Valstiečių laikraštis 2011 08 03

Download Valstiečių laikraštis 2011 08 03

Post on 09-Mar-2016

219 views

Category:

Documents

4 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 08 03

TRANSCRIPT

  • 2011 m. rugpjio 3 d., treiadienis Nr. 61 (9080) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    iandien VL su priedu

    etadien VL su prieduetadienis

    kinink inios Itikus bdai, verslas i Vals-

    tybins maisto ir veterinarijos tarnybos kol kas sulaukia tik pa-gausjusi reikalavim, grasini-m, o ne pagalbos.

    Europos Komisija trejiems metams prats pereinamj laikotarp dl ems kio pas-kirties ems pardavimo usie-nieiams.

    Moters pasaulis

    Paprasta medin kdut tin-ka ne tik vaikams, ant jos patogu sdti ir skutant bulves.

    Norint atrodyti ir jaustis gra-iai, visai nebtina pirkti brangias kno prieiros priemones

    Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis i esms maja tik dl emigracijos. Nuskurdinti mons priprato gyventi i paalp, nes darbas alyje iuo metu tampa bevertis.

    Saulius Tvirbutas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Prie kelerius metus Nemune rengta atuoniolika mobili ir sta-cionari prieplauk. Taiau iki iol jos menkai inaudojamos. Dalis j baigia sugriti. Jurbarko rajone ir kituose emupio kratuose laiv netrksta, bet Nemuno auktupy-

    je esanios savivaldybs skundia-si, kad prieplaukose didesniems laivams trukdo vartuotis ups sek lumos. Ypa stebina Kaunas, sikrs tarp dviej didiausi aly-je upi, nes i jo Kulautuv plukdo tik vienas pramoginis laivas. Jach-tos, kateriai ir kiti laivai vandenis skrodia tik Kauno mariose.

    Nukelta 3 p. f

    Premjero pasirinkimas pasjo abejoni

    Po naktins mokesi reformos sukls chaos valstybje premje-ras Andrius Kubilius dabar ipro-vokavo nesutarim ir partijoje. savo patarj gretas jis kvieiasi aktyv Lietuvos socialdemokrat partijos nar, buvus ministr Lin Linkevii.

    JAV remia Gruzijos teritorijos vientisum

    Prajo 3 metai po Rusijos inva-zijos Gruzijos teritorij. Atpltos ir Rusijos paskelbtos nepriklauso-momis Abchazija ir Piet Osetija iuo metu stipriai militarizuotos. JAV ragina Rusij ivesti kariuo-men i Vakar nepripastam pseudovalstybi.

    Nors Lietuvos ekonomika atsigauna, nedarbo problema iliks aktuali ne tik iais, bet ir kitais metais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Upi seklumos kelia grsm laivybai

    Auktas nedarbo lygis klampina Lietuv iaur apatijos lin

    Apie tai 4 p. f Apie tai 6 p. f

    Lietuvos vidaus vandenyse rengtos stacionarios ir mobilios prieplaukos, taiau upi laivyba merdi.

    Upi laivyb aktyviai puoseljani savivaldybi vis maja.Lilijos Valatkiens nuotrauka

  • 2 2011 m. rugpjio 3 d. Nr. 61 (9080)Valstiei laikratis

    Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Valdiai vis daniau trimituojant apie ekonomikos atsigavim, dar-bo rinkoje nesijauia optimizmo tebeturime per 200 tkst. bedar-bi. Daug kur jau trksta darbo rank, bet norinij dirbti ma-ja. Prezident Dalia Grybauskait yra sakiusi, kad socialin sistema orientuota paalp mokjim, o ne skatinim dirbti. Kiti mano, kad paalpos turi ilikti net ir su-siradus maai atlyginam darb. Tada mons turs daugiau paska-t sidarbinti monse, kur mokami mai atlyginimai.

