valstiečių laikraštis 2014 08 27

Download Valstiečių laikraštis 2014 08 27

Post on 02-Apr-2016

222 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2014 08 27

TRANSCRIPT

  • MRUGPJIODTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR

    m 0ASTARUOJUMETUKIUOSEGARSTYIPLOTAIDIDJAIKULTRAAUGINAMANETIKSKLAIBETIRKAIPALIOJITRA

    m 5KELETOMYLINUO%DINBUR-GOYRAVIETOSKININKOKISKURATRANDAVISDAUGIAUMIESTOGY-VENTOJKIOORIGINALUMASSLYPIJOPAPRASTUMENORIVIEIVAISIARDAROVInPRISIRINKPATS3UPRAN-TAMAUTAMTIKRMOKEST

    m'YDYTOJAURNALISTRINKO-DARININKIRNATRALIOSMEDICINOSPROPAGUOTOJA *OLANTAINDEIKIE-NTVIRTINAKAD JEINEGYVENIMOKRIZS JI IR LIKUSIGYVENIMODALTIKRIAUSIAIBTSTRIGUSITARPMA-TERIALINIVERTYBI4AIAUMOTERISSTENGATVERTIIRDIRTADAJOSGY-VENIMASPASIKEITNEATPASTAMAI

    m+IEKVIENPRADIUGINOVIE-TIMO IRMOKSLOMINISTERIJOSPA-SKELBTAINIAMOKYTISMOKYKLASATEISTKSTANIUPIRMOKDAUGIAUNEGUPRAJUSIAISMOKSLOMETAIS

    iandien skaitykite:

    MOTERS PASAULIS, 13 p. f

    46)+36)%3!, 11 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    ETADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisEE=REHUO

    1O

    6IDA4AVORIEN6,UNALIST

    2USIJAIPASKELBUSMAISTOPRO-DUKT EMBARGMSMSOSPERDIRBJAIATSIDRAKLAVIETJELIETUVIKOSJAUTIENOSVAKARIEIAINEPERKAMUSULMONIKUSKRA-TUSEKSPORTUOTIMSOSJIENEGALIDLRITUALINIOSKERDIMODRAUDI-MOGEIDIAMA+INIJOSRINKAM-SOSPRODUKTAMSDARUDARYTA'AMINTOJAISITIKINKADVALDIANEATLIKONAMDARBIRNEPASI-STENGDLALTERNATYVIRINK

    'ALIBTIPALIKTIaANTLEDOk

    Atsidrme aklavietje: pienini veisli buli msos, kuri parduoda-vome Rusijoje, neturime kur dti. Alternatyv kol kas nerandame, atsiduso bendrovs Agaras vado-vas Petras Vainoras. Bir rajone sikrusi skerdykla Rusij ekspor-tavo tredal produkcijos.

    Lietuvoje galvij uauginama madaug dvigubai daugiau, negu reikia ms rinkai. Daugiausia pa-gaminama pienini veisli galvij msos, kurios vakarieiams nesi-lysi. Tad kur dti prastesns koky-bs karvien, suka galvas visi alies msos perdirbjai. Lietuvos msos perdirbj asociacijos vadovas Egi-dijus Mackeviius sak, kad perdir-bjai apie 20 proc. sumaino gyvu-li supirkimo kainas. Gamintojai pripasta, kad emdirbiams moka per maai, taiau tikina, kad mokti daugiau negali.

    Supirkimo kainos suma-jo madaug tiek, kiek skiriasi m-sos eksporto kainos ES ir Rusij. pastarj al jautienos skerdenos kilogramas buvo parduodamas u 13,5 lito, o ES u 11 lit. Euro-poje dabar susidaro msos pertek-lius, todl kainos dar maja. Mes silome Vyriausybei rasti bd pa-dti emdirbiams, o ne monms, ir sumainti pridtins verts mo-kest msai. Tai paskatint vartoji-m vidaus rinkoje. Jei alies gyven-tojai jautienos suvartot dvigubai daugiau (dabar suvartoja vidutini-kai 4 kg per metus, o prie 10 met suvartodavo apie 11 kg), nebt toks aktualus eksportas, aikino E.Mackeviius.

