Valstiei laikratis 2011 02 12

Download Valstiei laikratis 2011 02 12

Post on 17-Mar-2016

223 views

Category:

Documents

1 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 02 12

TRANSCRIPT

  • Susapnuota taupymo politika

    etadienis Estrados primadona Birut

    Petrikyt kur laik buvo panirusi verslo rpesius. Dabar vl aktyviai koncertuoja, netrukus pasirodys ir TV projekte vaigdi duetai.

    Sodyba

    Lauke dar gali baltuoti snie-gas, o rpestingas eimininkas iltadaryje jau sodina daigus, sja ankstyvsias daroves.

    Kaimo viesuole vadinama senol neibarst artimus mones ir protvius menani daikt.

    Sveikata

    iemos maudyni mgjams alta nebna. Didiausi malonu-m sveikuoliai patiria okdami le-din vanden spaudiant altukui.

    Mokslas apie priklausomyb nuo narkotik vis daniau pristato smegen tyrimus ir keiia visuo-menje paplitusi nuomon, kad i priklausomyb atsiranda tik dl mogaus silpnavalikumo ir mo-ralinio nuosmukio.

    iandien VL su priedu

    2011 m. vasario 12 d., etadienis Nr. 12 (9031) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Varguoli ministrui paraginus taupyti dotacijas socialinms imokoms ir kompensacijoms, ministerijose ir valstybs staigose neyktima solidi priemok u padidint darbo krv.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Pastaraisiais metais al vis la-biau niokoja audros, potvyniai, litys, krua. Draudikai skaiiuoja vis gausesn j padarom al, o klimatologai spja, kad stichijos ls ir ateityje.

    i savait prausi audra vert medius, pl stogus, nu-griov vandentiekio bokt, be elektros paliko tkstanius gy-ventoj. Kauno ir Jonavos rajo-nuose Neries pakrants gyvento-jai baiminasi, kad nepasikartot prajusi met potvynis, nema-ai sklyp ten buvo apsemta ir i savait.

    Nukelta 3 p. f(Us. 36)

    Gamta gniauia rstybs kumt

    Ne angelai valstyb kuria

    Tomas ernas mano, kad turi praeiti daug laiko, kol imoksime ne tik savo nam apsitverti, bet ir rpintis valstybe. Taip kilo idja kurti Vasario 16-osios klub.

    Apie tai 6 p. f Apie tai 22 p. f

    Pedagog keiksnojamo ministro G.Steponaviiaus mnesin alga siekia 10 tkst. Lt ir beveik prilygsta premjero A.Kubiliaus darbo umokesiui.Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Nevykusios medicinos sistemos aukos

    Seimo Sveikatos reikal komi-teto teigimu, usien jau ivyko nuo 5 iki 7 proc. Lietuvos gydy-toj. Skaiiai veria sunerimti. K jie reikia ms aliai?

    Nijol PetroitVL urnalist, nijole.petrosiute@valstietis.ltSaulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Kitas VL numeris ieis etadien, vasario 19 d.

  • 2 Aktualijos 2011 m. vasario 12 d. Nr. 12 (9031)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    imtai tkstani Lietuvos pilie-i vis dar stoviniuoja prie maisto dalybos punkt, o Vyriausybei ir jai pavaldioms monms kriz, atro-do, jau baigsi. J vadovams dar-bo umokestis, kaip rodo ofi cials duomenys, pernai didjo ir ada dar didti.

    Pasakikos algos nemaja

    Valstybiniame sektoriuje dirbti ne-apsimoka. Neapsimoka dirbti net u niekingus 5 tkst. lit. valstybin sektori, kai alga yra 5 tkst. lit, pa-puola arba beproiai, arba vagys, taip neseniai iniasklaidai kalbjo su-sisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis.

    Tada Vyriausyb, save vadinanti taupania, atskiru nutarimu susie-jo stambi valstybs kontroliuojam bendrovi vadovaujanio personalo atlyginimus su vidutiniu statistiniu darbo umokesiu. Pastarasis siekia 2 081 Lt.

    Vyriausyb susiejo moni vadov algas su bendrovi rezultatais ir kartu su priedais j darbo umokestis netu-rt viryti 12 tkst. lit, Valstiei laikraiui aikino Vyriausybs kanc-leris Deividas Matulionis.

    Taip jiems ir reikia, nes, pavyz-diui, Lietuvos geleinkeli gene-ralinio direktoriaus Stasio Dailydkos alga 2010 m. paskutin ketvirt siek 13 484 lit per mnes, o emesni padalini vadov atlygiai 10,611,8 tkst. lit. S.Dailydkos alga IV ketvir-t, palyginti su I ketviriu, padidjo 16 proc. Klaipdos uosto vadovo Eu-genijaus Gentvilo udarbis 2010 m. pabaigoje siek 9 495 litus. Apie tau-pym valstybs monse kalbti bt juokinga, nes ir kriziniais 2010 m. va-dovaujanio personalo darbo umo-kestis didjo.

    Energetikai neatvirauja

    ilumos tiekimo bendrovs, kuri sskaitomis piktinasi gyventojai, skel-bia savo veiklos snaudas, bet jos ne-nurodo, kokio dydio algas gauna j

    vadovai. Tokios bendrovs kaip Li-tesko yra privaios, todl nepareigo-tos atsiskaityti visuomenei.

    Kas kita valstybins mons, bet ir jos tik kai kurios nurodo atlyginim dydius. Antai po elektros skirstymo bendrovi VST ir RST sujungimo atsiradusi Lesto, kuri tarsi visapu-sikai priklauso valstybei, toki duo-men neskelbia.

    Valstybin energetikos inspekcija nurodo sekretors, vyresnij specia-list alg dydius, bet nutyli, kiek u-dirba ios inspekcijos vadovai. Gali-ma spti, kad jie udirba daugiau nei niekingus 5 tkst. lit, nes ios ins-pekcijos skyri vedj atlyginim vi-durkis sudaro 4 149 Lt.

    Rekordine galima laikyti Ignali-nos atomins elektrins generalinio direktoriaus Osvaldo iukio alg, kuri didesn u Prezidents ir suda-

    ro 26 412 Lt per mnes. emesni IAE vadov atlygiai siekia nuo 7,5 iki beveik 12 tkst. Lt.

    Skaii dlion

    Premjeras Andrius Kubilius pa-sako tik dal tiesos apie taupym, nes i tikrj daugelyje ministerij kai kuriems auktiems pareignams algos 2010 m. buvo vis didinamos. Antai pedagog keiksnojamo minis-tro Gintaro Steponaviiaus mnesin alga siekia 10 tkst. Lt ir beveik pri-lygsta premjero A.Kubiliaus darbo umokesiui.

    Atrodo, kad ekonomikos kriz bai-gsi vadinamajam varguoli ministrui (socialins apsaugos ir darbo) Dona-tui Jankauskui, kuris 2010 m. pasku-tin ketvirt udirbo 9 248 Lt, nors dar prajusi met pradioje gaudavo 9 189 Lt. Viceministrai ioje ministe-rijoje udirba daugiau nei niekingus 5 tkst. lit (vidurkis 5 963 Lt). Per 2010 m. socialins apsaugos ir darbo viceministrams algos didjo daugiau nei 400 Lt.

    Per vienus metus didjo kult-ros viceministr atlyginimai nuo 5 862 Lt (2009 m.) iki 6 971 Lt (2010 m.), taip pat energetikos vi-ceministr darbo umokestis nuo 6 269 Lt (2009 m.) iki 7 612 Lt (2010 m. IV ketvirt).

    vietimo ir mokslo ministerijo-je 2010 m. apskritai beveik visiems valstybs tarnautojams (po kelias-deimt lit ir daugiau) didjo darbo umokestis.

