sezonas pavyko“, – sakė treneris.

Kitos rungtynės

2010 metų A lygos čempiona-tas baigėsi visoms komandoms. Per

paskutinio turo rungtynes sprendėsi ir tai, kuri ekipa užims penktą vietą. Ji atiteko „Šiaulių“ futbolininkams, kurie išvykoje 7:0 sutriuškino „Klai-pėdos“ komandą ir aplenkė Gargž-dų „Bangą“. Ji Pakruojyje sužaidė lygiosiomis su vietos „Kruoja“. Jau anksčiau ketvirtą vietą užsitikrinęs „Tauras“ šventė pergalę Mažeikiuo-se rezultatu 3:0.

Panevėžio „Ekranas“ dar prieš-paskutinėse čempionato rungtynė-se 2:1 įveikė „Šiaulių“ komandą ir trečius metus iš eilės tapo Lietu-vos čempionu. Iki šiol panevėžie-čiai šalies pirmenybes buvo laimė-ję 1985, 1993, 2005, 2008 ir 2009 metais.

Lemiamas šio sezono rungtynes „Aukštaitijos“ stadione stebėjo be-veik 5 tūkst. žiūrovų. Po mačo sau-gas Ramūnas Radavičius teigė, kad komandai šis sezonas buvo sunkus, nes reikėjo kovoti su trimis stipriais varžovais – „Žalgiriu“, „Sūduva“ ir „Tauru“. „Trečias čempionų titulas

iš eilės – neeilinis laimėjimas. Se-zonas būtų idealus, tačiau nepavyko geriau pasirodyti Čempionų lygo-je“, – komandos pasirodymą ver-tino „Ekrano“ vyriausiasis treneris Valdas Urbonas.

Čempionato šiemet nebaigė Vil-niaus „Vėtra“. Sezono viduryje klu-bas iširo dėl fi nansinių problemų. Iš Kauno „Atleto“ dėl licencijavimo fi nansinio kriterijaus pažeidimo at-imti 6 taškai.

Nors paskutiniame ture nepa-sižymėjo, rezultatyviausio žaidėjo prizą užsitikrino „Sūduvos“ puolėjas Povilas Lukšys, kuris šiemet įmušė 16 įvarčių. Antroje vietoje liko Pa-nevėžio „Ekrano“ snaiperis Vitas Rimkus, įmušęs 15 įvarčių.

Pagerbs geriausiuosius

Kaip ir ankstesniais metais, Lie-tuvos futbolo sirgaliai ir specialistai šiemet išrinks geriausius metų fut-bolininkus ir trenerius.

„Geriausiųjų rinkimai – tai futbo-lo kultūros dalis ir ilgametė tradicija, be kurios neįsivaizduojamas sezono Lietuvoje fi nišas. Futbolo žiūrovams tai galimybė pareikšti savo nuomonę apie geriausius, o žaidėjams – jų at-likto darbo įvertinimas. Malonu, kad galime pratęsti futbolo patriarchu va-dinamo Stasio Paberžio pradėtą veik-lą“, – sakė ilgametis rinkimų organi-zatorius, Lietuvos futbolo federacijos varžybų vykdymo vadybininkas Ro-mas Pikčilingis.

Geriausias Lietuvos futbolinin-kas renkamas jau keturis dešimt-mečius – nuo 1965-ųjų, geriausias šalies čempionato žaidėjas – nuo 1992-ųjų. Pernai laureatais tapo atitinkamai Marius Stankevičius ir Valdas Trakys. Geriausio jauno-jo žaidėjo ir trenerio prizai atiteko atitinkamai Vytautui Černiauskui ir Virginijui Liubšiui.

Šių metų rinkimų rezultatai bus paskelbti ir laureatai apdovanoti per lapkričio 21 dieną vyksiančią Lietu-vos futbolo sezono uždarymo šven-tę Trakuose.

Čempionato pabaiga – be staigmenų

Į Lietuvos nacionalinę futbo-lo rinktinę draugiškoms rungty-nėms su Vengrija pirmą kartą pa-kviesti Tadas Eliošius ir Artūras Jeršovas, pranešė Lietuvos fut-bolo federacija.

„Ieškome pamainos dabartinės rinktinės nariams ir stebime jaunus žaidėjus. T.Eliošius buvo vienas jau-nimo rinktinės lyderių, o A.Jeršovas buvo rezultatyvus A lygoje. Nutarė-

me juos išbandyti nacionalinėje ko-mandoje“, – sakė rinktinės treneris Raimondas Žutautas.

