Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2010 rugpjūčio 28, šeštadienis • Nr. 68 (8983) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šeštadienis• „Mes bėgame nuo meilės

ir vėl prie jos priglundame, kai ji nušvinta“, – optimistiška gaida nuskamba dainininkės Rositos Čivilytės žodžiai.

Sodyba

• Puošniai žydintys egzotiški krūmai gali augti ne tik botanikos soduose ar sodybose.

• Pasiklauskime specialistų, kaip aplinką gerai sutvarkyti iš pirmo karto.

Bičių avilys

• Novatoriškai bitininkaujantis Valdas Karalevičius mokosi iš kitų ir pats nedaro paslapčių.

• Pastaraisiais metais šalies bitynuose susidariusi sudėtinga situacija skatina būti atidesnius ir mąstyti plačiau.

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Amerikiečių milijardieriai kom-panijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas ir jo žmona Melinda Geitsai bei legendinis investuotojas Vorenas

Bafetas savo kolegoms turtuo-liams visame pasaulyje pasiūlė labdaros tikslams paaukoti pusę savo turto.

Šiai idėjai jau pritarė 40 ame-rikiečių turtuolių.

Nukelta į 5 psl.

Apie tai – 3 psl.

Lietuviai milijonieriai pusės turto neaukosMūsiškiai turtuoliai skirtingai vertina amerikiečių milijardierių pasiūlymą paaukoti labdarai didelę dalį savo turto, tačiau nei vieni, nei kiti tokiam žingsniui kol kas nesiryžta.

Apie tai – 4 psl.

Septyni Septyni dešimtmečiai – dešimtmečiai –

pats amžiaus gražumaspats amžiaus gražumas

Su „Valstiečių laikraščiu“ užaugo Su „Valstiečių laikraščiu“ užaugo jau kelios skaitytojų jau kelios skaitytojų ir žurnalistų ir žurnalistų kartos.kartos.

Lietuvoje nėra kito leidinio, kuris beveik be pertraukos būtų leidžia-mas tiek metų. Per tą laiką keitėsi daug kas: iš esmės pasikeitė valdžia, pinigai, ekonominė situacija. Seniai neliko nei valsčių, nei valstiečių, o „Valstiečių laikraštis“ gyvuoja.

Kas buvo – nepaslėpsi

„Valstiečių laikraštis“ atsira-do skaudžiausiais Lietuvos istori-jos metais ir gana ilgai buvo įran-kis okupacinės valdžios rankose. Senuose pageltusiuose laikraščio komplektuose atgyja optimistiškai pateikiamas sovietinis gyvenimas, kolektyvizacija.

Kelerius metus nuo 1946-ųjų laik raščio redakcijoje fotokorespon-

dentu dirbęs Krymo totorius Mi-chailas Rebis savo laiku pasakojo: į komandiruotę kaime vykstantiems korespondentams būdavo išduoda-mas asmeninis ginklas.

Laikraščio redakcijoje darbavo-si skirtingos patirties ir įsitikini-mų žmonės. Tarp jų buvo Antro-jo pasaulinio karo veteranų, kaip jau minėtas Michailas ar ilgame-tis redaktoriaus pavaduotojas Juo-zas Oguzas.

Parako kvapas buvo pažįstamas ir ilgiausiai istorijoje redaktoriumi buvusiam Jurgiui Karosui. Čia il-gus dešimtmečius dirbo žurnalis-tas Henrikas Stasiūnas, karo me-tais priverstinai išvežtas dirbti į Vokietiją.

Laikraščio redakcijoje, ypač po politinio atšilimo, triūsė ir sovietų valdžiai nelojalių žmonių.

Nukelta į 2 psl.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Per mažos antklodės tampymas

Pranašaujantieji šiemet karštą politinį rudenį, matyt, bus tei-sūs. Netrukus prasidės didysis tradicinis per mažos biudžeto antklodės tampymas.

Viena redakcijos diena

Antradienis – labai įtempta diena „Valstiečių laikraščio“ ko-lektyvui. Šiandien iki pietų reikia galutinai parengti laikraštį. Rytoj iš pat ryto jis pasieks leidinio lau-kiančius skaitytojus.

Irma DubovičienėVL žurnalistė, irma.duboviciene@valstietis.lt

Laukiamas svečias

Vyresnioji karta prisimena: paly-ginti su šiais laikais, sovietmečiu buvo juokingai mažai periodinių spaudos leidinių. Kaimui buvo skirtas vienin-telis respublikinis laikraštis. Gana il-gai jis leistas tris kartus per savaitę, dvigubai didesnio formato nei dabar. Tiražai buvo įspūdingi – gerokai per 300 tūkst. egzempliorių

Sovietinių laikų skaitytojas buvo kitoks – paprastai nekreipdavo dė-mesio į pirmuosius puslapius, ku-riuose būdavo skelbiami komunistų partijos dokumentai ar pagrindiniu anekdotų herojumi tapusio Leoni-do Brežnevo kalbos. Įdomiausi bū-davo paskutiniai puslapiai: įvairiau-si naudingi patarimai, konsultacijų skyrelis „Geros paslaugos“, humoro skyrelis su garsiojo Anupro Dirvelės nuotykiais.

Satyra ir humoras buvo tikra at-gaiva. Skaitytojai mokėjo ir norėjo skaityti tarp eilučių. Tiesa, kol felje-tonai, kritiniai straipsniai pasiekdavo skaitytoją, jiems tekdavo gauti ne tik redaktoriaus, bet ir partinių cenzorių palaiminimą.

Spaudos kokybė buvo prasta, nuo-traukose veidai – sunkiai atpažįstami, neretai šypseną kėlė ir temos bei ra-šymo stilius. Vis dėlto „Valstiečių lai-kraštis“ kaime buvo visada laukiamas. Gal dėl to, kad buvo ne toks raudonas nei kiti ir žmonės čia rasdavo naudin-gų dalykų.

Kova dėl išlikimo

Atkūrus šalies nepriklausomybę, netrukus užvirė kova dėl „Valstiečių laikraščio“ likimo.

Žurnalistų įnirtingos pastangos at-siskirti nuo partijos užtruko ne vienus metus. Pasak šiame mūšyje dalyvavu-sio buvusio vyriausiojo redaktoriaus Jono Švobos, siekdami išlaikyti pa-skutinę tribūną, komunistai neven-gė nei intrigų, nei bolševikinių kovos metodų. Bambagyslę nukirpti padėjo demokratinės šalies jėgos, pirmiau-sia Lietuvos socialdemokratų partija, Tautininkų sąjunga, kitos susikūru-sios partijos, taip pat ir ištikimiausi „Valstiečių laikraščio“ skaitytojai.

Į redakciją įsiliejo naujų energin-gų žmonių. Ėmė keistis laikraščio veidas. Turinys tapo įdomesnis, ak-tualesnis, atsirado naujų skyrelių ir

priedų. Skaitytojai su džiaugsmu pri-ėmė atgimusį kaimo laikraštį. Sava-rankišku tapęs „Valstiečių laikraštis“ plėtojo leidybinę veiklą: pradėjo leisti kalendorius, knygas.

Įsteigus uždarąją akcinę bendro-vę, iš pradžių redakcijai priklausė 30 proc. akcijų, o po penkerių metų – jau 60 proc. „Tapęs nepri-klausomu spaudos leidiniu, „Vals-tiečių laikraštis“ šiandien pelnytai yra didžiausias ir populiariausias Lietuvos kaimo laikraštis“, – mi-nint laikraščio nepriklausomybės penkmetį 1997-aisiais savo sveiki-nime rašė tuometis Ministras Pir-mininkas Gediminas Vagnorius. „Tikiu – laikraštis gyvuos amžius. Kaip geriausias dabar atgimstan-čių ūkininkų, visų kaimo žmo-nių ir jų miesto bičiulių draugas ir patarėjas“, – kartu su žurnalis-tais džiaugėsi VIII Vyriausybės žemės ūkio ministras Vytautas Knašys, kuris, be to, buvo akci-ninkas, o vienu metu ir „Valstie-čių laikraščio“ redakcijos dar-buotojas.

Leidybos diena – šventa

Prieš keletą metų svarbiausių ak-cininkų sprendimu pradėtas naujas

„Valstiečių laikraščio“ istorijos eta-pas. Tačiau redakcijos darbuotojams laikraščio leidimo diena išliko šventa. Taip buvo visada: prieš dešimt, pen-kiasdešimt metų ir dar seniau. To-kią dieną prityla garsai, susitelkiama laik raščio gamybai. Pamirštama pi-etauti. Tiksint laikrodžiui ir artėjant puslapių išsiuntimo į spaustuvę va-landai, redakcijoje auga įtampa.

