Valstiei laikratis 2014 08 27

Download Valstiei laikratis 2014 08 27

Post on 02-Apr-2016

221 views

Category:

Documents

5 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 08 27

TRANSCRIPT

  • MRUGPJIODTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR

    m 0ASTARUOJUMETUKIUOSEGARSTYIPLOTAIDIDJAIKULTRAAUGINAMANETIKSKLAIBETIRKAIPALIOJITRA

    m 5KELETOMYLINUO%DINBUR-GOYRAVIETOSKININKOKISKURATRANDAVISDAUGIAUMIESTOGY-VENTOJKIOORIGINALUMASSLYPIJOPAPRASTUMENORIVIEIVAISIARDAROVInPRISIRINKPATS3UPRAN-TAMAUTAMTIKRMOKEST

    m'YDYTOJAURNALISTRINKO-DARININKIRNATRALIOSMEDICINOSPROPAGUOTOJA *OLANTAINDEIKIE-NTVIRTINAKAD JEINEGYVENIMOKRIZS JI IR LIKUSIGYVENIMODALTIKRIAUSIAIBTSTRIGUSITARPMA-TERIALINIVERTYBI4AIAUMOTERISSTENGATVERTIIRDIRTADAJOSGY-VENIMASPASIKEITNEATPASTAMAI

    m+IEKVIENPRADIUGINOVIE-TIMO IRMOKSLOMINISTERIJOSPA-SKELBTAINIAMOKYTISMOKYKLASATEISTKSTANIUPIRMOKDAUGIAUNEGUPRAJUSIAISMOKSLOMETAIS

    iandien skaitykite:

    MOTERS PASAULIS, 13 p. f

    46)+36)%3!, 11 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    ETADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisEE=REHUO

    1O

    6IDA4AVORIEN6,UNALIST

    2USIJAIPASKELBUSMAISTOPRO-DUKT EMBARGMSMSOSPERDIRBJAIATSIDRAKLAVIETJELIETUVIKOSJAUTIENOSVAKARIEIAINEPERKAMUSULMONIKUSKRA-TUSEKSPORTUOTIMSOSJIENEGALIDLRITUALINIOSKERDIMODRAUDI-MOGEIDIAMA+INIJOSRINKAM-SOSPRODUKTAMSDARUDARYTA'AMINTOJAISITIKINKADVALDIANEATLIKONAMDARBIRNEPASI-STENGDLALTERNATYVIRINK

    'ALIBTIPALIKTIaANTLEDOk

    Atsidrme aklavietje: pienini veisli buli msos, kuri parduoda-vome Rusijoje, neturime kur dti. Alternatyv kol kas nerandame, atsiduso bendrovs Agaras vado-vas Petras Vainoras. Bir rajone sikrusi skerdykla Rusij ekspor-tavo tredal produkcijos.

    Lietuvoje galvij uauginama madaug dvigubai daugiau, negu reikia ms rinkai. Daugiausia pa-gaminama pienini veisli galvij msos, kurios vakarieiams nesi-lysi. Tad kur dti prastesns koky-bs karvien, suka galvas visi alies msos perdirbjai. Lietuvos msos perdirbj asociacijos vadovas Egi-dijus Mackeviius sak, kad perdir-bjai apie 20 proc. sumaino gyvu-li supirkimo kainas. Gamintojai pripasta, kad emdirbiams moka per maai, taiau tikina, kad mokti daugiau negali.

    Supirkimo kainos suma-jo madaug tiek, kiek skiriasi m-sos eksporto kainos ES ir Rusij. pastarj al jautienos skerdenos kilogramas buvo parduodamas u 13,5 lito, o ES u 11 lit. Euro-poje dabar susidaro msos pertek-lius, todl kainos dar maja. Mes silome Vyriausybei rasti bd pa-dti emdirbiams, o ne monms, ir sumainti pridtins verts mo-kest msai. Tai paskatint vartoji-m vidaus rinkoje. Jei alies gyven-tojai jautienos suvartot dvigubai daugiau (dabar suvartoja vidutini-kai 4 kg per metus, o prie 10 met suvartodavo apie 11 kg), nebt toks aktualus eksportas, aikino E.Mackeviius.