20 metų T.Eliošius pastaraisiais metais atstovavo Lietuvos U-21 jaunimo rinktinei. Saugo ir puolėjo pozicijose žaidžiantis futbolininkas sezoną pradėjo Vilniaus „Vėtroje“, o baigia Pakruojo „Kruojos“ ekipoje. Pernai T.Eliošius užėmė antrą vietą geriausių Lietuvos jaunųjų futboli-ninkų rinkimuose.

24-erių A.Jeršovas U-21 rinkti-nei atstovavo prieš trejus metus. Šį sezoną A lygoje žaidėjas įmušė 11 įvarčių ir yra ketvirtas rezultatyviau-siųjų sąraše.

Abu žaidėjai pakviesti paaiškė-jus, kad komandai nepadės anksčiau kviesti žaidėjai. Gynėjas Andrius Skerla nusprendė praleisti šias drau-giškas rungtynes, nes turi intensy-vų rungtynių grafi ką klube, o sau-gas Vytautas Lukša informavo, jog

patyrė traumą ir nespės pasveikti iki treniruočių stovyklos pradžios. Rinktinėje nebus ir vartininko Gied riaus Arlauskio, kurio klubas Kazanės „Rubin“ taip ir neatsakė į Lietuvos rinktinės kvietimą.

Lietuvos nacionalinė rinktinė draugiškas rungtynes su vengrais svečių aikštėje žaidžia šiandien 19 val. Rungtynes tiesiogiai trans-liuos „Lietuvos ryto“ televizija.

VL inf.

Vengrijoje išbandys jaunuosius futbolininkus

EPA-Eltos nuotrauka

Futbolo čempionato A lygos sidabrą iškovojo Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai, paskutines rungtynes sužai-dę lygiosiomis su Vilniaus „Žalgiriu“. Eltos nuotrauka

2010 metų A lygos turnyrinė lentelėVieta Komanda Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėji-

maiĮvarčių santykis

Taškai

1 Panevėžio „Ekranas” 27 20 3 4 64:19 63 2 Marijampolės „Sūduva“ 27 16 8 3 56:16 56 3 Vilniaus „Žalgiris” 27 16 8 3 47:16 56 4 Tauragės „Tauras” 27 14 5 8 41:27 47 5 Šiaulių „Šiauliai” 27 11 8 8 37:28 41 6 Gargždų „Banga” 27 10 9 8 34:30 39 7 Pakruojo „Kruoja” 27 8 11 8 41:45 35 8 Klaipėdos „Klaipėda” 27 3 6 18 19:74 15 9 Mažeikių „Mažeikiai” 27 2 6 19 17:59 1210 Kauno „Atletas” 27 0 6 21 14:56 0

Martyno Vidzbelio nuotrauka

EPA-Eltos nuotrauka

Rauginti baltagūžiai ko-pūstai – tikras vitaminų šaltinis, visą šaltąjį metų laikotarpį padedantis iš-vengti daugelio negala-vimų.

Rima Marcinkevičienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Tapytoja priėmė iššūkį at-gaivinti miestelio skulptūrų ansamblį.

Lilija Valatkienė

15 psl.

Dėl gamtos stichijų nu-kentėjusius žemdirbius smaugia skolos, kai ku-riuos ištiko bankrotai.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Ūkininkų pečius užgulė skolos

Sodietė

16 psl.

Rauginti kopūstai – žiemos skanėstas

Rusai ir lietuviai vėl atranda vieni kitus

Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habil.dr. Tatjana Civjan prisimena, kad Baltijos valstybėms atsiskyrus nuo SSRS nutrūko ir draugiškibei kolegiški ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos mokslininkų.

Arvydas JockusVL žurnalistas

7 psl.

Iš akmenukų, medžio ir smėlio

Šešiasdešimt herbų iš Pa-nevėžio „Ąžuolo“ pagrin-dinės mokyk los mokslei-vių sukurtos kolekcijos atrinkti į parodą Seimo rūmuose.

Vida TavorienėVL žurnalistė

8 psl.

Vieną pirmųjų šalyje mėsi-nių galvijų veislininkystės ūkį gelbsti ekologinis ūki-ninkavimo būdas.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

9 psl.

Veislininkystės ūkiuose – laukimo nuotaikos

AktualijosMūsų svetainė

Vietos tautodailininkėtapo restauratore