Paskui ateina atoslūgis arba dar didesnis stresas. Kad ją kur bala – ko-rektūros klaida straipsnio pavadini-me! Parašai po nuotraukomis supai-nioti! Kokio nors veikėjo pavardė ne taip parašyta! Anksčiau dėl panašių dalykų redaktoriams tekdavo aiškin-tis ir raudonuoti partijos komitete.

„Valstiečių laikraštį“ daugelis vy-resniosios kartos žurnalistų laiko profesionalumo mokykla, kurioje buvo ugdoma pagarba ir dėmesys skaitytojui, atsakomybė už kiekvie-ną spausdintą žodį. Korespondento duoną čia krimto publicistas Leonar-das Grudzinskas, rašytojas Antanas Čalnaris, dabar televizijos žurnalis-tas Henrikas Vaitiekūnas, „Poezijos pavasario“ laureatai Algirdas Verba (1993) ir Stasys Stacevičius (2001), daugybė kitų šviesių žmonių, ku-riems nesvetimos buvo ir žemiškos nuodėmės.

Redakcijoje iš lūpų į lūpas buvo perduodamos anekdotinės situacijos, kai kurios iš jų tapo kone legendo-mis. Kada gi daugiau, jei ne laik-raščio gražaus jubiliejaus proga, pa-sidalyti šiais prisiminimais!

• • •Maždaug prieš keturis dešimtmečius humoro skyrelį tvarkė žurnalistas Stasys Pikelis, tuomet gyvenęs Kė-dainiuose. Jam nusišypsojo laimė – „Sprinto“ loterijoje laimėjo 5 tūkst. rublių. Anuomet tai buvo neįtikė-tina sėkmė (pradedantis žurnalis-tas gaudavo vos 120 rublių atlygi-nimą). Redakcija šį įvykį atšventė taip, kad net liko pilnas brendžio butelis. Už laimėtus pinigus laimin-gasis žurnalistas Vilniuje pasistatė kooperatinį butą!

• • •Vėliau humoro skyriaus vedėjas buvo Mato Dalbos pseudonimu dažnai pasirašinėjęs žurnalistas Stasys Čy-vas. Kartą taip nutiko, kad jis pra-rado partinį bilietą – turėjo jį ranki-nėje, o ją viešumoje kažkas nupjovė, žmogus pajuto ant riešo beturįs tik dirželį nuo rankinės. Praganyti par-tinį bilietą buvo baisi nuodėmė. Ten-ka aiškintis partijos komitete. Žur-nalistas teisinasi: išėjęs pasivaikščioti su moterimi į Vingio parką, o ten, pasirodo, nusikaltėlių pilna. „Na, pirmą kartą girdžiu, kad vyras eitų į mišką su moterimi, ir dar partinį bilietą neštųsi“, – nusistebėjo part-komo sekretorius.

• • •Ekonomikos skyriaus vedėjas An-tanas Naujokaitis, kaip ir daugelis kitų sovietų laikų žurnalistų, ne-vengė taurelės. Atsitik man šitaip – vos atsuko baltosios butelį, kabineto duris pravėrė redaktoriaus pavaduo-tojas Juozas Oguzas. Pasikvietė žur-nalistą redaktorius J.Karosas: „Kaip gi taip, darbo metu, ir dar be užkan-dos...“ A.Naujokaitis buvo nepėsčias ir paaiškino: „Laukiau ateinančių mokslininkų iš Žemės ūkio ekono-mikos instituto, norėjau pavaišin-ti – patikrinau, ar gera...“ „Na, tada kas kita!“

• • •Prieš trisdešimt metų tada jaunas korespondentas (vėliau – redakto-riaus pavaduotojas) Leonas Jurša su vyresniu kolega Mechanizacijos sky-riaus vedėju Vaclovu Armužu pate-ko į blaivyklą. Kokia gėda: milici-ja užsirašydavo asmens duomenis, perduodavo į darbovietę svarstyti. Vyriausiasis redaktorius Jurgis Ka-rosas gauna pranešimą iš blaivyk-los: „Korespondentas Leonas Jurša su niekur nedirbančiu Vaclovu Armu-žu...“ Visi juokėsi net pilvus susiėmę. V.Armužo pastangos milicijoje nu-slėpti darbovietę nuėjo veltui!

2 2010 rugpjūčio 28 • Nr. 68 (8983)

Septyni dešimtmečiai – pats amžiaus gražumas

1940 m. rugpjūčio 27 d. išleistas pirmas „Valstiečių laikraščio“ numeris. Naujo laikraščio vyr. redaktorės parei-gas ėjo Michalina Meškauskienė.

1941 m. balandžio mėn. „Valstie-čių laikraščio“ redaktoriumi tapo Jonas Zinkus. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis

karas laikraščio leidybą sustabdė.

1944 m. laikraštis atgaivintas, vyr. redak-toriumi paskirtas anks-tesnis vadovas J.Zinkus. Vėliau jį keitė Juozas Pajaujis, Petras Griš-kevičius.

1951 m. vyriau-siuoju redaktoriumi tapo Jurgis Karosas. Iki 1990 m. balan-džio 28 d. leidinys buvo Lietuvos ko-munistų partijos (LKP) Centro ko-miteto organas.

1988 m. „Vals-tiečių laikraščio“ vyr. redaktoriumi paskirtas Vladas Butėnas.

1990 m. gruodžio 10 d. „Valstiečių laikraščio“ redakcija įregistruota kaip personalinė LKP, vėliau – Lietuvos de-mokratinės darbo partijos įmonė.

1991 m. lapkričio 7 d. Atkuriamojo Seimo-Aukščiausiosios Tarybos priimtu įstatymu LKP turtas paimamas valsty-bės žinion. Valstybės nuosavybe tapo ir „Valstiečių laikraštis“.

1991 m. gruodžio 3 d. Vyriausybė „Valstiečių laikraštį“ reorganizavo į užda-rąją akcinę bendrovę, o laikraščio turtas (81,5 tūkst. rublių) paverstas akcijomis. Jos padalytos tokiomis dalimis: redak-cijos žurnalistams – 30 proc., Žemdirbių sąjungai – 10 proc., Žemdirbių sąjūdžiui – 10 proc., Ūkininkų sąjungai – 10 proc., Žemės savininkų sąjungai – 10 proc., Že-mės ūkio ministerijai – 30 proc.

1992 m. lapkričio 3 d. Žemės ūkio ministerijai ir Žemdirbių sąjungai atsi-sakius UAB „Valstiečių laikraštis“ akcijų, Vyriausybė bendrovės akcijas perdalijo taip: žurnalistams – 30 proc., Žemdir-bių sąjūdžiui, Ūkininkų sąjungai ir Že-mės savininkų sąjungai – po 20 proc., likusios 10 proc. akcijų perduotos Lietu-vos investicijų bankui valstybės vidaus skolai dengti.

1992 m. vyr. redaktoriumi paskirtas žurnalistas Jonas Švoba.

2007 m. laikraštį įsigijo įmonių gru-pė „ŽIA Valda“. Vyr. redaktoriumi paskir-tas žurnalistas Česlovas Skaržinskas.

2007 m. „Tansparency Internatio-nal“ Lietuvos skyriaus atliktos apklau-sos duomenimis, „Valstiečių laikraštis“ ir „Verslo žinios“ tuo metu buvo skaid-riausi laikraščiai Lietuvoje.

2008 m. vasario mėn. „Valstiečių laikraščio“ vyr. redaktoriumi tapo bu-vęs ilgametis „Kauno dienos“ žurnalis-tas Stasys Jokūbaitis.

2010 m. gegužės mėn. „Valstiečių laikraštis“ atgaivino savaitraštį „Gimta-sis kraštas“.

Svarbiausios datos

Spaudos kokybė bu

Naujo laikraščio vyr. redaktorės pareigas ėjo Michalina Meškauskienėė..

Zinkus. Prasidėjęs Antkaras laiksustabdė

1944atgaivintoriumi tesnis vVėliau Pajaujkeviči

19siuojtapoIki 1džiobuvmu(LKm

tv

Iš lupu i lupas

palaiminimą. nimm„TKčinirtžKn

Pcini

Atkelta iš 1 psl.

1990-ieji. Ekonominė blokada. Į komandiruotę teko vykti ir taip...

1986-ieji. Tradicinė nuotrauka Spaudos dienos proga.

