Valstiečių laikraštis 2011 09 24

Download Valstiečių laikraštis 2011 09 24

Post on 29-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 09 24

TRANSCRIPT

<ul><li><p>2011 m. rugsjo 24 d., etadienis Nr. 76 (9095) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt</p><p> iandien VL su priedais:</p><p>etadienis Lietuvikos estrados riteris. </p><p>Taip daininink Aleks Leman, rugsj atventus 70-ies met ju-biliej, titulavo maikioji Zita Kel-mickait. Populiarus dainininkas nusipeln scenos veterano poilsio, taiau dar nesudjo ginkl, nors, tiesa, teturi vien puik bals.</p><p>Sodyba Norinij apdrausti savo </p><p>bst daugja po kiekvieno gam-tos lsmo audros, potvynio ar aibo, taiau kol kas nam draudi-mu yra pasirpin tik ketvirtadalis gyventoj.</p><p> iaurs Skandinavijoje ap-eldinti stogai turi imtamet is-torij. Taiau Lietuvoje ir Maojoje Lietuvoje taip pat bta panaios tradicijos.</p><p>Bii avilys Bitininkai nuo seno buvo lai-</p><p>komi dorais ir siningais. Taiau iandien kain ar visais kopinjan-iais med galima pasitikti? </p><p>Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt</p><p>Param varguoliams dalijantis Lietuvos Caritas ir Lietuvos Rau-donojo Kryiaus draugija kategori-</p><p>kai atsisako Maisto bankui mokti vadinamj maisto tvarkymo mokes-t. O Maisto banko vadovai tikina, kad neivengiamai naujovei priei-nasi tik saujel nepatenkintj.</p><p>Nukelta 3 p. f</p><p>Nemelioruojama dirbama em virsta neengiamais pelkynaisMelioratoriai ir kininkai jau skambina pavojaus varpais daugyb ems kio paskirties lauk sksta vandenyje ir jau tampa netinkami kininkauti.</p><p>Saulius Tvirbutas. Isamiau skaitykite 2 p. </p><p>Melioracijos prieirai ir remontui iki 2008 m. buvo skiriama 82 mln. Lt per metus. Per pastaruosius trejus metus i suma yra sumenkusi iki 28 mln. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka</p><p>Naujasis mokestis sukirino labdaros organizacijas</p><p>Ar pavyks nukirpti partij bambagysles?</p><p>Partijos iuo metu, atrodo, susi-rpinusios ne juokais. Tik pagalvo-kite, Prezident usimojo nukirpti jas maitinanias bambagysles i ko maitinsims, kaip gyvensime, juk ant nosies jau Seimo rinkimai. Tikra tiesa, netrukus prabus netgi popierins partijos.</p><p>irimiausias Europos empionatas istorijoje</p><p>2011-j Europos empiona-tas eis istorij kaip irimiausias krepinio vykis emyne. Taip tei-gia FIBA Europe. Tiesiogin fi nalo tarp Ispanijos ir Pranczijos rinkti-ni transliacij La Sexta kanalu stebjo 4,73 mln. ispan, arba 10 proc. vis alies gyventoj.</p><p>(Us. 170)</p><p>Apie tai 20 p. f Apie tai 4 p. f</p><p>Didiausios alyje labdar teikianios organizacijos pasijuto reketuojamos dl Maisto banko sumanyto maisto tvarkymo mokesio.</p><p>Treiadien VL su priedais:kinink iniosTviks viesaMoters pasaulis</p></li><li><p>2 2011 m. rugsjo 24 d. Nr. 76 (9095)Valstiei laikratis</p><p>Saulius TvirbutasVL urnalistas saulius.tvirbutas@valstietis.lt</p><p>Dvi i eils lietingos vasaros skandino ki laukus ir atne daugyb nuostoli. J bt buv gerokai maiau, jei laukai bt numelioruoti. Taiau pastaraisiais metais ir taip menkos los melio-racijai dar labiau majo. Specialis-tai sako, kad jei tokia padtis liks ir toliau, vliau sausinimo rengini sutvarkymas bus dar brangesnis, sumas dirbamos ems plotai, o melioracijos mons, jau dabar gyvenanios i kit darb, ilgainiui atsisakys specifi ns rangos.