2010 lapkričio 24, trečiadienis • Nr. 93 (9008) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Ūkininkų žinios• Šiaudai, pjuvenos, gluosniai

ir net žolė gali būti panaudota biokuro gamybai. Tačiau mūsų šalyje atsinaujinančios energijos potencialas neišnaudojamas.

• Tauragiškė A.Bardauskienė per dvidešimt nepriklausomybės metų taip ir neatgavo paveldėtos žemės ant ežero kranto.

• 2009–2010 metų žiemą Lietuvoje peržiemojo vos 45–50 proc. žieminių rapsų. Tai dideli nuostoliai, todėl būtina išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko.

Tėviškės šviesa• Kuo gyvena gimnazijos va-

dovai, mokytojai, apie ką svajoja gimnazistai? Tai norėjome sužino-ti apsilankę Karmėlavoje.

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedais:

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Tarp Lietuvos ūkininkų žaibiš-kai populiarėja nelegalios auga-

lų apsaugos priemonės. Legalios produkcijos platintojai teigia, kad25–30 proc. rinkos, kurios apy-varta yra maždaug 180 mln. Lt, sudaro falsifi kuoti produktai.

Nukelta į 3 psl.

Taupydami pinigus ūkininkai vis dažniau perka nelegaliai į Lietuvą atgabentas ir falsifi kuotas neaiškios kokybės augalų apsaugos priemones.

Įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, ant Lietuvos upių ketinama įrengti per 400 mažųjų hidroelektrinių ir užtvindyti 200 kv. kilometrų.

Šešėlinė prekyba nevaržomai didėja

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Užtvenksime Nerį ir NemunąApie tai – 5 psl. Apie tai – 6 psl.

VL archyvo nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Lietuvos ryto“ bėda – treneris

„Rimas Kurtinaitis buvo kur kas geresnis treneris nei abu jį pakei-tę užsieniečiai. Tai reikia atvirai pasakyti“, – prie tokios išvados priėjo Mykolo Romerio universi-teto docentas, krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas.

Airijos gelbėjimas rūpi visai Europai

Ekonomikos augimo metais Keltų Tigru vadintai Airijai dėl kri-zės prireikė didelės paramos ir skausmingų fi nansinių injekcijų. Dabar analitikai suka galvas, ar Airija yra paskutinė ES šalis, kuriai reikia mesti gelbėjimosi ratą.

2 2010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas,albinas.caplikas@krastospauda.lt

Artimiausiu metu į Seimą pa-teks prieštaringai vertinamas Atsinaujinančių išteklių energe-tikos įstatymo projektas. Tikėti-na, kad daugiausia iečių bus su-laužyta svarstant hidroelektrinių plėtrą. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas pasiryžęs pri-tarti grandioziniam projektui – iki 2020-ųjų ant Lietuvos upių pastatytose hidroelektrinėse sukurti apie 250 MW elektros energijos.

Ragina išnaudoti galimybes

Seimo Aplinkos apsaugos komi-teto pirmininką Joną Šimėną užti-kome Šalčininkų rajone prie Verse-kos upės (Merkio kairysis intakas).

„Kaip tik lankausi prie planuo-jamų įrengti mažųjų hidroelektri-nių. Kalbuosi su žmonėmis, kurie turi labai gerų ketinimų – užtvenk-ti upę ir gaminti elektros energi-ją“, – sako J.Šimėnas ir primena, kad 1958-aisiais Lietuvoje veikė net 530 užtvankų. Mažosiose hi-droelektrinėse buvo gaminama ne tik elektros energija, bet ir buvo malami miltai, prie hidroelektri-nių veikė lentpjūvės.

Tiesa, J.Šimėnas užmiršta pri-durti, kad 1958-aisiais Lietuva iš esmės buvo labai silpnai elektrifi -kuota. Dabar hidroelektrinių sta-tymo priežastys kitos.

„Esu įsitikinęs, kad mes turime daug galimybių tvenkti upes ir ne-keisti kraštovaizdžio, nedaryti ža-los migruojančioms žuvims ar žvė-rims. Žinoma, darbus reikia atlikti su protu. Aš esu darnaus vystymosi šalininkas, tad manau, kad tai, ką mums duoda gamta, reikia panau-doti“, – sako J.Šimėnas.

Abipusiai kaltinimai

Kiek konkrečiau mums gali duo-ti gamta? Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas apetitu nesi-skundžia.

„Pagalvokime – jeigu prie upių veiktų 500 jėgainių, tai ir 500 šei-mų apsirūpintų lėšomis pragyventi. Iš karto įspėju, kad statant hidroe-lektrines reikėtų padaryti poveikio energetinei aplinkai vertinimą. Be to, kas 10–20 metų reikėtų nuleis-ti užtvankų vandenį ir iškuopti va-

dinamuosius nešmenis. Taip mes sustabdytume taršalų pernešimą į didesnes upes ir Baltijos jūrą. Pa-sakykite, argi tokie mūsų ketinimai blogi?“ – klausia J.Šimėnas.

Bet ne visi įvertina J.Šimėno ketinimus. Labiausiai priešinasi Lietuvos žaliųjų judėjimas ir kitos gamtos apsauga besirūpinančios visuomeninės organizacijos. Šia idėja suabejojo ir Seimo Ekono-mikos komitetas. Tačiau J.Šimėnas žino, dėl kokių priežasčių tai nu-tiko.

„Kas yra Seimo Ekonomikos ko-mitetas? Tai Dainius Budrys, Kęs-tutis Daukšys ir kiti, kurie kvepia nafta“, – sako J.Šimėnas.

D.Budrys stebisi dėl tokių kal-tinimų.

„Šiaip Ekonomikos komitete J.Šimėnas turėjo atsakyti į klausimą, ar buvo atliktas tyrimas korupcijos požiūriu, ar neturi pastabų STT, juk ne paslaptis, kad J.Šimėnas susijęs su asociacija „Litbioma“ ir kitomis tokio pobūdžio organizacijomis. Labai keista, kad jis taip aktyviai domisi šiuo projektu. Tačiau svar-biausia, kad mes nusprendėme šį projektą svarstyti tik tada, kai jam pritars Vyriausybė, nes manome, jog projektas pažeidžia kitus įsta-tymus“, – sako D.Budrys.

Tačiau projektas juda. Pasak J.Šimėno, šią savaitę projektas dar kartą pateks į Vyriausybės akiratį, o paskui pasieks Seimą.

Užtvindytume 200 kvadratinių kilometrų

Seimo Aplinkos apsaugos komi-teto iniciatyvą labai kritiškai verti-na Lietuvos upių gelbėjimo aljan-so „Mėlynasis vingis“ vadovas prof. Romualdas Juknys.

„Jeigu siektume hidroelektrinėse sukurti papildomus 123 MW (da-bar pagaminama 127 MW), tai tu-rėtume sunaikinti Nemuną ir Nerį bei svarbiausius jų intakus – Mini-ją, Jūrą, Dubysą, Merkį, Šventąją ir Žeimeną. Jeigu būtų bandoma šiuos hidroenergetikos plėtros planus rea-lizuoti plėtojant tik mažųjų hidroe-lektrinių tinklą, tai reikštų, kad rei-kėtų pastatyti kelis šimtus naujų užtvankų, užtvindyti daugiau kaip 200 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove ir kultūrine ver-

te pasižyminčių upių slėnių ir ga-lutinai užblokuoti dar likusius žuvų mig racijos kelius“, – piešia siaubin-gą ateitį prof. R.Juknys.

Be kita ko, energetikos specialis-tai apskaičiavo, kad orientuojantis į naujesnes vėjo, kogeneracinio bio-masės deginimo technologijas nėra jokio realaus poreikio taip intensy-viai plėtoti hidroenergetiką. Įsta-tyme numatytą tikslą – 20 proc. elektros pagaminti iš atsinaujinan-čių energijos šaltinių, galima pasiek-ti padidinus HE suminę įrengtąją galią iki 141 MW, vietoje įstatyme numatomų 250 MW. Be to, hidro-elektrinių galią padidinus daugiau nei iki 141 MW būtų pažeisti Sau-gomų teritorijų ir Vandens įstaty-mai, ES bendroji vandens politikos direktyva ir tarptautiniai įsiparei-gojimai dėl migruojančių gyvūnų apsaugos.

