Valstiečių laikraštis 2014 08 30

Download Valstiečių laikraštis 2014 08 30

Post on 02-Apr-2016

220 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 08 30

TRANSCRIPT

<ul><li><p>MRUGPJIODETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR</p><p>iandien skaitykite:</p><p>4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO</p><p>m+AIGATVESPASIPILSPUOKT-MISNEINIMOKSLEIVIAINEVIENASATKREIPSDMESJNEAMASG-LES0UONIEJIKARDELIAITOKIAIVEN-TEILABAITINKA</p><p>mIAULIEIO$IDDVARIOGIMNA-ZIJOSMOKSLEIVIO "ERNARDO'AR-BAAUSKO LIKIMAS TIKRAIUNIKALUSBAIGSDEIMTKLASRUDENJISTAPS(AMBURGO6OKIETIJAMUZIKOSIRTEATROUNIVERSITETOSTUDENTU</p><p>m *EI!LANTOS TECHNOLOGIJOS IRVERSLOMOKYKLOSMOKOMAJAMEBITYNELAIKOMOSBITSINOTKUOYPATINGA2UGSJOOJIVARGUARTDIENVST*UKDIDIAUSIAVENTJOMSBNATADAKAIVIEIASAULIRIEDUOSEYRANEKTARO</p><p>SODYBA, 9Lf</p><p>ETADIENIS, 17Lf</p><p>"))!6),93, 21Lf</p><p>1O</p><p>1O</p><p>$MESSKIRIASVARBIAUSIOMSPROBLEMOMS*OLITAURAUSKIEN6,URNALIST</p><p>EMSKIOMINISTERIJOSVAIRPERMUSI6IRGINIJA"!,42!)4)%. NUOPATPIRMDARBODIENSITRAU-</p><p>KINTENSYVSUSITIKIMDISKUSIJIRPROBLEMSPRENDIMORITM3UMINISTREKALBAMSAPIENUVEIKTUSDARBUSIRATEITIESPLANUS</p><p>*QGAHP=Lf</p><p>6IDA4AVORIEN6,URNALIST</p><p>!RTJANT RUGSJUIMOKYTOJPROFESINSSJUNGOSGRASINASTREI-KAIS0EDAGOGAIREIKALAUJAMOKI-NIOKREPELIRBAZINMNESIOALGPADIDINTIIKILYGIOKURISBUVOPRIEKRIZVIETIMOIRMOKSLOMINISTRAS$AINIUS0AVALKISPAREIKKADPEDAGOGNUSITEIKIMASSTREIKUO-TIGALIBTITREIJALIPROVOKA-CIJA-OKYTOJAIERIAPRIEKAITUSMINISTRUIKADJISESSKALDOPEDA-GOGPROFESINESSJUNGAS</p><p>6ALDIAPAMIROVIETIM</p><p>Mokytoj profesins sjungos reikalauja atkurti mokino krepelio dyd, buvus iki 2009 m., padidinti nuo dabar esam 3 348 iki 3 774 Lt ir iki 128 Lt atkurti bazin mnesio alg (dabar 122 Lt). Taip pat rei-kalaujama ikimokyklinio ugdymo s-taig pedagog udarbius prilyginti bendrojo ugdymo mokytoj atlygi-nimams, sumainti mokini skaii klasse, pasirayti akos kolektyvin sutart ir iki 2015 m. rugsjo 1 d. su-daryti palankias slygas pedagogams ieiti senatvs pensij nuo 55 met.</p><p>Valdia sako, kad ekonomin kriz jau veikta. Seimo nariai jau atkr savo atlyginim dydius, o kitus pamiro. Kodl mokytojai, mokiniai turi palaukti? Ms rei-kalavimai teisti: nepraome nie-ko didinti, tik atkurti tai, kas buvo iki krizs, Valstiei laikraiui sak Lietuvos vietimo darbuotoj profesins sjungos (LDPS) pir-mininkas, Zaras rajono mokytojas Andrius Navickas. </p><p>Dar iemet birelio viduryje Lietuvos vietimo profesini sjun-g jungtin atstovyb susibrusios LDPS, Krikionikoji vietimo darbuotoj profesin sjunga, Lie-tuvos mokytoj profesin sjunga, Lietuvos profesin sjunga Sand-rauga bei vietimo ir mokslo profe-sin sjunga Solidarumas iuos rei-kalavimus teik vietimo ir mokslo ministerijai (MM). Taiau minis-terija tik formaliai atsirainjo ir nerod noro su mumis bendrauti, pabr Krikionikosios vietimo darbuotoj profesins sjungos pir-minink Aldona Kindurien.