2010 spalio 27, trečiadienis • Nr. 85 (9000) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Ūkininkų žinios• Aplinkosaugininkai verčia ma-

žinti kompleksų skleidžiamą taršą ir stiprią smarvę bei siekia apriboti auginamų kiaulių skaičių.

• Lauko dienoje ūkininkai pa-matė, kokia technika geriausia doroti cukrinių runkelių derlių.

• Kitąmet baigiasi septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį draudžiama parduoti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsienio piliečiams.

Tėviškės šviesa• Vis dažniau ir garsiau mo-

kytojai skundžiasi savo sunkia dalia, blogais mokiniais, netikusia visuomene, nevykusia valdžia. Ar jie teisūs?

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Valstybė valdo turtą už beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. grąžos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@krastospauda.lt

„Dūstame nuo diržų veržimosi. Kai kurie jau atsidūrė ties pražūties slenksčiu. Prašome jūsų pagalbos

dėl šildymo kainų, kompensacijų, įsiskolinimų, kad gyventojai galė-tų šiek tiek atsikvėpti“, – tokį laiš-ką Prezidentei Daliai Grybauskaitei parašė Vida Mažylienė, kuri surin-ko kelis šimtus anykštėnų parašų.

Nukelta į 3 psl.

2010-ieji Europoje yra paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Tačiau Lietuvoje dalis žmonių ir per sunkmetį lobsta, o kita dalis sparčiai ritasi į skurdo bedugnę.

Subliūškus plačiai išreklamuotam „Visuomio“ projektui, už kurį kaip į balą išmesta 100 tūkst. Lt, dabar valdžia jau prakalbo apie kito darinio – centrinės agentūros – steigimą.

Lietuvą alina augantis skurdas

Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Milijardinis valstybės turtas neranda šeimininko

Valdantieji vis dar ragina Lietuvą veržtis diržus, nors patys to daryti neketina. Martyno Vidzbelio nuotrauka

2 2010 spalio 27 • Nr. 85 (9000)Valstiečių laikraštis

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Valstybė valdo turtą už beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. grąžos. Tai valdžia sužinojo tik pa-samdžiusi Švedijos ekspertus, ku-riems atseikėjo 100 tūkst. Lt. Ta-čiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė Prezidentės, opozi-cijos ir netgi valdančiosios koali-cijos politikų kritikos. Tad „Visuo-miu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir grei-tai subliuškusiu projektu. Dabar jau svarstoma kito darinio – centrinės agentūros – steigimo galimybės. O valstybės valdomo turto grąža ir toliau prilygsta katino ašaroms.

Sulaukė tik kritikos

Švedijos ekspertai pasiūlė vals-tybės turtą perduoti valdyti sukur-tai holdingo kompanijai „Visuomis Holding Company“. 7 vadybinin-kų valdyba būtų ieškojusi būdų, kaip padidinti valstybinių įmonių pelnin-gumą. Tačiau ši idėja sulaukė daug kritikos.

Pasak Prezidentės Dalios Gry-bauskaitės, „Visuomis“ yra įdomi iniciatyva, tačiau visiškai nepritai-kyta lietuviškai aplinkai. Preziden-tė taip pat aštriai kritikavo valdžios bejėgiškumą valdant valstybės turtą. „Nenormalu, kad 18 mlrd. Lt vertės valstybės valdomas turtas duoda tik 45 mln. Lt dividendų per metus, – teigė ji. – Taip prarandamos valsty-bės lėšos, kurias galėtume panaudo-ti svarbioms valstybės funkcijoms fi nansuoti.“ Per šiuos metus iš 300 valstybinių įmonių tikimasi sulaukti dar mažiau dividendų nei 2009 m. – vos 33,6 mln. Lt.

Holdingo idėjai nepritarė netgi kai kurie konservatoriai. „Sumany-mas nebuvo suderintas su koalici-jos partneriais, – aiškino konserva-torius Jurgis Razma. – Nesu tikras, kad į valstybines įmones reikia žiū-rėti vien komerciniu aspektu – ne-mažai jų atlieka ir socialinę bei stra-teginę funkcijas.“

Vėl nauja idėja

Sulaukusi neigiamos valdančiųjų koalicijos parlamente reakcijos Vy-

riausybė numojo ranka į „Visuomio“ idėją, išleistus pinigus ekspertams ir pateikė kitą pasiūlymą. Pasak prem-jero Andriaus Kubiliaus, dabar nu-spręsta įsteigtą naują žinybą – ins-tituciją, kuri būtų pavaldi Finansų ministerijai. Šiai institucijai sukur-ti Seimo pritarimo nereikėtų. Ūkio, Finansų ir Teisingumo ministerijos turės parengti valstybės turto valdy-mo strategijos planą ir įgyvendinti jį per metus.

„Planas kardinaliai skirsis nuo ankstesnio pasiūlymo, – teigė ūkio ministras Dainius Kreivys. – Pagal jį, visos valstybės įmonės turėjo būti perduotos į holdingo struktūrą – bendrovę, kuri būtų valdžiusi ir pi-nigų srautus, visas įmones. Šiuo atve-ju pirmiausia norime sukurti naują įmonių valdybų paskyrimo tvarką, kad joms vadovautų profesionalai.“

Pinigai į balą

Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad valdžia, išleidusi 100 tūkst. Lt užjūrio ekspertams, realiai nieko negavo. „Ekspertai tik abstrakčiai pasakė, kokios vertės turtą turime, bet iš tikrųjų niekas tiksliai nežino, koks jis. Nežinia, kiek Turto ban-kas ir Turto fondas valdo valstybi-nės žemės sklypų, pastatų. Galbūt

daug ką galima parduoti, atsisaky-ti nereikalingų paslaugų, – kalbėjo parlamentaras. – Visa tai tikrai ga-lima padaryti patiems, be brangių užsienio konsultantų. Tereikia įpa-reigoti tas pačias valstybines įmones pateikti informaciją ir paskui ją ap-doroti. Tik tada ir būtų galima dis-kutuoti, kaip šį turtą valdyti.“

K.Daukšys stebisi valdžios reto-rika, kad reikia surinkti daugiau pel-no iš valstybinių įmonių, bet realiai nieko nedaro. „Valdantieji turi visas galimybes parinkti įmonėms profe-sionalius vadybininkus ir pareikalau-ti iš jų rezultatų. Dabar valdžia tikisi, kad viską išspręs koks nors holdingas arba agentūra, nors nesugeba kon-troliuoti į valstybines įmones savo deleguotų valdybos narių“, – pikti-nosi K.Daukšys.

