Šeštadienis• Gunaras Kakaras – pirmo ir

vienintelio pasaulyje etnokosmo-logijos muziejaus įkūrėjas ir vado-vas – dėkingas savo buvusiems kolegoms astronomams, kurie jo sumanymams retai pritardavo.

Ūkininkų žinios• Dvidešimt metų vykdytos

veislininkystės strategijos rezulta-tais nepatenkinti nei ūkininkai, nei atsakingų institucijų vadovai.

Sodyba

• Rudenį sodintus svetimže-mius augalus šaltajam metų laikui patartina ruošti rūpestingiau.

Sveikata

• Kol aiškinamasi, ar nešvaisto-mos valstybės lėšos, sąnarių pro-tezavimo operacijų laukiantys ligo-niai pasmerkti kęsti skausmus.

Šiandien VL su priedais:

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2010 lapkričio 6, šeštadienis • Nr. 87–88 (9002–9003) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 170)

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Vasarą abiejų rankų netekęs Ramygalos gyventojas Valentinas Audzevičius iš paskutiniųjų nepa-

siduoda likimo kirčiams, bet aki-vaizdu, kad be Lietuvos žmonių paramos jam nepalūžti bus sun-ku. Ankstesnį ryžtą gyventi pa-keitė nusivylimas ir depresija.

Nukelta į 3 psl.

Apie tai – 4 psl.

Rinkimų džinas paleistas iš butelio

Didžiausia šios rinkimų kampa-nijos naujovė yra ta, kad kandida-tuoti į savivaldybės tarybas galės ne tik partijų keliami pretendentai, bet ir pavieniai piliečiai.

Prieštarauja sveikam protui

Lietuvos parlamentas priėmė Pilietybės įstatymą, bet dar klaus Konstitucinio Teismo, ar dvigubos pilietybės ribų išplėtimas neprieš-tarauja Konstitucijai.

Apie tai – 4 psl.

Beveik iki pečių rankų netekęs Valentinas, valdžios manymu, gali pats pasirūpinti savimi, bet jo bėdai neabejingi, jautrūs žmonės mano priešingai.

„Labai sunku rasti kompromisus su partneriu, kuris nesilaiko sąžiningo verslo principų. Bendrovei „Orlen Lietuva“ pateikėme konkrečius faktus, todėl tikimės, kad Mažeikių įmonė padarys išvadas“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Šimėnas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Valentinai, nepasiduok!

Kas pasodins Lenkiją ir Lietuvą prie derybų stalo?Beveik dešimtmetį užsitęsęs Lietuvos ir Lenkijos „medaus mėnuo” baigėsi, prasidėjo niūri tikrovė – abi šalys pastaruoju metu sunkiai valdo vis dažniau įsiplieskiančias ambicijas.

2 2010 lapkričio 6 • Nr. 87–88 (9002–9003)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Šią savaitę įvykęs dar vienas AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Orlen Lietuva“ atstovų susitiki-mas ne suartino bendrovių pozi-cijas, bet parodė, kad gilėja konf-liktas ne tik tarp įmonių, bet ir tarp kaimyninių valstybių.

Lenkai puola dviem frontais

Po ketvirtadienį Vilniuje įvyku-sio susitikimo AB „Lietuvos geležin-keliai“ generalinio direktoriaus pava-duotojas Albertas Šimėnas tvirtino: „Labai sunku rasti kompromisus su partneriu, kuris nesilaiko sąžiningo verslo principų. Bendrovei „Orlen Lietuva“ pateikėme konkrečius fak-tus, todėl tikimės, kad Mažeikių įmo-nė padarys išvadas.“

„Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Jacekas Komaras nekomentavo įvyku-sio susitikimo, tačiau patvirtino, kad bendrovė tuo pat metu pateikė ieškinį arbitražui dėl, jų nuomone, neteisingai taikomų krovinių pervežimo geležin-keliu tarifų.

A.Šimėnas prasitarė apie galimy-bę peržiūrėti ir pakoreguoti 2009 m. bendrovių pasirašytą, bet lenkų ben-drovei nepalankią sutartį dėl tarifų, tačiau priekaištavo lenkams, kad šie tuo pat metu naudodamiesi dar 1999 m. Lietuvos ir JAV bendrovės „Wil-

liams International“ pasirašyta sutar-timi kreipėsi į arbitražą siekdami pri-siteisti 72 mln. Lt.

Nori kontroliuoti strateginę įmonę

„PKN Orlen“ šiemet po trijų ke-tvirčių nurodė 1,13 mlrd. Lt pelną, o štai „Orlen Lietuvos“ nuostoliai sie-kė 71 mln. Lt (tiek pat norima prisi-teisti per arbitražą). Įmonės vadovai sako, kad tokius rezultatus lėmė ne tik mak roekonominiai veiksniai, bet ir Lietuvos Vyriausybės veiksmai.

Šių metų balandžio mėnesį Lenki-jos iždo viceministras Mikolajus Bu-dzanovskis po apsilankymo Lietuvoje be užuolankų pareiškė, kad Lenki-ja lietuviams davusi penkis mėnesius išspręsti „PKN Orlen“ bendrovei „Orlen Lietuva“ kylančias logistikos problemas. Jau praėjo šeši mėnesiai, tačiau susitarti nepavyksta.

Kokie „Orlen Lietuva“ priekaištai Lietuvai? Pasak koncerno fi nansų di-rektoriaus Slavomiro Jedžejčyko, iki šiol neišspręstos pagrindinės logisti-kos problemos, dėl kurių įmonė Ma-žeikiuose dirba nesėkmingai. Lenkai priekaištauja lietuviams ne tik dėl kro-vinių pervežimo geležinkeliu tarifų, bet ir dėl delsimo atstatyti geležinkelio ruožą iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Dėl šios priežasties bendrovei dega-lus tenka transportuoti aplinkiniu ir

brangesniu keliu. Tačiau galima nu-jausti, kad tikroji nesutarimų priežas-tis yra kita. „PKN Orlen“ pareiškė no-rus nutiesti naftotiekį, jungiantį naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose su Klaipėdos jūrų uostu. Lenkai tikina pasiruošę investuoti 100 mln. dole-rių, bet už tai norėtų įgyti „Klaipėdos naftos“ terminalo kontrolę. Tačiau lie-tuviai šios įmonės neketina parduo-ti, atvirkščiai – ją pavadino strategine. Tada pritrūkę kantrybės lenkai pabėrė galybę kitų priekaištų.

Siūlo pradėti iš naujo

Analitikai įžvelgia gilesnę priežas-čių kilmę. Keliama versija, kad daug ką lėmė pokyčiai Lenkijos valdžioje. Buvęs prezidentas Lechas Kačinskis

rėmė „PKN Orlen“ sumanymą inves-tuoti Mažeikiuose, o štai jo konkuren-tas premjeras ir šiuo metu praktiškai tikrasis Lenkijos vadovas Donaldas Tuskas tokiam sumanymui priešino-si. Jis niekada nebuvo strateginės par-tnerystės su Lietuva šalininkas. Žuvus L.Kačinskiui D.Tusko įtaka išaugo, todėl manoma, kad dėl šios priežasties pasikeitė ir Lenkijos prioritetai.

Žinia apie lenkų ketinimus par-duoti įmonę Mažeikiuose neofi cialiai į viešumą prasiveržė jau prieš dvejus metus. Lenkai šiuos ketinimus atkak-liai neigė, tačiau ofi cialiai apie tai pra-nešta prieš pusmetį. Ar šie ketinimai realūs? Ar Lietuvai svarbu, kas bus ki-tas „Mažeikių naftos“ savininkas?

Vienas galimų variantų – par-duoti ne visą įmonę, bet dalį akci-jų, pavyzdžiui, Rusijos kompanijai,

o ši pasirūpintų naftotiekio „Druž-ba“ atgaivinimu. Nors naftos gabe-nimas tanklaiviais kainuoja brangiau nei naftotiekiu, tačiau specialistai tei-gia, kad tai ne pagrindinė nuostolių priežastis.

