2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis • Nr. 63 (9082) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedu

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Ūkininkų žinios• Dažnėjančios gamtos stichi-

jos menkina sodų derlių ir didina produkcijos kainas.

• Svetimšalis Sosnovskio barštis dėl gajumo, vešlumo, sėklų gausumo Lietuvoje spar-čiai plinta, visiškai užgožia greta augančius augalus ir kelia pavojų žmonių sveikatai.

Moters pasaulis

• Apie kiekvieną sodyboje au-gantį augalą Angelė Kiaušienė gali papasakoti istoriją. Visi jie moteriai primena mylimą vyrą.

• Skara – tai aksesuaras, kurį moterys nepelnytai pamiršta. Įvairių medžiagų, ilgių, raštų ir spalvų skaros pagyvina bet kokį įvaizdį. Jomis moterys puošėsi nuo seno.

Baltarusijos režimui atskleidę „Vesnos“ lyderio A.Beliackio sąskaitų Lietuvos bankuose duomenis, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų pareigūnai net neįspėjo jo apie gresiantį pavojų.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Europos šalių ekonomika pa-mažu pradeda atsigauti, tačiau, krizei įsisiautėjus JAV, sunkumų neišvengtų nei Europos Sąjunga, nei vis daugiau produkcijos eks-portuojanti Lietuva.

Ar Lietuva bei ES gali kaip nors išvengti ekonomikos krizės, jeigu ji kiltų JAV? Finansų analitikai kalba vienu balsu – praktiškai krizės būtų neįmanoma išvengti. Priežastys la-bai paprastos, nes Lietuva dabar labiau priklausoma nuo užsienio rinkų negu buvo priklausoma prieš krizę, pavyzdžiui, 2007-aisiais.

Lietuviai buvo kantrūs

Garsusis Nobelio premijos laurea-tas amerikietis Jozefas Stiglicas ne-atsitiktinai šiomis dienomis pagyrė europiečius, iš esmės sugebėjusius susitarti dėl pagalbos į didelę bėdą patekusiai Graikijai.

Nukelta į 3 p.

Londoną šiurpina riaušės ir plėšimai

Riaušės praėjusį savaitga-lį Didžiosios Britanijos sostinėje Londone prasidėjo po to, kai ak-tyvistai protestuodami reikala-vo teisingumo dėl ketvirtadienį Totenhame policijos pareigūno nušauto 29-erių Marko Dugano.

Vaikus globojančios šeimynos tapo našta

Valdžia ofi cialiai deklaruoja sie-kianti, kad be tėvų priežiūros likę vaikai būtų globojami ne vaikų globos namuose, o kitose šeimo-se, tačiau sudaryti tam palankių sąlygų neskuba. Daugybė vaikų šalyje skursta, yra skriaudžiami.

Sunegalavęs doleris gali susargdinti ir eurą, ir litą

Valstybę sukompromitavę ministrai kratosi atsakomybės

Apie tai – 7 p. Apie tai – 18 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Seimo opozicijos raginimai R.Šimašiui trauktis iš posto D.Grybauskaitės palaikymo nesulaukia. Tačiau šalies vadovė neslepia mananti, kad už informaci-jos Baltarusijai suteikimą atsakingi Teisingumo ministerijos pareigūnai negali likti nenubausti. Eltos nuotrauka

2 2011 m. rugpjūčio 10 d. • Nr. 63 (9082)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Žaibus į Austrijos teisėsaugą už KGB pulkininko Michailo Golo-vatovo paleidimą svaidžiusi Lie-tuva dabar priversta prikąsti lie-žuvį. Per Teisingumo ministerijos klerkų žioplumą, o gal ir piktą va-lią, diktatoriškam Aleksandro Lu-kašenkos režimui Lietuva įdavė vieną Baltarusijos opozicijos lyde-rių organizacijos „Vesna“ vadovą A.Beliackį.

Įskundė opozicionierių

Skandalas dėl Baltarusijos opozi-cionierių sąskaitų duomenų išdavimo kilo praėjusį ketvirtadienį, kai Balta-rusijos saugumas sulaikė organizaci-jos „Vesna“ lyderį A.Beliackį.

Jis įtariamas mokesčių slėpimu. Kaltinimai jam sukurpti vadovaujan-tis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktais organizacijos „Vesna“ sąskaitų Lietuvos bankuose duomenimis.

Šiuo metu A.Beliackis yra suim-tas. Jam gresia iki 7 metų nelaisvės.

Pirmadienį dešimt Lietuvos in-telektualų kreipėsi į Prezidentę Da-lią Grybauskaitę klausdami, ar jai ne gėda dėl tokių Lietuvos valdžios veiksmų.

„Lietuvos pareigūnai viešai pa-tvirtino, kad jie suteikė duomenis Baltarusijos režimui apie baltarusių pilietinių organizacijų ir jos narių tu-rimas bankų sąskaitas Lietuvoje. Pa-sak pareigūnų, tai yra „įprasta proce-dūra“, – rašoma kreipimesi.

Vytautas V.Landsbergis, Valdas Papievis, Kornelijus Platelis ir kiti visuomenės veikėjai teigia, kad „save gerbiančioje valstybėje tokį apgailė-tiną sprendimą priėmę pareigūnai privalo būti įvardinti, o prie jo pri-sidėję politikai prisiimti politinę at-sakomybę“.

Reikalauja ministrų atsistatydinimo

Kai kurie Seimo valdantieji ir opozicija reikalauja teisingumo mi-

nistro Remigijaus Šimašiaus ir už-sienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio atsistatydinimo.

„Abu ministrai turėtų tiesiog pa-dėti pareiškimus ant stalo, – įsitiki-nęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Valentinas Ma-zuronis.

Pasak jo, tokios gėdos Lietuva dar neturėjo, nors visai neseniai „Euro-pos Sąjungą ir Austriją peikė dėl M.Golovatovo paleidimo“.

„Kokie demokratijos veikė-jai Rusijoje arba Baltarusijoje pa-sitikės tokia Lietuvos valdžia, kuri nedraugiškiems režimams išduo-da opozicijos lyderius?“ – retoriškai klausė V.Mazuronis.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sakė, kad jau pasi-rašė raštą, kuriuo reikalauja URM pasiaiškinimo.

„Teisingumo ministras padarė žioplą klaidą, bet jeigu kas ir turi atsi-statydinti, tai pirmiausia A.Ažubalis, nes būtent URM kitoms instituci-joms privalo teikti rekomendaci-jas“, – sakė V.Gapšys.

Socialdemokratas Justinas Karo-sas buvo ne toks kategoriškas. „Mane jau pradeda nervinti tendencija, kai

Baltarusijos opozicijos pavadinimas reiškia tą patį, ką ir indulgencija. Tar-si joks opozicionierius, kad ir demo-kratiškas, negali nusikalsti“, – sako J.Karosas.

