Valstiečių laikraštis 2011 03 12

Download Valstiečių laikraštis 2011 03 12

Post on 28-Mar-2016

229 views

Category:

Documents

11 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 03 12

TRANSCRIPT

<ul><li><p>Laisvs pergal prie totalitarizm</p><p>Elektronins atliekos po kojomis besimtantys milijonai</p><p>etadienis inomas menininkas Vaidotas </p><p>ukas ragina branginti autentikas ms gamtos ir kultros formas, krato enklus ir simbolius, ap-mstyti visa tai profesionaliai, be pompastikos ir verklenim. </p><p>Sodyba</p><p> Vilniaus rajono sodininkai mgjai pirmieji susidomjo Vy-riausybs suteikta lengvata.</p><p>Sveikata</p><p> Ruden jausdavome ilges, o pavasar keniame nuo nuotai-kos pokyi. Jauiams isek, sunkiau pakeliame protinius ir fi zinius krvius.</p><p> Mokslininkams atradus skie-pus ir pradjus skiepyti, medici-noje vyko perversmas daugelis lig inyko. Taiau dabar situacija prastja: mons ima manyti, kad skiepai nereikalingi.</p><p>iandien VL su priedu</p><p>Treiadien VL su priedukinink inios</p><p>2011 m. kovo 12 d., etadienis Nr. 20 (9039) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt</p><p>(Us. 36)</p><p>Kovo 11-oji ir atgaila</p><p>Nei laisv, nei tikjimas Dievo negali apsaugoti nuo ibandy-m ir dideli sunkum, kuriuos iandien patiria daugelis Lie-tuvos gyventoj. Mes tapome laisvi, bdami laisvei visikai nepasiruo.</p><p>Apie tai 4 p. f</p><p>Politinis turgus be kasos aparat</p><p>Politiniai turgs valstybje, o kartais net aukcionai vyksta po kiekvien rinkim. Nesvarbu, k rinkome Seim ar savival-dybi tarybas. Kitaip, matyt, greitai ir nebus.</p><p>Gal dl menko iprusimo, o gal kam nors specialiai siekiant i-kreipti faktus. Taip neretai atsi-</p><p>randa dirva pakirsti pasitikjim svarbiausiomis valstybingumo vertybmis, savitiems istorijos vertinimams. </p><p>K apie tai mano istorikai ir politologai?</p><p>Nukelta 3 p. f</p><p>Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p. </p><p>Aplinkos ministerija neskuba isiaikinti, kiek alyje sukaupiama brangi elektronini atliek, taiau jau suskaiiavo, kiek milijon gaut vedusi j surinkimo mokest.</p><p>Apie tai 4 p. f </p><p>Uaugo nauja nepriklausomos Lietuvos karta 20-meiai jaunuoliai. Daugelis j jau maai k ino apie an met vykius. Kodl? </p><p>Giedrius Krunauskas,Marius Vakaris</p><p>Didiuosiuose miestuose manoma pagal ES taisykles atsikratyti elektronini atliek, o k daryti gyvenantiesiems nedideliuose miesteliuose ar kaimuose? ia irgi pradingsta labai daug elektronini atliek. Bet niekam tai nerpi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka</p></li><li><p>2 Aktualijos 2011 m. kovo 12 d. Nr. 20 (9039)Valstiei laikratis</p><p>Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt</p><p>Daugelis gyventoj neturi kur dti sugedusi ar atgyvenusi elektronini prietais jie imeta-mi konteinerius, paliekami pake-lse ar pamikse. Lietuvai nesise-ka vykdyti sipareigojim Europos Sjungai tokias atliekas surinkti ir perdirbti. Todl ne tik teriame aplink nuodingomis mediago-mis, bet ir nepasinaudojame gali-mybe dar kart panaudoti jau per-dirbtas atliekas, kuriose yra daug itin brangi aliav.