„Spyglio“ redaktorius, dailininkas Rimantas Dovydėnas žinomas re-dakcijoje kaip garsus anekdotų pa-sakotojas. VL archyvo nuotraukos

Virginija Mačėnaitė

VL žurnalistė, virga.macenaite@valstietis.lt

Antradienis – labai įtempta diena VL kolektyvui. Šiandien iki pietų reikia galutinai parengti laik raštį, kad jis kuo skubiau iš-keliautų į spaustuvę ir rytoj iš pat ryto pasiektų jo laukiančius skai-tytojus.

Paskutiniai štrichai

Antradienio rytą žurnalis-tų kabinetuo-se tvyro mirtina tyla ir susikau-pimas. Tik be perstojo sprag-sintys kompiu-terių klaviatūrų klavišai išduo-da, kad vyksta intensyvus dar-bas. Staiga nuo kėdės pašoka redakci-jos interviu meistras Arvydas Jockus, griebia diktofoną ir puola skambinti krepšinio komandos treneriui. Pašne-kovas prastai girdi Arvydo klausimus, tad šis priverstas kone šaukti, kad jį iš-girstų. Dėl triukšmo suirzta komen-tarą rašanti politikos apžvalgininkė Lina Pečeliūnienė. Nors ji VL dirba jau ištisą dešimtmetį, tačiau jos rašy-mo maniera nesikeičia: parašo sakinį ir vėl jį ištrina, parašo ir vėl ištrina, ir taip tol, kol jo nenugludina.

Gretimame žurnalistų kabine-te tuštoka. Bitės darbininkės – vy-riausiojo redaktoriaus pavaduotoja ir „Ūkininkų žinių“ priedo redaktorė Meilė Taraškevičienė bei „Sodietės“, „Sodybos“ ir „Bičių avilio“ redaktorė Irma Dubovičienė – išskubėjusios į sekretoriatą baigti tvarkyti savo ku-ruojamų puslapių. 16 metų VL besi-darbuojantis „Tėviškės šviesos“ priedo redaktorius Bernardas Šaknys krau-nasi kuprinę – važiuos į tolimą šalies mokyklą pasidomėti, kaip ši gyvena.

Šiemet VL dirbti pradėjusi „Svei-katos“ priedo redaktorė Aušra Pocie-

nė ir „Šeštadienio“ priedo redakto-rė Virginija Barštytė kiek ramesnės: šiandien ne jų priedų leidimo diena. Tačiau jau dabar žurnalistės perklauso interviu įrašus, baigia tvarkyti tekstus, rūpinasi iliustracijomis.

Tobulumui ribų nėra

Darbas redakcijoje vyksta tarsi ga-mybos ciklas. Ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, Kelmės, Panevėžio, Utenos žurnalistų tekstai elektroniniais ka-nalais apkeliauja netrumpą ratą, kol galiausiai atsiduria laikraštyje. Pirma-sis ir pagrindinis „arbitras“ VL, skai-tantis ir laiminantis korespondentų

rašinius, yra vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis. Antradieniais ge-riau jo netrukdyti – jis turi perskaityti ir pataisyti gausybę tekstų.

Redaktorius nusiima akinius, pa-kyla nuo stalo ir nešinas šūsnimi straipsnių rankraščių nuskuba į kitą kabinetą. Jame kalbos redaktorės pa-linkusios įdėmiai skaito korespon-dentų tekstus, „gaudo“ paliktas klai-das. „Tobulumui ribų nėra“, – šypteli S.Jokūbaitis ir, ant stalo padėjęs rank-raščius, dingsta už durų. Merginos dar kartą perskaito redaktoriaus sureda-guotus tekstus. Vėliau, kai laikraščio puslapiai bus sumaketuoti, joms teks viską perskaityti dar kartą.

Lenktynės su laiku

Kabinete, kuriame įsikūręs bene pats linksmiausias redakcijoje Lei-dybos skyrius, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos popietės darbas virte verda. Išmušus vidurdieniui laikraščio at-

sakingasis sekretorius Robertas Sa-baliauskas pradeda – tiesiogine žo-džio prasme – bėgioti po redakcijos koridorius. Jo rankose – straipsniai, laikraščio puslapių maketai. Ant Ro-berto pečių – didžiulė atsakomybė, kad VL būtų ne tik dailiai „sulipdy-tas“, bet ir į spaustuvę nukeliautų iki 15 valandos.

Kad laikraščio kelionė neužtruk-tų, turi darbuotis visa komanda. Fo-tografai rausiasi savo fotoarchyvuose, ieškodami nuotraukų straipsniams iliustruoti, o dailininkas Riman-

tas Dovydėnas baigia piešti Anupro Dirvelės žygius. Vaizdus ir tekstus laikraštyje derina, dėlioja dizainerės maketuotojos. Viena jų jau siunčia laikraščio puslapius į spaustuvę. Pa-galiau pasigirsta palengvėjimo atodū-siai, vadinasi, suspėjome laiku.

Su laiku kasdien lenktyniauja ir kitas redakcijos „fl angas“. Neseniai darbą pradėjusio Internetinės žinias-klaidos skyriaus darbuotojai skuba valstietis.lt tinklalapį papildyti nau-

jausia informacija. O gretimame kabinete fi l-muojamas interviu vals-tietis.lt televizijai.

Petys į petį

Kad laikraštis galėtų sėkmingai gyvuoti, re-dakcijoje sutartinai dirba apie 70 žmonių. Kiekvie-nas čia savaip reikalingas ir svarbus. Skambučių centras kiaurą dieną kle-

gėte klega: čia 11 merginų, visą dieną neišleisdamos telefonų ragelių iš ran-kų, skambina VL prenumeratoriams. Kitame kabinete viena Prenumeratos ir platinimo departamento darbuoto-jų išsamiai aiškina paskambinusiam vaikui, norinčiam padovanoti VL metinę prenumeratą savo tėveliams, kaip tai padaryti. VL labdaros fondo „Kaimo vaikai“ vadybininkė Bronė Bartkevičienė, apsikrovusi šūsnimis popierių, tvarko fondo reikalus. Par-davimų departamento komanda, ne-atsitraukdama nuo telefonų, derasi su reklamos užsakovais, kad laikrašty-je atsirastų kuo daugiau skaitytojams naudingos informacijos apie prekes ir paslaugas. Finansininkės, palinkusios prie kompiuterių, tikrina ir analizuoja sąskaitų likučius.

Generalinis direktorius Žanas Pa-novas drauge su projektų koordinatore Liudmila Rybnikova besišnekučiuo-dami iš redakcijos jau kelintą dieną išeina paskutiniai. Matyt, jų galvose bręsta mintys, kaip įgyvendinti naujus ambicingus projektus. Bet naujiems darbams išauš ir kita diena...

(Užs.828)

Arvydas Jockus

VL žurnalistas,arvydas.jockus@valstietis.lt

Žinomas televizijos žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas pirmąsias žurnalistikos pamokas išėjo „Vals-tiečių laikraštyje“. O čia praleisti metai turėjo esminės įtakos jo bū-simai karjerai.

Užaugote mieste, kaip sakoma, ant asfalto, o savo žurnalistinę kar-jerą pradėjote „Valstiečių laikrašty-je“. Kaip į jį patekote?

Iš tikrųjų užaugau Klaipėdoje, esu visiškas miestietis, absoliučiai nieko apie kaimą neišmanantis, bet jis mane visada traukė. Dėl to atvykęs į Vilnių ir nuėjau į „Valstiečių laikraštį“. Gal

tai paskatino ne agrariniai dalykai, bet gyvulėliai.

Mano pirmas žurnalistikos mo-kytojas buvo „Valstiečių laikraščio“ redaktoriaus pavaduotojas Juozas Oguzas. Žiaurus žurnalistas, jis per-rašinėdavo viską. Esame jam kiaulys-tę iškrėtę – pakišome jo paties prieš septynetą metų parašytą straipsnį kita pavarde. Jis ir jį perrašė. Dėl to ant jo labai pykome, jaunimas jo nemylėjo. Bet šiandien suprantu, kad tai buvo tikra žurnalistikos mokykla.

Jeigu kas šiandien paklaustų, kas yra mano žurnalistikos mokytojai, pasakyčiau, kad pirmasis – Juozas Oguzas iš „Valstiečių laikraščio“, o vėliau – Vladas Vaicekauskas iš „Jau-nimo gretų“.