Jo nuomone, šio incidento nuo-dugnus tyrimas atsakytų į visus klau-simus, o bet kokios pirminės išvados yra pernelyg ankstyvos.

Ministrai ramiai atostogauja

Po A.Beliackio arešto Lietuva nutraukė teisinės pagalbos teikimą Baltarusijai, tačiau plykstelėjęs skan-dalas nesutrikdė nei R.Šimašiaus, nei A.Ažubalio atostogų.

Teisingumo ministerijos atstovai teisinosi, kad šių metų sausį Balta-rusija, vadovaudamiesi dar 1992 m. pasirašyta teisinės pagalbos sutarti-mi, paprašė duomenų apie organiza-cijos „Vesna“ ir kitų asmenų turimas sąskaitas Lietuvos bankuose.

„Kovo mėnesį šie duomenys buvo pateikti ir tik birželį URM reko-mendavo neteikti duomenų šiai ša-liai. Formaliai esame teisūs ir tikrai joks vidinis tyrimas nereikalingas“, – aiškino teisingumo ministro patarėja

Vaida Vincevičiūtė. O užsienio rei-kalų ministro patarėja Renata Laz-din sakė, kad ministras A.Ažubalis dėl skandalo atsistatydinti neketinąs, nes „nieko blogo nepadarė“.

„Teisingumo ministerija pati ne-sikreipė į Užsienio reikalų ministeri-ją patarimo, todėl Teisingumo minis-terija tik mėgina pasiteisinti dėl savo klaidų“, – teigė R.Lazdin.

Saugumiečių patarimo neklausė

Teisingumo ministro R.Šimašiaus patarėja V.Vincevičiūtė tikino, kad ministerija jokios klaidos nepada-rė. Be to, jokių pastabų nepateikė ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), kuris paprastai ministerijai rekomenduoja, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju.

Tačiau „Valstiečių laikraštis“ išsi-aiškino, kad A.Beliackio atveju Tei-singumo ministerija į VSD net ne-sikreipė.

„Šia galimybe pasinaudoti mi-nisterija tikrai galėjo, nors tai ir nėra privaloma. Mes tokios užklausos negavome“, – kalbėjo VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas.

Jo teigimu, Teisingumo ministe-rija į VSD su panašiomis užklauso-mis paprastai kreipiasi kelis kartus per metus.

Reaguodama į visuomenės nuo-monę, kruopščiai ištirti Teisingu-mo ministerijos veiksmus ministrą R.Šimašių paragino ir Prezidentė D.Grybauskaitė.

„Vyriausybė pavedė Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijoms pateikti informaciją, susijusią su Bal-tarusijoje sulaikyto nevyriausybinės organizacijos „Vesna“ vadovo Alesio Beliackio banko duomenų perdavi-mu Baltarusijai. Šios institucijos turi išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, ir už-kirsti kelią, kad tokie atvejai nepasi-kartotų ateityje“, – pirmadienį teigė D.Grybauskaitė.

Jos žodžiais, dėl savo darbuotojų atsakomybės „sprendimus turi pri-imti teisingumo ministras“.

N.Radina: „Kaltinimai A.Beliackiui sufabrikuoti“

Neseniai politinio prieglobsčio Lietuvoje paprašiusi žinoma Bal-tarusijos žurnalistė Natalija Radi-na „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad

buvo sukrėsta dėl Lietuvos veiksmų Baltarusijos opozicijos atžvilgiu.

„Taip, nerimą jaučiu, bet tikiuosi, kad nuo šiol Lietuva kur kas atsar-giau vertins Baltarusijos prašymus, nukreiptus prieš demokratijos šali-ninkus“, – sakė N.Radina.

Ji taip pat mano, kad neįmanoma lyginti Austrijos akibrokšto Lietuvai ir Lietuvos valdžios keliaklupsčiavi-mo Baltarusijai. „Tai skirtingi daly-kai, nes dėl M.Golovatovo paleidimo santykius aiškinosi dvi demokrati-

nės valstybės, o A.Beliackio atveju Lietuva suteikė pagalbą diktatoriš-kam režimui, kuris siekia susidoroti su demokratijos šalininkais“, – sakė N.Radina.

Jos teigimu, visi kaltinimai A.Beliackiui yra sufabrikuoti. „Ne-galime kalbėti apie tai, kad girdi, jis nemokėjo mokesčių, bet ar Lietuvos partizanai pokariu mokėjo mokes-čius sovietų valdžiai arba per karą na-ciams? Juk ne“, – teigė N.Radina.

Jai asmeniškai Baltarusijoje gresia iki 15 metų nelaisvės.

Vakar dėl A.Beliackio sulaikymo ir Lietuvos vaidmens šioje istorijoje į neeilinį posėdį susirinko Seimo Už-sienio reikalų komitetas.

Į posėdį buvo kviečiami ir Užsie-nio reikalų bei Teisingumo ministe-rijų vadovai.

„Kokie demokratijos veikėjai Rusijoje arba Baltarusijoje pasitikės tokia Lietuvos valdžia, kuri nedraugiškiems režimams išduoda opozicijos lyderius, žmogaus teisių gynėjus?“ – klausė Valentinas Mazuronis.

Net neįspėjo A.Beliackio apie pavojųDarius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius

Mes, visuomenės veikėjai, reikalauja-me politinės atsakomybės, tai yra, pir-miausia klaidos pripažinimo ir atsakingų pareigūnų, kurie arba kažko nepadarė, arba talkino Baltarusijos valdžiai įduo-dant žmogaus teisių gynėjus, atsistaty-dinimo. Nuo A.Beliackio suėmimo praė-jo jau daug dienų, o Lietuvos piliečiai iki šiol net nežino, kada mūsų pareigūnai Baltarusijos valdžiai perdavė duomenis apie opozicijos veikėjus. Todėl labai svar-bu, kad išsiaiškintume, ar perdavus tuos duomenis, Lietuva stengėsi kaip nors ištaisyti klaidą ir įspėti A.Beliackį apie jam gręsiantį pavojų. Kodėl negalėjome A.Beliackio įspėti, kad žmogus sugebėtų pasislėpti nuo Baltarusijos režimo? Šiuo atveju privalome kelti šiuos klausimus, kad kitos šalys ir jų piliečiai nepagalvo-tų, jog Lietuva yra valstybė, kuria nega-lima pasitikėti. Dabar reikia kalbėti apie tai, kad nepadoriai pasielgė valdžia, o ne valstybė.