Mėto pėdas?

Seimo Ekonomikos komiteto na-rei Birutei Vėsaitei Vyriausybės per-šami įvairūs modeliai ir jiems kurti leidžiami pinigai kelia įvairių įtari-mų. „Nesuprantama, kam leisti lėšas

įvairiems projektams, kurie paskui numarinami, – stebėjosi ji. – Man tai kelia įtarimų, kad norima sumė-tyti pėdas ir tyliai sutvarkyti kitus su valstybės turtu susijusius reika-lus, turiu galvoje energetikos ūkio pertvarką.“

Parlamentarė įžvelgia grėsmę vartotojams, kai Vyriausybė ėmė aktyviai restruktūrizuoti energeti-kos įmones, ketindama jas jungti į įvairius darinius. „Tūkstančiai šio sektoriaus darbuotojų gyvena neži-nioje, valdantieji kalba apie restruk-tūrizavimą, elektros tinklų įmonių VST ir RST sujungimą, sudaro są-lygas kurtis įvairioms uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios im-sis elektros ūkio priežiūros verslo, – kalbėjo B.Vėsaitė. – Vyriausybė vi-sas šias permainas rengia be jokių diskusijų su visuomene, politikais ir specialistais.“

Lietuvos pramonininkų konfede-racijos atstovas Seime ir Vyriausybė-je Šarūnas Birutis irgi yra pareiškęs priekaištų, kad derinant elektros ūkio pertvarką nereaguojama į verslo ir ramonės atstovų pastabas.

Aktualijos

Turtą valdyti reikia mokėtiRaimondas Kuodis, ekonomistas

Kai kurie elektros tinklų vadovai jau pra-bilo, kad didesnius dividendus valstybė galėtų gauti padidinusi elektros tarifus. Bet biudžetas gautų netgi mažiau paja-mų, nes šių prekių brangimas smukdo ekonomiką. Tikrasis būdas yra sąnaudų mažinimas. Bet kaip rodo praktika, sau-giai besijaučiančios monopolijos dažnai nepagrįstai išpučia darbuotojų skaičių, nemažai valstybinių įmonių tampa po-litinių partijų narių lesyklomis. Mono-polijoms labiau rūpi procesas, o ne re-zultatas. Ne taip svarbu, kokia struktū-ra administruos valstybės turtą, svar-biausia, kad jis būtų valdomas skaidriai ir efektyviai.

Reikės kruopščios analizėsAlgirdas Butkevičius, Seimo narys

Jei „Visuomio“ projektui būtų pritarta, būtų kilęs didelis chaosas ir tuo pasi-naudotų holdingo valdytojai. Dabarti-nis sprendimas steigti centrinę agen-tūrą yra geresnis. Bet tik tuo atveju, jei ši žinyba numatys tikslus, administra-vimo strategiją, parengs teisinę bazę. Čia darbo yra ne mažiau kaip pusme-čiui. Valstybės turtą sudaro trys gru-pės: biudžetinės įstaigos, valstybės de-leguotas funkcijas atliekančios įmonės ir akcinės bendrovės, turinčios kapita-lo ir galinčios siekti pelno. Kiekvienai šių grupių turi būti keliami vis kitokie reikalavimai ir uždaviniai, nes jos yra skirtingos.

Ne taip svarbu, kokia struktūra administruos valstybės turtą, svarbiausia, kad jis būtų valdomas skaidriai ir efektyviai.

Milijardinis valstybės turtas neranda šeimininko

Per šiuos metus iš 300 valstybinių įmonių tikimasi sulaukti dar mažiau dividendų nei 2009 m. – vos 33,6 mln. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Kam reikia leisti lėšas įvairiems pro-jektams, kurie paskui numarinami?“ – stebėjosi Seimo narė B.Vėsaitė.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šį rudenį vėl padaugėjo gyven-tojų, teigiančių, kad ekonominė Lietuvos padėtis blogėja. Palygin-ti su rugpjūčio mėnesio viešosios nuomonės apklausos duomenimis, per mėnesį tokių respondentų pa-daugėjo 8 procentiniais punktais.

Pasak rinkos ir viešosios nuomo-nės tyrimų kompanijos „Baltijos tyri-mai“ marketingo direktoriaus Romo Mačiūno, nuo šių metų pradžios kiek vieną mėnesį po truputį gerėjęs šis rodiklis rugsėjį pirmą kartą šiais metais gerokai sumenko. Ankstes-nėse šių metų apklausose vis daugėjo gyventojų, manančių, kad ekonomi-nė šalies padėtis gerėja arba bent jau neblogėja.

Sociologas daro prielaidą, kad pesimistinį Lietuvos gyventojų nu-siteikimą vertinant šalies ekonomi-nę situaciją paveikė maisto produktų brangimas.

Pagal rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 25-spalio 4 dienomis atlik-tos apklausos duomenis, rugsėjo pa-baigoje–spalio pradžioje 7 proc. ap-klaustųjų buvo tos nuomonės, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė Lietuvos padėtis pagerėjo.

Trys iš dešimties – 31 proc. – teigė, kad ji nepasikeitė.

O daugiau nei pusė – 58 proc. – respondentų nurodė, kad ekonominė šalies padėtis, jų nuomone, per kelis mėnesius pablogėjo.

Tačiau lyginant su vertinimais prieš metus – 2009 metų rugsėjį, gy-ventojų nuomonė apie šalies eko-nominę situaciją yra pagerėjusi – 22 procentiniais punktais sumažėjo gy-ventojų, manančių, kad padėtis šalies ekonomikoje blogėja. Prieš metus taip manė 80 proc., dabar – 58 proc. ap-klaustųjų.

Ekonomine padėtimi Lietuvoje kiek labiau patenkintas jaunimas iki 30 metų bei tie, kurie savo šeimos fi -nansinę padėtį apibūdina kaip gerą.

