Valstiečių laikraštis 2010 12 08

Download Valstiečių laikraštis 2010 12 08

Post on 29-Mar-2016

214 views

Category:

Documents

1 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 12 08

TRANSCRIPT

  • 2010 m. gruodio 8 d., treiadienis Nr. 97 (9012) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    etadien VL su prieduetadienis

    iandien VL su priedu

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@krastospauda.lt

    Kaimo pltros programos pa-ramos energijai i atsinaujinan-i altini gaminti negav vers-lininkai kreipsi teismus. Tai valstybs biudetui gali kainuo-

    ti milijonus lit. ems kio mi-nisterijos (M) umojai remti alij energij subliuko. Valdi-ninkai, u emdirbi velg ky-anias stambiojo verslo ausis ir atmet visus sauls ir vjo jgai-ni statybos projektus, fi nansi-n duob stm ir kai kuriuos kininkus.

    Rengia dirv AE statytojams?

    Bir rajono irvnos seninijo-je kininkaujanio ems kio kon-sultanto Kstuio Armono kyje jau nuo vasaros pradios ilgais sparnais mosuoja vjo jgain.

    Nukelta 3 p. f

    Europa, sumokk u emigrantus!

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    I bendruomeni rieda patirties pilni veimai

    Kaune pasveikintos ir ap-dovanotos Lietuvos aktyviau-sios kaim bendruomens ir vietos veiklos grups pasidalijo patirtimi, nuveiktais darbais.

    Europos Parlamente puoseljama idja, kad valstybs, kuriose dirba emigrantai, turt kompensuoti nuostolius j tvynei, kurioje jie gijo isilavinim bei specialyb.

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Lietuvos Vyriausyb tyliai stebi ekonomikos nukraujavim dl emigracijos ir net puoselja student apmokestinimo planus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Dideli umojai remti alij energij baigsi teismuose

    kinink inios Jei Lietuvai nebus leista pra-

    tsti draudimo usienieiams pirkti ems kio ir mik kio paskirties em, nukents nema-ai emdirbi.

    Tik i pirmo vilgsnio gali at-rodyti, kad kininkui papildomos pelningos veiklos nebemanoma surasti. Mokslininkai pateikia ne vien nauding pasilym.

    Sodiet

    Viskas iais laikais pasaulyje kinta, net jeigu ne visi pokyiai mums asmenikai patinka.

    sigijus naujesni egzotik vazonini gli, dl j prieiros, ypa iem, kyla vairi klausim. Nuo to, kaip laikotarp igyvena augalai, daug priklauso tolesnis j augimas ir ydjimas.

    Apie tai 8 p. f Apie tai 18 p. f

    Pirmasis ledas netvirtas

    Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prao gyventoj nerizikuoti gyvybe ir nelipti ant pirmojo ledo bei pa-taria, kaip elgtis ant ualusi vandens telkini.

  • 2 2010 m. gruodio 8 d. Nr. 97 (9012)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

    Kompensuoti u emigrantus. I pirmo vilgsnio atrodo, kad tokia idja nereali. Ar tikrai? Nors teigia-ma, kad pagrindinis ES egzistavimo principas yra bendra rinka, laisvas judjimas ir lygios konkurencins slygos, taiau kai kurios aplinky-bs veria tuo abejoti. Ar teisinga, kad dl emigracijos turtingosios ES alys dar labiau turtja, o silpnj galimybs gaivinti ekonomik vis menksta?

    Emigracija ant svarstykli

    Padkime ant vienos svarstykli lkts ES param, kuri iki 2013-j turt pasiekti per 35 mlrd. Lt, o ant kitos apie 300 tkst. vairio-se ES alyse dirbani Lietuvos pi-liei. Kiek jie bt sukr valstybei bendrojo vidaus produkto, inoma, jeigu valstyb juos bt aprpinu-si darbo vietomis? Kuri svarstykli lkt nusvert?