Planai užtvenkti Merkį

Lietuvos žaliųjų judėjimo pir-mininkas Rimantas Braziulis ne-ieško žodžių kišenėje: „Jeigu ne bet kam, o Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui J.Šimėnui atrodo, kad Lietuvoje reikia pastatyti 400 ar 500 hidroelektrinių, tai jam ne tik never-

tėtų vadovauti Aplinkos apsaugos komitetui, bet net nereikėtų būti jo nariu. Kokia čia gali būti apsauga?“

Žaliųjų judėjimo atstovai yra įsi-tikinę, kad upių užtvenkimo planai yra mažiausiai susiję su alternatyvią-ja energetika, ir įžvelgia verslo gru-puočių planus išgręžti upes. Upių neliks, o į kažkieno pinigines suby-rės nemažai pinigų. Aplinkosaugi-ninkus labiausiai stulbina ketinimai tvenkti Ūlos ir Merkio upes.

„Atvirai sakau – J.Šimėnas elgia-si kaip pamišęs. Jis negirdi mūsų ar-gumentų. Komitetas iš esmės siūlo pažeisti jau galiojančius teisės ak-tus. Juk Seimas priėmė įstatymų pa-taisas, kad negalima naikinti upių, Vyriausybė patvirtino upių sąrašą, todėl labai stebina ketinimai už-tvenkti 400 upių. Galime numany-ti, kad ketinama ne vienoje vieto-je tvenkti Dubysą, Nerį, Nemuną, Šventąją, Žeimeną, jau sunaikintą Šešupę, Jūrą ir net Merkį bei Ūlą“, – sako R.Braziulis.

Aktualijos

Jeigu siektume hidroelektrinėse sukurti papildomus 123 MW (dabar pa-gaminama 127 MW), tai turėtume sunaikinti Nemuną ir Nerį bei svar-biausius jų intakus – Miniją, Jūrą, Dubysą, Merkį, Šventąją bei Žeimeną.

Pilnatis.Saulė teka 8.06, leidžiasi 16.04.

Dieną: +1 +5°

Rytoj PorytŠiandienDieną: +1 +5° Dieną: ~0°

Orai

Naktį: 0 -5°Naktį: ~0° Naktį: ~0°

(Užs. 989)

Kažkas daro įtakąAurelija Stancikienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Kategoriškai nepritariu ketinimams įrengti apie 400 hidroelektrinių ir pa-siekti 250 MW galią. Aš įregistravau pa-taisą, kad maksimali galia neviršytų 141 MW. Nesuprantu, dėl kokių priežasčių Aplinkos apsaugos komiteto pirminin-kas J.Šimėnas yra toks užsispyręs ir ko-dėl dėl hidroelektrinių plėtros yra lin-kęs aukoti visą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Manau, kad jam kažkas daro įtaką. Jeigu būtų numatyta pasiekti 250 MW galią, tai, be abejonės, tektų tvenkti visas upes be išimties – net Nerį ir Nemuną.

Gali pasikeisti elektros energijos kainaKęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Atsinaujinančių išteklių energetikos įsta-tymo projektui Ekonomikos komitetas nei pritarė, nei nepritarė, nes Vyriausy-bė Seimui jau pateikė Energetikos stra-tegiją, todėl nutarėme abu šiuos projek-tus svarstyti kartu. Dar paprašėme, kad Vyriausybė padarytų išvadą, ar šie įsta-tymai neprieštarauja vienas kitam.Kodėl taip pasielgėme? Mūsų nuomone, įstatymo projektas prieštarauja veikian-čiai Energetikos strategijai. Be kita ko, verta pasvarstyti, kaip dėl šio įstatymo įgyvendinimo pasikeis elektros energijos kaina. Ar ji tik dėl šios priežasties nešaus į viršų, pavyzdžiui, iki 65 ct už kWh?Verta atkreipti dėmesį ir į žaliųjų prie-kaištus dėl hidroelektrinių statymo. Mano nuomone, ten, kur anksčiau vei-kė užtvankos, gal ir būtų galima jas at-naujinti, tačiau dėl naujų užtvankų sta-tymo labai reikėtų pagalvoti.

Žaliųjų judėjimo atstovai įsitikinę, kad upių užtvenkimo planai yra mažiausiai susiję su alternatyviąja energetika, ir įžvelgia verslo grupuočių planus išgręžti upes. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šiandien bus niūru ir drėgna, daugelyje rajonų numatomi krituliai. Daugiausia lis, bet vakarop vakariniuose ir pietiniuose rajonuose sulauksime ir šlapdribos. Tempe-ratūra dieną kils iki 1–5 laipsnių šilumos. Ciklono įtakos zonoje Lietuva išliks ir ketvir-tadienį, tad šalyje laikysis apniukę ir su krituliais orai. Lietų pakeis šlapdriba ir snie-gas. Temperatūra ir naktį, ir dieną mažai nutols nuo nulio. Kur silpnai pašals, reikėtų pasisaugoti plikledžio. Penktadienį, orui dar labiau vėstant, prognozuojamas jau tik sniegas. Naktį visur pašals iki 0–5 laipsnių, vietomis susidarys plikledis. Diena žada būti niūroka ir vėsi, temperatūra bus artima nuliui. Šeštadienį Lietuva turėtų patekti į aukštesnio slėgio sritį. Sniego tikimybė didesnėje šalies dalyje bus nedidelė, tarpais pasnigs tik pajūryje. Vėjas visai nurims. Atsiras ir pragiedrulių. Naktis bus šalta, apie 3–8 laipsnius žemiau nulio, dieną taip pat vyraus neigiama temperatūra.

Teresė Kaunienė

Užtvenksime Nerį ir Nemuną

32010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Beveik ketvirtadalis produkcijos – nelegali

Lietuvos augalų apsaugos asociaci-jos (LAAA) direktorė Aušra Beniu-lienė teigia, kad kontrabandos keliu į šalį patenka milžiniški kiekiai ne-legalios augalų apsaugos produkci-jos ir „problema vienareikšmiškai yra didžiulė“.

„Šią nemalonią Lietuvai tenden-ciją pabrėžia ir Europos augalų ap-saugos asociacijos ekspertai, kurie 2011 metų sausio 11–13 dienomis Vilniuje pateiks savo ataskaitą, – sako A.Beniulienė. – Pasirodo, esame la-bai svarbus augalų apsaugos produktų tranzito kelias tarp Rytų ir Vakarų.“

2009 m. Europos augalų apsau-gos asociacija (ECPA) įkūrė kovos su nelegalia prekyba ekspertų grupę, o LAAA dalyvauja ECPA šios ko-vos projekte.

Ankstesni tyrimai rodo, kad Lie-tuvos ūkininkai aktyviai naudoja kon-trabandinius herbicidus ir kitas auga-lų apsaugos priemones.

Viešosios nuomonės ir rinkos ty-rimų bendrovė „Spinter tyrimai“ dar šių metų gegužės 4–12 dienomis atli-ko tyrimą. Jo metu apklaustų ūkinin-kų manymu, Lietuvoje neregistruota arba nelegaliai įvežta augalų apsaugos produkcija sudaro apie 22 proc.

Herbicidai iš Kinijos sulaikyti Klaipėdos uoste

Muitinės kriminalinės tarnybos at-stovas Gediminas Kulikauskas „Vals-tiečių laikraščiui“ patvirtino, kad ne-

legali augalų apsaugos produkcija patenka į pareigūnų rankas. Taip per Naujuosius metus (2009 m. gruodžio 31 d.) Klaipėdos uoste muitininkai sulaikė krovininį laivą. Juo į Lietuvą buvo atplukdyti 3 jūriniai konteineriai padirbtų augalų apsaugos priemonių. Įtarta, kad falsifi kuoti herbicidai šalį pasiekė iš Kinijos.

„Muitinė kreipėsi į Lietuvos au-galų apsaugos tarnybą dėl leidimo įvežti į Lietuvos muitų teritoriją 28 tonas herbicidų, bet toks leidi-mas nebuvo suteiktas, – pasakojo

G.Kulikauskas. – Nei sandėliuoti, nei utilizuoti tokio kiekio herbicidų šalyje nėra sąlygų.“

Nelegalų krovinį muitininkai nu-kreipė į Vokietijos uostą, kur vietos pareigūnai veikiausiai pradėjo tyri-mą.