</p><p>*QGAHP=2Lf</p><p>2UGSJPASITINKASTREIKNUOTAIKOMIS</p><p>6ALDIOSPAMIRTIPEDAGOGAIPIRMADIENSULAUKSMOKSLEIVIDMESIO 2(BKPKIKJP==O</p></li><li><p>2 MRUGPJIODmNr. 70 6ALSTIEILAIKRATIS</p><p>e Atkelta i 1 p. </p><p>Profesins sjungos toki situaci-j vertino kaip atsisakym dertis ir </p><p>pradjo kolektyvinio gino proced-r. Vadovaujantis Darbo kodeksu ir Profesini sjung statymu, MM buvo isistas praymas sudaryti tai-kinimo komisij, taiau ji nebuvo sudaryta. Todl Lietuvos vietimo profesini sjung jungtin atsto-vyb pradjo ruotis streikui. </p><p>-INISTROTARIMAI</p><p>Prajus treiadien Lietuvos vie-timo profesini sjung jungtin at-stovyb buvo surengusi spaudos kon-ferencij, kurioje prane apie savo reikalavimus ir ketinimus streikuoti. Po jos vietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis paskubjo pareikti, kad u mokytoj noro streikuoti jis velgia galimus treij ali interesus. Anot jo, vykstant karui Ukrainoje, Rusijos ideologams puolant Lietuv, Latvij, Estij ir Lenkij, kaip labiausiai Ru-sijai kenkianias alis, esant embar-gui, dl kurio kyla grsm ms kiui, mokesi surinkimui, pedagog pro-fesini sjung reikalavimai gali bti kakam naudingi. Taigi ministras u-simin, kad u pedagog nugar es stovi Rusijos interesai. Premjeras Al-girdas Butkeviius taip pat isak ne-rim dl pedagog ketinim tvyrant geopolitinei tampai. </p><p>A.Navick nustebino ir net pra-juokino ministro D.Pavalkio ta-rimai. Aiku, kad tai absurdas. Matyt, norima bauginti mokyto-jus. Nieko naujo mus visada gs-dina. Bet mes tiek nesureikmina-me ms keliam reikalavim, apie kuriuos kalbame ne vienus metus, ir nemanome, kad tai gali turti ta-kos tarptautiniams politiniams vy-kiams, nuostabos dl mest kalti-nim neslp LDPS pirmininkas.</p><p>4RAMDOTEISMUOSE</p><p>iuo metu mokytojai apklau-siami dl streiko. 2 valand strei-</p><p>k planuojama surengti spalio 1 d. Anot profesini sjung lyderi, pirmi duomenys rodo, kad nema-ai mokytoj bt pasiruo strei-kuoti. </p><p>Ms miesto pirminink tary-boje tam buvo pritarta vienbalsiai. Neinome, kaip reaguos mokykl vadovai. Tikims, kad palaikys, nes mes kovojame dl geresni sly-g visai vietimo sistemai, sak LDPS Panevio miesto susivie-nijimo pirminink Erika Leiput-Stundien.</p><p>Mokytoja pabr, kad visuome-n klaidinama, kai skelbiama, jog pedagogai reikalauja padidinti atly-ginimus. Mes praome atkurti bu-vus mokinio krepelio dyd, o tai susij ir su vaik ugdymu, ir uim-tumu, ir mokytoj gerove, aikino E.Leiput-Stundien.