Valstiečių laikraštis 2014 08 27

Download Valstiečių laikraštis 2014 08 27

Post on 02-Apr-2016

221 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 08 27

TRANSCRIPT

<ul><li><p>MRUGPJIODTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR</p><p>m 0ASTARUOJUMETUKIUOSEGARSTYIPLOTAIDIDJAIKULTRAAUGINAMANETIKSKLAIBETIRKAIPALIOJITRA</p><p>m 5KELETOMYLINUO%DINBUR-GOYRAVIETOSKININKOKISKURATRANDAVISDAUGIAUMIESTOGY-VENTOJKIOORIGINALUMASSLYPIJOPAPRASTUMENORIVIEIVAISIARDAROVInPRISIRINKPATS3UPRAN-TAMAUTAMTIKRMOKEST</p><p> m'YDYTOJAURNALISTRINKO-DARININKIRNATRALIOSMEDICINOSPROPAGUOTOJA *OLANTAINDEIKIE-NTVIRTINAKAD JEINEGYVENIMOKRIZS JI IR LIKUSIGYVENIMODALTIKRIAUSIAIBTSTRIGUSITARPMA-TERIALINIVERTYBI4AIAUMOTERISSTENGATVERTIIRDIRTADAJOSGY-VENIMASPASIKEITNEATPASTAMAI</p><p>m+IEKVIENPRADIUGINOVIE-TIMO IRMOKSLOMINISTERIJOSPA-SKELBTAINIAMOKYTISMOKYKLASATEISTKSTANIUPIRMOKDAUGIAUNEGUPRAJUSIAISMOKSLOMETAIS</p><p>iandien skaitykite:</p><p>MOTERS PASAULIS, 13 p. f</p><p>46)+36)%3!, 11 p. f</p><p>+).).+).)/3, 7 p. f</p><p>+).).+).)/3, 7 p. f</p><p>ETADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisEE=REHUO</p><p>1O</p><p>6IDA4AVORIEN6,UNALIST</p><p>2USIJAIPASKELBUSMAISTOPRO-DUKT EMBARGMSMSOSPERDIRBJAIATSIDRAKLAVIETJELIETUVIKOSJAUTIENOSVAKARIEIAINEPERKAMUSULMONIKUSKRA-TUSEKSPORTUOTIMSOSJIENEGALIDLRITUALINIOSKERDIMODRAUDI-MOGEIDIAMA+INIJOSRINKAM-SOSPRODUKTAMSDARUDARYTA'AMINTOJAISITIKINKADVALDIANEATLIKONAMDARBIRNEPASI-STENGDLALTERNATYVIRINK</p><p>'ALIBTIPALIKTIaANTLEDOk</p><p>Atsidrme aklavietje: pienini veisli buli msos, kuri parduoda-vome Rusijoje, neturime kur dti. Alternatyv kol kas nerandame, atsiduso bendrovs Agaras vado-vas Petras Vainoras. Bir rajone sikrusi skerdykla Rusij ekspor-tavo tredal produkcijos. </p><p>Lietuvoje galvij uauginama madaug dvigubai daugiau, negu reikia ms rinkai. Daugiausia pa-gaminama pienini veisli galvij msos, kurios vakarieiams nesi-lysi. Tad kur dti prastesns koky-bs karvien, suka galvas visi alies msos perdirbjai. Lietuvos msos perdirbj asociacijos vadovas Egi-dijus Mackeviius sak, kad perdir-bjai apie 20 proc. sumaino gyvu-li supirkimo kainas. Gamintojai pripasta, kad emdirbiams moka per maai, taiau tikina, kad mokti daugiau negali. </p><p>Supirkimo kainos suma-jo madaug tiek, kiek skiriasi m-sos eksporto kainos ES ir Rusij. pastarj al jautienos skerdenos kilogramas buvo parduodamas u 13,5 lito, o ES u 11 lit. Euro-poje dabar susidaro msos pertek-lius, todl kainos dar maja. Mes silome Vyriausybei rasti bd pa-dti emdirbiams, o ne monms, ir sumainti pridtins verts mo-kest msai. Tai paskatint vartoji-m vidaus rinkoje. Jei alies gyven-tojai jautienos suvartot dvigubai daugiau (dabar suvartoja vidutini-kai 4 kg per metus, o prie 10 met suvartodavo apie 11 kg), nebt toks aktualus eksportas, aikino E.Mackeviius.</p><p>*QGAHP=2 p. f</p><p>%KSPORTOTRAUKINYSVILPIAPROAL6YRIAUSYBKAIPMANTRKARTOJAKADBUSSKATINAMANAUJEKSPORTORINKPAIEKA0ERDIRBJAIIREMDIRBIAIAPGAILESTAUJAKADTIKEKSTRE-MALIOSSLYGOSVERIAIMTISVEIKSMIRPRIIMTISPRENDIMUSKURIEGAL-JOBTIPRIIMTIDAUGANKSIAU</p><p>.IJOL0ETROIT6,URNALIST</p><p>,IETUVOSBANKAS,"KELETMETADAABOTIGREITUOSIUSKRE-DITUSTEIKIANIBENDROVIAPE-TITUS*AUGIRDIMEKADJISMSI</p><p>IRKONKREIAPIUOPIAMVEIKS-M4AIAUKAIKURIOMSGREIT-JKREDITBENDROVMSTAInNMOTAIS*OSIRTOLIAUMEDIOJAPA-EIDIAMIAUSIUSMONESLAUOJLIKIMUS</p><p>*QGAHP= p. f</p><p>'REITJKREDITBENDROVIKILPOSKLIENTAMS</p><p>2USIJOSRINKAISKIRTIGALVIJAIKOLKASTRYPIA,IETUVOSEMOTAUTIEIAISUKAGALVASKURJUOSDTI 2(BKPKIKJP==O</p></li><li><p>2 MRUGPJIODmNr. 