Valstiečių laikraštis 2011 02 12

Download Valstiečių laikraštis 2011 02 12

Post on 17-Mar-2016

223 views

Category:

Documents

1 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 02 12

TRANSCRIPT

  • Susapnuota taupymo politika

    etadienis Estrados primadona Birut

    Petrikyt kur laik buvo panirusi verslo rpesius. Dabar vl aktyviai koncertuoja, netrukus pasirodys ir TV projekte vaigdi duetai.

    Sodyba

    Lauke dar gali baltuoti snie-gas, o rpestingas eimininkas iltadaryje jau sodina daigus, sja ankstyvsias daroves.

    Kaimo viesuole vadinama senol neibarst artimus mones ir protvius menani daikt.

    Sveikata

    iemos maudyni mgjams alta nebna. Didiausi malonu-m sveikuoliai patiria okdami le-din vanden spaudiant altukui.

    Mokslas apie priklausomyb nuo narkotik vis daniau pristato smegen tyrimus ir keiia visuo-menje paplitusi nuomon, kad i priklausomyb atsiranda tik dl mogaus silpnavalikumo ir mo-ralinio nuosmukio.

    iandien VL su priedu

    2011 m. vasario 12 d., etadienis Nr. 12 (9031) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Varguoli ministrui paraginus taupyti dotacijas socialinms imokoms ir kompensacijoms, ministerijose ir valstybs staigose neyktima solidi priemok u padidint darbo krv.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Pastaraisiais metais al vis la-biau niokoja audros, potvyniai, litys, krua. Draudikai skaiiuoja vis gausesn j padarom al, o klimatologai spja, kad stichijos ls ir ateityje.

    i savait prausi audra vert medius, pl stogus, nu-griov vandentiekio bokt, be elektros paliko tkstanius gy-ventoj. Kauno ir Jonavos rajo-nuose Neries pakrants gyvento-jai baiminasi, kad nepasikartot prajusi met potvynis, nema-ai sklyp ten buvo apsemta ir i savait.

    Nukelta 3 p. f(Us. 36)

    Gamta gniauia rstybs kumt

    Ne angelai valstyb kuria

    Tomas ernas mano, kad turi praeiti daug laiko, kol imoksime ne tik savo nam apsitverti, bet ir rpintis valstybe. Taip kilo idja kurti Vasario 16-osios klub.

    Apie tai 6 p. f Apie tai 22 p. f

    Pedagog keiksnojamo ministro G.Steponaviiaus mnesin alga siekia 10 tkst. Lt ir beveik prilygsta premjero A.Kubiliaus darbo umokesiui.Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Nevykusios medicinos sistemos aukos

    Seimo Sveikatos reikal komi-teto teigimu, usien jau ivyko nuo 5 iki 7 proc. Lietuvos gydy-toj. Skaiiai veria sunerimti. K jie reikia ms aliai?

    Nijol PetroitVL urnalist, nijole.petrosiute@valstietis.ltSaulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Kitas VL numeris ieis etadien, vasario 19 d.

  • 2 Aktualijos 2011 m. vasario 12 d. Nr. 12 (9031)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    imtai tkstani Lietuvos pilie-i vis dar stoviniuoja prie maisto dalybos punkt, o Vyriausybei ir jai pavaldioms monms kriz, atro-do, jau baigsi. J vadovams dar-bo umokestis, kaip rodo ofi cials duomenys, pernai didjo ir ada dar didti.

    Pasakikos algos nemaja

    Valstybiniame sektoriuje dirbti ne-apsimoka. Neapsimoka dirbti net u niekingus 5 tkst. lit. valstybin sektori, kai alga yra 5 tkst. lit, pa-puola arba beproiai, arba vagys, taip neseniai iniasklaidai kalbjo su-sisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis.

    Tada Vyriausyb, save vadinanti taupania, atskiru nutarimu susie-jo stambi valstybs kontroliuojam bendrovi vadovaujanio personalo atlyginimus su vidutiniu statistiniu darbo umokesiu. Pastarasis siekia 2 081 Lt.

