Valstiečių laikraštis 2011 03 12

Download Valstiečių laikraštis 2011 03 12

Post on 28-Mar-2016

229 views

Category:

Documents

11 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 03 12

TRANSCRIPT

  • Laisvs pergal prie totalitarizm

    Elektronins atliekos po kojomis besimtantys milijonai

    etadienis inomas menininkas Vaidotas

    ukas ragina branginti autentikas ms gamtos ir kultros formas, krato enklus ir simbolius, ap-mstyti visa tai profesionaliai, be pompastikos ir verklenim.

    Sodyba

    Vilniaus rajono sodininkai mgjai pirmieji susidomjo Vy-riausybs suteikta lengvata.

    Sveikata

    Ruden jausdavome ilges, o pavasar keniame nuo nuotai-kos pokyi. Jauiams isek, sunkiau pakeliame protinius ir fi zinius krvius.

    Mokslininkams atradus skie-pus ir pradjus skiepyti, medici-noje vyko perversmas daugelis lig inyko. Taiau dabar situacija prastja: mons ima manyti, kad skiepai nereikalingi.

    iandien VL su priedu

    Treiadien VL su priedukinink inios

    2011 m. kovo 12 d., etadienis Nr. 20 (9039) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    (Us. 36)

    Kovo 11-oji ir atgaila

    Nei laisv, nei tikjimas Dievo negali apsaugoti nuo ibandy-m ir dideli sunkum, kuriuos iandien patiria daugelis Lie-tuvos gyventoj. Mes tapome laisvi, bdami laisvei visikai nepasiruo.

    Apie tai 4 p. f

    Politinis turgus be kasos aparat

    Politiniai turgs valstybje, o kartais net aukcionai vyksta po kiekvien rinkim. Nesvarbu, k rinkome Seim ar savival-dybi tarybas. Kitaip, matyt, greitai ir nebus.

    Gal dl menko iprusimo, o gal kam nors specialiai siekiant i-kreipti faktus. Taip neretai atsi-

    randa dirva pakirsti pasitikjim svarbiausiomis valstybingumo vertybmis, savitiems istorijos vertinimams.

    K apie tai mano istorikai ir politologai?

    Nukelta 3 p. f

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Aplinkos ministerija neskuba isiaikinti, kiek alyje sukaupiama brangi elektronini atliek, taiau jau suskaiiavo, kiek milijon gaut vedusi j surinkimo mokest.

    Apie tai 4 p. f

    Uaugo nauja nepriklausomos Lietuvos karta 20-meiai jaunuoliai. Daugelis j jau maai k ino apie an met vykius. Kodl?

    Giedrius Krunauskas,Marius Vakaris

    Didiuosiuose miestuose manoma pagal ES taisykles atsikratyti elektronini atliek, o k daryti gyvenantiesiems nedideliuose miesteliuose ar kaimuose? ia irgi pradingsta labai daug elektronini atliek. Bet niekam tai nerpi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • 2 Aktualijos 2011 m. kovo 12 d. Nr. 20 (9039)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Daugelis gyventoj neturi kur dti sugedusi ar atgyvenusi elektronini prietais jie imeta-mi konteinerius, paliekami pake-lse ar pamikse. Lietuvai nesise-ka vykdyti sipareigojim Europos Sjungai tokias atliekas surinkti ir perdirbti. Todl ne tik teriame aplink nuodingomis mediago-mis, bet ir nepasinaudojame gali-mybe dar kart panaudoti jau per-dirbtas atliekas, kuriose yra daug itin brangi aliav.

    Reikalavimai grietesni

    Pagal ES direktyvas kiekviena ES alis per metus privalo surink-ti ir perdirbti 4 kg elektros ir elek-tronins rangos atliek vienam gy-ventojui. Taigi Lietuvoje turt bti surinkta 1213 tkst. t elektronini atliek. Daugoka, tiek surinkti nepa-vyksta, todl gresia baudos. Taiau ms nerangum Briuselis neketina atsivelgti i met vasario mne-s Europos Parlamentas pradjo dis-kusijas dl direktyvos sugrietinimo. Ketinama reikalauti, kad 2016-aisiais kiekvienoje alyje bt surenkama net 6585 proc. susikaupusi elektroni-kos atliek (dabar apie 44 proc.), i j 5075 proc. perdirbama, o 5 proc. panaudojama i naujo.

    Akivaizdu, kad ioje srityje reikia permain, kitaip ES grasina baudo-mis arba visuotinio atliek mokes-io vedimu. Svarbu, kad Vyriausyb nesumanyt ukrauti visos atsako-mybs verslo struktroms, Kauno prekybos, pramons ir amat rm (KPPAR) surengtose diskusijose prie apskritojo stalo kalbjo ios institu-cijos generalinis direktorius Vytau-tas ileikis.

    Atliek brangumas

    Be kita ko, Europos Parlamentas taip pat sieks grieiau kontroliuoti elektros ir elektronikos atliek eks-port ES nepriklausanias alis.

    Dl nelegalaus elektronins ran-gos eksporto ES praranda milini-kus kiekius aliav. Juk milijone mo-bilij telefon yra 250 kg sidabro, 24 kg aukso, 9 kg paladio ir net 9 t vario, vardija Europos Parlemento

    narys Karlas Heincas Florencas.ES valstybi pateikiami duomenys

    rodo, kad surenkama ir tinkamai per-dirbama tik apie 30 proc. nebenaudo-jamos rangos. Kai kuriose ES vals-tybse gerokai virijamas iuo metu nustatytas metinis 4 kg elektronini atliek vienam gyventojui surinki-mo tikslas, taiau Lietuva ir kai kurios kitos alys gerokai nuo jo atsilieka. Manoma, kad kasmet daugiau kaip 8 mln. t pasenusios elektronins ran-gos imetama svartynus.

    Pasak Lietuvos elektros ir elektro-nins rangos gamintoj ir importuo-toj asociacijos (EEPA) direktoriaus Giedriaus Mikulsko, iuo metu apie 30 proc. susidarani elektronini atliek surenka gamintojai ir impor-tuotojai, apie 10 proc. patenka s-vartynus, o net apie 60 proc. surenka neinia kas ir neinia kur tos atliekos patenka. Tikriausiai jos pelningai eks-portuojamos, o valstyb nevykdo ES direktyvos.

    Lietuvoje kai kurios elektronins atliekos patenka metalo lauo aik-teles. Taiau metalo lauo supirkjams danai neapsimoka jas atrinkti ir per-duoti perdirbjams.

    Metalo lauo supirkjams tai yra papildomas vargas. Pasvarstykime. Metalo supirkjai nusiperka atliek u 600 Lt/t, suriuoja ir galvoja kodl turiau jas perrinkti ir elek-tronines atliekas nemokamai kakam atiduoti. Juk ia prek, aliava. To-

    kiu atveju kai kurie metalo supirkjai supresuoja visas atliekas, pasakoja UAB Kuusakoski atliek tvarkymo padalinio vadovas Saulius Norkaitis.

