Valstiečių laikraštis 2011 03 09

Download Valstiečių laikraštis 2011 03 09

Post on 31-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

3 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 03 09

TRANSCRIPT

  • 2011 m. kovo 9 d., treiadienis Nr. 19 (9038) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    etadien VL su prieduetadienis

    iandien VL su priedu

    Konstitucija nustato, kad pasikeitus daugiau nei pusei ministr Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Vyriausyb nenaudoja svert, kad bent kiek sumaint degal kain uolius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    kinink inios Norintieji sigyti laisvos vals-

    tybins ems turi ne tik u savo las parengti projekt, ilgai utrukti tvarkydami kitus doku-mentus, bet ir tiktis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus.

    Jei bt panaikinta apsisuk-ti automagistralje skirta vieta, daugeliui tekt atsisakyti kinin-kavimo.

    Dar vienai pasli deklara-vimo paslaug panorusiai teikti tarnybai, atrodo, nebus lengva sitvirtinti rinkoje dl emdirbi pasiprieinimo.

    Sodiet

    Atokiau didmiesi gyvenan-tiesiems priimtiniausia ekologika mada persiti drabuiai.

    Galvoskis tvams: kas le-mia akivaizdius moni ivaizdos pokyius?

    Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Prasidjus neramumams arab pasaulyje spariai m brangti naf-tos produktai. Nors aliavos kaina birose dar nepasiek 2008 m. bu-vusi auktum, taiau Lietuvos de-galinse vieiantys skaiiai jau geri-na vis laik rekordus. Tai akivaizdus rodymas, kad degal kainas lemia

    ne ti k pasaulins rinkos tendencijos, bet ir valdios sprendimai, vieti ns rinkos specifi ka.

    Blogiausia, kad brangstantys de-galai gniudo dar glenus alies kio atsigavimo daigelius. moni paja-mos nedidja, o degal brangimas daro tak ir kit preki kainoms, todl iemet dar vargu ar galime ti -kti s didesnio vidaus vartojimo.

    Nukelta 3 p. f

    Vyriausyb drebina interpeliacijos

    Nepriklausomi, bet ar laisvi?

    Kovo 11-oji Lietuvos neprik-lausomybs atkrimo diena. Per dvideimt met pasikeit keliolika premjer. K i to gavome? Kaip atrodome prie Europ, kuri taip veriams?

    Apie tai 4 p. f Apie tai 4 p. f

    iandien Seimo opozicija ada sudaryti interpeliacij sra, o rytoj, prasidjus pavasario sesijai, bandyti pirmj i posto versti energetikos ministr Arvyd Sekmok.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Kylanios degal kainos trikdo kio atsigavim

    Didmiesiuose braiomi nauji politiniai emlapiai

    koalicijas be konservatori besivienijanios politins partijos siekia atsiriboti nuo valdaniosios Tvyns sjungos ir tylomis ren-giasi kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams.

  • 2 2011 m. kovo 9 d. Nr. 19 (9038)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@vastietis.lt

    Seimo opozicija nra tikra, ar jai pavyks rytoj i posto ivers-ti Energetikos ministerijos vado-v A.Sekmok, bet lygiai taip pat ir valdanioji dauguma neino, ar ministras parlamente turi pa-kankamai rmj, kad isilaikyt dabartiniame poste. Nepavykus iai interpeliacijai, opozicija ada rengti interpeliacij Vyriausybs vadovui Andriui Kubiliui.

    Opozicijos netikino

    iemetin Seimo pavasario sesi-ja prasids interpeliacija energetikos ministrui A.Sekmokui, kurio atsa-komybs klausim kelia parlamen-tin Tvarkos ir teisingumo frak-cija. Ji dar pernai gruodio 10 d. Seimo pirmininkei teik interpe-liacijos tekst, kur pasira 70 Sei-mo nari.

    I ministro A.Sekmoko gavo-me atsakymus, bet tie atsakymai tik sustip rino nuostat, kad ministras pri-valo trauktis, tikino Tvarkos ir tei-singumo frakcijos seninas Valenti-nas Mazuronis.

    Pasak jo, ministras visikai nepaj-gus eiti pareig, nes pirmiausia lugo derybos dl Visagino AE statybos, o visuomen buvo nuolat klaidinama.

    Kart ministras pasak, kad jis pats abejoja, ar aliai pavyks iki 2020 m. pastatyti branduolin jgain, o mums atsistuose atsakymuo-se teigiama, jog iki to laiko Visa-gino AE bus pastatyta, kalbjo V.Mazuronis. Suomiai jau 15 met stato atomin jgain, o pas mus dar visikai nieko nra.

    V.Mazuronio teigimu, Lietuva 15 proc. brangiau nei latviai ir estai moka u dujas, i energetikos mo-ni fi nansuojamos politins partijos. O kur ta energetin nepriklauso-myb, kai, nepaisant ireklamuotos biros, 80 proc. elektros alis perka i Rusijos, dujas ir naft taip pat, akcentavo V.Mazuronis.

    Artjanti interpeliacija nei-mu i vi energetikos ministro A.Sekmoko. Ministras dirba pras-

    tus darbus, sak jo atstovas spaudai Kstutis Jaunikis. Seime ministras atsakys klausimus, ir tuo viskas pa-sibaigs.

    Seimo statutas numato, kad per interpeliacij ministras atsako klau-simus. Parlamentarai atviru balsavimu balsuoja, ar atsakymai juos patenkino. Tik tuo atveju, jeigu atsakymai ne-patenkina Seimo nari, vyksta slap-tas balsavimas dl nepasitikjimo mi-nistru. Atrodo, kad ministro i posto opozicija versti nra linkusi. Juolab

    kad A.Sekmok palaiko ir Preziden-t Dalia Grybauskait. Tai po pokal-bio su alies vadove isiaikino btent Seimo pirminink.

    Taiau A.Sekmoko interpeliacija turi ir kit svarb aspekt, ne tik mi-nistro atsakomybs klausim.

    Nauja Vyriausyb?

    Tvarkos ir teisingumo frakci-jos lyderis V.Mazuronis ir socialde-mokrat vedlys Algirdas Butkevi-ius Valstiei laikraiui sak, kad A.Sekmoko interpeliacija parodys rea l politini jg santyk Seime.

    Opozicija Seime kol kas turi 70 bals, o valdantieji vienu balsu dau-giau, bet gali bti, kad interpeliaci-ja parodys kitok jg santyk, ak-centavo V.Mazuronis. Juolab kad interpeliacijos tekst pasira ir dalis valdanij.

    Prie opozicijos prisids vasario 27 d. Marijampolje Seimo nariu irinktas socialdemokratas Albinas Mitrulevi-ius. Jis tikriausiai taip pat papildys interpeliacijos alinink gretas.

    i Seimo pavasario sesija gali tapti interpeliacij ministrams ir Vyriau-sybei mnesiu. Taip, mes surinkome apie 30 para ir dl aplinkos ministro Gedimino Kazlausko interpeliacijos, bet jos Seime dar neuregistravome, sak Krikioni partijos frakcijos se-ninas Vidmantas iemelis. Dl aplinkos ministro kalts guli renova-cijai nepanaudotas 1 mlrd. lit.