    Gali bti, kad A.Kubilius taupy-m sieja su per ministerijose pra-usia valstybs tarnautoj atleidi-mo banga, o ne realiai sumaintais atlyginimais.

    alia algos priemokos

    Seimo narys Andrius edius jau dvejus metus domisi, kaip kinta mi-

    nisterij ir joms pavaldi staig darbuotoj atlyginimai.

    Ministerijose kasmet atlygini-mai yra didinami kelis kartus per metus ir ta situacija piktina, tei-g A.edius. Be atlyginim ir j pried, kuri sumainimu giriamasi, yra ir kita paslpta darbo umokes-io dalis, kuri ofi cialiai neafi uoja-ma. Tai danai atlyginimo dydio priemokos, kurios mokamos u neva didel darbo krv.

    ios priemokos labai populia-rios Energetikos ministerijoje. Jos sudaro nuo 30 iki 100 proc. Va-dovai gauna 100 proc. atlyginimo dydio priemokas, o j pavaduoto-jai iek tiek maesnes, pasakojo A.edius.

    Parlamentar piktina ir tai, kad alyje veikia daugyb valstybs mo-ni ir staig, kurios neaiku, kuo usiima. Pavyzdiui, V Energe-tikos agentra visikai dubliuo-ja Energetikos ministerijos veik-l, bet jos vadovai gauna 1012 tkst. Lt atlyginimus, piktinosi A.edius.

    Pasil taupyti nuskriaudiant varguolius

    Kaip reaguoti gyventojams, kai ministerij vadovybei atlyginimai di-dja, o socialiai remtin moni ra-tas pleiasi?

    Vien 2010-j pradioje paramos maistu pagal Maisto i intervencini atsarg program Lietuvoje sulauk 438 tkst. moni, o i met iva-karse toki moni buvo beveik 100 tkst. daugiau 534 tkst. lietuvi.

    ie metai teigiam permain ne-ada. Skaiiuojama, kad vien sociali-nms imokoms pinig prireiks 2,5 karto daugiau nei 2009-aisiais.

    2009 m. ilaidos socialinms imo-koms i valstybs biudeto savival-dybms sudar 324,097 mln. lit, o 2011 m. jau prireiks beveik 800 mln. Lt (796,92 mln. Lt).

    Matydamas tokius skaiius so-cialins apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas paskelb netikti-n raginim savivaldybms: taupyti i valstybs biudeto socialinms i-mokoms skiriamas dotacijas (tai yra 4 proc. administravimui skirt eilut) ir taip paremti itin nedidelius atlygi-nimus gaunanius socialinius darbuo-tojus. Pastarj algos danai nesiekia n 1 tkst. Lt.

    Numatoma skirti nemaus priedus

    Galbt Lietuvoje i ties atlygini-mai ministerijose per mai ir profesio-nals specialistai isilakstys?

    Labai domus klausimas, nes jei paskaitysi Lietuvos spaud, tai, atvirkiai, valstybs tarnautojai per gerai gyvena, stebjosi klausimu Vy-riausybs kancleris D.Matulionis. Patys inote, kad 20092010 m. at-lyginimai valstybs tarnyboje gerokai sumajo (vidurkis 10 proc.), o auk-tas pareigas uimanij net iki 28

    proc. Jeigu kas ir ieina i valstybs tarnybos, vadinasi, rinkoje atsiranda nauj darbo viet.

    Kancleris paaikino, kad kol kas neadama didinti tarnautoj atlygi-nim, bet rengiamasi priimti nauj Valstybs tarnybos statymo redakcij, kuria darbo umokestis gali padid-ti atsivelgiant tai, kiek darbuotojas parengs teiss akt ir panaiai. Nuo to priklausys ir aukiausi pareig-n algos.

    Dabar, be atlyginimo, darbuotojai u gerus darbo rezultatus bus skatina-

    mi iki 20 proc. dydio priedais, pri-dr D.Matulionis. Tik niekas kol kas negaljo pasakyti, kas ir kaip iemet paskatins skurstaniuosius.

    Absoliuts rekordai Lietuvos dujose

    Valstiei laikraiui atsakym apie administracijos atlyginimus pa-teik Lietuvos dujos. ios akcins bendrovs vadov atlyginimai pra-noksta bet kokias padorumo ribas.

    Bendrovs administracijos vado-vybei 2009 m. imokta 2,26 mln. Lt, arba vidutinikai po 452,9 tkst. Lt vienam administracijos vadovybs darbuotojui.

    Kitaip tariant, kiekvieno i penki Lietuvos duj vadov mnesin alga siekia 37,7 tkst. lit.

    Bendrov nedetalizuoja, kiek kon-kreiai gauna papraytas atsistatydinti mons generalinis direktorius Vikto-ras Valentukeviius, bet tiktina, kad jo alga didesn nei minti 37,7 tkst. Lt, mat prie administracijos vadovy-bs priskiriami ir keturi direktoriaus pavaduotojai.

    2010 m. duomenys bus skelbiami Konsoliduotajame metiniame prane-ime, kuris iuo metu rengiamas, tikino Lietuvos duj atstov spaudai Sigita Petrikonyt-Jurknien.

    2008 m. vadovai ia gaudavo vidu-tin 33,6 tkst. Lt atlyginim.

    Premjeras Andrius Kubilius pasako tik dal tiesos apie taupym, nes i tikrj daugelyje ministerij kai kuriems auktiems pareignams algos su priedais 2010 metais buvo vis dlto didinamos.

    Priemokos neskelbiamos?Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras

    Valstybini moni ir akcini bendrovi vadov algos susietos su rezultatais, tad 50 proc. atlyginimo dal sudaro nekinta-ma dalis, o likusi 50 proc. dalis yra kin-tama ir priklauso nuo darbo rezultat. Taip 2010 m. III ketvirt Klaipdos jr uosto ir Vilniaus tarptautinio oro uos-to vadov atlyginimai dl nevykdyt maksimali rezultat buvo sumaj. Ministerijos tarnautojams priemokos skiriamos. Kiek prisimenu, didiausios priemokos sudaro 40 proc. atlyginimo, o kodl jos vieai neskelbiamos, reikt pasiirti, ar nra koki nors statymo sprag, trukdani j paskelbim. Tur-bt priemok dydis neskelbiamas.

    Veidmainyst tsiasiJulius Veselka, Seimo narys

    Sjdio laikais visa tauta kovojo prie privilegijas, kuriomis naudojosi tuo-met nomenklatrin valdia. Atrod, kad juos inaikin mes bsime venti. Bet, palyginti dabartins valdios pri-vilegijas su anuomeiais nomenkla-trininkais, kurie galdavo nemoka-mai pasdti pirtyje, tai tie sovietme-io valdininkai buvo vargai. Todl ta veidmainyst prie taut tsiasi nuo pat 1989 m. Dabar mes atimame pi-nigus i motin, pensinink ir atiduo-dame juos saviems. Ir visai nesvarbu, ar tie savi yra kvalifi kuoti, ar nekva-lifi kuoti. Kodl mons tyli? Graudu, taiau lietuvis toks kantrus, kad uuot i valdios pareikalavs atsakomybs, geriau pasikabins ant akos, nusiaus arba ivaiuos.

    Susapnuota taupymo politika

    Gyventojai sutrik Vyriausybs, ministerij darbuotoj atlyginimai didja, o socialiai remtin moni ratas pleiasi.Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

    Ar reikia Valdov rmams sutelkti

    valstybins reikms status?

    Taip

    Ne

    Neinau 7 proc.

    33 proc.

    60 proc.

  • 32011 m. vasario 12 d. Nr. 12 (9031)Valstiei laikratis Aktualijos

    Draudikai skelbia, kad imok dl gamtos stichij patirt al per pas-taruosius metus labai padaugjo, o pernai imokta rekordikai dide-l suma. Klimatologai nieko paguo-dianio neprognozuoja nemaloni ir pavojing pasaulinio atilimo pa-sekmi ms alis neivengs.

