Valstiečių laikraštis 2011 08 10

Download Valstiečių laikraštis 2011 08 10

Post on 04-Mar-2016

220 views

Category:

Documents

1 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 08 10

TRANSCRIPT

  • 2011 m. rugpjio 10 d., treiadienis Nr. 63 (9082) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    iandien VL su priedu

    etadien VL su prieduetadienis

    kinink inios Danjanios gamtos stichi-

    jos menkina sod derli ir didina produkcijos kainas.

    Svetimalis Sosnovskio bartis dl gajumo, velumo, skl gausumo Lietuvoje spar-iai plinta, visikai ugoia greta auganius augalus ir kelia pavoj moni sveikatai.

    Moters pasaulis

    Apie kiekvien sodyboje au-gant augal Angel Kiauien gali papasakoti istorij. Visi jie moteriai primena mylim vyr.

    Skara tai aksesuaras, kur moterys nepelnytai pamirta. vairi mediag, ilgi, rat ir spalv skaros pagyvina bet kok vaizd. Jomis moterys puosi nuo seno.

    Baltarusijos reimui atskleid Vesnos lyderio A.Beliackio sskait Lietuvos bankuose duomenis, Teisingumo ir Usienio reikal ministerij pareignai net nespjo jo apie gresiant pavoj.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Europos ali ekonomika pa-mau pradeda atsigauti, taiau, krizei sisiautjus JAV, sunkum neivengt nei Europos Sjunga, nei vis daugiau produkcijos eks-portuojanti Lietuva.

    Ar Lietuva bei ES gali kaip nors ivengti ekonomikos krizs, jeigu ji kilt JAV? Finans analitikai kalba vienu balsu praktikai krizs bt nemanoma ivengti. Prieastys la-bai paprastos, nes Lietuva dabar labiau priklausoma nuo usienio rink negu buvo priklausoma prie kriz, pavyzdiui, 2007-aisiais.

    Lietuviai buvo kantrs

    Garsusis Nobelio premijos laurea-tas amerikietis Jozefas Stiglicas ne-atsitiktinai iomis dienomis pagyr europieius, i esms sugebjusius susitarti dl pagalbos didel bd patekusiai Graikijai.

    Nukelta 3 p. f

    London iurpina riaus ir plimai

    Riaus prajus savaitga-l Didiosios Britanijos sostinje Londone prasidjo po to, kai ak-tyvistai protestuodami reikala-vo teisingumo dl ketvirtadien Totenhame policijos pareigno nuauto 29-eri Marko Dugano.

    Vaikus globojanios eimynos tapo nata

    Valdia ofi cialiai deklaruoja sie-kianti, kad be tv prieiros lik vaikai bt globojami ne vaik globos namuose, o kitose eimo-se, taiau sudaryti tam palanki slyg neskuba. Daugyb vaik alyje skursta, yra skriaudiami.

    Sunegalavs doleris gali susargdinti ir eur, ir lit

    Valstyb sukompromitav ministrai kratosi atsakomybs

    Apie tai 7 p. f Apie tai 18 p. f

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Seimo opozicijos raginimai R.imaiui trauktis i posto D.Grybauskaits palaikymo nesulaukia. Taiau alies vadov neslepia mananti, kad u informaci-jos Baltarusijai suteikim atsakingi Teisingumo ministerijos pareignai negali likti nenubausti. Eltos nuotrauka

  • 2 2011 m. rugpjio 10 d. Nr. 63 (9082)Valstiei laikratisAktualijos

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    aibus Austrijos teissaug u KGB pulkininko Michailo Golo-vatovo paleidim svaidiusi Lie-tuva dabar priversta priksti lie-uv. Per Teisingumo ministerijos klerk ioplum, o gal ir pikt va-li, diktatorikam Aleksandro Lu-kaenkos reimui Lietuva dav vien Baltarusijos opozicijos lyde-ri organizacijos Vesna vadov A.Beliack.

    skund opozicionieri

    Skandalas dl Baltarusijos opozi-cionieri sskait duomen idavimo kilo prajus ketvirtadien, kai Balta-rusijos saugumas sulaik organizaci-jos Vesna lyder A.Beliack.