Pasak G.Kulikausko, nelegalūs herbicidai į Lietuvą patenka ne tik jūra, bet ir sausumos keliais, pavyz-džiui, iš Baltarusijos, Lenkijos.

Šešėlinė rinka vis plečiasi

Legalios produkcijos platinto-jai vienu balsu tvirtina, kad nelegali prekyba augalų apsaugos produkci-

ja Lietuvoje beveik nekontroliuoja-ma, nes žemdirbiai vis dažniau ryžtasi laukuose naudoti falsifi katus.

„Pastaruoju metu vis dažniau pa-stebime, kad ūkininkai, anksčiau pro pirštus žiūrėję į nelegalių augalų ap-saugos produktų naudojimą, dabar jau drąsiai pigiau nei už pusę kainos juos perka ir naudoja savo pasėliuo-se, – sakė „Scandagra“ pardavimo va-dovas Edgaras Bačėnas. – Neofi cialūs produkcijos platintojai žemdirbiams suteikia garantijų, jei chemikalai su-veiks ne taip, kaip žadėta. Pardavėjai

pasiryžę grąžinti už produktus sumo-kėtus pinigus.“

Legalios ir nelegalios produkcijos kainų skirtumas siekia 70–80 proc., todėl nemažai ūkininkų ryžtasi nau-doti falsifi katus.

„Pernai šešėlinė produkcija užė-mė apie 20 proc. rinkos, o dabar jau priartėja prie 30 proc.“, – statistikos duomenis pateikė E.Bačėnas.

Augalų apsaugos produkcijos pla-tintojų teigimu, švietimas mažai pa-dės kovojant su nelegalios produkci-jos plitimu. Jie siūlo augalų apsaugos priemonių naudojimą susieti su tie-sioginėmis išmokomis. Šį procesą turėtų kontroliuoti Valstybinė auga-

lininkystės tarnyba (VAT) ir Nacio-nalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Ūkininkai mieliau perka pigesnę produkciją

Pasak A.Beniulienės, gruodžio mėnesį LAAA planuoja surinkti visą turimą informaciją ir ją pateikti vi-suomenei.

„Kol kas galima pasakyti tik, kad tarp falsifi katų yra populiariausių žen-klų prekės ir ko nors išskirti neįmano-ma“, – teigė A.Beniulienė.

Nusikaltėliai prekiauja populia-riausiais produktais, kuriuos savo pa-sėliams apsaugoti naudoja ūkinin-kai.

VAT duomenimis, 2009 m. Lie-tuvoje ofi cialiai parduota apie 1 500 tonų pesticidų. Herbicidų pardavimas rinkoje sudaro 68 proc. nuo bendro augalų apsaugos priemonių kiekio. Vis dėlto tikslus parduotų augalų ap-saugos produktų kiekis iki šiol nėra aiškus.

Ofi cialūs produktų platintojai ti-kina, kad augalų apsaugos priemonių Lietuvoje parduodama už 45–52 mln. eurų (155–180 mln. Lt), iš jų nelega-lios ir falsifi kuotos produkcijos – už 10–12 mln. eurų (35–41 mln. Lt).

Dėl šešėlinės produkcijos valstybės biudžetas tiesiogiai praranda mažiau-siai 2–3 mln. eurų, o netiesioginę žalą apskritai sunku apskaičiuoti.

Prasižengėliams skiriamos sankcijos

Kad kova su šešėline produkci-ja būtų efektyvesnė, ekspertai siūlo ūkininkų laukuose sezono metu (ba-landžio–gegužės mėnesiais) tikrin-ti purkštuvus ir žemdirbio buhalte-rinę apskaitą, kurioje atsispindi visi pirkimai.

NMA atstovai „Valstiečių laikraš-tį“ patikino, kad Europos Sąjunga ko-voja su nelegaliomis ir falsifi kuotomis augalų apsaugos priemonėmis.

„Nuo 2009 metų buvo tikrinama, kaip pareiškėjai laikosi trąšų ir au-galų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, – sakė NMA atstovė Dovilė Kirdeikienė. – Jie galiojo da-lyvaujantiesiems priemonėje „Agra-rinė aplinkosauga“ . Už reikalavimų nesilaikymą sankcijos taikomos pa-gal pažeidimo dydį ir poveikį.“

Nuo 2011-ųjų žadama dar griež-čiau kontroliuoti ūkininkus. „Jie tu-rės naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus ir tvarkyti jų apskaitos žurnalą pagal Augalų ap-saugos produktų įvežimo, sandėlia-vimo, prekybos ir naudojimo taisy-klėse nustatytą formą“, – paaiškino D.Kirdeikienė.

„Baltic Agro“ generalinis direkto-rius Arūnas Bielskis stebisi ūkinin-kais, kurie naudoja nelegalius pro-duktus.

„Pavojinga ne tik derliui, kuris gali žūti, bet ir galutiniam vartotojui, – ak-centavo A.Bielskis. – Juk ta chemija gali ilgiau išlikti augale, bulvėse, kito-se daržovėse.“

Jo teigimu, esminis skirtumas yra tai, kad atsitikus nelaimei nelegalūs prekybininkai išvengtų atsakomybės. „Šiuo atveju kalčiausios yra valstybi-nės institucijos, kurios negaudo ir ne-ieško tų nelegalių prekeivių“, – sakė A.Bielskis.

Jo ir kitų platintojų teigimu, vals-tybė eina paprastesniu keliu ir ieško pažeidimų pas ofi cialius produktų platintojus.

Legalios produkcijos platintojai vienu balsu tvirtina, kad nelegali pre-kyba augalų apsaugos produkcija Lietuvoje beveik nekontroliuojama, nes žemdirbiai vis dažniau ryžtasi laukuose naudoti falsifi katus.

Šešėlinė prekyba nevaržomai didėja

Augalų apsauga nėra pigi investicijaRoma Semaškienė, Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkė

Iš augalų apsaugos priemonių Lietu-voje daugiausia sunaudojama herbi-cidų. Dauguma falsifi katų pagaminti Kinijoje, kurioje gamybos procesas nekontroliuojamas taip, kaip ES ša-lyse. Galbūt tose augalų apsaugos priemonėse veikliosios medžiagos nurodomos tos pačios, bet falsifi katų ir originalių produktų kokybę skiria gili praraja. Žala aplinkai ir vartoto-jams gali būti padaryta labai didelė. Tie nelegalūs produktai gali būti net kenksmingi. Blogai, kad niekas ne-atlieka palyginamųjų tyrimų. Mes galime tik spėti, kad jeigu produktas buvo pagamintas nesilaikant visų technologinių reikalavimų, yra didelė rizika, kad jis nebus toks kokybiškas kaip legalus ir sertifi kuotas. Ekono-minė grėsmė taip pat akivaizdi, nes nelegali prekyba, ar tai būtų kon-trabandinės cigaretės, ar alkoholis, daro žalą valstybės biudžetui. Kodėl ūkininkai naudoja falsifi katus? Ma-nau, vienintelis atsakymas yra pi-nigai, nes augalų apsauga nėra pigi investicija.

Efektyvesnei kovai nepakanka pajėgųEvaldas Zigmas Čijauskas, Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius

Tikrai pastebime, kad nelegalios produkcijos Lietuvos rinkoje pasta-ruoju metu padaugėjo. Ypač iš tre-čiųjų šalių – Rusijos ir Baltarusijos. Šešėlinė produkcija rinkoje sudaro 20–25 proc. Deja, esame tik viena iš tarnybų, kontroliuojančių, kaip pre-kiaujama augalų apsaugos priemo-nėmis ir kaip jos naudojamos. Vien šiemet po reorganizacijos turguose aptikome 5 asmenis, kurie prekiavo nelegaliais produktais. Prekiautojai nubausti 1 000 Lt baudomis. Tačiau esminė problema yra sienų apsau-ga, nes produkcija pas mus patenka iš Latvijos arba Lenkijos. Nelegaliems prekeiviams netrūksta išradingumo. Kartais herbicidai į Lietuvą patenka kaip trąšos, perklijavus etiketes, nes pakuotės labai panašios. Mes ragi-name žmones pranešti apie nelega-lius prekiautojus, nes falsifi kuoti pro-duktai pirmiausia yra nuodai. Gaila, bet efektyvesnei kovai nepakanka pajėgų. Pas mus dirba tik 20 kon-trolierių. Kad susidarytumėte vaizdą, galiu pasakyti, kad tie kontrolieriai turi patikrinti 200 tūkst. deklaruotų sklypų Lietuvoje, iš kurių trečdalis yra apleistų. Tad net fi ziškai kontro-lieriai nesugebėtų atlikti savo funk-cijų. Labai abejoju, ar nauji reikalavi-mai, kuriuos kels NMA nuo 2011 m., bus efektyvus kovos instrumentas. Juk tie patys reikalavimai galioja ir dabar, o falsifi kuotą produkciją daž-niausiai naudoja tie ūkininkai, kurie nedeklaruoja pasėlių, nes jie tiesiog nesinaudoja ES parama.