Mėginama pakirsti Lietuvos moralinį autoritetąMantas Adomėnas, Seimo narys

Reikia labai tiksliai išsiaiškinti, kas vis dėl-to įvyko, ir tik tuomet atsakingas asmuo privalo prisiimti politinę atsakomybę. Reikia išsiaiškinti, kur buvo neapsižiū-rėjimas, kur – pikta valia, o kur – drau-giškumas nedraugiškam mums režimui. Ši istorija mus jau kai ko pamokė. Visos valstybės institucijos turi būti labai at-sargios bendraudamos su nedraugišku ir autoritariniu režimu, kuris persekio-ja kitaip mąstančiuosius. Juk kalbame su laisvės ir demokratijos idealų priešu! Tad jokie kaimyniniai santykiai negali nustelbti įtarumo ir pagrįsto atidumo Baltarusijos atžvilgiu. Nesu sąmokslo te-orijų kūrėjas, bet beveik neabejoju, kad pasinaudojant Lietuvos silpnumu gavus informacijos apie Baltarusijos opozicijos veikėjus, buvo mėginama pakirsti Lie-tuvos moralinį autoritetą, kad tie mūsų kaltinimai Austrijos valdžiai paleidus KGB pulkininką M.Golovatovą neatrodytų pa-grįsti. Ar tai tiesa, matyt, sužinosime tik po daugelio metų.

Valstybę sukompromitavę ministrai kratosi atsakomybės

Teisingumo ministerijos atstovai teisinosi, kad duomenys apie organizacijos „Vesna“ ir kitų asmenų turimas sąskai-tas Lietuvos bankuose Baltarusijai perdavė, vadovaudamiesi dar 1992 m. pasirašyta teisinės pagalbos sutartimi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šiuo metu A.Beliackis yra suimtas. Jam gresia iki 7 metų nelaisvės.www.oko.by. nuotrauka

32011 m. rugpjūčio 10 d. • Nr. 63 (9082)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Buvo su-vokta, kad tai ne tik

Graikijos, bet ir kiekvienos ES šalies problema. Matyt, įžymusis eko-nomistas taip savo tautiečiams paro-dė galimybę, kurią amerikiečiai turė-tų pasirinkti, t.y. skubiai susitarti dėl valstybės skolos limito padidinimo. Kitaip, pasak JAV prezidento Bara-ko Obamos, šaliai gali iškilti bankroto pavojus, pasaulį sudrebintų dar viena fi nansų krizė.

Tačiau skolos limitas sumažintas. Kai kurie ekonomistai amerikiečius ragina mažinti išlaidas, kaip tai darė

kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Lie-tuva, Latvija ir šiuo keliu pradedanti eiti Graikija, tačiau J.Stiglicas siūlo ne tik taupyti: „Pirmiausia mes turėtume amerikiečiams duoti daugiau darbo – taip į biudžetą surinktume daugiau mokesčių.“

Būtent 2000-aisiais, kai J.Stiglicas dirbo JAV vyriausybėje, amerikiečiai laikėsi tokios ekonominės politikos: per recesiją valstybė turi investuoti, o pelningais laikais – taupyti. Kaip ži-nome, Lietuva viską darė atvirkščiai – ekonomikos pakilimo metais išlai-davo, o užklupus krizei taupė tokiais tempais, kad net nustebino Briuselį. Lietuva pasirinko sunkesnį, gyven-tojus ir verslą kankinantį ekonomi-kos gaivinimo būdą. Lietuviai buvo kantrūs, tačiau amerikiečiai šia savy-be nepasižymi.

Daugiau eksportuosime, daugiau ir importuosime

Dabar eksportas siekia naujų re-kordų, todėl susvyravusi paklausa pa-saulinėse rinkoje skaudžiai smogtų ir Lietuvai. Tačiau nesiraukime plaukų anksčiau laiko. Negerai, kad esame pažeidžiami pasaulinės ekonomikos svyravimų, tačiau didėjantis eksportas leidžia Lietuvai kurti konkurencin-gesnę ekonomiką, atsiranda galimy-

bių ša-lyje daugiau

gaminti, taigi ir sukurti daugiau darbo vietų. Kai pasaulinėje rinkoje bus ekonomikos pakilimas, Lietuvos ekonomika galės augti sparčiau.

Tačiau Lietuvos ekonomika daug priklauso ir nuo vartojimo vidaus rin-koje – daug daugiau nei kaimyninių Baltijos šalių. Štai, „Swedbank“ anali-tikų duomenimis, Estijos BVP namų ūkio vartojimas sudaro apie 50 proc., o Lietuvos– apie 65 proc. Kita vertus, Lietuva vis dar nesugeba eksportuoti daugiau nei importuoti. Kokios prie-žastys? Importuojame visus gamtinius išteklius, todėl, net eksportui sparčiai

augant, ne mažiau sparčiai kyla ir im-portas, juk reikia įsivežti ne tik ža-liavų, naftos, bet ir įrengimų, maši-nų, padedančių gaminti produkciją eksportui.

Silpniesiems – ne vieta eurozonoje

ES fi nansų ekspertai atkreipia dė-mesį, kad ES spauda demonstruoja visuotinį džiūgavimą, o apie tai, kad priekyje dar laukia didžiulis darbas, kalbama tik užkulisiuose. Tik Vo-kietijos užsienio reikalų ministras G.Vestervelis atsargiai užsimena, kad tikrasis darbas dar tik prasideda. Pir-ma būtina sąlyga – fi nansinė drausmė planuojant valstybės išlaidas. O juk su drausme, ypač fi nansine, euro zonoje visada buvo problemų.

Vokietijos ekonomikos tyrimų ins-tituto skaičiavimais, Graikijai, Airijai ir Portugalijai paskelbus defoltą (ban-krotas, kai valstybė nebegali išmokėti skolų), vokiečių mokesčių mokėtojai prarastų beveik 71 mlrd. eurų. Tiesa, tyrėjai rėmėsi prielaida, kad antroji pagalbos Graikijai programa sudarys 120 mlrd. eurų. Ekonomistai apskai-čiavo, kad net ir tuo atveju, jeigu sko-lininkai visiškai atsiskaitytų su savo kreditoriais, Vokietija prarastų beveik 13 mlrd. eurų.

Bonos universiteto profesorius M.Neumanas mano, kad silpnosios šalys turėtų palikti euro zoną. Į euro glėbį jos galėtų sugrįžti tik atkūrusios savo ekonomiką ir fi nansus. Profeso-riaus nuomone, tokiu atveju graikai, išstoję iš euro zonos, vėl įsivestų savo senąją drahmą, ją devalvuotų ir taip padidintų graikiškų prekių konkuren-cingumą. Gyventojai patirtų nuosto-lių, tačiau padidėtų gamyba, atsirastų naujų darbo vietų, daugiau įplaukų patektų į biudžetą.

Daug ką lemia jos didenybė nafta

Pasak Investuotojų asociacijos val-dybos nario Artūro Milevskio, šian-dien praktiškai nė viena išsivysčiusi šalis negalėtų išgyventi be naftos, to-dėl šios žaliavos kainų pokyčiai labai

smarkiai veikia pasaulio infl iacinius lūkesčius.