    Jis tariamas mokesi slpimu. Kaltinimai jam sukurpti vadovaujan-tis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktais organizacijos Vesna sskait Lietuvos bankuose duomenimis.

    iuo metu A.Beliackis yra suim-tas. Jam gresia iki 7 met nelaisvs.

    Pirmadien deimt Lietuvos in-telektual kreipsi Prezident Da-li Grybauskait klausdami, ar jai ne gda dl toki Lietuvos valdios veiksm.

    Lietuvos pareignai vieai pa-tvirtino, kad jie suteik duomenis Baltarusijos reimui apie baltarusi pilietini organizacij ir jos nari tu-rimas bank sskaitas Lietuvoje. Pa-sak pareign, tai yra prasta proce-dra, raoma kreipimesi.

    Vytautas V.Landsbergis, Valdas Papievis, Kornelijus Platelis ir kiti visuomens veikjai teigia, kad save gerbianioje valstybje tok apgail-tin sprendim prim pareignai privalo bti vardinti, o prie jo pri-sidj politikai prisiimti politin at-sakomyb.

    Reikalauja ministr atsistatydinimo

    Kai kurie Seimo valdantieji ir opozicija reikalauja teisingumo mi-

    nistro Remigijaus imaiaus ir u-sienio reikal ministro Audroniaus Aubalio atsistatydinimo.

    Abu ministrai turt tiesiog pa-dti pareikimus ant stalo, sitiki-ns partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos seninas Valentinas Ma-zuronis.

    Pasak jo, tokios gdos Lietuva dar neturjo, nors visai neseniai Euro-pos Sjung ir Austrij peik dl M.Golovatovo paleidimo.

    Kokie demokratijos veik-jai Rusijoje arba Baltarusijoje pa-sitiks tokia Lietuvos valdia, kuri nedraugikiems reimams iduo-da opozicijos lyderius? retorikai klaus V.Mazuronis.

    Darbo partijos frakcijos seninas Vytautas Gapys sak, kad jau pasi-ra rat, kuriuo reikalauja URM pasiaikinimo.

    Teisingumo ministras padar iopl klaid, bet jeigu kas ir turi atsi-statydinti, tai pirmiausia A.Aubalis, nes btent URM kitoms instituci-joms privalo teikti rekomendaci-jas, sak V.Gapys.

    Socialdemokratas Justinas Karo-sas buvo ne toks kategorikas. Mane jau pradeda nervinti tendencija, kai

    Baltarusijos opozicijos pavadinimas reikia t pat, k ir indulgencija. Tar-si joks opozicionierius, kad ir demo-kratikas, negali nusikalsti, sako J.Karosas.

    Jo nuomone, io incidento nuo-dugnus tyrimas atsakyt visus klau-simus, o bet kokios pirmins ivados yra pernelyg ankstyvos.

    Ministrai ramiai atostogauja

    Po A.Beliackio areto Lietuva nutrauk teisins pagalbos teikim Baltarusijai, taiau plyksteljs skan-dalas nesutrikd nei R.imaiaus, nei A.Aubalio atostog.

    Teisingumo ministerijos atstovai teisinosi, kad i met saus Balta-rusija, vadovaudamiesi dar 1992 m. pasirayta teisins pagalbos sutarti-mi, papra duomen apie organiza-cijos Vesna ir kit asmen turimas sskaitas Lietuvos bankuose.

    Kovo mnes ie duomenys buvo pateikti ir tik birel URM reko-mendavo neteikti duomen iai a-liai. Formaliai esame teiss ir tikrai joks vidinis tyrimas nereikalingas, aikino teisingumo ministro patarja

    Vaida Vinceviit. O usienio rei-kal ministro patarja Renata Laz-din sak, kad ministras A.Aubalis dl skandalo atsistatydinti neketins, nes nieko blogo nepadar.