    Sunku nustatyti, kiek vertas vienas alyje uaugs, gavs isilavinim, gi-js specialyb pilietis. Yra vairi ap-skaiiavim. Bet kuriuo atveju dabar gaunama ES parama galt sudaryti tik iki 10 proc. Lietuvos praradimo dl emigracijos.

    Sakoma, kad nemaai emigran-t udirbt pinig pasiekia Lietuv. Deja, niekas negali pasakyti, kiek tiks-liai, todl negalime inoti, koki tak jie daro alies ekonomikai. Taiau net neturdami tiksli duomen galime drsiai daryti ivad, kad dl emigra-cijos valstyb praranda daugiau nei gauna.

    tai kodl vis daniau pasigirsta silym, kad nuo emigracijos labiau-siai nukentjusioms alims ES tur-t kompensuoti nors dal patiriam nuostoli.

    Teigiama, kad mogus turi bti laisvas, turti teis dirbti kur nori, ta-

    iau apie koki laisv galime kalbti, kai Vakar alys skiria daug l ska-tindamos imigracij, o neturtingos ES alys negali atlaikyti tokios konku-rencijos. Taip, mes gauname ES pa-ram, taiau j efektyviai gali panau-doti tik kvalifi kuoti mons, o tokie iuo metu kaip tik emigruoja, sako Kauno prekybos, pramons ir amat rm prezidentas prof. Meislovas Rondomanskas.

    Pritaria, bet aktyvaus palaikymo pasigendama

    Europos Parlamento (EP) narys Justas Vincas Paleckis vienas pirmj pradjo kelti kompensavimo u emi-grantus klausim.

    Tokio pobdio kompensavim kai kurios ES alys jau taiko. Pavyz-diui, Ispanija skiria pinigines kom-pensacijas tuo atveju, kai alyje sidar-bina auktos kvalifi kacijos specialistai i kai kuri Afrikos ali, sako J.V.Paleckis.

    EP nariai pirmiausia pasilymus pateikia svarstyti vienai i septy-ni parlamente veikiani frakcij.

    J.Paleckis priklauso antrai pagal dyd EP Socialist ir demokrat paan-giojo aljanso frakcijai.

    Frakcija sureagavo, vyksta disku-sijos. Nors i esms idjai pritariama, taiau pripainsiu, kad kol kas labai aktyvaus palaikymo nra. Padtis juk unikali, tai niekada anksiau nesvars-tyta. Ar suveiks solidarumo jausmas, ar pritars kitos EP frakcijos sunku pasakyti. i idj pateikiau ir Euro-pos komisarams. Kategorik atsa-kym nesulaukiau, taiau aikinama, kad Lietuva gauna nema pagalb i ES biudeto, taigi reikia j efekty-viai naudoti, kelti ekonomik, sako J.Paleckis.

    Deja, iuo klausimu Lietu-va turi nedaug sjunginink. Pasak J.Paleckio, iai idjai be didesni tiki-njim pritart tik dl emigracijos la-biausiai nukentjusios Bulgarija, Ru-munija, Lenkija ir gal Latvija.

    Kompensavimo esm paprasta

    Kompensavimo esm papras-ta, taiau j gyvendinti bus nelen-gva. Pirmiausia ES nra statis-tikos dl emigracijos. Nei Lietuva, nei valstybs, kurias emigruojama, nekaupia tiksli emigracijos duo-men: kiek moni atvyko, kok turi isilavinim, kur ir kuo dirba. Taiau i problem manoma i-sprsti.Taigi valstyb, kurioje dirba emigrantai i kit ES valstybi, tu-rt nustatytu bdu sumokti tam tikr sum ES valstybei, i kurios emigrantas atvyko, kurioje uau-go, gijo isilavinim ir specialyb.

    Matyt, paprasiausia bt tiesiog automatikai perskaiiuoti fi zini asmen mokamo gyventoj paja-m mokesio dal ir j perduoti ki-tai ES valstybei.