</p><p>Reikalavimai grietesni</p><p>Pagal ES direktyvas kiekviena ES alis per metus privalo surink-ti ir perdirbti 4 kg elektros ir elek-tronins rangos atliek vienam gy-ventojui. Taigi Lietuvoje turt bti surinkta 1213 tkst. t elektronini atliek. Daugoka, tiek surinkti nepa-vyksta, todl gresia baudos. Taiau ms nerangum Briuselis neketina atsivelgti i met vasario mne-s Europos Parlamentas pradjo dis-kusijas dl direktyvos sugrietinimo. Ketinama reikalauti, kad 2016-aisiais kiekvienoje alyje bt surenkama net 6585 proc. susikaupusi elektroni-kos atliek (dabar apie 44 proc.), i j 5075 proc. perdirbama, o 5 proc. panaudojama i naujo.</p><p>Akivaizdu, kad ioje srityje reikia permain, kitaip ES grasina baudo-mis arba visuotinio atliek mokes-io vedimu. Svarbu, kad Vyriausyb nesumanyt ukrauti visos atsako-mybs verslo struktroms, Kauno prekybos, pramons ir amat rm (KPPAR) surengtose diskusijose prie apskritojo stalo kalbjo ios institu-cijos generalinis direktorius Vytau-tas ileikis.</p><p>Atliek brangumas</p><p>Be kita ko, Europos Parlamentas taip pat sieks grieiau kontroliuoti elektros ir elektronikos atliek eks-port ES nepriklausanias alis.</p><p>Dl nelegalaus elektronins ran-gos eksporto ES praranda milini-kus kiekius aliav. Juk milijone mo-bilij telefon yra 250 kg sidabro, 24 kg aukso, 9 kg paladio ir net 9 t vario, vardija Europos Parlemento </p><p>narys Karlas Heincas Florencas.ES valstybi pateikiami duomenys </p><p>rodo, kad surenkama ir tinkamai per-dirbama tik apie 30 proc. nebenaudo-jamos rangos. Kai kuriose ES vals-tybse gerokai virijamas iuo metu nustatytas metinis 4 kg elektronini atliek vienam gyventojui surinki-mo tikslas, taiau Lietuva ir kai kurios kitos alys gerokai nuo jo atsilieka. Manoma, kad kasmet daugiau kaip 8 mln. t pasenusios elektronins ran-gos imetama svartynus.</p><p>Pasak Lietuvos elektros ir elektro-nins rangos gamintoj ir importuo-toj asociacijos (EEPA) direktoriaus Giedriaus Mikulsko, iuo metu apie 30 proc. susidarani elektronini atliek surenka gamintojai ir impor-tuotojai, apie 10 proc. patenka s-vartynus, o net apie 60 proc. surenka neinia kas ir neinia kur tos atliekos patenka. Tikriausiai jos pelningai eks-portuojamos, o valstyb nevykdo ES direktyvos.</p><p>Lietuvoje kai kurios elektronins atliekos patenka metalo lauo aik-teles. Taiau metalo lauo supirkjams danai neapsimoka jas atrinkti ir per-duoti perdirbjams.</p><p>Metalo lauo supirkjams tai yra papildomas vargas. Pasvarstykime. Metalo supirkjai nusiperka atliek u 600 Lt/t, suriuoja ir galvoja kodl turiau jas perrinkti ir elek-tronines atliekas nemokamai kakam atiduoti. Juk ia prek, aliava. To-</p><p>kiu atveju kai kurie metalo supirkjai supresuoja visas atliekas, pasakoja UAB Kuusakoski atliek tvarkymo padalinio vadovas Saulius Norkaitis.</p><p>Kai taip atsitinka, teka tepalai, bga freonas ir kitos mediagos.</p><p>G.Mikulskas piktinasi: Elektro-nines atliekas presuoti metalo lau yra nusikaltimas. Tokiu bdu aplin-k isiskiria tiek pat teral, kiek nu-vaiavus 15 000 kilometr automo-biliu.