    Nepasitikjim G.Kazlausku yra pareikusi ir Prezident D.Gry-bauskait.

    iandien Seimo opozicins frak-cijos tarsis, kiek vis dlto jos rengs

    interpeliacij ministrams, nes j vis daugja. Prajusi savait Lietuvos nepriklausomybs akto signatarai pasil opozicijai paalinti i posto ir vietimo bei mokslo ministr Gintar Steponavii.

    Mes ir patys suprantame, kad nra prasms rengti interpeliaci-jas dl interpeliacij, todl tarsims, ar interpeliuoti vis Vyriausyb, ar atskirus ministrus, ar tik premje-r, tikino socialdemokrat lyderis A.Butkeviius.

    Konstitucija numato, kad pasikei-tus daugiau nei pusei ministr Vy-riausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. Sudarant A.Kubiliaus Vyriausyb buvo ne 14, o 13 minis-tr, nes Energetikos ministerija buvo steigta vliau. Tai reikia, kad, pasi-traukus dar dviem ministrams, Vy-riausybei tekt i naujo gauti Seimo mandat.

    Reikalaus atsakomybs

    Krikioni partijos frakcija jau pareng ir interpeliacijos tekst prem-jerui A.Kubiliui, bet para rinkimas sustabdytas. Po pasitarimo su partne-riais bus galutinai apsisprsta, ar in-terpeliuosime tik premjer, ar ir vis Vyriausyb, teig V.iemelis.

    Paklaustas, kokia yra interpeliacij prasm, jei vis tiek nepavyksta nuvers-ti vieno ar kito ministro, V.iemelis tikino, es tik per interpeliacijas vi-suomen suino, ko nepadar minis-trai.

    Premjeras padar per daug klai-d: naktin mokesi reforma, tris kartus iaugs nedarbas, vardijo V.iemelis. Iki iol nesuprantama, kodl valstyb 18 mlrd. Lt skolinosi vidaus rinkoje, kai kelis kartus pigiau buvo galima pasiskolinti usienio rin-kose. Vien dl to kasmet buvo galima sutaupyti apie 600 mln. Lt ir neatimti j i pensinink.

    I.Degutien: premjero post nesiveriu

    Opozicijai atstovaujantys politi-kai tikino, kad pakeisti premjer bt naudinga ir valdantiesiems. J gre-

    tose yra bent keli asmenys, galintys perimti Vyriausybs vair, pabr V.iemelis. Pavyzdiui, iuo metu labai populiari yra I.Degutien, kuri geba ne tik iklausyti kit nuomon, bet ir surinkti deram komand, pa-keisti esam ekonomin situacij.

    I.Degutien Valstiei laikraiui sak, kad ji nesiveria vadovauti Vy-riausybei.

    Nematau nieko blogo, jei laikas nuo laiko kritikuoju Vyriausybs veik-l. Tai dariau ir anksiau, tai darysiu ir ateityje, jei bus reikalas, tikino I.Degutien.

    Visas kalbas apie jos siekim tap-ti premjere I.Degutien vadina isi-galvojimu.

    Seimo pirmininks nuomone, jei opozicija nesirengia savo rankas per-imti valdios, tuomet neverta ir inter-peliacij rengti.

    Aktualijos

    Reikia vien syk padti takJurgis Razma, Seimo narys

    Kai Seime yra apylygis opozicijos ir po-zicijos bals santykis, opozicijai vis kyla pagund rengti interpeliacijas tikintis, kad balsuojant slaptai kas nors i val-danij susvyruos. Neretai opozicija interpeliacijas sijauia lyg kok sport, kad tik pasiekt sau teigiam rezultat. Neabejoju, kad anksiau rinkti paraai dl ministr A.Sekmoko ir G.Kazlausko interpeliacij tebuvo opozicijos ou prie rinkimus, o kai rinkimai savival-dybes pasibaig, opozicijai tiesiog neb-ra, kur dtis pavyzdiui, interpeliacija A.Sekmokui neivengiama. Supranta-ma, kai vyksta balsavimas, pamatai, ar pozicija yra monolitika, ar niekas ne-susvyruoja, bet i tikrj n vienoje i rengiam interpeliacij nevelgiu jo-kios prasms.

    Kaltinimai ne visai teisingiTomas Berinskas, aplinkos ministro atstovas spaudai

    Aplinkos ministras G.Kazlauskas jau ne kart yra saks, kad interpeliacijos ne-sibaimina. J ministras ketina inaudoti pokalbiui ir diskusijoms su Seimo na-riais. Ministras mielai atsakys visus j klausimus, juolab kad visus atsakymus jis turi. Galiau pasakyti, kad ministrui mesti kaltinimai, kurie skambjo vieo-joje erdvje, velniai tariant, yra ne visai teisingi ir tiksls. Atskira tema daugia-bui renovacija. ia situacija nra to-kia, kokios nortsi, bet j lemia objek-tyvios prieastys. Galiau tik priminti, kad ne Aplinkos ministerija sukr da-bartin model ministerijai tiesiog buvo pavesta j gyvendinti. Darome, k gali-me, procesas juda. inoma, jei imtums prievartini veiksm, rezultatai bt ge-resni, taiau ministras G.Kazlauskas tvir-tai laikosi ir laikysis nuostatos, kad reno-vacija negali bti prievartin, tai mo-ni apsisprendimo reikalas, todl ir to-liau eisime aikinimo, tikinjimo, ger pavyzdi rodymo keliu.

    Jaunatis.Saul teka 6.50, leidiasi 18.10.

    Rytoj PorytiandienOrai

    Keletas prabgusi par diugino maloniais orais. Kaip vakar, taip ir iandien ms alyje orai iliks panas. Krituli neadama, debes taip pat telksis gana nedaug, tad termometr stulpeliai rodys iki 26 laipsni ilumos. Tik vjas bus labiau juntamas. Di-desni or pasikeitimai laukiami ketvirtadien. Jau nakt i debes ims kristi mirs kri-tuliai. Pilk debes ydas neleis orui taip staigiai atalti, temperatra svyruos tarp 1 laipsnio ilumos ir 4 alio. Dien krituli bus maiau ir tik vietomis, taiau vyraujant teigiamai temperatrai (nuo 1 laipsnio alio iki 4 ilumos) greiiausiai palynos. Lietu-vos nepriklausomybs atkrimo dien su stipresniu piet, pietvakari vju al atke-liaus kita krituli porcija. Bet temperatra maai skirsis nuo ketvirtadienio. Savaitgal ciklono taka orams turt pamau silpti. etadienio naktis pajryje dar iliks vjuota, trump krituli neivengsime dar daug kur. Bet, bgant valandoms, krituli mas, bus vos iliau. Ieva Narinait

    Dien: +2 +6 Dien: -1 +4 Dien: -1 +4

    Nakt: -4 +1Nakt: -9 -14 Nakt: -4 +1

    Vyriausyb drebina interpeliacijos

    Sudarant A.Kubiliaus Vyriausyb buvo ne 14, o 13 ministr, nes Energetikos ministerija buvo steigta vliau. Tai reikia, kad, pasitraukus dar dviem mi-nistrams, Vyriausybei tekt i naujo gauti Seimo mandat. Raimundo uikos nuotrauka

    Nematau nieko blogo, jei laikas nuo laiko kritikuoju Vyriausybs veikl. Tai dariau ir anksiau, tai darysiu ir ateityje, jei bus reikalas, tikino Seimo pirminink I.Degutien.