    Vyriausyb susiejo moni vadov algas su bendrovi rezultatais ir kartu su priedais j darbo umokestis netu-rt viryti 12 tkst. lit, Valstiei laikraiui aikino Vyriausybs kanc-leris Deividas Matulionis.

    Taip jiems ir reikia, nes, pavyz-diui, Lietuvos geleinkeli gene-ralinio direktoriaus Stasio Dailydkos alga 2010 m. paskutin ketvirt siek 13 484 lit per mnes, o emesni padalini vadov atlygiai 10,611,8 tkst. lit. S.Dailydkos alga IV ketvir-t, palyginti su I ketviriu, padidjo 16 proc. Klaipdos uosto vadovo Eu-genijaus Gentvilo udarbis 2010 m. pabaigoje siek 9 495 litus. Apie tau-pym valstybs monse kalbti bt juokinga, nes ir kriziniais 2010 m. va-dovaujanio personalo darbo umo-kestis didjo.

    Energetikai neatvirauja

    ilumos tiekimo bendrovs, kuri sskaitomis piktinasi gyventojai, skel-bia savo veiklos snaudas, bet jos ne-nurodo, kokio dydio algas gauna j

    vadovai. Tokios bendrovs kaip Li-tesko yra privaios, todl nepareigo-tos atsiskaityti visuomenei.

    Kas kita valstybins mons, bet ir jos tik kai kurios nurodo atlyginim dydius. Antai po elektros skirstymo bendrovi VST ir RST sujungimo atsiradusi Lesto, kuri tarsi visapu-sikai priklauso valstybei, toki duo-men neskelbia.

    Valstybin energetikos inspekcija nurodo sekretors, vyresnij specia-list alg dydius, bet nutyli, kiek u-dirba ios inspekcijos vadovai. Gali-ma spti, kad jie udirba daugiau nei niekingus 5 tkst. lit, nes ios ins-pekcijos skyri vedj atlyginim vi-durkis sudaro 4 149 Lt.

    Rekordine galima laikyti Ignali-nos atomins elektrins generalinio direktoriaus Osvaldo iukio alg, kuri didesn u Prezidents ir suda-

    ro 26 412 Lt per mnes. emesni IAE vadov atlygiai siekia nuo 7,5 iki beveik 12 tkst. Lt.

    Skaii dlion

    Premjeras Andrius Kubilius pa-sako tik dal tiesos apie taupym, nes i tikrj daugelyje ministerij kai kuriems auktiems pareignams algos 2010 m. buvo vis didinamos. Antai pedagog keiksnojamo minis-tro Gintaro Steponaviiaus mnesin alga siekia 10 tkst. Lt ir beveik pri-lygsta premjero A.Kubiliaus darbo umokesiui.

    Atrodo, kad ekonomikos kriz bai-gsi vadinamajam varguoli ministrui (socialins apsaugos ir darbo) Dona-tui Jankauskui, kuris 2010 m. pasku-tin ketvirt udirbo 9 248 Lt, nors dar prajusi met pradioje gaudavo 9 189 Lt. Viceministrai ioje ministe-rijoje udirba daugiau nei niekingus 5 tkst. lit (vidurkis 5 963 Lt). Per 2010 m. socialins apsaugos ir darbo viceministrams algos didjo daugiau nei 400 Lt.

    Per vienus metus didjo kult-ros viceministr atlyginimai nuo 5 862 Lt (2009 m.) iki 6 971 Lt (2010 m.), taip pat energetikos vi-ceministr darbo umokestis nuo 6 269 Lt (2009 m.) iki 7 612 Lt (2010 m. IV ketvirt).

    vietimo ir mokslo ministerijo-je 2010 m. apskritai beveik visiems valstybs tarnautojams (po kelias-deimt lit ir daugiau) didjo darbo umokestis.