A.Beniulienės teigimu, Lietuva kontrabandininkams yra itin palanki tranzi-to šalis nelegaliai produkcijai pervežti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ūkininkai, anksčiau pro pirštus žiūrėję į nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimą, dabar jau drąsiai juos perka ir purškia savo pasėlius. Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

4 2010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008)Valstiečių laikraštisAktualijos

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė,lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Po skirtingai pasibaigusių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko apkaltų net Seimo pirmininkė Ire-na Degutienė ėmė ploti „darbietės“ Loretos Graužinienės raginimui pa-leisti Seimą. Įžymūs teisininkai ėmė rėkti apie konstitucinę krizę ir visišką parlamento diskreditaciją.

Tačiau priešlaikinių Seimo rin-kimų idėja, kaip ir reikėjo tikėtis, at-mesta. Aistros nurims, parlamentas priiminės įstatymus – greičiausiai

išbus visą ketverių metų kadenciją, kaip ir skirta rinkėjų.

Ką parodė tos keistos apkaltos? Vaizdas visai neblogas. Net 80 Sei-mo narių balsavo pritardami Kons-titucinio Teismo (KT) išvadai, kad L.Karalius su A.Sacharuku šiurkš-čiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Balsavusieji prieš abi ap-kaltas (ar susilaikiusieji) irgi turė-jo argumentų. Tikrai neteisus Vy-tenis Andriukaitis, kuris teigė, kad Seimas privalo tik formaliai patvir-tinti KT išvadą. Konstitucija sako kitaip: Seimo žodis yra lemiamas. Kitaip nereikėtų nei tos ilgos pasku-tinės diskusijos, nei pažeidėjų advo-katų dalyvavimo, nei 85 Seimo na-rių balsų.

Balsavusieji prieš apkaltas turė-jo rimtų argumentų. Net KT nebu-vo vieningas. Dviejų KT teisėjų ats-kirosios nuomonės sukėlė abejonių dėl nusižengimo dydžio. Apkaltomis negalima piktnaudžiauti. Balsavu-sieji prieš, matyt, įvertino ir politinį pamušalą – Arūno Valinsko kerštą jį išdavusiems bendražygiams, val-dančiosios koalicijos norą padidinti gretas, kai vietoje išmestųjų ateitų du A.Valinsko partijos nariai pagal sąra-šą. Galbūt kai kuriuos Seimo narius įtikino gynybos argumentai.

Čia visai gerai Seimas pasirodė. Spręsti ir reikėjo rimtai. Tautos su-teiktą mandatą atimti – tai ne gry-bą rauti. Amerikos prezidentą Bilą Klintoną nuo apkaltos irgi kongresas išgelbėjo, nors specialusis prokuroras fi ksavo sulaužytą priesaiką.

Dėmė mūsų Seimui – tik tie 9 balsai, kurie nulėmė skirtingą apkal-tų pabaigą, tos pripaišytos sutarti-nės žvaigždutės ant sugadintų slap-

to balsavimo biuletenių. Akivaizdu, kad Seime yra bent 9 korumpuoti sukčiai. Valdantieji tokiu sukčiavimu kaltina opoziciją, opozicija – valdan-čiuosius. Bet tokie kaltinimai bepras-miški – slapto balsavimo procedūra nesuteikia galimybių nustatyti, kurie parlamentarai elgėsi nesąžiningai.

Galbūt ateityje apkaltų metu rei-kėtų balsuoti viešai, nors slaptas bal-savimas irgi turėjo savo logiką. Buvo stengiamasi Seimo narius išlaisvinti nuo frakcijos diktato, buvo manoma, kad balsuodami slaptai jie paklus tik savo sąžinei.

Jei visi būtų pasiryžę balsuoti są-žiningai, tikrai turėjo nuskambėti ar-gumentai, kuo A.Sacharuko nusi-žengimas mažesnis už L.Karaliaus. Nė vieno tokio pasisakymo nebu-vo. Priešingai, rengiant apkaltas pasigirsdavo svarstymų, kad posė-džių praleidimas – mažesnė nuo-dėmė negu balsavimas už kitą. Bet 9 balsai nulėmė, kad balsavęs už

L.Karalių A.Sacharukas Seime liko, o L.Karalius buvo išmestas už atos-togavimą posėdžių metu.

Ar reikia dėl to paleisti Seimą? Kai ramiai pagalvoji, tų sukčių Sei-me labai mažai. 60 proc. Lietuvos žmonių pateisina kontrabandą, 70 proc. sutiktų duoti kyšį, balsavimo teisė neatimta net iš kalinių. Tai dar Seimo sudėtis labai gera.

Tiesa, Darbo partija, inicijavusi priešlaikinius rinkimus, tas apkaltas „pasigavo“ tik kaip pretekstą. Seimą paleisti siekta dėl blogų ekonominių sprendimų. Teigta, kad Seimu pasiti-ki vos keletas procentų žmonių.

Visiškai teisus Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys: konservatoriai nebalsavo už priešlai-kinius rinkimus, nes „įsikibę laiko-si savo šiltų vietų“. Tiesa ir tai, kad opozicija, apsalusi nuo augančių rei-tingų, nori greičiau tas „šiltas vietas“ perimti.

Tik didžiausia iliuzija yra tikė-tis, kad nauju Seimu žmonės pasi-tikės labiau. Lietuviai jau kitą dieną po rinkimų skelbia juo nepasitikin-tys. Tokia sukurta mada. Tokia su-maištis galvose labiausiai ir kenkia nuosekliam Lietuvos žingsniavimui į priekį.

Nuo pat 2000-ųjų nuolat speku-liuojama tais priešlaikiniais rinki-mais. Kuriama iliuzija neva įmano-ma išsirinkti kažkokį stebukladarį, kuris atneš laimę. Kai neatneša, rei-kia mėtyti po vieną kaip L.Karalių arba rinkti visą Seimą iš naujo.

Gal jau laikas diegti kitą madą: rink atsakingai ir jauskis visus ke-tverius metus atsakingas. Už nau-jus valinskus su visais sacharukais – ypač.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Nuolat taupumą pabrėžian-ti valdžia erzina visuomenę savo išlaidomis. Teigiama, kad visiems tenka aukotis dėl fi nansinio stabi-lumo, tačiau ministerijos ir kai ku-rios savivaldybės nė neieško būdų, kaip sumažinti išlaidas transportui išlaikyti, konsultantams, eksper-tams, brangiausiems advokatams samdyti, komandiruotėms.

Valdininkai nešykšti ir dosnių priedų prie algų, vienkartinių iš-mokų, priemokų, nors vidutinis valstybės tarnautojų atlyginimas ir taip lenkia privačiame sektoriuje dirbančių žmonių pajamas.

Priedams – milijonai

Skelbiama, kad valstybės tarnau-tojų algos mažėjo, tačiau labiausiai dėl to kentėjo policininkai, ugniage-siai, mokytojai, o ne ministerijų ir jų padalinių klerkai.

Valdžios įstaigų bei įmonių dar-buotojams išlaikyti iš biudžeto ir to-liau skiriamos ne tik didelės algos, bet ir priedai, vienkartinės išmokos. Seimo Audito komiteto duomeni-mis, per devynis šių metų mėnesius valstybės institucijų darbuotojų prie-

dams prie algų skirta 302,4 mln. Lt, institucijų vadovams – 5,7 mln. Lt, politinio pasitikėjimo tarnautojams – 803 tūkst. Lt.