69 6ALSTIEILAIKRATIS</p><p>Rusijos sankcijos importuoja-miems ems kio ir maisto pro-</p><p>duktams jau daro neigiam poveik Lietuvos ekonomikai. Swedbank </p><p>vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Maiulio teigimu, Maskva galt dar labiau pakenkti tik apribojusi energi-jos altini pardavim, taiau taip pat labai stipriai pakenkt ir sau.</p><p>irint Lietuvos eksporto struk-tr, galima sakyti, kad Rusija met vien didiausi koziri n vienas ki-tas kio sektorius Lietuvoje neekspor-tuoja tokios didels produkcijos dalies didij kaimyn, vakar spaudos konferencijoje sak N.Maiulis.</p><p>Pasak ekonomisto, teorikai ma-nomas energijos itekli ribojimas ES, taiau tuo paiu metu Rusi-ja pakenkt ir sau, nes 50 proc. valstybs biudeto pajam gauna-</p><p>ma igaunant naft ir dujas bei jas eksportuojant. Energijos itekliai ilieka Rusijos Achilo kulnu, nes j kainos pasaulinje rinkoje ir toliau maja. Pasak ekonomisto, Rusija sankcijomis tik dar labiau griauna </p><p>savo ekonomik, nes dl produkt pasilos majimo augs infliacija, kurios padarinius pirmi pajus skur-diausiai gyvenantys rusai.</p><p>VL inf.</p><p>e Atkelta i 1 p. </p><p>ems kio ministrs Virginijos Baltraitiens skaiiavimais, Lietuvos pieno ir msos sektorius dl Rusijos embargo gali patirti iki puss mili-jardo lit nuostoli. Ji pastebjo, kad didioji nuostoli nata perkeliama ant emdirbi pei: pieno ir msos perdirbjai aibikai sumaino supir-kimo kainas. Ant ledo palikti juos gali ir Lietuvos valdia bei Briuse-lis. alies Vyriausyb atmet ems kio ministerijos silym, kad pieno ir msos sektoriaus praradimai bt kompensuoti biudeto lomis. Apie param iems sektoriams miglotai kalba ir Europos Sjunga. Vyriausy-b nenori mainti ir pridtins ver-ts mokesio maisto prekms, kad bt paskatintas lietuvik maisto produkt vartojimas vidaus rinkoje.</p><p>!RIGELBSRITUALINISSKERDIMAS</p><p>Vyriausyb paskubomis m d-lioti plan, kaip padti vairinti Lie-tuvos eksport ir sumainti verslo nuostolius dl Rusijos paskelbto embargo. Gamintojai ir augintojai apgailestauja, kad tik ekstremalios slygos veria imtis veiksm ir pri-imti sprendimus, kurie galjo bti priimti daug anksiau. Anot j, val-dia neatliko nam darb ir nepasi-steng dl alternatyvi rink.</p><p>Dabar veriamasi per galv dl ri-tualinio skerdimo teisinimo, kuris, kaip tikisi msos perdirbjai ir gamin-tojai, gali padti atverti naujas ekspor-</p><p>to rinkas musulmonikuose kratuo-se. Tikims, kad dabartin kriz dl Rusijos maisto produkt embargo paspartins ms valdios institucij veiksmus. Laukiame, kad bus paga-liau leistas ritualinis gyvuli skerdi-mas, kuris daugelyje Europos Sjun-gos ali yra teisintas. Tai leidia i ali gamintojams produkcij veti didiules musulmonik ali rinkas. tai kaimynai lenkai per metus iose rinkose udirba 1,5 mlrd. zlot. O mes toki galimybi neturime, todl atsi-duriame nelygiavertje padtyje. Tai aktualu ypa dabar, kai ES rinkoje su-sidaro produkcijos perteklius, sak msos perdirbimo mons Krekena-vos agrofirma, Rusij eksportavusios apie 7 proc. pagamintos produkcijos, vadovas Linas Grikas.