    Teisingumo ministerija pati ne-sikreip Usienio reikal ministeri-j patarimo, todl Teisingumo minis-terija tik mgina pasiteisinti dl savo klaid, teig R.Lazdin.

    Saugumiei patarimo neklaus

    Teisingumo ministro R.imaiaus patarja V.Vinceviit tikino, kad ministerija jokios klaidos nepada-r. Be to, joki pastab nepateik ir Valstybs saugumo departamentas (VSD), kuris paprastai ministerijai rekomenduoja, kaip reikt elgtis vienu ar kitu atveju.

    Taiau Valstiei laikratis isi-aikino, kad A.Beliackio atveju Tei-singumo ministerija VSD net ne-sikreip.

    ia galimybe pasinaudoti mi-nisterija tikrai galjo, nors tai ir nra privaloma. Mes tokios uklausos negavome, kalbjo VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas.

    Jo teigimu, Teisingumo ministe-rija VSD su panaiomis uklauso-mis paprastai kreipiasi kelis kartus per metus.

    Reaguodama visuomens nuo-mon, kruopiai itirti Teisingu-mo ministerijos veiksmus ministr R.imai paragino ir Prezident D.Grybauskait.

    Vyriausyb paved Usienio reikal ir Teisingumo ministerijoms pateikti informacij, susijusi su Bal-tarusijoje sulaikyto nevyriausybins organizacijos Vesna vadovo Alesio Beliackio banko duomen perdavi-mu Baltarusijai. ios institucijos turi isiaikinti, kodl taip atsitiko, ir u-kirsti keli, kad tokie atvejai nepasi-kartot ateityje, pirmadien teig D.Grybauskait.

    Jos odiais, dl savo darbuotoj atsakomybs sprendimus turi pri-imti teisingumo ministras.

    N.Radina: Kaltinimai A.Beliackiui sufabrikuoti

    Neseniai politinio prieglobsio Lietuvoje papraiusi inoma Bal-tarusijos urnalist Natalija Radi-na Valstiei laikraiui teig, kad

    buvo sukrsta dl Lietuvos veiksm Baltarusijos opozicijos atvilgiu.

    Taip, nerim jauiu, bet tikiuosi, kad nuo iol Lietuva kur kas atsar-giau vertins Baltarusijos praymus, nukreiptus prie demokratijos ali-ninkus, sak N.Radina.

    Ji taip pat mano, kad nemanoma lyginti Austrijos akibrokto Lietuvai ir Lietuvos valdios keliaklupsiavi-mo Baltarusijai. Tai skirtingi daly-kai, nes dl M.Golovatovo paleidimo santykius aikinosi dvi demokrati-

    ns valstybs, o A.Beliackio atveju Lietuva suteik pagalb diktatori-kam reimui, kuris siekia susidoroti su demokratijos alininkais, sak N.Radina.

    Jos teigimu, visi kaltinimai A.Beliackiui yra sufabrikuoti. Ne-galime kalbti apie tai, kad girdi, jis nemokjo mokesi, bet ar Lietuvos partizanai pokariu mokjo mokes-ius soviet valdiai arba per kar na-ciams? Juk ne, teig N.Radina.

    Jai asmenikai Baltarusijoje gresia iki 15 met nelaisvs.

    Vakar dl A.Beliackio sulaikymo ir Lietuvos vaidmens ioje istorijoje neeilin posd susirinko Seimo U-sienio reikal komitetas.

    posd buvo kvieiami ir Usie-nio reikal bei Teisingumo ministe-rij vadovai.

    Kokie demokratijos veikjai Rusijoje arba Baltarusijoje pasitiks tokia Lietuvos valdia, kuri nedraugikiems reimams iduoda opozicijos lyderius, mogaus teisi gynjus? klaus Valentinas Mazuronis.