Statistikos departamento duo-menimis, verslo, pramonės įmonėse sunk mečiu vidutinis darbo užmokes-tis šiemet antrą ketvirtį buvo 1 976 Lt neatskaičius mokesčių, o valstybinėse institucijose ir įmonėse jis didesnis – 2 167 Lt. Be to, reta verslo įmonė ga-lėjo mokėti priedus prie algų, o vals-tybinės institucijos šią tradiciją išlaikė. Taip pat versle per krizę drastiškai su-mažėjo darbo vietų, valstybinėse ins-titucijose biurokratinis aparatas sunk-mečiu mažintas tik simboliškai.

Arklys paskui vežimą

Situaciją, kai valdininkai uždirba daugiau už privataus sektoriaus dar-buotojus, nors jų mokesčiai ir išlaiko tarnautojus, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirminin-ko pavaduotojas Arturas Macke-

vičius apibūdina kaip arklio verti-mą ne tempti vežimą, o jį stumti. „Per septynerius metus valstybės tarnautojų pagausėjo nuo 19 tūkst. iki 30 tūkst., o jų algos visada 10–15 proc. lenkė privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimus, – stebėjo-si A.Mackevičius. – O juk būtent verslas išlaiko valstybės tarnautojų aparatą.“

A.Mackevičius ne kartą yra išsa-kęs idėją, kad valdininkų vidutinis už-darbis turėtų būti reguliuojamas pa-gal privataus sektoriaus algų vidurkį ir būti 10 proc. mažesnis. „Jei aug-tų ekonomika ir tuo pačiu algų dydis privačiame sektoriuje, proporcingai galėtų didėti ir valdininkų atlygini-mai, bet jie visada turėtų išlikti ma-žesni, – aiškino verslininkas. – Tada biurokratija būtų suinteresuota eko-nomikos augimu ir verslo skatinimu, o dabar į mus žiūri kaip į kokius prie-šus, kuriamos įvairios dirbtinės kliū-

tys, o kontrolės institucijos suintere-suotos vien baudų skyrimu. Pagaliau dirbti privačiame sektoriuje būtų pa-traukliau jaunimui, o dabar, deja, yra atvirkščiai.“

Ministerijų apetitas išaugo

Daug lėšų tenka skirti ne tik val-džios darbuotojų algoms bei prie-dams. Ministerijos, turinčios teisi-ninkų, strateginio planavimo, įvairių analizių padalinių su dešimtimis spe-cialistų, daugybę pinigų skiria advo-katams, konsultantams samdyti. Valdininkų apetito už biudžeto lėšas samdyti darbuotojus iš šalies nesu-tramdė ir krizė. Atvirkščiai, pinigų tam išleidžiama vis daugiau. Valsty-bės kontrolės duomenimis, įvairioms paslaugoms, konsultacijoms ar moks-linėms studijoms pirkti 2008 m. mi-nisterijos ir joms pavaldžios įstaigos išleido apie 56 mln. Lt. Pernai, už-klupus sunkmečiui, ši suma padidėjo iki 60 mln. Lt, o šiemet šiems tiks-

lams jau planuojama panaudoti net 76 mln. Lt.

„Kai ieškoma būdų sutaupyti kiek-vieną litą biudžetui, keista, kad mi-nisterijų išlaidos kasmet vis auga“, – stebėjosi Seimo Audito komiteto pirmininkės pavaduotojas Bronius Bradauskas.

Audito komiteto pirmininkė Lo-reta Graužinienė mano, kad sutram-dyti ministerijas jau įmanoma tik spe-cialias įstatymais.

Tik didžiausia iliuzija yra tikėtis, kad nauju Seimu žmonės pasitikės labiau. Lietuviai jau kitą dieną po rinkimų skelbia juo nepasitikintys. Tokia sukurta mada.

Pe 9 šių metų mėnesius valstybės instituci-jų darbuotojų priedams prie algų skirta 302,4 mln. Lt, institucijų vadovams – 5,7 mln. Lt, poli-tinio pasitikėjimo tarnautojams – 803 tūkst. Lt.

Mandatas – ne grybas

Tiesiai šviesiai

Pagal gaunamus priedus prie algų, ministerijų, savivaldybių išlaidavimą samdant specialistus matyti, kad tarnautojus ir politikus sunkmetis aplenkė.

Krizė valdžios neskriaudžia

Valdžia diržus atsilaisvinoVytautas Žukauskas, Lietuvos laisvo-sios rinkos instituto ekspertas

Valdžia visą laiką turi tam tikrų būdų, kaip pritraukti lėšų, pavyzdžiui, skolinan-tis. Verslas dažnai sau to negali leisti. Taigi valdžia labai daug skolinasi, ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl ji nėra priversta taip smarkiai mažinti iš-laidų ir trauktis kaip privatus sektorius.Žiūrėdami į 2011 m. biudžetą matome, kad vėl planuojamas išlaidų ir pajamų didėjimas. Tai parodo tam tikrą mūsų valdžios nereagavimą į situaciją. Val-džios vertinimu, ekonomikos krizė Lie-tuvoje tarsi jau baigėsi ir mes galime kažkiek atleisti diržus. Visgi, privataus sektoriaus požiūriu, tai yra netiesa.

Būdas apgautiKęstutis Čilinskas, teisininkas

Valdžios pareigūnų priemokos, prie-dai – būdas apgauti visuomenę, kai kalbama, kad visiems reikia veržtis dir-žus. Taip pat neturėtų būti skiriamos vienkartinės priemokos įvairiomis su-galvotomis progomis. Dar būdamas Seimo nariu siūliau atsisakyti visų prie-dų. Geri darbuotojai turi būti skatinami didesniu atlyginimu. O esant dabarti-nei algų sistemai tarnautojai stengia-si dirbti ne visuomenei, o įsiteikti savo viršininkams, nes tik nuo jų priklauso, koks bus skiriamas priedas.

Finansų ministrė I.Šimonytė nuolat kalba apie taupymo būtinybę, bet jos vado-vaujamos ministerijos išlaidos auga kaip ant mielių. Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008)Valstiečių laikraštis 5Pasaulis

Daumantas Musnickas

Nelaimė įvyko didžiulei mi-niai žmonių susigrūdus ant tilto. Kodėl įvyko spūstis, kol kas ne-aišku. Šalies premjeras Chun Se-nas vyriausybės vardu atsiprašė, kad nebuvo išvengta tragedijos, ir pažadėjo atlikti išsamų įvykio tyrimą.

Tokios nelaimės Kambo-džos gyventojai neregėjo nuo pat 1978 m., kai šioje Pietryčių Azijos šalyje buvo nuverstas Pol Poto va-dovaujamas raudonųjų khmerų re-žimas, pražudęs per pusantro mili-jono žmonių.

Daugybė kambodžiečių dalyvavo derliaus šventėje – „Vandens festi-valyje“ Pnompenyje. Šis festivalis yra didžiausia masinė šventė šaly-je. Rudenį, pasibaigus lietingajam sezonui, žmonės dėkoja didžiausiai šalyje Mekongo upei už gerą ryžių derlių, mat juos kambodžiečiai au-gina Mekongo ir jo intakų vande-nų užliejamuose laukuose. Taip pat dėkojama už žuvis, kurių gausu ša-lies vandenyse.

„Vandens festivalio“ metu ren-giamos valčių lenktynės, šokama, dainuojama, į dangų leidžiami fe-jerverkai. Į populiariausią renginį šalyje šiemet suplūdo apie 2 milijo-nus žmonių. Vienas iš šventės epi-

centrų buvo Deimantinė sala. Ant į ją vedančio tilto ir įvyko tragedi-ja. Šioje saloje vyko koncertas, taip pat buvo surengtas didžiulis prekių išpardavimas keliuose šimtuose čia įrengtų laikinų krautuvių. Veikiau-siai šio išpardavimo suviliotos į salą plūdo moterys. Pnompenio policijos duomenimis, mažiausiai 240 iš be-veik 350 aukų yra moterys.

Tragedijos, panašios į įvyksią Pnompenyje, nėra itin retos masi-nių renginių metu. 1990 m. Saudo Arabijoje, musulmonams šventame Mekos mieste, į kurį atvyksta mili-jonai maldininkų iš viso islamiškojo pasaulio, spūstyje žuvo 1 426 žmo-nės. 2005 m. 1 050 žmonių žuvo per spūstį ant vieno iš Irako sostinės Bagdado tiltų per Tigro upę. Spūs-tis kilo tarp maldininkų pasklidus žiniai, kad minioje yra teroristas-savižudis. Šių metų liepą Vokietijos mieste Duisburge elektroninės mu-zikos festivalio metu spūstyje žuvo 19 žmonių.