    Vjas siaub vis al

    Antradien teko prisiminti rugpj-io vtr, tik kart ji pra per vi-sus regionus: stipriausiai siautjo pa-jryje ir kiek apsilpusi pasiek rytinius regionus, kurie nukentjo maiau.

    Dl itin stipri vjo gsi ir su-kelt bang buvo udarytas Klaip-dos uostas, led sangrdos taranavo Nidos prieplauk, ivert ten vien ibint, kitus iard ir ive komu-nalininkai. Panevio rajone nuvirto vandentiekio boktas, tieks vanden

    pusimiui sodyb. Vilniuje Savano-ri prospekte nuo statomo pastato pairo betoniniai blokeliai ir apgadi-no 4 automobilius.

    Ugniagesiai gelbtojai uregistra-vo 96 vykius. Daugiausia praneim buvo dl nuvirtusi medi, nukritu-si stambi ak ant keli. Plyo sto-g skardos, virto reklaminiai stendai, balkono konstrukcijos, antenos, sak Priegaisrins apsaugos ir gel-bjimo departamento Visuomens informavimo ir analizs skyriaus vir-ininko pavaduotojas Donatas Gu-reviius.

    Dl nutraukt laid be elektros antradien liko 46 tkst. gyventoj. Tkstaniai sodyb tamsoje skendjo dar kelias dienas po audros.

    Skraidino bd su unimi ir konteiner

    Blugalio kaimo (iauli r.) gy-ventoj Timoni sodyboje vtra ant

    ono paguld keli imt metr il-gio medin tvor. Atrodo kaip po karo, lyg tankais bt pervaiav, juokavo eimininkai diaugdamiesi, kad vtra daugiau nuostoli nepadar. Timoniai dar pasakojo, kad paiups beveik piln iukli konteiner vjas nune j mik ir ivert. O greti-mame kaime bd su unimi kr-mus perkl.

    Kai kurie mediai virto ir po au-dros. Tytuvn (Kelms r.) gyventoja Aldona Paliulien pasakojo, kad kie-mo medis ant jos vos neugriuvo tre-iadienio ryt. Jau viskas buvo nuri-m, ijusi valgausi, ar kas neatsitiko, ir girdiu, kaip kakas keistai traka. iriu, medis ant mans jau virsta. Matyt, vjas lau, nes iaip sveikas buvo, kalbjo ji.

    Auktelks (iauli r.) kaimo gy-ventoja Irena Vasinauskait, antra-dienio ryt vaiavusi Raseinius per Kelm, pasakojo, kad mat, kaip v-jas kilsteljo priekyje vaiavusio au-tomobilio tempiam priekabl. O paskui j kudulkt ant ono ir apver-t, vaizdiai porino moteris.

    alos mastas didja

    Lietuvos draudimo Kelms sky-riaus al vertintojas Arvydas Pau-lauskis sako, kad labiau nukentjo nauj statyb statiniai. Senieji buvo statomi atsakingai, i tvirt media-g, mano jis. Sen stog vinys yra surdijusios, tarsi susilydiusios su mediu. Jei vinys naujos, o dar koks statybinink darbo brokas pasitaiko, tai vjas susivynioja vis stogo dang ritin ir neasi sau.

    I viso Lietuvos draudimas po antradienio uregistravo 270 pra-neim apie alas, mon rezervavo 500 tkst. Lt imokoms. Draudimo bendrovs ERGO Lietuva Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartaviiaus teigimu, dl pa-tirt nuostoli daugiausia praneim sulaukta i Klaipdos, iluts, Aly-

    taus, Kauno, Vilniaus, Teli. Bendro-v prognozuoja, kad imokoms reiks skirti 300 tkst. Lt.

    Lietuvos draudimas skaiiuoja, kad pernai gamtos stichij gyvento-jams padaryti nuostoliai, palyginti su 2009 m., padidjo 5 kartus ir siek 7 mln. Lt. kinink turtui gamta pernai padar beveik 4 kartus dau-giau nuostoli, tiek pat daugiau alos patyr ir mons. Turt niokojo au-dros, litys, potvyniai ir kruos.

    Gerokai padaugjo alos dl aibo ikrov ir sniego slgio, pernai draudi-kams teko atlyginti alas ir dl nuo-liau bei panai nelaimi, kuri anksiau pasitaikydavo itin retai, konstatavo Lietuvos draudimo Draudimo rizikos ir al departamen-to direktorius Julius Kondratas.

    Bijo potvynio

    iais metais labai ankstyvas potvy-nis pamaryje. Ten apsemta keliolika keli. Neries vanduo jau buvo aps-ms kelias Jonavos rajono sodinink bendrijas. I ten atplaukusios ir prie ups sal susitelkusios led sangrdos dabar baugina Kauno rajono Radiki gyvenviets mones.

    Per Radikius tekantis Lapiens upelis jau patvino, nes jo intak Ner utvr ledai, jau apsemtos 7 sody-bos, pasakojo Radiki bendruome-ns pirmininkas Vaclovas Snilaitis. Tarp apsemtj yra ir mano namas. Rsyje vanduo sugadino elektros ins-taliacij, neveikia ildymo katilas.

    Hidrologai guodia, kad ledai Ne-ryje nestori ir tokio potvynio, koks buvo pernai Radikiuose, pavasa-r neturt bti. Bet tai nenuramino moni. Led kalnai upje sudaro tikra utvank, o lant ji tik tvirt-ja, todl pavasar pakilus vandens ly-giui vl galime nukentti nuo didelio potvynio, bgtavo V.Snilaitis. Anksiau Kauno rajono valdios pra-me nukasti i sna susidariusias salas upje, bet ms neigirdo.

    Pernai gamtos stichij gyventojams padaryti nuostoliai, palyginti su 2009 m., padidjo 5 kartus, iemet gali bti dar didesni.

    Globalus klimato atilimas ada bdArnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedjas, profesorius

    Dl globalaus atilimo, tirpstani le-dyn keiiasi oro ir vandens cirkulia-cijos. ilta atmosfera kaupia didesnius drg ms kiekius, o tai yra palanki terp ciklonams susidaryti. Dl to gausja ir ypating klimato reikini, pavyzdiui, vienur iema neprastai ilta, kitur labai alta.Palyginti su prie 3040 met buvusiu klimatu, dabar dvigubai padanjo eks-tremali atvej, kai vasaromis tempe-ratra pakyla aukiau 30 laipsni, o iem nukrenta iki 25 laipsni alio, didel sausr, stipri vj, gausi kritu-li, potvyni tikimyb.

    Gali bti didesnis u daugiamet vidurkAleksandras Kajutis, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus virininkas

    Nemaai sniego jau nutirpo, taiau liko dar gana daug, ir jis yra vandeningesnis nei prastai. O jei gausiau pasnigs, pava-sar vandens kiekis sausumoje dar padi-ds, todl tiktina, kad pamario potvy-niai bus didesni u daugiamet vidurk.Pernai pirm kart toks didelis Neries potvynis uklupo Kauno rajon. Taip at-sitiko dl rekordikai storos ledo dangos. Dabar ten irgi susidar lyi sangrdos, bet j storis yra 818 cm, jos daug smul-kesns nei prajus pavasar, dl to up taip smarkiai nepatvins.

    al vis daugjaAndrius Romanovskis, Lietuvos draudik asociacijos direktorius

    Po i savait siautusios audros alies draudimo kompanijos rezervavo apie milijon lit. inant, kad draudiasi ne-daug gyventoj, tikrieji stichijos nuosto-liai yra daug didesni. Pastaruoju metu dl gamtos stichij labai padaugjo patiriam al. Taiau turto draudi-mo kainos neturt kilti rinkoje labai didel konkurencija ir ji tik dids, nes ateina dar vienas stambus draudikas. Antra vertus, imokos gamtos padary-ta alai kompensuoti nra didel nata bendrovms.