    *QGAHP=2 p. f

    %KSPORTOTRAUKINYSVILPIAPROAL6YRIAUSYBKAIPMANTRKARTOJAKADBUSSKATINAMANAUJEKSPORTORINKPAIEKA0ERDIRBJAIIREMDIRBIAIAPGAILESTAUJAKADTIKEKSTRE-MALIOSSLYGOSVERIAIMTISVEIKSMIRPRIIMTISPRENDIMUSKURIEGAL-JOBTIPRIIMTIDAUGANKSIAU

    .IJOL0ETROIT6,URNALIST

    ,IETUVOSBANKAS,"KELETMETADAABOTIGREITUOSIUSKRE-DITUSTEIKIANIBENDROVIAPE-TITUS*AUGIRDIMEKADJISMSI

    IRKONKREIAPIUOPIAMVEIKS-M4AIAUKAIKURIOMSGREIT-JKREDITBENDROVMSTAInNMOTAIS*OSIRTOLIAUMEDIOJAPA-EIDIAMIAUSIUSMONESLAUOJLIKIMUS

    *QGAHP= p. f

    'REITJKREDITBENDROVIKILPOSKLIENTAMS

    2USIJOSRINKAISKIRTIGALVIJAIKOLKASTRYPIA,IETUVOSEMOTAUTIEIAISUKAGALVASKURJUOSDTI 2(BKPKIKJP==O

  • 2 MRUGPJIODmNr. 69 6ALSTIEILAIKRATIS

    Rusijos sankcijos importuoja-miems ems kio ir maisto pro-

    duktams jau daro neigiam poveik Lietuvos ekonomikai. Swedbank

    vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Maiulio teigimu, Maskva galt dar labiau pakenkti tik apribojusi energi-jos altini pardavim, taiau taip pat labai stipriai pakenkt ir sau.

    irint Lietuvos eksporto struk-tr, galima sakyti, kad Rusija met vien didiausi koziri n vienas ki-tas kio sektorius Lietuvoje neekspor-tuoja tokios didels produkcijos dalies didij kaimyn, vakar spaudos konferencijoje sak N.Maiulis.

    Pasak ekonomisto, teorikai ma-nomas energijos itekli ribojimas ES, taiau tuo paiu metu Rusi-ja pakenkt ir sau, nes 50 proc. valstybs biudeto pajam gauna-

    ma igaunant naft ir dujas bei jas eksportuojant. Energijos itekliai ilieka Rusijos Achilo kulnu, nes j kainos pasaulinje rinkoje ir toliau maja. Pasak ekonomisto, Rusija sankcijomis tik dar labiau griauna

    savo ekonomik, nes dl produkt pasilos majimo augs infliacija, kurios padarinius pirmi pajus skur-diausiai gyvenantys rusai.

    VL inf.

    e Atkelta i 1 p.

    ems kio ministrs Virginijos Baltraitiens skaiiavimais, Lietuvos pieno ir msos sektorius dl Rusijos embargo gali patirti iki puss mili-jardo lit nuostoli. Ji pastebjo, kad didioji nuostoli nata perkeliama ant emdirbi pei: pieno ir msos perdirbjai aibikai sumaino supir-kimo kainas. Ant ledo palikti juos gali ir Lietuvos valdia bei Briuse-lis. alies Vyriausyb atmet ems kio ministerijos silym, kad pieno ir msos sektoriaus praradimai bt kompensuoti biudeto lomis. Apie param iems sektoriams miglotai kalba ir Europos Sjunga. Vyriausy-b nenori mainti ir pridtins ver-ts mokesio maisto prekms, kad bt paskatintas lietuvik maisto produkt vartojimas vidaus rinkoje.