    Darbo emigrantus vilios ir Vokietija

    Vokietija vieai paskelb, kad nuo 2011-j gegus pradios at-vers savo rinkos duris darbo emi-grantams.

    inau, kad Vokietija kuria kva-lifi kuot specialist pritraukimo programas. Jiems bus silomi ne tik geri atlyginimai, bet ir puikios gyve-nimo slygos, jeigu prireiks, atvyk-liai bus mokomi kalbos. Ar mes at-laikysime nauj ik? klausia M.Rondomanskas.

    Kaimynai lenkai, nors j ekono-mika daug stipresn, didesni atlygi-

    nimai ir geresns galimybs usiimti verslu, labai nerimauja dl Vokietijos plan. Lenkai baiminasi, kad daug gabaus jaunimo gali susivilioti Vo-kietijos pasilymais, todl nuo kit met pradios bandys ekonomin-mis priemonmis stabdyti emigra-cijos bang. O Lietuvos Vyriausyb tyliai stebi ekonomikos nukraujavi-m dl emigracijos ir net puoselja student apmokestinimo planus.

    Kodl lietuviai link emigruoti?

    ES rinkoje pagal emigracijos lyg Lietuva priskiriama prie lyderi. tai Jungtini Taut Organizaci-jos duomenimis, i viso pasaulinje rinkoje kasmet emigruoja per 200 mln. moni, arba apie 3 proc. vis gyventoj. Daugiausia moni emi-gruoja i skurdiausi besivystani pasaulio ali, taiau mons emi-gruoja ir i isivysiusiam pasauliui priskiriam ali. Tokia buvo Airija, o dabar pasaulin emigracijos vidur-k kelis kartus lenkia Lietuva, Ru-munija, Bulgarija ir Lenkija.

    Kalbjausi su EP nariu i Es-tijos. Jo apskaiiavimais, i Estijos ivyko tik apie 30 tkst. darbo emi-grant. Kodl tokie skirtumai, juk gyvenimo lygis Estijoje ir Lietuvoje tiek daug nesiskiria? Gal tai lietu-vi bruoas, juk dabartin emigra-cijos banga jau ketvirta nuo pra-jusio amiaus pradios? svarsto J.Paleckis.

    Anksiau lietuviai buvo ssls, o jeigu emigruodavo, tai su min-timi sugrti. Be to, pavyzdiui, tarpukario laikais valstyb skati-no emigruojani piliei sugri-m paaddavo jiems geras darbo vietas valstybs tarnyboje. O dabar nra jokios emigrant sugrini-mo programos, sako visuome-ns veikjas Darius Kuolys ir daro ivad, kad esant dabartinms sly-goms vis daugiau emigrant Lie-tuv nesugr.

    Aktualijos

    Sunku nustatyti, kiek vertas vienas ms alyje uaugs, gavs isilavinim, gijs specialyb pilietis, taiau kad ir kaip skaiiuotume, dabar gaunama Europos Sjungos parama galt sudaryti tik iki deimt procent Lietuvos praradimo dl emigracijos.

    Reikt taip tvarkytis, kad mons neemigruotVilija Blinkeviit, EP nar (Socialist ir demokrat paangiojo aljanso frakcija)

    Apmaudu, juk emigruojantys mons Lietuvoje gijo isilavinim, specialybes, o tai valstybei nemaai kainavo. Apie idj kompensuoti u darbo emigran-tus teko kalbtis su Europos Komisijos pirmininku Chose Manueliu Barosu. Jis man primin, kad vienas pagrindini ES princip yra laisvas asmen judji-mas, nes taip mons duoda naudos visai ES. I dalies jis teisus, juk kad ir kur mons dirbt, jie moka mokesius, ku-ri dalis vienaip ar kitaip pasiekia ir ES biudet. O paskui ES alys gauna pa-ram per struktrinius fondus. Taiau apskritai toks paaikinimas man ne-priimtinas. Ar mums pavyks EP tikinti, sunku pasakyti. Tokios idjos nelengvai skinasi keli, reikia atkakliai visiems ro-dinti, pateikti svari argument. Be to, tokius pasilymus turi apsvarstyti visos 27 ES nars, o tai utrunka. Ta-iau reikt Lietuvoje taip tvarkytis, kad mons neemigruot.