</p><p>Keisti Gyvn gerovs ir apsaugos </p><p>statym ir leisti ritualikai skersti gy-vulius perdirbjai pra dar prie me-tus, kai Rusija buvo laikinai usitvrusi nuo msos importo i ES. Taiau dl gyvn teisi gynj pasipiktinimo, kad ketinama leisti skersti neapsvai-gintus gyvulius, pataisos strigo. </p><p>Pernai panaiu metu buvome su-sirink ir valdios atstovams isak-me susirpinim ir dl nauj rink, ir dl ritualinio skerdimo draudimo. Taiau statymo pataisos nebuvo pri-imtos. Dabar situacija kartojasi, tik problemos mastas yra kur kas dides-</p><p>nis msos perteklius visoje Europos Sjungoje, sak msos perdirbjams atstovaujanios organizacijos vadovas.</p><p>0RIEKAITAUJADIPLOMATAMS</p><p>Verslo atstovai turi priekait valdiai ir dl nauj rink atvri-mo. Pasak E.Mackeviiaus, paly-ginti su kitomis ES alimis, ms msos gamintojai atsiduria pras-toje situacijoje, nes Lietuva neturi leidimo eksportuoti Kinij, JAV, Japonij, Saudo Arabij ir kt. tai lenkai jau eksportuoja Kinij, JAV, kitas alis, dabar gals padidinti eks-port ias rinkas. O mes liekame be alternatyv, apgailestavo jis. </p><p>Pramonininkai pasigenda aktyves-nio diplomat, komercijos ata darbo. Pirmiausia kelius naujas rinkas turi </p><p>praskinti diplomatinis darbas, paskui procedras atlieka Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba. Be viso to, versli-ninkai tik dauys galv sien, r Agaro vadovas P.Vainoras. </p><p>L.Grikas sitikins, kad nau-jas rinkas bt lengviau prasimuti, jei aukiausij alies pareign veiksmai bt nuosekls ir kryp-tingi. emesnio rango pareignams ir verslininkams lengviau dirbti, kai rankomis sukerta ali virns. </p><p>Krekenavos agrofirmos vadovas pabr, kad rasti nias naujose rinko-</p><p>se nelengva, be to, is proceas utrunka ne vienus metus, taiau tai veikiama uduotis, jei verslininkai turi pasily-ti kokybik produkt. tai Vikon-dos koncernui priklausanti bendrov Vikeda Amerik eksportuoja ne-maai led, Kdaini konserv fabri-kas konservuot gamini. Galtu-me prekiauti ir msos gaminiais, jei Lietuva turt tok sertifikat. Galbt tai nebt dideli kiekiai, bet bandyti galima, nes Amerikos rinka yra dide-l ir moki, sak koncerno Vikon-da generalinis direktorius L.Grikas. Pasak P.Vainoro, norint su lietuvika jautiena konkuruoti ES alyse, reikia gerinti jos kokyb. </p><p>)VIENKARTINIO EKSPORTOMAAINAUDOS</p><p>Neseniai lietuvikiems produk-tams buvo atvertos Serbijos ir Li-bano rinkos. Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba su Libanu su-derino sertifikatus jautienos pro-duktams, msos konservams, uviai ir pauktienai. O Serbija prads si-leisti jautienos gaminius, msos, u-vies ir pieno produktus.