    !RIGELBSRITUALINISSKERDIMAS

    Vyriausyb paskubomis m d-lioti plan, kaip padti vairinti Lie-tuvos eksport ir sumainti verslo nuostolius dl Rusijos paskelbto embargo. Gamintojai ir augintojai apgailestauja, kad tik ekstremalios slygos veria imtis veiksm ir pri-imti sprendimus, kurie galjo bti priimti daug anksiau. Anot j, val-dia neatliko nam darb ir nepasi-steng dl alternatyvi rink.

    Dabar veriamasi per galv dl ri-tualinio skerdimo teisinimo, kuris, kaip tikisi msos perdirbjai ir gamin-tojai, gali padti atverti naujas ekspor-

    to rinkas musulmonikuose kratuo-se. Tikims, kad dabartin kriz dl Rusijos maisto produkt embargo paspartins ms valdios institucij veiksmus. Laukiame, kad bus paga-liau leistas ritualinis gyvuli skerdi-mas, kuris daugelyje Europos Sjun-gos ali yra teisintas. Tai leidia i ali gamintojams produkcij veti didiules musulmonik ali rinkas. tai kaimynai lenkai per metus iose rinkose udirba 1,5 mlrd. zlot. O mes toki galimybi neturime, todl atsi-duriame nelygiavertje padtyje. Tai aktualu ypa dabar, kai ES rinkoje su-sidaro produkcijos perteklius, sak msos perdirbimo mons Krekena-vos agrofirma, Rusij eksportavusios apie 7 proc. pagamintos produkcijos, vadovas Linas Grikas.

    Keisti Gyvn gerovs ir apsaugos

    statym ir leisti ritualikai skersti gy-vulius perdirbjai pra dar prie me-tus, kai Rusija buvo laikinai usitvrusi nuo msos importo i ES. Taiau dl gyvn teisi gynj pasipiktinimo, kad ketinama leisti skersti neapsvai-gintus gyvulius, pataisos strigo.

    Pernai panaiu metu buvome su-sirink ir valdios atstovams isak-me susirpinim ir dl nauj rink, ir dl ritualinio skerdimo draudimo. Taiau statymo pataisos nebuvo pri-imtos. Dabar situacija kartojasi, tik problemos mastas yra kur kas dides-

    nis msos perteklius visoje Europos Sjungoje, sak msos perdirbjams atstovaujanios organizacijos vadovas.

    0RIEKAITAUJADIPLOMATAMS

    Verslo atstovai turi priekait valdiai ir dl nauj rink atvri-mo. Pasak E.Mackeviiaus, paly-ginti su kitomis ES alimis, ms msos gamintojai atsiduria pras-toje situacijoje, nes Lietuva neturi leidimo eksportuoti Kinij, JAV, Japonij, Saudo Arabij ir kt. tai lenkai jau eksportuoja Kinij, JAV, kitas alis, dabar gals padidinti eks-port ias rinkas. O mes liekame be alternatyv, apgailestavo jis.

    Pramonininkai pasigenda aktyves-nio diplomat, komercijos ata darbo. Pirmiausia kelius naujas rinkas turi

    praskinti diplomatinis darbas, paskui procedras atlieka Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba. Be viso to, versli-ninkai tik dauys galv sien, r Agaro vadovas P.Vainoras.

    L.Grikas sitikins, kad nau-jas rinkas bt lengviau prasimuti, jei aukiausij alies pareign veiksmai bt nuosekls ir kryp-tingi. emesnio rango pareignams ir verslininkams lengviau dirbti, kai rankomis sukerta ali virns.

    Krekenavos agrofirmos vadovas pabr, kad rasti nias naujose rinko-

    se nelengva, be to, is proceas utrunka ne vienus metus, taiau tai veikiama uduotis, jei verslininkai turi pasily-ti kokybik produkt. tai Vikon-dos koncernui priklausanti bendrov Vikeda Amerik eksportuoja ne-maai led, Kdaini konserv fabri-kas konservuot gamini. Galtu-me prekiauti ir msos gaminiais, jei Lietuva turt tok sertifikat. Galbt tai nebt dideli kiekiai, bet bandyti galima, nes Amerikos rinka yra dide-l ir moki, sak koncerno Vikon-da generalinis direktorius L.Grikas. Pasak P.Vainoro, norint su lietuvika jautiena konkuruoti ES alyse, reikia gerinti jos kokyb.