Kokiomis temomis rašėte?J.Oguzas mane įkišo į Mechaniza-

cijos skyrių. Tai buvo košmaras! Jau-

čiausi humanitaru, o ten mokiausi, kaip užsandarinti kombainą, nes rei-kėdavo važinėti į reidus ir tikrinti, kad, neduok Dieve, kokia sėkla neišbyrė-tų pro šalį.

„Valstiečių laikraštis“ savaip mane paženklino. Vėliau pakvietė dirbti į televiziją. Kai atėjau, pasakė: „A, iš „Valstiečio laikraščio“... Į Žemės ūkio skyrių!“ Tad „Panoramoje“ patekau į Žemės ūkio skyrių.

Patys geriausi prisiminimai man iš „Valstiečių laikraščio“...

Viena redakcijos diena32010 rugpjūčio 28 • Nr. 68 (8983)

Iš musu istorijos

Geriausi prisiminimai

Martyno Vidzbelio nuotraukos

4 2010 rugpjūčio 28 • Nr. 68 (8983)Valstiečių laikraštis

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, atė-jo pas mus kaip Gelbėtojas iš blogio, nuodėmės, iš gresiančio pavojaus likti amžinai atskirtiems nuo Dievo. Šven-tasis Raštas šią atskirtį nuo Dievo va-dina pragaru. Jėzaus mirtis ant kry-žiaus kalba apie tai, kokia nepataisoma

nelaimė grėstų žmogui, jei jis nebūtų išgelbėtas.

Jėzaus klausytojus patraukė Galilė-jos Mokytojo mintis apie išsigelbėjimą, tad jie susirūpinę klausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“ Ta proga Jė-zus labai įsakmiai kalbėjo apie tai, kad į išsigelbėjimą neveda platus kelias, ir ragino: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus!“ (Lk 13, 24).

Dievo žodis mūsų mintis kreipia į temą, kuri šiuolaikiniam žmogui yra sunkiai priimtina. Nepopuliaru kal-bėti apie nuodėmę ir pragarą. Kartais populiarumo siekiantys kunigai, kal-bėdami apie Dievą, linkę jį pristatyti kaip Tėvą, mylintį ir viską atleidžiantį net ir tiems, kurie šio Tėvo negerbia, su Jo valia nesiskaito ir dėl padarytų nuodėmių nesigaili. Jeigu Dievas ne-būtų Meilė, Tiesa ir Teisingumas, tai būtų ne Dievas, bet žmogaus sugalvo-tas stabas. Todėl be galo atidžiai turime apmąstyti Jėzaus žodžius apie tai, kaip galime būti išgelbėti.

Kas yra tie ankšti vartai, pro kuriuos į gyvenimą Kristus kviečia žengti kie-kvieną žmogų – vyskupą, prezidentą,

kunigą, verslininką ir kukliausią žem-dirbį? Ankšti vartai – tai doras žmo-gaus gyvenimas, kai laisvė panaudo-jama ne blogiui, bet gėriui kurti. Tai gyvenimas pagal gerai išugdytą sąžinę. Sąžinė kartais būna iškrypusi ir tyli net tuomet, kai prasilenkiama su aiškiomis moralės normomis.

Kiekvienas žmogus gundomas eiti plačiu keliu ir leisti sau viską, ko gei-

džia širdis. Tačiau šis kelias neveda į gyvenimą. Šis kelias net ir šį gyvenimą kartais paverčia pragaro prieangiu. Va-sarą dažnai matome gražiuose gamtos kampeliuose poilsiaujančius žmones, po savęs paliekančius šiukšlių krūvas. Arba atvežęs sunkvežimį šiukšlių kas nors išverčia jas ne sąvartyne, bet gra-žiame miške. Ko gero, nė vienas taip bjauriai pasielgęs per išpažintį savęs neapkaltins, kad jis teršė Dievo visiems žmonėms padovanotą gamtą. Nevalia taip elgtis, kad po tavęs kitiems liktų tik šiukšlės.

Plačiu gyvenimo keliu eina sava-naudžiai žmonės, kurie mąsto tik apie save. Taip elgdamiesi jie laužo svar-biausią Dievo įsakymą: mylėk Dievą

ir savo artimą. Nėra meilės, jei mąsto-ma tik apie save, o kitiems paliekama rankioti jų medžiagines ir moralines šiukšles. Tai panieka žmonėms ir pa-čiam Dievui.

Šiemet dėkojame Dievui už prieš dvidešimt metų atgautą laisvę. Tai didelė Dievo dovana. Juk galime kalbėti nesibaimindami, kad koks nors kolaborantas praneš saugumui,

kad mūsų elgesį kontroliuoja visa-galė Kremliaus partija. Tačiau laisvė nėra platus kelias, kuriuo einant ga-lima daryti bet kokius darbus. Tik-r oji laisvė visuomet yra atsakinga – siauras kelias.

Laisvei ir ėjimui pro ankštus var-tus turime subręsti, o tam reikia lai-ko ir sąlygų. Mozė savo tautą net ke-turiasdešimt metų vedžiojo po tyrus, nors Pažadėtąją žemę galėjo pasiekti per kelis mėnesius. Reikėjo, kad išmir-tų nelaisvėje gyvenę ir nenorėję pasi-keisti žmonės, kuriems Egipto mėsa ir svogūnai buvo svarbesni už Dievo rodomą kelią. Per dvidešimt kelionės į laisvę metų, atrodo, ne visi išmoko-me atsakingai naudotis laisve. Šiandien lietuvis reikalauja, kad jo uždarbis būtų vakarietiškas, bet nori dirbti kaip kaž-kada dirbo kolūkyje. Reikalauja dide-lių pensijų, bet nenori mokėti mokes-čių. Kaltina kitus, bet nepajėgia būti savikritiškas.

„Ir štai yra paskutinių, kurie bus pir-mi, ir pirmųjų, kurie bus paskutiniai“ (Lk 13, 30). Šie Viešpaties žodžiai pri-mena, kad būtume budrūs ir nemany-tume, kad jei jau esame krikščionys, tai būtinai turime būti išgelbėti. Jėzus daug kartų pasakys žodį: „Budėkite!“ Kaip šis žodis yra reikalingas šiandien. Mus užliūliuoja supanti kultūra, tele-vizija, žmonės, su kuriais susitinkame ir kurie galbūt yra toli nuo evangelinių vertybių. Dievo žodis ragina: Budė-kite, kad iki mirties išlaikytumėte tai, kas krikšto metu yra įspausta kiekvie-no jūsų širdyje.

Komentarai

Savaitės komentaras

Stasys Jokūbaitis

Pranašaujantieji šiemet karštą politinį rudenį, matyt, bus teisūs. Netrukus prasidės didysis tradicinis per mažos biudžeto antklodės tam-pymas. Kaip mėgsta sakyti mūsų premjeras, pinigų yra tiek, kiek yra, taigi kad ir kaip ją tampytum, kaž-kieno kojos vis vien liks nuogos.

Tiesa sakant, tas biudžeto ant-klodės tampymas jau prasidėjo. Ministerijos ir įvairios žinybos jau turėjo pateikti valstybės fi nansinin-kams savo planus, kaip jos ketina gyventi ateinančiais metais. Prieš tai ministrai buvo įspėti: tik neplanuo-kite kitų metų didesnių išlaidų negu šiemetinės. Be to, būkite pasirengę ir kitokiam, drastiškesniam scena-rijui – kitų metų išlaidas sumažinti dar dešimčia procentų.

Ir ką jūs manote, kaip į tai buvo reaguota? Pirmiausia iki nustatyto termino savo fi nansinius ateinan-čių metų planus pateikė tik šiek tiek daugiau negu trečdalis ministerijų ir kitų asignavimų valdytojų. Tai dar ne didžiausia bėda – ši Vyriausybė geležine drausme niekada negarsėjo, be to, ir Naujieji dar tolokai.

Kur kas blogiau tai, kad Finan-sų ministerijos nurodymas planuo-ti kitų metų biudžetus ne didesnius kaip šiemet liko neišgirstas. Pradė-

jusios planuoti kitų metų biudžetus dauguma ministerijų taip užsimojo, kad užsiprašė net keturiais milijar-dais litų daugiau negu šiemet. Apie galimą ir gana realų scenarijų, kad gali tekti tenkintis dešimčia procen-tų mažesniais biudžetais negu šie-met, niekas net neužsimena.

Priešingai, jau prasideda netgi savotiškas šantažas. Antai Krašto apsaugos ministerija kitais metais norėtų gauti bent šimtą trisdešimt milijonų litų daugiau negu šiemet, nes kitaip, pasak šios ministerijos vadovų, trūks pinigų šoviniams ir degalams, be kurių nuo priešų ne-apsiginsime.