Derliaus šventė virto kraupia tragedijaPer šventę Kambodžos sostinėje Pnompenyje įvyko didžiausia katastrofa nuo kruvinojo Pol Poto režimo nuvertimo laikų: spūstyje žuvo beveik 350 žmonių.

Tragedija Kambodžos sostinėje pasiglemžė beveik 350 gyvybių. EPA-Eltos nuotrauka

Dr. Manvydas Vitkūnas

Europos Sąjunga (ES) ir Tarp-tautinis valiutos fondas (TVF) nusprendė suteikti Airijai iki 100 mlrd. eurų (apie 345 mlrd. Lt) pa-skolą, kad šalis galėtų lengviau įveikti fi nansų krizę.

Mažins išmokas

ES komisaras ekonomikos ir pi-nigų klausimais Olis Renas pažadėjo, kad iki šio mėnesio pabaigos Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir TVF ekspertai parengs tre-jų metų paskolos programą. Pirmi paskolos pinigai Airiją turėtų pasiek-ti jau kitų metų pradžioje. Tikimasi, kad paramos suteikimas stabilizuos fi nansų rinkas ir neleis prarasti pasi-tikėjimo kitomis euro zonos šalimis, ypač Portugalija ir Ispanija. Du treč-daliai fi nansinės pagalbos atiteks Ai-rijos vyriausybei, trečdalis – su rim-tomis problemomis susidūrusiems šalies komerciniams bankams.

Mainais už tarptautinių fi nansinių institucijų paramą šalies vyriausybė turės įgyvendinti fi nansinės draus-mės ir giežto taupymo planus. Ke-tinama kasmet sutaupyti net po 15 milijardų eurų. Kad šis tikslas būtų pasiektas, teks imtis nepopuliarių re-formų – įvesti naują nekilnojamojo turto mokestį, mažinti socialines iš-mokas. Be to, gali būti panaikintos mokesčių lengvatos gerai apmoka-miems darbuotojams. Taip pat vei-kiausiai teks atleisti dalį valstybės tar-nautojų, o likusiems mažinti algas.

Nedarbas siekia 14 procentų

Airijos ekonomikos nuosmukis tapo pasaulinės ekonomikos ir fi -nansų krizės dalimi. Šalyje sprogus nekilnojamojo turto burbului, su la-bai rimtomis problemomis susidūrė būsto paskolas beatodairiškai daliję bankai. Preliminariais duomenimis, Airijos bankų nuostoliai siekia net

85 mlrd. eurų. Airijos vyriausybei teko griebtis drastiškų priemonių ir netgi laikinai nacionalizuoti kai ku-riuos probleminius bankus. Vyriau-sybė bankams suteikė 50 mlrd. eurų pagalbą, tačiau tai labai padidino de-fi cito skylę šalies biudžete.

Šiuo metu Airijos ekonomika, susumavus įvairius rodiklius, uži-ma 13-ą vietą ES. Šių metų antra-me ketvirtyje jau kurį laiką nuolat mažėjantis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktelėjo dar 1,2 procento. Be to, Airija yra gana smarkiai prasiskolinusi. Praėjusių metų pabaigoje valstybės skola šioje šalyje sudarė 60,5 proc. BVP (paly-ginimui – Lietuvos valstybės skola tuo metu buvo 29,5 proc. BVP, o labiausiai prasiskolinusios ES šalies Graikijos – net 126,8 proc. BVP).

Dar neseniai savo ekonomikos au-gimo tempais stebinusi pasaulį, Airi-ja buvo vadinama Keltų Tigru (pagal kadaise šioje saloje gyvenusių keltų genčių pavadinimą). Labai sparčiai augant šalies ekonomikai, į šalį plūdo imigrantai iš kitų šalių (tarp jų – ir iš Lietuvos). Tačiau dabar, ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, šalis susidūrė su seniai neregėtu nedarbu. Rugsėjo

mėnesį jis siekė 14 proc. visų darbin-go amžiaus žmonių.

Paramą priima nenoriai

Europos politikai ilgą laiką ban-dė įkalbėti Airiją prašyti paramos iš ES, TVF ir kitų institucijų bai-mindamiesi, kad krizė Airijoje ne-padarytų rimtos žalos ir taip smar-kiai išbalansuotai euro zonai bei šios valiutos stabilumui. Tačiau dar prieš kelias savaites Airijos fi nansų minis-tras Bajanas Lenihanas išdidžiai kal-bėjo, esą jo šaliai „neprireiks tokios

pagalbos bent iki kitų metų vidu-rio“. Visgi šalies vyriausybei norom nenorom teko susitaikyti su niūria realybe ir priimti seniai tiesiamą pa-galbos ranką. Beje, ją ištiesė ne tik ES bei TVF, bet ir dvi į euro zoną neįeinančios šalys – kaimyninė Di-

džioji Britanija bei Švedija. Tai be-precedentis atvejis, kai į euro zoną neįeinančios šalys pasiūlė tokią pa-galbą eurą įsivedusiai valstybei.

„Realybė yra tokia: ES pagaliau suvokė, kad Airija, Portugalija ir iš dalies Ispanija šiuo metu yra pa-čiame krizės epicentre atsidūrusios bendrijos šalys. Tai suvokė ir ES va-dovai, ir fi nansų rinkos, ir eiliniai Airijos piliečiai. Labai gaila, kad Airijos vyriausybė iki paskutinės akimirkos to nesuprato ar nenorėjo suprasti“, – teigia garsus airių eko-nomistas Deividas Makviljamsas.

Investuotojai gąsdina airius

Kaip praneša agentūra BNS, ECB pareiškė, kad Airijos vyriau-sybės kreipimasis dėl tarptautinės paramos užtikrins fi nansų stabilu-

mą ES ir euro zonoje. ECB valdyba „sveikina Airijos vyriausybės kreipi-mąsi į TVF, ES ir euro zonos nares dėl fi nansinės pagalbos“, – sakoma trumpame banko pranešime. ECB pranešė, kad kartu su Europos Ko-misija, ES ūkio ir fi nansų ministrais ir Eurogrupe sutinka, kad „pagalbos teikimas Airijai užtikrina finan-sų stabilumą Europos Sąjungoje ir euro zonoje“.

„Europos Sąjungos ir euro zonos fi nansinė parama kartu su TVF pa-rama bus teikiama taikant griežtas sąlygas pagal programą, dėl kurios

Europos Komisija ir TVF kartu su ECB susitarė su Airijos vyriausybe. Mes tikime, kad ši programa padės užtikrinti Airijos bankininkystės sistemos stabilumą ir padės jai at-likti savo vaidmenį stiprinant eko-nomiką“, – sakoma pranešime.

Su Airija vis dar deramasi dėl šio-je šalyje galiojančio mažo pelno mo-kesčio (12,5 proc.) didinimo. Mo-kesčio didinti airiai nenori, nes tai itin padeda į šalį pritraukti investici-jų. Mažesnis pelno mokestis ES yra tik Kipre ir Bulgarijoje (10 proc.). Lietuvoje jis siekia 15 proc. Aukš-ti Airijos pareigūnai net po susita-rimo dėl fi nansinių injekcijų iš ES ir TVF kalba, kad mokesčio dydis nebus keičiamas. Jie jaučia didelį in-vestuotojų spaudimą: kelios didelės JAV kompanijos, dirbančios Airijo-je, griežtai įspėjo šalies vyriausybę, kad jei bus padidintas pelno mokes-čio tarifas, jos pasitrauks iš Airijos ir perkels savo fi lialus į kitas šalis. Tarp minėtų bendrovių yra tokie milžina, kaip „Microsoft“, „Bank of Ameri-ca“ ir kt. Kol kas neaišku, ar Airijai pavyks išsaugoti investuotojams pa-trauklų pelno mokesčio dydį.

Kas taps kita krizės auka?