    )VIENKARTINIO EKSPORTOMAAINAUDOS

    Neseniai lietuvikiems produk-tams buvo atvertos Serbijos ir Li-bano rinkos. Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba su Libanu su-derino sertifikatus jautienos pro-duktams, msos konservams, uviai ir pauktienai. O Serbija prads si-leisti jautienos gaminius, msos, u-vies ir pieno produktus.

    Jei parlamentarai patvirtin pa-taisas dl ritualinio skerdimo, tai ne-reikia, kad kit dien jau galsime eksportuoti msos produkcij, pavyz-diui, Saudo Arabij ar Iran. Diplo-matai ir Valstybin maisto ir veteri-narijos tarnyba turs pasistengti, kad bt atvertos verslui patraukli mu-sulmonik ali rinkos. Gerai, kad jau galima produkcij eksportuoti Liban. Bet norint, kad ms pro-dukcija atsidurt parduotuvse, rei-kia laiko ir dirbio. Taigi, akivaizdu, kad rasti nauj rink ilgas proce-sas, tvirtino E.Mackeviius. Anot jo, maisto pramons atstovai Vyriau-sybei yra pateik ali, kuriose gamin-tojai mato patrauklias rinkas, sra.

    Gamintojai laukia suderint leidim eksportuoti Kinij, JAV, Pie t Kor-j, Japonij, Saudo Arabij, Jungtinius Arab Emyratus, Iran, Marok ir kt. Suprantama, kad verslininkams pa-trauklios dideli ir moki ali rinkos.

    Gamintojai piktinasi, kai politikai giriasi, jog atveria naujas eksporto rin-kas, i kuri verslui es maai naudos. Kai kurios alys yra per maos ir ne-pakankamai mokios. Maai naudos ir i vienkartini preki iveimo. Pavyz-diui, jei Norvegija retsykiais paprao koki preki, to negalima vadinti eks-

    portu. Dabar kalbama apie Piet Afri-k. Diplomatai gal ir mato galimybi, bet ar i rinka bus ekonomikai nau-dinga verslininkams? Kuo tolimesn alis, tuo daugiau problem dl trans-portavimo, produkt pasirinkimo, aikino msos perdirbjams atstovau-janios organizacijos direktorius.

    6ERSLININK PRIEKAITAIPERDTI

    Valstybins maisto ir veterinari-jos tarnybos direktorius Jonas Milius pareik, kad verslininkams nereikt verklenti ir dejuoti dl rink stokos, o inaudoti galimybes alyse, kurias yra suderinti eksporto leidimai. iuo metu maisto produktus galime eks-portuoti 144 valstybes. Pieno pro-duktus galima veti daugiau nei 100 ali, o msos produktus beveik 50 valstybi. Mes turime daugiau eks-porto sertifikat nei aplinkins alys. Gal naujose rinkose nebus tokio u-darbio, kaip didelje Rusijos rinkoje, bet toks gyvenimas, ne dejuoti, o prisitaikyti prie nauj aplinkybi vers-lininkus kviet J.Milius.

    Jis sutiko, kad dl Rusijos veiks-m labiausiai nukents emdirbiai. Negarbingai pasielg pieno perdir-bjai, ikart sumain pieno supirki-mo kainas. mons udirba nemaai pelno, bet nuostoliais nenori pasida-lyti. Taiau ir emdirbiai turi galvoti ir maiau priklausyti nuo perdirbj. Aplinkini ali kininkai turi si-reng msos, pieno perdirbimo ce-chus. Kodl to nedaro msikiai? retorikai klaus Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

    J.Milius pabr, kad nauj rin-k atvrimas Valstybins mais-to ir veterinarijos tarnybai atsieina 100 tkst. ir daugiau lit. Kai vers-lininkai nurodo, kurias alis jie nori eksportuotui, mes suderiname leidi-mus. Taiau bna ir taip, kad verslo atstovai, gav eksporto sertifikatus, pasako, kad tai jiems jau neaktua-lu. Tada perniek nueina ir los, ir darbas, sak Lietuvos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius.

    Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius sutiko, kad dl ritualinio gyvuli skerdimo reikt priimti verslui palankius sprendimus, taiau suabejojo, ar tai bus panacja. Prie 2 metus Lietuvoje buvo galima atlikti ritualin skerdim, bet msos eksportui tai didels takos neturjo. Juk ir dabar kai kurias alis, pavyz-diui, Liban, galima veti ms gy-vuli, paskerst nesilaikant ritualinio skerdimo taisykli. Tad iuo atveju verslinink priekaitai, manau, yra kiek perdti, teig J.Milius.

    Aktualijos

    E=J@EAJLNKP=NLE=EOL=HEO EAJG=EGQNC=HEL==E>QKPE2=G=NRF=OGAEOGNUL-PE=QNOR=G=NENLKPNQLQPOPELNOEHQIKO>QOJA@=QC0ANIKIAPN=ENK@UO

    jH=ELOJE

    'APRENP=@EAJEE=QNEJELH=PQIRH=PL=QGO@A>AOUOOQPNQIL=EOHEAPQIEO EAJG=EGQNC=HEI=LANGJEF=E=QNOR=G=NRF=OENPKHE=QJAROEQOKNQO*=GPRUN=QOj@EAJjjH=ELOJEEHQI=

    ,AJGP=@EAJKN=E>QOL=J=OPEGHEAP=QO@A>AOUOL=OENK@UOPNQLQPNAE=Q*=GP>QOREAJQGEPQH=ELOJEQROE=QK@EAJjEAGPEAGEHE=Q

    orai.lt, VL inf.

    $ELIA3AULTEKALEIDIASI20.26.

    Rytojiandien Poryt

    .AKT+9 +14o .AKT+8 +13o

    $IEN+14 +19o$IEN+13 +18o

    .AKT+7 +12o

    $IEN+13 +18o

    %KSPORTOTRAUKINYSVILPIAPROAL

    )ZRAELIRMUSULMONIKUSKRATUSMSIMPORTUOTIDRAUDIAIPAIROSNEKALTASTATYMOPATAISAKURIAGYVULIUSDRAUDIAMASKERSTIPRIETAIJNEAPSVAIGINUS FOTODIENALTJQKPN=QG=

    $ABARVERIAMASIPERGALVDLRITUALINIOSKERDIMOTEISINIMOKURISGALIPA-DTIATVERTINAUJASMSOSEKSPORTORINKASMUSULMONIKUOSEKRATUOSE

    ,ABIAUPAKENKTUSUKUSIDUJAS

    %NERGIJOSITEKLIAIIKURI+REMLIUSGAUNADAUGIAUSIAPAJAMPINGADIRECTMATINFRJQKPN=QG=

  • 3MRUGPJIODmNr. 69 6ALSTIEILAIKRATIS Aktualijos

    'REITJKREDITBENDROVIKILPOSKLIENTAMSe Atkelta i 1 p.

    0ORAGINIMOnUVIRVELS

    Birel Raseini rajon sukrt tra-gedija savo noru i gyvenimo pa-sitrauk 21-eri jaunuolis. Tai atsiti-ko t pai dien, kai jis gavo greitj kredit bendrovs raginim padengti paimt kredit su beprotikomis pa-lkanomis. Vis aplinkybi iandien niekas jau nebesuinos, bet faktas yra tas, kad t pai dien jis susirado vir-vel ir ijo ten, kur jokie kreditoriai jo niekada nebepasieks. Anapilin iju-sio vaikino artimieji pasakojo, kad jis kart jau buvo pasidavs auksaburni kredito bendrovi gundymams. Tada ie jam pagelbjo, savo pinigais kredit padeng. Tada kredito bendrov ikart j m atakuoti SMS inutmis, sily-dama pasiimti dar didesn kredit, nes an jis skmingai padeng. Atrodo, kad jaunam mogui silymas atrod viliojantis, nes juo susigund.