Daugelis mano, kad pingant dole-riui brangsta degalai. Nebūtinai. Jei-gu doleris pinga euro atžvilgiu, bet tuo pačiu metu nafta, kuri skaičiuo-jama JAV doleriais, pabrangsta, tai mes, pirkėjai, parduodami branges-nius eurus ir pirkdami pigesnius do-lerius, kad galėtume nusipirkti naftos, galime nepajausti jokio pokyčio. Ki-taip yra JAV – kai doleris pinga, ame-rikiečiams nafta brangsta.

Neigiama naftos priklausomybė nuo JAV dolerio kainų ryškiausiai pa-stebėta 1970-aisiais, kai smunkantis JAV doleris paskatino naftos gamin-tojus tiesiog perskaičiuoti jos kainas. Taip siekta išlaikyti pinigų, gautų iš naftos pardavimo, perkamąją galią. Pingantis JAV doleris skatino naftos kainų augimą, tai „užsukdavo“ infl ia-cinę spiralę ir galiausiai ekonomikos nuosmukį, arba recesiją. Siekdamas kovoti su infl iacija, JAV federalinis re-zervų bankas didindavo bazines palū-kanų normas, o tai anksčiau ar vėliau vėl grąžindavo JAV dolerio patrauklu-mą, ir pastarasis pradėdavo brangti.

Mums naudingiausia stabili pasaulinė rinkaJekaterina Rojaka, DnB Nord banko vyriausioji ekonomistė

Per pastaruosius kelis mėnesius po ilgos pertraukos ES prekybos balansas tapo neigiamas. Itin baimintis dar nevertė-tų, padėtį galima pataisyti. Tačiau jeigu šis defi citas pradėtų augti, tai ir ES tek-tų suvaržyti vartojimą, o tai atsilieptų ir Lietuvai, nes mes vis daugiau ekspor-tuojame. Jeigu mažės vartojimas visa-me pasaulyje, tai pamažu turės mažėti ir žaliavų, taigi ir naftos kainos. Daugelis apsidžiaugtų, tačiau neužmirškime, kad dėl šios priežasties gerokai sumažėtų ir eksporto apimtis. Be to, sumažėjus naf-tos kainai, ir mūsų kaimynai, NVS šalys, patektų į sudėtingą padėtį. Jos nevykdė ir nevykdo reformų, kurios leistų produkty-viai didinti gamybos apimtį. Taigi ir joms tektų mažinti išlaidas, o toks pasirinkimas Lietuvos eksportuotojams nebūtų nau-dingas. Mums naudingiausia, kai pasauli-nėje rinkoje yra stabili padėtis. JAV neturi kito pasirinkimo – tik padidinti skolinimosi limitą. Tačiau visi supranta, kad ateityje teks smarkiai mažinti išlaidas.

Žlugus doleriui sunkumų neišvengtų ir LietuvaNerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Koks doleris naudingesnis Lietuvos eko-nomikai – silpnas ar stiprus? Dabar, kai Lietuvos pramonės augimas paremtas eksportu, mums naudingiau, jeigu euras silpnėtų dolerio atžvilgiu. Tada mums būtų lengviau eksportuo-ti už ES ribų. Tačiau kai euras silpnes-nis – brangesni ir gamtiniai ištekliai, kuriuos importuojame, taigi ir dides-nė infl iacija šalyje. Gamintojams tokiu atveju lyg ir gerai, jie konkurencingesni pasaulinėje rinkoje, tačiau blogai var-totojams, nes jie perka brangesnę už-sienio produkciją. Šįmet JAV prognozuojamas10 proc. biudžeto defi citas yra vienas didžiau-sių pasaulyje, o JAV – didžiausias nuo Ant rojo pasaulinio karo. Taigi artimiau-sioje ateityje JAV tikriausiai bus didina-mi mokesčiai. Tikėtina, kad amerikie-čiams teks susiveržti diržus, kaip tai 2009-aisiais patyrė Lietuva ir Latvija ir per artimiausius dvejus metus turės išgyventi Graikija.

Amerikiečių ekonomistai siūlo per recesiją investuoti, o pelningu laiku – taupyti. Lietuva viską darė atvirkščiai – ekonomikos pakilimo metais išlaidavo, o užklupus krizei taupė tokiais tempais, kad net nustebino Briuselį.

(Užs. 541)

Priešpilnis.Saulė teka 5.45, leidžiasi 21.03.

RytojŠiandien

Paskutinio vasaros mėnesio danguje vis dažniau šeimininkauti linkę debesys. Šią savaitę orai bus nepastovūs. Šiluma nelepins, dažnai sulauksime tai gausesnio, tai mažesnio lietaus, o saulė protarpiais paspruks iš debesų apsupties. Šiandien lietaus sumažės, vietomis pasirodys saulė. Išliks pietvakarių vėjas. Dieną mažai debesuo-ta, palis, sušils iki 19 laipsnių. Ketvirtadienis žada negausų lietų, danguje dažniau svečiuosis saulė. Tačiau šiluma nelepins. Naktį nelis, temperatūra sieks 10 laipsnių, dieną pakils iki 16 laipsnių, negausiai palis. Penktadienį taip pat sulauksime lietaus, tiesa, negausaus. Naktį sušils iki 13 laipsnių. Dienos metu debesų gretos išliks to-kios pat, sušils iki 21 laipsnių.

PorytDieną: +17 +19

Naktį: +9 +11

Dieną: +14 +16 Dieną: +19 +21

Naktį: +10 +13Naktį: +8 +10

Buvo su-vokta, kad tai ne tik

G ikij b t i ki k i ES

bių ša-lyje daugiau

gaminti, taigi ir sukurti daugiau darbo vietų. Kai pasaulinėje rinkoje bus ekonomikos

kili Li t k ik lė

Sunegalavęs doleris gali susargdinti ir eurą, ir litą

Atkelta iš 1 p.

Seimo Darbo partijos frakci-jos atlikta analizė rodo, kad nuo 1995 m. didžiausią skolų naštą at-einančioms vyriausybėms palikda-vo konservatoriai, mat jų valdymo laikotarpiais valstybės skola išaug-davo daugiausia.

Iš šiuo metu esančios 36 mlrd. 113 mln. Lt skolos 24 mlrd. 910 mln. Lt pasiskolino konservatoriai. Tad nors nuo 1995 m. valdžioje jie buvo tik 6 metus, tai yra 37 proc. viso laiko, per tą laiką sugebėjo sukurti 69 proc. vi-sos Lietuvos skolos. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad jeigu šie pini-gai būtų naudojami efektyviai, Lietu-vai pavyktų ne tik lengviau išgyventi krizės laikotarpį, bet ir smarkiai padi-dinti Lietuvos žmonių gerovę.