    Gali bti, kad A.Kubilius taupy-m sieja su per ministerijose pra-usia valstybs tarnautoj atleidi-mo banga, o ne realiai sumaintais atlyginimais.

    alia algos priemokos

    Seimo narys Andrius edius jau dvejus metus domisi, kaip kinta mi-

    nisterij ir joms pavaldi staig darbuotoj atlyginimai.

    Ministerijose kasmet atlygini-mai yra didinami kelis kartus per metus ir ta situacija piktina, tei-g A.edius. Be atlyginim ir j pried, kuri sumainimu giriamasi, yra ir kita paslpta darbo umokes-io dalis, kuri ofi cialiai neafi uoja-ma. Tai danai atlyginimo dydio priemokos, kurios mokamos u neva didel darbo krv.

    ios priemokos labai populia-rios Energetikos ministerijoje. Jos sudaro nuo 30 iki 100 proc. Va-dovai gauna 100 proc. atlyginimo dydio priemokas, o j pavaduoto-jai iek tiek maesnes, pasakojo A.edius.

    Parlamentar piktina ir tai, kad alyje veikia daugyb valstybs mo-ni ir staig, kurios neaiku, kuo usiima. Pavyzdiui, V Energe-tikos agentra visikai dubliuo-ja Energetikos ministerijos veik-l, bet jos vadovai gauna 1012 tkst. Lt atlyginimus, piktinosi A.edius.

    Pasil taupyti nuskriaudiant varguolius

    Kaip reaguoti gyventojams, kai ministerij vadovybei atlyginimai di-dja, o socialiai remtin moni ra-tas pleiasi?

    Vien 2010-j pradioje paramos maistu pagal Maisto i intervencini atsarg program Lietuvoje sulauk 438 tkst. moni, o i met iva-karse toki moni buvo beveik 100 tkst. daugiau 534 tkst. lietuvi.

    ie metai teigiam permain ne-ada. Skaiiuojama, kad vien sociali-nms imokoms pinig prireiks 2,5 karto daugiau nei 2009-aisiais.

    2009 m. ilaidos socialinms imo-koms i valstybs biudeto savival-dybms sudar 324,097 mln. lit, o 2011 m. jau prireiks beveik 800 mln. Lt (796,92 mln. Lt).

    Matydamas tokius skaiius so-cialins apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas paskelb netikti-n raginim savivaldybms: taupyti i valstybs biudeto socialinms i-mokoms skiriamas dotacijas (tai yra 4 proc. administravimui skirt eilut) ir taip paremti itin nedidelius atlygi-nimus gaunanius socialinius darbuo-tojus. Pastarj algos danai nesiekia n 1 tkst. Lt.

    Numatoma skirti nemaus priedus

    Galbt Lietuvoje i ties atlygini-mai ministerijose per mai ir profesio-nals specialistai isilakstys?

    Labai domus klausimas, nes jei paskaitysi Lietuvos spaud, tai, atvirkiai, valstybs tarnautojai per gerai gyvena, stebjosi klausimu Vy-riausybs kancleris D.Matulionis. Patys inote, kad 20092010 m. at-lyginimai valstybs tarnyboje gerokai sumajo (vidurkis 10 proc.), o auk-tas pareigas uimanij net iki 28

    proc. Jeigu kas ir ieina i valstybs tarnybos, vadinasi, rinkoje atsiranda nauj darbo viet.

    Kancleris paaikino, kad kol kas neadama didinti tarnautoj atlygi-nim, bet rengiamasi priimti nauj Valstybs tarnybos statymo redakcij, kuria darbo umokestis gali padid-ti atsivelgiant tai, kiek darbuotojas parengs teiss akt ir panaiai. Nuo to priklausys ir aukiausi pareig-n algos.

    Dabar, be atlyginimo, darbuotojai u gerus darbo rezultatus bus skatina-

    mi iki 20 proc. dydio priedais, pri-dr D.Matulionis. Tik niekas kol kas negaljo pasakyti, kas ir kaip iemet paskatins skurstaniuosius.