</p><p>Laukai sksta</p><p>Radvilikio rajone bulves auginan-ti Zina Staknien pasakojo, kad jos laukus lietingesnmis vasaromis da-nai apsemdavo ir dalis derliaus sup-davo. Kartais telkodavo tokios balos, kad nevaiuodavo kombainai ir bul-vs likdavo laukuose, kalbjo ki-nink. Viename i savo lauk patys sutvarkme melioracijos renginius ir jame net po pastarj lieting va-sar nepatiriame nuostoli. Taiau kitame lauke susidvj melioracijos renginiai eina per kaimyn em ir juos remontuoti reikt bendrai. O su jais kol kas bulvi augintojai nesusi-tar, todl ten po pastarj lieting vasar neiveng nuostoli.</p><p>Dl susidvjusios melioracijos rengini daugelio kinink laukai pavirsta tvenkiniais ir derlius prava. </p><p>iemet daugiau ar maiau nukent-jo dauguma darovi augintoj, lie-tus nuniokojo ir dal jav, raps der-liaus.</p><p>Pasvalio rajone apie 100 ha javais ir rapsais apsjantis Aurimas Garlaus-kas dl drgms kasmet prarasdavo apie 20 proc. derliaus. Pernai su kitais dviem kininkais jis kr asociacij ir gavo ES param remontuoti meliora-cijos renginius. kinink laukus in-vestuota apie 1 mln. Lt ES paramos ir 10 proc. j pai l. Anksiau apie </p><p>20 ha derliaus tekdavo palikti balose, o dabar slygos kininkauti geros, to-dl pastangos gauti ES param ir as-menins investicijos tikrai atsipirks, tvirtino emdirbys.</p><p>L nepakanka</p><p>Melioracijos prieirai ir remontui iki 2008 m. buvo skiriama 82 mln. Lt per metus. Per pastaruosius trejus metus i suma yra sumenkusi iki 28 mln. Lt. O specialist teigimu, tam reikt maiausiai 100 mln. Lt.</p><p>Situacij iek tiek gelbjo ES pa-rama, kuri galjo pretenduoti aso-ciacijas kr kininkai. I pradi tam buvo skirta 131 mln. Lt, paskui pavyko paramos sum padidinti dar 75 mln. Lt. Taiau ir dabar pagal turi-m paraik kiek papildomai reikt 86 mln. Lt. J tikimasi surinkti i kit nepanaudot paramos priemoni.</p><p>ems kio ministerijos Meliora-cijos ir biokuro skyriaus vedjas Vy-tautas Byla sak, kad alyje remontuo-ti reikia apie 17 tkst. km drenao, o melioracijos laukia 220 tkst. ha e-ms. Rpesi kelia ne tik susidv-jusi, apleist rengini renovacija, bet ir atnaujintj prieira, pasakojo V.Byla. Dabar tik gav param me-</p><p>lioracijai kininkai pareigoti 5 metus utikrinti ger drenao bkl. Kit priversti tai daryti nra teisini gali-mybi, nes renginiai priklauso vals-tybei, o ems plotai, per kuriuos jie nuvesti, daniausiai nedeklaruojami kaip emdirbio nuosavyb.</p><p>Pasak vedjo, vili gali teikti kuria-mos paramos programos pakrani ir lait prieirai. Silome, kad kinin-kai, tvarkantys palaites, tarp j ir me-</p><p>lioracijos tranjas, gaut 400500 Lt u ha imokas, kalbjo V.Byla. Tikims, kad melioracijos tvarky-mui bus numatyta paramos l ir po 2014 m.</p><p>Specialistai traukiasi</p><p>Lietuvoje veikia 60 melioracijos darbus galini atlikti moni. Taiau dauguma j jau seniai gyvena i kito-kios veiklos. Pasak Lietuvos meliora-cijos moni asociacijos pirmininko Kazio Sivickio, j veikloje melioraci-ja vidutinikai sudaro gal tik 8 proc. ios bendrovs dalyvauja gyvendi-nant statybos, aplinkos apsaugos ren-gini, vandentvarkos projektus, ai-kino K.Sivickis.