Valstiečių laikraštis 2011 08 17

Download Valstiečių laikraštis 2011 08 17

Post on 28-Mar-2016

220 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 08 17

TRANSCRIPT

  • kinink inios Jav augintojai diaugiasi

    geru derliumi, taiau tikdamiesi, kad grdai brangs, neskuba j parduoti supirkjams ir perdirb-jams, o pastarieji neskuba pirkti, nes laukia, kada jie atpigs.

    Valstybin maisto ir vete-rinarijos tarnyba per pirm i met pusmet uregistravo ir i-tyr 1 313 vartotoj skund, i j 436 (33 proc.) pasitvirtino.

    Moters pasaulis

    Kaune gyvenanti ilkini papuoal krja nesivaizduoja savo gyvenimo be rankdarbi.

    Dirbtuvs menininkei tapo antrais

    namais.

    Vasaros pabaiga mus diu-gina gausiu darovi ir vaisi derliumi. Tik spk rinkti! Keletas patarim, kaip kuo ilgiau ilaikyti sodo grybes vieias.

    2011 m. rugpjio 17 d., treiadienis Nr. 65 (9084) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    iandien VL su priedu

    etadien VL su prieduetadienis

    Ikilo realus pavojus, kad i duobs Lietuvos ekonomik trauks eksportas netrukus sults usakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keiia trumpalaikiai.

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Kai kurie parlamentarai usi-mojo grieiau reglamentuoti dir-banij teis atostogauti. Seime

    mnes registruota Darbo ko-dekso pataisa, kuria norima ne-leisti monms dirbti be atostog daugiau kaip dvejus metus.

    Nukelta 3 p. f

    Rusij kreia lktuv katastrofos

    Prie savait Rusijos rytuose nukritus krovininiam lktuvui uvo 11 moni. Pirmadien vakare su-duo lengvas privatus lktuvas ir nusine 3 gyvybes. i met bir-elio pabaigoje Petrozavodske ne-skmingai nusileidus keleiviniam lktuvui uvo 45 skridusieji.

    Keli eismo taisykls galioja visiems

    Visuomenje susiformavs ste-reotipas, kad vainjantieji visurei-giais ir keturraiais yra gamtos nai-kintojai, kurie neino kitokio kelio, kaip vaintis po brastas, kalvas, piliakalnius ir naikinti gamtos ver-tybes. Pasitaiko ir toki, taiau jie meta el ant vis vairuotoj.

    atostogas pliaukint biznu

    Apie tai 8 p. f Apie tai 14 p. f

    Dabar pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas i-mokama nutraukiant darbo sutart ir neatsivelgiant jos termin.

    Raimundo uikos nuotrauka

    Nors analitikai kalba, kad dabar Lietuvos ekonomika yra sveikesn nei 2008-j pradioje, taiau tuo pat metu pastebima, jog sumajo ir prienuodi, kaip veikti nauj kriz. EPA-Eltos nuotrauka

    Seime registruota Darbo kodekso pataisa, kuri visiems dirbantiesiems draust neatostogauti.

    Drebjimai rinkose primin, kad kriz dar neveikta

  • 2 2011 m. rugpjio 17 d. Nr. 65 (9084)Valstiei laikratisAktualijos

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Rugpjtis met n i tolo ne-primena atostogoms bdingo at-sipalaidavimo. Niekas negali ne-dviprasmikai paaikinti, kodl pasaulio biros pradjo elgtis kaip iprotjusios tada, kai, regis, turjo nusiraminti. Pirmoji nuos-toli banga pasiek ir provinci-kai apsndusi Lietuv.

    Panikos bacila

    Analizuodami susidariusi pad-t ekonomistai bando isaugoti pro-ting veido iraik, taiau lik vieni su savimi tikriausiai iri veid rod ir klausia savs: ar jau atjo tas lai-kas, kai pasaul galima pavadinti i-protjusiu? Finans biros visame pasaulyje tarsi lauk kakokio enk-lo, o tada baims utaisas sprogo ir panikos bacila per par pasklido po vis pasaul. Panik padidino inia, kad sumainamas JAV skolinimosi reitingas nuo AAA iki AA+. Kol kas nuostoli patyr tik nedidel saujel investuotoj. Lietuvoje jie tesudaro iki 2 proc. alies gyvento-j. Tiesa, ne visi investuotojai skai-iuoja nuostolius kai kuriems net pavyko udirbti.