Įdomią versiją pateikė naujoji Lie-tuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė. Komentuodama kal-bas apie pablogėjusius kaimyninių valstybių santykius ambasadorė pa-brėžė, kad labai dažnai vieša retorika šiek tiek skiriasi nuo tikrovės. Amba-sadorės nuomone, Lenkija taip agre-syviai gina savo interesus todėl, kad tai didelė šalis, joje gyvena 40 mln. žmonių. Esą bene dešimtmetį užsi-tęsęs „medaus mėnuo“ baigėsi, pra-sidėjo niūri tikrovė. VL žiniomis, Lietuvos užsienio reikalų ministerija

ambasadorei pareiškė pastabą, kad ji praleidusi progą patylėti. Šiais laikais valstybių dydis negali būti spaudimo argumentas.

Gerai, kad ir Lenkijoje yra blaiviai mąstančių politikų. Štai valdančiosios „Piliečių platformos“ atstovas, Lenki-jos Seimo iždo komiteto vadovas Ta-deušas Azievičius sako, kad gamyklą Mažeikiuose valdantis Lenkijos kon-cernas „PKN Orlen“ turi kaip nors iš-spręsti „Orlen Lietuvos“ pelningumo problemą, tačiau tai reikia padaryti nepakenkiant Lietuvos ir Lenkijos santykiams.

Panašiai kalba ir I.Chalupecas: „Reikia pamiršti tai, kas jau atsitiko, ir viską pradėti iš naujo, nes susitar-ti reikia abiem pusėms. Gal jau atė-jo laikas į derybas įsikišti abiejų šalių premjerams?“

Aktualijos

Buvęs „PKN Orlen“ vadovas mano, kad Len-kijai ir Lietuvai reikia pamiršti tai, kas jau at-sitiko, ir viską pradėti iš naujo, nes susitarti reikia abiem pusėms. Gal jau atėjo laikas į de-rybas įsikišti abiejų šalių premjerams?

Kas pasodins Lenkiją ir Lietuvą prie derybų stalo?

(Užs. 989)

Abiem šalims reikia užgniaužti ambicijas

Gediminas Kirkilas, Seimo narys, buvęs premjeras

Neseniai viešėjau Europos Parla-mente, kur mane užkalbino Lenki-jos parlamentarai. Jie tikino nesuvo-kiantys, kodėl abi šalys nesuranda bendros kalbos. Realiai mąstantys žmonės supranta, kad abiem pu-sėms reikia užgniaužti ambicijas ir pradėti derybas. Žinoma, nusileisti ant žemės turime ne tik mes, bet ir, pavyzdžiui, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis.„PKN Orlen“ koncernas yra ne pri-vatus (27,5 proc. „PKN Orlen“ akci-jų valdo Lenkijos vyriausybė), todėl Lietuvos Vyriausybė gali ir privalo imtis kokių nors priemonių valsty-biniu lygiu. Deja, nei premjeras, nei energetikos ministras nerodo jokios iniciatyvos. Vadovaudamas Vyriau-sybei dažnai susitikdavau su „PKN Orlen“ vadovais, ieškodavome ir surasdavome galimybių spręsti ki-lusias problemas. Mes taip pat su-interesuoti sėkmingu lenkų įmonės darbu, nes įmonė moka mokesčius mums, jie dirba mūsų teritorijoje ir, žinoma, santykiai su šia įmone daro įtaką šalių politiniams santykiams.

Pardavus įmonę perduotų ir rinkąArvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

Mano žiniomis, „Orlen Lietuva“ priklauso privačiam kapitalui, to-dėl kalbos apie įmonės pardavimą gali rūpėti tik Vyriausybei, bet ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Nors galimi ir geopoliti-niai pasikeitimai. Pardavus įmonę būtų parduota ir naftos produktų gamybos rinka. Lenkijos rinka būtų atidengta Rusijos įmonių įtakai, tai-gi šiuo atveju pirmiausia Lenkija tu-rėtų galvoti apie įmonės Mažeikiuo-se pardavimo pasekmes.Priekaištai Lietuvai, kad dėl mūsų kaltės „Orlen Lietuva“ dirba nuos-tolingai, yra laužti iš piršto – sutar-tis dėl krovinių pervežimo geležin-keliu tarifų pasirašė abi pusės. Kita vertus, ne paslaptis, kad kai kurios įmonei pelningos veiklos atiduotos koncernui „PKN Orlen“. Tokiu atveju įmonė Lietuvoje ir negali būti pelnin-ga. Taigi logistikos sėkmė priklauso nuo paties koncerno veiklos.

Jaunatis.Saulė teka 7.32, leidžiasi 16.33.

Dieną: +4 +9°Rytoj Poryt

Iki savaitės pabaigos vakarų srautai į Lietuvą vis dar neš drėgną ir gana šiltą orą. Protarpiais numatomas lietus. Šeštadienio dieną aukščiausiai temperatūra pakils iki 4–9 laipsnių šilumos. Sekmadienį temperatūra naktį svyruos tarp 4 laipsnių šilumos ir 1 laipsnio šalčio, dieną – tarp 2 ir 7 laipsnių šilumos. Pirmadienį pūs nepastovios kryp-ties silpnas vėjas. Naktį temperatūra nukris iki 0–5 laipsnių šalčio, kiek šilčiau bus tik prie jūros. Pirmadienio dieną jau su pietų srautu į šalį vėl plūs drėgnas oras. Kritulių zona apims didesnę Lietuvos dalį. Lietus maišysis su šlapdriba. Vėjas pūs iš pietryčių 6–11 m/sek. greičiu. Temperatūra pakils iki 1–6 laipsnių šilumos. Antradienį numato-ma dar daugiau kritulių, ypač naktį. Temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio, dieną – 1–6 laipsniai šilumos. Trečiadienį ciklonui tolstant į Rytų Europą kritulių bus mažiau. Temperatūra naktį daugelyje šalies rajonų bus neigiama, o dieną pakils iki 2–7 laipsnių šilumos.

ŠiandienDieną: +2 +7° Dieną: +1 +6°

Orai

Naktį: 0 -5°Naktį: +1 +6° Naktį: -1 +4°

Tatjana Kempi

Lietuvos ambasadorė Lenkijoje L.Zakarevičienė komentuodama kal-bas apie pablogėjusius kaimyninių valstybių santykius pabrėžė, kad la-bai dažnai vieša retorika šiek tiek ski-riasi nuo tikrovės. VL archyvo nuotrauka

Realiai mąstantys žmonės supranta, kad abiem pusėms reikia užgniaužti ambicijas ir pradėti derybas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

32010 lapkričio 6 • Nr. 87–88 (9002–9003)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Likimo smūgiai vienas po kito

Valentinas anksti neteko abiejų tėvų. Liko tik trys vyresnės seserys. Gyvenimas Valentino nelepino ir po tėvų mirties. Dvidešimt dvejų metų vaikinas į gyvenimą kabinosi kaip tik galėjo. Bent jau taip, kaip įmanoma gyvenant provincijoje, kur darbda-vių ne tiek jau ir daug. Nuo 2009 m. padidėjus mokesčiams dalis ūkinin-kų ėmė slėpti pajamas, darbuotojus įdarbindavo nelegaliai.

Valentinas pas ūkininką Stanislovą Janušką, auginusį 66 karves, įsidarbi-no nelegaliai. Per dieną jis gaudavo 20–50 litų. Visa tai truko iki lemtin-go rugpjūčio, kai įvyko nelaimė, kuri Valentino gyvenimą pakeitė negrįžta-mai. Dirbdamas su netvarkingu šieno presavimo agregatu, vaikinas susiža-lojo abi rankas. Gelbėdami Valentino gyvybę, Kauno medicinos universite-to klinikų medikai iš pradžių jaunuo-liui amputavo vieną, o po dienos ir kitą ranką, nes į žaizdas buvo patekę purvo ir grėsė kraujo užkrėtimas.

Jaučiasi labai pavargusi

Tiek artimieji, tiek žinantieji Va-lentiną „Valstiečių laikraščiui“ pasa-kojo, kad V.Audzevičius nebuvo nei chuliganas, nei nuo taurelės priklau-somas žmogus. Jis apskritai nevartojo alkoholio, o paprašytas visada padė-davo kitiems. Jie stebisi, kodėl likimas jam atsiuntė tokį sunkų išbandymą.

„Pažįstu Valentiną nuo vaikystės. Jis yra darbštus, sąžiningas ir nuošir-dus vaikinas, patyręs daug gyvenimo negandų“, – kalbėjo Ramygalos para-pijos „Caritas“ vedėja Angelė Kielie-nė. Jai iki šiol sunku parinkti žodžius, kad tinkamai apibūdintų Valentiną.