</p><p>Patirtis rodo, kad mokykl vado-vai kreivai iri streikuojanius pe-dagogus. Maa to, u tai net duoda teismus. Prie dvejus metus Zara-s rajono mokytoj profesin s-junga, surengusi 11 dien streik, kovojo su vietos valdia. Streikas buvo nutrauktas, kai Zaras rajono savivaldyb ir mokytoj profesin sjunga pasira susitarim. Taiau mokykl vadovai tk akibrokt: savo kolektyvus padav teism dl streiko teistumo. Zaras apylin-ks teismas nusprend, jog streikas buvo neteistas. O Panevio apy-gardos teismas sprendim panai-kino. iemet Lietuvos Aukiausia-sis Teismas prim neskundiam nutart, jog Zaras mokytoj strei-kas buvo teistas. </p><p>Diaugiuosi ir didiuojuosi mo-kytojais, kurie idrso pasipriein-ti savivaldybs vykdomai ydingai vietimo politikai. Ko mes galtu-me imokyti vaikus, jeigu matydami neteisyb bijotume prie j sukilti, po teismo sprendimo sak eer krato mokytojus streikus veds A.Navickas.</p><p>-INISTERIJASKALDOPROFESINESSJUNGAS</p><p>Pedagogai streikuos, jei nevyks socialinis dialogas su MM. Prem-jero A.Butkeviiaus potvarkiu su-daryta darbo grup pasilymams dl mokini ugdymo kokybs, veiksmingumo, pedagog socia-lini slyg gerinimo ir bendrojo ugdymo mokykl tinklo pertvar-kymo parengti. Darbo grupei va-dovaus vietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis. </p><p>MM informuoja, kad pirmas darbo grups posdis turt vykti rugsjo 3 d. Konkrei pasilym, kaip pagerinti mokini ugdymo ko-kyb ir mokytojams sudaryti geres-nes darbo slygas, grups nariai tu-rs pateikti vasario 1 d.</p><p>Krikionikosios vietimo dar-buotoj profesins sjungos pir-minink A.Kindurien pabr, kad darbo grup pakviesti tik 3 profesini sjung atstovai, o kitos ignoruojamos. Ministerija ne-graiai elgiasi, nes bando skaldyti mokytoj profesines sjungas. Su vien organizacij atstovais dialo-gas vyksta, o su kit ne. Dl to kreipiams ministr ir lauksime, kaip bus sureaguota, minist rui priekaitavo Krikionikosios vietimo darbuotoj profesins sjungos vadov.</p><p>-OKSLEIVIUGDYMOREZULTATAIPRASTJA</p><p>Mokytoj profesini sjung lyderiai pastebjo, kad vietimo sistemoje daug problem, kurias buvusios valdaniosios politins </p><p>jgos i esms ne sprend, o tik gi-lino, j nesprendia ir dabartin valdia. Seniai kalbame, kad mo-kinio krepelio sistema yra atgyve-nusi. valdi atj politikai prie rinkimus adjo i sistem keis-ti, taiau nieko nepadar, teig A.Navickas. </p><p>Anot jo, reikia rimtai diskutuo-ti, kas bus ateityje, nes, kaip rodo tyrimai, ugdymo rezultatai pras-tja. I dabar mokyklose dirban-i pedagog 75 proc. turi didesn nei 15 met daro sta, per 50 proc. yra vyresni kaip 50 met, o iki 15 proc. mokytoj yra pensinio am-iaus. Taigi pedagogai