Labiausiai nepatenkinti rajonų centrų ir mažų miestelių gyventojai, pensininkai ir bedarbiai, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis – mažiau nei 1 200 litų per mėnesį.

Toje pačioje apklausoje šių metų rudenį vertindami savo šeimos fi -nansinę padėtį gyventojai taip pat netryško optimizmu – 3 procenti-niais punktais padaugėjo gyventojų, šeimos fi nansinę situaciją įvardiju-sių kaip pablogėjusią. O iš viso šio-je apklausoje tokių buvo daugiau nei pusė – 53 proc.

Eltos inf.

Rudeninė ekonomikos depresija

Raimundo Šuikos nuotrauka

32010 spalio 27 • Nr. 85 (9000)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 989)

Vieni lobsta, kiti ritasi į bedugnę

Anykštėnai skundžiasi, kad jau ne-bepakelia augančių mokesčių, mais-to kainų, sumažintų pensijų, nedarbo naštos. Jų skundas atspindi nemažos Lietuvos dalies gyventojų – pensi-ninkų, bedarbių, už minimalias algas dirbančių žmonių – nebylų šauksmą: „Kaip išgyventi?!“

2010-ieji Europoje yra paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirti-mi metais. O pas mus viena Lietuvos dalis ir per sunkmetį tarpsta, kita – sparčiai ritasi į skurdo bedugnę.

Statistikos departamento duo-menimis, pernai žemiau skurdo ri-bos gyveno kas penktas šalies gyven-tojas – iš viso 690 tūkst. žmonių. Jei iš gyventojų būtų atimtos socialinės išmokos, skurstų maždaug trečdalis gyventojų.

Nemažai žmonių šiaip taip iš-gyvena, tenkindami tik pačius bū-tiniausius poreikius. Per metus pa-daugėjo su ekonominiais sunkumais susiduriančių žmonių. 53 proc. teigė, kad negalėtų iš savo lėšų apmokėti nenumatytų išlaidų, 20 proc. negali

bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies.

„Jei trūksta duonos, tegu valgo bandeles!“ – garsi prancūzų karalie-nei Marijai Antuanetei priskiriama frazė labai tinka šalies premjerui An-driui Kubiliui, besidžiaugiančiam vy-kusia diržų veržimosi politika.

Valdžia tik imituoja socialinį dialogą

Kad badas ir skurdas kamuoja vis daugiau žmonių, mato ir nevyriausy-binių organizacijų atstovai. Štai mais-to paketai iš intervencinių atsargų išdalijami daugiau nei pusei milijo-no šalies gyventojų. Maža to, pasak „Maisto banko“ direktorės Deiman-tės Žebrauskaitės, šis skaičius vis dar auga. Tiesa, ne taip sparčiai kaip pra-ėjusių metų rudenį.

„Per sunkmetį visuomenė tapo so-lidaresnė, gyventojai nori dalytis, pa-dėti kitiems. Tačiau žmonių, nevy-

riausybinių organizacijų inicia tyvos skurdo problemų negali išspręsti, o atsakingos valstybės institucijos ne-sukuria naujų būdų, kaip pagelbėti skurstantiems gyventojams“, – apgai-lestavo „Maisto banko“ vadovė.

Anot D.Žebrauskaitės, dabartinėje kritinėje situacijoje valstybės institu-

cijos naudojasi tomis pačiomis prie-monės, kurios taikytos, kai dar nebu-vo sunkmečio. Beje, ir tos priemonės, kaip rodo duomenys, socialinės at-skirties mažinimui įtakos beveik ne-turėjo.

„Kuriame koncepcijas ir strategi-jas, nors jau reikia pradėti dirbti. Vis daugiau žmonių grimzta į skurdą, jiems reikia šiandien padėti, o vals-tybės institucijos laukia ekonominio pagerėjimo ir nerodo jokių iniciaty-vų naujiems veiklos būdams sukurti. Socialinis dialogas tik imituojamas“, – apmaudavo nevyriausybinės organi-zacijos vadovė.

Greitai niekas nepasikeis

Kol kas nėra prielaidų tikėtis, kad socialinė padėtis Lietuvoje greitai pasikeis, nes nėra struktūrinių atra-mų skurdui sumažėti. Tokią mintį Seime vykusioje konferencijoje „So-cialinė atskirtis ir gyvenimo kokybė“ išsakė Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimų va-dovas Tadas Leončikas. Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direk-toriaus prof. Boguslavo Gruževskio, šalyje skurdas nemažėjo ir ekonomi-nio pakilimo metais. Europos Ben-drijų statistikos tarnybos „Eurosta-tas“ duomenimis, nuo 2003 iki 2008 metų, priešingai nei Europos Sąjun-gos senbuvėse ar, pvz., Estijoje, ma-terialinių nepriteklių turinčių žmo-nių skaičius Lietuvoje išaugo nuo 17 iki 27 proc.

Taigi ekonomikos augimas socia-linės situacijos mūsų šalyje iš esmės nepakeitė. Anot prof. B.Gruževskio, gerovės valstybėje skurdas ir sociali-nė atskirtis yra nepakankamo valsty-bės valdymo socialinio jautrumo bei žmogiškojo abejingumo rezultatas.

Kartūs valstybės politikos vaisiai

„Kuo socialinė atskirtis didesnė, tuo daugiau žmonių gyvena skurdžiai. Socialinė praraja gilėja, tačiau jokių veiksmų jai įveikti nėra daroma“, – pastebi ir fi losofas Vytautas Rubavi-

čius. Anot fi losofo, socialinės atskirties lygis priklauso nuo valdžios politikos. „Vakarų Europos šalyse sunku būtų įsivaizduoti, kad savivaldybės, kuri skęsta skolose, įmonėje būtų taško-masi pinigais. Savivaldybei turi rūpė-ti, kaip dirba jos įmonės, kur nueina uždirbti pinigai. Taip mūsų valsty-bėje legaliai „išplaunama“ daug lėšų, kurios galėtų būti nukreiptos piliečių reikmėms. Tai vyksta visuose lygme-nyse, o tokia susikūrusi sistema yra valstybės politikos padarinys“, – aiš-kino V.Rubavičius.

