Valstiečių laikraštis 2011 09 24

Download Valstiečių laikraštis 2011 09 24

Post on 29-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 09 24

TRANSCRIPT

  • 2011 m. rugsjo 24 d., etadienis Nr. 76 (9095) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien VL su priedais:

    etadienis Lietuvikos estrados riteris.

    Taip daininink Aleks Leman, rugsj atventus 70-ies met ju-biliej, titulavo maikioji Zita Kel-mickait. Populiarus dainininkas nusipeln scenos veterano poilsio, taiau dar nesudjo ginkl, nors, tiesa, teturi vien puik bals.

    Sodyba Norinij apdrausti savo

    bst daugja po kiekvieno gam-tos lsmo audros, potvynio ar aibo, taiau kol kas nam draudi-mu yra pasirpin tik ketvirtadalis gyventoj.

    iaurs Skandinavijoje ap-eldinti stogai turi imtamet is-torij. Taiau Lietuvoje ir Maojoje Lietuvoje taip pat bta panaios tradicijos.

    Bii avilys Bitininkai nuo seno buvo lai-

    komi dorais ir siningais. Taiau iandien kain ar visais kopinjan-iais med galima pasitikti?

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Param varguoliams dalijantis Lietuvos Caritas ir Lietuvos Rau-donojo Kryiaus draugija kategori-

    kai atsisako Maisto bankui mokti vadinamj maisto tvarkymo mokes-t. O Maisto banko vadovai tikina, kad neivengiamai naujovei priei-nasi tik saujel nepatenkintj.

    Nukelta 3 p. f

    Nemelioruojama dirbama em virsta neengiamais pelkynaisMelioratoriai ir kininkai jau skambina pavojaus varpais daugyb ems kio paskirties lauk sksta vandenyje ir jau tampa netinkami kininkauti.

    Saulius Tvirbutas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Melioracijos prieirai ir remontui iki 2008 m. buvo skiriama 82 mln. Lt per metus. Per pastaruosius trejus metus i suma yra sumenkusi iki 28 mln. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Naujasis mokestis sukirino labdaros organizacijas

    Ar pavyks nukirpti partij bambagysles?

    Partijos iuo metu, atrodo, susi-rpinusios ne juokais. Tik pagalvo-kite, Prezident usimojo nukirpti jas maitinanias bambagysles i ko maitinsims, kaip gyvensime, juk ant nosies jau Seimo rinkimai. Tikra tiesa, netrukus prabus netgi popierins partijos.

    irimiausias Europos empionatas istorijoje

    2011-j Europos empiona-tas eis istorij kaip irimiausias krepinio vykis emyne. Taip tei-gia FIBA Europe. Tiesiogin fi nalo tarp Ispanijos ir Pranczijos rinkti-ni transliacij La Sexta kanalu stebjo 4,73 mln. ispan, arba 10 proc. vis alies gyventoj.

    (Us. 170)

    Apie tai 20 p. f Apie tai 4 p. f

    Didiausios alyje labdar teikianios organizacijos pasijuto reketuojamos dl Maisto banko sumanyto maisto tvarkymo mokesio.

    Treiadien VL su priedais:kinink iniosTviks viesaMoters pasaulis

  • 2 2011 m. rugsjo 24 d. Nr. 76 (9095)Valstiei laikratis

    Saulius TvirbutasVL urnalistas saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Dvi i eils lietingos vasaros skandino ki laukus ir atne daugyb nuostoli. J bt buv gerokai maiau, jei laukai bt numelioruoti. Taiau pastaraisiais metais ir taip menkos los melio-racijai dar labiau majo. Specialis-tai sako, kad jei tokia padtis liks ir toliau, vliau sausinimo rengini sutvarkymas bus dar brangesnis, sumas dirbamos ems plotai, o melioracijos mons, jau dabar gyvenanios i kit darb, ilgainiui atsisakys specifi ns rangos.