    Tokios idjos negirdjoVytautas Landsbergis, EP narys (Europos liaudies partijos (krikioni demokrat) grup)

    Kokia gali bti mano nuomon? Pir-miausia, tokios idjos ofi cialiai niekur negirdjau. Tai man yra naujiena. To-dl negaliu pasakyti savo nuomons, nes neinau, kas kalba, kokiu lygiu kal-bama ir ar tai i tikrj yra svarstoma. Gal kai kurie EP nariai apie tai pasikal-bjo ir dabar i to reikalo daro ou. Ar tai realu? Neinau, a to nesvarstysiu, kol nesuinosiu, kad toks pasilymas yra EP darbotvarkje.

    Ne visiems priimtinas pasilymasZigmantas Balytis, EP narys (Socialist ir demokrat paangiojo aljanso frakcija)

    Pritariau idjai, kad aliai, i kurios i-vyksta specialistas, bt sumokama tam tikra kompensacija. is principas turt bti taikomas abipusiai mes moktume, jeigu kvalifi kuotas specia-listas atvaiuot dirbti pas mus, bet ir mums bt mokama, jeigu Lietuvoje gijs kvalifi kacij mogus ivykt dirbti kit ES valstyb.alims, kurias emigruojama, i idja nepatraukli. Ypa iuo metu, kai dar tik bandoma atsigauti po ekonomikos kri-zs. Visi siekia kuo daugiau sutaupyti. Taiau naujosios ES alys turtume ne-nuleisti rank ir stengtis, kad toks prin-cipas bt teisintas.Kvalifi kuot specialist praradimo prob-lem turt sprsti ir paios valstybs stiprindamos ekonomikas ir utikrinda-mos gyventoj socialin gerov, sukur-damos palankias darbo slygas auktos kvalifi kacijos darbuotojams.

    Europa, sumokk u emigrantus!

    Ramun: Emigracij paskatino ne pasaulin kriz, o nevykusi valdaniosios Tvyns sjungos ir jos satelit ekonomin ir socialin politika. i Seimo dauguma turt prisiimti atsakomyb, kad Lietuv buvo priversti palikti imtai tkstaniai alies gyventoj.

    Pesimistas: Tie, kurie ivyko i Lietuvos ir leido ten aknis, tvyn gr nebent karstuose. Kam i normalaus gyvenimo vaiuoti skurd.

    Dd: Neseniai girdjau vien veikj tikinant per radij, kad emigracija yra teigia-mas reikinys, padedantis lietuviams ilikti ir praprusti. Ko tuomet tiktis, kai varoma to-kia idiotika propaganda, o nesiimama joki priemoni, kad Lietuva neisivaikiot.

    K apie emigracij mano portalo valstietis.lt skaitytojai?

    Europos Sjungoje pagal emigracijos lyg Lietuva priskiriama prie lyderi. Raimundo uikos nuotrauka

  • 32010 m. gruodio 8 d. Nr. 97 (9012)Valstiei laikratis Aktualijos

    Nuo rugpjio pradios kinin-kas vjo jgains pagamint ener-gij parduoda Ryt skirstomiesiems tinklams.

    Alternatyviai veiklai birietis nuosekliai ruosi ketverius metus. Pakeit ems naudojimo paskir-t, atliko vjo matavimus. Sulauks meto, kai M aktyviai ragino ki-ninkus imtis atsinaujinanios ener-gijos gamybos, pateik paraik ir msi gyvendinti savo ilgai bran-dint sumanym.