sensta, jauni specialistai mokyklas nesiveria, nes i profesija darosi nepatraukli: slygos dirbti nra lengvos, o atly-gis nedidelis. Kas laukia vietimo sistemos, kai pasitrauks karta mo-kytoj, kurie dirbo i paaukimo? Kas ir kaip mokys ms vaikus? vietimo sistemos problemas vardijo Zaras mokytojas. </p><p>-OKINIOKREPELIS PADIDS,T</p><p>Nuo rugsjo 1-osios mokytojams, dirbantiems gausesnse klasse, numa-tyta daugiau mokti u mokini darb tikrinim. Anot mokytoj, tai men-kas padidjimas. Pavyzdiui, lietuvi kalbos mokytojui, turiniam 18 kon-taktini valand per savait, popieri-nis atlyginimas padids apie 30 Lt.</p><p>Nuo sausio 1 d. 15 Lt did-ja mokinio krepelis. Jame bus 3 363 Lt. Mokinio krepelis did-ja todl, kad bus padidinti mokykl bibliotekos darbuotoj atlyginimai ir dl t menk pried u moki-ni darb taisym, sak mokytoja E.Leiput-Stundien.</p><p>MM skelbia, kad iais metais dl mokini majimo atsilaisvinu-sios mokinio krepelio los (apie 20 mln. Lt) bus panaudojamos vie-timo reikmms. Nuo rudens bus pradtas rengti mokykl finansavi-mo modelio keitimo projektas, kad, majant mokini klasse, nenu-kentt mokykl finansavimas.</p><p>i met rugsj mokyklos slenkst perengs 28 tkst. pirmok (pernai buvo apie 29 tkst.). Bendro-jo ugdymo mokyklose iemet mo-kysis 30,5 tkst. abiturient. I viso naujus mokslo metus prads ma-daug 343 tkst. mokini (prajusiais </p><p>mokslo metais bendrojo ugdymo mo-kyklose moksi 357,5 tkst., 20122013 m. m. 373,9 tkst. mokini).</p><p>iais mokslo metais Lietuvoje veikia apie 1,2 tkst. bendrojo ug-dymo mokykl. Jose turt dirbti apie 33,3 tkst. pedagogini dar-buotoj.</p><p>Aktualijos</p><p>4OKKLAUSIMBUVOMEPATEIKINTERNETOPUSLAPYJEvalstietis.lt.24 proc.</p><p>28 proc.</p><p>30 proc.</p><p>+MANOTEAPIEKETINIMTEISINTIRITUALINGYVULISKERDIM</p><p>17 proc.</p><p>!TVERSNAUJASRINKAS3ENIAIREIKJOTAIPADARYTI</p><p>TEISINTINELEISGYVNTEISIGYNJAI.ETURIUNUOMONS</p><p>Jaunatis.3AULTEKALEIDIASI20.19.</p><p>2YTOJIANDIEN</p><p>E=J@EAJREAPKIEOL=HEO&gt;QOjH=ELOJEOEHQIKO.UPKFJ=GP&gt;QOj</p><p>H=ELOJEEHQIKOK@EAJLNEALEAPEJEN=FKJLNE=NPOJ=QF=O@A&gt;AOI=OUR=OGQNEOEQKON=-FKJQO=PJAHEAP=QOEHQI=JAHALEJO&gt;QOPEGjH=ELOJE=EEHQIKO.QCOFKKOEKOJ=GPEO&gt;QOHEAPEJC=jH=ELOJEEHQIKOK@EAJ=PQNP&gt;PECN=EjH=ELOJE=EEHQIKO0NQIL=EL=HUPEC=HEPEG=HEAOLEAPR=G=NEQKOA</p><p> orai.lt, VL inf.