Pasak fi losofo, situacija šalyje nesi-keis, o skurdas ir socialinė atskirtis tik

augs, jei iš vietos nepajudės valstybės demokratizavimas.

„Šalis neturi būti valdoma vien par-tinių veikėjų. Demokratijos esmė – sa-vivalda, kuri nepriklauso nuo partijų. Demokratijos sąlygomis partijos vei-kia kaip vienos iš konkurentų dėl val-džios. Ir pavieniai piliečiai, ir visuome-ninės organizacijos turi turėti lygias teises tiesioginio atstovavimo būdu veikti valdžioje, ypač savivaldoje. Tik reali savivalda gali laiduoti tam tikrą skaidrumą. Tačiau tam priešinamasi. Matome, koks pasipriešinimas Kons-titucinio Teismo išaiškinimui, kad ir piliečiai gali dalyvauti savivaldos rinki-muose“, – tvirtino V.Rubavičius.

Partinę sistemą paklibintų ir vi-suomenės aktyvumas, pilietinės, prof-sąjungų akcijos.

„Matome, kaip prancūzų jauni-mas, graikų pensininkai protestuoja dėl klausimų, kurie pas mus lieka ne-pastebėti. Mūsų jaunimas sėkmingai prarijo aukštojo mokslo reformos pi-liulę. Galbūt lietuviai pernelyg kan-trūs“, – samprotavo fi losofas.

2010-ieji Europoje yra paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. O pas mus viena Lietuvos dalis ir per sunkmetį tarpsta, kita – sparčiai ritasi į skurdo bedugnę.

Kalbėti apie turtinę nelygybę darosi tabuDr. Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Filosofi jos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėjas

Lietuvoje nelabai kas daroma, kad ma-žėtų skurdo lygis. Apskritai kalbėti apie turtinę nelygybę darosi negražu, nes to-kie kalbėtojai siejami su sovietine praei-timi. Pajamų nelygybės augimą, socia-linę atskirtį sukuria rinka, kurioje vie-niems viskas sekasi sėkmingai, kitiems – ne taip sėkmingai. Valstybės pareiga yra sušvelninti nelygybę, kad žmonės galėtų išgyventi ir neprarasti orumo. Tačiau tam šalyje skiriama mažai dėmesio.

Dideli užmojai dešimtmečiuiRytis Šiautkulis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorius

Nevyriausybinės organizacijos siekia pri-sidėti, kad skurdas ir socialinė atskirtis mažėtų. Tai pasiekti galima efektyviau vienijantis. Mūsų tinklo paskirtis – vie-nytis ir ieškoti tam tikrų sprendimų, ku-riuos būtų galima pateikti įstatymų ren-gėjams ir leidėjams. Pernai buvo apsiim-ta vykdyti Nacionalinės 2010-ųjų kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų programos projektą „Skurdo mažinimo formulė 10X10=0“. Tai reiškia, kad per 10 projekto įgyvendinimo mėnesių išryš-kinamos pagrindinės skurdo problemos bei joms įveikti skirti veiksmai, ir per 10 metų skurdo lygis turėtų pasiekti 0.

Statistikos departamento duomenimis, pernai žemiau skurdo ribos gyveno kas penktas šalies gyventojas – iš viso 690 tūkst. žmonių. Jei iš gyventojų būtų atimtos socialinės išmokos, skurstų maždaug trečdalis gyventojų.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Priešpilnis.Saulė teka 7.57, leidžiasi 18.09.

Dieną: +4 +9°Rytoj Poryt

Šiandien kritulių tikimybė maža, o vėjas pūs nestiprus. Temperatūra beveik nesi-keis ir bus apie 4–9 laipsnius. Ketvirtadienį orai vėl keisis. Naktį lyti pradės vakariniuo-se rajonuose, čia bus daugiau debesų ir kiek šilčiau, prie jūros temperatūra sieks apie 5 laipsnius šilumos. Kitoje Lietuvos dalyje atšals iki 1–3 laipsnių šalčio. Dieną trumpas lietus išplis į didesnę Lietuvos dalį, vėl vyraus 4–9 laipsnių šiluma, bet kiek sustiprės pietų, pietvakarių vėjas. Penktadienį taip pat laukiama kritulių. Naktį temperatūra vėl svyruos apie 0 laipsnių, dieną sieks 5–10 laipsnius šilumos. Savaitgalį orai turėtų page-rėti. Šeštadienio naktį kritulių dar gali būti Rytų Lietuvoje, o dieną debesys sklaidysis visoje šalyje. Lietaus nenumatoma. Šils iki 5–10 laipsnių.

ŠiandienDieną: +4 +9° Dieną: +5 +10°

Orai

Naktį: ~0°Naktį: +1° +5° Naktį: +1° +5°

Silvestras Dikčius

Lietuvą alina augantis skurdas

Seimo Krikščionių partijos frakcija siūlo aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui pačiam pa-sitraukti iš einamų pareigų.

Kaip pagrindinę atsistatydinimo priežastį Krikščionių partijos frak-cijos Seime nariai nurodo vilkina-mą daugiabučių namų renovaciją.„Apie namų renovaciją pradėta kal-

bėti prieš dvejus metus, tačiau iki šiol procesas iš mirties taško nepaju-dėjo. Vyriausybė ir ministras nepa-darė to, ką turėjo padaryti“, – teigia Krikščionių partijos frakcijos Seime seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Seimo opozicija yra pažadėju-si inicijuoti interpeliaciją ministrui G.Kazlauskui.

Eltos inf.

Ministrui Gediminui Kazlauskui siūloma atsistatydinti

Raimundo Šuikos nuotrauka

4 2010 spalio 27 • Nr. 85 (9000)Valstiečių laikraštisAktualijos

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė,lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Spalio 25-oji – Konstitucijos die-na – Lietuvoje ne šventė. Pilname-tystės metų sulaukusia Konstitucija valdiškai pasidžiaugta Konstituci-niame Teisme. Seimas tos 18 metų sukakties neminėjo. Dabar nėra ple-narinių posėdžių, komitetai narsto biudžetą.

