valstiečių laikraštis 2011 03 12

Download Valstiečių laikraštis 2011 03 12

Post on 28-Mar-2016

231 views

Category:

Documents

11 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2011 03 12

TRANSCRIPT

  • Laisvs pergal prie totalitarizm

    Elektronins atliekos po kojomis besimtantys milijonai

    etadienis inomas menininkas Vaidotas

    ukas ragina branginti autentikas ms gamtos ir kultros formas, krato enklus ir simbolius, ap-mstyti visa tai profesionaliai, be pompastikos ir verklenim.

    Sodyba

    Vilniaus rajono sodininkai mgjai pirmieji susidomjo Vy-riausybs suteikta lengvata.

    Sveikata

    Ruden jausdavome ilges, o pavasar keniame nuo nuotai-kos pokyi. Jauiams isek, sunkiau pakeliame protinius ir fi zinius krvius.

    Mokslininkams atradus skie-pus ir pradjus skiepyti, medici-noje vyko perversmas daugelis lig inyko. Taiau dabar situacija prastja: mons ima manyti, kad skiepai nereikalingi.

    iandien VL su priedu

    Treiadien VL su priedukinink inios

    2011 m. kovo 12 d., etadienis Nr. 20 (9039) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    (Us. 36)

    Kovo 11-oji ir atgaila

    Nei laisv, nei tikjimas Dievo negali apsaugoti nuo ibandy-m ir dideli sunkum, kuriuos iandien patiria daugelis Lie-tuvos gyventoj. Mes tapome laisvi, bdami laisvei visikai nepasiruo.

    Apie tai 4 p. f

    Politinis turgus be kasos aparat

    Politiniai turgs valstybje, o kartais net aukcionai vyksta po kiekvien rinkim. Nesvarbu, k rinkome Seim ar savival-dybi tarybas. Kitaip, matyt, greitai ir nebus.

    Gal dl menko iprusimo, o gal kam nors specialiai siekiant i-kreipti faktus. Taip neretai atsi-

    randa dirva pakirsti pasitikjim svarbiausiomis valstybingumo vertybmis, savitiems istorijos vertinimams.

    K apie tai mano istorikai ir politologai?

    Nukelta 3 p. f

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Aplinkos ministerija neskuba isiaikinti, kiek alyje sukaupiama brangi elektronini atliek, taiau jau suskaiiavo, kiek milijon gaut vedusi j surinkimo mokest.

    Apie tai 4 p. f

    Uaugo nauja nepriklausomos Lietuvos karta 20-meiai jaunuoliai. Daugelis j jau maai k ino apie an met vykius. Kodl?

    Giedrius Krunauskas,Marius Vakaris

    Didiuosiuose miestuose manoma pagal ES taisykles atsikratyti elektronini atliek, o k daryti gyvenantiesiems nedideliuose miesteliuose ar kaimuose? ia irgi pradingsta labai daug elektronini atliek. Bet niekam tai nerpi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • 2 Aktualijos 2011 m. kovo 12 d. Nr. 20 (9039)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Daugelis gyventoj neturi kur dti sugedusi ar atgyvenusi elektronini prietais jie imeta-mi konteinerius, paliekami pake-lse ar pamikse. Lietuvai nesise-ka vykdyti sipareigojim Europos Sjungai tokias atliekas surinkti ir perdirbti. Todl ne tik teriame aplink nuodingomis mediago-mis, bet ir nepasinaudojame gali-mybe dar kart panaudoti jau per-dirbtas atliekas, kuriose yra daug itin brangi aliav.

    Reikalavimai grietesni

    Pagal ES direktyvas kiekviena ES alis per metus privalo surink-ti ir perdirbti 4 kg elektros ir elek-tronins rangos atliek vienam gy-ventojui. Taigi Lietuvoje turt bti surinkta 1213 tkst. t elektronini atliek. Daugoka, tiek surinkti nepa-vyksta, todl gresia baudos. Taiau ms nerangum Briuselis neketina atsivelgti i met vasario mne-s Europos Parlamentas pradjo dis-kusijas dl direktyvos sugrietinimo. Ketinama reikalauti, kad 2016-aisiais kiekvienoje alyje bt surenkama net 6585 proc. susikaupusi elektroni-kos atliek (dabar apie 44 proc.), i j 5075 proc. perdirbama, o 5 proc. panaudojama i naujo.