Užsienio reiklų ministerijos val-dininkai, jei negaus daugiau pinigų negu šiemet, grasina uždaryti kai kurias ambasadas, atšaukti diplo-matus, atašė, konsulus. Taigi ir čia

nekokie reikalai. Žiū, uždarę tiek diplomatinių atstovybių, liksime izoliuoti nuo pasaulio, pamiršti, kaip nuskendusi Atlantida.

Iš skolų liūno tik nosys kyšo ir baigiamoje griauti sveikatos apsau-gos sistemoje, kuriai šiemet buvo atseikėta daugiau kaip du milijar-dai litų. Ji irgi norėtų kitąmet gau-ti daugiau. Net keista – jungiamos gydymo įstaigos, uždarinėjamos li-goninės, poliklinikos, ambulatori-

jos, naikinami ištisi skyriai, pedi-atrų etatai, medicinos pagalba po tokių reformų vis labiau tolsta nuo žmonių, o pinigų prašoma vis dau-giau. Gal kartais jau norima atsta-tyti, kas sugriauta ir likviduota? Lyg ir nepanašu.

Švietimo ir mokslo ministeri-ja aukštojo mokslo, kurį pasiekti mūsų jaunimui kasmet tampa vis sunkiau, reformai prašo prie dabar-tinių švietimui skirtų beveik trijų milijardų litų asignavimų ir dota-cijų mestelti papildomai šimtą mi-lijonų litų.

Verkia ir Vidaus reikalų minis-terija, neišgyvenanti iš šiemet skir-tų pusantro milijardo litų, o parei-gūnų profsąjunga grasina, jei taip bus ir kitąmet, nesaugoti mūsų pa-sididžiavimo – Europos krepšinio čempionato.

Tik Finansų ministerijai, kuriai jau išmušė valanda mokėti palūka-nas už valstybės skolas, žadama at-pjauti didesnę biudžeto pyrago dalį negu šiemet. Natūralu, daugiau sko-linamės, daugiau ir grąžinti reikia. Dabar skolų, kaip kažkada soviet-mečio kolūkiams, niekas nenura-šo. Per šimtą milijonų litų daugiau negu dabar tikisi gauti ir Susisieki-mo ministerija.

Kol kas visi šie skaičiai tik savo-

tiškos paraiškos. Seime iš kai ku-rių projektų gali nelikti akmens ant akmens, nes nugalės tie, kurie turės daugiausia lobistų ir sugebės įtikin-ti, kad neskyrus prašomos pinigų sumos Lietuva sugrius kaip kortų namelis.

Gyva ir sena biudžetininkų tra-dicija: prašyk kuo daugiau, tada ma-žiau nubrauks. Nieko nuostabaus, kad tikinant, kam labiausiai reikia pinigų iš valstybės biudžeto, pasi-telkiami pribloškiantys argumen-tai, savotiškas šantažas, tačiau net negalvojama taupyti ten, kur rezer-vų tikrai dar yra. Taigi labai greitai išgirsime daugybę uždegančių po-litikų kalbų.

Opozicija kals prie kryžiaus val-dančiuosius, kaltins juos, kad pa-rengė dar vieną skurdo biudžetą, nugyveno šalį ir jos ekonomiką.

Valdantieji spyriosis ir vardins se-nas dabartinės opozicijos nuodė-mes. Gali būti, kad tos aistros gero-kai supurtys dabartinę Vyriausybę ar net privers ją perstumdyti kai kurias kėdes. Biudžeto svarstymas visuomet pakelia politinę tempera-tūrą. Net ir vėlų rudenį. Gaila tik vieno, kad labiausiai visus kaitina ne jo pajamų, bet išlaidų dalis. Būtų kitaip, gal ir gyventume kitaip.

Lietuvos radijas

Per mažos antklodės tampymas

Kristaus nurodytas keliasPavasarį mirė mano tėvas. Visą

laiką su juo gyvenome kartu. Su-darėme vieną šeimą. Aš prižiūrėjau tėvą, nes jis ilgą laiką sirgo. Su savo šeima ūkininkavau, laikiau dešimt karvių, avių. Tačiau visas nekilno-jamasis ir kilnojamasis turtas, pieno kvota, kaimo valda, sąskaita banke, į kurią buvo pervedami gauti pini-gai iš ūkio, buvo tėvo vardu. Turiu dvi seseris, kurios gyvena kitur. Dar tėvui esant gyvam, jos žadėjo, kad palikimo atsisakys, nes aš prižiūrė-jau tėvą, todėl jis jokio testamento neparašė. Dabar seserys reikalauja, kad visas paliktas turtas būtų pa-dalytas į tris dalis, nors jos prie ūki-ninkavimo visiškai neprisidėjo.

J.S. (redakcijai pavardė žinoma),

Molėtų rajonas

Atsako teisininkas Rolandas

Rakauskas

Paveldėjimo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodek-so 5 knygos normos, kuriose numa-tyta, kad „paveldėjimas – tai mirusio fi zinio asmens turtinių teisių, parei-gų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą“.

Kadangi jūs teigiate, kad tėvas testamento nepaliko, todėl paveldi-ma yra pagal įstatymą, o įstatymas numato, kad jūs kartu su seserimis esate pirmos eilės paveldėtojai, to-dėl, remiantis 5.69 str., „palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių su-tarimu“.

Tačiau paminėjote, kad buvo ūki-ninkaujama, todėl, remdamiesi Civi-linio kodekso 5.71 str., kuriame tei-giama, kad „tais atvejais, kai ūki-ninko ūkio padalijimas gali suardy-ti ūkį, pirmenybės teisę gauti ūkį ir jam priklausantį inventorių turi tas įpėdinis, kuris daugiausia dirbo pa-veldimame ūkyje ir yra pasiryžęs bei pasiruošęs pats ūkininkauti. Tokiu atveju kilus ginčui, teismas kitiems įpėdiniams priklausančios kompen-sacijos už jiems priklausančias tur-to dalis išmokėjimą gali išdėstyti iki dešimties metų, priimdamas spren-dimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamie-siems daiktams“, turite teisę kreiptis į teismą su prašymu pirmenybės teise gauti ūkį ir jam priklausantį invento-rių. Teismas, kilus ginčui, gali kitiems įpėdiniams priklausančios kompen-sacijos už jiems priklausančias turto dalis išmokėjimą išdėstyti iki dešim-ties metų.

Tėvo palikimas

Teisininkas pataria

Kiekvienas žmogus gundomas eiti plačiu keliu ir leisti sau viską, ko geidžia širdis. Tačiau šis kelias neveda į gyvenimą. Šis kelias net ir šį gyvenimą kartais paverčia pragaro prieangiu.

Pradėjusios planuoti kitų metų biudžetus dauguma ministerijų taip užsimojo, kad užsiprašė net keturiais milijardais litų daugiau negu šiemet. Apie galimą scenarijų, kad gali tekti tenkintis dešimčia pro-centų mažesniais biudžetais negu šiemet, niekas net neužsimena. Ar nereikėtų

sugriežtinti politikų turto ir interesų

deklaracijų pateikimo tvarką?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje

valstietis.lt

Taip

Ne

Nežinau

97 proc.

0 proc.

3 proc.

52010 rugpjūčio 28 • Nr. 68 (8983)Valstiečių laikraštis Aktualijos

„Valstiečių laikraštis“ pasidomė-jo, kaip šį pasiūlymą vertina lie-tuviai milijonieriai ir ar ketina jie pasekti amerikiečių turtuolių pa-vyzdžiu.

Pinigų į bendrą katilą nedėtų

Turtingiausias Seimo narys Val-demaras Valkiūnas ne tik nepritaria amerikiečių idėjai, bet net piktinasi, kad milijardai gali atitekti tinginiams, nes Amerikoje yra daug veltėdžių, ku-rie paramą paprasčiausiai pravalgo.

„Būtų daugiau naudos, jeigu mili-jardieriai už savo pinigus Mėnulyje pa-statytų kokią nors stotį, tiriančią iška-senas, kurias galėtume panaudoti mūsų planetoje“, – siūlo V.Valkiūnas. Savo pinigų į bendrą katilą jis nedėtų.

„Tokį populizmą aš vertinu kritiš-kai“, – sakė V.Valkiūnas.