    (Us. 141)

  • 32011 m. kovo 9 d. Nr. 19 (9038)Valstiei laikratis Aktualijos

    (Us. 58)

    Ryja eimos biudetKauno rajono gyventojas Rimas

    Sviderskis kasdien vykdamas darb Kaune ir atgal nuvaiuoja 65 km. Kai A-95 benzino kaina perkop 4,5 Lt, nuvaiuoti atstum man kainuoja apie 25 Lt, skaiiuoja vyras. Gruo-d ileisdavau 23 Lt, tad vainjant vien darbo dienomis ilaidos kelionei per mnes iemet padidjo 40 Lt.

    R.Sviderskis kol kas nesivaiz-duoja, kaip galt kompensuoti praradim. Gyvenant umiestyje at-sisakyti automobilio ir perssti vie-j transport negaliu, nes prarasiau daug laiko, todl teks taupyti kitose srityse, aikino gyventojas.

    Pasak banko Swedbank As-menini fi nans instituto Lietuvoje vadovs Odetos Blaiens, moni proius degal kain kitimas veikia maai. 20092010 m. brangstant degalams tyrimai parod, kad tik 2 proc. gyventoj atsisak automo-bilio, o dauguma nenorjo atsisa-kyti patogumo vairuoti savo ma-inas, teig ji. Taiau didja t, kurie renkasi kontrabandinius de-galus.

    Kenia silpniausieji

    O.Blaien aikino, kad maisto ir degal kain didjimas labiausiai paveiks maas pajamas gaunanius mones. Gaunantieji 1 tkst. Lt alg apie 40 proc. jos skiria maistui, o is irgi brangsta dl aliav ir degal kain didjimo, kalbjo ji. Taigi toki mon galimybs pirkti drabu-ius, avalyn, skirti l pramogoms, atostogoms dar labiau sumas. Nors ekonomistai iais metais prog-nozuoja vidaus vartojimo atsigavim, taiau O.Blaien mano, kad tai sau leisti gals nedidel stabilias pajamas gaunani moni dalis.

    Tai, kad esame labai paeidiami kylant degal kainoms, rodo ir sta-tistikos agentros Eurostat duo-menys: pagal tenkani transportui vartojimo ilaid dyd Lietuva yra antra Europoje mums degalams vidutinikai tenka skirti net 20 proc. pajam, o kitoms alims kelis kar-tus maiau.

    Majant algoms ir brangstant degalams i pajam dalis degalams tik auga. Pridjus dar brangstan-

    t maist, kitoms ilaidoms l be-veik nelieka.

    Lietuvos nacionalins vej automobiliais asociacijos Linava prezidentas Algimantas Kondru-seviius sitiks, kad degal bran-gimas neivengiamai paveiks ir kit produkt kainas. Degal kaina su-daro daugiau kaip pus transpor-tavimo paslaugos ilaid, aikino jis. Vejai neivengiamai perkels i ilaid didjim usakovams, o ie preks kain.

    A.Kondruseviiaus teigimu, ve-jai smarkiai nukraujavo per pra-jusius dvejus metus. Todl ili-kusios logistikos mons jau neturi rezerv kompensuoti degal bran-gimo ir negals nekeisti paslaug kaini, kalbjo jis. Tarptautini perveim mons dar gali mainti ilaidas degalams pildamos juos kai-myninse valstybse, bet veikianios vietinje rinkoje to daryti negali.

    Valdia reaguoja vangiai

    A.Kondruseviius pastebi, jog kol kas Vyriausyb nenaudoja jo-ki svert, kad bent kiek sumaint degal kain uolius.

    Viskas daroma atvirkiai: ne-siderj su ES, panaikinome len-gvatas degal biopriedams, di-dmeninje degal rinkoje didesnei konkurencijai trukdo privalomo-jo degal rezervo kaupimo staty-mas, nesvarstoma galimyb bent laikinai sumainti akciz, vardijo A.Kondruseviius. Kas i to, kad akcizais labai lengva papildyti alies biudet, bet kiek daug prarandame kritus vidaus vartojimui ir augant kit preki kainoms.

    Asociacijos Linava vadovas taip pat mato grsmi eksportuojani moni atsigavimui. Su jomis sieja-mos sunkmeio pabaigos viltys, bet didjanios degal kainos ir jas daro

    ne tokias konkurencingas usieny-je, sitikins A.Kondruseviius.

    Kaltinink ne vienas

    Naftos produkt prekybos moni asociacijos prezidentas Lukas Vosy-lius aikino, kad Lietuvoje didiausi tak, be pasaulins naftos verts po-kyi, benzino kainai daro mokes-iai valstybei (55 proc. visos kainos) ir didmenininko naftos perdirbimo mons Orlen Lietuva kainoda-ra (39 proc.). Degalins savo snau-doms padengti pasilieka iki 6 proc., teig L.Vosylius.

    Pasak jo, bendrov Orlen Lietuva kasdien keiia savo parduodam de-gal kainas atsivelgdama situacij biroje. Vairuotojai danai pastebi, kad brangstant naftai degalins reaguoja daug greiiau, o kai ji pinga, neskuba mainti degal verts. Tai priklau-so nuo likui degalinse, aikino L.Vosylius. Pigiau sigytus degalus degalins greiiau pabrangina, jei tai daro did menininkas, o jei produktai sigyti brangiau, stengiamasi juos i-parduoti ir tada keisti kainas.

    L.Vosylius aikino, kad dabar nafta brangsta dl neramum Libijoje, kuri yra stambi ios aliavos tiekja. Taip pat iek tiek takos turjo ir JAV do-lerio atvilgiu susilpnjs euras, sak jis. Naftos rinkoje yra ir spekuliaci-j, kartais paskleidiami vairs gandai, kurie naudingi prekeiviams nafta. Pa-vyzdiui, neseniai kalbta, kad visuo-mens protestai persimes Saudo Ara-bij. Bira labai jautriai reaguoja bet kokias kalbas apie OPEC nares.

    Brangiau nei pas kaimynus

    Lietuvoje A-95 benzino kainos di-desns nei pas artimiausius kaimynus. Seniai nestebina kone dvigubai piges-nis benzinas Rusijoje ar Baltarusijoje, taiau Lietuva benzino kainomis len-kia ir Lenkij (apie 10 ct), Latvij bei Estij (apie 2030 ct).

    Lietuvoje benzino akcizas yra di-desnis u ES reikalaujam minimu-m, taip pat takos turi PVM dydis, didmenininko kainodara, prievol kaupti degalus.

    Nors didmeninis tiekjas Or-len Lietuva dirba Lietuvoje, taiau ia jis veikia be konkurencijos, o ki-tur kaip eksportuotojas taiko kitas kainas, be to, Latvijoje pigesn de-gal logistika, nes daugiausia pirk-j koncentruojasi Rygoje, aikino L.Vosylius.