    *QGAHP=2 p. f

    %KSPORTOTRAUKINYSVILPIAPROAL6YRIAUSYBKAIPMANTRKARTOJAKADBUSSKATINAMANAUJEKSPORTORINKPAIEKA0ERDIRBJAIIREMDIRBIAIAPGAILESTAUJAKADTIKEKSTRE-MALIOSSLYGOSVERIAIMTISVEIKSMIRPRIIMTISPRENDIMUSKURIEGAL-JOBTIPRIIMTIDAUGANKSIAU

    .IJOL0ETROIT6,URNALIST

    ,IETUVOSBANKAS,"KELETMETADAABOTIGREITUOSIUSKRE-DITUSTEIKIANIBENDROVIAPE-TITUS*AUGIRDIMEKADJISMSI

    IRKONKREIAPIUOPIAMVEIKS-M4AIAUKAIKURIOMSGREIT-JKREDITBENDROVMSTAInNMOTAIS*OSIRTOLIAUMEDIOJAPA-EIDIAMIAUSIUSMONESLAUOJLIKIMUS

    *QGAHP= p. f

    'REITJKREDITBENDROVIKILPOSKLIENTAMS

    2USIJOSRINKAISKIRTIGALVIJAIKOLKASTRYPIA,IETUVOSEMOTAUTIEIAISUKAGALVASKURJUOSDTI 2(BKPKIKJP==O

  • 2 MRUGPJIODmNr. 69 6ALSTIEILAIKRATIS

    Rusijos sankcijos importuoja-miems ems kio ir maisto pro-

    duktams jau daro neigiam poveik Lietuvos ekonomikai. Swedbank

    vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Maiulio teigimu, Maskva galt dar labiau pakenkti tik apribojusi energi-jos altini pardavim, taiau taip pat labai stipriai pakenkt ir sau.

    irint Lietuvos eksporto struk-tr, galima sakyti, kad Rusija met vien didiausi koziri n vienas ki-tas kio sektorius Lietuvoje neekspor-tuoja tokios didels produkcijos dalies didij kaimyn, vakar spaudos konferencijoje sak N.Maiulis.

    Pasak ekonomisto, teorikai ma-nomas energijos itekli ribojimas ES, taiau tuo paiu metu Rusi-ja pakenkt ir sau, nes 50 proc. valstybs biudeto pajam gauna-

    ma igaunant naft ir dujas bei jas eksportuojant. Energijos itekliai ilieka Rusijos Achilo kulnu, nes j kainos pasaulinje rinkoje ir toliau maja. Pasak ekonomisto, Rusija sankcijomis tik dar labiau griauna

    savo ekonomik, nes dl produkt pasilos majimo augs infliacija, kurios padarinius pirmi pajus skur-diausiai gyvenantys rusai.

    VL inf.

    e Atkelta i 1 p.

    ems kio ministrs Virginijos Baltraitiens skaiiavimais, Lietuvos pieno ir msos sektorius dl Rusijos embargo gali patirti iki puss mili-jardo lit nuostoli. Ji pastebjo, kad didioji nuostoli nata perkeliama ant emdirbi pei: pieno ir msos perdirbjai aibikai sumaino supir-kimo kainas. Ant ledo palikti juos gali ir Lietuvos valdia bei Briuse-lis. alies Vyriausyb atmet ems kio ministerijos silym, kad pieno ir msos sektoriaus praradimai bt kompensuoti biudeto lomis. Apie param iems sektoriams miglotai kalba ir Europos Sjunga. Vyriausy-b nenori mainti ir pridtins ver-ts mokesio maisto prekms, kad bt paskatintas lietuvik maisto produkt vartojimas vidaus rinkoje.

    !RIGELBSRITUALINISSKERDIMAS

    Vyriausyb paskubomis m d-lioti plan, kaip padti vairinti Lie-tuvos eksport ir sumainti verslo nuostolius dl Rusijos paskelbto embargo. Gamintojai ir augintojai apgailestauja, kad tik ekstremalios slygos veria imtis veiksm ir pri-imti sprendimus, kurie galjo bti priimti daug anksiau. Anot j, val-dia neatliko nam darb ir nepasi-steng dl alternatyvi rink.

    Dabar veriamasi per galv dl ri-tualinio skerdimo teisinimo, kuris, kaip tikisi msos perdirbjai ir gamin-tojai, gali padti atverti naujas ekspor-

    to rinkas musulmonikuose kratuo-se. Tikims, kad dabartin kriz dl Rusijos maisto produkt embargo paspartins ms valdios institucij veiksmus. Laukiame, kad bus paga-liau leistas ritualinis gyvuli skerdi-mas, kuris daugelyje Europos Sjun-gos ali yra teisintas. Tai leidia i ali gamintojams produkcij veti didiules musulmonik ali rinkas. tai kaimynai lenkai per metus iose rinkose udirba 1,5 mlrd. zlot. O mes toki galimybi neturime, todl atsi-duriame nelygiavertje padtyje. Tai aktualu ypa dabar, kai ES rinkoje su-sidaro produkcijos perteklius, sak msos perdirbimo mons Krekena-vos agrofirma, Rusij eksportavusios apie 7 proc. pagamintos produkcijos, vadovas Linas Grikas.