    Kreditoriai ir po laidotuvi atkak liai atakavo nelaiml. Jeigu js nevykdysi-te sipareigojim, bsime priversti per-duoti i skol skol iiekojimo mo-nei, jus aplankys ir Vizitavimo skyriaus darbuotojai. Taip pat informacija apie js siskolinim yra perduota Skoli-nink administravimo informacinei sistemai bei kitoms skol registr tar-nyboms, nuo to laiko nebegalsite su-daryti nauj sutari su kitais juridiniais asmenimis: telekomunikacij, lizingo, finans staigomis bei kitomis bend-rovmis, ra vivus.lt, SMScredit.lt. I i rat matyti, kad greitj kredi-t bendrovs ino apie savo auk sis-kolinimus kitoms bendrovms, bet vis tiek juos suteikia, dar labiau klampin-damos mones.

    "RIAIPASIKLYDUSIJ

    Raseini kredito unijos vadov Birut iraitien sak, kad sipai-niojusij greitj kredit vora-tinklius yra netiktinai daug. Gat-vje sutik n nepatiktumte, kokie mons tai sipainioja. Daniau-siai, be abejo, ant vilioni kabliuko pakimba jauni, nepatyr, kuriems trksta atsakomybs. ms ban-kel pagalbos paprastai ateina ne jie patys, o j artimieji. Taiau ne visa-da galime jiems padti, pasakojo B.iraitien. Unijos vadovei atrodo, kad kai kurie mons visam gyveni-mui tampa greitj kredito bendro-vi kaitais, nes jie net palkanoms nepajgia udirbti. Aritmetika labai paprasta: ms unijoje vartojimo pa-skola teikiama su 12 proc., o tokiose bendrovse su 200300 proc. pal-kanomis. Ir tai tik po LB apribojim.

    Pasak B.iraitiens, daniausiai pas juos pagalbos mons ateina per vlai, kai bna jau visikai susipainio-j: Paima vien paskol, pasigirsta raginim j grinti, tada ima kitoje bendrovje, vliau dar kitoje ir susi-daro uburtas ratas. Toki bendrovi yra labai daug. Unijos vadovei bau-ginamai atrodo ir spaudoje mirgantys skelbimai: Skolinu pinigus.

    4RKSTANANSINIORATINGUMO

    Raseini kredito unijos vadov B.iraitien neabejoja, kad tokios bdos mones itinka dl finansinio ratingumo stokos. Akivaizdu, kad

    jiems trksta elementariausi ini, todl unija finansiniam ratingumui stiprinti ketina skirti itin daug dme-sio: Reikia mones viesti ir mokyti, kito kelio nra.

    Pasak LB Prieiros tarnybos Fi-nansini paslaug ir rink prieiros departamento vadovo Viliaus apo-kos, tokiu greiiu, kokiu auga greit-j kredit rinka, daugja ir auk. Ir tai yra jauni, n 25-eri nesulauk mo-ns. Tredalis klient nesugeba kredit grinti laiku, per metus siskolinim dydis iaugo 50 proc. Statistika bt dar baisesn, jei paskolos nebt pra-tsiamos. Bet pratstos paskolos dar pabrangsta. LB duomenimis, per pir-m i met ketvirt mauosius kredi-tus buvo pam per 200 tkst. klien-t ir net 35 proc. j buvo jaunesni nei 25 met. Daugiau nei 60 dien gr-inti paskolas vlavo beveik tredalis skolinink, o pradelst maj kredit suma sudar net 96 proc. vis grin-tin maj vartojimo kredit likui. Dar baisiau, kad kredit gavjai lengva ranka pasirao vekselius ir taip net pra-randa teis savo skol ginyti teisme.