    Kai taip atsitinka, teka tepalai, bga freonas ir kitos mediagos.

    G.Mikulskas piktinasi: Elektro-nines atliekas presuoti metalo lau yra nusikaltimas. Tokiu bdu aplin-k isiskiria tiek pat teral, kiek nu-vaiavus 15 000 kilometr automo-biliu.

    Aplinkos ministerijos Atliek tvar-kymo strategijos skyriaus vyr. specia-list Ingrida Valaviien tai girdda-ma tegali pasakyti, kad verslininkams ir gyventojams trksta atsakomybs jausmo.

    Niekas nenori inoti, kiek yra atliek

    Vis bd pradia, kad Lietuvo-je jokia institucija neveda elektroni-ni atliek apskaitos kiek j yra, kas jas surenka ir kur jos patenka. Vis vilgsniai krypsta Aplinkos minis-terij, taiau I.Valaviien mus rami-na: Bus apskaita, bus, tik neskubki-te, ne viskas i karto. Kai tik Seimas priims Atliek tvarkymo, Pakuoi atliek ir Mokesio u aplinkos ter-im statym pakeitimus, tada ir ve-sime apskait.

    Taiau gal kaip tik nuo apskaitos ir reikia pradti? tai ir G.Mikulskas sako, kad iai sriiai labai trksta skaid rumo. Daugelis pagalvosite ar yra ia k slpti, juk atliekos. tai ir

    klystate. Didel elektronikos atliek dalis yra itin vertinga.

    J perdirbimas danai atsiperka vien pardavus atliekose esanias antri-nes aliavas. Taigi didel dal ES u-duoties Lietuva vykdyt, jeigu pavyk-t apskaityti visas alyje susidaranias elektronikos atliekas bei inoti, kur jos atsiranda ir kur prapuola, sako G.Mikulskas.

    Taigi alia ms mtosi milijonai. Kakas sugeba apie 60 proc. atliek

    surinkti ir pelningai eksportuoti, o Aplinkos ministerija puoselja planus ne tik graiuoju gyventojus tikinti, kad jie patys pristatyt atliekas nu-matytas vietas, bet ir neatsisako nor nepaklusniuosius bausti. ie svarsty-mai siutino Kauno krato pramonin-k ir darbdavi asociacijos viceprezi-dent Vaclov Vytaut Peatausk.

    Darbo vieta svartynas

    Kol Aplinkos ministerija ir jai pavaldios struktros ieko pasitei-sinim dl sunkiai vykdom ES di-rektyv rinkti elektronines atliekas, kai kurie atliek perdirbjai suranda veiksming ir originali bd, kaip tokias atliekas rinkti. tai Klaipdoje iniciatyvos msi viena udaroji akci-n bendrov. Ji vliau tapo vieja s-taiga. Taigi talkinant savivaldybei ori-ginaliai mstantys verslininkai kart nuvyko svartyn, surinko ten iuk-les kapstanius mones, nuve juos iltas patalpas, nupraus, pamaitino, pasil drabuius darbui ir pasirayti darbo sutart. Beveik visi pasira. I esms beteisiai mons net nesitikjo, kad kas nors juos gali darbinti. Dabar jie legaliai perrenka svartyn paten-kant metal ir elektronines atliekas. Tiesa, ne visiems patiko gyventi pa-silytose patalpose. ie mons bran-gina laisv. Taiau darbo neatsisako. Usidirba ne tik pragyvenimui.

    I svartyno surinktos elektro-nins atliekos smirdi, ne kiekvienas nort ar galt dirbti tok sunk,

    bet nauding darb. Paskui mes tas atliekas atrenkame, ivalome, iardo-me, pasakoja UAB Kuusakoski atliek tvarkymo padalinio vadovas S.Norkaitis. Tokia klaipdiei patir-timi galt pasinaudoti ir kit miest valdia bei verslininkai.

    Atliekos niekam nerpi

    Didiuosiuose miestuose mano-ma pagal ES taisykles atsikratyti elek-tronini atliek, o k daryti gyvenan-tiesiems nedideliuose miesteliuose ar kaimuose? ia irgi pradingsta labai daug elektronini atliek. Bet nie-kam tai nerpi.

    Planuojama, kad sigaliojus nau-jiems statymams vartotojai gals vi-sas elektronines atliekas atgabenti ir prekybos vietas. Taigi slygos gy-venantiesiems miestuose palengvs, bet i esms nepasikeis slygos gy-venantiesiems kaimuose ar nedide-liuose miesteliuose. tai EEPA ke-tina rengti akcijas visoje Lietuvoje, bet irgi daugiausia didmiesiuose ar rajon centruose.

    sigaliojus mintiems statymams atliekas bus galima neribotai atneti kiekvieno gamintojo ar importuo-tojo prekybos arba platinimo viet. Teorikai kiekvienoje savivaldybje turt bti pakankamai elektronini atliek surinkimo aikteli, taiau rea-liai yra kitaip.

    Europos Sjungos valstybi pateikiami statistiniai duomenys rodo, kad surenkama ir tinkamai perdirbama tik apie 30 procent nebenaudojamos rangos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Valstyb neturt verslo ukrauti uduotimisRimas Mennikovas, TOPO grups mons TC Investicija darb vadovas

    Lietuviai ino ir supranta, kas yra elek-tronins atliekos, koki mediag jose gali bti. Todl daug kas specializuojasi jas atrinkti, iardyti ir parduodi. Dauge-liui moni tai yra net pragyvenimo al-tinis. Kita vertus, gyventojai nepakanka-mai vieiami, kad elektronines atliekas btina atiduoti perdirbti, kad j negali-ma tiesiog ukasti ar kitaip atsikratyti. Esant dabartinms slygoms surinkti 4 kg elektronini atliek vienam gyven-tojui yra sunku. Labai trksta informaci-jos. Be to, valstyb neturt verslui skir-ti toki uduoi. tai Estijoje veikiama kitaip nra joki uduoi, taiau su-renkama 4,1 kg elektronini atliek vie-nam gyventojui.

    Silo vesti absoliut mokestAndrius Burba, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys

    Tikiuosi, kad Seimo pavasario sesijoje priimsime naujus statymus ir j papil-dymus. inau, kad bus siloma vesti ab-soliut mokest. Tokiu atveju bt apmo-kestinamos visos preks ir sumokamas mokestis biudet, o valstybs galiota institucija tas las naudot. Ms skai-iavimais, biudet surinktume apie 200 mln. Lt. Taiau a tokiam pasily-mui nepritarsiu. Mano nuomone, tai bt didelis smgis verslui. Gal net kai kurios mons tokio smgio neatlaikyt ir bankrutuot.