    Gamta gniauia rstybs kumt

    Hidrologai guodia, kad tokio potvynio, koks buvo pernai kai kuriose Lietuvos vietovse, pavasar neturt bti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    e Atkelta i 1 p.

    Priepilnis.Saul teka 7.48, leidiasi 17.19.

    Rytoj Poryt

    Prajusi nakt ciklonas pamau trauksi i ms krat, todl iandien iaurs, iaurs vakar vjas bus jau kiek ramesnis. Vakariniuose rajonuose tarp debes atsiras vis daugiau pragiedruli, o Ryt Lietuvoje turt trumpai pasnigti. dienojus termometrai rodys 38 laipsnius alio.

    Nusistovjus iaurs vakar vjui i auktesni platum veris altas oras. Sekmadienio nakt sniego tikimyb bus nedidel, o temperatra nukris iki 914, kai kur net iki 18 laipsni alio. Dienos metu debes iek tiek padaugs, vietomis trumpai pasnyguriuos. Termometrai rodys 38 laipsnius alio, iaurs rytiniuose rajonuose isilaikys 10 laipsni altis. Pirmomis kitos savaits dienomis Lietuva pateks labai altame ore susidariusio anticiklono tak. Dangumi plauks pa-vieniai debesys. ymesnio sniego nebus. Nestiprus vjas ps i iaurs, iaurs ryt. Tempera-tra naktimis kris iki 1419, vietomis net iki 24 laipsni emiau nulio, o dienomis altis iek tiek atlgs, ir temperatra svyruos tarp 914 laipsni alio. iemikai alti, bet gras ir rams orai turt ilikti ir antroje kitos savaits pusje.

    iandienOrai

    Margarita Kirkliauskait

    Dien: -3 -8

    Nakt: -2 +3

    Dien: -3 -8 Dien: -9 -14

    Nakt: -14 -19Nakt: -9 -14

    Vjas lau medius, pl stog dang. Eltos nuotrauka

    (Us. 83)

  • 4 Komentarai 2011 m. vasario 12 d. Nr. 12 (9031)Valstiei laikratis

    Dabartinis ms gyvenimas yra pilnas abejotin ties, kurias suku-ria mogus ir kurios danai nea ne vies, bet tams, kurios ne ilaisvi-na mog, bet pavergia. Dekalogo nepaisantieji sukr savo ties, kad pradtas, bet dar negims mogus yra nebe mogus, tik daiktas, su ku-riuo galima laisvai elgtis, net legaliai imesti konteiner. Hitleris sukr savo ties, kad arij ras iskirtin ir jos labui galima paaukoti milijo-nus kit rasi bei tautybi niekuo nekalt moni.

    Per televizij danai transliuoja-mi debatai aktualiais klausimais, o irovams suteikiama teis palaiky-ti vien ar kit nuomon. Gavusieji bals daugum laikomi teisiais. Tai pavojingas aidimas. mons pri-pratinami priimti nuomones kaip ties. I tikrj daugumos priimta tiesa nebtinai turi bti tiesa. Tokia tiesa gali bti pats pavojingiausias, mog pavergiantis melas.

    mogus savo pastangomis ir protu gali priartti prie tiesos, jeigu tik ieko jos nesavanaudikai. Ta-iau i fi losofi jos istorijos inome apie mogaus klystkelius, kuriuos jis ivaikioja, bandydamas painti save ir pasaul.

    Dievo Apreikimas, kur turime ventajame Rate, yra nepalyginti aukiau u visas moni sukurtas nuomones ir tiesas. Todl mes ne-diskutuojame, ar reikia laikytis De-

    kalogo. J priimame kaip negini-jam ties. Ant jos, kaip pagrindo, kuriame eimos ir visuomens gyve-nim, ir jis atlaiko ibandymus. O kai mginama Dekalog pakeisti savais statymais, savomis tiesomis, tuomet i mogaus statybos lieka griuvsiai. Atmesdama Dekalog ir vietoj jo rinkdamasi moni nuomones, da-bartin Europa eina susinaikinimo keliu, uleisdama savo erdv tiems, kurie laikosi prigimtinio statymo.

    Jzus Kristus ne tik paskelb ess pasaulio viesa, panaiai jis kalbjo ir apie savo sekjus: Js pasau-lio viesa. Taip tevieia ir js viesa moni akivaizdoje, kad jie matyt js gerus darbus ir lovint js Tv danguje (Mt 5, 1416).

    Mes turime viesti ne savo vie-sa, bet bandyti, kad ir netobulai, atspindti dievikj vies. Turi viesti ms geri darbai ir ms ne-savanaudika meil. Jzus Kristus paliko savo mokiniams testamen-t: Tai mano sakymas, kad vienas kit myltumte, kaip a jus myl-jau. Js bsite mano draugai,

    jei darysite, k jums sakau ( Jn 15, 1214).

    Vasario 5 d. Rudaminoje ir Laz-dijuose ikilmingai buvo pamintas prie 25 metus uvs kunigas Juo-zas Zdebskis. is kunigas savo gy-venime band kuo tobuliau vykdyti Kristaus meils sakym. Jis neieko-jo pigaus populiarumo, kaip kartais jo ieko dvasins gelms stokojan-tieji kunigai, bet myljo visus, net ir tuos, kurie bdavo vis atstumti

    ir paeminti. Jis net kelyje surasto girtuoklio nepalikdavo, pasirpinda-vo, kad jam neatsitikt kas nors blo-go. Anuomet, kai buvo draudiama vaikus ruoti Pirmajai Komunijai, is kunigas net du kartus buvo nu-teistas u j katekizacij. Jis rizika-vo laisve, nes norjo tobulai vykdyti Dievo meils sakym. Todl teisme kalbjo: Dievo reikia klausyti labiau nei moni.

    Apie tai, kad privalome vies-ti Dievo viesa, dar gerokai prie Krist sak pranaas Izaijas: Da-lytis su alkstaniu savo duona, pri-globti varg ir benam, aprengti, k pamaius, nuog, neatsukti nugaros saviesiems. Tada tartum aura ute-ks tavo viesa. Kai... nedarai skriaudos, ko blogo nekalbi, paduodi alkstaniam duonos, palengvini var-guolio gyvenim, tada tavoji viesa uteks tamsoje (Iz 58, 710).

    Taigi ms viesa yra ms geri darbai. Banyia tik perduoda mums Dievo kvietim bti pasaulio viesa. Tada kiekvienas laisvai apsi-sprendia, kaip atsilieps kvieti-m: vies ar skleis tams. Matome, kaip daugelis keikia dabartin tam-s ir nenori suvokti, kad ne keikti reikia, bet viesti. Visikai laisvas mogus yra tik tas, kuris priima i Dievo gaunam vies ir j sklei-dia aplink save. Palinkkime vie-ni kitiems itokio gyvenimo Dievo viesoje. Palinkkime tikro gyveni-mo laisvje.

    Stasys Jokbaitis

    Ne, nesakykite, domiai gyvena-me. Vis keikiame susiriesdami savo isirinkt valdi, o patys j ver-te veriams. Dar niekada ms is-torijoje nebuvo tiek norinij pa-tekti net pai emiausi valdios grand savivaldybi tarybas. Tik pagalvokite, ger pusimt savival-dybi net 17 tkstani kandida-t. Daugiau kaip trys rusikos di-vizijos. Kitaip tariant, vien kd pretenduoja vidutinikai po dvylika kandidat. Kaip koki prestiin auktj mokykl.