</p><p>$IEN </p><p>.AKT </p><p>$IEN </p><p>.AKT </p><p>0ORYT$IEN </p><p>.AKT </p><p>2UGSJPASITINKASTREIKNUOTAIKOMIS</p><p>3TEBISIREIKALAVIMAIS!UDRON0ITRNIEN, Seimo vie-PEIKIKGOHKENGQHPNKOGKIEPAPKLENIEJEJG</p><p>,NEAP=NEJC=O F=QOI=O=LEI=CEN@EJPIKGUPKFCN=OEJEIQOOPNAE-GQKPE!OQREAJ=EFIAP=PE-@=RE=QIKGUGH=EENR=@KR=R=QEN@EN&gt;=QIKGUPKF=0=@OQLN=JPQFHGAOEQOAPE=J@EAJIKGUPKFNAEG=H=REI=OPKGE@E@AHELEJECI=J=PNK@KUN=JA=LC=HRKP=O&amp;QGREO=EJAOAJE=ELKLA@=CKCIEPEJ-CK&gt;ENAHEKIJAO&gt;QRK=LP=NPEFNAEG=H=REI=EREOEFQKOOQLN=J-P=IAENOPAJCE=IOL=C=HC=HEIU-&gt;AORUG@UPE2EOEOQPEJG=G=@NAE-GE=EAGKPE@=QCE=QHREAPEIQEGQNEO(EAPQR=EUN=REAJ=OR=N&gt;E=QOEONEE&gt;APJAREOGC=HEI=L=@=NU-PEEG=NPK&amp;QGEIAPEO&gt;EQ@AP=OF=QOQBKNIQKP=OP=@EGEO=QOEK@N=OPEPEAG@=QCH&gt;PJANA=HQ&amp;=QLANJ=E@HOQI=FQOEKIKGEJEOG=EE=QO=POEN=@QOEKOHKOEREA-PEIKOAGPKNE=QOJA&gt;QRKL=EIPKO&gt;EQ@APENEAIAPP=ELL=P&gt;QOL=@=NUP=&amp;AE@=&gt;=N&gt;E=QIKGU-PKF=C=HRKE=Q=LEAP=EG=ELOQPEGPE=QGHPEJEQOG=ELL=NQKPEG=&gt;EJAP=LEAGEPQOEN@E=EIEAHQO@=HUGQO&gt;APJA=LEAOPNAEGQOPGQNP/AE-IKJ=NE=PHUCEJEIF=QJA&gt;ANAE-GPAOG=HQKPEP=EF=QJA&gt;AOG=JQ)=JGUH=@=NREAJ=OJA&gt;UHQOGH=Q-OEI=OGK@HPEAG@=QCUN=IKGU-PKFLNKBAOEJEOFQJCGK@HFKOJAOQOEP=NE=P=NLQO=RUFA'K@HPEAG@=QCL=NPEF(EAPQRKFA0=ELP=EENCECAN=OGH=QOEI=O</p><p>-OKYTOJAMSADAMADAUGIAUMOKTIUMOKINIDARBTIKRINIMTIESAVOSPORADEIMILIT'H=Q@EF=QO NEOGE=QOJQKPN=QG=</p><p>a3EIMONARIAIJAUATKRSAVOATLYGINIMDYDIUSOKITUSPAMIRO+ODLMOKYTOJAIMOKINIAITURIPALAUKTI-SREIKALAVIMAITEISTINEPRAOMENIEKODIDINTITIKATKURTITAIKASBUVOIKIKRIZSknSAK!.AVICKAS</p></li><li><p>3MRUGPJIODmNr. 70 6ALSTIEILAIKRATIS</p><p>e Atkelta i 1 p. </p><p>Pradjote pirmuosius dar-bo ingsnius ministerijoje. Ko-kius opiausius klausimus pradjote sprsti nedelsiant?</p><p>iuo metu bene svarbiausi klausi-mai yra afrikinis kiauli maras ir Rusi-jos vestos sankcijos. Susitinku su ms emdirbiais, gamintojais, partneriais, kartu tariams ir iekome sprendi-m, kad i padtis pasikeist, o patirti nuostoliai bt kuo maesni. Situacija nelengva, bet, kita vertus, Lietuva jau turi patirties, ne kart esame susidr su vairiais draudimais. Todl esu tik-ra, kad ir kart rasime ger spren-dim. Su kaimynais i Latvijos, Esti-jos ir Lenkijos tariams ir dl afrikinio kiauli maro. Tapome visos Europos buferine zona, todl turime imtis vis manom priemoni, kad is virusas bt sustabdytas. Sakoma, vasara tai laikas, kai galima iek tiek atsikvpti, sigilinti einamuosius darbus ir susi-dlioti prioritetus rudeniui, deja, ios galimybs neturjau, ir vos engusi ministerij, jau turjau sprsti svarbius klausimus, taiau sunkumai tik dar la-biau ugrdina, tad j nebijau.</p><p>Kaip ms ems k paveiks palij santykiai su Rusija? Ar ie-koma kit rink?</p><p>Nauj rink iekoma nuolat. Visi suprantame, kad Rusija, viena i svar-biausi partneri eksporto srityje, yra permaininga, todl reikia alternaty-vi eksporto rink. Vyriausyb ketina skirti 2,5 mln. lit nauj rink paie-kai, manau, tai bus svari pagalba. Taip pat esame visuomet pasiruo padti verslininkams veikti biurokratinius mechanizmus, jei jie mato perspekty-v vienoje ar kitoje rinkoje. iuo metu svarstome ir kai kuri statym patai-sas, kad ms gamintoj produkcija bt galima prekiauti ir musulmoni-kose alyse. Bet kokia nauja situacija skatina plsti akirat, iekoti nauj ga-limybi. Manau, kad mes imoksime ir i pamok bei padidinsime jau tu-rim patirties ir ini baga.