    Kylanios degal kainos trikdo kio atsigavim

    Paveiks neigiamaiRaimondas Kuodis, ekonomistas

    Ekonominiai vertinimai rodo, kad, degalams pabrangus 10 proc., su-vartojamas j kiekis sumaja tik 1 proc. Tai ir yra pagrindin prie-astis, dl kurios degal brangi-mas kenkia tokios alies kaip Lie-tuva ekonomikai: mons priversti daugiau ilaid skirti degalams ir maiau kitoms prekms. Tai ma-ina kio augim, nes kit preki gamintojai gauna maiau paja-m, samdo maiau darbuotoj. mons galutines preki kainas perkelia padidjusias degal s-naudas, o tai lemia papildom vi-daus paklausos sumajim. Naf-tos pabrangimas gali neigiamai paveikti gyventoj ir moni lkes-ius. Degal brangimas gali lemti ir kio konkurencingumo bei eks-porto sumajim, jei alyje dega-lai pabrangsta daugiau nei alyse, kurias eksportuojame.

    Alternatyv tursime dar negreitaiDonatas Karanauskas, verslininkas

    Vadovauju monei Biomotoras, kuri, be kitos veiklos, sil diegti automobiliuose rang, leidiani vaiuoti valgomuoju panaudotu aliejumi. Taiau io verslo atsisak-me, nes rang manoma montuoti tik iki 2003 m. gamybos automobi-liams ir nesulaukme pakankamos paklausos. Manau, kad mons dar negreitai atsisakys tradicini naf-tos produkt. Galbt ateityje ipopuliars elektro-mobiliai, jei j efektyvumas ir kaina nenusileis dabartinms mainoms, bus ipltota infrastruktra papil-dyti akumuliatorius. Taiau naftos magnatai galingi, dl to novatori-ki sprendimai sunkiai skinasi keli. Kol alternatyvios technologijos ne-taps masikos ir pigesns, jos do-mins tik entuziastus.

    Lietuvoje A-95 benzino kainos gerokai didesns nei pas artimiausius kaimynus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    e Atkelta i 1 p.

    Majant algoms ir brangstant degalams pajam dalis degalams tik auga. Pridjus dar brangstant maist, kitoms ilaidoms l nelieka.

  • 4 2011 m. kovo 9 d. Nr. 19 (9038)Valstiei laikratisAktualijos

    Donatas Stravinskas

    Kovo 11-oji Lietuvos nepriklau-somybs atkrimo diena. K ji reikia man? 1990-aisiais, kai buvo paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietu-va, man buvo 18 met.

    A buvau tos kartos atstovas, kuri jau suvok, k tai reikia: kova, nepri-klausomyb, laisv, rusai lauk, ke-lio atgal nebebus. Gal ne visi mane supras, bet k matau dabar: kiekvie-nas kovoja u savo bv, nepriklau-somyb pagal Europos Sjungos nu-rodymus, rusai gro vadovauti su savo dujomis, spaudos laisv kybo ant plauko, biurokratija dar labiau isikerojo, korupcija valdo visk, at-sirado naujos kastos.

    mogaus, kaip asmenybs, liko tik elis. Kalbu apie daugum, ne apie maum, kuri gyvena daugumos ss-kaita. Tie, kurie kakada stovjo Baltijos kelyje, dabar stovi eilse Darbo biroje. Tie, kurie naktimis budjo prie Seimo ar kit objekt, dabar tenkinasi pigiau-siais maisto produktais ir skaiiuoja ska-tikus. Bet utat jie laisvi. Ironika.

    Mokame visiems ir u visk. U tai, kas privaloma, dar daugiau u tai, kas neprivaloma. K u tai gau-name? Dar didesn nelygyb ir vi-suomens atskirt. Dauguma ilaiko maum. Bet mes laisvi. Vargai, bet vis dar tikintys ateitimi, todl kantrs. Net ir tada, kai vienas save laikantis dideliu politiku taut pavadino u-nauja, mes tarnaujame jam.

    Po nepriklausomybs atkrimo pasikeit keliolika premjer. K i to

    gavome? iupaiups kiekvienas nuo kiekvieno vyriausybs vadovo. K tai reikia? Nemokame valdyti Lietuvos? Kaip atrodome prie Europ, kuri taip veriams?

    Nerealiai priek einantys estai, i kuri juokdavoms skaitydami anek-dotus, dabar kuria anekdotus apie mus. Kaip apie nevyklius. Ir pelny-tai. Ekonominiu poiriu nuo j at-siliekame keliais deimtmeiais, nors savo nepriklausomybs atkrim ir bsimas vertybes paskelbme anks-iau u juos.

    Lietuviai murdosi purve, o prem-jero Andriaus Kubiliaus eima stato-si nuosav nam. Negi gaila? Visada taip bna, kai daugumai labai blogai, mauma i to tik laimi. Kuo blogiau vieniems, tuo geriau kitiems.

    Neseniai buvau susitiks su keliais savo bendraamiais draugais. Vienas atvaiavo naujutlaiiu visureigiu, ki-tas vl nauju automobiliu. Paklau-siau j, kaip sekasi. Vienas: Cigarets. Nori prisidti? dk 100 tkstani, ir gyvensi. Kitas: kurk kelias fi rmas, o a paskui padarysiu, kaip atsiimti PVM. Tau pus, man pus. Pasirodo, tokios mano draug vertybs. Ir norisi pavydti, ir ne. Bet jei valdia leidia

    tai daryti, kodl turiau pykti ant j? Tokios mano kartos vertybs.

    Galiu bti nepopuliarus, bet ga-lime prisiminti ir signatarus. U k jiems paskirtos tkstantins rentos? U tai, kad vykd tai, k jiems liep rinkjai paskelbti nepriklausomyb? Jie atliko savo pareig ir u tai gavo apsirpinim iki gyvos galvos. O tie, kurie juos pareigojo tai padaryti? Tie, pasirodo, yra iukls. Ar nepriklauso-myb paskelb vadinamieji signatarai, ar visa tauta? Kodl vieni gavo visk, o kiti dulkes uostyti? Normalu?

    Galiu bti labai nepopuliarus ar ne taip suprastas, taiau faktas tik tai, kad mons, paskelb Lietuvos nepri-klausomybs atkrim, netrukus pa-skelb, kad jie yra auktesn kasta nei kiti. Sig natarai, pasira ant Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo akto, pasijuto esantys kone dievai.

    Netrukus jie gavo tiek privilegij, kiek j turdavo sovietiniai nomenk-latros veikjai.

    Norisi tikti Lietuvos ateitimi, no-risi j mylti ir gerbti jos vadovus, dir-banius aliai. Kas pakeis toki nuo-mon? Buvome priklausomi nuo rus, dabar esame priklausomi nuo sav. Ilgam?

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Andriui Kubiliui vis dar postrin-gaujant apie konservatori pergal savivaldos rinkimuose, ios parti-jos citadels Lietuvoje dega viena po kitos. Didiuosiuose miestuose, kurie istorikai laikomi itikimiau-siais TS-LKD rmjais, kitos partijos valdanisias daugumas formuoja be konservatori.