Dabar analitikai suka galvas, ar Airija yra paskutinė ES šalis, kuriai bendrija ir TVF turėjo mesti bran-giai kainuojantį gelbėjimosi ratą. Nuogąstaujama, kad panaši situa-cija gali susiklostyti ir Portugalijo-je, kurios vyriausybė iki šiol neigia negalinti įveikti rimtų makroeko-nomikos problemų.

„ES gali savo jėgomis ištraukti iš fi nansų krizės duobės nedidelės ben-drijos šalis, tokias kaip Graikija, Ai-rija ar Portugalija. Tačiau jei į bėdą paklius tokios didelės šalys kaip Is-panija ar juo labiau Italija, joms pa-dėti būtų daug sunkiau“, – teigia vie-no didžiausių bankininkystės tinklų Europoje „UniCredit“ vyriausiasis fi nansų analitikas Aleksandras Ko-chas. Anot jo, daugelio turtingiausių Europos valstybių, visų pirma Vo-kietijos gyventojams jau seniai įgriso žinios, kad jų šalis vėl tampa donore ir gelbėja iš liūno kurios nors skur-desnės ES šalies ekonomiką.

Airijos gelbėjimas rūpi visai EuropaiEkonomikos augimo metais Keltų Tigru va-dintai Airijai dėl krizės prireikė didelės para-mos ir skausmingų fi nansinių injekcijų.

Nedarbas Airijoje pasiekė seniai nematytą 14 procentu ribą.image46.webshots.com nuotrauka

Dabar analitikai suka galvas, ar Airija yra paskutinė ES šalis, kuriai bendrija ir TVF turėjo mesti brangiai kainuojantį gelbėjimosi ratą.

2010 lapkričio 24 • Nr. 93 (9008)Valstiečių laikraštis6 Sportas

Tikslai. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei kitais metais Lietuvoje vyk-siančiame Europos čempionate kelia-mas tikslas žaisti fi nale. Tai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje pra-nešė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindau-gas Balčiūnas. Pirmąsias dvi vietas Europos čempionate užimsiančios rinktinės užtikrins tiesioginius ke-lialapius į 2012 metų Londono olim-pines žaidynes.

Pabaigtuvės. Sekmadienį Trakuo-se surengta iškilminga 2010 metų Lietuvos futbolo sezono uždarymo šventė, kurioje buvo apdovanoti ša-lies pirmenybių prizininkai. Šiais me-tais geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas šalies rinktinės ir Lodzės „Widzew“ (Lenkija) klubo puolėjas Darvydas Šernas. Geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku išrinktas Pa-nevėžio „Ekrano“ saugas Dominykas Galkevičius, geriausiu Lietuvoje žai-džiančiu jaunuoju (iki 21 metų) fut-bolininku – Pakruojo „Kruojos“ puo-lėjas Tadas Eliošius. Geriausiu Lietu-vos čempionato treneriu išrinktas A lygos pirmenybių bronzos medalių laimėtojo Vilniaus „Žalgirio“ strate-gas Igoris Pankratjevas.

Pripažinimas. 2012 metais trečia-sis Europos dviračių treko čempiona-tas vyks Panevėžyje, „Cido“ arenoje. Tai patvirtino Europos dviračių sporto sąjunga (UEC). Senojo žemyno pirme-nybės Lietuvoje vyks po Londono olim-pinių žaidynių – spalio pabaigoje arba lapkričio mėnesį. Europos čempionato rengimas kainuos apie 1 mln. litų. Lė-šas čempionatui skirs Kūno kultūros ir sporto departamentas, Panevėžio sa-vivaldybė ir rėmėjai. Pruškove (Lenkija) vykusiame Europos čempionate Lietu-vos dviratininkės iškovojo du sidabro ir vieną bronzos medalį. Kur vyks 2011 metų Europos dviračių treko čempio-natas, dar nėra nuspręsta.

Saugumas. Dakaro ralis Pietų Amerikoje bus rengiamas ir 2012 metais. Apie tai informavo varžybų direktorius Etjenas Lavinas. „Lieka-me Pietų Amerikos žemyne, kur visi ralio dalyviai gali jaustis saugūs“, – teigė E.Lavinas. Anot jo, nesant sau-gumo garantijų, grįžti į Afriką kol kas nėra galimybių. Nuo 2009 metų Da-karo ralis vyksta Argentinoje ir Čilėje. Gali būti, kad 2012 metais šios var-žybos vyks ir Brazilijoje, Paragvajuje bei Peru. 34-asis dykumų maratonas vyks 2011 metų sausio 1–16 dieno-mis Argentinoje ir Čilėje.

VL, Eltos inf.

Žinių sprintas

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

„Rimas Kurtinaitis buvo kur kas geresnis treneris nei abu jį pakei-tę užsieniečiai. Tai reikia atvirai pasakyti“, – prie tokios išvados priėjo Mykolo Romerio universi-teto docentas, krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas. Kad naujie-ji Vilniaus „Lietuvos ryto“ strate-gai neprilygsta dabar Rygos VEF komandoje dirbančiam lietuviui, specialisto nuomone, geriausiai parodo tas faktas, jog dauge-lis komandoje likusių krepšinin-kų pernai, R.Kurtinaičio treniruo-jami, žaidė geriau nei šį sezoną. Š.SAKALAUSKAS bando nustatyti „Lietuvos ryto“ nesėkmių diagno-zę bei prognozuoja, kiek toli gali žengti gerokai sustiprėjęs Kauno „Žalgiris“.

Neparengė komandos

„Lietuvos ryto“ treneris Alek-sandras Trifunovičius beveik po kiekvienų pralaimėtų rungtynių kartoja, kad jo auklėtiniai vis dar ieško, bet neranda nugalėtojų ko-mandos mentaliteto. Dėl to – pa-grindinės problemos. Kokios bė-dos, jūsų nuomone, kamuoja „Lietuvos rytą“?

(Atsidūsta) Mano galva, tų bėdų yra daug. Jau lapkričio pabaiga, tad komandos, nesvarbu, kokiame lygy-je žaistų (Eurolygoje, Lietuvos krep-šinio ar Nacionalinėje lygoje), šiuo metu turėtų rodyti, ką gali. Jeigu to nėra, bėdų tikrai yra.

Kaip aš suprantu, „Lietuvos ryto“ žaidimas galėtų strigti ginantis, puo-lant, nes keitėsi treneris. Gal tai ir ga-lima pateisinti, bet tuomet komanda turėtų bėgti greitai, šokti aukštai, būti fi ziškai stipri. O man krinta į akis, kad komanda yra pavargusi. Ji nėra greita, staigi, judri. Netenkina ko-mandos fi zinis parengimas.

Šarūnas Jasikevičius per rungtynes su „Žalgiriu“ buvo geriausias žaidėjas. Jeigu žmogus, kuris normaliai nesitre-niravo, be komandos – nuo birželio mėnesio, geriausiai atrodo iš visų, ma-nyčiau, yra negeras reiškinys. Žaidėjai, kurie dirbo su fi zinio parengimo trene-riais, atrodo blogiau negu žaidėjas, kuris neturėjo normalių treniruočių.

Antra vertus, man atrodo, kad pa-grindinė problema yra ne „nugalėto-jų mentalitetas“, o treneriai. Koman-dą palikęs Draženas Anzulovičius ir dabar dirbantis Aleksandras Trifuno-vičius nesugeba padaryti to, ką pada-rė R.Kurtinaitis. Jis kiekvieną žaidė-ją darė geresnį. Pernai geriau žaidė ir Igoris Miloševičius, ir Artūras Joman-tas, ir Martynas Gecevičius, ir Kena-nas Bajramovičius, ir Milkas Bjelica.

Matė stipriąsias puses

Ką R.Kurtinaitis darydavo ki-taip?

Manyčiau, kad jis paprasčiausiai geriau dirbo. Jis yra geresnis trene-ris. Jis ir žaidėjus individualiai geriau paruošdavo. Mokėdavo nustatyti jų stiprias ypatybes. Geriau juos ištre-niruodavo. Ir tie patys žaidėjai, kurie pernai gerai, netgi labai gerai žaidė, šiais metais žaidžia prastai.

Simui Buterlevičiui R.Kurtinaitis pernai leisdavo žaisti ir Eurolygos rungtynėse, nors ne kiekvienose. Po 3, po 5 minutes. Antroje sezono pusėje jis atkrintamųjų rungtynių etape viename mače žaidė 30 minučių. Jis gaudavo žaisti, o dabar nuo suolo nepakyla.