    Specialistai taip pat pastebi, kad vaistomi mokesi moktoj pini-gai rengiant mading specialybi studentus teisininkus, vadybi-ninkus, j jau yra devynios galy-bs. Taip pat ne visada efektyviai panaudojamos los bedarbiams perkvalifi kuoti.

    Konkurentas paalpos

    Kupikio mik urdijos urdas Dainius Stonkus stebisi, kai statis-tikai skelbia, kad Lietuvoje daug be-darbi: mik kiams nuolat trksta darbinink. Ms rangovai skun-diasi darbuotoj stygiumi, mike apstu darb, o norini sidarbinti atsiranda labai maai, teig ur-das.

    Statistika skelbia, kad Kupikio rajone nedarbo lygis iuo metu su-daro 12,8 proc. (visoje alyje 11 proc.). Matyt, darbiausieji emi-gravo, o likusieji priprato gyventi i paalp, svarst D.Stonkus.

    Kauno regiono smulkij ir vi-dutini verslinink asociacijos pir-mininkas Arturas Mackeviius irgi

    mano, kad socialins paalpos, be-darbio imokos, vairios lengvatos, kaip, pavyzdiui, nemokamas mai-tinimas, mokesi u komunali-nes paslaugas kompensacijos ma-as pajamas turinioms eimoms, neskatina iekotis darbo, sudaro konkurencij verslui. ios imo-kos santykinai nedaug skiriasi nuo ma atlyginim. mons moka skaiiuoti ir mato, kad 200 Lt skir-tumas tarp imok, paalp ir al-gos jam visai nepatrauklus juk kainuos transportas, piets dar-be, o turimos lengvatos jam tuo-jau pat nubraukiamos, aikino A.Mackeviius. Deja, darbo vie-tos apkrautos labai dideliais mo-kesiais, tad didinti algas, o tuo la-biau konkuruoti su emigrantams patrauk liomis alimis vidutiniam verslui yra nemanoma.

    A.Mackeviius pridr, kad di-del konkurencij siningam vers-lui ir nedarbo lygiui turi nelegalus darbas.

    Darbas nuvertjo

    Sociologas Romas Lazutka siti-kins, kad esant tokiai situacijai jokiu bdu negalima mainti socialini pa-alp, lengvat, imok. Jei atimtume ir tuos varganus pinigus, tik paska-tintume vagystes, kitus nusikaltimus, o ar sugrintume motyvacij dar-bui, niekas tikrai neino, kalbjo mokslininkas.

    Jo nuomone, socialin parama ma-ina nor dirbti tik dl to, kad mo-gus nemato didelio skirtumo tarp mi-nimalios algos ir imok. Ilgainiui jis pripranta tenkinti tik minimalius poreikius, atpranta nuo darbo rei-mo, sak R.Lazutka. Ilgalaik be-darbyst didina socialin atskirt, nes darbas yra vienas pagrindini bd

    integruotis visuomen, ireikti save, bendrauti. Ilgai nedirbant prarandami ir kvalifi kaciniai gdiai.

    Pasak mokslininko, valstybei dau-giau kainuoja, kai mogui tenka rink-tis tarp darbo ir imok. Ekonomin situacija tokia, kad tiktis dideli alg daug kam yra nemanoma, bet jeigu socialin parama ilikt ir sidarbinus, nustaius udarbio ribas, iki kuri dar mokamos imokos, bt daugiau no-rinij dirbti net ir u minimum, mano jis. Valstybei tai bt maesn nata, nes dirbantis mogus mokt mokesius. O dabar sunkiai besiver-iantis priverstas rinktis vien ilaiky-tinio dali.

    R.Lazutka sitikins, kad btina grinti imokas ir u paaugusius vai-kus, kaip buvo iki krizs, bei nemo-kam maitinim mokyklose. Nieko baisaus, jei kartu nemokamai mai-tinsis ir neskurstani tv atalos, juk ios eimos prisideda prie bend-ros paramos mokesiais, tvirtino R.Lazutka.