„Šiuo metu valstybės skola beveik dvigubai viršija valstybės biudžetą. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad tauta turi pažinti savo did-vyrius, tačiau vargu ar konservatoriai, kurie valdė Lietuvą nuo 1997 iki 2000 metų ir nuo 2008 m. iki šiol bei sukū-rė du trečdalius valstybės skolos, verti didvyrių vardo. Taip susiklosto, kad sunkiaisiais Lietuvos gyvenimo lai-kotarpiais žmonės labiausiai pasitiki populistiniais konservatorių šūkiais ir dirbtinai kuriamais baubais, tačiau vos tik dešinieji gauna valdžią, visus savo pažadus pamiršta ir tampa papras-čiausiais mokesčių mokėtojų pinigų švaistytojais. Europos, JAV ir viso pa-saulio patirtis rodo, kad žaidimai su paskolomis yra labai skausmingi, o rezultatas – nenuspėjamas“, – sako V. Gapšys.

Seimo opozicijos lyderis teigia, kad vien dėl konservatorių besaikio skolinimosi kiekvienas Lietuvos gy-ventojais yra skolingas per 8 tūkst. Lt. „Padalijus konservatorių pasiskolintų pinigų sumą iš Lietuvos gyventojų skaičiaus, gausime nei daug, ne ma-žai – 8 303 Lt. Blogiausia, kad visi šie pinigai yra ne investuoti, o pravalgy-ti, ir konservatorių Vyriausybė ketina dar skolintis. Koks protingas žmogus norėtų tempti tokią skolą? Ypač kai sprendimą dėl skolinimosi priima ne visa tauta, o keli žmonės. Tad natūra-lu, kad dauguma žmonių tiesiog išva-žiuoja iš šalies, nenorėdami prisiimti neteisingų konservatorių sprendimų naštos ant savo pečių“, – mano Seimo opozicijos lyderis.

VL inf.

V.Gapšys įsitikinęs, kad jeigu šie pini-gai būtų naudojami efektyviai, Lietu-vai pavyktų ne tik lengviau išgyventi krizės laikotarpį. Eltos nuotrauka

Po konservatorių valdymų – skolų šleifai

4 2011 m. rugpjūčio 10 d. • Nr. 63 (9082)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Beveik po kiekvienų rinkimų, kei-čiantis valdžiai, ministerijose, įvairio-se žinybose ir savivaldybėse kurį laiką tvyro nerimo, savotiško sutrikimo ir laukimo nuotaikos. Kodėl – jokia pa-slaptis. Daugelis puikiai supranta, kad naujai išrinktieji rinksis ir naujus dar-buotojus. Nebūtinai geresnius, tačiau savus, lojalius, iš savo partijos narių ar rėmėjų rato.

Būdų, kaip atsikratyti senųjų dar-buotojų, yra įvairiausių. Vienas popu-liariausių – reorganizacija. Reorgani-zuoti galima viską ir visaip: sujungti, atskirti, pakeisti įstaigų pavadinimus, funkcijas ir taip toliau.

Tačiau iš tiesų tai, kaip neseniai pripažino vienas Seimo dabartinės valdančiosios daugumos politikas, yra ne kas kita kaip „politinis valy-mas“ siekiant atsikratyti ankstesnės valdžios į įvairius postus susodintų žmonių. Niekas nesidomi, kaip jie dirbo, kokia jų kvalifi kacija, sugebė-

jimai. Svarbiausia, kad jie – ne savi, vadinasi, ir nepatikimi.

O ką reiškia būti nepatikimam? Gali opozicijai nutekinti, švelniai tariant, negerą informaciją, trukdy-ti naujai atėjusiesiems vykdyti savo partijos politinę programą ir netgi juos sabotuoti. Tokių atvejų iš tiesų gali būti, tačiau šiuo atveju niekas ne-sigilina: ne savas – vadinasi, nereika-lingas.

Apmaudžiausia, kad tokie „refor-matoriai“ nieko bloga savo veiksmuo-se neįžvelgia net tada, kai į svarbius postus skiria draugus, pažįstamus, dažnai neturinčius nei reikiamos kva-lifi kacijos, nei patirties. Taip nutiko energetikos sektoriuje. „Na, ir kas, kad jie yra draugai ar giminaičiai, – tikina kai kurie „reformatoriai“ . – Svarbiau-sia – rezultatas. Jie juk privalės vyk-dyti paskirtas užduotis, o už klaidas ir nesėkmes atsakys juos paskyrę po-litikai.“ Ar verta paskui stebėtis, kad Lietuvoje taip sunkiai sekasi įveikti korupciją, piktnaudžiavimą tarnyba, kad niekaip neišvengiama pažeidi-mų derinant valstybės ir asmeninius interesus, kad nepavyksta atsikratyti kitų jau du dešimtmečius šalį kamuo-jančių blogybių?

Atėjusieji į valdžią dažniausiai pla-nuoja joje likti amžiams, todėl papras-tai žvelgia toli į ateitį – į kitus rinki-mus, kai paslėptai politinei rinkimų agitacijai reikės pasitelkti savivaldybių administratorius, seniūnus, departa-

mentų, skyrių vadovus, stambias vals-tybines ar savivaldybių įmones.

Per rinkimų kampaniją juk visko reikia – ir žmonių, ir transporto, ir fi nansinių bei materialinių resursų. Kas tada padės, jei ne savi, ant trumpo partijos pavadėlio laikomi darbuoto-jai? Todėl kiekviena partija ir stengiasi pasistatyti kuo aukštesnę valdžios pi-ramidę – nuo seniūnų ar net seniū-naičių, savivaldybių iki Seimo. Ga-lime pasiguosti nebent tuo, kad šia liga serga ne tik Lietuvos politika ir valdžia.

Blogiausia, kai, anot parlamenta-ro Kęstučio Masiulio, administracija

susitapatina su politikais ir pradeda veikti kaip politinė grupė, siekianti, kad rinkimus laimėtų būtent jos po-litinė partija. Logika paprasta – jeigu jos partija laimės, dauguma ir toliau išsaugos šiltas kėdes, į kurias buvo su-sodinti.

Ne vienoje savivaldybėje artėjant rinkimams seniūnai, kultūros, švie-timo ir kitų įstaigų vadovai įrašomi į partijos sąrašus ir verčiami agituoti už partijas. Jei juos per rinkimus išren-ka, jie dažniausiai atsisako mandatų ir lieka toliau dirbti seniūnais, mokyklų direktoriais, kultūros centrų ar įmo-

nių vadovais, užleisdami vietas kitiems partijai reikalingiems žmonėms. Kurį laiką jie gali būti ramūs, net apsnū-dę, neiniciatyvūs, nes saviškiai, esantys politinėje viršūnėje, jų neskriaus – juk padėjo laimėti rinkimus.

Socialdemokratai savo valdymo metais buvo sumąstę savotišką siste-mą, kaip išsaugoti kuo didesnę dalį valdžios ir įtakos ministerijose, jei val-džia atitektų kitoms partijoms. Buvo įsteigti ministerijų sekretorių etatai. Juos užėmę žmones buvo nepoliti-nio pasitikėjimo specialistai. Tad jie, kaip karjeros tarnautojai, galėjo likti postuose, nesvarbu, kokios būtų rin-kėjų nuotaikos.