</p><p>Aplinkos ministerijos Atliek tvar-kymo strategijos skyriaus vyr. specia-list Ingrida Valaviien tai girdda-ma tegali pasakyti, kad verslininkams ir gyventojams trksta atsakomybs jausmo. </p><p>Niekas nenori inoti, kiek yra atliek</p><p>Vis bd pradia, kad Lietuvo-je jokia institucija neveda elektroni-ni atliek apskaitos kiek j yra, kas jas surenka ir kur jos patenka. Vis vilgsniai krypsta Aplinkos minis-terij, taiau I.Valaviien mus rami-na: Bus apskaita, bus, tik neskubki-te, ne viskas i karto. Kai tik Seimas priims Atliek tvarkymo, Pakuoi atliek ir Mokesio u aplinkos ter-im statym pakeitimus, tada ir ve-sime apskait.</p><p>Taiau gal kaip tik nuo apskaitos ir reikia pradti? tai ir G.Mikulskas sako, kad iai sriiai labai trksta skaid rumo. Daugelis pagalvosite ar yra ia k slpti, juk atliekos. tai ir </p><p>klystate. Didel elektronikos atliek dalis yra itin vertinga.</p><p>J perdirbimas danai atsiperka vien pardavus atliekose esanias antri-nes aliavas. Taigi didel dal ES u-duoties Lietuva vykdyt, jeigu pavyk-t apskaityti visas alyje susidaranias elektronikos atliekas bei inoti, kur jos atsiranda ir kur prapuola, sako G.Mikulskas.</p><p>Taigi alia ms mtosi milijonai. Kakas sugeba apie 60 proc. atliek </p><p>surinkti ir pelningai eksportuoti, o Aplinkos ministerija puoselja planus ne tik graiuoju gyventojus tikinti, kad jie patys pristatyt atliekas nu-matytas vietas, bet ir neatsisako nor nepaklusniuosius bausti. ie svarsty-mai siutino Kauno krato pramonin-k ir darbdavi asociacijos viceprezi-dent Vaclov Vytaut Peatausk. </p><p>Darbo vieta svartynas</p><p>Kol Aplinkos ministerija ir jai pavaldios struktros ieko pasitei-sinim dl sunkiai vykdom ES di-rektyv rinkti elektronines atliekas, kai kurie atliek perdirbjai suranda veiksming ir originali bd, kaip tokias atliekas rinkti. tai Klaipdoje iniciatyvos msi viena udaroji akci-n bendrov. Ji vliau tapo vieja s-taiga. Taigi talkinant savivaldybei ori-ginaliai mstantys verslininkai kart nuvyko svartyn, surinko ten iuk-les kapstanius mones, nuve juos iltas patalpas, nupraus, pamaitino, pasil drabuius darbui ir pasirayti darbo sutart. Beveik visi pasira. I esms beteisiai mons net nesitikjo, kad kas nors juos gali darbinti. Dabar jie legaliai perrenka svartyn paten-kant metal ir elektronines atliekas. Tiesa, ne visiems patiko gyventi pa-silytose patalpose. ie mons bran-gina laisv. Taiau darbo neatsisako. Usidirba ne tik pragyvenimui.</p><p>I svartyno surinktos elektro-nins atliekos smirdi, ne kiekvienas nort ar galt dirbti tok sunk, </p><p>bet nauding darb. Paskui mes tas atliekas atrenkame, ivalome, iardo-me, pasakoja UAB Kuusakoski atliek tvarkymo padalinio vadovas S.Norkaitis. Tokia klaipdiei patir-timi galt pasinaudoti ir kit miest valdia bei verslininkai.</p><p>Atliekos niekam nerpi</p><p>Didiuosiuose miestuose mano-ma pagal ES taisykles atsikratyti elek-tronini atliek, o k daryti gyvenan-tiesiems nedideliuose miesteliuose ar kaimuose? ia irgi pradingsta labai daug elektronini atliek. Bet nie-kam tai nerpi.</p><p>Planuojama, kad sigaliojus nau-jiems statymams vartotojai gals vi-sas elektronines atliekas atgabenti ir prekybos vietas. Taigi slygos gy-venantiesiems miestuose palengvs, bet i esms nepasikeis slygos gy-venantiesiems kaimuose ar nedide-liuose miesteliuose. tai EEPA ke-tina rengti akcijas visoje Lietuvoje, bet irgi daugiausia didmiesiuose ar rajon centruose.</p><p>sigaliojus mintiems statymams atliekas bus galima neribotai atneti kiekvieno gamintojo ar importuo-tojo prekybos arba platinimo viet. Teorikai kiekvienoje savivaldybje turt bti pakankamai elektronini atliek surinkimo aikteli, taiau rea-liai yra kitaip.</p><p>Europos Sjungos valstybi pateikiami statistiniai duomenys rodo, kad surenkama ir tinkamai perdirbama tik apie 30 procent nebenaudojamos rangos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka</p><p>Valstyb neturt verslo ukrauti uduotimisRimas Mennikovas, TOPO grups mons TC Investicija darb vadovas</p><p>Lietuviai ino ir supranta, kas yra elek-tronins atliekos, koki mediag jose gali bti. Todl daug kas specializuojasi jas atrinkti, iardyti ir parduodi. Dauge-liui moni tai yra net pragyvenimo al-tinis. Kita vertus, gyventojai nepakanka-mai vieiami, kad elektronines atliekas btina atiduoti perdirbti, kad j negali-ma tiesiog ukasti ar kitaip atsikratyti. Esant dabartinms slygoms surinkti 4 kg elektronini atliek vienam gyven-tojui yra sunku. Labai trksta informaci-jos. Be to, valstyb neturt verslui skir-ti toki uduoi. tai Estijoje veikiama kitaip nra joki uduoi, taiau su-renkama 4,1 kg elektronini atliek vie-nam gyventojui.</p><p>Silo vesti absoliut mokestAndrius Burba, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys</p><p>Tikiuosi, kad Seimo pavasario sesijoje priimsime naujus statymus ir j papil-dymus. inau, kad bus siloma vesti ab-soliut mokest. Tokiu atveju bt apmo-kestinamos visos preks ir sumokamas mokestis biudet, o valstybs galiota institucija tas las naudot. Ms skai-iavimais, biudet surinktume apie 200 mln. Lt. Taiau a tokiam pasily-mui nepritarsiu. Mano nuomone, tai bt didelis smgis verslui. Gal net kai kurios mons tokio smgio neatlaikyt ir bankrutuot.</p><p>Elektronins atliekos po kojomis besimtantys milijonai</p><p>iuo metu apie 30 proc. susidarani elektronini atliek surenka gamintojai ir importuotojai, apie 10 proc. patenka svartynus, o net apie 60 proc. surenka neinia kas ir neinia kur tos atliekos patenka.</p><p>(Us. 141)</p><p>EEPA direktorius Giedrius Mikuls-kas piktinasi: Elektronines atliekas presuoti metalo lau yra nusikal-timas. Autoriaus nuotrauka</p></li><li><p>Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt</p><p>Dainius Kreivys, sikibs kio ministro kd, antradien j ga-liausiai paleido, o interpeliacij Seime atlaiks energetikos minis-tras Arvydas Sekmokas parlamen-to sprendimu dirbs toliau.</p><p>Susiteps, bet padorus ir siningas?</p><p>Vyriausiajai tarnybins etikos ko-misijai (VTEK) konstatavus, kad kio ministras D.Kreivys supainiojo vieuosius ir privaius interesus, skir-damas Europos Sjungos las (ma-daug 6 mln. Lt) su juo siejamoms monms, ministras pagaliau paleido kd, kuri laiksi sikibs nuo skan-dalo pradios. Premjerui Andriui Ku-biliui jis teik atsistatydinimo parei-kim, bet ir paskui atkakliai kartojo, es nenusieng etikai.</p><p>VTEK ivados nenustebino, ta-iau su jomis sutikti negaliu. Para-mos su manimi siejamoms monms niekada neskyriau, keli pastraip pareikime teig D.Kreivys, nors savo parau pats patvirtino l skyrim.