</p><p>Jei parlamentarai patvirtin pa-taisas dl ritualinio skerdimo, tai ne-reikia, kad kit dien jau galsime eksportuoti msos produkcij, pavyz-diui, Saudo Arabij ar Iran. Diplo-matai ir Valstybin maisto ir veteri-narijos tarnyba turs pasistengti, kad bt atvertos verslui patraukli mu-sulmonik ali rinkos. Gerai, kad jau galima produkcij eksportuoti Liban. Bet norint, kad ms pro-dukcija atsidurt parduotuvse, rei-kia laiko ir dirbio. Taigi, akivaizdu, kad rasti nauj rink ilgas proce-sas, tvirtino E.Mackeviius. Anot jo, maisto pramons atstovai Vyriau-sybei yra pateik ali, kuriose gamin-tojai mato patrauklias rinkas, sra. </p><p>Gamintojai laukia suderint leidim eksportuoti Kinij, JAV, Pie t Kor-j, Japonij, Saudo Arabij, Jungtinius Arab Emyratus, Iran, Marok ir kt. Suprantama, kad verslininkams pa-trauklios dideli ir moki ali rinkos. </p><p>Gamintojai piktinasi, kai politikai giriasi, jog atveria naujas eksporto rin-kas, i kuri verslui es maai naudos. Kai kurios alys yra per maos ir ne-pakankamai mokios. Maai naudos ir i vienkartini preki iveimo. Pavyz-diui, jei Norvegija retsykiais paprao koki preki, to negalima vadinti eks-</p><p>portu. Dabar kalbama apie Piet Afri-k. Diplomatai gal ir mato galimybi, bet ar i rinka bus ekonomikai nau-dinga verslininkams? Kuo tolimesn alis, tuo daugiau problem dl trans-portavimo, produkt pasirinkimo, aikino msos perdirbjams atstovau-janios organizacijos direktorius.</p><p>6ERSLININK PRIEKAITAIPERDTI</p><p>Valstybins maisto ir veterinari-jos tarnybos direktorius Jonas Milius pareik, kad verslininkams nereikt verklenti ir dejuoti dl rink stokos, o inaudoti galimybes alyse, kurias yra suderinti eksporto leidimai. iuo metu maisto produktus galime eks-portuoti 144 valstybes. Pieno pro-duktus galima veti daugiau nei 100 ali, o msos produktus beveik 50 valstybi. Mes turime daugiau eks-porto sertifikat nei aplinkins alys. Gal naujose rinkose nebus tokio u-darbio, kaip didelje Rusijos rinkoje, bet toks gyvenimas, ne dejuoti, o prisitaikyti prie nauj aplinkybi vers-lininkus kviet J.Milius. </p><p>Jis sutiko, kad dl Rusijos veiks-m labiausiai nukents emdirbiai. Negarbingai pasielg pieno perdir-bjai, ikart sumain pieno supirki-mo kainas. mons udirba nemaai pelno, bet nuostoliais nenori pasida-lyti. Taiau ir emdirbiai turi galvoti ir maiau priklausyti nuo perdirbj. Aplinkini ali kininkai turi si-reng msos, pieno perdirbimo ce-chus. Kodl to nedaro msikiai? retorikai klaus Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.</p><p>J.Milius pabr, kad nauj rin-k atvrimas Valstybins mais-to ir veterinarijos tarnybai atsieina 100 tkst. ir daugiau lit. Kai vers-lininkai nurodo, kurias alis jie nori eksportuotui, mes suderiname leidi-mus. Taiau bna ir taip, kad verslo atstovai, gav eksporto sertifikatus, pasako, kad tai jiems jau neaktua-lu. Tada perniek nueina ir los, ir darbas, sak Lietuvos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius. </p><p>Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius sutiko, kad dl ritualinio gyvuli skerdimo reikt priimti verslui palankius sprendimus, taiau suabejojo, ar tai bus panacja. Prie 2 metus Lietuvoje buvo galima atlikti ritualin skerdim, bet msos eksportui tai didels takos neturjo. Juk ir dabar kai kurias alis, pavyz-diui, Liban, galima veti ms gy-vuli, paskerst nesilaikant ritualinio skerdimo taisykli. Tad iuo atveju verslinink priekaitai, manau, yra kiek perdti, teig J.Milius.</p><p>Aktualijos</p><p>E=J@EAJLNKP=NLE=EOL=HEO EAJG=EGQNC=HEL==E&gt;QKPE2=G=NRF=OGAEOGNUL-PE=QNOR=G=NENLKPNQLQPOPELNOEHQIKO&gt;QOJA@=QC0ANIKIAPN=ENK@UO</p><p>jH=ELOJE</p><p>'APRENP=@EAJEE=QNEJELH=PQIRH=PL=QGO@A&gt;AOUOOQPNQIL=EOHEAPQIEO EAJG=EGQNC=HEI=LANGJEF=E=QNOR=G=NRF=OENPKHE=QJAROEQOKNQO*=GPRUN=QOj@EAJjjH=ELOJEEHQI=</p><p>,AJGP=@EAJKN=E&gt;QOL=J=OPEGHEAP=QO@A&gt;AOUOL=OENK@UOPNQLQPNAE=Q*=GP&gt;QOREAJQGEPQH=ELOJEQROE=QK@EAJjEAGPEAGEHE=Q</p><p> orai.lt, VL inf.</p><p>$ELIA3AULTEKALEIDIASI20.26.</p><p>Rytojiandien Poryt</p><p>.AKT+9 +14o .AKT+8 +13o </p><p>$IEN+14 +19o$IEN+13 +18o</p><p>.AKT+7 +12o</p><p>$IEN+13 +18o</p><p>%KSPORTOTRAUKINYSVILPIAPROAL</p><p>)ZRAELIRMUSULMONIKUSKRATUSMSIMPORTUOTIDRAUDIAIPAIROSNEKALTASTATYMOPATAISAKURIAGYVULIUSDRAUDIAMASKERSTIPRIETAIJNEAPSVAIGINUS FOTODIENALTJQKPN=QG=</p><p>$ABARVERIAMASIPERGALVDLRITUALINIOSKERDIMOTEISINIMOKURISGALIPA-DTIATVERTINAUJASMSOSEKSPORTORINKASMUSULMONIKUOSEKRATUOSE</p><p>,ABIAUPAKENKTUSUKUSIDUJAS</p><p>%NERGIJOSITEKLIAIIKURI+REMLIUSGAUNADAUGIAUSIAPAJAMPINGADIRECTMATINFRJQKPN=QG=</p></li><li><p>3MRUGPJIODmNr. 69 6ALSTIEILAIKRATIS Aktualijos</p><p>'REITJKREDITBENDROVIKILPOSKLIENTAMSe Atkelta i 1 p. </p><p>0ORAGINIMOnUVIRVELS</p><p>Birel Raseini rajon sukrt tra-gedija savo noru i gyvenimo pa-sitrauk 21-eri jaunuolis. Tai atsiti-ko t pai dien, kai jis gavo greitj kredit bendrovs raginim padengti paimt kredit su beprotikomis pa-lkanomis. Vis aplinkybi iandien niekas jau nebesuinos, bet faktas yra tas, kad t pai dien jis susirado vir-vel ir ijo ten, kur jokie kreditoriai jo niekada nebepasieks. Anapilin iju-sio vaikino artimieji pasakojo, kad jis kart jau buvo pasidavs auksaburni kredito bendrovi gundymams. Tada ie jam pagelbjo, savo pinigais kredit padeng. Tada kredito bendrov ikart j m atakuoti SMS inutmis, sily-dama pasiimti dar didesn kredit, nes an jis skmingai padeng. Atrodo, kad jaunam mogui silymas atrod viliojantis, nes juo susigund.</p><p>Kreditoriai ir po laidotuvi atkak liai atakavo nelaiml. Jeigu js nevykdysi-te sipareigojim, bsime priversti per-duoti i skol skol iiekojimo mo-nei, jus aplankys ir Vizitavimo skyriaus darbuotojai. Taip pat informacija apie js siskolinim yra perduota Skoli-nink administravimo informacinei sistemai bei kitoms skol registr tar-nyboms, nuo to laiko nebegalsite su-daryti nauj sutari su kitais juridiniais asmenimis: telekomunikacij, lizingo, finans staigomis bei kitomis bend-rovmis, ra vivus.lt, SMScredit.lt. I i rat matyti, kad greitj kredi-t bendrovs ino apie savo auk sis-kolinimus kitoms bendrovms, bet vis tiek juos suteikia, dar labiau klampin-damos mones.</p><p>"RIAIPASIKLYDUSIJ</p><p>Raseini kredito unijos vadov Birut iraitien sak, kad sipai-niojusij greitj kredit vora-tinklius yra netiktinai daug. Gat-vje sutik n nepatiktumte, kokie mons tai sipainioja. Daniau-siai, be abejo, ant vilioni kabliuko pakimba jauni, nepatyr, kuriems trksta atsakomybs. ms ban-kel pagalbos paprastai ateina ne jie patys, o j artimieji. Taiau ne visa-da galime jiems padti, pasakojo B.iraitien. Unijos vadovei atrodo, kad kai kurie mons visam gyveni-mui tampa greitj kredito bendro-vi kaitais, nes jie net palkanoms nepajgia udirbti. Aritmetika labai paprasta: ms unijoje vartojimo pa-skola teikiama su 12 proc., o tokiose...</p></li></ul>