Jau metus Lietuva eina ne Kons-titucijos, o Drąsiaus keliu. Apie tą slydimą į anarchiją Konstitucijos dienos išvakarėse skausmingai pra-bilo vaiko teisių apsaugos kontrolierė

Edita Žiobienė, kuri įteikė atsista-tydinimo pareiškimą. Lapkričio 4 d. Seimo diskusija neturėtų apsiribo-ti vienu klausimu: išeiti ar pasilikti E.Žiobienei. Klausimas daug rim-tesnis: kur nueisime pataikaudami minios diktatui?

Iš pradžių atrodė: pasiautės ta įpy-kusi Drąsiaus Kedžio gerbėjų minia, paskui išsikvėps, susiries tarpusavyje ir išsiskirstys. Buvome atlaidūs įpy-kusiems teisybės ieškotojams netei-sinėmis priemonėmis, juo labiau kad teisėtvarka toje Kauno byloje tikrai pridarė klaidų.

Bet kuo toliau, tuo labiau valsty-bės teisinė sistema gūžiasi, o Garlia-vos rėksniai puola skindami pergales. „Lietuva su E.Žiobiene – Lietuva be ateities“, – taip minia reikalavo at-leisti vaiko teisių apsaugos kontrolie-rę. Pagrasinta ir Seimo pirmininkei: jei neatleis E.Žiobienės, pati neišbus visos kadencijos. Seimo pirmininkė Irena Degutienė blaškosi tarsi susi-dvejinusi: teismų sprendimus vienaip vertina kaip žmogus, kitaip – kaip valstybės tarnautoja. Vieną dieną pa-sidžiaugia E.Žiobienės sprendimu atsistatydinti, kitą dieną teigia, kad ją remia.

Televizijos laidoje toks herojus, teistas už automobilių vagystes, su-šunka: „Šalį valdo išgamos“. Kartu sėdintis Seimo narys konservato-rius Rytas Kupčinskas pritariamai linkčioja, nors čia tiesioginis įžeidi-mas jam – valdančiosios partijos at-stovui. Pataikaudamas jis ima siūlyti Neringai Venskienei Teisėjų tarybos pirmininkės pareigas. Drąsiaus Ke-

džio sesuo yra pagrindinė Garliavos minios įkvėpėja. Galima manyti, kad teisiškai neraštinga minia pati nesu-pranta, ką daro. N.Venskienė tikrai supranta. Ji yra sakiusi: iš akių maty-ti, kas pedofi las. R.Kupčinskas siekia tokios teisinės sistemos, kai nusikal-tėlis bus nustatomas iš akių? Ar ga-lima nusiristi žemiau?

Teisėjų garbės teisme nuo pat vasaros guli drausmės byla N.Venskienei. Nežinia, ar atsiras drąsos ją atversti. Teisininkai tokie pat sutrikę kaip ir Seimo nariai. Ką tik prokuroras Raimondas Petraus-kas teisme prisaikdintas liudyti tiesą prisipažino, kad laikinai eidamas ge-neralinio prokuroro pareigas atleido Kęstutį Betingį iš Kauno apygardos prokuratūros vadovo pareigų ne už blogą darbą, o siekdamas sustabdy-ti puolimą prieš prokuratūrą. Metė K.Betingį kaip auką įtūžusiai miniai? Ar gali R.Petrauskas pats dirbti pro-kuroru su tokiu perlaužtu teisiniu stuburu?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė neskirti Algimanto Va-lantino apygardos teismo teisėju, nors jis laimėjo konkursą ir Preten-dentų į teisėjus atrankos komisija jį paskelbė tinkamu. Bet Prezidentė pasakė, kad svarbiau nepriekaištin-ga reputacija ir pagarba žmogui. O jeigu reikėtų liudyti teisme, kažin ar D.Grybauskaitė nekalbėtų panašiai kaip R.Petrauskas?

Skiriamas generaliniu prokuroru Darius Valys taip gražiai žadėjo at-kurti pasitikėjimą teisėsauga. Sakė, kad pats važiuos į Garliavą, aiškins žmonėms, koks pragaištingas Drą-siaus kelias, paklaus kiekvieno, ar no-rėtų pats būti teisiamas minios. Nie-kur D.Valys nevažiavo. Dabar sėdi susigūžęs ir atsako tuo pačiu sakiniu: „Vyksta ikiteisminis tyrimas“.

Jau ne juokinga, o graudu matant, kaip sumaniai diriguojama ir kurs-toma dviejų šeimų neapykantos is-torija galingais smūgiais daužo tei-sinę valstybę. Seimas kaip tik privalo būti tautos balsas, jame ir turi vykti esminė diskusija apie Konstitucijos kelią. Ne visi Seimo nariai tokie kaip R.Kupčinskas arba Saulius Stoma, kuriam pedofi lijos byla – vienintelis būdas krautis populiarumą.

Štai socialdemokratas Vytenis Andriukaitis principingai gina tei-sinės valstybės principus atlaikyda-mas net įžeidžiančią demagogiją. E.Žiobienės pareiškimo svarstymas lapkričio 4 d. galėtų tapti Konstitu-cijos dienos minėjimu, nors ir pavė-luotu, jei Konstitucija mums visiems dar tebėra reikšminga.

Donatas Stravinskas

Pagarba Islandijai už tai, kad pirmoji pripažino Lietuvos ne-priklausomybės atkūrimą ir kad moka atsirinkti pelus nuo grūdų, o kaltus patraukti atsakomybėn. Lietuvoje – viskas atvirkščiai.

Neseniai Islandijos parlamentas nubalsavo už tai, kad buvusiam Is-landijos ministrui pirmininkui Gei-rui Haardei, vadovavusiam valstybei per šalies bankų sistemos žlugimą 2008-aisiais nulėmusius įvykusius, būtų pateikti kaltinimai dėl aplai-dumo.

Beveik kasdien specialistai skel-bia, kad per premjero Andriaus Ku-biliaus ir tuometinio Seimo pirmi-ninko Arūno Valinsko taupymo kampaniją nukentėjo visa Lietuva. Mokesčių surinkta mažiau nei tikė-tasi. Rezultatas stulbina – tūkstan-čiai bankrutavusių įmonių, šimtai tūkstančių bedarbių.