    Net nespjo A.Beliackio apie pavojDarius Kuolys, Pilietins visuomens instituto direktorius

    Mes, visuomens veikjai, reikalauja-me politins atsakomybs, tai yra, pir-miausia klaidos pripainimo ir atsaking pareign, kurie arba kako nepadar, arba talkino Baltarusijos valdiai duo-dant mogaus teisi gynjus, atsistaty-dinimo. Nuo A.Beliackio sumimo pra-jo jau daug dien, o Lietuvos pilieiai iki iol net neino, kada ms pareignai Baltarusijos valdiai perdav duomenis apie opozicijos veikjus. Todl labai svar-bu, kad isiaikintume, ar perdavus tuos duomenis, Lietuva stengsi kaip nors itaisyti klaid ir spti A.Beliack apie jam grsiant pavoj. Kodl negaljome A.Beliackio spti, kad mogus sugebt pasislpti nuo Baltarusijos reimo? iuo atveju privalome kelti iuos klausimus, kad kitos alys ir j pilieiai nepagalvo-t, jog Lietuva yra valstyb, kuria nega-lima pasitikti. Dabar reikia kalbti apie tai, kad nepadoriai pasielg valdia, o ne valstyb.

    Mginama pakirsti Lietuvos moralin autoritetMantas Adomnas, Seimo narys

    Reikia labai tiksliai isiaikinti, kas vis dl-to vyko, ir tik tuomet atsakingas asmuo privalo prisiimti politin atsakomyb. Reikia isiaikinti, kur buvo neapsii-rjimas, kur pikta valia, o kur drau-gikumas nedraugikam mums reimui. i istorija mus jau kai ko pamok. Visos valstybs institucijos turi bti labai at-sargios bendraudamos su nedraugiku ir autoritariniu reimu, kuris persekio-ja kitaip mstaniuosius. Juk kalbame su laisvs ir demokratijos ideal prieu! Tad jokie kaimyniniai santykiai negali nustelbti tarumo ir pagrsto atidumo Baltarusijos atvilgiu. Nesu smokslo te-orij krjas, bet beveik neabejoju, kad pasinaudojant Lietuvos silpnumu gavus informacijos apie Baltarusijos opozicijos veikjus, buvo mginama pakirsti Lie-tuvos moralin autoritet, kad tie ms kaltinimai Austrijos valdiai paleidus KGB pulkinink M.Golovatov neatrodyt pa-grsti. Ar tai tiesa, matyt, suinosime tik po daugelio met.

    Valstyb sukompromitav ministrai kratosi atsakomybs

    Teisingumo ministerijos atstovai teisinosi, kad duomenys apie organizacijos Vesna ir kit asmen turimas sskai-tas Lietuvos bankuose Baltarusijai perdav, vadovaudamiesi dar 1992 m. pasirayta teisins pagalbos sutartimi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    iuo metu A.Beliackis yra suimtas. Jam gresia iki 7 met nelaisvs.www.oko.by. nuotrauka

  • 32011 m. rugpjio 10 d. Nr. 63 (9082)Valstiei laikratis Aktualijos

    Buvo su-vokta, kad tai ne tik

    Graikijos, bet ir kiekvienos ES alies problema. Matyt, ymusis eko-nomistas taip savo tautieiams paro-d galimyb, kuri amerikieiai tur-t pasirinkti, t.y. skubiai susitarti dl valstybs skolos limito padidinimo. Kitaip, pasak JAV prezidento Bara-ko Obamos, aliai gali ikilti bankroto pavojus, pasaul sudrebint dar viena fi nans kriz.

    Taiau skolos limitas sumaintas. Kai kurie ekonomistai amerikieius ragina mainti ilaidas, kaip tai dar

    kai kurios ES alys, pavyzdiui, Lie-tuva, Latvija ir iuo keliu pradedanti eiti Graikija, taiau J.Stiglicas silo ne tik taupyti: Pirmiausia mes turtume amerikieiams duoti daugiau darbo taip biudet surinktume daugiau mokesi.