Ne viena ministerija tada turėjo net iki penkių tokių sekretorių. Po de-šimtmečio pertraukos į valdžią sugrį-žę konservatoriai iškart pareiškė, kad kairieji jau tiek sustiprino savo įta-

ką ministerijose, kad, norint ką nors nuveikti konservatoriško, būtina kuo skubiau grįžti prie politinio pasitikėji-mo pavaduotojų – viceministrų. Taip ir sukasi valdininkų kaitos ratas.

Šį rudenį Seime žadama svarsty-ti naują Valstybės tarnybos įstatymą. Akivaizdu, kad dabartinis, ne sykį lo-pytas ir taisytas, jau neatitinka nū-dienos reikalavimų, neužkerta kelio „švogerizmui“ ir įvairiems piktnau-džiavimams. Tačiau kad ir kaip steng-tumėmės viską reglamentuoti, vargu ar tai pavyks, nes gyvenimas marges-nis už visus mūsų įstatymus.

Aktualijos

Vasarą visuomenės veikėjų ri-kiuotė beveik nepakito. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neužleidžia pir-mos pozicijos, premjeras Andrius Kubilius – paskutinės.

Pablogėjo tik vieno politiko ver-tinimas – po iššūkių prieš lietuvius 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, nepalankiai vertinan-čių Lietuvos lenkų rinkimų akci-jos pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį. Kiti per visuomenės nuomonės apklausą vertinti veikėjai išliko savo pozici-jose arba tik menkai „persistum-dė“ vietomis.

Politikų viršūnėje – Prezidentė

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino Prezidentę D.Grybauskaitę (84 proc.), Seimo pirmininkę Ire-ną Degutienę (69 proc.), Prezidentą Valdą Adamkų (65 proc.) ir Social-demokratų partijos vadovą Algirdą Butkevičių (57 proc.). Šiuos 4 politi-kus palankiai vertina daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų, o dar 5 visuomenės lyderius gyventojai įver-tino labiau palankiai nei nepalankiai. Tai europarlamentarė Vilija Blinke-vičiūtė, Liberalų sąjūdžio vadovas ir susisiekimo ministras Eligijus Ma-siulis, SEB banko prezidento patarė-jas Gitanas Nausėda, europarlamen-taras Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, Seimo vicepirmininkas

Česlovas Juršėnas ir parlamentaras „tvarkietis“ Julius Veselka. Likusius visuomenės veikėjus gyventojai verti-na labiau nepalankiai nei palankiai.

Nepopuliariausieji – tie patys

Rinkos ir viešosios nuomonės ty-rimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 14–22 dienomis atliktos ap-klausos duomenimis, nepalankiau-siai liepos mėnesį gyventojai verti-

no premjerą A.Kubilių (81 proc.) ir Seimo narį Tautos prisikėlimo parti-jos vadovą Arūną Valinską (75 proc.). Daugiau nei pusė respondentų ne-palankiai įvertino europarlamenta-rą Vytautą Landsbergį (70 proc.), V.Tomaševskį (69 proc.), Lietuvos liaudies partijos pirmininkę Kazimi-rą Prunskienę (67 proc.), Seimo narį Petrą Gražulį (59 proc.), Naujosios są-jungos (socialliberalų) vadovą Artūrą Paulauską (54 proc.) ir europarlamen-tarą, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovą Rolandą Paksą (50 proc.).

Šoktelėjo Seimo pirmininkės reitingas

Per pastaruosius kelis mėnesius labiausiai – 9 procentiniais punk-tais – pagerėjo Seimo pirmininkės I.Degutienės ir krašto apsaugos mi-nistrės Rasos Juknevičienės verti-nimai. Vasaros viduryje, kai stipriai sumažėjo politinis aktyvumas, trijų politikų – „darbietės“ Loretos Grau-žinienės, Č.Juršėno ir E.Masiulio – vertinimai pagerėjo 8 procentiniais punktais, 7 procentiniais punktais gyventojai pradėjo palankiau ver-tinti Vilniaus merą Artūrą Zuoką, 6 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančiųjų G.Nausėdą, A.Paulauską ir J.Veselką, 5 procen-tiniais punktais – V.Blinkevičiūtę, A.Kubilių ir A.Valinską, o dar 4 pro-centiniais punktais pagerėjo gyven-tojų nuomonė apie V.Landsbergį, R.Paksą ir V.Uspaskichą.

Vietos valdžia – artimesnė

Labiausiai šalies gyventojai nepasi-tiki Lietuvos Seimu (85 proc.) ir Vy-riausybe (76 proc.). Kitos institucijos, kuriomis nepasitiki daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų, yra teismai (69 proc.), prokuratūra (65 proc.), mui-tinė (59 proc.), komerciniai bankai (57 proc.) ir savivaldybės (53 proc.).

Per pastaruosius du mėnesius la-biausiai – 5 procentiniais punktais – padaugėjo gyventojų, pasitikinčių sa-vivaldybėmis. Nuo šių metų gegužės mėnesio 3 procentiniais punktais pa-daugėjo pasitikinčiųjų Konstituciniu Teismu ir policija. Pasitikėjimas ki-tomis institucijomis liko toks pat ar pakito nesmarkiai.

VL, Eltos inf.

Būdų, kaip atsikratyti senųjų darbuotojų, yra įvai-riausių. Vienas populiariausių – reorganizacija.

Svarbiausia – savas Tiesiai šviesiai

Labiausiai nepasitikima Vyriausybe ir Seimu

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 780 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 959. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

6 2011 m. rugpjūčio 10 d. • Nr. 63 (9082)Valstiečių laikraštis

Lietuvos irkluotojos – pasaulio jaunių čempionės. Didžiojoje Bri-tanijoje surengto pasaulio jaunių (iki 18 metų) irklavimo čempionato auksą iškovojo lietuvės Milda Val-čiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė. Jos sekmadienį triumfavo porinių dvi-viečių valčių varžybų pagrindinia-me fi nale.

Sirgalių centrą atidarė A.Si-reika. Šeštadienį Šiauliuose buvo sutiktas akcijos „Varom už Lietuvą“ kamuolys. Jis liko prekybos centre „Iki“, kur atidarytas Sirgalių cen-tras. Į šį centrą kviečiami visi krep-šinio gerbėjai. Jie čia galės pama-tyti ne tik per Lietuvą keliavusį ka-muolį, bet ir ant stogo užridentą didžiausią krepšinio kamuolį Lie-tuvoje. Šeštadienį Šiauliuose visus pasitiko 5 tokie kamuoliai. Sirga-lių centrą, prastumdydamas ka-muolius, atidarė 2003 m. Europos čempionų treneris Antanas Sireika. Tokie centrai bus visuose miestuo-se, kuriuose vyks Europos čempio-natas.