Po skaudžios nelaimės Valentino nepaliko ir jo širdies draugė Ilona, nors ją vargu ar būtų smerkę už ki-tokį pasirinkimą. „Kaip jūs dabar lai-kotės?“ – telefonu kalbinome Iloną. „Sunkiai“, – pasakė ji.

Ilonos balse jautėsi didelis nuovar-gis, nes ji Valentinui atstoja prarastas rankas, be kurių vaikinas negali pa-tenkinti net elementariausių poreikių. „Pavargau, – su ilgomis pauzėmis kal-bėjo ji. – Labai pavargau. Paprasčiau-siai jau nebeturiu jėgų.“

Tą kartą Valentinas miegojo, todėl su juo pasikalbėti pavyko vėliau.

Užvaldė depresija

Dar prieš porą mėnesių tiek Ilona, tiek Valentinas buvo kupini ryžto nešti savąjį kryžių, bet ilgainiui daug kas pa-sikeitė. Jaunuolis užsisklendė savyje.

„Nežinau, ar Valentinas su jumis kalbės. Jis puolęs į depresiją, – pasako-jo A.Kelienė. – Jam dabar labai sunku. Jis nenori nei matyti, nei girdėti žur-nalistų, kurie prirašė visokių dalykų.“

Suprantu. Juk kai kurie plunks-nos broliai Valentino nelaimę aprašė tarsi nuotykį, kaip štai jis eina atlikti fi ziologinių reikalų, lupa bananą ko-jomis ar kojų pirštais renka telefono numerį. Bjauru dėl to, nors ir tiesa. Nors kitaip, matyt, ir būti negali. Ta-čiau žmogiškumui tikrai visada gali-me atrasti vietos...

Geradariui neatsuko nugaros

Sunku net pagalvoti, ką tokioje si-tuacijoje atsidūręs Valentinas dary-tų be geraširdžių žmonių. „Jis visada man padėdavo atnešti pieno, o dabar pagalbos reikia jam“, – kalbėjo Ra-mygalos parapijos „Caritas“ vedėja A.Kielienė.

Būtent ji žurnalistams parašė laiš-kus, kuriuose prašė padėti Valentinui pinigais, kad jis galėtų įpirkti bent jau lietuviškus protezus. Vienas toks įtai-sas kainuoja apie 45 tūkst. Lt. Vals-tybinė ligonių kasa gali padengti tik 10 tūkst. Lt išlaidų.

Tačiau šie protezai Valentinui tiktų tik iš bėdos. Jam kur kas reikalingesni elektros impulsais valdomi bioprote-zai, kainuojantys apie 130 tūkst. eurų (apie 450 tūkst. Lt).

A.Kielienės ir „Caritas“ pastan-gos nenuėjo perniek. Per kelis mė-nesius į „Caritas“ sąskaitą jau surink-ta 34,4 tūkst. Lt. „Pinigų reikia, labai reikia“, – sakė A.Kielienė.

Ji tiki, kad jei negali padėti valsty-bė, gerų žmonių visada atsiras.

Biurokratų taupumas pralenkė sveiką protą

Editos Mildažytės vedamoje Lie-tuvos televizijos laidoje „Bėdų turgus“ apie Valentino nelaimę sužinojo ne-mažai žmonių. Rėmėjai vienus metus sutiko apmokėti būsto nuomos išlai-das. Tai leido V.Audzevičiui kartu su Ilona persikraustyti iš prastos pirkios be patogumų į butą Ramygaloje.

„Tačiau Valentinui reikia ir norma-lios lovos, ir naujesnio šaldytuvo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė viena iš jo seserų Jolanta.

Ką į bėdą patekusiam piliečiui šiuo atveju pasiūlė valstybė? Beveik nieko. Atvirkščiai, taupydama pinigus, So-cialinės apsaugos ir darbo ministeri-jai pavaldi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) Valenti-ną laiko iš dalies darbingu. Esą jo dar-bingumas siekia 25 proc. Maža to, nu-

statyta, kad jam slauga nereikalinga, o pakanka tik priežiūros. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį už Valentino prie-žiūrą, iki jam sukaks 24 metai, Ilonai bus mokama 765 Lt pašalpa. Vėliau ji gaus tik 382 Lt. O už slaugą jai pri-klausytų dvigubai didesnė išmoka.

Šokiravo valstybės institucijos pozicija

Lietuvos neįgaliųjų forumo pre-zidentę Rasą Kavaliauskaitę šokiravo žinia, kad Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos institucija neįžvelgė poreikio Valentiną slaugyti.

„Juk tai išimtinis atvejis. Panašių nelaimių, kad žmogus netektų abie-jų rankų, nėra daug. Vienetai! – sakė R.Kavaliauskaitė. – Man nesupran-tama, kaip Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba gali traktuoti, kad Valentinui nereikalinga slauga.“

Lietuvos neįgaliųjų forumas sieks Valentinui padėti, kad NDNT spren-dimas būtų peržiūrėtas. „Bet dabar jam svarbu susitaikyti su faktu, kad jo gyvenimas pasikeitė, ir priimti jį tokį, koks yra, – sakė R.Kavaliauskaitė. – Bėda ta, kad Lietuvoje nėra net psi-chologų, galinčių dirbti su neįgaliai-siais, o dabar geriausiais psichologais tampa panašaus likimo žmonės.“

Sužinojusi, kad Valentinas gyvena kaime, R.Kavaliauskaitė atsiduso pa-brėždama, jog tai dar labiau apsunki-na situaciją. Pasak R.Kavaliauskaitės, psichologinis stresas gali trukti net iki penkerių metų, bet jis slopsta matant gerus pavyzdžius ir bendraujant su panašaus likimo neįgaliaisiais.

Robotų kūrėjo žinutė

Šiuo metu Valentinas mėgina ka-bintis į gyvenimą. Viltį jam suteikia ir netikėtos žinios. Pavyzdžiui, televi-zijos pranešimai apie robotų kūrėją iš Klaipėdos Vitalijų Rodnovą, pasaulio robotų čempionate laimėjusį aukso medalį. Vyras prieš kameras nuotoli-niu būdu demonstravo rankų judesius atkartojantį robotą.

„Mačiau tą siužetą ir pagalvojau, kad galbūt galėtų sukurti panašius protezus“, – sakė V.Audzevičius.

V.Rodnovas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad impulsais valdomus prote-zus pagaminti yra be galo sunku. „To nepadaryčiau, bet šias technologijas į ortopediją diegia Vakarų Europos valstybės“, – kalbėjo V.Rodnovas. Jis perdavė žinią Valentinui. „Vienas pro-fesorius iš JAV man pasakė: kad ir kas atsitiktų, niekada nepasiduok“, – tiki-no robotų kūrėjas V.Rodnovas.

Vokietijos ortopedai gali būti vie-na didžiausių Valentino vilčių. Šioje šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo ortopedijos sritis vystosi sparčiausiai Europoje. Tiesa, svajonėms įgyven-dinti pirmiausia reikia pinigų.

(Užs. 1061)

Valentinas – paprastas Lietuvos vaikasEdita Mildažytė, LRT laidos „Bėdų turgus“ vedėja

Valentinas yra paprastas Lietuvos vai-kas, kuris jokios paramos iš nieko, išsky-rus tik savo draugę, iš pradžių nesulau-kė. Dabar, kai žmonės nusprendė jam padėti, jis pats sutrikęs, nes yra emoci-onaliai sukrėstas. Tikiu, kad didžiąją dalį lėšų protezams įsigyti kompensuos Vals-tybinės ligonių kasos, bet jį protezuoti galima ne anksčiau nei po pusmečio, kai galutinai užgis žaizdos. Ortopedai mums sakė, kad labai daug kas priklau-so ir nuo paties Valentino, kaip jis suge-bės reabilituotis po traumos ir prisitai-kyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Ir net jei ligonių kasos iš dalies kompensuotų protezavimą, raginu žmones aukoti pini-gus Valentinui. Juk jis yra visiškai nedar-bingas ir tų pinigų jam prireiks ateityje. Jeigu medikai pasakys, kad Valentinui iš tiesų reikalingi tokie protezai ir tų pinigų jam trūks, galbūt mes surengsime spe-cialią labdaros laidą.