    Btent 2000-aisiais, kai J.Stiglicas dirbo JAV vyriausybje, amerikieiai laiksi tokios ekonomins politikos: per recesij valstyb turi investuoti, o pelningais laikais taupyti. Kaip i-nome, Lietuva visk dar atvirkiai ekonomikos pakilimo metais ilai-davo, o uklupus krizei taup tokiais tempais, kad net nustebino Briusel. Lietuva pasirinko sunkesn, gyven-tojus ir versl kankinant ekonomi-kos gaivinimo bd. Lietuviai buvo kantrs, taiau amerikieiai ia savy-be nepasiymi.

    Daugiau eksportuosime, daugiau ir importuosime

    Dabar eksportas siekia nauj re-kord, todl susvyravusi paklausa pa-saulinse rinkoje skaudiai smogt ir Lietuvai. Taiau nesiraukime plauk anksiau laiko. Negerai, kad esame paeidiami pasaulins ekonomikos svyravim, taiau didjantis eksportas leidia Lietuvai kurti konkurencin-gesn ekonomik, atsiranda galimy-

    bi a-lyje daugiau

    gaminti, taigi ir sukurti daugiau darbo viet. Kai pasaulinje rinkoje bus ekonomikos pakilimas, Lietuvos ekonomika gals augti spariau.

    Taiau Lietuvos ekonomika daug priklauso ir nuo vartojimo vidaus rin-koje daug daugiau nei kaimynini Baltijos ali. tai, Swedbank anali-tik duomenimis, Estijos BVP nam kio vartojimas sudaro apie 50 proc., o Lietuvos apie 65 proc. Kita vertus, Lietuva vis dar nesugeba eksportuoti daugiau nei importuoti. Kokios prie-astys? Importuojame visus gamtinius iteklius, todl, net eksportui spariai

    augant, ne maiau spariai kyla ir im-portas, juk reikia siveti ne tik a-liav, naftos, bet ir rengim, mai-n, padedani gaminti produkcij eksportui.

    Silpniesiems ne vieta eurozonoje

    ES fi nans ekspertai atkreipia d-mes, kad ES spauda demonstruoja visuotin digavim, o apie tai, kad priekyje dar laukia didiulis darbas, kalbama tik ukulisiuose. Tik Vo-kietijos usienio reikal ministras G.Vestervelis atsargiai usimena, kad tikrasis darbas dar tik prasideda. Pir-ma btina slyga fi nansin drausm planuojant valstybs ilaidas. O juk su drausme, ypa fi nansine, euro zonoje visada buvo problem.

    Vokietijos ekonomikos tyrim ins-tituto skaiiavimais, Graikijai, Airijai ir Portugalijai paskelbus defolt (ban-krotas, kai valstyb nebegali imokti skol), vokiei mokesi moktojai prarast beveik 71 mlrd. eur. Tiesa, tyrjai rmsi prielaida, kad antroji pagalbos Graikijai programa sudarys 120 mlrd. eur. Ekonomistai apskai-iavo, kad net ir tuo atveju, jeigu sko-lininkai visikai atsiskaityt su savo kreditoriais, Vokietija prarast beveik 13 mlrd. eur.

    Bonos universiteto profesorius M.Neumanas mano, kad silpnosios alys turt palikti euro zon. euro glb jos galt sugrti tik atkrusios savo ekonomik ir fi nansus. Profeso-riaus nuomone, tokiu atveju graikai, istoj i euro zonos, vl sivest savo senj drahm, j devalvuot ir taip padidint graikik preki konkuren-cingum. Gyventojai patirt nuosto-li, taiau padidt gamyba, atsirast nauj darbo viet, daugiau plauk patekt biudet.

    Daug k lemia jos didenyb nafta

    Pasak Investuotoj asociacijos val-dybos nario Artro Milevskio, ian-dien praktikai n viena isivysiusi alis negalt igyventi be naftos, to-dl ios aliavos kain pokyiai labai

    smarkia...