    Bedarbi kalvs

    Konsultacij ir darbinimo bend-rovs Strategic Staffi ng Solutions International vadovas Lietuvoje Andrius Francas pasigenda bendros darbo rinkos strategijos. Tai btina daryti dl to, kad valstybs fi nansuo-jamos studij vietos kainuoja visai

    visuomenei, teig jis. Tuo tarpu dabar niekam nedomu, kad ir toliau vidurini mokykl absolventai masi-kai stoja teis ir vadyb, nors i spe-cialist jau pakankamai turime geram deimtmeiui.

    Pasak darbinimo mons vadovo, dabar rinkoje paklausiausios fi nans apskaitos ir informacini technologij specialybs. O jei dar toks specialistas moka kuri nors skandinav kalb, jis

    garantuotai ras ger darb ir Lietuvo-je. Taip pat niekada nepraus kvalifi -kuot darbininkik profesij turintis mogus, tvirtino A.Francas.

    Lietuvos student atstovybi s-jungos prezident Ieva Dimonait minjo, kad pernai valstybs ileis-ti 600 tkst. Lt valstybs poreikiams svarbioms studij kryptims univer-sitetuose ir kolegijose populiarin-ti rezultat nedav besirenkani-j technologinius ir fi zinius mokslus netgi sumajo. Tuo tarpu socialinius mokslus rinkosi daugiau kaip pus stojanij.

    Akivaizdu, kad valstyb ioms studij programoms turt didinti valstybs fi nansuojam viet skaii, o socialiniams mokslams atvirkiai mainti, sitikins A.Francas. Jei mogus labai nori bti nepaklausus rinkoje teisininkas ar vadybininkas, tegul u studijas moka pats.

    Bira menkas pagalbininkas

    Netekusiam darbo mogui neretai tenka keisti nepaklausi specialyb. Kiekvienam bedarbiui, registruotam darbo biroje, sudaromi individua-lios uimtumo veiklos planai. Juose bedarbis nurodo pageidaujam spe-cialyb, kvalifikacij, kuri nort gyti, sak Lietuvos darbo biros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialist Milda Jankauskien.

    Mokymo metu bedarbiui mokama mokymo stipendija 560 Lt per m-nes, kompensuojamos vieojo trans-porto nuvykimui mokymus ilaidos. Maksimali bedarbio imoka yra 650 Lt, minimali 350 Lt.

    Lietuvos laisvosios rinkos ins-titutas yra skelbs, kad tokie biros kursai neefektyvs, geriau tai daryt vieo konkurso bdu atrinktos pri-vaios bendrovs ar mokyklos. Aki-vaizdiausias neefektyvaus l mo-kymams vaistymo pavyzdys pernai rengti kursai Panevio teritorinje darbo biroje. Ten 24 savaites 12 be-darbi buvo mokomi keramikos ama-to. domu, kad tarp kurs klausytoj buvo ir keramik, kuri dl padidjusi mokesi ir menkos paklausos atsisa-k io verslo ir atjo bir.

    Beje, darbo biros darbuotojams kriz jau baigsi. iais metais direk-toriaus alga (neatskaiius mokesi) padidjo nuo 4218 iki 4475 Lt, sky-ri vedj nuo 3834 iki 4000 Lt, vyriausij specialist nuo 2837 iki 3061 Lt, vyresnij specialist nuo 2220 iki 2383 Lt.

    Aktualijos

    Socialin parama maina nor dirbti, nes mogus nemato didelio skirtumo tarp minimalios algos ir imok. Ilgainiui jis pripranta tenkinti tik minimalius poreikius, atpranta nuo darbo reimo, sak R.Lazutka.

    Lietuvoje netekusiam darbo mogui neretai tenka keisti nepaklausi specialyb. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Neskuba darbintiVytautas ukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

    Nepaisant atsigaunanios Lietuvos eko-nomikos, nedarbo problema iliks ak-tuali ne tik iais, taiau ir kitais metais. Viena i prieasi, kodl nedarbo ma-jimas atsilieka nuo ekonomikos atsi-gavimo, yra grietas darbo santyki reguliavimas. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu nebuvo daug pasistmta laisvinant darbo santyki reguliavim ir gerinant darbinimo galimybes. Pa-samdyti ir atleisti darbuotoj kainuoja daug, todl verslininkas, nebdamas tik ras dl ateities, neskuba priimti nau-j darbuotoj.