A.Kubilius toliau vadovauja Vy-riausybei ir aiškina, kaip išgelbėjo Lietuvą ir kaip atleido kelis šimtus valstybės tarnautojų, nors likusieji gauna dvigubai didesnį atlyginimą už neva papildomą darbą. Taip pat jis pudravo smegenis, kai sukūrė Ener-getikos ministeriją, kuri neva nieko nekainuos, o jau surijo milijonus litų.Prieš rinkimus dabartinis premjeras senjorams žadėjo: „Padėsime, ne-nuskriausime.“ Tačiau pensijas ėmė

ir nukirpo, o padėjėjams ir patarėjams pridėjo. Kur dar rasite geresnį prem-jerą? Jis juk ne islandas. Būtų toks, sėdėtų kitur.

Apie aplink A.Kubi-lių polką šokusį ir tau-tą į skurdą vedusį A.Valinską kalbėti vi-sai neverta. Buvęs Sei-mo pirmininkas pasiro-dė tinkamiausias vertinti televizijos talentus – 1–9 klasės moksleivius. Koks protas, toks darbas. „Pir-mokų šou" – jo sritis.

Prieš kelias dienas grįžęs mano penkiametis sūnus, kai neleidau žiūrėti televizoriaus, rėžė: „Tu esi kinservas!“ Pa-gyrimas A.Kubiliui ir jo tar-nui A.Valinskui, bet man teko kažkaip švelninti situaciją ir paaiškinti, kad nesu „kinservas“, tik stengiuosi dėl savo vaikų. Ar pavy-ko, pamatysiu ateityje. Iki šiol vaikas laiko mane kaltu, kad negaliu kar-tais nupirkti žaislo, kurio jis nori, o premjeras gali viską.

Tad ar neturėtų premjeras atsa-kyti ne tik prieš mūsų kartą, bet ir prieš kitas?

Viltys, kad mano vaikai Lietuvoje gyvens geriau, žlugo. Premjere, bu-čiuokite kojas rusų dujinininkams, kniskite protą, kad dirbate Lietu-vos labui, bet kaip man paaiškin-ti vaikams, kad jie neišvyktų svetur.

Suprantama, jūsų vaikas badmečiu neva legaliai statosi namą. Viskas teisėta.

Ar kas nors galvoja apie Lietu-vą? Premjere, kiek galite, drožkite Lietuvą su bendraminčiais – ypač su krašto apsaugai vadovaujančia Rasele, kuriai svarbiau nupirkti ke-lis laivus kariams žvejoti nei pensi-ninkams atiduoti milijonus. Gar-bė jums.

Ir dar: pažiūrėkime, kokiuose prašmatniuose namuose gyvena jūsų ministrai. Puiku? Būtumėte moteris, mylėčiau jus...

ekonomika.lt

Raimondas Petrauskas laikinai eidamas ge-neralinio prokuroro pareigas atleido Kęstutį Betingį iš Kauno apygardos prokuratūros va-dovo pareigų ne už blogą darbą, o siekda-mas sustabdyti puolimą prieš prokuratūrą.

Konstitucijos ar Drąsiaus keliu?

Tiesiai šviesiai

Seimas vienbalsiai pritarė Lie-tuvos Prezidentės Dalios Gry-bauskaitės vetuotoms Politinių partijų ir politinių kampanijų fi -nansavimo bei fi nansavimo kon-trolės įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 106 Seimo nariai.

Šios pataisos atvėrė galimybę ne-partiniams kandidatams dalyvauti

kitais metais vyksiančiuose savival-dos rinkimuose. Priėmus Preziden-tės siūlomas nuostatas nepriklauso-mi kandidatai turės užtektinai laiko susitvarkyti dokumentus ir dalyvau-ti savivaldybių tarybų rinkimuose, kurie vyks 2011 m. vasario 27 d.

Grąžindama Seimui persvars-tyti pataisas, valstybės vadovė siū-lė, kad ir norinčius dalyvauti rinki-

muose fi zinius asmenis, ir politines partijas Vyriausiojoje rinkimų ko-misijoje (VRK) pradėtų registruo-ti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o baigtų tą dieną, kurią pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Pagal Seimo rinkimų, Sa-vivaldybių tarybų rinkimų įstatymus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas prasideda likus 65 dienoms iki rinkimų.

Pagal Seimo siūlomas pataisas rinkimuose nusprendę dalyvau-ti nepriklausomi, patys save iškė-lę kandidatai, kaip ir partijos, būtų privalėję registruotis savarankiškais politinės kampanijos dalyviais VRK ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų.

„Jokios procedūrinės gudrybės neturi užkirsti kelio nepriklauso-miems, nepartiniams kandidatams dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Tai yra kiekvieno piliečio teisė ir didesnis pasirinkimas rinkėjams“, – teigė Lietuvos Prezidentė.

VL, Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Į rinkimus atvertos durys ir nepartiniams kandidatams

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kubiliau, būtumėte moteris, mylėčiau jus...

Žodžiai nepaguos, nenuramins, gal tik tyliai primins, kad esame kartu liūdesio valandą. Netekus mylimo sūnaus nuoširdžiai užjaučiame gerbiamą Editą VISOCKIENĘ.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai

52010 spalio 27 • Nr. 85 (9000)Valstiečių laikraštis 5Aktualijos

2010–2011 m. Lietuvoje kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse vykdoma kampanija „Saugi dar-bo vieta. Naudinga jums. Nau-dinga verslui“, kuri skirta sau-giai techninei priežiūrai.

Techninė priežiūra. Tai ne apie mane?

Nors terminas „techninė priežiū-ra“ skamba kaip gana specifi nis dar-bas, tačiau turbūt retas darbuotojas su ja nesusijęs.

Tai ne tik, tarkime, elektros jėgai-nės tikrinimas. Keičiate elektros lem-putę, spausdintuvo dažus? Vadinasi, jūs taip pat atliekate techninę prie-žiūrą. Ją atlieka beveik visų profesijų specialistai, ne tik technikai ir inžinie-riai. Tai – įvairių mechanizmų, įran-gos, pastatų, transporto priemonių įvairūs tikrinimai, bandymai, matavi-mai, pertvarkymai, reguliavimas, re-montas, gedimų nustatymas ir šalini-mas, dalių keitimas, aptarnavimas.

Tai gana pavojinga veikla. Dar-buotojams, atliekantiems techninę priežiūrą, gali kilti grėsmė nukristi iš aukščio, uždusti uždarose talpose ar patalpose, juos gali sužaloti judan-čios mechanizmų dalys, paveikti pa-vojingos ar kenksmingos cheminės medžiagos, įskaitant ir kanceroge-nus, sužaloti sprogimas ar gaisras ir t. t. Tačiau šį darbą atliekančių dar-buotojų veiksmai gali pakenkti ir ša-lia esančių ar dirbančių žmonių svei-

katai ir gyvybei. Užtenka įsivaizduoti, kaip pradeda veikti netikėtai įjungia-ma remontuojama technika – kuo tai gali grėsti ne tik ją remontuojan-tiems, bet šalia esantiems žmonėms! Netgi dėl iš pirmo žvilgsnio nekalto dalyko – dėl laiku nesuremontuotų apgadintų sandėlio grindų gali įvyk-ti šakinio krautuvo avarija, gali būti sužalotas krautuvo vairuotojas ar ap-linkiniai, sugadintas krovinys.

Netinkama techninė priežiūra gali sukelti skaudžių padarinių tiek žmo-nių likimams, tiek įmonės veiklai. Jų galima išvengti naudojant saugius darbo įrenginius, juos tinkamai die-giant ir prižiūrint.

Iš darbo negrįžo...

Pagal Europos Sąjungos šalių sta-tistiką, 10–15 proc. mirtinų nelaimin-gų atsitikimų darbe ir 15–20 proc. visų nelaimingų atsitikimų darbe su-siję su technine priežiūra.

Žemės ūkis – ne išimtis. Vien šiais metais dėl nesaugios techninės prie-žiūros žemės ūkyje įvyko nemažai mirtinų nelaimių. ŽŪB ,,Daukučiai“ (Kupiškio r.) teritorijoje, lūžus remon-tuojamo grūdų sandėlio stogo šiferio

lakštui, iš 8 m aukščio ant betoninių grindų nukrito bendrovės sandėli-ninkas. Paleidus traktoriaus krautu-vą, esant įjungtai pagrindinio variklio pavarai, krautuvas pajudėjo ir po jo ratais žuvo Skilvionių ŽŪB (Joniškio r.) traktorininkas. Panevėžio r. Krekena-vos seniūnijos Glitėnų kaime bokšti-nio grūdų sandėlio talpoje grūduose nuskendo UAB „Krekenava“ pagalbi-nis darbininkas.

Būtent dėl veikiančių įrenginių, mechanizmų poveikio per pastaruo-sius trejus metus žuvo 43 proc. visų žemės ūkio įmonėse žuvusių darbuo-tojų, sunkias traumas patyrė 25 proc. visų sunkiai sužalotų žemės ūkyje.

Žinotina ne tik vadovui

Į ką atkreipti dėmesį ir ko reikėtų pasimokyti iš jau įvykusių nelaimin-gų atsitikimų žemės ūkyje?

Darbuotojai turi būti išmokyti, kaip elgtis su technika, turi turė-ti užtektinai įgūdžių, o techniką privalu prižiūrėti taip, kad ji būtų saugi ir tvarkinga.

Atkreipkite dėmesį į apsaugas – žemės ūkyje dar dažnai dirbama nuo įrenginių, mechanizmų judan-

čių dalių, prie kurių prisilietęs dar-buotojas gali būti traumuotas, nu-ėmus arba naudojant neatitinkan-čias saugos reikalavimų apsaugas. Sutrikus mechanizmų darbui, gedi-mus bandoma šalinti jų neišjungus, pažeidžiant gamintojo instrukcijose numatytą saugią remonto, sutrikimų šalinimo tvarką, todėl šie mechaniz-mai darbuotojus nelaimės metu tie-siog sumaitoja.

Darbuotojus privalu supažindinti su būtiniausiais gamintojo nustaty-tais reikalavimais, kaip saugiai nau-doti įrenginį, užtikrinti, kad būtų sau-giai dirbama šalia savaeigių darbo įrenginių, dirbančių agregatų, kad traktoriai, krautuvai, transporteriai, beicavimo įrenginiai, šieno ar šiaudų presai ir pan. nežalotų ar mirtinai ne-traumuotų dirbančiųjų.

Darbo įrenginiai darbo vietoje turi būti įrengti taip, kad darbuotojas ne-galėtų patekti į jų pavojingas zonas, ypač zonas, kuriose yra judančios dalys; neturi būti galimybės darbo įrenginį atsitiktinai įjungti; privalu numatyti, kaip darbo įrenginį ope-ratyviai išjungti ir t. t.

Vadovams svarbu negailėti laiko ir išteklių techninės priežiūros darbams

atlikti, kelti juos atliekančių darbuo-tojų kvalifi kaciją, įdiegti išsamiu ri-zikos vertinimu pagrįstas saugaus darbo užtikrinimo priemones.

Atliekant techninę priežiūrą būti-na neužmiršti 5 pagrindinių saugos taisyklių: darbo planavimo; darbo zonos saugumo užtikrinimo; tinka-mos įrangos naudojimo; darbo pa-gal planą; galutinio patikrinimo at-likus darbą.

Gera proga papildyti savo žinių bagažą

Europinė kampanija, skirta saugiai techninei priežiūrai, tęsis ir 2011 me-tais. Vėl planuojami seminarai mažų ir vidutinių įmonių atstovams. Kvie-čiame sekti naujienas Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje inter-nete www.vdi.lt ir aktyviai įsijungti į šios kampanijos renginius. Tai gera proga papildyti savo žinių bagažą beveik neeikvojant fi nansinių ar dar-bo resursų.

Daugiau apie kampaniją – Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros tinklalapyje http://hw.osha.europa.eu.

Netinkama gali būti pavojinga Valstybinė darbo inspekcija informuoja

Europinė kampanija, skirta saugiai techninei priežiūrai, tęsis ir 2011 metais. Vėl planuojami seminarai mažų ir vidutinių įmonių atstovams.

Vytautas Bagdonas

Nuo ankstyvo r y tmečio A.Baranausko aikštėje ir Obuolių alė-joje pradėjo šurmuliuoti rudens gėry-bių ir amatų turgus, kur anykštėnai ir jų svečiai galėjo rasti įvairiausių prekių bei produktų.