    !TIMAKSNIRIVAIK

    Kelms socialini paslaug tarny-bos direktor Aldona Kvintufelien iurpsta: Tai didiul bda, ir j kuo greiiau turt sprsti valstyb. Mes mokame socialiai remtinoms eimoms paalpas, skiriame socialinius bstus, kai kurioms eimoms i paalpos pini-g perkame maisto produkt, kit rei-kmen, nes vertiname, kuriems mo-nms negalima duoti grynj pinig. Bet visos ms pastangos pasirodo nieko vertos, kai gauname greitj kredit bendrovi raginim ir ne po vien, o po kelis. Kreditus gauna mo-ns, kurie niekada gyvenime nra dir-b, kurie gyvena tik i paalp.

    A.Kvintufelien atkreip dmes itin agresyvi greitj kredit bend-rovi reklam: Jaunas mogus gali pasijusti netgi ne modernus, ne iuo-laikikas, jeigu nesinaudoja tokiais kreditais. Juk tai, anot reklamos, pa-prasiau negu skolintis i draugo, tik 3 min. ir tavo problemos isprstos, tik keli klavi paspaudimai, ir bdos kaip nebta. Tau bandoma teigti, kad esi nevyklis, jei nesugebi net kla-vi paspausti. Andien skaitau vieno

    kredit bendrovs vadovo postringa-vimus, kad j kreditai labai reikalingi tiems, kurie j negali gauti i bank, nes jie atlyginimus gauna vokeliuose. Ar tai reikia, kad turtume toleruo-ti elin ekonomik ir dar turti j kreditavimo sistem? Manau, kad net kalbti apie tai yra amoralu.

    Kai po raseinikio vaikinuko lai-dotuvi mons rinkosi geduling piet, sals lange kabantis plakatas

    it patyia taip pat kviet gauti pa-skol per 5 minutes.

    .ESIDOMIMOKUMU

    LB yra ne kart akcentavs, kad kredit davjai nepakankamai verti-na klient mokum, jie danai n ne-tikrina klient finansini pajgum Sodros ar kitose duomen bazse. Rodos, statymas gan aikiai tvirti-na pareig vertinti vartojimo kredi-to gavjo mokum: Prie vartojimo kredito sutarties sudarym vartojimo kredito davjas, vadovaudamasis at-sakingo skolinimo principu, privalo vertinti vartojimo kredito gavjo mo-kum remdamasis i vartojimo kredito gavjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudoja-moje duomen bazje atliks patikri-nim. Vartojimo kredito gavjo mo-kumo patikrinimas mokumui vertinti naudojamoje duomen bazje atlieka-mas vartojimo kredito gavjo raytiniu sutikimu, jeigu tokio sutikimo reikia pagal statymus. Vartojimo kredito ga-vjas privalo pateikti vartojimo kredito davjo praom informacij, reikalin-g vartojimo kredito gavjo mokumui vertinti. Deja, saviudybe gyvenim baigs raseinikis kredit gavo niekur nedirbdamas ir neturdamas joki pa-jam ar turto. I viso per trump savo gyvenim jis dirbo gal tris savaites, bet iandien plaukiantys kredito bendrovi raginimai grinti kredit rodo, kad to-ki kredit jis gavo ne vien.

    0ADKOJOUINFORMACIJ

    Gvildendama i tem kreipiausi raseinikiui sist pomirtini laik adresais vivus.lt ir SMScredit.lt, pra-ydama atsakyti keliolika klausim. Taiau vietoje atsakym atjo pad-kojimas u informacij apie j kliento mirt. pateiktus klausimus bendro-vi atstovai atsisak atsakyti. Nusi-udiusio vaikinuko artimieji prao vieai perduoti vis greitj kredit bendrovms, kurioms jis liko skolin-gas, kad pasikeit jo adresas dabar jo reikt iekoti Raseini kapinse alia statomo krematoriumo. Taigi, jeigu j Vizitavimo skyriaus darbuo-tojai, kaip jie nurodo raginimuose, su-galvot j aplankyti, bt grau, kad pasiimt vakel.