    Akivaizdu, kad ioje srityje reikia permain, kitaip ES grasina baudo-mis arba visuotinio atliek mokes-io vedimu. Svarbu, kad Vyriausyb nesumanyt ukrauti visos atsako-mybs verslo struktroms, Kauno prekybos, pramons ir amat rm (KPPAR) surengtose diskusijose prie apskritojo stalo kalbjo ios institu-cijos generalinis direktorius Vytau-tas ileikis.

    Atliek brangumas

    Be kita ko, Europos Parlamentas taip pat sieks grieiau kontroliuoti elektros ir elektronikos atliek eks-port ES nepriklausanias alis.

    Dl nelegalaus elektronins ran-gos eksporto ES praranda milini-kus kiekius aliav. Juk milijone mo-bilij telefon yra 250 kg sidabro, 24 kg aukso, 9 kg paladio ir net 9 t vario, vardija Europos Parlemento

    narys Karlas Heincas Florencas.ES valstybi pateikiami duomenys

    rodo, kad surenkama ir tinkamai per-dirbama tik apie 30 proc. nebenaudo-jamos rangos. Kai kuriose ES vals-tybse gerokai virijamas iuo metu nustatytas metinis 4 kg elektronini atliek vienam gyventojui surinki-mo tikslas, taiau Lietuva ir kai kurios kitos alys gerokai nuo jo atsilieka. Manoma, kad kasmet daugiau kaip 8 mln. t pasenusios elektronins ran-gos imetama svartynus.

    Pasak Lietuvos elektros ir elektro-nins rangos gamintoj ir importuo-toj asociacijos (EEPA) direktoriaus Giedriaus Mikulsko, iuo metu apie 30 proc. susidarani elektronini atliek surenka gamintojai ir impor-tuotojai, apie 10 proc. patenka s-vartynus, o net apie 60 proc. surenka neinia kas ir neinia kur tos atliekos patenka. Tikriausiai jos pelningai eks-portuojamos, o valstyb nevykdo ES direktyvos.

    Lietuvoje kai kurios elektronins atliekos patenka metalo lauo aik-teles. Taiau metalo lauo supirkjams danai neapsimoka jas atrinkti ir per-duoti perdirbjams.

    Metalo lauo supirkjams tai yra papildomas vargas. Pasvarstykime. Metalo supirkjai nusiperka atliek u 600 Lt/t, suriuoja ir galvoja kodl turiau jas perrinkti ir elek-tronines atliekas nemokamai kakam atiduoti. Juk ia prek, aliava. To-

    kiu atveju kai kurie metalo supirkjai supresuoja visas atliekas, pasakoja UAB Kuusakoski atliek tvarkymo padalinio vadovas Saulius Norkaitis.

    Kai taip atsitinka, teka tepalai, bga freonas ir kitos mediagos.

    G.Mikulskas piktinasi: Elektro-nines atliekas presuoti metalo lau yra nusikaltimas. Tokiu bdu aplin-k isiskiria tiek pat teral, kiek nu-vaiavus 15 000 kilometr automo-biliu.

    Aplinkos ministerijos Atliek tvar-kymo strategijos skyriaus vyr. specia-list Ingrida Valaviien tai girdda-ma tegali pasakyti, kad verslininkams ir gyventojams trksta atsakomybs jausmo.

    Niekas nenori inoti, kiek yra atliek

    Vis bd pradia, kad Lietuvo-je jokia institucija neveda elektroni-ni atliek apskaitos kiek j yra, kas jas surenka ir kur jos patenka. Vis vilgsniai krypsta Aplinkos minis-terij, taiau I.Valaviien mus rami-na: Bus apskaita, bus, tik neskubki-te, ne viskas i karto. Kai tik Seimas priims Atliek tvarkymo, Pakuoi atliek ir Mokesio u aplinkos ter-im statym pakeitimus, tada ir ve-sime apskait.

    Taiau gal kaip tik nuo apskaitos ir reikia pradti? tai ir G.Mikulskas sako, kad iai sriiai labai trksta skaid rumo. Daugelis pagalvosite ar yra ia k slpti, juk atliekos. tai ir

    klystate. Didel elektronikos atliek dalis yra itin vertinga.

    J perdirbimas danai atsiperka vien pardavus atliekose esanias antri-nes aliavas. Taigi didel dal ES u-duoties Lietuva vykdyt, jeigu pavyk-t apskaityti visas alyje susidaranias elektronikos atliekas bei inoti, kur jos atsiranda ir kur prapuola, sako G.Mikulskas.

    Taigi alia ms mtosi milijonai. Kakas sugeba apie 60 proc. atliek

    surinkti ir pelningai eksportuoti, o Aplinkos ministerija puoselja planus ne tik graiuoju gyventojus tikinti, kad jie patys pristatyt atliekas nu-matytas vietas, bet ir neatsisako nor nepaklusniuosius bausti. ie svarsty-mai siutino Kauno krato pramonin-k ir darbdavi asociacijos viceprezi-dent Vaclov Vytaut Peatausk.

    Darbo vieta svartynas

    Kol Aplinkos ministerija ir jai pavaldios struktros ieko pasitei-sinim dl sunkiai vykdom ES di-rektyv rinkti elektronines atliekas, kai kurie atliek perdirbjai suranda veiksming ir originali bd, kaip tokias atliekas rinkti. tai Klaipdoje iniciatyvos msi viena udaroji akci-n bendrov. Ji vliau tapo vieja s-taiga. Taigi talkinant savivaldybei ori-ginaliai mstantys verslininkai kart nuvyko svartyn, surinko ten iuk-les kapstanius mones, nuve juos iltas patalpas, nupraus, pamaitino, pasil drabuius darbui ir pasirayti darbo sutart. Beveik visi pasira. I esms beteisiai mons net nesitikjo, kad kas nors juos gali darbinti. Dabar jie legaliai perrenka svartyn paten-kant metal ir elektronines atliekas. Tiesa, ne visiems patiko gyventi pa-silytose patalpose. ie mons bran-gina laisv. Taiau darbo neatsisako. Usidirba ne tik pragyvenimui.

    I svartyno surinktos elektro-nins atliekos smirdi, ne kiekvienas nort ar galt dirbti tok sunk,

    bet nauding darb. Paskui mes tas atliekas atrenkame, ivalome, iardo-me, pasakoja UAB Kuusakoski atliek tvarkymo padalinio vadovas S.Norkaitis. Tokia klaipdiei patir-timi galt pasinaudoti ir kit miest valdia bei verslininkai.

    Atliekos niekam nerpi

    Didiuosiuose miestuose mano-ma pagal ES taisykles atsikratyti elek-tronini atliek, o k daryti gyvenan-tiesiems nedideliuose miesteliuose ar kaimuose? ia irgi pradingsta labai daug elektronini atliek. Bet nie-kam tai nerpi.

    Planuojama, kad sigaliojus nau-jiems statymams vartotojai gals vi-sas elektronines atliekas atgabenti ir prekybos vietas. Taigi slygos gy-venantiesiems miestuose palengvs, bet i esms nepasikeis slygos gy-venantiesiems kaimuose ar nedide-liuose miesteliuose. tai EEPA ke-tina rengti akcijas visoje Lietuvoje, bet irgi daugiausia didmiesiuose ar rajon centruose.

    sigaliojus mintiems statymams atliekas bus galima neribotai atneti kiekvieno gamintojo ar importuo-tojo prekybos arba platinimo viet. Teorikai kiekvienoje savivaldybje turt bti pakankamai elektronini atliek surinkimo aikteli, taiau rea-liai yra kitaip.

    Europos Sjungos valstybi pateikiami statistiniai duomenys rodo, kad surenkama ir tinkamai perdirbama tik apie 30 procent nebenaudojamos rangos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Valstyb neturt verslo ukrauti uduotimisRimas Mennikovas, TOPO grups mons TC Investicija darb vadovas

    Lietuviai ino ir supranta, kas yra elek-tronins atliekos, koki mediag jose gali bti. Todl daug kas specializuojasi jas atrinkti, iardyti ir parduodi. Dauge-liu