</p><p>Jo teigimu, ES teikta parama pa-gelbjo tik tredaliui vis remontuo-tin melioracijos sistem. Asociacijos duomenimis, aktyviausiai ES parama pasinaudojo Pasvalio, Bir, Panev-io rajon kininkai.</p><p>Valstybs kasmet skiriami 28 mln. Lt tra aaros. J tikrai ne-pakanka ne tik remontuoti, bet ir 50 tkst. km ilgio drenao sistemai priirti ienauti, ikirsti kr-mus, tvirtino pirmininkas.</p><p>K.Sivickis perspjo, kad metams bgant melioracijos rengini tin-klas vis labiau dvisi ir j atnaujinti ateityje kainuos dar brangiau. Me-lioracijos mons jau seniai neperka daugiakaui kasimo main, kurios reikalingos tiesti drena, nes jos kai-nuoja milijon lit, o pagal dabartin darb apimt i technika vidutinikai panaudojama gal tik savait per me-tus, pasakojo jis.</p><p>Kol kas mons ilaiko senj tech-nika, bet metams bgant gali nelikti ir jos. Tada melioracijos atnaujinimas kainuos dar daugiau, nes nebus tech-nikos ir teks kviesti usienieius, mano K.Sivickis.</p><p>Aktualijos</p><p>Valstybs kasmet skiriami 28 mln. Lt tra aaros. J tikrai nepakanka ne tik remontuoti, bet ir 50 tkst. km ilgio drenao sistemai priirti ienauti, ikirsti krmus.</p><p>Nemelioruojama dirbama em virsta neengiamais pelkynais</p><p>Tiksinti bombaBronius Markauskas, ems kio rm vicepirmininkas</p><p>Gerai matau, kokia tragika situacija su-sidar pajryje po ios vasaros. Ir a ten turiu k, kurio dal pasiglem vanduo. Ten kitais metais jau nieko nebus. Su-prantu, kad melioracijos atnaujinimas labai brangus, bet dl lii kasmet pa-tiriama vis daugiau nuostoli, maja kininkauti tinkamos ems plotai. Tai tiksinti bomba ems kyje, ir btina iekoti ieities.</p><p>Melioracija btinaAudrius Petkevius, emtvarkos ir hidrotechnikos ininieri sjungos viceprezidentas</p><p>Lietuva yra tokioje klimato juostoje, ku-rioje lietaus prilyja daugiau nei igaruo-ja, todl naiam kininkavimui meliora-cija btina. Sausinimo rengini reikia 80 proc. alies dirbamos ems. Melio-ruotame sklype sulaukiama vidutinikai 20 proc. didesnio derliaus. Be abejo, to-kie ems kio paskirties sklypai turi ir didesn vert rinkoje.</p><p>73 proc.</p><p>22 proc.</p><p>5 proc.</p><p>Kaip vertinate Vyriausybs silym padidinti minimali </p><p>alg 50 lit?Tok klausim buvome pateik interneto </p><p>puslapyje valstietis.lt.</p><p>Blogai, i tokio menko padidinimo </p><p>niekam nebus naudos. </p><p>Gerai, realiai minimali alga </p><p>padids madaug trisdeimt lit vis </p><p>iek tiek daugiau. </p><p>Man tai neaktualu. </p><p>(Us. 608)</p><p>K.Sivickis perspjo, kad melioraci-jos rengini tinklas vis labiau dvi-si ir j atnaujinti ateityje kainuos dar brangiau. VL archyvo nuotrauka</p><p>alyje remontuoti reikia apie 17 tkst. km drenao, o melioracijos laukia 220 tkst. ha ems. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka</p></li><li><p>32011 m. rugsjo 24 d. Nr. 76 (9095)Valstiei laikratis</p><p>Mokest laiko nepriimtinu</p><p>Lietuvos katalik banyiai pri-klausantis Caritas teigia, kad ilgai truks bendradarbiavimas su Maisto banku gali bti visikai sustabdytas.</p><p>Caritas pasiprieino Maisto ban-ko siekiui labdaringoms organizaci-joms taikyti maisto tvarkymo mokest, kuris es reikalingas padengti sandli nuomos ir transportavimo ilaidas.