Kaune – NATO šalių šachmatų čempionatas. Kauno įgulos karinin-kų ramovėje nuo pirmadienio prasi-dėjo XXII NATO šachmatų čempio-natas. Jame dalyvauja 14 komandų iš Belgijos, Danijos, Didžiosios Brita-nijos, Italijos, JAV, Kanados, Lenki-jos, Olandijos, Prancūzijos, Slovėni-jos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos ir Lietuvos. Savaitę truksiančiame čem-pionate komandos, kuriose – ne dau-giau kaip po šešis dalyvius, sužais po septynias partijas. Kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos prane-šime, bus žaidžiama asmeninėje ir komandinėje įskaitose. Tai jau sep-tintas NATO šachmatų čempionatas, kuriame dalyvauja Lietuva.

Jaunieji Lietuvos futbolininkai sutriuškino suomius. Lietuvos jau-nių (iki 17 metų) futbolo rinktinė šeštadienį draugiškose rungtynė-se Kaune 4:1 (1:1) sutriuškino Suo-mijos futbolininkus. Tris įvarčius nugalėtojams pelnė panevėžietis Gratas Sirgėdas, vieną – Lukas Ar-timavičius. 1994 m. gimusių fut-bolininkų rinktinė atstovaus Lietu-vai Europos jaunimo (iki 19 metų) čempionato fi naliniame etape, ku-ris mūsų šalyje vyks 2013 m.

Lietuvos šaulė – septyniolikta. Serbijos sostinėje Belgrade vykstan-čio Europos šaudymo čempionato moterų pistoleto rungtyje sekma-dienį Lietuvos atstovė Lina Zajanč-kauskienė užėmė 17-ą vietą. Lietu-vė, kuriai ateinantį sekmadienį su-kaks 30 metų, šaudymo iš 25 metrų atstumo atrankos varžybose surin-ko 577 taškus. Šioje rungtyje kovojo 48 šaulės. Į fi nalą pateko aštuonios. Nugalėjo šveicarė Heidi Dythelm. Si-dabras atiteko Rusijos, o bronza – Prancūzijos atstovėms.

Eltos, KAM inf.

Sportas

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Eltos nuotrauka

Europos vyrų krepšinio čempio-natui besirengianti Lietuvos rinkti-nė antrose kontrolinėse rungtynė-se šeštadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje 94:73 (24:16, 21:23, 24:21, 25:13) įveikė Čekijos komandą.

18-ą min. lietuviai buvo įgiję 14 taškų persvarą – 41:27. Tačiau bai-giantis antram kėliniui čekai sumaži-no skirtumą. Po 20 min. kovos Lietu-vos rinktinė pirmavo 45:39. Įpusėjus trečiam kėliniui, lietuviai vėl atitrūko. 26-ą min. mūsiškiai pirmavo 62:44.

Po trečio kėlinio komandas sky-rė 9 taškai – 69:60. 33-ią min. čekai buvo sumažinę skirtumą iki 7 taš-kų – 66:73, tačiau Lietuvos krepši-ninkai vėl pabėgo ir iškovojo perga-lę 21 taško skirtumu.

Kęstučio Kemzūros treniruoja-mai Lietuvos rinktinei 26 taškus pelnė Jonas Valančiūnas, 12 – Ma-rijonas Petravičius, po 11 – Donatas Motiejūnas ir Šarūnas Jasikevičius.

Mūsų šalies komandoje šį kartą nežaidė broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, Rimantas Kaukėnas, Mantas Kalnietis ir Robertas Jav-tokas. Kitas kontrolines rungtynes lietuviai žais šiandien Maskvoje su Rusijos komanda.

Po kontrolinių rungtynių su Če-kijos ekipa liko 14 kandidatų – tre-neriai išrinko 3 žaidėjus, kuriems tenka atsisveikinti su nacionaline komanda. Už darbą buvo padėkota Donatui Motiejūnui, Renaldui Sei-bučiui ir Martynui Gecevičiui.

VL, Eltos inf.

Žinių sprintas

Nugalėta Čekija

Lietuvos futbolo A lygos čem-pionate sekmadienį sužaisti trys 20-o turo mačai. Pirmenybių ly-deris Panevėžio „Ekranas“ namie sužaidė 0:0 su Tauragės „Tau-ru“. Vilniaus „Žalgiris“ Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione 3:1 pranoko Marijampolės „Sūduvą“. O trenerį praėjusią savaitę pakei-tę „Šiauliai“ priėmė Alytaus „Dai-navą“ ir pralaimėjo 1:3.

Panevėžyje pusę rungtynių lijo smarkus lietus, tad futbolininkams buvo sunku pademonstruoti meis-triškumą. Svečiai nė kiek nenorėjo nusileisti tituluotiems aikštės šeimi-ninkams ir baigiantis pirmam kėliniui sukūrė puikią progą įmušti, bet Dmi-trijus Borisovas pataikė į virpstą.

Antrame kėlinyje daugiau ataka-vo panevėžiečiai ir grėsmingos si-tuacijos prie „Tauro“ vartų kilo ne kartą. Tačiau „Ekrano“ futbolinin-kams taip ir nepavyko palaužti var-žovų, tad komandos išsiskyrė taikiai. Čempionate pirmaujantis „Ekranas“ po 19 rungtynių turi 47 taškus.

Antroje pozicijoje žengiantis Vilniaus „Žalgiris“ (20 rungtynių) nuo lyderio atsilieka trimis taškais. Vilniaus klubas sekmadienį savo aikštėje 3:1 (1:1) nugalėjo Mari-jampolės „Sūduvos“ futbolininkus. „Sūduva“ po 20 rungtynių turi 39 taškus.

Jau pirmomis rungtynių tarp „Žalgirio“ ir „Sūduvos“ minutėmis po Andriaus Urbšio realizuoto 11 metrų baudinio marijampoliečiai išsiveržė į priekį. Tačiau vilniečiai

jau pirmame kėlinyje išlygino re-zultatą – pasižymėjo Nerijus As-trauskas.

Žalgiriečiai į priekį išsiveržė an-trame kėlinyje, kai suklydus Nerijui Radžiui prieš vartus iššokęs Deivi-das Matulevičius smūgiavo taikliai. Paskutinėmis rungtynių minu-tėmis „Žalgiriui“ pavyko įtvirtin-ti savo persvarą. Evaldas Grigaitis savo baudos aikštelės prieigose nu-griovė varžovą ir buvo pašalintas iš aikštės. Baudos smūgį puikiai rea-lizavo Mario Grgurovičius.

Dar viename sekmadienio mače Alytaus „Dainava“ svečiuose 3:1 (1:0) nugalėjo Šiaulių „Šiaulius“. Nugalėtojų gretose pasižymėjo Ar-senijus Buinickis (42 min., iš 11 m), Saulius Laibinis (70) ir Virginijus Miknevičius (88). Vienintelį „Šiau-

lių“ ekipos įvartį įmušė Žuvenalis (77, iš 11 m).

Šiauliuose svečiai į priekį išsi-veržti galėjo susitikimo pradžio-je, bet geros galimybės neišnaudo-jo Virginijus Miknevičius. Aikštės šeimininkai taip pat surengė pavo-jingų išpuolių, bet baigiantis kėli-niui į priekį išsiveržė „Dainava“, kai 11 metrų baudinį realizavo Arseni-jus Buinickis.

Antroje mačo pusėje aktyviau rungtyniavo šiauliečiai ir sukūrė ke-letą pavojingų momentų. Tačiau dzū-kams pavyko surengti pavojingą iš-puolį, ir Saulius Laibinis padvigubino savo komandos persvarą. Net ir pra-leidę įvartį „Šiauliai“ nenuleido ran-kų ir po 11 metrų baudinio rezultatą sušvelnino Žuvenalis. Aikštės šeimi-ninkai ir toliau spaudė varžovus, bet

baudos smūgiu tašką rungtynėse pa-dėjo Virginijus Miknevičius.

„Šiauliai“ su 31 tašku po 20 rungtynių turnyro lentelėje užima ketvirtą vietą, o 30 taškų surinkusi „Dainava“ žengia penkta.

Parengta pagal Eltos, sportas.lt, penalty.lt inf.

Panevėžiečiai neįveikė tauragiškių

Rezultatyviausi A lygos žaidėjai:

1. A.Buinickis („Dainava“) – 11

2–4. T.Eliošius („Sūduva“), S.Žigalovas „Mažeikiai“), D.Matulevičius („Žalgiris“) – 8

5–6. A.Nagumanovas („Žalgiris“), A.Lipskis („Banga“) – 7

Lietuvos futbolo A lygos čempionate Panevėžio „Ekranas“ dar nepralaimėjo. balsas.lt nuotrauka

26 taškus pelnęs ir 10 kamuolių atkovojęs J.Valančiūnas sėkmingai debiu-tavo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Eltos nuotrauka

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis (nuotraukoje) pirmadienį paskelbtoje Teniso pro-fesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje iš 114-os vietos nukrito į 134-ą. O lyderė tarp šalies mo-terų – tenisininkė Lina Stančiūtė (nuotraukoje) – Moterų teniso aso-ciacijos (WTA) reitingų lentelėje iš 302-os vietos smuktelėjo į 308-ą.

21 metų lietuvio R.Berankio taškų kraitis per savaitę sumažėjo nuo 477 iki 417, o 25 metų lietuvė L.Stančiūtė turi 170 taškų.

Sekmadienį 20-ą gimtadienį švę-siantis Laurynas Grigelis (212 tšk.) iš 237-os vietos nukrito į 239-ą. 19-metis Dovydas Šakinis (3 tšk.) iš 1118-os pozicijos nukrito į 1319-ą.

ATP lyderiu išlieka serbas No-vakas Džokovičius (12 860 tšk.). Antrą vietą užima ispanas Rafae-lis Nadalis (11 770 tšk.), o trečią – šveicaras Rodžeris Federeris (9 710 tšk.). Latvijos tenisininkas Ernestas Gulbis (850 tšk.) išliko 55-as.

Vienintelė 16-metė Joana Eidu-konytė pakilo tarptautiniame rei-tinge. Mergina (11 tšk.) iš 1012-os pozicijos pakilo į 1009-ą.

Reitingo lydere išlieka danė Ka-rolina Vozniaki (9 915 tšk.). An-trą vietą užima belgė Kim Kleisters (7 625 tšk.), trečią – rusė Vera Zvona-riova (7 045 tšk.). Estė Kaja Kanepi (1 632 tšk.) išliko 30-a, o Latvijos atstovė Anastasija Sevastova (934 tšk.) iš 68-os pozicijos pakilo į 66-ą.

Kazanėje (Rusija) vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) moterų turnyro „Tatarstan Open 2011“, kurio prizų fondą su-daro 50 tūkst. JAV dolerių, vienetų varžybų pirmajame rate (1/16 fi na-lo) pirmadienį Lina Stančiūtė 6:2, 6:2 nugalėjo 1222-ą pasaulio raketę rusę Aną Smoliną.

Patekdama į aštuntfi nalį, L.Stan-čiūtė užsitikrino 12 WTA reitin-go taškų ir 760 dolerių (apie 1 850 litų) premiją.

Parengta pagal Eltos, wtatennis.com inf.

Lietuvos tenisininkai praranda taškus

Martyno Vidzbelio ir Eltos nuotraukos

Apie kiekvieną sodyboje au-gantį augalą Angelė Kiaušie-nė gali papasakoti istoriją. Visi jie moteriai primena mylimą vyrą.

Eglė Valionienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio minis-tras Kazys Starkevičius Kaune susitiko su socialiniais partne-riais apskritojo stalo diskusijoje. Joje buvo pristatyti birželio pa-baigoje pakeisti naujieji Geros agrarinės ir aplinkosaugos bū-klės (GAAB) reikalavimai, išklau-sytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūly-mai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgy-vendinimo, diskutuota kitais ak-tualiais žemės ūkio klausimais.

9 psl.

Kaip gyveni, ūkininke?

Moters pasaulis

15 psl.

Tapo pamiškės vilke

Tai – aksesuaras, kurį mo-terys nepelnytai pamiršta. Įvairių medžiagų, ilgių, raš-tų ir spalvų skaros pagyvi-na bet kokį įvaizdį. Jomis moterys puošėsi nuo seno. Šilkinė, vėjyje besiplaiks-tanti skarelė ir akiniai nuo saulės net Holivude tapo elegancijos simboliu.

15 psl.

Skara tinka ne tik plaukams pridengti

Sodininkai šį rudenį lietuviškųobuolių gausos nežada

Riaušės praėjusį savaitgalį Didžiosios Britanijos sostinėje Londone prasidėjo po to, kai aktyvistai protestuodami reikalavo teisingumo dėl ketvirtadienį Totenhame policijos pareigūno nušauto 29-erių Marko Dugano.

Vismantas Žuklevičius

7 psl.

Londoną šiurpina riaušės

Užsienyje

Lietuviai vėl perka tiek pat automobilių, kiek iki prasidedant ekonomikos krizei 2008-aisiais, tik vietoj naujų mašinų dažniau renkasi naudotas. Mažėjant pirkėjų srautui iš Rytų, mažėja ir automobilių kainos, tačiau šalies turguose jos nesikeičia.

Vismantas Žuklevičius

6 psl.

Naudoti automobiliai toliau plūsta į Lietuvą

Dažnėjančios gamtos sti-chijos menkina sodų der-lių ir didina produkcijos kainas.

Vida Tavorienė

Prieblandos