    Nedarb mains tik verslo pltraRimantas Rudzkis, ekonomistas

    Bedarbiai, kaip ir visame pasaulyje, skaiiuoja, kas jiems labiau apsimo-ka dirbti ar bandyti igyventi i pa-alp. Paalp mainti jau nemanoma, nes jos ir taip menkos. Telieka skatinti alg didjim. Tai manoma padaryti tik sudarant palankesnes slygas verslui: mainti kontroliuojani staig skaii, biurokratin nat, supaprastinti fi nan-sin apskait. Dabar esame patek uburt rat ger darbo viet stoka gena energingus gyventojus usien, o kvalifi kuot darbuotoj trkumas tam-pa klitimi kurti ias vietas.

    R.Lazutka sitikins, kad btina grinti imokas ir u paaugusius vaikus, kaip buvo iki krizs, bei nemokam maitinim mokyklose. VL archyvo nuotrauka

    Auktas nedarbo lygis klampina Lietuv iaur apatijos lin

  • 32011 m. rugpjio 3 d. Nr. 61 (9080)Valstiei laikratis

    Jurbarke tuoj bus ankta

    Vieni aktyviausiai puoseljani upi laivyb yra jurbarkieiai. ia miesto prieplaukoje nuolat laikomi 6 laivai.

    Netolimoje ateityje nedide-l prieplauka gali nesutalpinti vis norini ia laikyti laiv, tikina upeivis Algimantas Luas. Ma-nau, kad laivyba vis labiau populia-rs. Su partneriais jau statome di-desn 60 viet laiv.

    Dabar 30 viet laiv turintis A.Luas noriniuosius juo plukdo Nid ir atgal. Suaugusiam mogui bilietas vien pus kainuoja 100 Lt, vaikams per pus pigiau, o u dar-elinukus visai mokti nereikia.

    Klient netrksta, teig A.Luas. Tik maiau kaip 25 mo-nes plukdyti neapsimoka dl brangi degal, o daugiau nei 30 nesutalpi-nu. Poreikis tikrai didelis, teiraujasi ir daug Nid norini plaukti usie-niei, bet j turistins grups perne-lyg didels nuo 40 moni. Todl ir nusprendme statyti didesn laiv.

    Kaunieiai verslininkai pernai ren-g reguliarius reisus Nid su atnau-jintu sovietmeiu buvusiu populiariu greitaeigiu laivu Raketa, bet iemet j atsisak. A.Luas mano, kad nuo Jurbarko Kuri marias kelion yra patrauklesn dl maesnio atstumo.

    Kitas jurbarkietis Osvaldas Kas-putis ltaeigiu 10 viet laivu plukdo mones po Jurbarko apylinkes. Ge-rai, kad Nemune yra ma prieplau-k, nes galime nuplaukti ir sustoti prie Panemuns pili. Manau, ateityje pramogin laivyba Nemune skmin-gai plsis, kalbjo O.Kasputis.

    Karaliauja seklumos

    Stacionari ir mobili prieplauk tinklas Nemune tsiasi iki Druski-nink. Taiau aukiau Kauno mari daugiau plaukioja tik baidars arba labai mai laiveliai.

    Neinia, kiek dar gals dirbti netgi nedidelis keltas, perplukdantis mones kit Nemuno krant, teig Birtono turizmo informacijos centro direktor Henrieta Miliauskien. Vis tenka keisti jo plaukimo viet, nes sna vairiose vietose nuolat daug-

    ja. Turime tik vien nuo seno plaukio-jant didel laiv Vytenis.