    Kokios kitos pasekms? Ar pa-nikos bacila nepaeis valstybi eko-nomik, ar tai pajaus ir kiti alies gyventojai? Galiausiai, ar mes gal-tume kaip nors apsiginti nuo globa-lini audr ir apskritai, ar parakinje dar liko parako, po jau treius me-tus paskelbtos bado dietos? iuos klausimus atvirai niekas nesiryta atsakyti, taiau akivaizdu, kad at-sakymas klausim, kada lietuviai pajaus ekonomikos atsigavim, ati-dedamas neribotam terminui.

    Spekuliantai patyr nuostoli

    tai vienas realus prajusios sa-vaits vaizdelis. Vilnietis Vidman-tas atidiai perskaitydavo straips-nius laikraiuose apie investavim

    ir save laik atsargiu investuotoju. Jis visada siekdavo neisiskirti i minios, elgtis, kaip pataria fi nans analitikai. Taiau Vidmantas da-niausiai pavluodavo. Jeigu pirkdavo akcijas, tai tada, kai j kaina jau b-davo iaugusi, jeigu jas parduodavo, tai daniausiai prie pat akcij ver-ts pakilim. Taip atsitiko ir io rug-pjio pradioje kai Baltijos bir-ose kai kurios akcijos atpigo 1530 proc., jis nebeitvr ir jas pardav. Taiau po keli dien parduot ak-cij kaina staigiai ov vir. Vi-dmantas vl neitvr ir u turtus

    pinigus puol jas pirkti, taiau ir vl nepataik kit dien brangiai nu-sipirkt akcij vert pradjo kristi. Dl Vidmanto panikos pasekms buvo katastrofi kos. Jeigu jis neb-t pasidavs panikai, dabar tetur-t apie 57 proc. atpigusias akcijas, o realiai prarado apie 4050 proc. l. Tiek kainavo minios diktuoja-mi sprendimai.

    Kodl btent Baltijos ali bir-ose buvo ufi ksuoti didiausi svy-ravimai? Prieasi daug. Baltijos ali rinka nedidel, yra palyginti maa paklausa, todl akcij kainos svyruoja daugiau nei didelse pa-saulio birose. Be to, Baltijos ali

    biras pastaraisiais metais investavo daug nepatyrusi spekuliant, tarp kuri buvo ir investavusi skolin-tus pinigus. Sunku kontroliuoti savo veiksmus, kada matai tirpstanius skolintus pinigus. Tokie investuo-tojai greitai ateina ir taip pat greitai pasitraukia i rink bei daniausiai, kaip jau mintas Vidmantas, pati-ria daug nuostoli. J akcijas supir-ko ilgalaikiai investuotojai. Nors j buvo nedaug, taiau per pirm rug-pjio savait apyvarta Baltijos ali birose buvo didiausia nuo met pradios.

    Analitikai kriz atideda

    Neramu ne tik paprastiems gy-ventojams, bet ir gerokai daugiau informacijos sukaupiantiems eko-nomistams. Tai pripasta ir DnB NORD banko vyriausioji ekono-mist Jekaterija Rojaka: Jeigu pa-saulis patirs nauj globali kriz, jos neivengs ir Lietuva.

    Ekonomist nelinkusi i anks-to numatyti bsimos krizs scena-rijaus, taiau viliasi, kad pastarj trej met patirtis mums bus nau-dinga nauj kriz igyvensime lengviau. Bet ekonomist progno-zuoja, kad nauja kriz neateis labai greitai. Prie kelias savaites J.Rojaka Valstiei laikraiui sak, kad sunkiausi ikiai Lietuvos laukia 2013-aisiais.

    Nerimo silo atsikratyti ir SEB banko prezidento patarjas, inomas fi nans analitikas Gitanas Nausda. Jis pareik, kad SEB bankas savo prognozi apie Lietuvos ekonomi-kos augim (met paaugs 6,5 proc., o kitmet 5 proc.) kol kas nesku-ba koreguoti, nors vykius pasaulyje atidiai seka.