    Ir kas tik nesitaiko tas kdes sa-vivaldybi tarybose. Net 300 mili-jonieri! 20 Seimo nari, 3 Europos Parlamento nariai! Daugiau kaip 200 praeityje teist asmen! Tiesa, jie prisipaino, kad stovjo prie teism. Taiau dar 323 nuslp savo teistu-m ir dabar negailestingai yra brau-kiami ne tik i kandidat, bet dauge-lis ir i partijos nari sra.

    Dl toki vietos valdi nusitai-kiusi teistj lugo net septyniolika kandidat sra. Vilniuje, Klaip-doje ir Kauno rajone neliks Arno Valinsko vadovaujamos Tautos pri-siklimo partijos kandidat. Kaune ir

    Prienuose subliuko kratutini kai-rij Socialistinio liaudines fron-to viltys ten dalyvauti savivaldybs taryb rinkimuose. Daugiau negu keista emaii partija neteks savo srao emaitijos irdyje Teli ra-jone. Akmens ir Kdaini rajonuose nebeliks Lietuvos socialdemokrat sjungos sra.

    Gausioje iemetinje kandidat armijoje 11 tkstani asmen, ku-rie anksiau nedalyvavo nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose. Tai po-litikos naujokai, kurie upild ir par-tij sraus, ir kandidatuoja savaran-kikai. Vyriausioji rinkim komisija jau paskelb kandidat savivaldybi tarybas anketas. Paaikjo, kad dau-guma kandidat penkt deimt pusj vyrai, turintys auktj isi-lavinim, ved ir i usienio kalb mokantys tik rus.

    Dar viena i rinkim ypatyb moter kandidai gausa. Paprastai j bdavo iki tredalio, o kart vos ne tiek pat, kiek vyr.

    I kur tas beatodairikas verima-sis menkok savivaldybi valdi, galima tik splioti. Gal kai kuriuos ten veja nedarbas, gal sumenkusios imokos eimoms? Gal noras po vairi teistum atsitiesti, parodyti, kad ankstesnis gyvenimas ir teismai buvo klaida? Bet ko tada savivaldy-bi tarybas taip veriasi milijonieriai, Europos Parlamento, Seimo nariai?

    Su milijonieriais lyg ir aiku. Da-niausiai jie eina savivaldybi tary-b rinkimus ne vargais rpintis, o sutvarkyti savo ir savo kompanion reikalus. Atsidrus vietos valdio-je tai palengvt. Kai kam galbt

    maga paprasiausiai pasirodyti, kad turi ne tik pinig, bet ir valdi, pa-sijusti gerbiamu, matomu mogu-mi. Nuo sen senovs taip buvo ir tikriausiai ia niekas nepasikeit. i moni patriotizmu savo miest ar rajon ivesti tokias auktumas, kaip savo versl, suabejoiau. Nors, sako, pasaulyje visko bna. Tik gal reiau Lietuvoje.

    O kaip Europos Parlamento ir Seimo nariai, ko jie siekia siliedami kov dl savivaldybi taryb na-ri mandat? Gal ir negrau taip sa-kyti, bet odi i dainos neimesi. J tikslas labai aikus apgauti rin-kjus, nes galima kirsti layb n

    vienas j neatsisakys dabartini savo mandat ir savo alg (keli tstan-i ar net keliasdeimties tkstani) ir neis dirbti savivaldybi tarybas. Nebent lyg i dangaus nukrist ko-kio nors Lietuvos didmiesio mero kd. Bet toki galimybi iemet, at-rodo, jiems nedaug.

    ie kandidatai tik partini s-ra puomenos rinkjams privilio-ti, savotiki savo bendraygi srao garveiai. Vos patek savivaldybs taryb jie, inoma, tuoj pat prane

    Vyriausiajai rinkim komisijai, kad atsisako tik k ikovoto savivaldy-bs tarybos nario mandato ir toliau lieka europarlamentarais ar Seimo nariais. O j laimtas vietas savival-dybse uims toliau, po jau irinkt-j tarybas partij srauose esantys kandidatai. Danai maiai kam i-nomi ir vertinami, nes bt buv s-rao priekyje.

    Kitaip kaip rinkj apgaudinji-mu to nepavadinsi. Taiau tie politi-kai net nerausta. Juk tai daryti leidia ms statymai, kuri keisti niekas net nesirengia. Laimei, kai kurios partijos visgi susigdo ir rekomen-davo savo bendraygiams taip neap-

    gaudinti rinkj. Taiau, kaip da-nai bna ms partijose, pakluso ne visi. Tad iuo atveju vienintel ieitis rinkjams nebalsuoti u juos aki-vaizdiai apgaudinjanias partijas.

    Apsisprsti iemetiniuose rin-kimuose monms bus nelengva. Daug nepastam veid, marg, sunkiai nuspjam, danai su nela-bai graiomis biografi jomis asme-n. Taiau apsisprsti vis dlto rei-ks, kad paskui nesakytume: ir vl irinko ne tuos.

    Dar niekada ms istorijoje nebuvo tiek norinij patekti net pai emiausi valdios grand savivaldybi tarybas. ger pusimt savivaldybi pretenduoja net 17 tkstani kandidat.

    Ms viesa yra ms geri darbai. Banyia tik perduoda mums Dievo kvietim bti pasaulio viesa. Tada kiekvienas laisvai apsisprendia, kaip atsilieps kvietim: vies ar skleis tams.

    Savaits komentaras

    Grstis prie vietos valdios dur

    Pasaulio viesaVyriausiasis redaktoriusStasys Jokbaitis

    Administrator (8 5) 210 0110

    Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeil Tarakeviien Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

    SODYBA, SODIET, BII AVILYS Irma Duboviien (8 5) 210 0112

    INIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Peelinien (8 5) 210 0042

    TVIKS VIESA Bernardas aknys (8 5) 210 0090

    KININK INIOS Meil Tarakeviien (8 5) 210 0044

    ETADIENIS Nijol Baronien (8 5) 210 0035

    SVEIKATA, PRIEBLANDOS Virginija Manait (8 5) 210 0042

    Dizaineriai (8 5) 210 0113

    Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

    KRATO KORESPONDENTAI:

    KAUNAS Albinas aplikas 8 655 74 524Gediminas Staniauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

    PANEVYS Vida Tavorien 8 615 75 183

    KELM Nijol Petroit (8 427) 56 797

    MS AUTORIAI: Algimantas ekuolis (raytojas), Jonas Maiukeviius (raytojas), Kazys Saja (raytojas), Sigitas Tamkeviius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

    REDAKCIJASaltoniki g. 29 / Sli g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. patas redakcija@krastospauda.lt.

    SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniki g. 29 / Sli g. 3 (3 auk tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: emals g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

    Laikratis leidiamas nuo 1940 met. Spaus di na UAB Lietuvos ryto spaustuv, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti n spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra as 30 111 egz. In dek sas 0127; ISSN 10214526; us. Nr. 189. Rankraiai nerecenzuojami ir negrinami. U skelbim ir reklam turin bei kalb redakcija neatsako.

    Leidjas udaroji akcin bendrov

    Generalinis direktorius anas Panovas

    Administrator (8 5) 210 0110

    Reklamapardavimai@krastospauda.lt

    Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

    Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas Kaimo vaikai (8 5) 210 0110Knyg prekyba Viktorija Kanaeviit (8 5) 210 0070

  • 52011 m. vasario 12 d. Nr. 12 (9031)Valstiei laikratis Aktualijos

    Tvyns sjungai net ir po dvej valdymo met, atrodo, nieti rankos auktus valsty-bs staig postus susodinti kuo daugiau sau lojali moni. Tokia

    mintis perasi gavus informaci-j, kad Vyriausyb ketina keis-ti Valstybins maisto ir veteri-narijos tarnybos administracijos struktr.

    Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkeviius sako, kad reformos jo nestebina, tik vargu ar jos yra apgal-votos, ar tikrai atleidus specialistus bus optimizuotas tarnybos darbas.

    Vyriausyb patvirtino nutari-m, kad bus sumaintas Valstybi-ns maisto ir veterinarijos tarny-bos pavaldi staig skaiius iki 2 juridini asmen. iuo metu tar-nybai pavadi 51 staiga. ios stai-gos neteks juridinio statuso. Teri-toriniuose skyriuose bus maina-mi etatai. Ms iniomis, nepaisant apskrii dydio, skyriuose bus pa-naikinta po penkis etatus. Abejoju,

    ar sumainus darbuotoj skaii skyriai sugebs efektyviai vykdy-ti jiems patiktas funkcijas veteri-narins kontrols, vartotoj teisi apsaugos maisto ir su juo susijusi paslaug teikimo srityje ar veant produktus, mano Seimo opozi-cijos lyderis.

    Anot A.Butkeviiaus, ketinama atleisti nemaai eilini darbuotoj, specialist, taiau vadovyb pasipil-dys dar vienu papildomu etatu.

    Tikriausiai vadov kdes keti-nama susodinti savus, Vyriausybei lojalius asmenis, mat ruoiamasi su-kurti direktoriaus pavaduotojo eta-t. Reorganizacijai reiks skirti pa-pildomai l i biudeto. Vyriausy-bs planuose operuojama skaiiais, taiau dar kart noriu pabrti, tai nra tik skaiiai, u j moni li-kimai. Deimtis tkstani lietuvi

    privertusi emigruoti konservatori vadovaujama Vyriausyb nesig-dija ir toliau didinti bedarbi skai-i alyje.

    Valstybin maisto ir veterinarijostarnyba didins bedarbi gretas

    (Us. 80)

    Tikriausiai vadov kdes ketinama susodinti savus, Vyriausybei lojalius asmenis, mat ruoiamasi sukurti direktoriaus pavaduotojo etat. Reorganizacijai reiks skirti papildomai l i biudeto.

    Martyno Vidzbelio nuotraukos

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Septyni ES ali mokesi administratoriai isiaikino, kad ultralengvj orlaivi gaminto-ja Vokietijos bendrov pardav daugyb lktuv naudodama-si moni tarpininki priedan-ga. Daugiaalis tyrimas prasid-jo Lietuvoje, kai VMI atstovams kilo tarim, kad Kaune orlaivius populiarinanti vieoji staiga fi k-tyviais sandoriais band ivengti mokesi mokjimo.

    Tyrimas prasidjo Lietuvoje

    Lietuvos VMI prane, kad dau-giaalis tyrimas prie trejus metus pradtas Lietuvoje. VMI kilo ta-rim dl vienos Kaune veikianios orlaivius populiarinanios vieosios staigos veiklos, kuri nusipirko 12 ultralengvj lktuv ir vieno lk-tuvo dalis i viso u 4 mln. Lt.

    Pasak Kauno apskrities valsty-bins mokesi inspekcijos Vie-j ryi skyriaus vedjos Virginijos Vanagiens, 2007-aisiais tyrjai nu-stat, kad ktyviais sandoriais vie-oji staiga band ivengti mokesi mokjimo.

    Kaip tai buvo daroma? Pirkjai

    skirtingose ES valstybse realiai si-gydavo orlaivius i gamintojo Vo-kietijoje, taiau, siekdami mokesti-ns naudos, smoningai klastodavo transportavimo duomenis bei kitus dokumentus ir ktyviai forminda-vo sandorius per mones tarpininkes Maltoje, Danijoje bei Lietuvoje, suda-rydami su jomis formalias bendradar-biavimo sutartis. Atlikus tyrim kons-tatuota, kad orlaiviai ir j komplekt

    dalys niekada nebuvo atgabentos mi-nt ali monms tarpininkms, bet tiesiogiai buvo tiektos Europos S-jungos valstybi pirkjams.

    Daugiaal patikrinim Lietuvos VMI atliko kartu su Vokietijos, Dani-jos, Suomijos, Maltos, vedijos ir Lat-vijos mokesi administratoriais.

    Pirkimus organizavo neapmokestinamosios mons

    Orlaivi gamintojai Vokietijoje paslaugas daniausiai teikdavo Ame-

    rikos neapmokestinamosios kom-panijos steigta mon Maltoje. Nu-statyta, kad asmenys, vykd orlaivi pirkimopardavimo sandorius Mal-toje, i tikrj neegzistavo, o banko operacijos vykdytos internetu.

    Per tarpinink Danijoje sandorius apsimokjo forminti, nes, pagal ios alies nacionalini teiss akt nuos-tatas, galiojusias iki 2010-j, ultra-lengvuosius orlaivius ziniams asme-

    nims buvo galima parduoti be PVM su slyga, kad ie orlaiviai liks Dani-jos teritorijoje. Taiau, pagal Danijos mokesi administratoriaus pateikt informacij, mon tarpinink rea-lios veiklos vykdymo vietos ioje a-lyje neturjo, o j steigs asmuo veik Suomijoje. Danijoje nebuvo nei san-dli, nei kit patalp, todl nustaty-ta, kad i tikrj ia orlaiviai niekada nebuvo atgabenami.

    VMI duomenimis, su kontakti-niais asmenimis Lietuvoje bendra-vo ir reikiamus dokumentus pateik-davo neapmokestinamosios mons Amerikoje.

    tariamieji kaltinimus atmeta

    VMI neatskleid Kaune veiku-sios vieosios mons pavadinimo ir tariam asmen, taiau mums pa-vyko juos surasti ir pasikalbti.

    Mes nesutinkame su VMI teigi-niais. Rodme sutartis, aikinoms, bet visi argumentai buvo atmetami nesigi-linant. Teigiama, kad mes nemokjo-

    me PVM, taiau vieoji mon nieka-da nieko nepardav. Ji buvo sudariusi sutart su kitomis monmis, a kon-sultavau, bet mes neturime n vienos sskaitos, aikino mons direktorius D.L. (pavard redakcijai inoma).

    Beje, VMI taip pat informuoja, kad, atlikus Lietuvoje registruotos tar-pininks mokestin patikrinim, buvo nemanoma nustatyti ios bendro-vs veiklos tuo laikotarpiu, kai buvo pirktas orlaivis. mon buhalterins apskaitos dokument nepateik es j nerandama po vieno i akcinink, kuris tvark reikalus dl lktuvo pir-kimo, mirties. Taiau VMI tikina i-

    siaikinusi, kad usakymas Vokietijos monei dl orlaivio sigijimo pateiktas jau po io akcininko mirties.

    Jeigu oro sport populiarinusi Kauno mon lktuvus bei j detales bt pirkusi savo vardu, tai Lietuvo-je bt turjusi sumokti PVM, pel-no ir socialin mokesius. Siekdama j ivengti, staiga pasinaudojo mi-ntais tarpininkais, sako Kauno apskrities VMI virininko pavaduo-tojas Raimondas Ramanauskas.

    Reikalauja milijono

    Vokietijos pareignai atliko kra-tas ultralengvuosius orlaivius gami-nanios mons vadovo ir vienin-telio akcininko patalpose. Pavyko rasti daug dokument, elektroni-ni laik, kompiuterio fail, kurie rod, kad reals orlaivi pirkimo sandoriai bei vairs popieri de-rinimai vyko tarp juos gaminanios mons ir, kalbant apie Lietuv, vie-osios staigos darbuotoj Kaune, o Maltoje, Danijoje bei Lietuvoje steigtos mons joki ryi su lk-tuv pardavju neturjo.