</p><p>Js pirmtakas prof. Vigilijus Jukna prioritet teik gyvulinin-kysts sektoriaus pltrai. Ar i sritis ir toliau bus pltojama?</p><p>Esmini pokyi neturt bti. Jau patvirtintos programos, parengtos priemons, tad manau, kad veiksmin-ga bt dirbti pasirinkta kryptimi ir siekti usibrt tiksl. Gyvulinin-kyst tai mokslini ir gamybini, teorini ir praktini, zootechnini ir veterinarini priemoni visuma, eko-nomikai daranti didel tak. </p><p>Kalbama apie gyvulininkysts pltr, taiau iuo metu dl Lietuvo-je siauianio afrikinio kiauli maro tenka mainti kiauli skaii. Kiek laiko prireiks iai akai atgaivinti?</p><p>Gyvulininkysts sektoriaus pltrai skatinti buvo patvirtinta Nacionalin 20142020 m. gyvulininkysts sekto-riaus pltros programa. Pirmasis ios programos tikslas didinti kini gy-vn skaii ir plsti gyvulininkysts sektoriaus gamyb, kartu utikrin-ti aplinkos apsaug. iam tikslui pa-siekti ems kio ministerija iekos vairi paramos priemoni. Ukre-iamosios gyvn ligos atnea dideli nuostoli tiek kininkams, tiek vals-tybei. Tai yra rizika, nuo kurios nie-</p><p>kas nra apsaugotas. Taiau ems kio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba steng-sis padti nuo afrikinio kiauli maro nukentjusiems kiauli laikytojams. emdirbiams bus imokamos kom-pensacijos, taip pat daugiau dmesio skirsime prevencinms priemonms, laboratoriniams tyrimams. Svarbu ne tik ukirsti keli viruso plitimui, bet ir isaugoti gyv kiaulininkysts ak.</p><p>Kiauls jau sunaikintos ne vie-name rajone. Dl to nukentjo ne tik verslininkai, bet ir kiaules au-ginantys pavieniai mons. Kaip ketinama jiems padti?</p><p>Valstybs skyr ir toliau numato skirti finansin pagalb kiauli laiky-tojams. iuo metu ms veterinarai atlieka mokslinius tyrimus, bandymus siekdami daugiau suinoti apie viru-s, jo atsparum aplinkai, plitimo bdus ir kt. Liepos pabaigoje Vilni atvyko Latvijos, Estijos ir Lenkijos ems kio ministrai ir veterinarijos tarnyb atsto-vai. Buvo priimtas vienas sprendimas bendradarbiauti ir kartu kreiptis Eu-ropos Komisij dl paramos. </p><p>2013 m. liep nustaius afrikin kiauli mar Baltarusijoje, Lietuva, siekdama apsisaugoti, kad is maras nepatekt al, pasienyje su Baltaru-sija nustat 10 km buferin zon, ku-rioje udrausta laikyti kiaules. Nutar-ta kompensuoti patirtus nuostolius kiauli savininkams, riboti laukini gyvn judjim per sien, taikyti kitas apsaugos priemones....</p></li></ul>