Taupymo politikos aukaAlgirdas Sysas, Seimo narys

Aišku, jeigu Valentinas būtų dirbęs le-galiai, jam būtų paprasčiau padėti. Bet šiuo konkrečiu atveju kaltę pirmiausia turi prisiimti žmonės, kurie jo atžvilgiu priėmė sprendimus – Neįgalumo ir dar-bingumo nustatymo tarnyba. Vieša pa-slaptis, jog valstybės įstaigoms „iš vir-šaus“ pasakyta, kad jos taupytų lėšas. Todėl net abiejų rankų netekusiam žmo-gui įrodyti, kad jam reikalinga slauga, o ne priežiūra, yra be galo sunku. Būtinai pasidomėsiu šiuo atveju. Juk akivaizdu, kad rankos jam neataugs. O gyventojus raginu iš širdies Valentinui padėti, nes niekas negali žinoti, kas su mumis ar su mūsų artimaisiais atsitiks rytoj.

Valentinas anksti neteko abiejų tėvų. Liko tik trys vyresnės seserys. Gyveni-mas Valentino nelepino ir po tėvų mirties. Gedimino Stanišausko nuotrauka

Ką į bėdą patekusiam piliečiui gali pa-siūlyti valstybė? Beveik nieko.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Padėkite Valentinui nupirkti protezusMaloniai kviečiame lėšas aukoti į Panevėžio vyskupijos „Caritas“ šiam tikslui atidarytą sąskaitą Nr. LT73 0075 8000 1212 0572 AB banke „Snoras“, įm. kodas 192069978, mokėjimo paskirties pavedime nurodant „Auka protezams“.

Valentinai, nepasiduok!

Atkelta iš 1 psl.

4 2010 lapkričio 6 • Nr. 87–88 (9002–9003)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Ateinančių metų vasario 27-ąją rinksime naujas savivaldybių ta-rybas. Taip Seimas nusprendė dar rugsėjį. Tačiau šis nutarimas įsiga-liojo tik pirmą dieną po Vėlinių. Nuo tada ofi cialiai ir prasidėjo sa-vivaldybių tarybų rinkimų kampa-nija. Dabar visi būsimieji kandidatai ir partijos jau galės registruotis kaip savarankiški politinės kampanijos dalyviai, o gruodžio pabaigoje pra-sidės visą mėnesį truksiantis kandi-datų iškėlimas.

Taigi rinkimų džinas iš butelio paleistas ir jo dvasia Lietuvoje ple-

vens iki pat vasario pabaigos. Kuo šie rinkimai skirsis nuo ankstesniųjų?

Pirmiausia tuo, kad kai kurio-se savivaldybėse rinksime mažiau tarybos narių negu praėjusį kartą. Kodėl taip atsitiko, nesunku atspė-ti. Nemažai rinkimų teisę turinčių žmonių, neradęs vietos po savo Tė-vynės saule, išvyko ieškoti geresnio

gyvenimo svetur arba bent jau į di-desnį miestą.

Labiausiai nukraujavusiose sa-vivaldybėse, šiek tiek pakeitus rin-kimų įstatymą, šį kartą bus renka-ma po kelis tarybos narius mažiau: Birštone, Ignalinos, Zarasų rajo-nuose, Rietave – keturiais, Nerin-goje – net šešiais, Šiaulių, Taura-gės rajonuose – dviem. Pasisekė tik Klaipėdos rajonui. Ten savivaldybės taryba netgi padidės 2 nariais. Kito-se savivaldybėse pokyčių nėra.

Numatomų rinkti savivaldybių tarybų narių skaičius nuo 1 550, išrinktų 2007-aisiais, šiuose rinki-muose sumažės iki 1 526.

Tačiau bene didžiausia šios rinki-mų kampanijos naujovė bus tai, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą kandidatuoti į savivaldy-bės tarybas galės ne tik partijų ke-liami pretendentai, bet ir pavieniai piliečiai. Tai bus nemažas demokra-tijos išbandymas ir tam tikras iššū-kis partijoms.

Norinčiajam tapti kandidatu į sa-vivaldybės tarybos narius reikės su-rinkti nuo 100 iki 880 rinkėjų parašų. Besitaikantiesiems į mažų savivaldy-bių tarybų narius pakaks 100 rinkėjų parašų, o pretenduojantiesiems į di-džiųjų savivaldybių tarybas – kur kas daugiau, pavyzdžiui, Kaune – 680, Vilniuje – 880 rinkėjų parašų.

Vyriausioji rinkimų komisija ne-seniai apskaičiavo, kiek rinkėjų ats-tovauja vienas tarybos narys. Čia, pasirodo, esama labai didelių skir-tumų. Mažiausiai rinkėjų atstovauja Neringos savivaldybės tarybos na-rys – vos 214, o daugiausia – Vil-niaus mieste – 8 834. Gal tose ma-žosiose savivaldybėse nereikia tiek savivaldybės tarybos narių? Kam švaistyti pinigus ir energiją?

Nors kitų metų savivaldos rin-kimuose rinksime šiek tiek mažiau tarybų narių, planuojama, kad rin-kimams surengti reikės net 8 milijo-nais litų daugiau, nei kainavo praė-jusieji, tai yra apie 26 milijonų litų.

Tačiau partijos rinkimų kampani-joms gali turėti mažiau lėšų negu per praėjusius rinkimus. Prieš aukoda-mas savo mėgstamai partijai žmogus pirma privalės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti savo ir savo šei-mos turto deklaraciją. Ten patikrins, ar aukotojas iš tiesų turi tiek lėšų bei turto, kad gali dar sušelpti ir partijai.

Gali būti, kad toks reikalavimas da-liai rėmėjų atims norą aukoti net pa-čiai artimiausiai politinei jėgai.

Juo arčiau rinkimai, juo dažniau ir daugiau pilasi įvairių siūlymų, kaip tobulinti rinkimų įstatymą. Tradicija keisti žaidimo taisykles jam jau prasidėjus tikrai negirtina. Tačiau be tokių pagundų neapsiei-

nama beveik kiekvienų rinkimų iš-vakarėse. Šiomis dienomis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis pasiūlė numa-tyti rinkėjui galimybę daugiaman-datės rinkimų apygardos biuleteny-je ne tik palaikyti kandidatus, t. y. atiduoti jiems pirmumo balsus, bet ir išreikšti nepalaikymą – išbraukti iš sąrašo penkis kandidatų rinkimų numerius. Gal ir neblogas pasiūly-mas, bet kodėl tokia mintis parla-mentarui šovė į galvą tik kone rin-kimų išvakarėse.

Kitas nevienareikšmiškai vertina-mas pasiūlymas – pakeisti įstatymus ir Konstituciją taip, kad rinkėjams būtų privaloma balsuoti. Kaip rodo praktika, įvairių siūlymų ir projektų dar bus ne vienas. Taip, deja, būna prieš kiekvienus rinkimus, tačiau iš klaidų nesimokoma.

Kad ir kaip griežtai ir aktyviai ragino Prezidentė Dalia Grybaus-kaitė, kitąmet tiesiogiai merų dar nerinksime. Šį projektą, draugiškai tempdami gumą ir tuščiai ginčyda-miesi dėl renkamo mero galių, su-žlugdė valdantieji ir dalis opozicijos, pabūgę savivaldybėse prarasti savo partijų įtaką.

Taigi be daugelio formalių nau-jovių savivaldybių tarybų rinkimai tikriausiai tekės sena vaga. Net ir sunkmečiu išvargintų, daug kuo nu-sivylusių rinkėjų vargu ar ateis dau-giau negu įprasta. Todėl kai kurioms partijoms džiaugtis dabartiniais aukštais reitingais ir būsimomis pergalėmis gali būti dar ankstoka. Apklausos – viena, o kas iš tiesų at-eis balsuoti – visai kita.

Lietuvos radijas

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Daug kur Šventajame Rašte kal-bama apie neturto palaimą ir turto pragaištingumą. Palaiminimų kal-ne Jėzus kalbėjo: „Palaiminti be-turčiai dvasia, nes jų yra Dangaus Karalystė“ (Mt 5, 3). Evangelijoje pagal Luką randame Jėzaus pasaky-mą: „Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo Karalystę!“ (Lk 18, 25). Ta-čiau tas pats evangelistas mums pa-sakoja apie turtingą žmogų Zachie-jų, pelniusį Jėzaus palankumą.