    Laukai sksta

    Radvilikio rajone bulves auginan-ti Zina Staknien pasakojo, kad jos laukus lietingesnmis vasaromis da-nai apsemdavo ir dalis derliaus sup-davo. Kartais telkodavo tokios balos, kad nevaiuodavo kombainai ir bul-vs likdavo laukuose, kalbjo ki-nink. Viename i savo lauk patys sutvarkme melioracijos renginius ir jame net po pastarj lieting va-sar nepatiriame nuostoli. Taiau kitame lauke susidvj melioracijos renginiai eina per kaimyn em ir juos remontuoti reikt bendrai. O su jais kol kas bulvi augintojai nesusi-tar, todl ten po pastarj lieting vasar neiveng nuostoli.

    Dl susidvjusios melioracijos rengini daugelio kinink laukai pavirsta tvenkiniais ir derlius prava.

    iemet daugiau ar maiau nukent-jo dauguma darovi augintoj, lie-tus nuniokojo ir dal jav, raps der-liaus.

    Pasvalio rajone apie 100 ha javais ir rapsais apsjantis Aurimas Garlaus-kas dl drgms kasmet prarasdavo apie 20 proc. derliaus. Pernai su kitais dviem kininkais jis kr asociacij ir gavo ES param remontuoti meliora-cijos renginius. kinink laukus in-vestuota apie 1 mln. Lt ES paramos ir 10 proc. j pai l. Anksiau apie

    20 ha derliaus tekdavo palikti balose, o dabar slygos kininkauti geros, to-dl pastangos gauti ES param ir as-menins investicijos tikrai atsipirks, tvirtino emdirbys.

    L nepakanka

    Melioracijos prieirai ir remontui iki 2008 m. buvo skiriama 82 mln. Lt per metus. Per pastaruosius trejus metus i suma yra sumenkusi iki 28 mln. Lt. O specialist teigimu, tam reikt maiausiai 100 mln. Lt.

    Situacij iek tiek gelbjo ES pa-rama, kuri galjo pretenduoti aso-ciacijas kr kininkai. I pradi tam buvo skirta 131 mln. Lt, paskui pavyko paramos sum padidinti dar 75 mln. Lt. Taiau ir dabar pagal turi-m paraik kiek papildomai reikt 86 mln. Lt. J tikimasi surinkti i kit nepanaudot paramos priemoni.

    ems kio ministerijos Meliora-cijos ir biokuro skyriaus vedjas Vy-tautas Byla sak, kad alyje remontuo-ti reikia apie 17 tkst. km drenao, o melioracijos laukia 220 tkst. ha e-ms. Rpesi kelia ne tik susidv-jusi, apleist rengini renovacija, bet ir atnaujintj prieira, pasakojo V.Byla. Dabar tik gav param me-

    lioracijai kininkai pareigoti 5 metus utikrinti ger drenao bkl. Kit priversti tai daryti nra teisini gali-mybi, nes renginiai priklauso vals-tybei, o ems plotai, per kuriuos jie nuvesti, daniausiai nedeklaruojami kaip emdirbio nuosavyb.

    Pasak vedjo, vili gali teikti kuria-mos paramos programos pakrani ir lait prieirai. Silome, kad kinin-kai, tvarkantys palaites, tarp j ir me-

    lioracijos tranjas, gaut 400500 Lt u ha imokas, kalbjo V.Byla. Tikims, kad melioracijos tvarky-mui bus numatyta paramos l ir po 2014 m.

    Specialistai traukiasi

    Lietuvoje veikia 60 melioracijos darbus galini atlikti moni. Taiau dauguma j jau seniai gyvena i kito-kios veiklos. Pasak Lietuvos meliora-cijos moni asociacijos pirmininko Kazio Sivickio, j veikloje melioraci-ja vidutinikai sudaro gal tik 8 proc. ios bendrovs dalyvauja gyvendi-nant statybos, aplinkos apsaugos ren-gini, vandentvarkos projektus, ai-kino K.Sivickis.

    Jo teigimu, ES teikta parama pa-gelbjo tik tredaliui vis remontuo-tin melioracijos sistem. Asociacijos duomenimis, aktyviausiai ES parama pasinaudojo Pasvalio, Bir, Panev-io rajon kininkai.

    Valstybs kasmet skiriami 28 mln. Lt tra aaros. J tikrai ne-pakanka ne tik remontuoti, bet ir 50 tkst. km ilgio drenao sistemai priirti ienauti, ikirsti kr-mus, tvirtino pirmininkas.