    Keisti Gyvn gerovs ir apsaugos

    statym ir leisti ritualikai skersti gy-vulius perdirbjai pra dar prie me-tus, kai Rusija buvo laikinai usitvrusi nuo msos importo i ES. Taiau dl gyvn teisi gynj pasipiktinimo, kad ketinama leisti skersti neapsvai-gintus gyvulius, pataisos strigo.

    Pernai panaiu metu buvome su-sirink ir valdios atstovams isak-me susirpinim ir dl nauj rink, ir dl ritualinio skerdimo draudimo. Taiau statymo pataisos nebuvo pri-imtos. Dabar situacija kartojasi, tik problemos mastas yra kur kas dides-

    nis msos perteklius visoje Europos Sjungoje, sak msos perdirbjams atstovaujanios organizacijos vadovas.

    0RIEKAITAUJADIPLOMATAMS

    Verslo atstovai turi priekait valdiai ir dl nauj rink atvri-mo. Pasak E.Mackeviiaus, paly-ginti su kitomis ES alimis, ms msos gamintojai atsiduria pras-toje situacijoje, nes Lietuva neturi leidimo eksportuoti Kinij, JAV, Japonij, Saudo Arabij ir kt. tai lenkai jau eksportuoja Kinij, JAV, kitas alis, dabar gals padidinti eks-port ias rinkas. O mes liekame be alternatyv, apgailestavo jis.

    Pramonininkai pasigenda aktyves-nio diplomat, komercijos ata darbo. Pirmiausia kelius naujas rinkas turi

    praskinti diplomatinis darbas, paskui procedras atlieka Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba. Be viso to, versli-ninkai tik dauys galv sien, r Agaro vadovas P.Vainoras.

    L.Grikas sitikins, kad nau-jas rinkas bt lengviau prasimuti, jei aukiausij alies pareign veiksmai bt nuosekls ir kryp-tingi. emesnio rango pareignams ir verslininkams lengviau dirbti, kai rankomis sukerta ali virns.

    Krekenavos agrofirmos vadovas pabr, kad rasti nias naujose rinko-

    se nelengva, be to, is proceas utrunka ne vienus metus, taiau tai veikiama uduotis, jei verslininkai turi pasily-ti kokybik produkt. tai Vikon-dos koncernui priklausanti bendrov Vikeda Amerik eksportuoja ne-maai led, Kdaini konserv fabri-kas konservuot gamini. Galtu-me prekiauti ir msos gaminiais, jei Lietuva turt tok sertifikat. Galbt tai nebt dideli kiekiai, bet bandyti galima, nes Amerikos rinka yra dide-l ir moki, sak koncerno Vikon-da generalinis direktorius L.Grikas. Pasak P.Vainoro, norint su lietuvika jautiena konkuruoti ES alyse, reikia gerinti jos kokyb.

    )VIENKARTINIO EKSPORTOMAAINAUDOS

    Neseniai lietuvikiems produk-tams buvo atvertos Serbijos ir Li-bano rinkos. Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba su Libanu su-derino sertifikatus jautienos pro-duktams, msos konservams, uviai ir pauktienai. O Serbija prads si-leisti jautienos gaminius, msos, u-vies ir pieno produktus.

    Jei parlamentarai patvirtin pa-taisas dl ritualinio skerdimo, tai ne-reikia, kad kit dien jau galsime eksportuoti msos produkcij, pavyz-diui, Saudo Arabij ar Iran. Diplo-matai ir Valstybin maisto ir veteri-narijos tarnyba turs pasistengti, kad bt atvertos verslui patraukli mu-sulmonik ali rinkos. Gerai, kad jau galima produkcij eksportuoti Liban. Bet norint, kad ms pro-dukcija atsidurt parduotuvse, rei-kia laiko ir dirbio. Taigi, akivaizdu, kad rasti nauj rink ilgas proce-sas, tvirtino E.Mackeviius. Anot jo, maisto pramons atstovai Vyriau-sybei yra pateik ali, kuriose gamin-tojai mato patrauklias rinkas, sra.

    Gamintojai laukia suderint leidim eksportuoti Kinij, JAV, Pie t Kor-j, Japonij, Saudo Arabij, Jungtinius Arab Emyratus, Iran, Marok ir kt. Suprantama, kad verslininkams pa-trauklios dideli ir moki ali rinkos.

    Gamintojai piktinasi, kai politikai giriasi, jog atveria naujas eksporto rin-kas, i kuri verslui es maai naudos. Kai kurios alys yra per maos ir ne-pakankamai mokios. Maai naudos ir i vienkartini preki iveimo. Pavyz-diui, jei Norvegija retsykiais paprao koki preki