Zachiejus buvo muitininkas tai-gi tarnavo okupantams, rinko mo-kesčius ir už darbą dalį pinigų pasi-laikydavo sau. Daug kas manė, kad jis yra nesąžiningas žmogus. Jėzus keliaudamas per Jerichą pamatė į medį įsilipusį muitininką Zachie-jų, pakvietė jį ir panoro apsilankyti jo namuose. Jėzaus elgesiu daugelis pasipiktino, nes muitininkai neturė-

jo gero vardo ir buvo laikomi nusi-dėjėliais – kaipgi geras žydas galėtų tarnauti okupantams!?

Minia dažnai apie žmones spren-džia neteisingai. Ją lengva suklaidin-ti, nes ji nepajėgi matyti žmogaus širdies. Paaiškėja, kad iš pažiūros sukčiaujantis muitininkas yra daug geresnis už daugelį teisiųjų. Zachie-jus, žvelgdamas Jėzui į veidą, sako: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto aš atiduodu vargšams ir, jei ką nors nu-skriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“ (Lk 19, 8). Koks šio turtingo žmo-gaus didžiadvasiškumas!

Evangelijos pamoka aiški: iš pini-gų ir turto nereikia daryti stabo. Ne žmogus turi tarnauti turtui, bet tur-tas žmogui. Turtingas žmogus leng-

vai gali tapti savo turto auka. Kad taip neatsitiktų, visuomet derėtų prisimin-ti tą į medį įlipusį Zachiejų, kuris no-rėjo pamatyti Viešpatį. O kai žmogus „lipa į medį“, kad daugiau pinigų su-sikrautų, Viešpats praeina pro šalį, ir žmogus lieka be tikėjimo ir sąžinės. Jis Dievą iškeičia į pinigą.

Kita Evangelijos pamoka – ragi-nimas būti didžiadvasiais. Mažadva-sis duoda elgetai kelis centus ar kur nors į vargšams remti pastatytą aukų dėžę suberia atliekamus metalinius pinigėlius ir taip nuramina sąžinę, kad yra geras žmogus. Didžiadvasis duoda ne tai, kas atlieka, bet tai, kas jam pačiam būtų reikalinga. Krikš-čionis yra skatinamas siekti didžia-dvasiškumo.

Trečioji Evangelijos pamoka – gerus darbus daryti slapta, kad tik Dievas žinotų. Kartą Jėzus kalbėjo: „Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų ma-tomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalyda-mas išmaldą, netrimituok sinagogo-

se ir gatvėse, kaip daro veid mainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmo-kestį“ (Mt 6, 1–2).

Šiluvoje neseniai palaidojome šimtametį kunigą Eduardą Simašką, Bažnyčiai tarnavusį net 74 metus. Jis gyveno labai kukliai, kaip ir dera ge-

ram kunigui. Jo turtas buvo žmonės, kuriuos mylėjo ir siekė vesti į Dievo karalystę. Kelerius metus prieš mirtį šis kunigas padovanojo parapijai savo kuklų namelį, kurį buvo įsigijęs Šilu-voje. Po mirties paliko tik savo para-šytus pamokslus ir lentynas knygų, kurios buvo jo vienintelis turtas.

Su dideliu nerimu kartais žvel-giu į žmonių populiariais laikomus pasauliečius, valdžios pareigūnus ar kunigus, jei matau, kad jie myli pinigus ir daiktus. Daiktai ir pini-gai tikinčiajam neturi užstoti Die-vo. Daiktai turi tarnauti bendram žmonių gėriui ir padėti kurti Dievo karalystę tarp mūsų.

Šiandien Lapių parapijoje neei-linis sekmadienis. Žmonės, atsta-tę Laisvės paminklą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, dėkoja Dievui už laisvę ir už tuos žmones, kurie dėl bendro gėrio išėjo ginti tė-vynės ir paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Dabartinėje mate-rialioje visuomenėje šie žmonės yra

tikri šviesuliai. Savanoriai ir pokario laisvės gynėjai yra mūsų tautos tur-tas, kuriuo galime pagrįstai didžiuo-tis. Ir, žinoma, budėti, kad mes patys nebūtume savanaudžiai, mąstantys tik apie save, bet savo turimu gėriu didžiadvasiškai dalytumės su kitais, kurie to gėrio stokoja.

Komentarai

Savaitės komentaras

Didžiadvasis turtuolis

Rinkimų džinas jau paleistas iš butelio

Pamokslas, pasakytas Lapių bažnyčioje 2010 m. spalio 31 d. po šv. Mišių pašventi-nus miestelio aikštėje atstatytą paminklą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę.

Iš pinigų ir turto nereikia daryti stabo. Ne žmogus turi tarnauti turtui, bet turtas žmogui. Turtingas žmogus lengvai gali tapti savo turto auka.

Bene didžiausia šios rinkimų kampanijos naujovė yra ta, kad įgyvendi-nant Konstitucinio Teismo sprendimą kandidatuoti į savivaldybės tary-bas galės ne tik partijų keliami pretendentai, bet ir pavieniai piliečiai.

Taip, sutaupome elektros energijos

Ne, tai neigiamai atsiliepia žmonių

sveikatai

Man tas pats

6 proc.

85 proc.

9 proc.

Ar verta dukart per metus persukinėti

laikrodžių rodykles?Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Seimas priėmė Pilietybės įsta-tymą, bet dar klaus Konstitucinio Teismo (KT), ar dvigubos piliety-bės ribų išplėtimas neprieštarau-ja Konstitucijai. Dviguba pilietybė leidžiama NATO ir ES šalyse gyve-nantiems mūsų piliečiams, lietuvių kilmės asmenims kaimyninėse vals-tybėse ir dar kitais atvejais. Darbo frakcijos narys Kęstutis DAUKŠYS balsavo prieš šį įstatymą.

Kaip manote, koks bus šio Pilie-tybės įstatymo likimas?

Manau, anksčiau ar vėliau reikės jį iš naujo svarstyti. Nežinau, ką pa-sakys KT, bet, mano galva, tas įstaty-mas prieštarauja sveikam protui. Pir-ma, mes bandome Lietuvą paversti virtua lia valstybe. O antra, įteisinome, kad vienoje pasaulio dalyje gyvenan-tys lietuviai yra prastesni už kitus. Kuo blogesnis Brazilijoje gyvenantis lietuvis už gyvenantįjį, pavyzdžiui, Kanadoje?

Nereikėjo plėsti dvigubos pilie-tybės ribų?

Konstitucija leidžia tik atskirus dvigubos pilietybės atvejus. Sutik-čiau, kad tas atvejis būtų tik vienas: didžiulę naudą Lietuvai teikiantis žmogus gali turėti dvigubą pilietybę. Tik tada. O visais kitais atvejais kiek-vienas žmogus privalo apsispręsti, ku-riai valstybei jis įsipareigoja.

Kai kurios šalys nepripažįsta dvigubos pilietybės, bet užmerkia akis, jei jos pilietis turi ir kitą pasą. Blogas toks kelias?

Amerikiečiai užmerkia akis. Bet jeigu kiltų koks rimtas konfl iktas, tos akys labai greitai atsimerktų. Man įdomus toks paprastas dalykas: kaip Lietuvos pilietis būdamas, pavyzdžiui, ir Airijos pilietis, galės spręsti, kai iš-kils koks nors konfl iktas tarp Lietu-vos ir Airijos dėl kokių nors paprastų ekonominių ar kultūrinių dalykų.

Bet mes prarandame savo pi-liečius.

Prarandame savo piliečius dėl kitų priežasčių. Reikia Lietuvoje sukur-ti tokią aplinką, tokį gyvenimo lygį, kad jiems nereikėtų išvažiuoti į už-sienį ir gvieštis kitos pilietybės. Be to, ES neturi reikšmės, kokios vals-tybės pilietybę tu turi. Visiems ES piliečiams laisvas judėjimas. Šitokiu įstatymu skatiname pilietybių kolek-cionavimą.

Prieštarauja sveikam protui

Martyno Vidzbelio nuotrauka

52010 lapkričio 6 • Nr. 87–88 (9002–9003)Valstiečių laikraštis Ūkis

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

AB „Lytagra“ techninės priežiū-ros specialistai lanko šalies žemdir-bius, kurie yra įsigiję įmonės par-duodamos technikos, ir padeda parengti žiemai kombainus, trak-torius, atlieka techninę diagnosti-ką, su žemdirbiais aptaria, kiek ir kokių atsarginių dalių reikia, patei-kia jų sąrašus. Iš anksto užsakant atsargines dalis taikomos nuolai-dos, kurios gerokai atpigina tech-nikos remonto darbus.