Šiek tiek liberaliau amerikiečių pasiūlymą vertina perpus mažiau (16 mln. Lt) turto turintis jo kolega Bronius Bradauskas: „Milijardai... ar žmogui tiek reikia? Nei pačiam tur-tingajam, nei visai jo šeimai ar gi-minei tiek pinigų juk nereikia. Net neįsivaizduoju, kaip ir kur būtų įma-noma išleisti tiek pinigų. Taigi jų idėją ir veiksmus galiu suprasti.“

Gal aukotų, bet ne pusę turto

Ar pasiruošę milijonieriai aukoti Lietuvoje?

„Jeigu turėčiau milijardus, galima būtų diskutuoti apie dalies paaukoji-mą. Mane priskiria prie turtingiau-siųjų Lietuvoje, tačiau iš tikrųjų aš neturiu tiek grynų pinigų. Tai – tu-rimų akcijų vertė“, – tarsi teisinosi B.Bradauskas.

Tačiau jis nepaneigė galimybės ak-cijas parduoti. Kita vertus, ir ameri-kiečiai milijardieriai nesėdi ant dole-rių maišų – jų pinigai irgi vienaip ar kitaip investuoti.

Pokalbio pabaigoje B.Bradauskas staiga pakeitė nuomonę: „Jeigu kam nors kiltų tokią idėją įgyvendinti Lietuvoje, gal ir prisijungčiau. Kas-met pagal savo galimybes į tokį fon-dą įneščiau dalį lėšų, tačiau svarbu ir savo verslo nepaleisti vėjais. Pinigai labai greitai išteka, o juos sugrąžinti daug sunkiau.“

Per 2,2 mln. Lt turintis Seimo narys Mantas Adomėnas tikina apie amerikiečių pasiūlymą negirdėjęs. Ar sutiktų aukoti pusę savo turto?

„Tai labai rimtas klausimas, todėl reikėtų gerokai pamąstyti“, – sakė jau-nasis milijonierius.

Kitoks mentalitetas

Prie turtingiausių Lietuvos žmo-nių priskiriamą vieną stambiausių AB „Pieno žvaigždės“ akcininkų Ju-lių Kvaraciejų užtikome poilsiaujantį Nidoje. Žvaliai pradėjęs pokalbį ben-drovės valdybos pirmininkas subjuro išgirdęs pokalbio temą.

„Aš dabar ilsiuosi, man karšta, to-dėl apie tai nenoriu galvoti ir komen-tuoti“, – pasakė J.Kvaraciejus ir nu-traukė pokalbį.

Atviriau kalbėjo turtais nenusilei-džiantis J.Kvaraciejaus konkurentas

buvęs AB „Rokiškio sūris“ vadovas ir stambiausias įmonės akcininkas An-tanas Trumpa.

„Apie save galiu taip pasakyti – neturiu tiek daug pinigų, visi jie in-vestuoti į akcijas, o jeigu jas prarasi, prarasi ir verslą. Jeigu turėčiau tiek atliekamų pinigų, pats spręsčiau, kam aukoti, ir jokiu būdu pinigų neskirčiau kokiems nors fondams, nes jie, mano

nuomone, dirba kaip kokie „kolcho-zai“, – pasakoja A.Trumpa.

Kritiškai amerikiečių pasiūlymą vertino ir VP grupės akcininkai bei turtingiausių žmonių dešimtuko Lie-tuvoje nariai.

Atviriausiai apie lietuvių milijo-nierių galimybes aukoti kalbėjo į tur-tingiausių šalies piliečių dešimtuką patenkantis (kartu su žmona turin-tis per 150 mln. Lt) Europos Parla-mento narys Viktoras Uspaskichas. Ilgai nesvarstęs europarlamentaras padarė išvadą, kad amerikiečių pa-siūlymą įgyvendinti Lietuvoje kol kas neįmanoma: „Pagrindinė priežastis – kitoks mentalitetas. Šiaip tokia idėja yra gera, tačiau kas pasiūlys? Niekas nenori būti balta varna. Tačiau kada nors ir Lietuvoje tokia idėja bus įgy-vendinta. Kada? Gal po šimto metų. Juk ir Amerikoje milijonai buvo krau-nami iš kartos į kartą.“

Žada paaukoti milijardus dolerių

Jau 40 milijardierių prisijungė prie Voreno Bafeto (turtas vertinamas per 47 mlrd. USD) bei Bilo ir Melindos Geitsų šeimos (per 53 mlrd. USD) idėjos labdaros tikslams paaukoti pusę savo turto. Visi jie (visas milijardierių

aukotojų sąrašas paskelbtas tinklala-pyje http://givingpledge.org) apie su-tikimą paskelbė viešai.

Prie šios akcijos prisidėjo televi-zijos CNN įkūrėjas Tedas Terneris, Niujorko meras Maiklas Blumbergas, vienas programinės įrangos gaminto-jos „Oracle“ įkūrėjų Laris Elisonas, Holivudo režisierius Džordžas Lu-kas ir dešimtys kitų turtuolių. Maža

to, kompiuterių magnatas Laris Eli-sonas pareiškė, kad yra pasiruošęs ati-duoti net 95 proc. savo turto. Tiesa, paaiškėjo, kad L.Elisonas ir anksčiau daug lėšų skirdavo labdarai, tačiau manė, jog tai yra jo asmeninis reika-las, ir viešai apie tai nekalbėjo. Milijar-dieriai kartu su sutikimu aukoti pusę savo turto paminėjo ir pageidaujamus tikslus. Pavyzdžiui, Geitsų šeima nori savo lėšas skirti švietimo ir medici-nos sritims. Garsusis kino režisierius Džordžas Lukas nori savo milijardus paaukoti jaunų žmonių švietimui to-bulinti, nes mano, kad tik mokslas gali išgelbėti žmoniją.

„Visą laiką sakiau, kad mėgstu pi-nigus ne tik uždirbti, bet juos ir au-koti. Tačiau nemėgstu, kai turtas pa-veldimas, nes manau, jog tai labiau žalinga nei naudinga“, – dovanojimo laiške rašo naftos magnatas Tomas B.Pikensas.

Per 18 mlrd. dolerių sukaupęs Niujorko meras M.Blumbergas rašo: „Visada maniau, kad savo vaikams ir anūkams labiau padėsiu ne tiesiog duodamas jiems pinigų, bet prisidė-damas prie pastangų visą pasaulį pa-versti geresne vieta gyventi.“

Iš viso 40 amerikiečių milijardie-rių žada paaukoti per 165 milijardus dolerių.

Lietuviai milijonieriai pusės turto neaukos

Lietuviai milijonieriai dar nepasiruošę priimti amerikiečių milijardierių pasiūlymo paaukoti pusę savo turto. Tačiau kada nors ir Lietuvoje tokia idėja bus įgyvendinta. Kada? Gal po šimto metų.

Supratimas aukoti kada nors ateisDarius Kuolys, kultūros istorijos tyrinėtojas

Lietuva išgyvena ankstyvąjį kapi-talo kaupimo laikotarpį. Valstybei stip rėjant, savimonei gilėjant rasis ir Lietuvoje panašiai mąstančių vers-lo žmonių, kurie supras, kad sukaup-tas kapitalas gali būti panaudotas vi-suomenės gerovei veiksmingiau nei iki tol. Šis supratimas ateina. Vaka-ruose irgi ne iš karto tai atsitiko. Kai iš Lietuvos su Atviros Lietuvos fon-du traukėsi milijardierius Džordžas Sorošas, mūsų verslininkai žadėjo patys sukurti panašaus pobūdžio fondą, deja, tokio fondo įkurti taip ir nesugebėjo. Mes turime ambicin-gų verslininkų, kurie nori įgyvendinti savo verslo vizijas, tačiau visuome-nės raidos vizijų jie, deja, dar neturi. Tačiau tai – tik laiko klausimas.

Atliekamų pinigų – ne per daugMečislovas Rondomanskas, profesorius, Kauno prekybos ir pramonės rūmų prezidentas

Amerikiečiai milijardieriai supranta, kad uždirbtų pinigų į kapą nenusine-ši, o juos panaudojus galima pada-ryti daug gerų darbų.Manau, jog ir Lietuvoje yra gerų tur-tingų žmonių, tačiau jie dar nėra tik-ri kad jų verslas kada nors neban-krutuos. Juk kaip tik todėl verslui taip trūksta galimybių pasiskolinti ban-kuose. Taigi atliekamų pinigų nėra per daug, nors kalbant apie galimy-bes aukoti ne tiek svarbu ar esi mi-lijardierius, ar milijonierius. Žinau ne vieną milijonierių, kuris aukoja dalį savo pinigų, tačiau tikriausiai nerasime galinčiųjų atsisakyti pu-sės ar nors trečdalio turimo turto. Didesniems darbams reikia dides-nių pinigų.