Matydamas tokius dalykus, kai žaidėjai prie vieno trenerio žaidžia gerai, o prie dviejų naujų trenerių

žaidžia prastai, darau išvadą, kad yra trenerių darbo brokas.

Neprilygsta greičiu

Paskutinėse Eurolygos rung-tynėse su Zagrebo „Cibona“ „Lie-tuvos rytas“ atrodė kaip niekada kovingas ir vieningas. Komanda suteikė vilčių ne tik sirgaliams. Žaidėjai patiko ir treneriui, kuris, regis, pirmą kartą po mačo šypso-josi. O po kelių dienų – katastrofa Kaune ir liūdesys trenerio veide. Kaip tai aiškinate?

Tose rungtynėse „Žalgiris“ tikrai gerai žaidė tris kėlinius. Šiuo metu Kauno komanda žaidžia gerai: krep-šininkai pelno lengvų taškų, greitai puola, pataiko iš toli, yra fi ziškai labai pajėgūs, judrūs. Jų agresyvi gynyba vienas prieš vieną. Jie ilgai spaudžia žmogų, kol jis priims kamuolį, o kai gauna, atakuoja, neleidžia varytis, kur nori. Tai rodo gerą fi zinę būklę ir gerą pasirengimą varžyboms.

O „Lietuvos rytas“, manau, ne-spėja su „Žalgiriu“ tokiu pat ritmu bėgti, nes krepšininkai fi ziškai nėra pajėgūs. Ir vėl norėčiau pakartoti, kad R.Kurtinaitis buvo kur kas pajėges-nis už abu jį pakeitusius trenerius. Tai reikia atvirai pasakyti. Neturė-tume atsargiai dairytis.

Š.Jasikevičiaus įtaka

Stovėjote prie „Lietuvos ryto“ vairo, kai jame daugiau kaip prieš dešimtmetį profesionalo karjerą pradėjo Š.Jasikevičius. Kaip ma-note, kokią įtaką šis žaidėjas gali dabar padaryti „Lietuvos rytui“?

Manau, kad jo įtaka bus tik tei-giama. Matėme, kad, vos jam atvy-kus, pagerėjo „Lietuvos ryto“ „kūno kalba“: žaidėjai jau bendrauja per rungtynes, komanda klijuojasi. Jo-nui Valančiūnui gerokai paprasčiau ir laisviau žaisti, kai aikštelėje yra Š.Jasikevičius.

Tai pasaulinės klasės žaidėjas. Neturėtume nusiminti, kad jo ne pati geriausia sportinė forma. Bet ir toks jis buvo geriausias žaidėjas antrose savo rungtynėse naujame klube. Ir tai liūdina, nes rodo, kad su kitais kažkaip ne taip buvo dir-bama.

Ar sutiktumėte, kad Š.Jasi kevičius gali labai prisidėti prie spartesnio jaunojo J.Valančiūno tobulėjimo?

Pasaulyje yra daug gerų žaidėjų. Bet yra vienetai, kurie kitus pada-ro geresnius. Š.Jasikevičius yra iš tų, kurie kitus padaro geresnius. Ma-nau, kad visi „Lietuvos ryto“ žaidėjai taps geresni treniruodamiesi ir žais-dami su juo.

Š.Jasikevičius sukuria situacijas, netempia žaidimo ant savęs, yra be galo atviras. O toks labai padeda ir įkvepia kitus. Jis yra krepšinio žaidi-mo kūrėjas. Tai įgimta, to nepasieksi vien tik treniruodamasis.

Laukia sunkus kelias

Kaip vertinate šio sezono „Žal-girio“ sudėtį?

„Žalgiris“ yra gerai sukomplek-tuotas. Atsitiktinė bet kurio žaidėjo trauma ar sveikatos sutrikimas ne-turėtų didelės įtakos, nes nuo suo-lo gali pakilti tokio pat lygio žaidė-jas. Matome, kad žalgiriečių treneris Acas Petrovičius varžybose išnaudoja mažiausiai 10 žaidėjų.

Treneriai pasirenka gerą taktiką, priima teisingus sprendimus, paren-gia pagrįstą žaidimo planą, nuspėja, kur silpna varžovo vieta, ir stengiasi tuos trūkumus išnaudoti.

Kiek toli Eurolygoje galėtų nu-eiti toks „Žalgiris“?

Džiugu, kad jie išvykoje nugalė-jo vieną Europos grandų – Ispanijos čempionus Vitorijos „Caja Laboral“ krepšininkus. Bet aš šiek tiek susilai-kyčiau nuo euforijos.

Yra du keliai. „Žalgiris“ primena Belgrado „Partizan“ praėjusį sezo-ną. Serbijos komanda kilo iki fi na-lo ketverto neturėdama labai ryš-kių žvaigždžių, todėl žaidėjų neslėgė spaudimas, kad jie turi pasiekti dide-lių aukštumų. „Žalgiris“ irgi stiprus kaip komanda, nors ypatingų Euro-pos ir pasaulio žvaigždžių joje nėra.

Bet žaidžia penki pasaulio bron-zos medalininkai.

Taip. Tačiau turiu omenyje to-kius žaidėjus kaip Š.Jasikevičius pastaruosius ketverius metus. Jeigu „Žalgiris“ tokių turėtų bent porą, manyčiau, kad galėtų žaisti fi nalo ketverte ir net fi nale. Dabar jie žai-džia tikrai gerai, bet vien to neuž-tenka. Vis dėlto prog nozuočiau fi -nalo ketvertą, bet kelias iki jo bus tikrai labai sunkus.

„Lietuvos ryto“ bėda – treneris

Š.Sakalauskas: „Kai žaidėjai prie vieno trenerio žaidžia gerai, o prie dviejų naujų trenerių – prastai, darau išvadą, kad yra trenerių darbo brokas.“

Martyno Vidzbelio nuotrauka

EPA-Eltos nuotrauka

Eltos nuotrauka

EPA-Eltos nuotrauka„Lietuvos ryto“ žaidėjai nespėja bėgti paskui geriau fi ziškai pasirengusius „Žalgirio“ krepšininkus. Eltos nuotrauka

Vytauto Landsbergio fon-do paskelbto mokinių ra-šinių konkurso „Vytautas Didysis. Žalgirio mūšis. Kokia reikšmė mums?“ pabaigtuvės vyko Kau-no Vytauto Didžiojo uni-versiteto (KVDU) „Rasos“ gimnazijoje.

Bernardas ŠaknysVL žurnalistas

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Kuo gyvena gimnazijos va-dovai, mokytojai, apie ką svajoja gimnazistai? Apie tai ir norėjome išgirsti ap-silankę Karmėlavoje.

Bernardas ŠaknysVL žurnalistas

15 psl.

Šiaudai, pjuvenos, gluos-niai, atliekos ir net žolė gali būti panaudota bio-kuro gamybai. Tačiau mūsų šalyje atsinaujinan-čios energijos potencialas neišnaudojamas.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Biokuro gamyba – vėžlio žingsniais

17 psl.

Rašinių konkurso pabaigtuvės Kauno VDU „Rasos“ gimnazijoje

Nužmogėjimas uniformos neturi

Jau penktus metus iš eilės trečiąjį lapkričio sekmadienį minima pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. Pri simindami keliuose žuvusius artimuosius, tądien žmonės neslėpė paniekos vadinamiesiems angelams sargams, kurie, įvykdę autoavariją, sprunka iš įvykio vietos palikdami nukentėjusiuosius mirti tiesiog pakelėje.

Šarūnas PreikšasVL žurnalistas

8 psl.

Prie pabėgėlių iš tėvynės nepritapo

Po ilgų emigracijos metų į Lietuvą grįžusi meno ko-lekcininkė savo gimtajam kraštui atvežė tūkstančius įvairių dailininkų kūrinių, tačiau iki šiol neatsiranda vietos šiai vertingai dova-nai įkurdinti.

Lilija ValatkienėVL žurnalistė

19 psl.

Tėviškės šviesa

Dėl valdžios sprendimų iš-mokas praradę Panevėžio rajono ūkininkai sulaukė malonės.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Valdininkų pagerintos žemės vėl tapo nenašios

Mūsų svetainėPrieblandos

Gimnazija kuria ateitį