Daug dėmesio skiriama ne tik „Lytagros“ technikos pirkėjams. Žemdirbiams, turintiems žemės ūkio mašinų, kurių prekių žen-klams atstovauja „Lytagra“, siū-loma į ūkius pasikviesti įmonės technikos inžinierius. Jie įvertina technikos būklę ir, jei neįmanoma pataisyti vietoje, nemokamai nu-veža į „Lytagros“ dirbtuves, su-taiso ir pargabena atgal.

VL žurnalistų aplankyti „Lytag-ros“ klientai teigė esantys paten-kinti laiku suteikiama šios įmonės specialistų pagalba ir konsulta-cijomis.

Gyrė našumą

Pasvalio rajono ūkininkas Vydas Gabriūnas dirba 630 ha žemės, augi-na javus, rapsus, ankštines kultūras. Apdirbant tokį plotą praverčia pagal pažangiausias technologijas sukurta žemės ūkio technika. „Džiaugiuosi įsi-gijęs sėjamąją „Amazone CIRRUS 6001 Special“, – pasakojo V.Gabriūnas. – Anksčiau turėjau 4 m darbinio plo-čio mašiną, bet padidėjus poreikiams pirkau 6 m. Tai labai naši technika – per dvi pamainas galima apsėti dau-giau kaip 80 ha. Išskirtinė „Amazone“ savybė – geras guolio grūdui sufor-mavimas. Sėkla gula į savotišką grio-velį su suspaustu dugnu, todėl ten kaupiasi daugiau drėgmės ir augalas greičiau sudygsta.“

V.Gabriūnas neslėpė, kad ne visus sudėtingos sėjamosios privalumus per-kando išsyk. „Tai sudėtinga, kompiute-rizuota technologija, todėl daug kon-sultavomės su „Lytagros“ specialistais,

dar ir dabar praverčia jų patarimai. Kai išmoksti panaudoti technikos privalu-mus, tada supranti, kad išleisti pinigai atsiperka“, – kalbėjo ūkininkas.

Įmonės techninės priežiūros spe-cialistų konsultacijos V.Gabriūnui pra-vertė ir dirbant su prikabinamu „Ama-zone“ purkštuvu „UG 3000 Nova“. „Purkštuvu tenka dirbti labai inten-syviai nuo pavasario iki rudens, tad svarbu, kad tai būtų kokybiška tech-nika, – teigė ūkininkas. – Purkštuvas labai našus, talpus, su lengvai plau-nama talpykla. Išnaudoti purkštuvo galimybes taip pat daug padeda „Ly-tagros“ konsultantai.“

Kombainai parengti poilsiui

Didžiausias V.Gabriūno pirkinys iš „Lytagros“ yra kombainas „New Hol-land CX8060“. Jį saugoti žiemą paren-gė „Lytagros“ specialistai. Techninės priežiūros inžinierius Arūnas Puido-kas sakė, kad kombainams veikiant labai trumpą laikotarpį svarbu tin-kamai juos paruošti saugoti. „Reikia sutepti mazgus, atlaisvinti diržus, at-likti kitus darbus, kad technika veiktų patikimai ir ilgai tarnautų, – aiškino A.Puidokas. – Mūsų specialistai atlie-ka tokius darbus, taip pat patikrina, ar visi mechanizmai, detalės tinka-mai veikia. Atvykę į ūkius atliekame ir kitos iš AB „Lytagra“ įsigytos tech-nikos apžiūrą bei diagnostiką.“

V.Gabriūnas džiaugiasi, kad jo javų

kombainas „New Holland“ nekelia jo-kių rūpesčių ir kitais metais vėl veiks visu pajėgumu. „Negirdėjau, kad ku-ris nors pažįstamas ūkininkas gailė-tųsi pasirinkęs „New Holland“ – šios mašinos tarnauja patikimai ir yra itin patogios, jų kabinos erdvios ir tylios, tad kombainininkas gali dirbti ilgai ir nepavargti“, – sakė V.Gabriūnas.

Biržų rajone apie 2 tūkst. ha ūkyje su šeima ūkininkaujantis Dalius Linke-vičius irgi gyrė „New Holland“. Ūkinin-ko angare parengti žiemai stovi 5 tokie kombainai – du iš jų naujausi CX8070. „Nemaža dalis laukų skiriama ekolo-giniams javams, tad ten daug žolių, – pasakojo jis. – Taigi kombainais dirba-ma tikrai daug, bet jie patikimai veikia ir itin sunkiomis sąlygomis.“

Seniausias „New Holland“ kombai-nas CX840 šiame ūkyje tarnauja 8 se-zonus, bet tebėra puikios techninės būklės. Ūkininkas jau seniai tapo įmo-nės „Lytagra“ klientu. Jo kieme stovi 3 „New Holland“ traktoriai, telespkopinis krautuvas, sėjamoji „Amazone CIRRUS 6001 Special“ ir trąšų barstytuvas ZA-M. Ūkio inžinierius Zenonas Kavaliaus-kas pridūrė, kad „Lytagros“ parduoda-ma technika veikia našiai. „Teisingai ją valdyti padeda „Lytagroje“ rengia-mi praktiniai seminarai, mokymo kur-sai“, – pasakojo specialistas.

Ruoštis reikia iš anksto

D.Linkevičius minėjo, kad jo ūkio mechanizatoriai pasibaigus darbyme-

čiui ima ruošti techniką kitam sezonui. „Po apžiūros išsiaiškiname, kokias de-tales reikia keisti, teikiame paraiškas pardavėjams, „Lytagros“ techninės priežiūros specialistų padedami re-montuojame“, – pasakojo ūkininkas.

Pasak įmonės „Lytagra“ žemės ūkio technikos pardavimo ir techni-nės priežiūros vadovo Donato Žie-delio, tokias technikos patikras viso-je Lietuvoje klientams pageidaujant atlieka kvalifi kuoti įmonės techninės priežiūros specialistai. „Iki žiemos ap-lankome ūkininkus, žemės ūkio ben-droves, nustatome jų mašinų techni-nę būklę, konsultuojame ir, jeigu rei-kia, priimame paraiškas reikiamoms detalėms įsigyti, – pasakojo jis. – Taip pat siūlome sudėtingesnius remonto darbus atlikti centrinėse dirbtuvėse Kaune arba Panevėžyje.“

Pasibaigus darbymečiui AB „Ly-tagra“ atsarginių dalių vadybininkai, glaudžiai bendradarbiaudami su ga-myklomis, pirkėjams gali pasiūlyti už-sakyti atsargines dalis žiemos metu ir jas pristatyti palankesnėmis sąlygo-mis. Žemdirbiai žiemą ruošdami tech-niką kitų metų darbams gali daugiau sutaupyti, laiku ir neskubėdami atlikti darbus, o svarbiausia, sumažinti gedi-mų tikimybę sezono metu, kai brangi kiekviena darbo valanda.

Naudingos paslaugos visiems

„Lytagra“ rudenį bei žiemą tei-kia ir daugiau viliojančių pasiūlymų

ne tik šios įmonės technikos pir-kėjams, bet ir visiems šalies žem-dirbiams. „Nesvarbu, iš kur jie yra įsigiję fi rmų „New Holland“, JCB, „Krone“, „Amazone“, „Horsch“ ar kitų mūsų partnerių pagamintos technikos, ją AB „Lytagra“ techni-nės priežiūros dirbtuvėse ar savi-ninko patalpose galime suremon-tuoti, atlikti diagnostiką, įvertinti, užsakyti ir pateikti reikiamų deta-lių. Remontui naudojamos mūsų tiekiamos originalios detalės“, – teigė Donatas Žiedelis. Šiuo metu „Lytag ros“ technikos specialistai vyksta į ūkius, atlieka žemės ūkio mašinų apžiūrą ir diagnostiką. Jei reikia sudėtingesnio remonto ir savininkas pageidauja, mašina nemokamai nuvežama į centrines remonto dirbtuves, o suremon-tuota grąžinama savininkui. Tech-nikos remonto darbams iki 2011 m. kovo mėn. 1 d. taikoma net 20 proc. nuolaida. Visiems atliktiems darbams suteikiama garantija. AB „Lytagra“ techninės priežiūros tar-nyba teikia paslaugas visoje šaly-je. Kauno ir Panevėžio dirbtuvė-se atliekami sudėtingesni darbai, o Vilniaus, Alytaus, Šiaulių, Plungės ir Šakių rajonuose paslaugas teikia mobilios brigados.

AB „Lytagra“ techninės priežiū-ros dirbtuvėse pradėta teikti ir tapo populiari nauja paslauga – specialia medžiaga užpildomos žemės ūkio mašinų ir pramonės įrenginių padan-gos. Jos tampa nepažeidžiamos ir ne-kelia problemų jas eksploatuojant.

Konsultacijos techninės priežiū-ros, remonto ir atsarginių detalių įsigijimo klausimais teikiama

tel.: (8 37) 405 408, (8 37) 405 480, el. paštu servisas@lytagra.lt

„Lytagra“ padeda pasirengti kitam darbymečiuiAB „Lytagra“ techninės priežiūros specialistai lankosi ūkiuose, konsultuoja ir padeda žemdirbiams paruošti saugoti nenaudojamas mašinas, su ūkių specialistais aiškinasi atsarginių dalių poreikį mašinų remontui. Tardamiesi su žemdirbiais planuoja centrinių remonto dirbtuvių darbą žiemos laikotarpiu ruošiant žemės ūkio techniką ateinančių metų darbams.

D.Žiedelis ir A.Puidokas teigia, kad pakviesti specialistus apžiūrėti ir dia-gnozuoti technikos būklę gali ne tik „Lytagros“ klientai.

„Lytagros“ techninės priežiūros inžinierius A.Puidokas, ūkio inžinie-rius Z.Kavaliauskas, techninės priežiūros vadovas D.Žiedelis, ūkininkas D.Linkevičius apžiūrėjo ir aptarė kombainų parengimą žiemai.

Pasak V.Gabriūno, „Lytagros“ techninės priežiūros specialistų konsultacijos padėjo panaudoti daug naudingų sėjamosios „Amazone CIRRUS 6001 Spe-cial“ savybių.

D.Linkevičius patenkintas ūkyje veikiančiais trimis įvairių modelių „New Holland“ traktoriais. Autoriaus nuotraukos(Užs. 1047)

6 2010 lapkričio 6 • Nr. 87–88 (9002–9003)Valstiečių laikraštisPasaulis

Amerikiečių žurnalas „Forbes“ sudarė didžiausią įtaką žmoni-jai darančių planetos gyventojų sąrašą.

Įtakingiausiu pasaulio žmogu-mi išrinktas Kinijos vadovas Hu Dzintao. Jis iš pirmos sąrašo vie-tos išstūmė JAV prezidentą Baraką Obamą. 67 metų Hu Dzintao yra Kinijos komunistų partijos gene-ralinis sekretorius, penktadalio Že-mės gyventojų vadovas, o Kinijos ekonomika pagal apimtį planetoje yra antra (po JAV).

Antroje vietoje likęs B.Obama, anot „Forbes“, gali guostis tuo, kad vis dar vadovauja galingiausiai pa-

saulio armijai ir dinamiškiausiai ekonomikai.

Į pirmą 68 galingiausiųjų penke-tuką dar pateko Saudo Arabijos ka-ralius Abdula bin Abdulas Azizas al-Saudis, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir popiežius Benediktas XVI, kurį žurnalas pavadino „didžiausiu žemišku autoritetu 1,1 mlrd. sielų“. Šešta tapo Vokietijos kanclerė An-gela Merkel, septintu – Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Ka-meronas. Aštuntas yra JAV federa-linio atsargų banko vadovas Benas Bernankė, devinta – Indijos nacio-nalinio kongreso prezidentė Sonija Gandi, dešimtas – „Microsoft“ įkū-rėjas Bilas Geitsas.

Įdomu, kad turtingiausias pasau-lio žmogus meksikietis Karlosas Sli-mas teužima 22 vietą. Svarbiausios tarptautinės organizacijos – Jungti-nių Tautų – generalinis sekretorius Pan Gi Munas atsidūrė net 47 po-zicijoje. 57 pozicijoje puikuojasi ne-sugaunamasis teroristas Osama bin Ladenas.

VL inf.

Dr. Manvydas Vitkūnas

Graikijoje esančios užsienio šalių ambasados, taip pat Italijos, Prancū-zijos ir Vokietijos lyderiai tapo pavo-jingų laiškų-bombų adresatais. Jau išaiškinta apie penkiolika bandero-lių, kuriose buvo sumontuoti nedide-lio galingumo sprogstamieji užtaisai. Kai kurios banderolės sprogo. Suimti keli asmenys, priklausantys graikų anarchistų grupuotėms.

Sužalojo pašto kurjerę

Pirmos bombos Graikijoje buvo aptiktos dar lapkričio 1 dieną. Viena bomba, siųsta į Meksikos ambasa-dą Atėnuose, sprogo banderolę nešu-sios kurjerių pašto darbuotojos ranko-se. Moteris patyrė sužalojimų. Antrą banderolę, skirtą Olandijos amba-sadai, spėta sėkmingai padaryti ne-kenksmingą. Kitą dieną bombos buvo aptiktos Rusijos ir Šveicarijos amba-sadoms skirtoje korespondencijoje. Į Šveicarijos ambasadą patekusi bom-ba sprogo.

Daug mėnesių neramumų ka-muojamos Graikijos policija, iki šiol daugybę kartų stojusi į kovą su anar-chistais ir kitais protestuotojais per gatvių riaušes, susidūrė su nauju iššū-kiu. Buvo labai sustiprinta visos diplo-matinėms atstovybėms skirtos kores-pondencijos patikra.

Kurjerių pašto paskirstymo punkte buvo rasta bomba, įmontuota Vokie-tijos ambasadai skirtame siuntinyje. Bombos taip pat siųstos į Čilės, Bel-gijos, Olandijos ir Bulgarijos ambasa-das. Be to, du siuntiniai su bombomis buvo rasti oro pašto siuntose, siųstose iš Atėnų oro uosto į Olandijos miestą Hagą. Viena bomba turėjo patekti į Europos Sąjungos teisėsaugos agen-tūros (Europolo) būstinę.

Bombos Europos lyderiams

Sprogstančios banderolės buvo skirtos ne tik ambasadoms bei tarp-tautinėms institucijoms, bet ir kai ku-riems Europos lyderiams. Į Vokieti-jos kanclerės Angelos Merkel biurą pristatyta cilindro formos banderolė,

tariamai išsiųsta iš Graikijos ūkio mi-nisterijos. Kanceliarijos darbuotojai iš-kvietė išminuotojus, kurie nustatė, kad cilindras prifarširuotas sprogmenų.

Italijos premjerui Silvijui Berlus-koniui skirta banderolė į šalį pateko privačiu siuntų pervežimo įmonės lėktuvu. Jam nusileidus Bolonijos oro uoste, banderolę perėmė pareigūnai. Apžiūrint siuntinį, paketas sprogo. Laimei, niekas rimčiau nenukentėjo.

Graikijos valdžia 48 valandoms uždraudė iš šalies oro paštu gaben-ti bet kokias siuntas. Įtarimo šešė-lis iškart krito ant kairiosios politi-nės pakraipos Graikijos anarchistų grupuočių. Remiantis kurjerių pašto įmonių darbuotojų parodymais, buvo sulaikyti du 22 ir 24 metų „Ugninės

sąmokslo kuopelės“ nariai. Vienam iš jų pateiktas įtarimas ne tik siun-tus banderoles su sprogstamosiomis medžiagomis, bet ir padėjus bombą Atėnų maršrutiniame autobuse. Vai-kinus pareigūnai sulaikė su įkalčiais: jiedu turėjo du pistoletus „Glock“, ne-paršaunamas liemenes ir du nespėtus išsiųsti paketus su sprogstamosiomis medžiagomis. Vienas paketas buvo adresuotas Prancūzijos prezidentui Nikolia Sarkozy. Teroristai dėvėjo pe-rukus, tačiau išvaizdos pakeitimas ne-sutrukdė pareigūnams juos identifi -kuoti. Per sulaikymą tarp anarchistų ir policininkų kilo trumpas susišaudy-mas. Šiuo metu ieškoma dar penkių teroristų bendrininkų.

Ko siekia anarchistai?