Audra milijonierių nesugraudinoAlgimantas Petrauskas, VL skai-tytojas iš Ukmergės

Neseniai Lietuvoje prašniokštė au-dra. Gaila buvo žiūrėti į dzūkų mo-čiutes, kurios rypavo prie sumaitotų savo trobelių ir dejavo, kad iš pen-sijos nesutaupo kelių šimtų litų ap-drausti savo namus. Tą pačią dieną per TV mačiau laidą, kurioje keli mi-lijonieriai gyrėsi savo naujais dau-giau nei milijoną litų kainuojančiais automobiliais.Prieš penkerius metus cunamio nusiaubtoje Šri Lankoje apsilankęs lenktynininkas Michaelis Šumache-ris be svarstymų nukentėjusiems žmonėms paaukojo 10 milijonų eurų. Lietuvoje, deja, prašniokštus audrai neatsirado nė vieno milijo-nieriaus, kuris būtų nukentėjusiems mūsų žmonėms paaukojęs nors kelis tūkstančius litų.

„Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Nerijus Numavičius, buvęs „Omnitel“ steigėjas Juozas Kazickas, didžiausias koncerno „Achemos

grupė“ akcininkas Bronislovas Lubys, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, koncerno SBA savininkas Arūnas Martinkevičius, kelių naf-

tos bendrovių akcijas valdantis Rimandas Stonys, Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas, didžiausias įmonės „Senukai“ akcininkas Au-

gustinas Rakauskas, įmonių grupės „Vičiūnai“ steigėjas Visvaldas Ma-tijošaitis, koncerno „Vikonda“ savininkas Viktoras Uspaskichas.

Turtingiausių žmonių Lietuvoje dešimtukas:

Jaunatis.Saulė teka 5.05, leidžiasi 21.45.

Dieną: +14 +19°Rytoj Poryt

Šiandien virš Lietuvos pakibo ciklonas. Jis žada nelabai malonius orus.Aukščiausia temperatūra – 14–19 laipsnių šilumos. Rytoj sulauksime jau naujo žemo

slėgio sūkurio. Jis lietaus vėl nepagailės. Naktį kai kur gali susiformuoti rūkai ir bus 10–15 laipsnių. Dieną vėl sugrįš 14–19 laipsnių šiluma.

Pirmadienio orai taip pat nenudžiugins. Naktį protarpiais lis šiaurės rytinėje šalies dalyje. Naktis numatoma vėsesnė. Temperatūra nukris iki 9–14 laipsnių. Neišvengsi-me lietaus ir dieną. Esant 14–19 laipsnių šilumos, trumpi lietūs nulis beveik visur. Nesi-džiaugs žemdirbiai orais ir antradienį. Lietūs toliau negailestingai merks Lietuvos lau-kus. Intensyvesni lietūs atklys į šalies pietus ir rytus. Temperatūra mažai keisis. Naktį ji svyruos tarp 8–13, dieną – 15–19 laipsnių šilumos.

Rugsėjo 1-osios naktį palis beveik visur, o Dzūkijoje, Suvalkijoje kai kur ir smarkiai. Termometrai vėl rodys 9–14 laipsnių. Dieną šventinę nuotaiką moksleiviams trumpi lietūs dažniausiai gadins šalies rytuose.

ŠiandienDieną: +14 +19° Dieną: +15 +19°

Orai

Naktį: +8 +13°Naktį: +10 +15° Naktį: +10 +15°

Vytautas Sakalauskas

Jau 40 milijardierių prisijungė prie V.Bafeto (nuotraukoje) bei Geitsų šeimos idėjos labdaros tikslams paaukoti pusę savo turto. VL archyvo nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Geitsų šeima nori savo lėšas skirti švietimo ir medicinos sritims (nuotraukoje – B.Geitsas).

2010 rugpjūčio 28 • Nr. 68 (8983)Valstiečių laikraštis6 Sportas

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Šiandien rungtynėmis su Nau-jąja Zelandija Lietuvos vyrų krep-šinio rinktinė pradės kovas pa-saulio krepšinio čempionate. Vyrai į Turkijos Izmyro miestą, kur D grupėje dar žais su Kana-dos, Ispanijos, Prancūzijos ir Li-bano rinktinėmis, iš Vilniaus oro uosto išvyko ketvirtadienį. „Siek-sime įrodyti, kad esame verti kvietimo į čempionatą. Atiduosi-me tikrai visas jėgas“, – išvykda-mas žadėjo komandos kapitonas Robertas Javtokas.

Patenkintas pasirengimu

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra sakė, kad rinktinės krepšininkų žaidimu yra patenkintas, tačiau pridūrė, kad vi-sada galima surasti, ką patobulinti. Labiausiai jį jaudina pasitaikančios krepšininkų žaidimo duobės. „Yra svyravimų, ypač žaidžiant su sti-priomis komandomis. O su tokio-mis ir ruošiamės žaisti. Bet manau, kad rungtyniaudami mėginsime tuos svyravimus naikinti, kad jie būtų kuo mažesni“, – rankoje laikydamas laga-miną oro uoste sakė strategas.

Trenerio nuomone, pasirengimas čempionatui vyko sklandžiai. „Be-veik viską, ką planavau, pavyko įgy-vendinti. Negaliu sakyti, kad šimtu procentų, bet galbūt per tiek laiko ir neįmanoma buvo to padaryti“, – teigė jis.

Treneris patvirtino užsienio ži-niasklaidos spėjimą, kad mūsų rinkti-nės sėkmė labai priklausys nuo Lino Kleizos žaidimo: „Be jokios abejonės, tai dalis tiesos. Jis yra vienas koman-dos lyderių. Bet mes esame priklau-

somi nuo visų žaidėjų bendro darbo ir nusiteikimo.“

Pirmų rungtynių svarba

K.Kemzūros nuomone, visos rungtynės yra svarbios, tačiau per-galė pirmose rungtynėse su Naująja Zelandija komandai būtų reikšmin-ga psichologiškai. „Galbūt Naujosios Zelandijos negalima būtų priskirti prie favoričių, bet ši komanda visais

laikais (ne išimtis ir šiais metais) pa-sižymi charakteriu. Ji ypač gerai žai-džia su stipriomis komandas“, – pa-žymėjo treneris.

Rinktinės stratego nuomone, pa-saulinio lygio žvaigždžių Naujosios Zelandijos rinktinė neturi, tačiau joje yra ne vienas pavojingas žai-dėjas. K.Kemzūra išskyrė Lietuvos krepšinio gerbėjams puikiai pažįs-tamą Kirką Penį, 29-erių 195 cm ūgio ir 96 kg svorio atakuojantįjį gynėją, 2006–2007 metais žaidusį „Žalgiryje“. „Jis vienas tų žmonių, kurie gali įmesti 30–40 taškų. Rei-kės su juo tvarkytis“, – dėstė tre-neris.

K.Kemzūros teigimu, visi kiti Naujosios Zelandijos rinktinės žai-dėjai panašaus sudėjimo. Koman-doje puikiai dera jaunimas ir vetera-nai, tokie kaip 36-erių 198 cm ūgio ir 130 kg svorio sunkusis puolėjas Peras Kameronas ar tokio pat am-žiaus 197 cm ūgio gynėjas Filipas Džounsas.

„Jie žaidžia kietą krepšinį. Kovoja nuo pirmos iki paskutinės minutės nepriklausomai nuo rezultato. Labai svarbu tai suprasti ir mes, treneriai, bandysime tai išaiškinti vyrams“, – sakė K.Kemzūra.

Studijuos kiekvieną varžovą

Rinktinės strategas teigė turįs pakankamai informacijos apie visus grupės varžovus. „Mūsų skautai ir trenerių štabas dirba. Esame surin-kę medžiagos. Vežamės ten. Nagri-nėsime kiekvieną komandą paeiliui, neperšokdami, vertindami ir gerb-dami kiekvieną varžovą“, – žadėjo K.Kemzūra.

Treneris priminė, kad antrose rungtynėse sekmadienį mūsų vyrų laukia Kanada (apie ją treneriai in-formacijos turi mažiau). Pirmadie-nis – poilsio diena. Antradienį – su-sitikimas su ispanais (jie pažįstami

geriausiai, nes prieš čempionatą žaistos dvejos draugiškos rungty-nės, abi pralaimėtos). Paskui lau-kia susitikimas su kelių pagrindi-nių žaidėjų netekusiais prancūzais. Jie K.Kemzūrai neatrodo labai ga-lingi. „Bet tai atletiška, greita, stipri komanda, turinti talentingų žaidėjų. Su jais nebus lengva“, – prognoza-vo treneris.