    Tarptautinje orlaivi prekybos aferoje dalyvavusi Kaune registruo-ta vieoji staiga pardav Vokietijo-je pagamintus orlaivius, i kuri 11 sigijo pirkjai Lietuvoje, o vien or-laiv nusipirko Latvijoje gyvenantis asmuo. Pasak V.Vanagiens, j savi-ninkams nuobaudos negresia, nes jie ioje mokesi slpimo aferoje ne-dalyvavo ir apie tai negaljo inoti.

    tariamieji mokesi slpimu at-meta kaltinimus, taiau VMI ir Mo-kestini gin komisija prie LR Vy-riausybs, inagrinjusios vieosios mons Kaune skundus, patvirtino mokestinio patikrinimo rezultatus. VMI tikina, kad oro sport popu-liarinusi staiga valstybs biudet privals sumokti beveik milijon lit mokesi, delspinigi ir baud.

    Taiau vieosios mons direk-torius D.L. tikina neketinantis to daryti: Nesuprantu, ko siekiama tokiais bdais. Tikriausiai taip sten-giamasi i verslo surinkti vadina-muosius elinius milijonus. Be to, artja teismo posdis, gal taip ban-doma daryti jam tak?

    Orlaiviai atskrido be mokesi Valstybins mokesi inspekcijos pinkles patekusi orlaivius populiarinanti vieoji staiga priekaitauja mokesi administratoriams, kad ie bando daryti tak teismui.

    Nustatyta, kad asmenys, vykd orlaivi pirkimo-pardavimo sando-rius Maltoje, i tikrj neegzistavo, o banko operacijas internetu atli-ko neapmokestinamosios Amerikos kompanijos.

    Lietuvos VMI prane, kad daugiaalis tyrimas prie trejus metus pradtas Lietuvoje. VMI kilo tarim dl vienos Kaune veikianios orlaivius populiari-nanios vieosios staigos veiklos, kuri nusipirko 12 ultralengvj lktuv ir vieno lktuvo dalis i viso u 4 mln. Lt. Martyno Vidzbelio nuotraukos

  • 2011 m. vasario 12 d. Nr. 12 (9031)Valstiei laikratis6 Aktualijos

    Lina PeelinienVL urnalist, lina.peceliuniene@valstietis.lt

    Tomas ernas mano, kad turi praeiti daug laiko, kol imoksi-me ne tik savo nam apsitverti, bet ir rpintis valstybe. Vienin-telis po 1991 m. liepos 31 d. u-dyni Medinink muitins poste gyvas iliks T.ernas dabar Lie-tuvos evangelik reformat vys-kupas ir Vasario 16-osios klubo garbs pirmininkas. Jo senelio dd teisininkas Jokbas ernas buvo vienas i dvideimties Vasa-rio 16-osios valstybs atkrimo akto signatar.

    Kaip kilo idja suburti Vasario 16-osios klub? Kuo jis prasmin-gas?

    Idja suburti Vasario 16-osios klub kilo buvusiai Signatar nam direktorei Jratei erniaus-kienei. Ji per visokius renginius su-sirado daugel signatar gimini. J.erniauskien siek, kad bt tik ri Signatar namai su domia ekspozicija, o ne bet kam inuo-motas pastatas, kuriame pasiray-tas Vasario 16-osios aktas. Rinko dar gyvus prisiminimus apie Vasa-rio 16-osios signatarus, rado domi nuotrauk, kurias eimos isaugojo. Taip suburtiems signatar giminai-iams ir patiems smagu bendrauti. Klube yra apie keliasdeimt aktyvi moni. Nesu prisidjs prie vis j rengini, a tik garbs pirminin-kas. Gera idja buvo rinkti media-g apie sig natarus, kad istorija bt tinkamai atspindta. Valstybs at-krimo laikotarpis juk buvo apleis-ta tema ms istorijoje, sovietme-iu smoningai nutylta ir ikreipta. Vytaut Didj tauta inojo, dar Jon Basanavii, Vaigant, Motiej Va-lani. Tarpukario politikos vingiai, preliudijos maai kam inomos. Kai jau vsdavome Vasario 16-j, Pre-zidentas ar kiti valdios atstovai pa-ddavo gli ant Jono Basanaviiaus kapo, ir tuo vent baigdavosi. Bet ne vienas J.Basanaviius pasira Vasario 16-osios akt. Klubo inici-

    atyva suinoti kuo daugiau sisuko visoje Lietuvoje. Dabar jau paym-tos vis signatar tviks, atminti-nos vietos.

    Gal soviet laikais tvai nuo js slp ties, kad J.ernas buvo Lietuvos valstybs krjas? Kada pradjote didiuotis garbinga savo gimine?

    A nuo vaikysts inojau, kad yra toks giminaitis, prisidjs at-kuriant valstyb. Tyliai didiuo-davausi. Bet yra laikas didiuotis, yra laikas susimstyti. Tas didia-vimasis toks keistas dalykas. Kuo daugiau inai, tuo maiau nori di-diuotis. Tie signatarai nebuvo jo-kie angelai. Ir mes nesame angelai. Kai irime j gyvenimus, turime imokti vertinti savo pai istori-j kaip ties su visais sunkumais ir klaidomis. mons ne ideals, sig natarai buvo labai skirtingi, vai-raus amiaus, skirting luom, isi-lavinim, sitikinim, bet sugebjo prisiimti atsakomyb u atkuriam valstyb. Daugelis j paskui nuken-tjo nuo represij. Didiavimasis reikalingas, kad mogus turt sa-vigarb, atmint. Bet kartais jis ir pavojingas. Suprieina t asmen, t grup, kuria reikia didiuotis, su kitais, kurie lyg ir neturi ry-kiai matom nuopeln. Manau, visi turi didiuotis savo gimine. Lygiai taip pat kaip a savo gimi-nmis didiuojuosi. I tvo puss yra garbing moni, ir i motinos. Reikia stengtis juos painti, ieko-ti akn. Sovietmeiu mes nebu-vome pratinti t daryti, o tai labai svarbu: gerbti protvius, suprasti j darbus. Kuo geriau imoksime, i-nosime, kas buvo, kodl, kokiomis aplinkybmis, tuo aikiau suprasi-me ir save.

    Js giminaiiai buvo lietuvy-bs puoseltojai. Dabar madingi svarstymai: gal ne tautin valsty-b reikjo kurti, gal geriau buvo likti su Lenkija. K js galvojate girddamas tokias abejones Lie-tuvos valstybs projektu?

    Manau, reikia suprasti anuome-tin situacij. Lietuva tarpukary-je buvo palyginti atsiliks kratas. Reikjo turti idj, kuri burt vi-sus. Tegul ji buvo i dalies padirbta, tegul perdtai romantika ideali-zuoti kunigaikiai ir visos praei-ties kovos. Bet ta romantika, lietu-vi kalbos ir tautos garbinimas dav impuls. Atkurta valstyb buvo su begale trkum, bet tai drsus ban-

    dymas eiti priek. Dl santyki su Lenkija labai gaila. Soviet Sjun-gos valgyba ir diplomatija suaid ta lietuvi ir lenk prieinimo korta. Finansavo tautinink partij ir tuos asmenis, kurie raydavo blogus teks-tus apie Lenkij. aidiant ms nacionaliniais jausmais buvo ska-tinamas susiprieinimas. Istorikai sako, kad tikrai galjo bti koks nors

    kitoks Vilniaus krato likimas. Jei-gu i abiej ali bt buv maiau pykio ir prieprieos, daugiau suvo-kimo, bendros istorijos analizavimo, gal ms istorija bt truput kito-kia. Dabar galime mokytis to paties. Ms valstyb atvira pasauliui, bet negalime tapti tik koks nors euro-pins politikos ukampis, vis dl-to turime bti nacionalin valstyb. Patys turime kurti savo valstybs,

    mokslo, sveikatos apsaugos vizij. Jeigu mes savo gyvenim rikiuotu-me vien pagal Londono standartus, bt lidna. Mes savo keli nujo-me ir tvarkoms ne taip blogai, pa-lyginti su Balkan alimis. Gaila, kad danai ms dmesys nukreip-tas tik savo kien, trksta bendru-mo jausmo.