    Absoliuts rekordai Lietuvos dujose

    Valstiei laikraiui atsakym apie administracijos atlyginimus pa-teik Lietuvos dujos. ios akcins bendrovs vadov atlyginimai pra-noksta bet kokias padorumo ribas.

    Bendrovs administracijos vado-vybei 2009 m. imokta 2,26 mln. Lt, arba vidutinikai po 452,9 tkst. Lt vienam administracijos vadovybs darbuotojui.

    Kitaip tariant, kiekvieno i penki Lietuvos duj vadov mnesin alga siekia 37,7 tkst. lit.

    Bendrov nedetalizuoja, kiek kon-kreiai gauna papraytas atsistatydinti mons generalinis direktorius Vikto-ras Valentukeviius, bet tiktina, kad jo alga didesn nei minti 37,7 tkst. Lt, mat prie administracijos vadovy-bs priskiriami ir keturi direktoriaus pavaduotojai.

    2010 m. duomenys bus skelbiami Konsoliduotajame metiniame prane-ime, kuris iuo metu rengiamas, tikino Lietuvos duj atstov spaudai Sigita Petrikonyt-Jurknien.

    2008 m. vadovai ia gaudavo vidu-tin 33,6 tkst. Lt atlyginim.

    Premjeras Andrius Kubilius pasako tik dal tiesos apie taupym, nes i tikrj daugelyje ministerij kai kuriems auktiems pareignams algos su priedais 2010 metais buvo vis dlto didinamos.

    Priemokos neskelbiamos?Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras

    Valstybini moni ir akcini bendrovi vadov algos susietos su rezultatais, tad 50 proc. atlyginimo dal sudaro nekinta-ma dalis, o likusi 50 proc. dalis yra kin-tama ir priklauso nuo darbo rezultat. Taip 2010 m. III ketvirt Klaipdos jr uosto ir Vilniaus tarptautinio oro uos-to vadov atlyginimai dl nevykdyt maksimali rezultat buvo sumaj. Ministerijos tarnautojams priemokos skiriamos. Kiek prisimenu, didiausios priemokos sudaro 40 proc. atlyginimo, o kodl jos vieai neskelbiamos, reikt pasiirti, ar nra koki nors statymo sprag, trukdani j paskelbim. Tur-bt priemok dydis neskelbiamas.

    Veidmainyst tsiasiJulius Veselka, Seimo narys

    Sjdio laikais visa tauta kovojo prie privilegijas, kuriomis naudojosi tuo-met nomenklatrin valdia. Atrod, kad juos inaikin mes bsime venti. Bet, palyginti dabartins valdios pri-vilegijas su anuomeiais nomenkla-trininkais, kurie galdavo nemoka-mai pasdti pirtyje, tai tie sovietme-io valdininkai buvo vargai. Todl ta veidmainyst prie taut tsiasi nuo pat 1989 m. Dabar mes atimame pi-nigus i motin, pensinink ir atiduo-dame juos saviems. Ir visai nesvarbu, ar tie savi yra kvalifi kuoti, ar nekva-lifi kuoti. Kodl mons tyli? Graudu, taiau lietuvis toks kantrus, kad uuot i valdios pareikalavs atsakomybs, geriau pasikabins ant akos, nusiaus arba ivaiuos.

    Susapnuota taupymo politika

    Gyventojai sutrik Vyriausybs, ministerij darbuotoj atlyginimai didja, o socialiai remtin moni ratas pleiasi.Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

    Ar reikia Valdov rmams sutelkti

    valstybins reikms status?

    Taip

    Ne

    Neinau 7 proc.

    33 proc.

    60 proc.

  • 32011 m. vasario 12 d. Nr. 12 (9031)Valstiei laikratis Aktualijos

    Draudikai skelbia, kad imok dl gamtos stichij patirt al per pas-taruosius metus labai padaugjo, o pernai imokta rekordikai dide-l suma. Klimatologai nieko paguo-dianio neprognozuoja nemaloni ir pavojing pasaulinio atilimo pa-sekmi ms alis neivengs.

    Vjas siaub vis al

    Antradien teko prisiminti rugpj-io vtr, tik kart ji pra per vi-sus regionus: stipriausiai siautjo pa-jryje ir kiek apsilpusi pasiek rytinius regionus, kurie nukentjo maiau.

    Dl itin stipri vjo gsi ir su-kelt bang buvo udarytas Klaip-dos uostas, led sangrdos taranavo Nidos prieplauk, ivert ten vien ibint, kitus iard ir ive komu-nalininkai. Panevio rajone nuvirto vandentiekio boktas, tieks vanden

    pusimiui sodyb. Vilniuje Savano-ri prospekte nuo statomo pastato pairo betoniniai blokeliai ir apgadi-no 4 automobilius.

    Ugniagesiai gelbtojai uregistra-vo 96 vykius. Daugiausia praneim buvo dl nuvirtusi medi, nukritu-si stambi ak ant keli. Plyo sto-g skardos, virto reklaminiai stendai, balkono konstrukcijos, antenos, sak Priegaisrins apsaugos ir gel-bjimo departamento Visuomens informavimo ir analizs skyriaus vir-ininko pavaduotojas Donatas Gu-reviius.

    Dl nutraukt laid be elektros antradien liko 46 tkst. gyventoj. Tkstaniai sodyb tamsoje skendjo dar kelias dienas po audros.

    Skraidino bd su unimi ir konteiner

    Blugalio kaimo (iauli r.) gy-ventoj Timoni sodyboje vtra ant

    ono paguld keli imt metr il-gio medin tvor. Atrodo kaip po karo, lyg tankais bt pervaiav, juokavo eimininkai diaugdamiesi, kad vtra daugiau nuostoli nepadar. Timoniai dar pasakojo, kad paiups beveik piln iukli konteiner vjas nune j mik ir ivert. O greti-mame kaime bd su unimi kr-mus perkl.

    Kai kurie mediai virto ir po au-dros. Tytuvn (Kelms r.) gyventoja Aldona Paliulien pasakojo, kad kie-mo medis ant jos vos neugriuvo tre-iadienio ryt. Jau viskas buvo nuri-m, ijusi valgausi, ar kas neatsitiko, ir girdiu, kaip kakas keistai traka. iriu, medis ant mans jau virsta. Matyt, vjas lau, nes iaip sveikas buvo, kalbjo ji.

    Auktelks (iauli r.) kaimo gy-ventoja Irena Vasinauskait, antra-dienio ryt vaiavusi Raseinius per Kelm, pasakojo, kad mat, kaip v-jas kilsteljo priekyje vaiavusio au-tomobilio tempiam priekabl. O paskui j kudulkt ant ono ir apver-t, vaizdiai porino moteris.

    alos mastas didja

    Lietuvos draudimo Kelms sky-riaus al vertintojas Arvydas Pau-lauskis sako, kad labiau nukentjo nauj statyb statiniai. Senieji buvo statomi atsakingai, i tvirt media-g, mano jis. Sen stog vinys yra surdijusios, tarsi susilydiusios su mediu. Jei vinys naujos, o dar koks statybinink darbo brokas pasitaiko, tai vjas susivynioja vis stogo dang ritin ir neasi sau.

    I viso Lietuvos draudimas po antradienio uregistravo 270 pra-neim apie alas, mon rezervavo 500 tkst. Lt imokoms. Draudimo bendrovs ERGO Lietuva Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartaviiaus teigimu, dl pa-tirt nuostoli daugiausia praneim sulaukta i Klaipdos, iluts, Aly-

    taus, Kauno, Vilniaus, Teli. Bendro-v prognozuoja, kad imokoms reiks skirti 300 tkst. Lt.

    Lietuvos draudimas skaiiuoja, kad pernai gamtos stichij gyvento-jams padaryti nuostoliai, palyginti su 2009 m., padidjo 5 kartus ir siek 7 mln. Lt. kinink turtui gamta pernai padar beveik 4 kartus dau-giau nuostoli, tiek pat daugiau alos patyr ir...