    Krito paskutin tvirtov

    Kaunas istorikai laikomas pagrin-diniu TS-LKD atramos taku. 2008 m. Seimo rinkimuose vienmandatse apygardose nugaljo TS-LKD atsto-vai. Jie sutriukino visus konkurentus. Taiau i met vasario 27-j, atro-do, krito ir paskutinioji konservato-ri tvirtov. Nors rinkjai Kaune TS-LKD patikjo net dvylika mandat (u partij balsavo 21,84 proc. kau-niei), o dabartinis meras Andrius Kupinskas dar vienai kadencijai m matuotis mero kd, Fortna konser-vatoriams atsuko nugar.

    Antr viet mieste umusios ne-priklausom kandidat koalicijos Vieningas Kaunas lyderis verslinin-kas Visvaldas Matijoaitis jau antr dien po rinkim pareik, kad nau-jos kadencijos Kauno miesto tarybos daugumoje konservatori nebus.

    i inia priblok A.Kupinsk ir jis, atrodo, mero regalijas keis opozi-cijos lyderio post. Daugum ketino-me formuoti vertybi pagrindu, o ne trks ply bet kokia kaina, apgailes-tavo A.Kupinskas. Jis pripaino, kad iuo metu derybos su V.Matijoaiiu nevyksta. Taiau palaukime balan-dio mnesio, dar nepraranda vil-i A.Kupinskas.

    Sostin valdi dalysis i savait

    Vilniuje TS-LKD pozicijos at-rodo dar prasiau, nors dabartinis sostins meras, buvs premjero pa-tarjas Virgilijus Alekna dar nenu-leidia rank.

    Konservatoriams ia pavyko lai-mti 10 mandat, bet dar geriau u juos pasirod Artro Zuoko nepri-klausom kandidat koalicija (12 mandat) ir europarlamentaro Val-demaro Tomaevskio vedina rus bei lenk koalicija (11 mandat).

    Vilniaus mieste labai aikiai var-dijome, kad turime ger kandidat merus dabartin mer R.Alekn, sako premjeras A.Kubilius.

    Kitaip tariant, konservatoriai sieks isilaikyti Vilniuje. Bet tai daugiau teo rins galimybs, mat konservato-riai nuolat kritikavo V.Tomaevsk dl Europos Parlamente jo eskaluot tau-tini maum problem Lietuvoje.

    Kiekviename dvare yra po sav durni, kalbant nesmones, bet

    mes turime atskirti savivaldos rei-kalus nuo nacionalini, tikino V.Tomaevskis.

    Valstiei laikraiui jis sak, kad derybos prasids tik i savait.

    Savo ruotu Darbo partijos pirmi-ninkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad konservatoriai gali bti nustumti nuo valdios. Be konservatori gali apsieiti daugiau kaip 90 proc. koalici-j, kalbjo V.Uspaskichas.

    Prarado ir Klaipd

    Palyginti su 2007 m., konservato-ri pozicijos iemet susilpnjo Klaip-doje, iauliuose ir Panevyje. Uosta-miestyje TS-LKD anksiau pirmavo pagal mandat skaii, bet iemet gavo tik 5 mandatus. Paaikjo, kad pajryje koalicij formuos Liberal sjdio, Liberal ir centro sjungos bei Rus aljansas. ios partijos jau pa-sira tai numatant susitarim. Meru greiiausiai taps Liberal sjdio at-stovas Vytautas Grubliauskas.

    iauliuose triumfavo socialdemok-ratai, bet konservatoriai ia gana ne-blogai sutaria su tvarkieiais ir dar turi vili sudaryti daugumos koa-licij.

    TS-LKD tvirtai rankose isaugojo tik Panev, kuriame laimjo 9 man-datus (22,9 proc. rinkj simpatij), bet net ia konservatoriai gali likti opozicijoje. Iki iol Panevio mies-to taryboje jie turjo 12 mandat ir koalicijoje dirbo su tvarkieiais.

    TS-LKD kartu su kitais Seimo valdaniaisiais desperatikai mgina taisyti padt regionuose.

    Sudarme speciali darbo grup derinti veiksmus dl koalicij suda-rymo ikylani problem atskirose savivaldybse, daug kur formuojasi centro deiniosios koalicijos, bet nat-ralu, kad yra ir kitoki vietos reikal, tai tuos dalykus dar paderinsime, kalbjo A.Kubilius.

    Nerealiai priek einantys estai, i kuri juokdavoms skaitydami anekdotus, dabar kuria anekdotus apie mus. Kaip apie nevyklius.Ir pelnytai. Atsiliekame nuo j keliais deimtmeiais.

    Didmiesiuose braiomi nauji politiniai emlapiai

    Nepriklausomi, bet ar laisvi?

    Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokbaitis

    Administrator (8 5) 210 0110

    Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeil Tarakeviien Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

    SODYBA, SODIET, BII AVILYS Irma Duboviien (8 5) 210 0112

    INIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Peelinien (8 5) 210 0042

    TVIKS VIESA Bernardas aknys (8 5) 210 0090

    SVEIKATAMeil Janorien (8 5) 210 0042

    KININK INIOS, Meil Tarakeviien (8 5) 210 0044

    ETADIENIS Nijol Baronien (8 5) 210 0035

    PRIEBLANDOS Vismantas ukleviius (8 5) 210 0042

    Dizaineriai (8 5) 210 0113

    Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

    KRATO KORESPONDENTAI:

    KAUNAS Albinas aplikas 8 655 74 524Gediminas Staniauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

    PANEVYS Vida Tavorien 8 615 75 183

    KELM Nijol Petroit (8 427) 56 797

    MS AUTORIAI: Algimantas ekuolis (raytojas), Jonas Maiukeviius (raytojas), Kazys Saja (raytojas), Sigitas Tamkeviius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

    REDAKCIJASaltoniki g. 29 / Sli g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. patas redakcija@krastospauda.lt

    SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniki g. 29 / Sli g. 3 (3 auk tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: emals g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

    Laikratis leidiamas nuo 1940 met. Spaus di na UAB Lietuvos ryto spaustuv, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti n spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra as 16 105 egz. In dek sas 0127; ISSN 10214526; us. Nr. 315. Rankraiai nerecenzuojami ir negrinami. U skelbim ir reklam turin bei kalb redakcija neatsako.

    Leidjas udaroji akcin bendrov

    Generalinis direktorius anas Panovas

    Administrator (8 5) 210 0110

    Reklamapardavimai@krastospauda.lt

    Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

    Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas Kaimo vaikai (8 5) 210 0110Knyg prekyba Viktorija Kanaeviit (8 5) 210 0070

    Tiesiai viesiai

    koalicijas be konservatori besivienijanios partijos siekia atsiriboti nuo Tvyns sjungos ir tylomis rengiasi Seimo rinkimams.