Europoje anarchistai aktyviausiai veikia pietų šalyse – Italijoje, Ispani-joje ir Graikijoje. Beje, pats terminas anarchizmas yra kilęs iš graikų kal-bos ir pažodžiui reiškia „be valdovų“. Tai tam tikra pažiūrų visuma ar netgi

politinė fi losofi ja, teigianti, kad hie-rarchinės valdymo formos yra ne tik nereikalingos, bet ir žalingos. Anar-chistai pasisako prieš bet kokią val-džią, priverstinį santykių visuomenėje reguliavimą, mokesčius ir daugelį kitų visuotinai priimtų gyvenimo normų. Mainais jie siūlo socialinius santy-kius, paremtus laisvų asmenų sava-noriškumu, lygiateisiškumu, abipuse pagalba. Dalis anarchistų pasisako už taikų savo reikalavimų siekimą, kiti griebiasi smurtinių metodų.

Neseniai Lietuvos anarchistų tink-lalapis anarchija.lt perspausdino ano-niminio anarchisto laišką iš Graikijos „Mes neturime konkrečių programų ir ateities vizijų, mes veikiame!“ Laiš-ke, be kitą ko, rašoma: „Mūsų judėji-mas metai iš metų vis auga. 1995 m. lapkričio 17-osios demonstracijoje Salonikuose buvo tik 120 mūsiškių, o šiais metais jau susirinko 1 200 žmo-nių (nors manome, kad šis skaičius gerokai per mažas). Atėnuose į pa-našią demonstraciją atėjo 7 000 anar-chistų, į kitas susirenka apie 2 000.

Šių metų gruodžio 6-ąją Salonikuose į gatves išėjo apie 3 000 anarchistų ir antiautoritarų, o Atėnuose – 10 000. Vyko mūšiai su policija, mus nuodijo dujomis ir suiminėjo. Anarchizmas daugeliui patinka dėl to, kad jis yra la-bai laisvų formų. Vienintelis dalykas, kurį supratau 15 metų dalyvaudamas anarchistiniame judėjime, yra tas, kad svarbiausia yra veikti – veikti patiems, be niekieno pagalbos.“

Už ką ir prieš ką kovoja anarchis-tai, dažnai lieka paslaptimi ir jiems patiems.

Daktaras Bomba

Graikų anarchistų surengta „bom-bų paštu“ akcija privertė prisimin-ti šios rūšies terorizmo pradininką amerikietį Teodorą Kačinskį, kuris nuo 1976 iki 1995 metų terorizavo JAV, tariamai kovodamas už geresnę žmonijos ateitį. 1942 metais Čikago-je gimęs vyras studijavo Mičigano ir Harvardo universitetuose, dėstė mate-matiką prestižiniame Berklio univer-sitete Kalifornijoje. Vėliau T.Kačinskis pasitraukė iš viešojo gyvenimo, pra-dėjo savo slaptą karą už žmonijos gerovę ir nusprendė naikinti, jo ma-nymu, labiausiai pažangai kliudan-čius žmones. Kovos būdu jis pasirin-ko laiškus-bombas, kurias siuntinėjo būsimoms aukoms. T.Kačinskis nu-žudė reklamos fi rmos, vykdžiusios naftos kompanijos „Ecson“ užsaky-mus, direktorių Tomą Moserį, Ame-rikos Medkirčiu pramintą didžiausios medienos ruošos korporacijos savi-ninką Gilbertą Šiurėjų bei garsų in-žinierių, kompiuterių kūrimo įmonės savininką Hju Kempbelą. Sužalotųjų sąraše – garsūs genetikai, dirbtinio in-telekto kūrėjai, chemikai, aviakompa-nijos „United Airlines“ prezidentas ir kiti įžymūs žmonės.

Federaliniam tyrimų biurui (FTB) niekaip nesisekė sugauti Unabomberiu praminto mirtį nešančių laiškų siuntė-jo. Už jo galvą buvo paskirta milijono dolerių premija, pasitelkti netgi eks-trasensai, bet viskas buvo veltui.

Po ilgų paieškų Unabomberis buvo išaiškintas. Pasirodė, jog matematikos mokslų daktaras T.Kačinskis, atsisky-ręs nuo viso pasaulio, gyveno trobelė-je Montanos valstijos kalnuose, mito žvėriena, uogomis, grybais ir žuvimis, kūrė geresnio pasaulio viziją, rašė ma-nifestus ir paštu siuntinėjo bombas. Teismas nuteisė kalėti Unabomberį, dabar jau dažniau vadinamą Daktaru Bomba, kalėti iki gyvos galvos.

Graikai bombomis užvertė EuropąAmerikiečių teroristas, Unabomberiu ir Daktaru Bomba pramintas Teodoras Kačinskis liūdnai pagarsėjo laiškų-bombų siuntinėjimu. Jis turi gausų būrį pasekėjų tarp Graikijos anarchistų.

Išrinkti pasaulio įtakingiausieji

Įtakingiausių pasaulio žmogumi pa-skelbtas Kinijos vadovas Hu Dzintao.

crimetv.ro nuotrauka

Unabomberis T.Kačinskis laiškais-bombomis nužudė 3 ir sužeidė 28 žmones. VL archyvo nuotrauka

Graikijos policija, iki šiol daugybę kartų stojusi į kovą su anarchistais per gatvių riaušes, susidūrė su nauju iššūkiu – paštu siunčiamomis bombomis.

EPA-Eltos nuotrauka

Dėl talentingo tapytojo ir kolekcininko, Lietuvos dailininkų są-jungos garbės nario, Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro profesoriaus

Kazio Varnelio mirties savo ir viso Seimo vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą Velio-nio artimiesiems ir bičiuliams, visiems, kam Jo darbai ir atminimas yra brangūs.

Visą gyvenimą paskyręs kūrybai, menininkas buvo vienas iš nedau-gelio XX a. lietuvių dailininkų, kurių kūryba pripažinta tarptautiniu mastu. Jo vertingi darbai – puikus pavyzdys, kiek daug gali nuveikti žmogus per Dievo jam skirtą laiką.

Tapytojo talentas ir rūpestis meno puoselėjimu buvo įver-tinti LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi ir ordino „Už nuo-pelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Vilniaus dailės akade-mijos garbės daktaro laipsniu, Vilniaus miesto tarybos įteikta Šv. Kristoforo statulėle.

Šią iškilią asmenybę, pelniusią prestižinių apdovanojimų, draugai ir bendraminčiai visada prisimins kaip šviesų ir kūrybingą žmogų.

Irena DegutienėLietuvos Respublikos Seimo pirmininkė

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Veislininkystė pateko į aklavietę

Šeštadienis

15 psl.

Sveikata

Kol aiškinamasi, ar nešvaistomos valstybės lėšos, sąnarių protezavimo operacijų laukiantys ligoniai pasmerkti kęsti skausmus.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

7 psl.

Lankomės pas Dainų gy-venvietėje įsikūrusius Zitą ir Romaldą Vaitelavičius, kurių valdos šiemet pri-pažintos gražiausiomis Jurbarko rajone.

Lina Juškaitienė

25 psl.

Sodybą saugo tėviškės rieduliai Ligoninės ir pacientai liko be protezų

Ūkininkas matininkus pa-sitinka ginkluotas, nors jie atvažiuoja matuoti ne jam, bet kaimynams priklausan-čio sklypo.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

25 psl.

Svetima žemė traukia kaip magnetas

Paskutinės rudens godos

17 psl.

11 psl.

Sodyba

Jei ne žvaigždės, dirbtų fotografuojančiu staliumi

Gunaras Kakaras – vienin-telio pasaulyje etnokosmo-logijos muziejaus įkūrėjas ir vadovas – dėkingas buvu-siems kolegoms astrono-mams, kurie jo sumany-mams retai pritardavo.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

Dvidešimt metų vykdytos veislininkystės strategijos rezultatais nepatenkinti nei ūkininkai, nei atsakingų institucijų vadovai.

Vida Tavorienė,VL žurnalistė

Ruduo jau prarado savo spalvas. Šalnos ir vėjai nu-skabė miške lapus, nužnai-bė darželiuose žiedus, nu-lenkė žolynus. Ruduo ant nieko nepyko, šie jo dar-bai – ne griovimas, o gam-tos palydėjimas pailsėti. Ji to nusipelnė.

Selemonas Paltanavičius

Ūkininkų žinios