Valstiečių laikraštis 2010 10 27

Download Valstiečių laikraštis 2010 10 27

Post on 16-Mar-2016

221 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 10 27

TRANSCRIPT

  • 2010 spalio 27, treiadienis Nr. 85 (9000) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    kinink inios Aplinkosaugininkai veria ma-

    inti kompleks skleidiam tar ir stipri smarv bei siekia apriboti auginam kiauli skaii.

    Lauko dienoje kininkai pa-mat, kokia technika geriausia doroti cukrini runkeli derli.

    Kitmet baigiasi septyneri met pereinamasis laikotarpis, per kur draudiama parduoti ems kio ir mik kio paskirties em usienio pilieiams.

    Tviks viesa Vis daniau ir garsiau mo-

    kytojai skundiasi savo sunkia dalia, blogais mokiniais, netikusia visuomene, nevykusia valdia. Ar jie teiss?

    iandien VL su priedais:

    etadien VL su prieduetadienis

    Valstyb valdo turt u beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. gros. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@krastospauda.lt

    Dstame nuo dir verimosi. Kai kurie jau atsidr ties praties slenksiu. Praome js pagalbos

    dl ildymo kain, kompensacij, siskolinim, kad gyventojai gal-t iek tiek atsikvpti, tok lai-k Prezidentei Daliai Grybauskaitei para Vida Maylien, kuri surin-ko kelis imtus anyktn para.

    Nukelta 3 psl. f

    2010-ieji Europoje yra paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Taiau Lietuvoje dalis moni ir per sunkmet lobsta, o kita dalis spariai ritasi skurdo bedugn.

    Sublikus plaiai ireklamuotam Visuomio projektui, u kur kaip bal imesta 100 tkst. Lt, dabar valdia jau prakalbo apie kito darinio centrins agentros steigim.

    Lietuv alina augantis skurdas

    Saulius Tvirbutas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    Milijardinis valstybs turtas neranda eimininko

    Valdantieji vis dar ragina Lietuv vertis dirus, nors patys to daryti neketina. Martyno Vidzbelio nuotrauka

  • 2 2010 spalio 27 Nr. 85 (9000)Valstiei laikratis

    Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

    Valstyb valdo turt u beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. gros. Tai valdia suinojo tik pa-samdiusi vedijos ekspertus, ku-riems atseikjo 100 tkst. Lt. Ta-iau pasilyta holdingo krimo idja sulauk Prezidents, opozi-cijos ir netgi valdaniosios koali-cijos politik kritikos. Tad Visuo-miu pavadinta struktra tapo tik dar vienu aistras suklusiu ir grei-tai subliukusiu projektu. Dabar jau svarstoma kito darinio centrins agentros steigimo galimybs. O valstybs valdomo turto gra ir toliau prilygsta katino aaroms.

    Sulauk tik kritikos

    vedijos ekspertai pasil vals-tybs turt perduoti valdyti sukur-tai holdingo kompanijai Visuomis Holding Company. 7 vadybinin-k valdyba bt iekojusi bd, kaip padidinti valstybini moni pelnin-gum. Taiau i idja sulauk daug kritikos.

    Pasak Prezidents Dalios Gry-bauskaits, Visuomis yra domi iniciatyva, taiau visikai nepritai-kyta lietuvikai aplinkai. Preziden-t taip pat atriai kritikavo valdios bejgikum valdant valstybs turt. Nenormalu, kad 18 mlrd. Lt verts valstybs valdomas turtas duoda tik 45 mln. Lt dividend per metus, teig ji. Taip prarandamos valsty-bs los, kurias galtume panaudo-ti svarbioms valstybs funkcijoms fi nansuoti. Per iuos metus i 300 valstybini moni tikimasi sulaukti dar maiau dividend nei 2009 m. vos 33,6 mln. Lt.

    Holdingo idjai nepritar netgi kai kurie konservatoriai. Sumany-mas nebuvo suderintas su koalici-jos partneriais, aikino konserva-torius Jurgis Razma. Nesu tikras, kad valstybines mones reikia i-rti vien komerciniu aspektu ne-maai j atlieka ir socialin bei stra-tegin funkcijas.