    Juo reikia atidiai laviruoti dl gausybs sna. pavasar laivas su kriktynas ventusiais monms strigo seklumoje. Buvo sulauytas vairo mechanizmas, j teko remon-tuoti viduryje ups, todl ikyla tru-ko dviem valandomis ilgiau nei buvo planuota.

    Nemuno seklumos neleidia pl-toti laivybos ir Alytuje.

    Dl susiformavusi seklum ir nevalomos vagos ms prieplauk

    atplaukia tik plaustai ir baidars, pa-sakojo Alytaus turizmo informacijos centro direktor Lena Valentait-Gu-dzineviien. Vis dlto rank nenu-leidiame, sudarme marrut pluk-dyti turistus po Nemun viking tipo laivu, kuriam nereikia didelio gylio. Ms apylinkse labai graios vietos, daug piliakalni.

    Vagai valyti l nra

    Nemuno vag priiri Vidaus van-dens keli direkcija. Jos gamybos di-rektorius Mindaugas imknas sak, kad auktupio vag gali valyti tik ma-esns emsiurbs.

    Anksiau Susisiekimo ministeri-ja turjo plan jas nupirkti, bet jie ir liko negyvendinti. Maa to, sunkme-iu stipriai apkarpytas fi nansavimas ir ruoo KaunasKlaipda vagos va-lymui. Laivyba ja turi bti utikrinta dl to, kad tai europins reikms van-dens kelias, kurio numeris E-41.

    Sunkmeiu vagos valymo dar-bams los buvo sumaintos nuo 10 mln. iki 4 mln. lit, todl nuolat utikrinti laivybos Nemune jau ne-galime, teig M.imknas.

    Nuo Kauno iki Jurbarko btina isaugoti 1,2 m vagos gyl, nuo Jur-barko iki ups ioi 1,5 m, o nuo ioi iki Klaipdos 2 m.

    Pernai didesni laivai upe plau-kioti galjo tik dl gausaus lietaus, o prastomis, sausesnmis vasaromis Nemuno vaga vietomis nusenka iki 70 cm, aikino M.imknas.

    Didmiesiai ltai griasi upes

    O kur js pramoginiai ir kro-vininiai laivai? Juk Kaunas yra uni-kalioje, vandens pramogoms itin pa-lankioje geografi nje vietoje. Maiau miest prie maesni upi, kuriose

    knibda laivai, o jus turite net dvi, bet jos tuios, stebjosi i Anglijos at-vyks turistas.

    Miesto valdia jau seniai kalba, kad reikt gaivinti upes, bet kol kas tai lie-ka tik kalbomis. Tiesa, iemet valdia tvirtai ada, kad Nemuno saloje alia algirio sporto arenos bus rengta prieplauka pramoginei laivybai.

    Kauno rajone yra keturios kilnoja-mos prieplaukos: Vilkijoje, Kulautu-voje, Zapykyje ir Raudondvaryje. Bet iuo metu vandens pramog Kaune ir jo apylinkse maai, neliko ir Rake-tos, kuri pernai plukd Nid. Ta-iau sekmadieniais Kulautuv ir at-gal skmingai kursuoja verslininkams inuomotas Vidaus vandens keli di-rekcijos laivas Tolstojus.

    Prie kit alies upi sikrusiuo-se miestuose laivyba dar menkesn juose sustoja tik plaukiantys baidar-mis poilsiautojai.

    Vilniuje Nerimi ne pirmi metai plaukioja vienas didelis laivas ir lai-velis. Savivaldyb tikisi pagyvinti lai-vyb u 100 tkst. Lt sigijusi i kau-niei mobili prieplauk. Kaunui ji tapo nereikalinga panaikinus marru-t Nid. Planuojama, kad Vilniaus prieplaukoje gals ne tik vartuotis laivai, bet ir bus rengtas turizmo in-formacijos centro padalinys, vyks vai-rs renginiai.

    Aktualijos

    Upi seklumos kelia grsm laivybai

    Ypa stebina Kaunas, si...