    Ar neturjote ambicij bti Kovo 11-osios akto signataru?

    Ne, neturjau toki mini. Ma-nau, kad kiekvienas turi bti ten, kur reikalingas, kur sugeba, kur veda paaukimas. Lietuvai netrks-ta parodomosios politikos, vir-nse daug klaid, bet yra ir iki-li asmenybi. Taiau labai trksta apaios piliei aktyvumo seni-nijose. Ar mes galime susitarti su kaimynu u tvoros dl savo kaimo, miesto tvarkos, kad mons nor-t bti kartu, gerinti savo buit ir bt? Jei iniciatyvs mons su-daryt t kritin mas, suaktyv-t viskas, imt kilti visos politikos lygis. Blogai, kad niekas nepasitiki niekuo. Pats galvoju, o kuo galiu pasitikti. Nepasitikiu savo Vyriau-sybe, savo ministerijomis. Nebent savo muitine pasitikiau. inau, kaip ten viskas veikia, kokia struk-tra, kokie darbo principai. Esant sunkiai situacijai Muitins depar-tamentu pasitikiau labiau negu sveikatos apsauga ar Kultros mi-nisterija.

    Kitas js senelio dd Adomas ernas buvo evangelik reforma-t kunigas. Tai pratsiate gimins tradicijas? Ar turjo reikms ta baisi Medinink tragedija, kad ta-pote kunigu?

    Galbt turjo, tiesiai sunku atsa-kyti. Kiekvienas turime savo keli, visokiausi sieki ir mini. ino-ma, kad tas igyvenimas po udyni supurto, kitaip imi suvokti pasaul. Bet daugelis moni po avarij ar po analogik kaip mano sukrtim ne-tampa kunigais. Galima ir kitokiais bdais ireikti save ir tapti naudin-gu monms. mons po avarij net savo rmas sukuria. Nesistengiau i-laikyti gimins tradicijos, bet kuni-gyst nebuvo man visika naujov, nesibaidiau, kad taip gali bti. Mes turime laisv pasirinkim, bet ne patys savo gyvenimus planuojame. Aukiau u mus suplanuoja.

    Ar ateis toks laikas, kai bursis ir Kovo 11-osios akto signatar gi-mins? Ar Kovo 11-osios reikm menkesn?

    Ne menkesn. Kovo 11-osios signatarai turi savo klub ir dabar. Organizuoja visokius renginius, su moksleiviais susitinka, kasmet vaiuoja J.Basanaviiaus tvik uoliuk sodinti. Neinau, ar po daugelio met j vaikaiiai rinksis. I esms trksta to bendro darbo dl Lietuvos, susivienijusi grupeli, kokios nors klubins veiklos. Kokios bus mados po deimtmei? Jei Lie-tuva patirs koki didel nelaim, tai galbt bus reikalingas toks klubas kaip ms, kad vl rankiot tai, kas buvo udrausta. Jeigu viskas klosty-sis graiai, gyvenimas eis tvarkingai,

    gal nereiks toki signatar gimini susibrim. Mes t savo patriotiz-m danai suvedame toki lidn gaid: kovos, kraujas, pasiaukojimas, kanios. Gali bti, kad ateityje bus visai kitoks patriotizmas: ramus, su pasitikjimu savimi ir savo valstybe, be baims j prarasti.

    Lietuviai puikiai atkuria vals-tyb, bet paskui jos nebrangi-na, neiri j kaip vis bendr vertyb.

    Mes neturime patirties, kaip t valstyb ilgai ir ramiai kurti. Dau-guma ms protvi po ems re-formos steig vienkiemius. Mes neturime visuomenikumo, ben-druomenikumo jausmo. Mieste-li patriotizmo neturime, rinkim, atsakomybs patirties. Ms tokia istorija. Ms elit kakas vislaik ikeldavo ir sunaikindavo. Rusijos imperija, vokieiai, bolevikai. Mes vislaik baiminams, ar iliksime. Lenk yra daug daugiau, jie tvir-iau remiasi savo valstybs struk-trine ir politine atmintimi, o mes kompleksuojame. Ms vilgsnis nra nei gilus, nei platus akys ap-rpia tik savo nam, savo main, privatizuotus didelius niekuius. Kiekvienas tik apie save galvoja. K nors tokio, kas yra ms vis, sun-ku uiuopti. Turi praeiti nemaai laiko, kad imoktume ne tik savo nam aptverti, bet galvoti ir apie bendrus dalykus.

    Vasario 16-oji Lietuvos valstybs atkrimo diena

    Ne angelai valstyb kuria

    Mes savo keli nujome ir tvarkoms ne taip blogai, palyginti su Bal-kan alimis. Gaila, kad danai ms dmesys nukreiptas tik savo kien, monms trksta bendrumo jausmo.

    Tomas ernas didiuojasi, kad jo senelio dd Jokbas ernas buvo Vasario 16-osios valstybs atkrimo akto signataras.

    Gal ateityje bus visai kitoks patriotizmas: ramus, su pasitikjimu savimi ir savo valstybe, be baims j prarasti. Eltos nuotraukos

  • Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Sveikata ledinje eketje

    etadienis

    11 p.

    Sveikata

    Lauke dar gali baltuo-ti sniegas, o rpestingas eimininkas iltadary-je jau sodina daigus, sja ankstyvsias daroves. Pigiausias bdas ildy-ti iltadari grunt yra biologinis ildymas pa-naudojant biologin kur.

    Ona Kazlauskien

    7 p.

    Kaimo viesuole vadina-ma senol neibarst ar-timus mones ir prot-vius menani daikt.

    Vida Tavorien,VL urnalist

    23 p.

    I gimins prisiminim senol kuria muziej

    Ankstyvesniam derliui ilta lysv

    Mokslas apie priklausomy-b nuo narkotik vis da-niau pristato smegen tyri-mus ir keiia visuomenjepaplitusi nuomon, kadi priklausomyb atsiranda tik dl mogaus silpnavali-kumo ir moralinio nuosmu-kio. Mokslininkai aikina,kad priklausomyb yra l-tin smegen liga, kurios prieastis narkotik var-tojimas.

    Virginija Manait,VL urnalist

    23 p.

    Narkotik vartojimas paeidia smegenis

    Viliojanti ir bauginanti Indija

    19 p.

    7 p.

    Sodyba

    Daininink imet inkar savame uosteEstrados primadona Birut Petrikyt kur laik buvo pa-nirusi verslo rpesius. Da-bar vl aktyviai koncertuoja, netrukus gerbjai diaugsis j matydami ir TV projekte vaigdi duetai.

    Nijol Baronien,VL urnalist

    iemos maudyni m-gjams alta nebna. Di-diausi malonum svei-kuoliai patiria okdami ledin vanden spaudiant altukui.

    Lilija Valatkien

    Didel, spalvinga kupina kontrast Indija kasmet sulaukia milijon turist i vairiausi pasaulio ali. Danas keliautojas prisipa-sta Indija atvr vartus kitok pasaulio suvokim.

    Eligijus Kajieta

    VLA1201VLA1202VLA1203VLA1204VLA1205VLA1206VLA1207VLA1208VLA1209VLA1210VLA1211VLA1212VLA1213VLA1214VLA1215VLA1216VLA1217VLA1218VLA1219VLA1220VLA1221VLA1222VLA1223VLA1224VLA1225VLA1226VLA1227VLA1228VLA1229VLA1230VLA1231VLA1232