    ABOJABETPERLTAI

    LB, atsivelgdamas nustatytus vartojimo kredit gavj mokumo vertinimo paeidimus, i met liep jau pateik Finans minis-terijai Lietuvos Respublikos var-tojimo kredito statymo pakeitimo statymo projekt, kuriame numa-tyta papildom priemoni, sugrie-tinani vartojimo kredito gavj mokumo vertinim ir numatani atgrasani poveikio priemoni u statymo nesilaikym. Taiau kol projektai tampa statymais, greit-j kredit bendrovs savo klientams veja virveles.

    1O

    3USIGUNDIUSIEJIGREITAISIAISKREDITAISNEPAGALVOJAAPIEDIDELESPALKANAS.=EIQJ@KQEGKOJQKPN=QG=

  • Garstyios grta laukus

    kinink inios

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Sodo ir daro grybes nurenka pirkjai

    Moters pasaulis

    15 psl.

    Tviks viesa

    Pastaruoju metu kiuose garstyi plotai didja. i kultra auginama ne tik sklai, bet ir kaip alioji tra.

    Jolita urauskien

    Aktualijos

    U keleto myli nuo koti-jos sostins Edinburgo yra vietos kininko kis, kur atranda vis daugiau mies-to gyventoj. kio origi-nalumas slypi jo paprastu-me: nori viei vaisi ar darovi prisirink pats. Suprantama, u tam tikr mokest.

    Nijol Petroit

    Lietuviai neskuba iekoti keli pergal

    11 psl.

    Pirmok iemet mokysis tkstaniu daugiau

    Kiekvien pradiugino vie-timo ir mokslo ministerijos paskelbta inia: mokytis mokyklas ateis tkstaniu pirmok daugiau negu pra-jusiais mokslo metais. Pra-jusiais mokslo metais mo-ksi 27 tkst. pirmok, o iemet j bus 28 tkst.

    Bernardas aknys

    7 psl.7 psl.

    13 psl.

    Kai em slysta i po koj, atsiveria irdis

    ventiniai patiekalai

    4 psl.

    Gydytoja, urnalist, rin-kodarinink ir natralios medicinos propaguotoja Jolanta indeikien tvirti-na, kad jei ne gyvenimo krizs, ji ir likusi gyve-nimo dal tikriausiai bt strigusi tarp materialini vertybi. Taiau mote-ris steng atverti ird, ir tada jos gyvenimas pasi-keit neatpastamai.

    Aurin mien

    Rugsjo 1-oji naujj mokslo met pradia vi-sose Lietuvos mokymo staigose. Pirmokai ne-drsiai praveria moky-kl duris, juos lydintys dvyliktokai atsidsta, nes tai paskutin nerpes-tingos vaikysts rudens vent. Tvams ir se-neliams i diena irgi ne-maas ikis: mat teks susiimti ir grieiau nei vasar laikytis dienos re-imo, drausms.

    Tautiei elges su pinigais, pasirodo, galima palyginti su tautos religija vadinamu krepiniu. Artjant pasaulio krepinio empionatui, DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas arnas Nedzinskas kartu su sporto komentatoriumi, laid vedju ir raytoju Robertu Petrausku paband atsakyti klausim, kaip atrodyt rungtyns, jei krepininkai su kamuoliu elgtsi taip, kaip statistinis lietuvis kasdien elgiasi su pinigais.

    Vismantas ukleviius

    /ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages false /GrayImageMinResolution 300 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 60 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages false /MonoImageMinResolution 1200 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 600 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

    /CreateJDFFile false /Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure true /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MarksOffset 6 /MarksWeight 0.250000 /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PageMarksFile /RomanDefault /PreserveEditing true /UntaggedCMYKHandling /LeaveUntagged /UntaggedRGBHandling /LeaveUntagged /UseDocumentBleed false >> > ]>> setdistillerparams> setpagedevice