Paskutines grupės rungtynes lie-tuviai žais su Libano rinktine. „Jie galbūt mažiausiai mums pažįstami, bet žinau, kad juos treniruoja Tabas Boldvinas, buvęs Naujosios Zelandi-jos vyriausiasis treneris. Man teko su juo susidurti – žaidė mano ir jo tre-niruojamos komandos. Žinau, kad jis yra geras specialistas. Galiu tik tiek pasakyti, kad šiais laikais visi moka žaisti krepšinį“, – apibendrino Lie-tuvos rinktinės strategas.

K.Kemzūra vengė kalbėti, koks rezultatas jį tenkintų, bet prisipažino, kad nusiviltų, jeigu lietuviams nepa-vyktų įveikti grupės barjero.

Dirbo iš visų jėgų

Rinktinės kapitonas Robertas Javtokas į Turkiją išvyko geros nuo-taikos. Jo nuomone, pasirengti čem-pionatui buvo sudarytos visos sąly-gos. „Jos buvo idealios. Žaidėjai dirbo iš visų jėgų. Treneris geras. Manau, kad pasiruošėme tikrai neblogai“, – sakė puolėjas.

Krepšininkas teigė, kad rinktinės žaidėjai patys sau yra iškėlę tikslą čem-pionate nueiti kuo toliau. „Sieksime įrodyti sau, kad esame verti kvietimo į šį pasaulio čempionatą. Atiduosi-me tikrai visas jėgas. Pažadame tikrą kovą“, – šypsojosi kapitonas.

R.Javtokas teigė išsigydęs jį ka-mavusias traumas ir dabar jaučiąsis gerai. Krepšininkas prisipažino, kad su juo į čempionatą išvyko ir moti-na, tad artimųjų dėmesio nepasige-siąs. O su žmona tikisi susiskambinti per „Skype“.

Krepšininkai žadėjo tikrą kovą Čempionai. Lenkijoje vykusio pasaulio baidarių ir kanojų irkla-vimo čempionato 200 m distan-cijoje kanojininkai Raimundas La-buckas ir Tomas Gadeikis iškovo-jo aukso medalį. Lietuvos irkluo-tojai dviviečių kanojų fi nale nuo-tolį įveikė per 36,019 sek. ir antrą vietą užėmusius rusus Jevgeni-jų Ignatovą ir Ivaną Štylį aplenkė 0,392 sek. Bronzos medalius pelnė lenkai Pavelas Skovronskis ir Pave-las Baraškevičius. Jie nuo nugalė-tojų atsiliko 0,532 sek. Keturiskart Europos čempionai R.Labuckas ir T.Gadeikis pasaulio čempionais tapo antrus metus iš eilės.

Medaliai. Singapūre pasibaigu-sių pirmųjų jaunimo (14–18 metų) vasaros olimpinių žaidynių meda-lių lentelėje Lietuvos sportininkai, iškovoję tris aukso ir du bronzos apdovanojimus, užėmė 19-ą vie-tą. Aukščiausios prabos meda-lius iškovojo irkluotojas Rolandas Maščinskas ir boksininkai Evaldas Petrauskas (svorio kategorija iki 60 kg) bei Ričardas Kuncaitis (64 kg), o bronzos apdovanojimus pelnė dziudo imtynininkė Laura Naginskaitė (63 kg) ir penkiakovi-ninkas Lukas Kontrimavičius (miš-rių komandų varžybos).

Smuktelėjo. Ričardas Beran-kis Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje iš 119-osvietos nukrito į 124-ą. 20-metis lie-tuvis per savaitę prarado 30 įskai-tinių taškų ir dabar jų turi 428. 19-metis Laurynas Grigelis (90 tšk.) iš 398-os vietos nukrito į 401-ą, o 18-metis Dovydas Šakinis (13 tšk.) iš 831-os pozicijos smuktelėjo į 832-ą. Reitingo lyderiu išlieka is-panas Rafaelis Nadalis (10 745 tšk.). Antrą vietą užima šveicaras Ro-džeris Federeris (7 215 tšk.), o tre-čią – serbas Novakas Džokovičius (6 665 tšk.). Latvijos tenisinin-kas Ernestas Gulbis (1 515 tšk.) iš 27-os vietos pakilo į 26-ą.

Suderėjo. Žalgirio arenos ofi ci-alaus atidarymo galima tikėtis kitų metų gegužę. Pagal sutartį su Kau-no miesto savivaldybe arena turėjo būti pastatyta šį spalį. Tačiau areną statanti bendrovė „Vėtrūna“ prašė terminą pratęsti iki kovo 1-osios, savivaldybė siūlė statybą užbaigti iki sausio 1 dienos. Šią savaitę abi šalys suderėjo, kad arena turi būti pastatyta vasario 1 d. Priešingu atveju statybininkams grėstų pini-ginės sankcijos – po 0,1 proc. nuo neatliktų darbų vertės tektų mokė-ti kiekvieną uždelstą dieną. Vasario pradžioje į Kauną vėl atvyks FIBA vadovai įsitikinti, kad Žalgirio are-na tikrai bus tinkama Europos vyrų krepšinio čempionato kovoms.

VL inf.

Žinių sprintas

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė

Nr. Krepšininkas Pozicija Ūgis (cm) Gimimo data

4 Reinaldas Seibutis Gynėjas 196 1985 07 23 5 Mantas Kalnietis Gynėjas 194 1986 09 06 6 Jonas Mačiulis Puolėjas 198 1985 02 10 9 Tomas Delininkaitis Gynėjas 190 1982 06 1110 Simas Jasaitis Puolėjas 200 1982 03 2611 Linas Kleiza Puolėjas 203 1985 01 0312 Tadas Klimavičius Puolėjas 204 1982 10 1013 Paulius Jankūnas Puolėjas 203 1984 04 2915 Robertas Javtokas Centro

puolėjas211 1980 03 20

20 Martynas Gecevičius Gynėjas 193 1988 05 1621 Martynas Andriuškevičius Centro

puolėjas218 1986 03 12

23 Martynas Pocius Gynėjas 194 1986 04 28Vyriausiasis treneris Kęstutis KemzūraAsistentai Robertas Kuncaitis, Donaldas KairysFizinio rengimo treneris Evaldas Kondratavičius

Varžybų tvarkaraštis

Komandos Data LaikasLietuva–Naujoji Zelandija Rugpjūčio 28 d. 16.00Lietuva–Kanada Rugpjūčio 29 d. 16.00Lietuva–Ispanija Rugpjūčio 31 d. 21.00Lietuva–Prancūzija Rugsėjo 1 d. 21.00Lietuva–Libanas Rugsėjo 2 d. 18.30

Dauguma krepšininkų su artimaisiais atsisveikino namuose. R.Javtoką (nuo-trauka kairėje) tradičiškai išlydėjo žmona Vilma, dukra Greta ir sūnus Simas.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

EPA-Eltos nuotrauka

EPA-Eltos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

K.Kemzūros galvoje jau sukosi mintys apie rungtynes su Naująja Zelandija.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Subtilus grįžimas į paprastumą

Šeštadienis

11 psl.

7 psl.

Puošniai žydintys egzo-tiški krūmai gali augti ne tik botanikos soduose ar sodybose.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

7 psl.

Rododendrų giraitė miške

Pastaraisiais metais šalies bi-tynuose susidariusi sudėtin-ga situacija skatina būti ati-desnius ir mąstyti plačiau.

Dr. Vytautas Kublickas

Novatoriškai bitininkaujantis lietuvis mokosi iš kitų ir pats nedaro paslapčių.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

23 psl.21 psl.

Kritinis metas – egzaminas bitininkams

Nereikia rūkymo pertraukėlių

Kerinti Italijos dvasiaPietų Europos perlu neretai vadinamoje Italijoje tūks-tantmečių istorijų romanti-ka susipina su veržlia šiuo-laikine dvasia.

Jūratė Baliukonytė

13 psl.

Sodyba

Bičių avilys

Karjeros sušildyta, meilės sužeista„Mes bėgame nuo meilės ir vėl prie jos priglundame, kai tik ji nušvinta“, – optimistiška gaida nuskamba R.Čivilytės žodžiai.

Virginija BarštytėVL žurnalistė

Pasiklauskime specialistų, kaip aplinką gerai sutvarkyti iš pirmo karto.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė