Šeštadienis• Ištarus žodį Rugiaveidė daž-

nas pagalvoja ne apie augalą, o apie dainininkę, pasirinkusią neįprastą sceninį vardą.

• Ne veltui sakoma, kad žvirblį ir lietuvį sutiksi visur. Tiesa, dvi-dešimt aštuoni mūsų tautiečiai, neseniai grįžę iš Antarktidos, matė ten kitokius paukščius – pingvinus.

Sodyba

• Atnaujindamas senus baldus meistras prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo.

Sveikata

• Anksti diagnozavus kaulų ir raumenų sistemos ligas bei skyrus tinkamus vaistus, žmogų galima išgelbėti nuo neįgalumo.

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2011 m. balandžio 2 d., šeštadienis • Nr. 26 (9045) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Milijonierius pliekia tik žodžiais

Lietuvos premjeras pastebėjo, kad jis per metus uždirbo apie 53 kartus mažiau nei milijonie-rius V.Uspaskichas, o mokesčių sumokėjo du kartus daugiau. Paradoksalu, bet valdžia žodžiais pliekia milijonierius, tačiau vis giliau naršo paprastų piliečių pi-niginėse.

Kruvinos revoliucijos nesibaigia

Visą Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos arabų tautų regioną tebekrečia protestai, kuriuose neišvengta aukų. Demokratijos reikalaujančios režimų opozicijos maištuose dalyvauja ir radikalūs islamistai, ir net kruvinais dar-beliais pagarsėję „Al Qaedos“ teroristai.

Sunku patikėti, kad Prezidentė D.Grybauskaitė nematė ir nežinojo, kas dedasi kone po jos langais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2–3 p.

Prezidentės D.Grybauskaitės oazėje įstatymai negaliojaValstybės vadovų rezidencijoje Turniškėse iškirsta nemažai šimtamečių pušų, kitokių medžių, vyksta statybų darbai, kurių teisėtumo nesugeba paaiškinti jokie valdininkai.

Dailius Dargis

Visą savaitę netyla kalbos apie Lietuvos futbolo stadionų būklę, apie tai, kaip tai kenkia mūsų šalies įvaizdžiui Europoje ir, ko gero, visame pasaulyje. Tačiau šį kartą pakalbėsime apie aukš-

tus Lietuvos futbolo valdininkus ir visų pirma apie prieštaringai vertinamo Lietuvos futbolo fede-racijos generalinio sekretoriaus Juliaus Kvedaro tamsiąją praei-ties pusę.

Gangsterių šleifas Lietuvos futbole

Nukelta į 21 p.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 20 p.

Virš LFF generalinio sekretoriaus J.Kvedaro debesys tvenkiasi ne vienus metus. Eltos nuotrauka

2 Aktualijos 2011 m. balandžio 2 d. • Nr. 26 (9045)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Kol paprasti piliečiai eina kryžiaus kelius įvairiausių statybų ir miško-tvarkos leidimams gauti, šalies va-dovų rezidencijoje Turniškėse, kur šiuo metu gyvena ir Prezidentė Da-lia Grybauskaitė, kone po jos langais virsta šimtametės pušys, o statybi-ninkai be jokių skrupulų pluša abe-jotinai įteisintame sklype, kurį gali juosti ir nelegalios tvoros.

Darbininkai buvo nekalbūs

Rytinis Vilniaus pakraštys – Tur-niškės – nuo seno vadinamas ponų rezidencija, kurią supa Valakupių miš-kas, o pats rajonas įtrauktas į Tur-niškių kraštovaizdžio draustinį. Čia įsikūrę stambių verslo bendrovių va-dovai, šalies prezidentai ir visuome-nės grietinėlė.

Nuo šlaito, ant kurio stūkso Valdo Adamkaus bei Dalios Grybauskai-tės namai, atsiveria įspūdingo grožio vaizdas. Netrukus čia persikraustys ir premjeras Andrius Kubilius. Šlaito papėdėje į pušų supamą Neries vingį „žvelgia“ pirtelė.

Visa teritorija, kuriai taikomas specialus apsaugos režimas, aptverta tinkline tvora ir pro vaizdo stebėjimo kameras nepastebėta neprasmuks net pelė. Tačiau „Valstiečių laikraščio“ re-porteriai į teritoriją pateko nekliudo-mi. Įvažiavę pro pravirus vartelius, pa-tekome į tikrą statybvietę. „Mes nieko nežinome, nieko negaliu pasakoti“, – pečiais gūžčiojo sunkiasvore mašina žemes atvežęs vairuotojas.

Akimirką pasirodė šalia ekskava-toriumi prie daubos triūsęs kitas dar-bininkas ir ragino savo bendradarbį užsičiaupti.

Niekas nieko nežino

Vairuotojas pasišalino, paskui save užrakinęs vartus ir taip trumpam įka-linęs žurnalistus. Laukiant kito sunk-vežimio beliko atsisėsti prie pirtelės ir saulei šildant skruostus gėrėtis pava-sarine Nerimi.

Kad čia pašaliam būti nevalia, po minutės paaiškino Vadovybės apsau-gos departamento (VAD) atstovas. Į mėlyną striukę įsisupęs tvirto stoto vyriškis patikrino pažymėjimus. „Čia būti galima, o čia – negalima“, – ranka inteligentiškai nurodinėjo jis, bet taip ir nepaaiškino, kodėl prezidentų skly-pą juosia iš pažiūros bemaž du kartus didesnė nei priklauso tvora.

Pirtis, kuri yra teritorijoje ir nuo kurios matyti V.Adamkaus namas, privati. Ją esą išsinuomoti gali bet kas, kas susimokės apvalią sumelę.

„Nieko nežinau, bet pirtis pri-klauso ne mums“, – atsakė apsau-gininkas, paklaustas, ar būtent šioje pirtelėje vanojasi D.Grybauskaitė ir V.Adamkus.

Dar neaišku, kodėl pušų paunksnė-je guli daugybė nupjautų šimtamečių pušų. „Vargu ar be leidimų medžius kas pjautų, bet klauskite valdžios, gal ji paaiškins“, – pridūrė apsauginis.

Užsimojo stiprinti Prezidentės apsaugą

VAD direktorius Raimundas Kairys „Valstiečių laikraštį“ tiki-

no, kad darbai prezidentų pašonėje buvo suplanuoti dar 2008 m. „Me-džiai iškirsti ne šiemet, o praėjusį rudenį, tik dėl klimato sąlygų ne-buvo galimybės jų sutvarkyti. Ten apskritai buvo nupjautas tik vienas kitas medis“, – paaiškino R.Kairys.

Jo teigimu, prezidentūra visiš-kai nesusijusi su projektu, todėl esą negalima priekaištauti Prezidentei dėl medžių. „Aplinkos sutvarkymas būtinas VAD pareigūnams. Norime įrengti tvorą, nutiesti takelį, įreng-ti laiptus. Juk prie pirties bus mūsų postas“, – pasakojo R.Kairys.

VAD vadovas patikino, kad taip esą bus pagerinta D.Grybauskaitės, V.Adamkaus ir netrukus į Turniš-kes įsikelsiančio premjero reziden-cijų apsauga.

„Laiptai reikalingi ne valstybės vadovams, o mūsų darbuotojams“, – sakė R.Kairys.

Tačiau vis dėlto sunku patikė-ti, kad Prezidentė D.Grybauskaitė nematė ir nežinojo, kas dedasi po jos langais.

Girininkas: draustinio čia nėra

Gerokai po vidurdienio Valakupių miško parko girininko neaptikome darbo vietoje. Varteliai buvo aklinai užrakinti. Pikti liežuviai plaka, esą ši girininkija įsteigta specialiai Turniškių ponų įnoriams tenkinti. Girininkija apima 1 400 hektarų.

„Iš viso buvo nupjauti 97 me-džiai“, – vėliau telefonu pasakys giri-ninkas Vytautas Dabriška ir pridurs,

esą augalai buvo menkaverčiai ir truk-dė darbams. Vėliau paaiškėjo, kad tarp „vieno kito menkaverčio“ medžio buvo ne vieną sovietmečio nomenklatūros vadovą mačiusios 47 pušys, 5 beržai ir 45 baltalksniai. Bent jau apie tai byloja pusmetrio skersmens kelmai.

„Leidimais pasirūpinau pats, o ten jokio draustinio nėra“, – tikino V.Dabriška.

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, re-zidencija Turniškėse priklauso rekrea-cinės paskirties miškams.

Jis aiškino, esą ir rąstų niekas ne-pardavė, kaip kalbėjo žmonės. Jie saugiai guli sandėlyje. 2010 m. Tur-niškių pušyne buvo išpjauta dar apie 180 pušų, nes esą Prezidentė D.Grybauskaitė dėl daugybės me-džių pasijuto nesaugiai.

Medieną realizuoja bendrovė „Tu-kompa“. 2006 m. ši įmonė įsivėlė į kotedžų skandalą, kai paaiškėjo, kad bendrovė įkeitė „Hansabankui“ dalį

valdomo turto Turniškėse, įskaitant ir prezidento rezidenciją, o už gautą paskolą renovavo komercinės paskir-ties kotedžus.

Saugiai vanosis pirtyje

Kalbėdamas apie ant šlaito įrengtą pirtį VAD direktorius R.Kairys aiš-kino, esą ji nebus aptverta. „Tvora eis iki pirties, nes statinys priklauso ne mums. Mūsų postas bus šalia pirties, – sakė R.Kairys. – Varteliai irgi iš esmės priklauso ne mums, todėl turėtų būti nukelti, kai darbai bus baigti.“

Jis „Valstiečių laikraščiui“ neatsklei-dė nei projekto detalių, nei jo vertės. „Tai slapta informacija, nes nebūtina kažkam žinoti, kokią montuosime ap-saugos įrangą“, – sakė R.Kairys.

Direktorius tikino, kad net ran-govai buvo parinkti tik po specia-laus patikrinimo procedūrų. „Vieša-sis konkursas buvo skelbiamas, bet

jame dalyvavusios įmonės, kaip ir jų darbuotojai, buvo detaliai patikrin-ti“, – aiškino R.Kairys.

Toks atsargumas grindžiamas tarp-tautine praktika, siekiant sumažinti pa-vojų saugomiems asmenims. 2004 m. gegužę, minint Pergalės dieną, Groz-no stadione per sprogimą žuvo Če-čėnijos prezidentas Achmadas Ka-dyrovas. Bombą sukilėliai įbetonavo stadiono rekonstrukcijos metu likus keliems mėnesiams iki išpuolio.

Sklypas aptvertas nelegaliai

Vadovaujantis įstatymais, kiekvie-na statyba turi vykti įteisintame skly-pe, parengiant ir detalųjį planą.

„Atvirai kalbant, sklypo ten nėra, nes jis nesuformuotas“, – net du kar-tus paklausta apie Turniškių reziden-cijos sklypo dydį tvirtino Vilniaus sa-vivaldybės Statybų leidimų skyriaus vedėja Angelė Petrauskienė.

Vadovybės apsaugos departamento direktorius Raimundas Kairys tikino, kad šios statybos sustiprins D.Grybauskaitės, V.Adamkaus ir netrukus į Turniškes įsikelsiančio premjero rezidencijų apsaugą.

Prezidentės D.Grybauskaitės oazėje

Iš viso nupjauti 97 medžiai: 47 pušys, 5 beržai ir 45 baltalksniai. Bent jau apie tai byloja pusmetrio skersmens kelmai.

Statybvietę Turniškėse saugo policija.

„Tai slapta informacija, nes nebūtina kažkam žinoti, kokią montuosime apsau-gos įrangą“, – sakė R.Kairys. Jis neatskleidė nei projekto detalių, nei jo vertės.

„Respublikos“ nuotrauka

Ekskavatoriai Turniškių miško parką rausia negailestingai.

3Aktualijos2011 m. balandžio 2 d. • Nr. 26 (9045)Valstiečių laikraštis

(Užs. 58)

Priminus, kad tokiu atveju ir staty-ba negali būti legali, A.Petrauskienė teigė neįžvelgianti jokios problemos. „Jūs kasdien vaikštote nesuformuotais sklypais“, – sakė tarnautoja.

Kitaip tariant, nesuformavus ir ati-tinkamai neįteisinus sklypo, kone po prezidentų langais vykstanti statyba gali būti nelegali. Per antrą pokalbį su „Valstiečių laikraščiu“ VAD direkto-rius R.Kairys jau nebuvo toks tikras dėl statybų teisėtumo.

„Saugomų asmenų rezidencijų komplekso teritorija yra generalinia-me plane ir jame tas sklypas yra, – sakė R.Kairys. – Kaip suprantu, tas sklypas nėra išdalytas ir sutvarkytas, bet mes esame darę ir detaliojo plano pakeitimus. Dabar aš bijau ir ką pasa-kyti. Bet įsivaizduoju, kad sklypas turi būti sutvarkytas.“

Vilniaus miesto savivaldybės at-siųstame paaiškinime „Valstiečių laik-

raščiui“ nėra net užuominos nei apie sklypo suformavimą, nei apie patvir-tintą detalųjį planą.

„Turniškėse savivaldybės admi-nistruojamo valstybinio miško 6 ir 54 miško kvartaluose, esančiuose Valakampių girininkijoje, Vadovy-bės apsaugos departamento užsaky-mu, vadovaujantis statybos leidimu Nr. NS/825-09-0918 ir nuolatinės sta-tybos komisijos protokolu Nr. 1-41-46, UAB „Atea“ vykdo valstybinės reikš-mės komplekso, skirto saugomos te-ritorijos saugumui užtikrinti, statybos darbus“, – rašoma pranešime.

Savivaldybė informavo, kad pro-jektas įgyvendinamas detaliuoju pla-nu „Teritorijos Turniškių gatvėje de-talus planas“, kuris patvirtintas 2007 m. Esą ten ir numatytos valstybinės reikšmės komplekso ribos.

Detalusis planas – mistika

„Valstiečių laikraščio“ paprašyti parodyti Turniškių teritorijos deta-lųjį planą, Vilniaus m. savivaldybės valdininkai jį vis dėlto atsiuntė.

Vakar VAD direktorius R.Kairys, priminus atskleistus faktus ir dar kar-tą paklausus, ar ir toliau tvirtina, kad Turniškėse vykstančios statybos yra teisėtos, visą atsakomybę jau permetė statybų generaliniam rangovui UAB „Atea“. „Už visą dokumentaciją yra atsakingas rangovas, kuris derino vi-sus leidimus ir detaliuosius planus“, – teisinosi R.Kairys.

Jis taip pat tikino, esą preziden-tams nebūtina žinoti, kas vyksta, nes „jie atlieka kitas funkcijas“.

Bendrovės „Atea“ generalinis di-rektorius Arūnas Bartusevičius su „Valstiečių laikraščiu“ nebuvo kalbus. „Mes turime daug projektų, todėl ne-žinau, apie kurį kalbate“, – apsimetė nežiniuku bendrovės vadovas ir tuo jo komentaras baigėsi.

Niekas taip ir nesiryžta paaiškinti, kodėl tvora aptverta gerokai daugiau teritorijos negu derėtų ir koks iš tiesų galėtų būti tas sklypas.

V.Adamkus: „Buvau du kartus šokiruotas“

Kadenciją baigęs Prezidentas Val-das Adamkus, po kurio langais Tur-niškėse vyksta statybos, „Valstiečių laikraščiui“ sakė esąs šokiruotas dėl nupjautų medžių ir suniokoto gam-tos pakloto.

„Abu kartus, kai buvo pjaunamos pušys, manęs nebuvo rezidencijoje ir, švelniai tariant, abu kartus buvau šo-kiruotas“, – sakė V.Adamkus.

Atrodo, kad statybos darbai buvo atlikti ištaikius progą, kada Valdas ir Alma Adamkai buvo išvykę ir nega-lėjo pareikšti pretenzijų.

V.Adamkus ilgą laiką dirbo JAV Aplinkos apsaugos agentūros admi-nistratoriumi, todėl ne iš nuogirdų žino, koks darnus turėtų būti žmo-gaus ir gamtos santykis. „Jei siekiama pagerinti asmenų apsaugą, dar nereiš-kia, kad reikia niokoti gamtą. Visa tai

buvo galima padaryti nekertant me-džių“, – įsitikinęs V.Adamkus.

Jis sakė asmeniškai apžiūrėjęs iš-kirstą plotą, todėl drąsiai padarė išva-dą, kad medžių kirsti nereikėjo.

Nematė jokių dokumentų

Kalbėdamas apie tai, kad savival-dybėje yra patvirtintas Turniškių te-ritorijos detalusis planas, V.Adamkus teigė niekada nematęs to dokumen-to.

„Pirmą kartą girdžiu, kad kažkas darė kažkokį planą. Asmeniškai nesu matęs jokio detaliojo plano ir net nesu apie jį girdėjęs“, – sakė V.Adamkus.

Jis patikino, kad niekada nedalyva-vo ir šio plano svarstymuose.

Prezidentas neatmeta tikimybės, kad teritorijos apsauga besirūpinan-tis VAD galėjo ne iki galo teisiškai sutvarkyti rezidencijų sklypo doku-mentus, todėl šiuo metų statybos gali vykti nelegaliai.

„Visiškai galimas daiktas, nes pir-mą kartą girdžiu apie kažkokį planą. Juolab kad net ir dabar nežinau, kieno nurodymu leista iškirsti pušis, – tiki-no Prezidentas V.Adamkus. – Viso to tikrai nepateisinu, nesuprantu ir, manau, kad ekologiniu požiūriu buvo padarytas nusikaltimas nioko-jant gamtą.“

Delčia.Saulė teka 6.50, leidžiasi 19.57.

Rytoj PorytŠiandienOraiDieną: +8 +13°

Naktį: 0 +5°

Dieną: +13 +18 Dieną: +13 +17°

Naktį: +2 +7°Naktį: 0 +5° Šiandien orai po truputį gerės. Saulė bandys orą sušildyti iki 8–13 laipsnių šilumos. Sekma-

dienio orai bus palankūs ne tik poilsiui, bet ir žemės ūkio darbams. Juos lems aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Jis žada sausus orus. Naktį išliks neaukšta, bet teigiama temperatūra. Termomet-rai rodys 0–5 laipsnius šilumos. Dieną pirmą kartą šį pavasarį temperatūra žada pakilti iki 13–18 laipsnių šilumos. Pirmadienio naktis rami, šilta. Žemiausia temperatūra nenukris žemiau 2–7 laips-nių šilumos. Nors atmosferos slėgis kris, bet lietus dar nepasirodys. Tik dieną atmosferos frontas mūsų šalyje pradės keisti orus. Prapliups liūtys. Vakariniuose rajonuose bus 7–12, o rytiniuose dar oras mėgins šilti iki 13–17 laipsnių šilumos. Antradienio naktį lietūs tęsis rytiniuose rajonuose. Dieną kai kur trumpai palis jau ir vakarinėje šalies pusėje. Vidutinio stiprumo pietvakarių, vaka-rų vėjas atneš truputį vėsesnius orus. Naktį temperatūra – tarp 1–6 laipsnių šilumos, dieną – iki 6–11 laipsnių. Trečiadienio naktį oras dar labiau atšals. Bus debesuota, todėl didesnės šilumos dar laukti neverta. Aukščiausia temperatūra – 6–10 laipsnių šilumos.

Vytautas Sakalauskas

56 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ką manote apie neseniai Seime priimtą

Fizinių asmenų bankroto įstatymą?

Pritariu tam. Jei gali bankrutuoti įmonė,

kodėl negali žmogus?

Nepritariu, nes tik padaugės apgavysčių,

o nuostolių niekas neatlygins

Nežinau

34 proc.

10 proc.

Išimčių niekam negali būtiGintautas Blažiūnas, Lietuvos archi-tektų sąjungos pirmininkas

Iš savo praktikos žinau: jei sklypas ne-suformuotas, jame negali vykti jokios legalios statybos. Bet kas žino, kaip ten mūsų šalyje yra su išimtimis. Gal ypa-tingos reikšmės objektuose tokios išim-tys ir galioja. Kad ir kaip būtų, bet jei į savivaldybę prašyti statybos leidimo at-eitų paprastas žmogus, neturintis sufor-muoto sklypo dokumentų, valdininkai jam parodytų duris. Mano galva, jeigu įstatymai yra, tai turi galioti visiems be išimties. Jeigu jų laikosi paprasti piliečiai, tai privalo laikytis ir išrinktieji.

Prezidentūra neturi nieko bendraLinas Balsys, Prezidentės atstovas spaudai

Apsaugos tvora rūpinasi Vadovybės ap-saugos departamentas. Prezidentūra su ja neturi nieko bendro. Prezidentei tie-siog buvo pasakyta, kad ji gyvens rezi-dencijoje, ir ji joje gyvena. Dabar įgyven-dinamu projektu norima užtikrinti sau-gumo reikalavimus, kurių man nepri-klauso žinoti. Jei projektas patvirtintas, vadinasi, jis perėjo visas procedūras. Jei ten kažkas nepadaryta nuo pat 1993 metų, į šiuos klausimus turėtų atsakyti Vilniaus miesto savivaldybė.

(Norėjome supažindinti L.Balsį su re-dakcijos surinkta medžiaga, liudi-jančia ką kitą, tačiau pastarosiomis dienomis jis nekėlė telefono ragelio, „Valstiečių laikraščiui“ buvo nepasie-kiamas. – Red. past.)

Seimo Krikščionių partijos frakci-ja kreipiasi į Generalinę prokuratūrą prašydama ištirti, ar Aplinkos minis-terija, skyrusi lėšų UAB „Videomet-ra“ per TV3 televiziją vakaris trans-liuojamam serialui sukurti, nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų.

Nuo 2011 m. vasario 3 d. TV3 te-levizija pradėjo transliuoti UAB „Vi-deometra“ sukurtą televizijos serialą „Kelias namo“. Šis serialas yra fi nan-

suojamas iš Europos Sąjungos San-glaudos fondo lėšų, kurios turėtų būti skirtos visuomenės švietimui aplinkos apsaugos klausimais. Tačiau Krikš-čionių partijos frakcijos nuomone, Lietuvos aplinkos ministerija nepa-grįstai skyrė 3,347 mln. litų bendro-vei UAB „Videometra“, nes tai eilinė „muilo opera“, neturinti nieko bendro su aplinkosauginiu švietimu.

VL inf.

Aplinkosaugos švietimo milijonai – „muilo operai“

įstatymai negalioja

Pirtis, kuri yra teritorijoje ir nuo kurios matyti V.Adamkaus namas, privati. Ją esą išsinuomoti gali bet kas, kas susimokės apvalią sumelę.

Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

4 2011 m. balandžio 2 d. • Nr. 26 (9045)Valstiečių laikraštis

Išėjimo knygoje yra pasakojimas apie izraelitus, keliaujančius per dy-kumą. Pietų saulė negailestingai ke-pino ir žmonės vos pavilko kojas. Jie nemąstė nei apie vergovę Egipte, nei apie būsimą gyvenimą pažadėtoje žemėje, juos kamavo didelis trošku-lys ir jie neturėjo, kuo jį numalšinti. Ištroškę žmonės piktai priekaištavo Mozei: „Kurių galų čia mus atve-dei iš Egipto? Ar tam, kad troškuliu numarintumei mus, mūsų vaikus ir gyvulius?“ (Iš 17, 4). Mozė su baime žvelgė į piktus žmones, kurie bet ku-riuo metu galėjo užmėtyti jį akme-nimis. Tuomet jis šaukėsi Dievo pa-galbos. Dievui paliepus Mozė lazda sudavė per uolą ir iš jos iš ištryško vanduo. Žmonės ir gyvuliai atsigėrė ir toliau keliavo į savo tikslą.

Mes nuolat daug ko trokštame. Mums reikia ne tik duonos ir van-dens. Trokštame pinigų, meilės, pra-mogų, nevaržomos laisvės, geresnio gyvenimo ir... tampame nelaimingi, kai mūsų dideli troškimai neišsipildo. Tuomet pykstame ir ieškome kaltų.

Ieškome kokio nors Mozės, ant ku-rio galėtume išlieti savo pyktį.

Dvidešimt metų trunkanti mūsų laisvės kelionė pažymėta dideliais troškimais, bet ne mažesniais nusivy-limais, kai mes nepasiekdavome tikslo. Iš tikrųjų mums daug ko trūksta. Mes negauname švediškų atlyginimų, ame-rikietiškų pensijų, o mūsų demokratija be tiesos ir teisingumo panaši į sukle-rusį vežimą. Todėl nepasitenkinimas laisvės keliu yra visai suprantamas. Sunkiausia tiems, kurie turi didelius ir sunkiai išpildomus troškimus.

Jėzus Kristus kvietė apvaldyti savo troškimus ir nebijoti sutinkamų

sunkumų. Jis kalbėjo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats sa-vęs, teima savo kryžių ir teseka ma-nimi“ (Mk 8, 34). Jei žmogus yra pa-skendęs per dideliuose troškimuose, tai ženklas, kad jis elgiasi kaip ne-tikintis Dievo. Šiuos žmones iš da-lies galima suprasti. Žmonės, netu-rėdami amžinybės perspektyvos ir save laikydami tik labiau išsivysčiu-siais gyviais, yra gundomi iš gyve-nimo griebti visa, kas tik įmanoma pagriebti. Griebti bet kokia kaina,

net nesiskaitant su sąžine. Supran-tama, kad taip elgtis negarbinga, nes savanaudiškas elgesys tinka tik ne-protingam gyviui, bet pažemina tiek tikintį, tiek netikintį žmogų.

Kristus atėjusiai pasisemti van-dens samarietei pažadėjo duoti gy-vojo vandens, kuris galės numalšinti visus troškimus. Jis kalbėjo: „Kiekvie-nas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. O kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius“ ( Jn 4). Moteris nesuprato, kas yra tas gyva-sis vanduo, apie kurį kalbėjo Kristus, tik nulėkusi į kaimą paskleidė žinią, kad prie šulinio sutiko pranašą, pasa-kiusį visą tiesą apie jos gyvenimą.

Gyvasis vanduo, kurį Kristus žadė-jo duoti samarietei, yra Dievo malonė,

suteikianti žmogui tikėjimą į amžinąjį gyvenimą su Dievu ir lenkianti jo valią siekti šio tikslo. Dievo malonė padeda žmogui nepasimesti savo troškimuose ir nepamesti kelio dėl takelio. Šventa-sis Augustinas jaunystėje turėjo daug troškimų, kurių dalis buvo nuodėmin-gi. Vėliau po savo sugrįžimo prie Die-vo jis pasakys: „Nerami mūsų širdis, kol ne atilsės tavyje, Viešpatie.“

Kai žiniasklaida paskelbia apie kuo nors garsaus žmogaus savižudy-bę, pradedama ieškoti atsakymo, kas

galėjo pastūmėti žmogų pakelti prieš save ranką. Surandama daug atsaky-mų: kaltas alkoholis, liga, nepavykusi santuoka, artimųjų meilės stoka, bet retai susimąstoma, kad dažniausiai žmogų pražudo sudužę per dideli že-miški troškimai ir prarastas tikėjimas Dievą bei amžinąjį gyvenimą. Pra-rasta svarbiausioji atrama.

Pati didžiausia daugelio žmonių nelaimė – tai prarasta Dievo ma-lonė, prarastas meilės santykis su Viešpačiu. O gal net niekuomet ne-turėtas. Atėjome iš prievartinio ate-izmo laikų, kai valstybė siekė tautoje sunaikinti tikėjimą ir iškart pateko-me į vakarietišką sekuliarizmą, kuris tiki į pinigus, krepšinį, alų, bet ne-sivargina ieškoti aukštesnių dalykų. Dėl to daugelis žmonių yra dvasiš-kai sužeisti ir pasimetę tarp daugy-bės sunkiai išpildomų troškimų ir dėl to pikti ant viso pasaulio, kuris neduoda ir net negali duoti to, ko geidžia širdis.

Gavėnios metas yra ne tik atgai-los, bet ir ieškojimų bei atradimų metas. Bažnyčia neša Kristaus gy-vąjį vandenį, bet ji negali tikėjimo ir meilės Dievui nei primesti, nei įsiū-lyti tam, kuris neieško ir kurio lobis yra tik akių bei kūno geismas. Gy-vojo Kristaus vandens gali pasisemti tik ieškantis žmogus. Kartais žmogui reikia daug kuo nusivilti, net sudužti, kol jis supranta, kad tik vienas Dievas gali patenkinti jo troškimus.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Lietuvos premjeras šią savaitę pa-stebėjo, kad jis per metus uždirbo apie 53 kartus mažiau nei milijo-nierius Viktoras Uspaskichas, o mo-kesčių sumokėjo du kartus daugiau. Jeigu ir aš skaičiuočiau svetimus pi-nigus, tai turėčiau priekaištų ir mūsų premjerui, nes pernai uždirbau gero-kai mažiau nei jis, tačiau mokesčių sumokėjau santykinai daugiau ne tik už milijonierių, bet ir už premjerą. Tačiau kaip ir daugelis šalies piliečių aš labiau piktinuosi ne todėl, kad kiti daugiau uždirba, o todėl, kad val-džia žodžiais pliekia milijonierius, bet veiksmais vis giliau naršo pap-rastų piliečių piniginėse.

Štai šią savaitę premjeras prasita-rė, kad dabar jo dėmesys nukreiptas ne tiek į socialdemokratų iškeltą ir konservatorių paremtą idėją įteisinti progresinius mokesčius, kiek į norą apmokestinti šalies piliečių indėlių palūkanas ir investicijas į vertybi-nius popierius. Toks premjero sie-kis nenustebino. Iš tikrųjų tai ne jo idėja. Apie šiuos kėslus jau ne kartą

prasitarė fi nansų ministrė. Taigi ir fi nansų ministrei, ir premjerui ne-leidžia užmigti mintis apie taupių-jų šalies piliečių juodai dienai litas prie lito sukaupus ir kaip bitučių į bankus suneštus beveik 26 milijar-dus litų. Dar per 4 milijardus litų pernai į tėvynę pervedė mūsų emig-rantai. Jie taip pademonstravo, kad daugelis jų vis dar neprarado vilčių sugrįžti į tėvynę, taigi neprarado ir vilčių, kad Lietuvai kada nors pasi-seks ir ji sulauks tikrai tautos darbš-tumo vertos Vyriausybės. O kol kas, nors palūkanos už indėlius bankuo-se per metus sumažėjo kelis kartus ir iš tikrųjų jau nepadengia infl iaci-jos, taigi piliečių sukaupti pinigėliai nuvertėja, premjeras nori taupiausių piliečių atsargas dar kartą apmokes-tinti. Kelintą kartą? Šiuos pinigus

šalies piliečiai sukaupė jau sumokėję visus mokesčius. Ne, mūsų premje-rui to neužtenka. Metų pradžioje skelbusi kovą korupcijai ir nusivy-lusi bandymais iš šešėlinės ekono-mikos ištraukti milijardą litų, dabar savo nagus Vyriausybė nukreipė į legaliai laikomus šalies piliečių pi-nigus. Patraukė lengvas grobis?

Tačiau dar labiau nustebino pras-

tokos premjero fi nansinės žinios. Štai ketvirtadienį komentuodamas kai ku-rių Seimo narių (ne tik socialdemo-kratų, bet ir konservatorių) siūlymą įvesti progresinius mokesčius premje-ras suklaidino daugelį šalies piliečių.

Tikra tiesa, kad progresinių mo-kesčių sistema turi svarbių trūkumų, tačiau premjero kritiką fi nansininkai turėjo išklausyti su atlaidžia šypse-na – premjeras nesupranta šio mo-kesčio esmės. Jis teigė, kad progre-sinių mokesčių idėjai nesipriešina, tačiau nepritaria siūlomam mokesčių šuoliui, kai, pasak premjero, daugiau nei 4 000 Lt per mėnesį gaunančiam piliečiui pajamų mokestis šoktelėtų nuo 15 iki 33 proc. Premjeras pikti-nosi, kad toks šuolis yra per didelis, todėl siūlė nustatyti daugiau vadina-mųjų perėjimų nuo 15 iki 33 proc.

Tačiau premjeras nesuvokė papras-to mechanizmo, kurį turėtų suvok-ti pirmojo kurso studentai. Taip, iki 4 000 Lt per mėnesį uždirbantis žmogus turėtų mokėti 15 proc. pa-jamų mokestį, tačiau uždirbančia-jam, pavyzdžiui, 4 050 litų pajamų mokestis būtų skaičiuojamas ne ties-mukiškai, kaip supranta premjeras, bet štai taip: už 4 000 Lt – 15 proc.,

o už viršijančią sumą, t. y. šiuo atveju už 50 Lt – 33 proc.

Dar didesnė bėda manyti, kad progresinių mokesčių sistema gali valstybėje sumažinti socialinius skir-tumus. Nesumažins ir negali suma-žinti, nes iš turtingųjų paimtos lėšos nepatektų neturtingiesiems, t. y. jų nepraturtintų tiesiogiai, kaip gal dau-gelis tikisi. Politikų teiginys, kad iš turtingųjų surinktos lėšos būtų skiria-mos išmokoms iš biudžeto ir socia-linei paramai vargingiau gyvenančiai visuomenės daliai, yra šlykščiausias melas. Išmokomis socialinių skirtu-mų nesumažinsi. Žmonėms reikia ne trupinių nuo turtuolių stalo, bet gerai veikiančios ekonomikos, ku-rioje jie surastų tinkamo ir gerai ap-mokamo darbo. Todėl neverta stebė-tis, kad siūlymai įteisinti progresinius mokesčius sutampa su artėjančiais rinkimais į Seimą. Sėkmės atveju ši idėja būtų realizuota kaip tik prieš pat kitus Seimo rinkimus. Tada po-litikai rungtyniautų puikuodamiesi prieš rinkėjus – štai, žiūrėkite, tai aš apmokestinau milijonierius. Tačiau

iš tikrųjų toks apmokestinimas mili-jonieriui yra kaip uodo įgėlimas. Ne-malonus, bet ne daugiau. Juk metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų, būtų apmokestinama 40 proc. tarifu. Todėl tikrai perlenktume tai vadin-dami socialinės atskirties mažinimu ir viduriniosios klasės didinimu. Ne-bent tikimasi viduriniąją klasę papil-dyti buvusiais turtuoliais.

Gyvasis vanduo

Komentarai

Savaitės komentaras

Žodžiais pliekia milijonierius, veiksmais – eilinius piliečius

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 357 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 406. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Klaidinga manyti, kad progresinių mokesčių sistema gali valstybėje sumažinti socialinius skirtumus – žmonėms reikia ne trupinių nuo turtuolių stalo, bet gerai veikiančios ekonomikos, kurioje jie surastų tinkamo ir gerai apmokamo darbo.

Mes negauname švediškų atlyginimų, ameri-kietiškų pensijų, o mūsų demokratija be tie-sos ir teisingumo panaši į suklerusį vežimą.

52011 m. balandžio 2 d. • Nr. 26 (9045)Valstiečių laikraštis

Tadas Turonis

Bulvininkystė mūsų šalyje turi gilias tradicijas. Iki šių dienų an-trąja duona vadinamas bulves savo poreikiams augina daugelis lietu-vių. Tik bėda, kad nemažai jų nau-doja prastą bulvių sėklą, t. y. praė-jusių metų derliaus atrinktas mažas bulves, todėl nedžiugina ir derliai – maišą bulvių pasodinę, rudenį ne ką daugiau jų ir prikasa.

Kokybiška ir sertifi kuota bulvių sėkla yra derliaus garantas

Kalbintas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro fi lialo Elmininkų bandy-mų stoties direktorius dr. Kęstutis Rai-nys teigė, kad iš kitų Europos valstybių Lietuva išsiskiria tuo, jog labai daug že-mės naudotojų – maždaug 81 proc. – augina bulves, tačiau derlingumu 1,4–2,7 karto atsilieka nuo pažangių žemės ūkio kraštų. Atskirų žemės naudotojų bulvių plotai labai skiriasi: nuo kelių dešimčių arų iki pusantro šimto hek-tarų. Iki 1 ha bulvių augina 93 proc. visų ūkininkų, o didesni kaip 5 ha plotai sudaro tik 5 proc. jų pasėlių. Paskutinį dešimtmetį bulvių derlingumo vidurkis siekė 15,1 t iš ha (2010 m. – 12,9 t iš ha) nors daugelyje Europos šalių pa-siekiama iki 50 t iš ha.

Dr.K.Rainio nuomone, mažą bul-vių derlių lemia keli veiksniai. Tai, kad kiek vienas lietuvis dar augina bulves nesirinkdamas ir nesirūpindamas gera jų sėk la, sukuria palankią terpę ligoms plisti. „Vakarų Europos selekcininkai įro-dė, kad kokybiška sėkla lemia vidutiniš-kai 25 proc. bulvių derliaus. Paprastai dauguma mūsų šalies bulvių augintojų pamiršta arba tiesiog neskaičiuoja išlai-dų, o mato tik perkamos sėklos kainą. Jiems nė motais, kad sodinant savo iš-auginto derliaus tolimo atsėlio sėklai at-rinktais gumbais, o ne sertifi kuota sėkla, sodinamų gumbų skaičių bent trečdaliu reikėtų padidinti, kad po bulvių sudygi-mo nebūtų nuostolingų pasėlio išretėji-mų. Sodinant sertifi kuotą sėklą, gauna-mas derliaus priedas padengia išlaidas ir dar uždirbama. Todėl vertėtų kalbėti, kaip paskatinti naudoti sertifi kuotas ir kokybiškas sėklines bulves, neprarasti derliaus ir pinigų. Bent šešiomis tono-mis padidinkime bendrą šalies bulvių derlingumą, o tai nesudėtinga, ir iš kar-to bendras bulvių derlius peršoks per 1 milijoną tonų“, – teigė dr.K.Rainys.

Lietuvos sėklininkystės asociacijos direktoriaus Juliaus Grašio teigimu, iš Lietuvoje pernai augintų 41,8 tūkst. ha bulvių sertifi kuota sėkla buvo apsodin-ta tik apie 2 tūkst. ha, tai sudaro ma-žiau nei 4 proc. visų bulvių pasėlių.

„Pagal sertifi kuotos sėklos sunaudo-jimą, mes nuo kaimyninių šalių stipriai atsiliekame. Kitose šalyse sertifi kuoto-mis sėklinėmis bulvėmis apsodinama

iki 60 proc. visų pasėlių. Vien praėjusių metų pavasariui buvo paruošta 5 700 tonų sertifi kuotos bulvių sėklos, kurios per 10 proc. liko nepanaudota. Kodėl taip yra, niekas negali atsakyti. Nuo-lat tvirtinama, kad pas mus sėklos per brangios. Aišku, už sėklą, kaip ir už vi-sus produktus, reikia mokėti. Kokybiška sėkla turi papildomą vertę. Sertifi kuotos sėklos naudojimas parodo šalies agro-nominę kultūrą ir ūkininkavimo lygį. Ne-išnaudodami visų sėklininkystės laimė-jimų, mūsų bulvių augintojai ir valstybė praranda labai daug pinigų.“

Kalbintas ūkininkas Petras Vasiliaus-kas, vienos stambiausių sėklininkystės ūkio savininkų, pasakojo, kad kokybiš-kas sėklines bulves užauginti nėra len-gva. Vegetacijos metu bulves pažeidžia ligos ir kenkėjai. Labiausiai bulvių koky-bei kenkia virusinės ligos. Bulvių virusų platintojai gamtoje yra amarai, kurie vi-rusus dažniausiai platina neperistentiš-kai, t. y. pasimaitinęs ant virusuoto au-galo sveiką bulvės kerą virusu užkrečia tuoj pat. Pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles labai svarbu taiky-ti kompleksines augalų apsaugos nuo

ligų ir kenkėjų priemones (agrotech-nines, biologines ir kitas profi laktines). Bulvių ligų ir kenkėjų plitimą lemia la-bai daug veiksnių: meteorologinės sąly-gos, dirvožemis, žemės dirbimas, veis-lės jautrumas, sėjos ar sodinimo laikas, sandėliavimo sąlygos ir daug kitų. Prieš sėklinėms bulvėms patenkant pas au-gintojus, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministeri-jos inspektorių sėklinių bulvių pasėliai ir partijos pagal reikalavimus inspek-tuojamos per metus tris ir keturis kar-tus. Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje atliekami visų veislių, kurias ūkininkas augina, ir veislių partijų karantininių ligų ir virusų tyrimai. „Šiais metais taip pat numatyta dalį sėklinių bulvių ekspor-tuoti į kitas Europos Sąjungos šalis, o pirkėjui pageidaujant, kelių veislių par-tijos buvo papildomai ištirtos akredituo-toje fi tosanitarinių tyrimų laboratorijoje Anglijoje, todėl didžiuojamės galėdami augintojams pasiūlyti aukštos kokybės sertifi kuotas sėklines bulves, kurios yra gero ir kokybiško derliaus pagrindas“, – teigė ūkininkas P.Vasiliauskas.

Ar pritrūks sertifi kuotų sėklinių bulvių?

„Šiemet padidėjo ne tik sėklų parda-vimas, kur kas daugiau nei ankstesniais metais šiemet perkama ir sėklinių bul-vių“, – sakė UAB agrofi rmos „Sėk los“ marketingo vadybininkė Irena Mikšy-tė. UAB agrofi rma „Sėklos“ fi rminėse mažmeninės prekybos tinklo parduo-tuvėse prekiauja Petro Vasiliausko ūky-je (Klaipėdos r.) padaugintomis šešio-mis bulvių veislėmis: Vineta, Mozart, Presto, Osprey, Adora ir Princess. Dvi iš jų – Mozart ir Osprey – yra šio sezo-no naujovės.

„Profesionalūs ir stambesni Lietu-vos bulvininkystės ūkiai sėklos porei-kius planuoja iš anksto, todėl sėklinių bulvių užsakymus pateikia rudenį. Šį rudenį kaip niekada anksti ūkininkai pradėjo rūpintis sėkla, tad žiemą su-siderėję dėl kainų pasirašėme sutartis 90 proc. planuojamų pavasarį paruošti sėklinių bulvių kiekiui. Mažmenose nu-matytas platinti veisles ir kiekį taip pat prognozuojame iš anksto, todėl sėkli-nių bulvių prekyboje neturėtų trūkti iki sodinimo pradžios“, – teigė ūkininkas P.Vasiliauskas. „Reikėtų nepamiršti, kad sėklinės bulvės yra gyvas produktas, jų nepardavus negalime pasilikti kitiems metams, tad sėklinių bulvių paruošimo ir pardavimo laikas yra gana trumpas – kovo–balandžio mėnesiais.“

Sertifi kuotos sėklinės bulvės, paly-ginti su maistinėmis, Lietuvoje šiemet pabrango nedaug – apie 15–20 proc. „Sėklinių bulvių kaina dar gali šoktelėti, bet tik tuomet, jei rinkoje jų pristigtų, – sakė ūkininkas. – Tačiau, ar taip atsitiks, prognozuoti dar sunku, nes padanges pasiekusios maistinių bulvių kainos kren-ta.“ Kai kurių veislių sėklinių bulvių trūko jau rudenį, tačiau ūkininkas teigė, kad tai veislių mados, kurios kas metus keičiasi ir jas prognozuoti iš anksto sunku.

Kaip atskirti sertifi kuotas sėklines bulves nuo nesertifi kuotų?

Valstybinės augalininkystės tarny-bos prie Žemės ūkio ministerijos Auga-lų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjos Marijos Alechnovič išaiškinimu, tiekiamos rinkai sėklinių bulvių supere-litinės, elitinės ir sertifi kuotos kategori-jų fasuotės ar konteineriai turi būti pa-

ženklinti ofi cialiomis etiketėmis-augalo pasais. Juose turi būti pateikta infor-macija lietuvių ir anglų kalbomis.

Jeigu naudojama pakabinamoji etike-tė, visais atvejais ji pritvirtinama ofi cialią-ja plomba, o jei naudojamos lipnios eti-ketės, fasuotės turi būti ofi cialiai plom-buotos. Etiketės-augalo paso spalva nu-rodo, kokią kategoriją atitinka sėklinės bulvės. Ant tiekiamos rinkai supereliti-nės kategorijos (m1 ir m2 klasių) sėklinių bulvių fasuočių ar konteinerių turi būti baltos spalvos su violetine 5 mm plo-čio įžambia juosta nuo kairiojo į dešinįjį apatinį kampą etiketės, ant elitinės ka-tegorijos pirmos (E1) klasės, antros (E2) klasės, trečios (E3) klasės sėklinių bulvių fasuočių ar konteinerių turi būti baltos spalvos etiketės, ant sertifi kuotos sėkli-nių bulvių kategorijos pirmos (A) ar an-tros (B) klasės fasuočių ar konteinerių – mėlynos spalvos etiketės.

Kai Lietuvoje sertifi kuotos sėklinės bulvės parduodamos tolesniam daugini-mui, išduodama ir Sėklinių bulvių sertifi -kato kopija. Pirkėjui pageidaujant, tiekė-jas gali išduoti Sėklinių bulvių sertifi kato kopiją ir sėklinėms bulvėms, kurios ne-bus naudojamos tolesniam dauginimui.

Ūkininkas P.Vasiliauskas minėjo, kad nemažai ūkininkų, įsigydami nedidelį kiekį sertifi kuotų sėklinių bulvių, deklaruoja ap-sodintą gerokai didesnį plotą nei iš tikrųjų įmanoma apsodinti. Dėl to iškyla proble-mų teisingai identifi kuojant sėklinių bulvių kilmę. Tad sėklinių bulvių etiketes-augalo pasus ir pirkimo dokumentus būtina sau-goti visų bulvių auginimo sezoną.

„Per maždaug 20 dienų reikia sertifi -kuoti ir parduoti apie 2 tūkst. t bulvių, – pasakojo P.Vasiliauskas. – Todėl dirba-me su patikimu partneriu UAB agrofi r-ma „Sėklos“. Norime, kad visoje Lietu-voje mūsų augintojus sėklinės bulvės pasiektų laiku, tad nuo kovo pradžios UAB agrofi rmos „Sėklos“ fi rminėse maž-meninės prekybos tinklo parduotuvėse „Žalia stotelė“ ir „Žaliasis centras“ pre-kiaujama pagal poreikius atrinktomis geriausiomis bulvių veislėmis. Norin-čiuosius įsigyti didesnį kiekį nei 1 tona kviečiame atvykti į ūkį arba, augintojui pageidaujant, sėklines bulves pristaty-sime į vietą“, – sakė ūkininkas.

Aktualijos

(Užs. 189)

Didėja sertifi kuotų ir kokybiškų sėklinių bulvių poreikisŠiemet aktyviau perkamos ne tik įvairiausių daržovių sėklos, bet ir sėklinės bulvės.

(Užs. 222)

6 2011 m. balandžio 2 d. • Nr. 26 (9045)Valstiečių laikraštis

Antanas Poškus

Pavyzdinės formos savarankiš-kam dokumentacijos rengimui, vi-sapusiška pagalba kaimo bendruo-menėms rengiant vietos projektų paraiškas, mokymai bei dėmesys vertintojų kompetencijai – tai reko-mendacijos bei palengvinimai ša-lies vietos veiklos grupėms (VVG), siekiant sėkmingo vietos plėtros strategijų įgyvendino.

Visos vietos veiklos grupės (VVG), kurių Lietuvoje veikia 51, įgyvendi-na vietos plėtros strategijas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyven-dinimas“.

Pirmi svarbūs žingsniai jau žengti – visos strategijos įvertin-tos teigiamai, joms įgyvendinti pa-tvirtintas paramos skyrimas, pa-sirašytos paramos sutartys. Atė-jo laikas kibti į realius strategijų įgyvendinimo darbus. Kad darbai vyktų sparčiau ir sklandžiau Naci-onalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pa-rengė rekomendacijas, į kurias siū-loma atsižvelgti įgyvendinant vie-tos plėt ros strategijas.

Svetainėje – pavyzdinė dokumentacija

Pasirašius paramos sutartį, vienas pirmųjų darbų – kvietimo teikti vie-tos projektus dokumentacijos tvir-tinimas. Kaip nustatyta vietos plėt-ros strategijų administravimo tai-syklėse, strategijos vykdytojas VVG turi parengti kvietimo teikti vietos projektų paraiškas dokumentaciją. NMA savo ruožtu yra parengusi ir patvirtinusi pavyzdinę dokumenta-

ciją, kuri skelbiama interneto svetai-nėje www.nma.lt.

Pastebima, kad dokumentacijos rengimas neretai užtrunka dėl ilgo dokumentacijos derinimo su NMA proceso. NMA specialistai atkrei-pia strategijų vykdytojų dėmesį į tai, kad prievolės ir pareigos de-rinti parengtą dokumentaciją su NMA nėra. Dokumentacijos derini-

mas gali tęstis ne mažiau kaip 20 darbo dienų, o NMA specialistams nustačius prieštaravimų adminis-travimo taisyklių nuostatoms ir il-giau. Tad siekiant neužtrukti, kilu-sias abejones ar neaiškumus siūlo-ma su atsakingu NMA specialistu suderinti tiesiog elektroniniu paštu ar telefonu.

Parengus kvietimo teikti vietos projektus dokumentaciją, ateina laikas skelbti kvietimą teikti vietos projektų paraiškas. Kad visi poten-cialūs vietos projektų vykdytojai spėtų kreiptis dėl paramos, reko-menduojama paskelbti ne trumpes-nį nei 1 mėnesio paraiškų rinkimo laikotarpį.

Būtina teikti informaciją, konsultuoti

Paraiškų rinkimo metu svarbu vi-sapusiškai padėti kaimo bendruome-nėms pildyti vietos projektų paraiš-kas, suteikti visą reikalingą informaciją ir konsultuoti. Siekiant, kad pateiktos vietos projektų paraiškos būtų koky-biškos, būtina dar prieš paraiškų rinki-mą surengti intensyvius informacinius ir mokomuosius renginius galimiems pareiškėjams. Tokie mokomieji rengi-niai taip pat yra remiami KPP lėšomis pagal priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ ketvirtą veiklos sritį „Parama potencia-lių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“.

Vietos projektų teikėjai, pildyda-mi paraiškas, turėtų ypatingą dėme-sį skirti originalioms, didelės vertės išlaidoms. Tokioms išlaidoms reikėtų atskiro pagrindimo. Dažnai pastebima trūkumų ir vietos projekto aprašyme. Vietos projekte numatyta veikla ir už-daviniai turi būti aprašyti tiksliai ir kon-krečiai, o projekto rezultatai apčiuopia-mi ir išmatuojami. Originalias išlaidas bei projekto aprašymą turėtų atidžiai išanalizuoti ir projekto vertintojas.

Posėdžiai rengiami reguliariai

Jau pastebėta, kad vietos projektų paraiškų vertinimo rezultatai labai su-siję ne tik su pateiktų paraiškų koky-be, bet ir su jų vertintojų kompetenci-ja. Už vietos projektų vertinimo koky-bę pirmiausia atsakinga pati VVG, kuri paskiria ar pasamdo vietos projektų

vertintojus. Vienos tai padaro sėkmin-giau, kitos – mažiau sėkmingai. Todėl VVG kviečiamos daugiau bendrauti tarpusavyje ir keistis informacija apie kompetentingus ekspertus.

Įvertinus paraiškas, ateina metas rengti vietos projektų atrankos po-sėdžius. Reikėtų pabrėžti, kad laukti, kol bus baigtos vertinti visos vietos projektų paraiškos, nėra būtina. Po-sėdžiai turėtų būti rengiami regu-liariai. Pavyzdžiui, galima numatyti, kad vietos projektų atrankos posė-džiai būtų organizuojami kas antrą savaitę konkrečią savaitės dieną.

Paramos vietos projektams įgyven-dinti skyrimas tvirtinamas NMA direk-toriaus įsakymu. Vėliau pasirašomos trišalės vietos projekto vykdymo sutar-tys. Pasirašius sutartis, vietos projek-tų vykdytojai gali pradėti įgyvendinti projektuose numatytas veiklas. O VVG keliamas uždavinys atlikti tinkamą pro-jektų priežiūrą. Pasirašius paramos su-tartis, pats laikas vėl organizuoti moky-mus – tik šį kartą kiek kitokio pobūdžio. Naujųjų mokymų metu vietos projektų vykdytojai turėtų būti apmokomi vyk-dyti pirkimą, pildyti mokėjimo prašy-mus ar projektų įgyvendinimo atas-kaitas – to, ko jiems prireiks siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą.

ES parama

(Užs. 225)

Vietos plėtros strategijas įgyvendins sklandžiau

Svetainėje www.nma.lt – parengta ir patvirtinta pavyzdinė dokumentacija. Autoriaus nuotrauka

SVARBU Pasitikėjimo linija

Prie skaidraus Europos Są-jungos ir Lietuvos Respubli-kos paramos panaudojimo gali prisidėti ūkininkai, seniū-nijų atstovai ir visi kiti kaimo bendruomenės nariai, kurie neabejingi apgaulei ir siekia sąžiningumo.

Šiam tikslui įdiegta Nacio-nalinės mokėjimo agentū-ros „Pasitikėjimo linija“. Pa-skambinus šia linija, galima anonimiškai pranešti apie pa-stebėtus pažeidimus ir kitus neteisėtus paramos panaudo-jimo atvejus. Taip pat ja ga-lima pranešti apie NMA dar-buotojų galimai nesąžiningus veiksmus ir įtarimus piktnau-džiavimu tarnybine padėti-mi ar kitų asmenų bandymus daryti įtaką paramos lėšų že-mės ūkiui ir kaimo plėt rai administravimui.

Informaciją apie galimus pažeidimus „Pasitikėjimo li-nija“ galima pateikti anoni-miškai dviem būdais: tele-fonu (8 5) 260 7901 Vilniu-je arba elektroniniu paštu (NMA interneto svetainėje www.nma.lt specialiai tam sukurtoje skiltyje). „Pasitikė-jimo linija“ veikia visą parą.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Tokie jau tie žemaičiai – savo kraštui garsinti jie pasirengę aukoti asmeni-nes santaupas.

Nijolė Petrošiūtė

Kriokia, rūksta, bet dar važiuoja

Antarktidoje lietuviai stebino pingvinus ir gerino rekordus

19 p.

7 p.

Sodyba

Muzikuojančios šeimos pykstasi rečiauIštarus žodį Rugiaveidė daž-nas pagalvoja ne apie augalą, o apie dainininkę, pasirinkusią neįprastą sceninį vardą. Istori-kė, archeologė, humanitarinių mokslų daktarė, postfolklo-ro atlikėja Daiva Steponavie-čienė-Rugiaveidė muzikinėje Lietuvos padangėje išsiskiria ypatingu gamtos ir žmogaus harmonijos pajautimu.

Nijolė Baronienė

Ne veltui sakoma, kad žvirblį ir lietuvį sutiksi visur. Tiesa, dvidešimt aštuoni mūsų tautiečiai, neseniai grįžę iš Antarktidos, matė ten kitokius paukščius – pingvinus.Nijolė Baronienė

Atnaujindamas laiko pa-ženklintus baldus meis-tras prisideda prie kultū-ros paveldo išsaugojimo.

Vida Tavorienė

7 psl.

Restauratoriaus rankoms paklūsta šeimos relikvijos

Sveikata

Beveik kiekvienas retkar-čiais imame šiek tiek bi-joti, kad susirgome ko-kia nors liga. Jeigu kartais ima ką nors skaudėti ir skausmas tęsiasi ilgai, baimė gali virsti fobija.

Laura Bratikaitė

Ligos baimė – taip pat liga

23 p.

Anksti diagnozavus kaulų ir raumenų sistemos ligas bei skyrus tinkamus vais-tus, žmogų galima išgel-bėti nuo neįgalumo.

Beata Bukotaitė

23 psl.

Gydyti pigiau nei slaugyti