    Banko Swedbank Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Maiulis pritaria kolegai ir atkrei-pia dmes, kad skubs didij pa-saulio valstybi veiksmai rodo, jog bus bandoma visomis priemonmis krizei ukirsti keli.

    iandien i esms pasaulis atro-do sveikiau nei buvo 2008 m. pabai-goje, taiau fi nans rinkoms, matyt, ir toliau bus bdingi panas svy-ravimai ir neramumai, priduria Danske banko vyresnioji analitik Violeta Klyvin.

    Eksporto rinkos ltina augim

    Pramonininkai prasitar apie pa-stebtus reikinius eksporto u-sakymai atsargesni nei buvo prie metus ar pus met. Ilgalaikius san-dorius pakeit trumpalaikiai. Taigi Lietuvos mons nebegali taip dr-siai planuoti pltros. Kyla realus pa-vojus, kad i duobs Lietuvos eko-nomik trauks eksportas sults. Lietuvos pastangos ioje srityje yra bevaiss silyk kokias nori slygas, taiau jeigu kit ali ekonomikos ltina augim, nieko nepakeisi te-liks susitaikyti su pasaulinmis ten-dencijomis.

    Pasak Lietuvos pramoninink konfederacijos Ekonomikos ir fi -nans departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, drsaus ekono-mikos atsigavimo, koks buvo pla-nuojamas met pradioje, tiktina, teks atsisakyti. Pramonininkai eko-nomikos augim link sumainti.

    Lietuvos analitikai atidiai ste-bi, kas vyksta pasaulinje rinkoje, ypa kas vyksta ES alyse Itali-joje, Ispanijoje, Graikijoje. iban-dym taikin net Pranczija buvo patekusi. Gerai, kad gandai apie rei-ting sumainim nepasitvirtino. Sunku net sivaizduoti, koks siau-bingas tai bt smgis igsdintoms rinkoms.

    Prienuodi nebeturime

    Nors analitikai kalba, kad dabar Lietuvos ekonomika yra sveikesn

    nei 2008-j pradioje, taiau tuo pat metu pastebima, jog sumajo ir prienuodi, kaip veikti nau-j kriz. Verslas nebeturi tiek ga-limybi taupyti, kiek turjo prie trejus metus. Padtis geresn, taiau moni pelnas neauga, energetiniai itekliai brangesni nei 2008-aisiais. Nedaug jim rezerve turi ir vals-tyb. Pensijos ir paalpos jau su-maintos, mokesi didinti nebe-galima.

    2008 m. Lietuvos ekonomika buvo perkaitusi, dar prisidjo pasau-lin recesija. Iki 2008 m. Lietuvoje buvo paklausos infl iacija, t. y. augo vartojimas, mons didino kainas, vyravo infl iaciniai lkesiai, mons lauk dar didesnio kain augimo, ir mons buvo linkusios jas didinti. Taiau vien dien i spiral iov. Dabar Lietuvoje infl iacija irgi dide-l, vos ne didiausia per pastaruo-sius dvejus metus, taiau kitokia ne paklausos infl iacija, o snaud infl iacija. Prognozuojama, kad kai-nos kils dl brangstani aliav. Galime tik pasiguosti, kad infl iacija auga visame pasaulyje.

    Nors analitikai kalba, kad dabar Lietuvos ekonomika yra sveikesn nei 2008-j pradioje, taiau pastebima, jog kilus naujai krizei verslas nebeturt tiek galimybi taupyti, kiek turjo prie trejus metus.

    Ekonomika augs liauAleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramoninink konfederacijos Ekonomikos ir fi nans departamento analitikas

    Koks tolesnis pasaulio ekonomikos vys-tymosi scenarijus? Akivaizdu, kad eko-nomikos augimas visame pasaulyje sults. Taiau neumirkime, kad Lie-tuva vis labiau priklauso nuo eksporto. tai 2009 m. vidaus rinkoje savo pro-dukcijos pardavme 38 proc., o 2010 m. tik 33 proc., taigi vykus naujai pasaulinei krizei jos poveik pajaustu-me gerokai greiiau nei 2008-aisiais. Taiau kol kas neka