</p><p>Maisto banko noras pasipelnyti i kit labdaros organizacij yra ne-priimtinas, paeidiantis solidarumo ir teisingumo principus, teig Ca-rito vadovas kunigas Robertas Gri-gas.</p><p>Caritas kasmet pasirpina apie 430 tkst. varguoli (apie 80 proc. nuo bendro skaiiaus), neatlygintinai dalija maisto produkt paketus.</p><p>Madaug 70 tkst. moni pare-mia Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugija, o 35 tkst. varging piliei pamaitina labdaros ir paramos fondas Maisto bankas, kuriam negendan-ius maisto produktus gyventojai pa-prastai suaukoja didiuosiuose preky-bos centruose Maxima, Iki ir kt.</p><p>Visos ios organizacijos pamaiti-na daugiau kaip pus milijono skurs-tanij. Dabar dl nustatyto maisto tvarkymo mokesio labiausiai nuken-ts varguoliai.</p><p>Labdar vainikuoja savanoryst</p><p>Lietuvos Caritas sitikins, kad socialinje veikloje negali bti joki komercini santyki.</p><p>Suprantu, kad Maisto bankas bando kaip nors kompensuoti maisto produkt sandliavimo ir kitas ilai-das, bet toks mginimas taikyti ko-mercinius santykius teikiant labdar mums yra visikai nepriimtinas, akcentavo R.Grigas.</p><p>Valstiei laikratis primena, kad Maisto bankas u atveamus besi-baigianio galiojimo maisto produk-tus i visuomenini organizacij, pa-dedani varguoliams, nuo liepos 1 d. renka 1112 cent u kilogram vadi-namj maisto tvarkymo mokest.</p><p>Maisto banko vadov Deiman-t ebrauskait tikino, es mokest atsisako mokti tik 34 organizacijos i 150, gaunani maisto produktus i Maisto banko Kauno samariei draugija, Lietuvos pagyvenusi mo-ni asociacija, Panevio Raudonojo Kryiaus draugija.</p><p>Taiau Valstiei laikratis i-siaikino, kad ne maiau nei Ca-rit is mokestis papiktino ir Lie-tuvos Raudonojo Kryiaus draugij (LRKD) antr pagal dyd organi-zacij, padedani sunkiai gyvenan-tiems pilieiams.</p><p>Koks dar gali bti mokestis, neva leidiantis tvarkyti maist. Tai visi-ka nesmon, kategorikai kalb-</p><p>jo LRKD pirmininkas Romualdas Konstantinas Dobrovolskis.</p><p>Pasak jo, labdaros teikimas, mais-to dalijimas ir socialin pagalba re-miasi savanorysts, o ne komerciniais principais.</p><p>Svarbiausia, kad mons dirba kaip savanoriai ir dar kakok mokes-t jie turi mokti? retorikai klaus R.K.Dorbrovolskis.</p><p>Gsdina antrja krizs banga</p><p>Anksiau D.ebrauskait teig, kad Maisto bankas negauna jokio fi nansavimo, o pinig reikia dega-lams, mokesiams u sandli, ku-riuose laikomi maisto produktai, nuom ir organizacijos darbuoto-j algoms. Pasak jos, nauj mokes-t teisinti buvo btina, nes socialiai </p><p>atsaking bendrovi paramos es jau nebepakanka.</p><p>Jos nuomone, pakartotina kriz dar labiau padidint varguoli gre-tas, todl ilaidos maistui dalyti ge-rokai iaugt.</p><p>I naujo mokesio Maisto bankas tikisi kasmet surinkti iki 80 tkst. Lt.</p><p>i suma padengt tik deimtadal ilaid, sak D.ebrauskait.</p><p>Prajusiais metais Maisto ban-kas idalijo 2 529 t maisto produkt u madaug 10,1 mln. Lt. Transpor-tavimo ir kitos ilaidos sudar apie 700 tkst. Lt.</p><p>Carito atsisakym mokti mais-to tvarkymo mokest Maisto ban-ko vadov D.ebrauskait pavadino kartakoiku.</p><p>Mgina didinti tak?</p><p>Paklausta, koki param Maisto bankas gauna i valstybs, jo vadov D.ebrauskait tikino, es gaunamos paramos nepakanka.