    K.Sivickis perspjo, kad metams bgant melioracijos rengini tin-klas vis labiau dvisi ir j atnaujinti ateityje kainuos dar brangiau. Me-lioracijos mons jau seniai neperka daugiakaui kasimo main, kurios reikalingos tiesti drena, nes jos kai-nuoja milijon lit, o pagal dabartin darb apimt i technika vidutinikai panaudojama gal tik savait per me-tus, pasakojo jis.

    Kol kas mons ilaiko senj tech-nika, bet metams bgant gali nelikti ir jos. Tada melioracijos atnaujinimas kainuos dar daugiau, nes nebus tech-nikos ir teks kviesti usienieius, mano K.Sivickis.

    Aktualijos

    Valstybs kasmet skiriami 28 mln. Lt tra aaros. J tikrai nepakanka ne tik remontuoti, bet ir 50 tkst. km ilgio drenao sistemai priirti ienauti, ikirsti krmus.

    Nemelioruojama dirbama em virsta neengiamais pelkynais

    Tiksinti bombaBronius Markauskas, ems kio rm vicepirmininkas

    Gerai matau, kokia tragika situacija su-sidar pajryje po ios vasaros. Ir a ten turiu k, kurio dal pasiglem vanduo. Ten kitais metais jau nieko nebus. Su-prantu, kad melioracijos atnaujinimas labai brangus, bet dl lii kasmet pa-tiriama vis daugiau nuostoli, maja kininkauti tinkamos ems plotai. Tai tiksinti bomba ems kyje, ir btina iekoti ieities.

    Melioracija btinaAudrius Petkevius, emtvarkos ir hidrotechnikos ininieri sjungos viceprezidentas

    Lietuva yra tokioje klimato juostoje, ku-rioje lietaus prilyja daugiau nei igaruo-ja, todl naiam kininkavimui meliora-cija btina. Sausinimo rengini reikia 80 proc. alies dirbamos ems. Melio-ruotame sklype sulaukiama vidutinikai 20 proc. didesnio derliaus. Be abejo, to-kie ems kio paskirties sklypai turi ir didesn vert rinkoje.

    73 proc.

    22 proc.

    5 proc.

    Kaip vertinate Vyriausybs silym padidinti minimali

    alg 50 lit?Tok klausim buvome pateik interneto

    puslapyje valstietis.lt.

    Blogai, i tokio menko padidinimo

    niekam nebus naudos.

    Gerai, realiai minimali alga

    padids madaug trisdeimt lit vis

    iek tiek daugiau.

    Man tai neaktualu.

    (Us. 608)

    K.Sivickis perspjo, kad melioraci-jos rengini tinklas vis labiau dvi-si ir j atnaujinti ateityje kainuos dar brangiau. VL archyvo nuotrauka

    alyje remontuoti reikia apie 17 tkst. km drenao, o melioracijos laukia 220 tkst. ha ems. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • 32011 m. rugsjo 24 d. Nr. 76 (9095)Valstiei laikratis

    Mokest laiko nepriimtinu

    Lietuvos katalik banyiai pri-klausantis Caritas teigia, kad ilgai truks bendradarbiavimas su Maisto banku gali bti visikai sustabdytas.

    Caritas pasiprieino Maisto ban-ko siekiui labdaringoms organizaci-joms taikyti maisto tvarkymo mokest, kuris es reikalingas padengti sandli nuomos ir transportavimo ilaidas.

    Maisto banko noras pasipelnyti i kit labdaros organizacij yra ne-priimtinas, paeidiantis solidarumo ir teisingumo principus, teig Ca-rito vadovas kunigas Robertas Gri-gas.

    Caritas kasmet pasirpina apie 430 tkst. varguoli (apie 80 proc. nuo bendro skaiiaus), neatlygintinai dalija maisto produkt paketus.

    Madaug 70 tkst. moni pare-mia Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugija, o 35 tkst. varging piliei pamaitina labdaros ir paramos fondas Maisto bankas, kuriam negendan-ius maisto produktus gyventojai pa-prastai suaukoja didiuosiuose preky-bos centruose Maxima, Iki