    Didiausia vis politini jg Lietuvoje svajon vadovauti sostinei Vilniui.Martyno Vidzbelio nuotrauka

  • 2011 m. kovo 9 d. Nr. 19 (9038)Valstiei laikratis

    Lietuvika asmens tapatybs kortel gerosios praktikos pa-vyzdys. Taip asmens tapaty-bs dokument vertina Europos Komisija (EK). Ji paskelb 2010 m. vis Europos Sjungos (ES) na-ri, taip pat veicarijos, Turkijos, Norvegijos, Islandijos ir Kroatijos valstybi e. valdios lyginamj ataskait.

    velgdamas e. valdi ne kaip mados reikin, o kaip btin ir efektyv valstybs valdymo ran-k, buvau ir esu sitikins, kad juo bus galima tinkamai pasinaudoti tik tada, kai tam bus sudarytos galimy-bs. Asmens tapatybs kortel at-veria tokias galimybes kiekvienam mogui. Diaugiuosi, kad tai buvo vertinta, sak vidaus reikal mi-nistras Raimundas Palaitis.

    Vertindama Lietuvos pasiekimus e. valdios srityje, EK nurodo, kad asmens tapatybs kortel, kurios naudotojai, aktyvav joje diegtus kvali kuotus serti katus, generuo-janius elektronin para, gali nau-dotis daugeliu elektronini paslau-g neieidami i nam, yra vienas geriausi praktikos pavyzdi. EK ataskaitoje paymima, kad popu-liarinant asmens tapatybs kortel reikalingos didels valstybs inves-ticijos, taiau j efektyviai pritaikant jos greitai atsiperka.

    EK taip pat pabria, kad Lie-

    tuvoje teikiam e. valdios paslau-g tempai spariai auga: pernai jau 13 viej paslaug internetu buvo

    prieinamos 100 proc., 20 viej paslaug pasiektas 84 proc. priei-namumo internetu brandos lygis. Lietuva minima ir tarp penki lyde-ri gyvendinant elektroninius vie-uosius pirkimus.

    Vidaus reikal ministro R.Palaiio teigimu, tokie rezultatai e. valdios srityje glaudiai susij su vykusiais ir tebevykstaniais pokyiais asmens dokument srityje. Pernai pavyko

    pasiekti, kad kiekvienas mogus tu-rt teis pasirinkti naudotis pasu, asmens tapatybs kortele ar abiem dokumentais. Nuo i met pradios u asmens tapatybs kortel mo-ns moka beveik 2,5 karto pigiau ne 80, o tik 30 lit. Asmens tapaty-bs kortele iuo metu naudojasi ir turi vadinamj e. para jau daugiau kaip pus milijono lietuvi, teig ministras.

    EK ketina ir toliau stebti in-ternetini viej paslaug pltr ES ir kitose alyse, taip pat ben-dradarbiauti su vairiomis institu-cijomis dl i paslaug tobulini-mo ir pltojimo. EK tikslas iki 2015 m. pasiekti, kad e. valdios paslaugomis naudotsi vienas i dviej piliei ir keturios i pen-ki moni ES.

    VL inf.

    5Aktualijos

    (Us. 134)

    alies vadov Dalia Grybaus-kait teiks Seimui teisininko, bu-vusio fi nans viceministro Vito Vasiliausko kandidatr Lietu-vos banko valdybos pirmininkus. Tai pirmadien po valstybs va-dovs susitikimo su Seimo valdy-bos nariais patvirtino Prezidents atstovas spaudai Linas Balsys.

    V.Vasiliauskas rinkim alies vado-vo post metu buvo ir D.Grybauskaits rinkim tabo vadovu, jis jo vicemi-nistro pareigas D.Grybauskaitei b-nant nans ministre.

    alies vadovs atstovas teig ne-velgis ioje situacijoje interes kon ikto.

    Prezident j pasirinko ne i vie-nos kandidatros ir vertina j kaip profesional. V.Vasiliauskas buvo ir Prezidents rinkim tabo vadovas btent dl tos prieasties, kad yra profesionalas ir skmingai dirbo ir dirba, sak L.Balsys.

    Kandidatr teigiamai vertina ir opozicijos lyderis, Lietuvos social-demokrat partijos pirmininkas Al-girdas Butkeviius, kuriam bnant nans ministru taip pat teko dirbti su V.Vasiliausku.

    Jis yra kompetentingas, paty-rs mogus ir, kas yra labai svarbu, jo mogikos savybs yra labai ge-

    ros. Jis moka bendrauti su politikais, prie mums stojant ES Finans ministerijoje jis buvo atsakingas u teiss akt suderinim su ES tei-se, labai daug dirbo. Jis yra darb-tus, kruoptus ir jauiantis dide-l atsakomyb mogus, teig A.Butkeviius.

    37 met V.Vasiliauskas iuo metu dirba advokat kontoroje LAWIN Lideika, Petrauskas, Valinas ir par-tneriai, dsto Vilniaus universite-

    to Teiss fakultete. Jis yra socialini moksl daktaras.

    Lietuvos banko valdybos pirmi-nink penkeri met kadencijai ski-ria Seimas prezidento teikimu.

    15 met iki iol, tris kadencijas i eils, Lietuvos bankui vadovauja Reinoldijus arkinas. Jo kadencija baigsi gruodio pabaigoje, taiau Seimas j prats iki balandio 15 dienos.

    VL, Eltos inf.

    Prezident pasirinko nauj Lietuvos banko vadov

    Komplimentai lietuvikai asmens tapatybs kortelei

    V.Vasiliauskas rinkim alies vadovo post metu buvo ir D.Grybauskaits rinkim tabo vadovu, jis jo viceministro pareigas D.Grybauskaitei b-nant fi nans ministre. Eltos nuotrauka

    34 proc. rkali per pastaruo-sius 6 mnesius cigaretes yra pir-k i asmen, prekiaujani nele-galiai atvetomis cigaretmis.

    Tai paaikjo tyrim bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyvento-j apklaus. Ji atlikta . m. sausio 1323 dienomis. Buvo apklausti 936 1874 m. nuolatiniai Lietu-vos gyventojai.

    Per apklaus rkani Lietuvos gyventoj buvo klausiama, kurio-se vietose jie yra pirk cigaretes per pastaruosius 6 mnesius. Apklau-sos duomenimis, 78 proc. cigaretes yra pirk maisto preki parduotuv-je/prekybos centre, 37 proc. kioske, 34 proc. i kit asmen, prekiaujan-i nelegaliai atvetomis cigaret-mis, 20 proc. per asmeninius ryius, 17 proc. turguje i privai asme-n. Kiek reiau apklaustieji nurod, kad pirko cigaretes turgaus kioske (10 proc.), kavinje, bare, restora-ne (8 proc.), tabako parduotuvje (8 proc.)

    Mes nuolat tiriame Lietuvos gyventoj pirkimo elgsen vairio-se srityse. i apklausa nustebino tuo, kad nemaa dalis rkani Lietuvos gyventoj per pastaruosius 6 mne-sius cigaretes yra pirk ir i nelega-li altini, apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmi-nink Inga Nausdien.

    Apklausos duomenimis, rko beveik kas treias (31 proc.) 1874 met respondentas. 68 proc. nuro-d, kad nerko.

    Daugiau rkanij yra tarp vyr, 2534 met amiaus respon-dent, asmen, gijusi bendrj vi-durin isimokslinim, ir tarp mo-ni, turini maiausi perkamj gali (iki 600 Lt) bei bedarbi.

    Nerkani moni yra daugiau tarp moter ir vyriausio amiaus as-men (6574 met).

    VL inf.

    Tredalis rkali mgaujasi kontrabandinmis cigaretmis

    Apklausos duomenimis, rko beveik kas treias (31 proc.) 1874 met respondentas. 68 proc. nurod, kad nerko. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Eltos nuotrauka

  • 6 2011 m. kovo 9 d. Nr. 19 (9038)Valstiei laikratis

    Vida Raait

    Parlamento rinkimus laimjo alies valdanioji centro deinio-ji koalicija.

    Premjero arkliukas euras

    Reform partija, vadovaujama alies ministro pirmininko Andru-so Ansipo, gavo 28,6 proc. rinkj bals ir usitikrino 33 i 101 man-dato parlamente, o jos partner koalicijoje Pro Patria Res Publica Union (IRL) laimjo 23 vietas (su-rinko 20,5 proc. bals). Dabar val-danioji koalicija turi 50 viet.

    Ji turi galimyb pakviesti prisi-jungti prie koalicijos ketvirtoje vie-toje likusi Socialdemokrat parti-j. U j balsavo 17,1 proc. rinkj, tad ji turs 19 mandat. Taiau A.Ansipas sak, kad nort toliau dirbti su esama koalicija. Koalicijos partners IRL vadovas Martas La-aras pritar iai nuomonei. Turint galvoje rinkj parodyt pasitikji-m, atrodo, kad toliau dirbs dabar-tin koalicija, sak jis. I keturi partij, kurios pateko parlamen-t, abi valdaniosios koalicijos part-

    ners ir socialdemokratai padidino savo viet skaii. Reform partija dabar turs dviem mandatais dau-giau, IRL keturiais, o socialdemo-kratai net devyniais.

    Prieingai nei airi rinkjai, ku-rie prajus mnes u neskming ekonomin politik nubaud savo vyriausyb, estai neprarado pasitik-jimo premjero A.Ansipo koalicija. Kaip ir Estijoje, parlamento rinkimus praeit met spalio mnes Latvijo-je taip pat laimjo valdanti premjero Valdio Dombrovskio koalicija. i dviej Baltijos ali rinkjai pareik pasitikjim valdia, kad ir skausmin-gai vedania alis i krizs.

    Estijoje centro deiniosios politi-ns jgos prie alies vairo stovjo ir tuomet, kai Estijos ekonomika svai-ginaniai augo, ir kai staigiai smuko emyn, versdama vyriausyb imtis griet taupymo priemoni. Nuos-mukio laikotarpiu A.Ansipo vyriau-sybei pavyko apsieiti be tarptautins

    nansins pagalbos, prieingai nei kaimy-ninei Latvi-jai. Ji apkarp atlyginimus vals-tybs tarnautojams ir padidino kai kuriuos mo-kesius, kad sumaint de cit, ku-ris iuo metu yra vienas maiausi tarp 27 ES valstybi. Kriz Estija pasitiko turdama apie 6 mlrd. lit rezerv, kur sukaup gerais laikais nevaistydama pinig papildomoms socialinms imokoms. Todl Esti-jai nereikjo skolintis jai pasisek

    ne tik lengviau ikopti i krizs, bet ji i met pradioje sived eur. Euro vedimas ir buvo premjero A.Ansipo arkliukas rinkim ko-voje. Tokia rinkim baigtis laikoma politinio stabilumo enklu 1,3 mln. gyventoj turinioje alyje, kurioje nuo tada, kai 1991 metais subyrjus

    Soviet Sjungos komunistin rei-m pakeit vakarietika demokrati-ja, n vienai vyriausybei dar nepavy-ko idirbti vis kadencij.

    Opozicij mu rusiki pinigai

    Stipriausia opozicin Centro partija po rinkim neteko 3 man-dat ir dabar turs tenkintis 26 vie-tomis parlamente, o alieji ir popu-listin Liaudies sjunga neteko vis turt viet parlamente. Opozicijos lyderis Centro partijos pirminin-kas Edgaras Savisaras prarado dalies

    gyventoj pasitikjim, nes buvo paskelbta, kad

    jis pinig rinkim kampanijai pra

    i Rusijos.Prajusi

    met ga le Estijos sau-gumo poli-cija KAPO iplatino in-

    formacij apie tai, kad dabar-

    tinis Talino me-ras (tautos atgimi-

    mo laikotarpiu buvs Liaudies fronto lyderis)

    papra Rusijos geleinkeli va-dovo buvusio KGB generolo Vladi-miro Jakunino skirti 1,5 mln. eur ortodoks cerkvei Talino rusakal-bi rajone Lasnameja pastatyti. Sau-gumo informacijoje buvo parayta, kad dar 1,5 mln. eur i V.Jakunino E.Savisaras neva pras savo par-tijai paremti. E.Savisaras tai neig.

    Taiau cerkvs statybai pinigai i V.Jakunino vadovaujamo Andre-jaus fondo (Fond Andreja Pervoz-vannovo) buvo duoti.

    Vasario 19 d., likus vos dviem sa-vaitms iki rinkim, V.Jakuninas su ventik ir savo fondo atstov dele-gacija E.Savisaro kvietimu atvyko

    Talin paventinti naujosios cerkvs kryiaus.

    Kai paaikjo nansiniai E.Savi-saro ryiai su Kremliui artimu V.Jakuninu, Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas parei-k, jog niekada E.Savisarui nepaves formuoti vyriausybs. O premjeras A.Ansipas pridr, kad jo Reform partija nebendradarbiaus su Centro partija nesudarys koalicijos.

    E.Savisaras atkirto, kad valdan-iosios partijos iuo skandalu mgina loti rus korta per rinkim kam-panij ir nukreipti rinkj dmes nuo gyventoj nuskurdimo. Opozi-cija priekaitavo ir dl to, kad Estijos saugumo tarnyba KAPO dalyvauja politiniuose aidimuose. Praneimas apie rusikus pinigus neabejotinai turjo takos rinkim rezultatams.

    Balsavo ir internetu

    Rinkj aktyvumas Estijoje sp-dingas. Dabar balsavo 63,61 proc. rinkj. Estija, garsjanti savo mo-derni technologij sektoriumi, yra vienintel valstyb pasaulyje, kurios rinkjai turi galimyb bals visuo-tiniuose rinkimuose atiduoti ir in-ternetu. Estijos vyriausiosios rin-kim komisijos pateikti duomenys rodo, kad 2011 met parlamento rinkimuose elektroniniu bdu bal-savo 140 846 mons, t. y. beveik 25 proc. vis rinkj. Rinkim biule-teniai galjo bti isisti i bet kurio kompiuterio, kur vartotojas dieg speciali programin rang ir prisi-registravo, naudodamas asmeninius duomenis. 1,3 mln. gyventoj turinti alis pelnytai vadinama E-stonia.

    Po ne vienus metus trukusio spartaus kio augimo Estijos eko-nomika smarkiai nukentjo nuo di-diulio nekilnojamojo turto burbu-lo sprogimo ir pasaulio ekonomikos krizs. 2009-aisias Estijos ekono-mika susitrauk 14,1 proc., o dar-bo neteko kas penktas dirbantysis. Dabar vl pradjs augti eksportas tapo pagrindiniu alies ekonomikos atsigavimo varikliu. m mati ne-darbas, taiau iuo metu jis vis dar siekia 14 proc. ir yra vienas didiau-si Europos Sjungoje.

    Kovo 11-j skubiai aukiamas Europos Vadov Tarybos neeilinis posdis Briuselyje, kuriame bus svarstoma, kaip apsaugoti Euro-p nuo neigiam Libijos pilietinio karo pasekmi.

    Muamaras el Kada s sureng oro atak prie sukilli uimtus mies-tus. Al Jazeera televizijos tinklala-pyje skelbiama, kad Libijos saugu-mo pajgos, lojalios M. el Kada ui, udo net savo kolegas, kurie atsisa-ko audyti sukillius. Grup opozi-cionieri, veikiani vakarus nuo

    Tripolio, televizijai es perdav nuo-traukas, kuriose u ksuoti suaudyti saugumo pareignai. Tuo pat metu M. el Kada s pasil opozicijai ss-ti prie deryb stalo. Taip pat sukil-liams pasil suaukti parlament ir pasiekti kompromis, pagal kur jis galt nutraukti kov ir pasitraukti i valdios, jei gaut garantij, kad nei jis, nei jo eima nebus persekiojami ir turs nelieiamyb. Libijos nacio-nalin taryba, vienintel statymais paremta valdia alyje, kuri kr alies opozicins jgos, tok kompro-mis pavadino nemanomu, nes tada M. el Kada s pasitraukt garbin-gai ikelta galva, o tai eist alies mones, kurie nukentjo dl dikta-toriaus kalts. Kovo 7 dien per naci-onalin Libijos televizij, kuri kon-troliuoja M. el Kada o alininkai, prabilo buvs alies ministras pirmi-ninkas Azusas al Talchis. Jis paragino sukillius pradti derybas, nutrauk-ti kraujo praliejim ir neleisti, kad Libijos vidaus reikalus imt kitis usienis. Savo ruotu sukilliai pa-reik, kad dialogas galt prasidti

    tik tokiu atveju, jei M. el Kada s at-sisakyt valdios.

    JAV nusprend suteikti dar 15 milijon doleri humanitarin pa-galb Libijai, kur M. el Kadafio kariuomen jga slopina liaudies veiksmus. Tai pirmadien pareik prezidentas Barakas Obama. Pasak jo, JAV ir j sjungininks i NATO svarsto visus veiksm variantus, taip

    pat ir karinius, kad bt ukirstas kelias smurtui Libijoje. Anksiau Vaingtonas jau paskelb, kad ski-ria 10 milijon doleri humanitari-n pagalb pabgliams i Libijos. B.Obama pastarosiomis dienomis kelis kartus pareik, kad M. el Ka-da s turi atsisakyti valdios.

    Lietuvos Prezident Dalia Gry-bauskait nedalyvaus Kovo 11-osios

    nepriklausomybs atkrimo ikilm-se ir vyks skubiai Briuselyje aukia-m neeilin Europos Vadov Tarybos posd, kuriame bus svarstomos prie-mons, kaip apsaugoti po ekonomi-kos krizs atsigaunani Europ nuo galimos takos, kuri gali sukelti vy-kiai iaurs Afrikoje. Tai, kas vyksta tolimoje iaurs Afrikoje, gali tiesio-giai paveikti visos Europos ir Lietu-vos ekonomik. Smarkus naftos kain augimas kelia rimt grsm trapiam ekonominiam atsigavimui. Visos ES valstybs turi bti pasirengusios veikti drauge ir koordinuoti savo veiksmus, kad sumaintume galim tak ES ekonomikai, sak Prezident.

    Per pilietin kar Libijoje naftos gavyba gerokai sumajo. Vasario pa-baigoje Tarptautin atomins ener-getikos agentra prane, kad naftos gavyba Libijoje smuko 800 tkst. 1 mln. bareli per par. Libijos val-dia tvirtina, kad naftos gavyba aly-je sumajo iki 700750 tkst. bare-li per par. Analitik teigimu, iuo metu i alies pasitrauk apie 213 tkst. usieniei. Masikai ivyks-ta usienio moni personalas, todl netrukus naftos gavyba alyje grei-iausiai bus visikai nutraukta.

    VL, Eltos inf.

    Pasaulis

    Libijos diktatorius jau ieko kompromiso

    JAV prezidentas B.Obama pastarosiomis dienomis kelis kartus pareik, kad M. el Kadafi s turi atsisakyti valdios. EPA-Eltos nuotraukos

    Estijoje centro deiniosios politins jgos prie alies vairo stovjo ir tuomet, kai Estijos ekonomika svaiginaniai augo, ir kai staigiai smuko emyn, versdama vyriausyb imtis griet taupymo priemoni. VL archyvo nuotrauka

    i-rps vals-autojams

    gyventoj pasibuvo pas

    jis pinkam

    i

    m

    ifo

    taitini

    ras (tamo laiko

    Liaudies fro

    Po ne vienus metus trukusio spartaus kio augimo Estijos ekonomi-ka smarkiai nukentjo nuo didiulio nekilnojamojo turto burbulo sprogimo ir pasaulio ekonomikos krizs.

    Estijos valdia nesikeis

  • 72011 m. kovo 9 d. Nr. 19 (9038)Valstiei laikratis

  • Ms artimiausi kai-myn, ypa rus, lenk, ukrainiei, vokiei, gro-inje ir kulinarinje litera-troje danai minimi lietu-viki koldnai, kartais ir virtiniai, vilpikai, altano-siai, ausels. Tai anaiptol ne tas pat!.

    Vincentas Sakas

    kinink inios

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Atokiau didmiesi gyve-nantiems priimtiniausia ekologika mada per-siti drabuiai.

    Nijol Petroit

    15 psl.

    Norintieji sigyti laisvos valstybins ems turi ne tik u savo las pareng-ti projekt, ilgai utruk-ti tvarkydami kitus doku-mentus, bet ir tiktis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus.

    Saulius Tvirbutas

    9 psl.

    Valstybin em kat maie

    Sodiet

    16 psl.

    Kuo skiriasi koldnai nuo virtini

    Sidabrinis Austros Skujyts fi nias Europos empionate

    Pranczijos sostinje Pary-iuje vykusio 31-ojo Euro-pos udar patalp lengvo-sios atletikos empionato moter penkiakovs var-ybose Lietuvos atstov Austra Skujyt um an-tr viet ir ikovojo sidabro medal.

    Rytis Burneckas

    8 psl.

    Panaikinus apsisukti auto-magistralje skirt viet, daugeliui tekt atsisakyti kininkavimo.

    Nijol Petroit

    9 psl.

    Automagistral atkirst nuo emi

    Sportas

    Provincijos siuvja su fantazija

    Kaziuko mug pagerino visus rekordus

    Tris dienas Vilniuje ur-muliavo tradicin Kaziu-ko mug.

    Vismantas ukleviius

    18 psl.

    Reportaas

    VLA0901VLA0902VLA0903VLA0904VLA0905VLA0906VLA0907VLA0908VLA0909VLA0910VLA0911VLA0912VLA0913VLA0914VLA0915VLA0916VLA0917VLA0918VLA0919VLA0920VLA0921VLA0922VLA0923VLA0924