    Vl nauja idja

    Sulaukusi neigiamos valdanij koalicijos parlamente reakcijos Vy-

    riausyb numojo ranka Visuomio idj, ileistus pinigus ekspertams ir pateik kit pasilym. Pasak prem-jero Andriaus Kubiliaus, dabar nu-sprsta steigt nauj inyb ins-titucij, kuri bt pavaldi Finans ministerijai. iai institucijai sukur-ti Seimo pritarimo nereikt. kio, Finans ir Teisingumo ministerijos turs parengti valstybs turto valdy-mo strategijos plan ir gyvendinti j per metus.

    Planas kardinaliai skirsis nuo ankstesnio pasilymo, teig kio ministras Dainius Kreivys. Pagal j, visos valstybs mons turjo bti perduotos holdingo struktr bendrov, kuri bt valdiusi ir pi-nig srautus, visas mones. iuo atve-ju pirmiausia norime sukurti nauj moni valdyb paskyrimo tvark, kad joms vadovaut profesionalai.

    Pinigai bal

    Seimo Ekonomikos komiteto narys Kstutis Daukys sitikins, kad valdia, ileidusi 100 tkst. Lt ujrio ekspertams, realiai nieko negavo. Ekspertai tik abstrakiai pasak, kokios verts turt turime, bet i tikrj niekas tiksliai neino, koks jis. Neinia, kiek Turto ban-kas ir Turto fondas valdo valstybi-ns ems sklyp, pastat. Galbt

    daug k galima parduoti, atsisaky-ti nereikaling paslaug, kalbjo parlamentaras. Visa tai tikrai ga-lima padaryti patiems, be brangi usienio konsultant. Tereikia pa-reigoti tas paias valstybines mones pateikti informacij ir paskui j ap-doroti. Tik tada ir bt galima dis-kutuoti, kaip turt valdyti.

    K.Daukys stebisi valdios reto-rika, kad reikia surinkti daugiau pel-no i valstybini moni, bet realiai nieko nedaro. Valdantieji turi visas galimybes parinkti monms profe-sionalius vadybininkus ir pareikalau-ti i j rezultat. Dabar valdia tikisi, kad visk isprs koks nors holdingas arba agentra, nors nesugeba kon-troliuoti valstybines mones savo deleguot valdybos nari, pikti-nosi K.Daukys.

    Mto pdas?

    Seimo Ekonomikos komiteto na-rei Birutei Vsaitei Vyriausybs per-ami vairs modeliai ir jiems kurti leidiami pinigai kelia vairi tari-m. Nesuprantama, kam leisti las

    vairiems projektams, kurie paskui numarinami, stebjosi ji. Man tai kelia tarim, kad norima sum-tyti pdas ir tyliai sutvarkyti kitus su valstybs turtu susijusius reika-lus, turiu galvoje energetikos kio pertvark.

    Parlamentar velgia grsm vartotojams, kai Vyriausyb m aktyviai restruktrizuoti energeti-kos mones, ketindama jas jungti vairius darinius. Tkstaniai io sektoriaus darbuotoj gyvena nei-nioje, valdantieji kalba apie restruk-trizavim, elektros tinkl moni VST ir RST sujungim, sudaro s-lygas kurtis vairioms udarosioms akcinms bendrovms, kurios im-sis elektros kio prieiros verslo, kalbjo B.Vsait. Vyriausyb vi-sas ias permainas rengia be joki diskusij su visuomene, politikais ir specialistais.

    Lietuvos pramoninink konfede-racijos atstovas Seime ir Vyriausyb-je arnas Birutis irgi yra pareiks priekait, kad derinant elektros kio pertvark nereaguojama verslo ir ramons atstov pastabas.

    Aktualijos

    Turt valdyti reikia moktiRaimondas Kuodis, ekonomistas

    Kai kurie elektros tinkl vadovai jau pra-bilo, kad didesnius dividendus valstyb galt gauti padidinusi elektros tarifus. Bet biudetas gaut netgi maiau paja-m, nes i preki brangimas smukdo ekonomik. Tikrasis bdas yra snaud mainimas. Bet kaip rodo praktika, sau-giai besijauianios monopolijos danai nepagrstai ipuia darbuotoj skaii, nemaai valstybini moni tampa po-litini partij nari lesyklomis. Mono-polijoms labiau rpi procesas, o ne re-zultatas. Ne taip svarbu, kokia strukt-ra administruos valstybs turt, svar-biausia, kad jis bt valdomas skaidriai ir efektyviai.

    Reiks kruopios analizsAlgirdas Butkeviius, Seimo narys

    Jei Visuomio projektui bt pritarta, bt kils didelis chaosas ir tuo pasi-naudot holdingo valdytojai. Dabarti-nis sprendimas steigti centrin agen-tr yra geresnis. Bet tik tuo atveju, jei i inyba numatys tikslus, administra-vimo strategij, parengs teisin baz. ia darbo yra ne maiau kaip pusme-iui. Valstybs turt sudaro trys gru-ps: biudetins staigos, valstybs de-leguotas funkcijas atliekanios mons ir akcins bendrovs, turinios kapita-lo ir galinios siekti pelno. Kiekvienai i grupi turi bti keliami vis kitokie reikalavimai ir udaviniai, nes jos yra skirtingos.

    Ne taip svarbu, kokia struktra administruos valstybs turt, svarbiausia, kad jis bt valdomas skaidriai ir efektyviai.

    Milijardinis valstybs turtas neranda eimininko

    Per iuos metus i 300 valstybini moni tikimasi sulaukti dar maiau dividend nei 2009 m. vos 33,6 mln. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Kam reikia leisti las vairiems pro-jektams, kurie paskui numarinami? stebjosi Seimo nar B.Vsait.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    ruden vl padaugjo gyven-toj, teigiani, kad ekonomin Lietuvos padtis blogja. Palygin-ti su rugpjio mnesio vieosios nuomons apklausos duomenimis, per mnes toki respondent pa-daugjo 8 procentiniais punktais.

    Pasak rinkos ir vieosios nuomo-ns tyrim kompanijos Baltijos tyri-mai marketingo direktoriaus Romo Maino, nuo i met pradios kiek vien mnes po truput gerjs is rodiklis rugsj pirm kart iais metais gerokai sumenko. Ankstes-nse i met apklausose vis daugjo gyventoj, manani, kad ekonomi-n alies padtis gerja arba bent jau neblogja.

    Sociologas daro prielaid, kad pesimistin Lietuvos gyventoj nu-siteikim vertinant alies ekonomi-n situacij paveik maisto produkt brangimas.

    Pagal rinkos ir vieosios nuomons tyrim kompanijos Baltijos tyrimai naujien agentros ELTA usakymu rugsjo 25-spalio 4 dienomis atlik-tos apklausos duomenis, rugsjo pa-baigojespalio pradioje 7 proc. ap-klaustj buvo tos nuomons, kad per pastaruosius du mnesius ekonomin Lietuvos padtis pagerjo.

    Trys i deimties 31 proc. teig, kad ji nepasikeit.

    O daugiau nei pus 58 proc. respondent nurod, kad ekonomin alies padtis, j nuomone, per kelis mnesius pablogjo.

    Taiau lyginant su vertinimais prie metus 2009 met rugsj, gy-ventoj nuomon apie alies eko-nomin situacij yra pagerjusi 22 procentiniais punktais sumajo gy-ventoj, manani, kad padtis alies ekonomikoje blogja. Prie metus taip man 80 proc., dabar 58 proc. ap-klaustj.

    Ekonomine padtimi Lietuvoje kiek labiau patenkintas jaunimas iki 30 met bei tie, kurie savo eimos fi -nansin padt apibdina kaip ger.

    Labiausiai nepatenkinti rajon centr ir ma miesteli gyventojai, pensininkai ir bedarbiai, respondentai su maiausiomis eimos pajamomis maiau nei 1 200 lit per mnes.

    Toje paioje apklausoje