</p><p>Tiktina, kad kitais metais 8090 proc. sumas Europos Bendrijos fi nansavimas pagal Maisto i inter-vencini atsarg tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims progra-m, todl didel dalis moni, dabar </p><p>gaunani param kruopomis ir ki-tais produktais, jos negaus, sak D.ebrauskait.</p><p>Per pastaruosius trejus metus pagal i program Maisto bankas gyven-tojams idalijo produkt madaug u 5 mln. Lt.</p><p>Taiau ios programos lyderis ne Maisto bankas. Lietuvos Caritas maisto produkt yra idalijs u 53,3 mln. Lt, o Lietuvos Raudonojo Kry-iaus draugija u 15,8 mln. Lt.</p><p>Visoms ioms organizacijoms, skaitant ir Maisto bank, ES kom-pensuoja 1 proc. ilaid nuo idalyt produkt verts.</p><p>U transportavimo, sandliavi-mo ir administracines ilaidas kom-pensuojama ir i valstybs biudeto. Rinkos reguliavimo agentra vien Maisto bankui per trejus metus kompensavo 85,8 tkst. Lt, todl sunkiai suvokiama, kodl Maisto bankas i labdaros organizacijos virsta elementaria komercini pas-laug teikja.</p><p>Fondui isilaikyti vis sunkiau</p><p>D.ebrauskait aikino, kad lab-daros ir paramos fondui Maisto bankas kiekvien mnes reikia apie 1 000 litr degal. ia dirba 140 sa-vanori, o darbo umokestis moka-mas 14 darbuotoj.</p><p>Uklupus ekonomikos krizei, pa-ramos gauname apie 25 proc. maiau, o maisto tvarkymo mokest rekomen-davo vesti ir Europos Bendrijos a-lys, tikino D.ebrauskait.</p><p>Paprayta patikslinti, kurios a-lys rekomendavo tai daryti, D.eb-rauskait kalbjo jau kitaip. mo-kest silo taikyti Europos Sjungos Maisto banko federacija, paai-kino D.ebrauskait.</p><p>Be kita ko, ji sitikinusi, kad mais-to tvarkymo mokesio istorija nepa-kenk Maisto banko dalykinei re-putacijai.</p><p>Taiau specialistai konstatuoja, kad Maisto bankas uima tik nedidel nios dal socialins paramos srityje. Fondas usiima maisto produkt su-rinkimu ir idalijimu, o po mokesio atsiradimo jau ir maisto produk-t perdavimu organizacijoms, kurios </p><p>maisto paketus pristato konkretiems varguoliams.</p><p>Dosniai fi nansuoja socialinius projektus</p><p>Socialins apsaugos ir darbo mi-nisterija (SADM) teigia, kad labdaros ir paramos fondas Maisto bankas nefi gruoja jokiuose SADM projek-tuose, o Caritas gauna gana dosn fi nansavim vairiuose projektuose.</p><p>Vilniaus arkivyskupijos Carito motinos ir vaiko globos namai u 106 tkst. Lt teikia socialin ir psichologi-n pagalb vienioms bei smurt paty-rusioms motinoms. 44 tkst. Lt Cari-tui skirti teikti pagalb prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms.</p><p>Klaipdos Marijos Taikos Ka-raliens parapijos Caritas u 9,42 tkst. Lt teikia psichosocialin pa-galb smurto aukoms, o savanorys-tei skatinti SADM Caritui iemet skyr i viso 40 tkst. Lt.</p><p>Aktualijos</p><p>Caritas pasiprieino Maisto banko siekiui labdaringoms organizacijoms taikyti vadinamj maisto tvarkymo mokest, kuris es reikalingas padengti sandli nuomos ir transportavimo ilaidas.</p><p>Tvark nustato patys sandorio dalyviaiRasa Virvilien, Valstybins mokesi inspekcijos Teiss departamento direktoriaus pavaduotoja</p><p>Atsiskaitymo tarp civilinio sandorio da-lyvi tvark nusistato patys sandorio dalyviai. Labdaro...</p></li></ul>