    Elektronins atliekos po kojomis besimtantys milijonai

    iuo metu apie 30 proc. susidarani elektronini atliek surenka gamintojai ir importuotojai, apie 10 proc. patenka svartynus, o net apie 60 proc. surenka neinia kas ir neinia kur tos atliekos patenka.

    (Us. 141)

    EEPA direktorius Giedrius Mikuls-kas piktinasi: Elektronines atliekas presuoti metalo lau yra nusikal-timas. Autoriaus nuotrauka

  • Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Dainius Kreivys, sikibs kio ministro kd, antradien j ga-liausiai paleido, o interpeliacij Seime atlaiks energetikos minis-tras Arvydas Sekmokas parlamen-to sprendimu dirbs toliau.

    Susiteps, bet padorus ir siningas?

    Vyriausiajai tarnybins etikos ko-misijai (VTEK) konstatavus, kad kio ministras D.Kreivys supainiojo vieuosius ir privaius interesus, skir-damas Europos Sjungos las (ma-daug 6 mln. Lt) su juo siejamoms monms, ministras pagaliau paleido kd, kuri laiksi sikibs nuo skan-dalo pradios. Premjerui Andriui Ku-biliui jis teik atsistatydinimo parei-kim, bet ir paskui atkakliai kartojo, es nenusieng etikai.

    VTEK ivados nenustebino, ta-iau su jomis sutikti negaliu. Para-mos su manimi siejamoms monms niekada neskyriau, keli pastraip pareikime teig D.Kreivys, nors savo parau pats patvirtino l skyrim.

    Atrodo, kad ministras nesitikjo tokios baigties. Ofi cial pareikim jis iplatino valanda vliau. prasta sau povyza VTEK verdikt sukritikavo ir A.Kubilius, o jo pasisakymas bt ti-ks ir D.Kreivio iteisinimo atveju.

    Sprendimas gana keistas, bet ne-stebina. (...) Visada tikjau D.Kreivio siningumu, padorumu ir idealiz-mu, kalbjo A.Kubilius.

    Kandidat ministro post nevardija

    Skandalo pabaigos ivakarse tiek D.Kreivys, tiek A.Kubilius veng ur-nalist. Atsistatydinus D.Kreiviui, i Vyriausybs jau negirdti ir kalb apie akluosius fondus, kuriuos minis-trais tap verslininkai galt perduoti jiems priklausanias akcijas, nors apie toki fond steigim adta praneti po keli dien, kai Prezident Dalia Grybauskait vasario pabaigoje pa-kartojo, kad nesitraukdamas i posto D.Kreivys kompromituoja ir save, ir Vyriausyb.

    Kol kas neaiku ir tai, kas pakeis D.Kreiv kio ministro poste. Vie-nas daniausiai minim bsim kio ministr yra buvs Panevio miesto meras konservatorius Vitas Matuzas. Jis Valstiei laikraiui kategorikai neig jau gavs pasilym i premjero. Be urnalist, niekas man nepasi-l uimti kio ministro post, o jei-gu tok pasilym gauiau, j btinai svarstyiau, sak V.Matuzas.

    Be jo, kio ministrus pretenduo-ja ir dabartinis kio viceministras Ri-mantas ylius.

    Ikilo grsm visai Vyriausybei

    Seimo TS-LKD frakcijos seninas Jurgis Razma tikino, kad nei parla-mente, nei su premjeru nra kalbta apie galimas kandidatras.

    Toki svarstym net nebuvo, to-dl nra inoma, kiek galt bti kan-didat, jau nekalbant apie konkreias pavardes, sak J.Razma.

    Kodl premjeras lkuriuoja ir ar kandidatr nevardijimas galjo kaip nors bti susijs su ketvirtadien vy-kusia interpeliacija energetikos minis-trui A.Sekmokui, neaiku. J.Razma i karto pasak, kad nra joki gali-mybi, jog interpeliacija A.Sekmokui pavykt.

    A.Sekmokas atsilaik

    Interpeliacij ministrui A.Sekmo-kui gruod pateik 70 Seimo nari (i 141). A.Sekmokas klausimus parla-mentarams ratu atsak dar prie Ka-ldas, todl pirm pavasario sesijos dien Seimas jau sprend, ar ministro atsakymai, pakartoti ir i Seimo tri-bnos, patenkino parlamentarus. In-terpeliacijos tekst perskait frakcijos Tvarka ir teisingumas seninas Va-lentinas Mazuronis.

    Pripastu, kad galbt ne visi darbai atlikti taip, kaip suplanuo-ta (...), per baigiamj kalb sak A.Sekmokas. Gerbiamieji Seimo nariai, priimsiu t sprendim, kur js padarysite, su pagarba ir atiduo-du savo, kaip energetikos ministro, to-lesnio darbo likim js rankas.

    Ministro atsakymai Seimo na-rius tikino, todl i 128 parlamenta-r A.Sekmoko atsakymams pritar 66 Seimo nariai, 53 buvo prie, o 11 susilaik.

    3Aktualijos2011 m. kovo 12 d. Nr. 20 (9039)Valstiei laikratis

    Vertybi priepriea

    Pasak istoriko Arvydo Anuaus-ko, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, prie du deimtmeius visuomenje vyrav lkesiai pakito. Laisvs ir nepriklau-somybs siekius pakeit ekonominiai tikslai, todl iomis dienomis matome tam tikr vertybi prieprie.

    Visi pamiro ir cenzras, ir KGB, ir priespaud, ir prievart, ir defi ci-tus, ir skurd daugel dalyk, ku-riuos pergyveno dauguma visuome-ns nari. Pamirtame, kad tame fone tyliai tnojo nedemokratins struk-tros, kurios lauk, kada gals susi-doroti ar su Sjdiu, ar su nepri-klausomybs alininkais, kalbjo A.Anuauskas.

    Istoriko nuomone, kaip tik demo-kratijos ir laisvs, pergals prie to-talitarizm akcentavimas, kartu su tautine simbolika ir istoriniais pasa-kojimais, galt bti labiau supranta-mas iomis dienomis.

    Neinaudotos galimybs

    Mykolo Romerio universiteto do-centas Gintaras Aleknonis mano, kad Kovo 11-oji atrio monms rankas, ir stebisi, kodl iki iol visuomen tuo menkai naudojasi.

    Jie tarsi pririti ir tebelaukia: mums valdia turi duoti, mums kiti turi duoti ir taip toliau. Kiekviena karta turi savaip prasminti istorijos datas, kalbjo docentas.

    Kaip pavyzd jis nurod JAV ne-priklausomybs dienos minjimo tra-dicijas. Kiekviena karta turi surasti, kas jai svarbu. Tik tada ta vent bus vente. Tai nra vien prisiminim die-

    na, bet laisvs ir isivadavimo i tota-litarins valstybs simbolis, sak G.Aleknonis.

    Gandai ir tikrov

    Viename vedijoje islaptintame dokumente teigiama, kad paskutinis Soviet Sjungos vadovas Michailas Gorbaiovas sutiko su Lietuvos ne-priklausomybs paskelbimu, taiau es u tai pareikalavo 21 mlrd. rubli ir norjo, kad Klaipda tapt Kalinin-grado srities dalimi.

    1990 met kovo 9 dien vedijos generalinio konsulo Dago Sebastia-no Alanderio, dirbusio tuometiniame Leningrade, pasiraytame dokumente kalbama remiantis nevardytu alti-niu Vilniuje. Buvs Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmi-ninkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad vedijos pra-dti skelbti islaptinti diplomatinio susirainjimo dokumentai apie Kovo 11-osios ivakares yra vertingi, taiau juos btina irti atsargiai.

    T dokument reikm labai di-del, a labai diaugiuosi, kad jie pra-dedami skelbti, nes tursime papil-domos informacijos, kuri, be abejo, reikia irti su tam tikru atsargumu. Bet tai pads, jei kas nors tyrins tuos vykius, gauti daugiau tiesos ir teisin-gesn vaizd, kas vyko prie Kovo 11-j ir po jos, kaip buvo informuo-jamos usienio vyriausybs, sak V.Landsbergis.

    Jis prisimin, kad Maskva gs-dino i Lietuvos, jai atkrus ne-priklausomyb, atimti Klaipd, kaip Antrojo pasaulinio karo trof-j. Neva M.Gorbaiovas to reika-lavs i A.Brazausko. Visa tai gali bti pusiau antis arba gandai, sak V.Landsbergis.

    (Us. 58)

    Laisvs pergal prie totalitarizme Atkelta i 1 p.

    Mykolo Romerio universiteto docentas G.Aleknonis mano, kad Kovo 11-oji at-rio monms rankas, ir stebisi, kodl iki iol visuomen tuo menkai naudojasi. Eltos nuotrauka

    Skirtingi dviej ministr likimaiTris dienas Lietuvos politikos vandenyne usi audra i Vyriausybs laivo ivert vien ministr, kit jo bendraygiams pavyko igelbti.

    9 proc.

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

    Ar tenkina kovo 1-j prasidjusio gyventoj

    ir bst elektroninio suraymo sistema?

    Taip, nes tai labai patogu, taupo laik

    Ne, nes per

    daug sudting ir nereikaling

    klausim

    Nedomina, nes nemoku naudotis

    internetu

    65 proc.

    26 proc.

    Priepilnis.Saul teka 6.43, leidiasi 18.16.

    Rytoj Poryt

    Vjuotus penktadienio orus lm Atlanto ciklonas. Jo debesys, po truput atsitraukdami, ian-dien kur ne kur dar pabers krituli, vyraus sniegas, taiau sidienojus saul or ildys iki 16 laipsni ilumos. Sekmadienio orai dar labiau primins pavasar. Nakt isigiedrinus temperatra kris iki 38 laipsni alio. Kai kur susidarys rkas, taiau dien jis isisklaidys ir numatomi saulti, be krituli orai. Temperatra kils iki 49 laipsni ilumos. Ps piet, pietryi vidutinio stiprumo vjas. Pirma-dien debes bus daugiau. Nakt temperatra svyruos nuo 3 laipsni alio iki 2 laipsni ilumos. Dien vietomis truput palis, bet Lietuvos gyventojus lepins 510 laipsni iluma. Deja, antradien tirtesni debesys vl atne krituli, vjas pasisuks i vakar, iaurs vakar, todl bus varbokas. Nakt vyraus panai temperatra kaip ir nakt prie tai, o dien oras suils iki 27 laipsni ilumos.Treiadien iluma dar labiau atsitrauks, taiau prognozuojami daugiausia sausi orai.

    iandienOrai

    Natalija Nikolajenko

    Dien: +1 +6

    Nakt: -1 -6

    Atsistatydinus D.Kreiviui, i Vyriau-sybs jau negirdti ir kalb apie akluosius fondus. Eltos nuotrauka

    Dien: +3 +8 Dien: +5 +10

    Nakt: -3 +2Nakt: ~0

  • 4 2011 m. kovo 12 d. Nr. 20 (9039)Valstiei laikratis

    Stasys Jokbaitis

    Politiniai turgs, o kartais net aukcionai vyksta po kiekvien rin-kim. Nesvarbu, k rinkome Seim ar savivaldybi tarybas. Kitaip, ma-tyt, greitai ir nebus. Kai alyje veikia bene trys deimtys partij, sunku ti-ktis, kad vien dien visi ms tau-tieiai prads mstyti vienodai ir ims balsuoti u t pat partiei ar nepar-tini kandidat sra.

    Taip nebus, nors valdios manda-tus pelnani partij pamau ma-ja. mons pradeda atskirti pelus nuo grd ir vis daniau renkasi tradicines,

    jau sitvirtinusias visuomenje parti-jas. Taiau kol kas skmingai ir nelabai skmingai rinkimuose pasirodiusios partijos, nordamos i laimtoj suburti valdanij daugum ir isirinkti savo mer, priverstos ssti prie deryb stalo ir dertis. Ir beveik visada tos derybos virsta paprasiausiu politiniu turgumi.

    Ms bus meras, jums atiteks vicemeras, o jums administraci-jos vadovo kd, o js gausite dvie-j komitet pirminink postus... madaug tokias kalbas dabar galima

    girdti dieniniuose, vakariniuose, naktiniuose partij atstov pasitari-muose. Ir netgi Briuselyje ar Stras-bre, kur posdiauja kai kurie ms politikai. Slygas, be abejo, diktuo-ja daugiausia koziri, kitaip tariant, viet savivaldybs taryboje, turintys naujai irinkti politikai.

    Gerai, jei visiems pakanka taking post ir visi lieka patenkinti j daly-bomis. O jei vis jgos apylygs, va-riant, kas su kuo ir prie k, gali bti ne vienas, be to, visi nori turti savo mer. tai tada ir prasideda politiniai turgs, post mainai, vairios kom-pensacijos, idavysts, perbgimai i vienos stovyklos kit, konkurent juodinimai, grasinimai, bauginimai.

    Politin pozicija, ideologija, pro-gramos, su kuriomis eita rinkimus, ir netgi bsim vadov kvali kacija ar kompetencija tokiais atvejais nere-tai tampa tik antraeiliu dalyku. Svar-bu, kaip nors susiderti, bet kokia

    kaina pasiekti kompromis, sukurpti valdanij daugum ir proporcingai isidalyti valdios portfelius.

    Ar ne taip iuo metu vyksta dvie-jose ms sostinse tikrojoje ir bu-vusioje laikinojoje? Daugiausia man-dat savivaldybs tarybos rinkimuose Vilniuje pelniusiam Artrui Zuokui aplink save telkiant socialdemokra-tus ir Darbo partijos atstovus, tre-ioje vietoje pagal ikovot mandat skaii atsidr konservatoriai-krik-demai planuoja koalicij su Lietuvos

    lenk rinkim akcijos ir Rus aljanso bloku bei galbt su tvarkieiais, ku-riuos vilioja ir zuokininkai.

    Konservatoriai kart, atrodo, vi-sai nesibaido kurpti toki, velniai tariant, domi koalicij, kurioje j galimi partneriai savo gretose turs buvus KBG ininieri, moter, pel-niusi ne vien Rusijos valstybs ins-titucij apdovanojim.

    Tvyns sjungos, matyt, jau nebegsdina ir galima dvikalbyst lenkikai kalbaniuose rajonuose, ir pavardi raymas lietuvikuose pasuose nelietuvikais ramenimis. Kad kaip nors isilaikyt sostins valdios balne, kai kurie Tvyns sjungos veikjai, atrodo, pasiry praryti net bjauriausi varl. Ir netgi susitaikyti su tuo, kad Vilniaus mero kd uimt koks nors Lietuv ne-retai skundianio, su rykiu akcen-tu lietuvikai kalbanio Lenk rin-kim akcijos vedlio bendraygis ar

    net jis pats. Tuomet ie politikai su dar didesniu kariu galt kelti vj ms valstybje ir u jos rib apie neva Lietuvoje paeistas lenk tau-tins maumos teises.

    Taiau dl valdios sostinje be-siniaujantys konservatoriai ir dau-giausia mandat laimjusi Artro Zuoko suburta kompanija gali likti ir prie suskilusios geldos. Sostin-je bandoma burti koalicij, apie ku-ri ukulisiuose iki iol kalbta tiktai puse lp. Tautini maum blokas

    ir tvarkieiai paskelb apie savo o -cialias jungtuves, o mero post si-lo Rolando Pakso bendraygio Al-manto Petkaus kandidatr. Prie ios nekaip kvepianios koalicijos kvie-iami prisidti darbieiai ir social-demokratai.

    Ne maiau nirtinga kova dl val-dios vyksta ir Kaune. ia per rinki-mus daugiausia bals gavusi Tvyns sjunga su krikionimis demokra-tais paskubjo pareikti, kad ir kit kadencij valdys miest.

    Taiau, kaip sakoma, neperoks griovio, niekuomet nesakyk Op. Prajusi savait buvo iplatinta i-nia, kad Kauno valdi formuos ne garsiai apie savo pergal trimitav konservatoriai, o tikriausiai Darbo partija, Vieningas Kaunas, social-demokratai, partija Tvarka ir teisin-gumas, Liberal ir centro sjunga. Kartu jie Kauno miesto savivaldybje turt 22 mandatus i 41. Mero pos-tas tuomet atitekt jau ne konserva-toriui Andriui Kupinskui, o versli-ninkui Visvaldui Matijoaiiui.

    domiausia iuose dviej sostini politiniuose turguose yra tai, kad Kau-ne konservatoriai piktinasi, jog ia be-siformuojanti kita valdanioji dauguma bando i j paverti lyg jau ir isikovot valdi, o Vilniaus konservatoriai b-tent taip ir elgiasi bando atimti j i daugiau mandat laimjusij.

    Dvigubi politins morals ir tak-tikos standartai? Atrodo, taip. Kai jie pradedami taikyti dar tik formuo-jant valdi, sunku tiktis, kad viskas pasikeis j gavus. Taip ir gyvename nuo vien rinkim iki kit, nuo vie-no politinio turgaus iki kito. Nra jame tik kasos aparat, kurie, kaip tikina dabartiniai valdantieji, visk itraukt i elio.

    Kovo 11-j susirinkdami dkoti Dievui u nepriklausomybs dova-n, kiekvienas atsineame sav igyve-nim dl atgautos laisvs ir dabarties sunkum. Vieni yra ilaik nepajudi-nam sitikinim, kad prie dvideimt vienus metus atkurta Lietuvos nepri-klausomyb buvo didel Dievo dova-na, kiti iuo pasirinkimu abejoja, o tre-ti su anuometiniu Kremliaus lyderiu lidi dl sovietins imperijos grities.

    Nei laisv, nei tikjimas Dievo negali apsaugoti nuo ibandym ir dideli sunkum, kuriuos iandien patiria daugelis Lietuvos moni. Mes tapome laisvi, bdami laisvei nepasiruo. Prie Kovo 11-j joks Moz nevediojo ms keturiasde-imt met po dykum, kad btume galj pasiruoti laisvam gyvenimui. Dl to iandien turime atgailauti u visus klaidingus ingsnius.

    Laisv yra didel, bet sunki Dievo dovana, leidianti rinktis ne tik gr,

    bet ir blog: galima mylti mones ir jiems daryti gera, bet galima rpintis tik savo pinigine. Juo daugiau mo-gaus irdyje yra vergo dvasios, tuo jis yra didesnis savanaudis ir kartu ne-pajgus rinktis grio dl to visi ir keniame.

    Kovo 11-j Dievas mus paauk engti laisv gyvenim savo pro-tu, valia ir rankomis kurti tok gy-venim, kad visiems bt jauku ir saugu. Paauk, bet nepanaikino ga-limybs rinktis gr ar blog. Paliko mums atsakomyb u Lietuvos da-bart ir ateit.

    Vieni kovojo su blogiu ir elgsi at-sakingai. Deja, netrko ir toki, kurie

    nuo pirmj nepriklausomybs die-n pasirinko nesiningumo, netie-sos ir nusikaltim keli. Jie vog, k tik galjo, ir j rankose atsidr dide-l dalis Lietuvos monms priklau-sanio turto. Jie uvald didel dal visuomens komunikavimo priemo-ni, kad ios tarnaut j savanaudi-kiems tikslams.

    Taiau tai, kas iandien vyksta pas mus, nra kokia nors iimtis. ven-

    tojo Rato Koheleto knygoje skai-tome: Kas buvo, vl bus; kas vyko, vl vyks. Po saule nra nieko nauja! (Koh 1, 9). Blogis pasaulyje yra gy-vas nuo pirmj tv apsisprendimo klausyti ne Dievo, bet gundytojo, nuo apsisprendimo siekti laims bet ko-kia, net nuodms, kaina. iandien matome, kaip blogiui augti ir plisti padeda net tokios nuostabios komu-nikacijos priemons, kaip televizija ir internetas. Savanaudi ir vagi yra ne tik laisvoje Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tik kai kas bando mus ti-kinti, kad mes vieninteliai esame be-viliai ir kad vienintel ieitis bgti i Lietuvos.

    Mes nesame beviliai, nes daugu-ma lietuvi yra tikintys. Juk Kristus yra pasaks, kad tikjimu gyvenantis mogus savo gyvenim stato ant uo-los. Tiesa, daugelio tikjimas yra nu-silps ir tuo galima paaikinti, kodl tarp iandieni pesimist nemaai sutinkame ir tikini moni. Pir-mosios nepriklausomybs pradio-je ventojo Sosto atstovas, stebjs ms alies gyvenim, teig, kad lie-

    tuviai yra pamalds, bet stokoja tik-jimo painimo, o k tada kalbti apie posovietin kart, patyrusi prievar-tin ateizacij ir iandien stokojani gilesnio savo tikjimo painimo?

    Jzus Kristus atjo pasaul, prisi-m mogaus prigimt, kad nugalt nuodm ir tvirtint vilt grio per-gale. Kai Jzui mirtant ant kryiaus atrod, kad blogis galutinai triumfuo-ja, i tikrj buvo pakirstos jo aknys. Kur gyvena Krist tikintys mons, ten negali bti vietos kokiai nors ne-viliai. Todl Kovo 11-j visuomet galime vsti viltingai, bet drauge visi ir kiekvienas sipareigodami bti lais-vs aukliais ir nejais.

    Nuo ko pradti? Banyia nuolat kvieia mones atgail savo gy-venimo keitim. Vis pirma kvieia keisti klaiding mstym, kad visi-kai laimei utenka patenkinti savo norus. I tikrj laimingi tampame tuomet, kai turime drsos dl Dievo ir grio pergals ne tik darbuotis, bet ir itverti visokius sunkumus.

    Kovo 11-j atjome tik todl, kad turjome moni, pasiryusi u laisv sudti bet kokias aukas. Dabar laisv reikia tvirtinti. Tai padarysime tik pasirydami ne vaikytis klaidin-g laims mira, bet eiti Kristaus odio ir pavyzdio rodomu keliu. Suteik, Viepatie, mums malon ne-iklysti i io kelio.

    Komentarai

    Savaits komentaras

    Kovo 11-oji ir atgaila

    Politinis turgus be kasos aparat

    Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokbaitis

    Administrator (8 5) 210 0110

    Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeil Tarakeviien Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

    SODYBA, SODIET, BII AVILYS Irma Duboviien (8 5) 210 0112

    INIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Peelinien (8 5) 210 0042

    TVIKS VIESA Bernardas aknys (8 5) 210 0090

    SVEIKATAMeil Janorien (8 5) 210 0042

    KININK INIOS, Meil Tarakeviien (8 5) 210 0044

    ETADIENIS Nijol Baronien (8 5) 210 0035

    PRIEBLANDOS Vismantas ukleviius (8 5) 210 0042

    Dizaineriai (8 5) 210 0113

    Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

    KRATO KORESPONDENTAI:

    KAUNAS Albinas aplikas 8 655 74 524Gediminas Staniauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

    PANEVYS Vida Tavorien 8 615 75 183

    KELM Nijol Petroit (8 427) 56 797

    MS AUTORIAI: Algimantas ekuolis (raytojas), Jonas Maiukeviius (raytojas), Kazys Saja (raytojas), Sigitas Tamkeviius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

    REDAKCIJASaltoniki g. 29 / Sli g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. patas redakcija@krastospauda.lt

    SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniki g. 29 / Sli g. 3 (3 auk tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: emals g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

    Laikratis leidiamas nuo 1940 met. Spaus di na UAB Lietuvos ryto spaustuv, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti n spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra as 30 175 egz. In dek sas 0127; ISSN 10214526; us. Nr. 316. Rankraiai nerecenzuojami ir negrinami. U skelbim ir reklam turin bei kalb redakcija neatsako.

    Leidjas udaroji akcin bendrov

    Generalinis direktorius anas Panovas

    Administrator (8 5) 210 0110

    Reklamapardavimai@krastospauda.lt

    Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

    Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas Kaimo vaikai (8 5) 210 0110Knyg prekyba Viktorija Kanaeviit (8 5) 210 0070

    Laisv yra didel, bet sunki Dievo dovana, leidianti rinktis ne tik gr, bet ir blog.

    Gerai, jei visiems pakanka taking post ir visi lieka patenkinti j da-lybomis. O jei vis jgos apylygs, variant, kas su kuo ir prie k, gali bti ne vienas, be to, visi nori turti savo mer. Kaip tada?

  • 2011 m. kovo 12 d. Nr. 20 (9039)Valstiei laikratis 5Aktualijos

    Lietuvoje po gero pusmeio bus pradedamas analogins televizijos i-jungimas. Daugiau nei 50 met veiku-si mums prasta analogin televizija uleidia viet naujos kartos skaitme-ninei televizijai.

    Skaitmenins televizijos vedimas daugeliui moni sukels nepatogu-m, nes j televizoriai nustos rodyti. Tai taps problema visiems, o ypa kai-mo gyventojams, kurie neteks savo pagrindinio informacijos ir naujien gavimo altinio.

    Alytaus rajone gyvenantis Petras Ramokaitis nuogstauja, kad senasis televizorius 2012 m. nustos rodyti ir kininkas negals irti savo mgs-tam laid. Bendrov SELTEKA silo sprendim nedidelius, patikimus ir nebrangius TV priedlius. Jis leis Petrui ir toliau irti prastas laidas, vaizdas bus dar kokybikesnis, o, svarbiausia, matys kur kas daugiau TV kanal nei mat iki iol.

    Skaitmeninei televizijai irti btinas TV priedlis

    Skaitmenin televizija nuo prasti-ns skiriasi tuo, kad jos vaizdas ir gar-sas perduodamas skaitmeniniu signa-lu. iam signalui priimti ir pereiti prie skaitmeninio turinio, kiekvienam ekra-nui reikalingas TV priedlis. sigijus TV priedl, skaitmenine televizija naudotis labai paprasta. irovo jau turimas te-levizorius prijungiamas prie nedidelio priedlio ir lauko antenos.

    alia Latvijos sienos gyvenan-ti Birut Petrakien diaugiasi sigytu TV priedliu. Latvijo-je ir Estijoje analogin televizi-ja jau ijungta, todl nuspren-diau nebelaukti 2012 m. ir si-gyti SELTEKOS TV priedl jau dabar. Visada matau gra ir ryk vaizd, televizorius su priedliu visus ka-nalus rodo daug ge-riau, teigia Birut. O Zofi jai Skurdienei, gyvenaniai iemari seninijoje, Stoniavos kaime, SELTE-KA pagelbjo dar labiau, nes moteris dl vietovje esanios daubos negaljo be trikdi pasiirti net ini. SELTEKOS darbuotojai labai maloniai man padjo ir sumontavo reikaling rang, pristat TV priedl ikart namus, esu labai paten-kinta, sak Zofi ja. Ekologiniame ky-je gyvenaniai moteriai nuo iol nekyla problem vakarais pairti ne tik inias, bet ir mgstamus lietuvikus serialus.

    Su TV priedliu nemokama skaitmenin televizija

    Pasak lietuvik skaitmenins televizi-jos priedli gamintojos SELTEKA direkto-riaus Arno Vizgaiio, dabar kiekvienas, net ir paiame atokiausiame Lietuvos kampelyje gyvenantis mogus gali nau-dotis nemokama kokybika skaitmenine televizija. sigijus TV priedl, nemokamai galima irti iki 14 televizijos kanal: Lietuvos ryto televizij, LTV, LTV2, LNK, SPORT1, Liuks, BTV, Info TV, TV1, TV3, TV6, Balticum, BBC World ir TV Polo-nia. Jeigu pirkjas nori matyti daugiau kaip 14 nemokam program, jis gali sigyti SELTEKOS priedl kartu su kortele Skaitmenin GALA. Jau senokai vyksta

    akcija, kada pirkjai, sigydami SELTEKOS priedl, gauna galimyb nemokamai 3 mnesius irti iki 40 puikios kokybs program. Tereikia isirinkti vien i 3 silom SELTEKOS modeli, paymtu specialiu lipduku. iuo metu tokiais lip-dukais paymt SELTEKOS priedli dar galima sigyti visuose Lietuvos pato sky-riuose arba Senuk, TECHaso, Maxi-mos prekybos centruose.

    A.Vizgaitis ragina nelaukti, kol bus ijungta analogin televizija. Nortsi, kad mons jau iandien matyt daugiau TV kanal, diaugtsi savo mgstamo-mis laidomis be trikdi, bet kokiu oru. Dabar jau galime net kaimo sodybose gyvenantiems vartotojams pasilyti pa-tikimus SELTEKOS TV priedlius, teigia A.Vizgaitis. SELTEKOS mons darbuotojai pasirpina net ir atokiausiai gyvenaniais monmis. Jums nereikia specialiai va-iuoti rajono ar miesto centr. Norda-mi sigyti TV priedl ar jam tinkam an-ten, tai galite padaryti ir artimiausiame savo Lietuvos pato skyriuje, primena UAB SELTEKA vadovas.

    SELTEKOS TV priedliui net 3 met garantija

    Esame tikri dl ms gaminam TV priedli kokybs ir patikimumo, todl vieninteliai Lietuvoje suteikiame didesn nei statymai numato 3 met garanti-j, sako A.Vizgaitis. SELTEKOS priedli vaizdo kokyb ir patikimumas ibandy-tas daugiau nei 100 vietovi, vairiuose Lietuvos kampeliuose. iandien ne tik miesto, bet ir atokiausi kaimeli ir vien-kiemi gyventojai gali diaugtis kokybi-

    ku skaitmeni-ns televizijos vaizdo signalu. SELTEKOS TV priedliai yra patikimi, pasiymi pa-togiu valdymu, patrauklia kaina ir tuo, kad is renginys sukurtas ir gaminamas Lietuvoje. SELTEKOS TV priedliai sertifi -kuoti Vokietijoje, Anglijoje, jie saugs vai-kams, todl bet kur Lietuvoje gyvenantis mogus gali bti tikras, kad garantuotai matys savo mgstamus kanalus ir ne-turs dl to joki rpesi. SELTEKOS TV priedlio meniu yra lietuvi, rus ir len-k kalbomis.

    TV priedlius galite sigyti prekybos centruose ir elektronikos parduotuvse. Daugiau informacijos ir tikslesn parduotu-vi sra rasite apsilank SELTEKOS inter-neto svetainje www.patikimaspriedelis.lt. Atokiau gyvenantys Lietuvos miesteli ir kaim gyventojai SELTEKOS TV priedlius ras ir Lietuvos pato skyriuose.

    Prekyboje pasirodiusius lietuvikus skaitmeninius priedlius vertino ir Lie-tuvos pirkjai, ir nacionalinio konkurso Inovacij prizas komisija, trejus metus i eils UAB SELTEKA buvo apdovanota nacionaliniu inovacij prizu.

    Analogin televizija greitai bus ijungta

    (Us. 83)

    Treiadien Maskvos pietva-karinje dalyje, prie Federalins saugumo tarnybos (FST) akademi-jos, nugriaudjo sprogimas. Tokie sprogimai Rusijoje jau tampa kas-dienybe. Jei nukentjusij nra, juos beveik nekreipiama dmesio. Viena versij dabar teroristai no-rjo sualoti FST pareignus, ta-iau sprogmuo suveik per anksti. Kita tai protesto prie FST en-klas arba spjimas tarnybai. Su-tapimas ar ne t dien Maskvo-je viejo JAV viceprezidentas Do Baidenas.

    B.Obama gali ir neatvykti

    Nacionalinio antiteroristinio cen-tro (NAC) duomenimis, sprogstama-sis taisas sprogo apie 16 val. 30 min. Maskvos laiku (15 val. 30 min. Lie-tuvos laiku) autobus stotelje. Nu-kentjusij nra, iek tiek apgadinti netoliese stovj automobiliai. Anot tyrj, sprogmens galia prilygo 400 gram trotilo. Pakete buvo vairi ge-leini daikt. Po sprogimo Maskvo-je sustiprintas saugumas.

    D.Baidenas Rusij atvyko an-tradien. Madaug tuo pat metu prie dvejus metus JAV ir Rusija pasira- strategins ginkluots mainimo sutart, kuri buvo rati kuota vasar. Naujoji sutartis pakeit 2009 m. gruo-d nustojusi galioti START 1 sutart. D.Baideno vizito tikslas buvo tvir-

    tinti tuos naujus santykius. Anksiau Kremlius tvirtino, kad D.Baideno vizitas Rusijoje tai apilimas prie JAV prezidento Barako Obamos vizi-t, planuojam dar iais metais. Taiau dabar abejojama, kad JAV prezidentas atvyks paskatinti D.Medvedev da-lyvauti prezidento rinkimuose, kurie vyks kitais metais. D.Baidenas savo vizito metu gyr abu Rusijos lyderius: ir D.Medvedev, ir premjer Vladi-mir Putin.

    JAV tempia Rusij PPO

    Pagrindinis JAV viceprezidento vizito tikslas paremti Rusijos narys-t Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Rusijos derybos dl stojimo PPO tsiasi jau 17 met. Tam, kad alis prisijungt prie organizacijos, btinas vis 153 jai priklausani a-li sutikimas.

    Rusija yra vienintel didel pasau-lio ekonomika, kuri dar nra PPO nar. Gruod Europos Sjunga (ES) parm Rusijos naryst. Bdama PPO nare Rusija privals laikytis laisvos prekybos taisykli, todl ES tikisi, kad tada baigtsi duj prekybos

    politinis diktatas per Gazpromo monopol. Rusija privalt sutikti su ES direktyva atskirti energetikos ga-mybos ir perdavimo mones. Tai bt naudinga ir Lietuvai.

    JAV yra viena i valstybi, kuri dar turi pritarti Rusijos narystei. Treia-dien per susitikim su JAV vicepre-zidentu D.Baidenu Rusijos prezi-dentas D.Medvedevas ireik vilt, kad JAV padedama Rusija dar iemet taps PPO nare. D.Medvedevas taip

    pat pridr mans, kad Rusijos ir JAV ekonominiai ryiai galt bti kur kas glaudesni, jei alis tapt PPO nare. D.Baidenas paymjo, kad Rusijos naryst PPO yra labai svarbi Jungti-nms Valstijoms. Taiau jis paragino Rusij paaboti korupcij ir pagerinti alies investicin klimat. Investuo-tojai nori bti tikri, kad Rusijos teisi-n sistema j atvilgiu bus palanki ir sininga, sak D.Baidenas.

    Karinis tranzitas Afganistan

    D.Baideno vizito metu D. Med-vedevas pasira karinio tranzito per Rusijos teritorij Afganistan sta-tym. 2009 m. liepos 6 d. Maskvoje pasiraytas Rusijos ir JAV susitarimas suteikia teisin pagrind per Rusijos teritorij gabenti ginkluot, karin technik, karines mediagas ir perso-nal, skirt operacijoms, kurias vykdo Tarptautins paramos saugumui pa-jgos Afganistane.

    Pakeliui Rusij D.Baidenas aplank Suomij. Pasak suomi i-niasklaidos, vienas D.Baideno tiksl buvo gauti i Suomijos informacijos apie Rusij. JAV nori, kad Suomi-ja ir visa ES dalyvaut vadinamame JAV ir Rusijos santyki perkrovi-mo procese.

    VL, Eltos inf.

    Amerika parm Rusij

    Europos Sjungos (ES) ali dip-lomatijos vadovai ir NATO valsty-bi gynybos ministrai vakar Briu-selyje aptar padt Libijoje. Libijos

    sukilliai prao, kad tarptautin ben-druomen teisint skrydi drau-dim vir ios iaurs Afrikos alies.

    Jei Libija bt paskelbta neskrai-dymo zona, Libijos diktatoriaus Mu-amaro el Kada o lktuvai, i kuri mtomos bombos sukilli uimtose teritorijose, galt bti numuti. Dik-tatorius pareik, kad skrydi draudi-mas reikt pradt kar prie jo al.

    ES ieko galimybi didinti spau-dim M.el Kada ui, kad is nutrauk-t kruvin kov su sukilliais. Vakar vykusiame ES virni susitikime valstybi vadovai tarsi dar kart paraginti M.el Kadaf atsistatydinti. Ir ES, ir NATO silo, kad skrydi draudimas bt paskelbtas tik gavus

    Jungtini Taut ( JT) Saugumo Ta-rybos mandat bei pritarus kitoms regiono alims. Manoma, kad Rusija ir Kinija toki iniciatyv vetuos.

    ES usienio reikal ministrai kalba apie Bendrijos param visam regio-nui. Numatoma nansin ir praktin pagalba pabgliams i Libijos bei de-mokratizacijos proceso rmimas Tu-nise ir Egipte. O kol pasaulis neranda priemoni, kaip isprsti M.el Kada- o problem, jo karins pajgos baigia atsikovoti opozicijos uimtas Libijos teritorijas. M.el Kada ui itikimos pa-jgos pradjo operacij prie sukillius visoje alyje. Jos naudoja tankus, rake-tas ir karinius lktuvus.

    VL, Eltos inf.

    Libijos diktatorius perjo puolim

    Pasaulis

    D.Baidenas savo vizito metu gyr abu Rusijos lyderius: ir D.Medvedev, ir premjer Vladimir Putin. EPA-Eltos nuotrauka

    Rusijos derybos dl stojimo Pasaulio preky-bos organizacij tsiasi jau 17 met.

    (Us. 153)

    EPA-Eltos nuotrauka

    os gyvenan-iaugiasiLatvijo-televizi-

    nuspren-m. ir si-

    edl jau gra ir orius a-

    aris kaime, SELTE-

    au, nes moteris dlaubos negaljo be

    SELTEKOS

    kiemi gyventojai gali diaugtis kokybi-

    ku skaitmeni-ns televizijos vaizdo signalu SELTEKOS

  • 6 2011 m. kovo 12 d. Nr. 20 (9039)Valstiei laikratis

  • 92011 m. kovo 12 d. Nr. 20 (9039)Valstiei laikratis

  • Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Saul pasitinkant

    etadienis

    11 p.

    Sveikata

    Pristatome darovi veis-les, kurias siloma augin-ti ir kitose Europos Sjun-gos alyse.

    21 p.

    Mokslininkams atradus skiepus ir pradjus skie-pyti, medicinoje vyko per-versmas daugelis lig inyko. Taiau dabar situ-acija prastja: mons ima manyti, kad skiepai nerei-kalingi.

    Meil Janorien

    21 p.

    Nepasiskiepusieji rizikuoja gyvybe

    Lietuvikos ne tik Lietuvai

    Filipinus prie 87 metus sudarytu marrutu

    19 p.

    7 p.

    Sodyba

    Vaidotas ukas: gyvenu be svajoni ir traumNeseniai Vilniaus galerijoje Jukus gallery atidarytos parodos pavadinimas Kol dar esame Lietuvoje... privert suklusti ne vien inomo menininko Vaido-to uko talento gerbj. Taiau menininkas tikino kol kas neketins ivykti i Lietuvos.

    Nijol Baronien

    Ruden jausdavome ilges, o pavasar keniame nuo nuotaikos pokyi. Jauia-ms isek, sunkiau pake-liame protinius ir fi zinius krvius.

    Asta Bendorait

    Septyniolikos ekspedicijos dalyvi marrutas tssi nuo Vilniaus per Minsk, Abu Dab iki Manilos. Jos tikslas priminti Lietuvai ir Filipinams ymj Lietuvos keliautoj, raytoj ir ur-nalist Mat ali.

    Nijol Baronien

    Vilniaus rajono sodininkai mgjai pirmieji susido-mjo Vyriausybs suteikta lengvata.

    Irma Duboviien

    7 psl.

    Veriau nusipirkti nei nuomoti

    VLA1201VLA1202VLA1203VLA1204VLA1205VLA1206VLA1207VLA1208VLA1209VLA1210VLA1211VLA1212VLA1213VLA1214VLA1215VLA1216VLA1217VLA1218VLA1219VLA1220VLA1221VLA1222VLA1223VLA1224VLA1225VLA1226VLA1227VLA1228VLA1229VLA1230VLA1231VLA1232