Net iš sostinės į Anykščius atva-žiavo milžiniškas krepšys-automo-bilis, kuriame puikavosi išsišiepusio obuolio muliažas. Šis važiuojantis krepšys visą dieną buvo ir vaikų, ir su-augusiųjų dėmesio centre, mažiesiems netgi tapo savotišku pramogų objek-tu. O anykštėnai muziejininkai pasi-

rūpino, kad į sceną, įrengtą Obuolių alėjoje, tikrų obuolių kraitė atkeliautų iš lietuvių literatūros klasiko Antano Vienuolio-Žukausko užveisto senojo sodo. Vėliau šiais rašytojo sodo obuo-liais buvo vaišinami šventės dalyviai.

Visos dešimt savivaldybės seniūni-jų kartu su kaimo bendruomenėmis, kultūros darbuotojais įsirengė savo kiemelius. Vieni scenoje dainavo, kiti vaidino, treti deklamavo pačių sukur-tus poezijos posmus ar dar kitaip vi-liojo, kvietė nepasididžiuoti, aplankyti jų kiemelius. Norinčiųjų pasižvalgyti, pabendrauti, paragauti kaimietiškų gėrybių, apžiūrėti kiekvieną kiemelį

netrūko. Po juos žvalgėsi ir vertinimo komisija, nes reikėjo nuspręsti, kam kokius prizus įteikti.

Andrioniškiečiai kvietė į „Rojaus sodo“ fotoateljė, debeikiečiai rodė savo „Obuolių šeimos kiemą“, svė-dasiškiai atkreipė dėmesį į gausiai ru-dens gėrybėmis išdabintą „Obuolkie-mį“, troškūniečiai linksminosi patys ir kitus linksmino „Obuolių kaime“.

Ne mažiau išradingai buvo įreng-ti ir Anykščių, Kurklių, Traupio, Vie-šintų, Skiemonių, Kavarsko seniūnijų bei ten veikiančių kaimo bendruome-nių kiemeliai. Savo kiemelyje visus ką tik išvirta kruopų koše su saldžia

obuoliene vaišino ir Anykščių mu-ziejininkai.

Šventėje buvo paskelbti gražiau-sių rajono sodybų ir sodų bendrijų konkurso rezultatai, apdovanoti pri-zininkai.

Nepamiršti ir darbščiausi rajono ūkininkai, susumuoti „Metų ūkio“ konkurso rezultatai. Pirma vieta ati-teko Kavarsko seniūnijos ūkinin-kams Lilei ir Jonui Aleknavičiams, antra skirta Troškūnų seniūnijos ūki-ninkams Vidai ir Anverui Arzima-novams, trečia – Traupio seniūnijos ūkininkams Gražinai ir Tomui Ba-ravykams.

Laureatus sveikino Anykščių ra-jono meras Sigutis Obelevičius, vice-meras Donatas Krikštaponis, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirminin-kas Jonas Talmantas ir kiti.

„Metų ūkio“ konkurso prizinin-kams, Anykščių krašto ūkininkams skambias dainas skyrė ansamblis „Jo-

nis“ iš Šiaulių. Žemės deivei Žemy-nai ir išalkusių šventės dalyvių skran-džiams buvo „paaukotas“ ant laužo iškeptas avinas.

AB „Anykščių vynas“ kavinėje veikė jaunųjų anykštėnų parengta rudens gėrybių paroda „Mano sodo obuolėlis“.

Anykštėnai pagerbė darbštuolius ir sodų karaliųTradicinė Anykščių rajono savivaldybės Derliaus šventė šiemet buvo skirta sodų karaliui obuoliui. S.Dariaus ir S.Girėno gatvė tą šeštadienį tapo Obuolių alėja.

Debeikių seniūnijos kiemelyje nenustygo vikrūs „obuoliukai“. Autoriaus nuotraukos

Įspūdinga važiuojanti kraitė domi-no ir vaikus, ir suaugusiuosius.

Žmones viliojo svėdasiškių kiemelis.

(Užs. 1024)

6 2010 spalio 27 • Nr. 85 (9000)Valstiečių laikraštis

Spalio pradžioje vidutinė oro temperatūra buvo vos 5 laipsniai šilumos. O esant tokiai tempe-ratūrai augalai nustoja augti.

Virgilijus Paltanavičius,Albinas Šiuliauskas

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Tautos fondas (JAV) ir „Vals-tiečių laikraščio“ priedas „Tėviškės šviesa“ Raseinių r. Šiluvos vidurinėje moky-kloje surengė pokalbį prie apskritojo stalo apie dorinį mokinių ugdymą.

Bernardas ŠaknysVL žurnalistas

15 psl.

Aplinkosaugininkai verčia mažinti kompleksų sklei-džiamą taršą ir stip rią smarvę bei siekia apriboti auginamų kiaulių skaičių.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Kiaulių kompleksams nori uždėti apynasrį

12 psl.

Rudeninės sėjos pabaigtuvėsKombainų varžybos – ne atrakcijaLauko dienoje ūkininkai pamatė, kokia technika geriausia doroti cukrinių runkelių derlių.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas

9 psl.

Prostitucija – tarp skurdo ir prabangos

Kokie motyvai Lietuvos moteris pastūmėja už-siimti prostitucija? Dalis jų priverstos pardavinėti savo kūną dėl nuolatinių fi nansinių nepriteklių, kitoms – tai būdas užsi-dirbti narkotikų dozei. Be abejo, nemažai lietuvaičiųyra prekybos žmonėmis aukos, į sutenerių pinkles įkliuvusios vergės. Tačiau esama ir tokių damų, ku-rios į prostitucijos verpe-tą įsisuka savo noru ne vien dėl prabangos troš-kulio, o vedinos intrigos, noro suteikti nuobodo-kam gyvenimui įmantres-nį prieskonį.

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė

8 psl.

Tėviškės šviesa

Kitąmet baigiasi septynerių metų pereinamasis laiko-tarpis, per kurį draudžia-ma parduoti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę užsie-nio piliečiams.

Jonas Ramonas

9 psl.

Ar atiduosime žemę svetimiems?

Prieblandos

Mokykla – dorinio ugdymo versmė