</p><p>Atrodo, kad ministras nesitikjo tokios baigties. Ofi cial pareikim jis iplatino valanda vliau. prasta sau povyza VTEK verdikt sukritikavo ir A.Kubilius, o jo pasisakymas bt ti-ks ir D.Kreivio iteisinimo atveju.</p><p>Sprendimas gana keistas, bet ne-stebina. (...) Visada tikjau D.Kreivio siningumu, padorumu ir idealiz-mu, kalbjo A.Kubilius.</p><p>Kandidat ministro post nevardija</p><p>Skandalo pabaigos ivakarse tiek D.Kreivys, tiek A.Kubilius veng ur-nalist. Atsistatydinus D.Kreiviui, i Vyriausybs jau negirdti ir kalb apie akluosius fondus, kuriuos minis-trais tap verslininkai galt perduoti jiems priklausanias akcijas, nors apie toki fond steigim adta praneti po keli dien, kai Prezident Dalia Grybauskait vasario pabaigoje pa-kartojo, kad nesitraukdamas i posto D.Kreivys kompromituoja ir save, ir Vyriausyb.</p><p>Kol kas neaiku ir tai, kas pakeis D.Kreiv kio ministro poste. Vie-nas daniausiai minim bsim kio ministr yra buvs Panevio miesto meras konservatorius Vitas Matuzas. Jis Valstiei laikraiui kategorikai neig jau gavs pasilym i premjero. Be urnalist, niekas man nepasi-l uimti kio ministro post, o jei-gu tok pasilym gauiau, j btinai svarstyiau, sak V.Matuzas.</p><p>Be jo, kio ministrus pretenduo-ja ir dabartinis kio viceministras Ri-mantas ylius.</p><p>Ikilo grsm visai Vyriausybei</p><p>Seimo TS-LKD frakcijos seninas Jurgis Razma tikino, kad nei parla-mente, nei su premjeru nra kalbta apie galimas kandidatras.</p><p>Toki svarstym net nebuvo, to-dl nra inoma, kiek galt bti kan-didat, jau nekalbant apie konkreias pavardes, sak J.Razma.</p><p>Kodl premjeras lkuriuoja ir ar kandidatr nevardijimas galjo kaip nors bti susijs su ketvirtadien vy-kusia interpeliacija energetikos minis-trui A.Sekmokui, neaiku. J.Razma i karto pasak, kad nra joki gali-mybi, jog interpeliacija A.Sekmokui pavykt.</p><p>A.Sekmokas atsilaik</p><p>Interpeliacij ministrui A.Sekmo-kui gruod pateik 70 Seimo nari (i 141). A.Sekmokas klausimus parla-mentarams ratu atsak dar prie Ka-ldas, todl pirm pavasario sesijos dien Seimas jau sprend, ar ministro atsakymai, pakartoti ir i Seimo tri-bnos, patenkino parlamentarus. In-terpeliacijos tekst perskait frakcijos Tvarka ir teisingumas seninas Va-lentinas Mazuronis.</p><p>Pripastu, kad galbt ne visi darbai atlikti taip, kaip suplanuo-ta (...), per baigiamj kalb sak A.Sekmokas. Gerbiamieji Seimo nariai, priimsiu t sprendim, kur js padarysite, su pagarba ir atiduo-du savo, kaip energetikos ministro, to-lesnio darbo likim js rankas.</p><p>Ministro atsakymai Seimo na-rius tikino, todl i 128 parlamenta-r A.Sekmoko atsakymams pritar 66 Seimo nariai, 53 buvo prie, o 11 susilaik.</p><p>3Aktualijos2011 m. kovo 12 d. Nr. 20 (9039)Valstiei laikratis</p><p>Vertybi priepriea</p><p>Pasak istoriko Arvydo Anuaus-ko, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, prie du deimtmeius visuomenje vyrav lkesiai pakito. Laisvs ir nepriklau-somybs siekius pakeit ekonominiai tikslai, todl iomis dienomis matome tam tikr vertybi prieprie.</p><p>Visi pamiro ir cenzras, ir KGB, ir priespaud, ir prievart, ir defi ci-tus, ir skurd daugel dalyk, ku-riuos pergyveno dauguma visuome-ns nari. Pamirtame, kad tame fone tyliai tnojo nedemokratins struk-tros, kurios lauk,...</p></li></ul>