    Taiau novatorikam kininkui teko nusivilti. vjo jgain jis in-vestavo apie 1,5 mln. lit, apie 900 tkst. tikjosi gauti paramos. Taiau jo investicinis projektas, kaip ir visi kiti, buvo atmestas.

    Jei ne galimyb gauti Europos Sjungos las, nebiau msis sta-tyti vjo jgains kiui tokios in-vesticijos per didels. Mano parai-ka buvo atmesta, taiau vis ada, kad param gausime. Dabar mums belie-ka tik tiktis ir laukti, apmaudavo K.Armonas.

    Be investicins paramos birieio pastatyta vjo jgain atsipirks tik po

    1516 met. Gavus param, alter-natyvios elektros energijos gamyba atsipirkt po 56 met.

    Matyt, valdia siekia sudaryti kuo palankesnes slygas potencia-liems investuotojams atomin elek-trin, todl atsinaujinanios energijos

    gamybos projektai tampa nebereika-lingi, samprotavo kininkas.

    Atmet visas paraikas

    Keliasdeimt ES paramos nete-kusi paraik rengj M padav teism, o Lietuvos verslo darbdavi konfederacija (LVDK) kreipsi Sei-mo kontrolieriaus staig.

    Kontrolieri praoma itirti, ar ministerija bei jai pavaldios Nacio-nalins mokjimo agentros (NMA) vadovai ir darbuotojai tinkamai atli-ko visas pareigas, ar nepiktnaudiavo

    jiems suteiktomis teismis ir galio-jimais, ar nebuvo paeista asmen, pateikusi paraikas, teis teising viej administravim.

    Parama atsinaujinanios ener-gijos gamybos projektams buvo numatyta skirti pagal 20072013

    met Lietuvos kaimo pltros pro-gramos (KPP) III krypties priemo-nes Perjimas prie ne ems kio veiklos ir Parama verslo krimui ir pltrai.

    Tai skandalinga situacija. Mes nesame itrok kraujo, taiau situa-cija turi bti vertinta, o atitinka-mi asmenys u tai turi atsakyti. Tai pasitikjimo valstybs institucijo-mis reikalas. mons buvo apkal-tinti neva siekiu pasipinigauti ir v-jais paleisti ES param. Jei kur nors buvo velgtas toks piktnaudiavi-mas, tas paraikas reikjo atmesti.

    Taiau kodl atmestos visos? ste-bjosi LVDK generalinis direkto-rius Danas Arlauskas.

    Gali kainuoti milijonus

    LVDK vadovui atrodo nepagrsti motyvai dl projekt ekonominio ne-gyvybingumo. Anot NMA, projektai atmesti dl to, kad negalima prog-nozuoti elektros energijos supirkimo kain 5 met laikotarpiui. Suma-jus kainoms, ES paramos lomis pa-remtoms jgainms es ikilt rizika bank rutuoti. Bet apie tai buvo ino-ma iki kvieiant teikti paraikas. Tokie atsaking pareign aikinimai yra juokingi. Niekas mums neidst jo-ki pagrst motyv, kodl atsisakyta suteikti param aliosios energetikos projektams, todl, matyt, ir buvo pa-skleistas mitas, kad kininkais neva norjo pasinaudoti verslininkai, samprotavo D.Arlauskas.

    Pasak LVDK generalinio direkto-riaus, rengiant atsinaujinanios ener-gijos gamyb remiani priemon tu-rjo bti derinami ems kio, kio ir Energetikos ministerij veiksmai.

    Norjo apsaugoti nuo pseudo-kinink, taiau udar abi priemones, skirtas ir kininkas, ir kaimo versli-ninkams. Jei teismuose bus rodyta, kad su kininkais pasielgta nekompe-tentingai ar dar iurkiau, mokesi moktojams tai kainuos milijonus, dst D.Arlauskas.

    Paraikos pagal vien kurpal

    ems kio viceministras Min-daugas Kuklierius teig, kad Lietuvos

    kaimo pltros programa skirta remti kaime gyvenanius mones, kurti dar-bo vietas, gerinti infrastruktr, o ne skatinti stambius verslininkus.

    Paramos gavjai turi bti kaimo gyventojai. Taiau dauguma atsinau-jinanios energijos gamybos projek-t pareikj kaimu n nekvepjo, sak M.Kuklierius.

    ems kio viceministro teigimu, tarp daugiau nei 180 atmest parai-k tik trys buvo kinink, ir dabar jais spekuliuojama.

    Susidar spdis, kad parai-kas reng kelios stambios bendro-

    vs. Daug paraik buvo parengtos lyg pagal vien kurpal. Gerai, kad NMA velg tuos niuansus, tvir-tino M.Kuklierius.

    ems kio viceministras pri-paino, kad per daug liberaliai buvo irta Lietuvos kaimo pl-tros programos treiosios krypties priemones. Energetikos ministe-rija neturi strategijos, nra alterna-tyvios energijos kain nustatymo sistemos, todl tokie projektai nra ekonomikai gyvybingi. Beje, pro-jekt rengjai neturt skstis pa-tirtomis ilaidomis, nes buvo prao-ma pateikti tik paraikas ir projekto idj, aikino ems kio vice-ministras.

    Pasak LVDK generalinio direktoriaus, rengiant atsinaujinanios energijos gamyb remiani priemon turjo bti derinami ems kio, kio ir Energetikos ministerij veiksmai.

    Jgains ne svarbiausia investicija kaimeEdmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikal komiteto pirmininkas

    Manau, kad tos paramos los bus efektyviau panaudotos kaimo pltrai nei investicijoms vjo jgaini staty-bas. i ES parama daugiau skirta dar-bo vietoms kaimikose vietovse kurti, o vjo jgaini projektai energetikos sritis. Be to, tai sukuria nedaug darbo viet. M galt remti atsinaujinan-ios energijos gamybos projektus, ta-iau jie turt bti daugiau susieti su ems kio produkcijos gamyba. Ai-ku, padaryta klaida, kad suteikta vili priimant paraikas. Kai kas jau buvo paskubjs parengti ir projektus.

    Ne kio ministerijos sritisJonas imnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

    Neturiu grieto vertinimo dl M at-mest atsinaujinanios energijos ga-mybos projekt. Remti vjo jgaines kio ministerijos kompetencijos sritis. Dl vjo jgaini statyb reiks priimti sprendimus ir rasti joms pinig. M turt nusprsti, koki atsinaujinan-ios energijos srit ji remia. tai usii-mantiesiems gyvulininkyste reikt i srut gaminti biodujas, o usiimantie-siems augalininkyste aktuali bioma-ss gamyba.

    Jaunatis.Saul teka 8.28, leidiasi 15.53.

    Dien: -3 -8Rytoj Porytiandien

    Dien: -2 -7 Dien: -3 -8Orai

    Nakt: -6 -11Nakt: -5 -10 Nakt: -5 -10 iandien Lietuvos orus dar lems auktesnio slgio laukas. Pirma dienos

    pus bus rami, gana saulta, pasidabinusi erknu, bet altoka. Aukiausia temperatra sieks 38 laipsnius alio, pajryje apie nul. Antroje dienos pusje daugs debes, stiprs ryt vjas, bet krituli, bent jau ymesni, dar neprognozuojama.

    Ketvirtadien Lietuv pasieks naujas ciklonas i pietvakari. Ir nakt, ir dien daugelyje rajon vl snigs, pustys, vietomis kils pgos. Kai kur galime sulauk-ti ir gausaus sniego. Ps varbus ir gsingas pietryi, ryt vjas, kuris dien suksis i iaurs ir dar sustiprs. Debesuota naktis nebus labai alta apie 510 laipsni alio, dien laikysis 27 laipsni altukas, bet bus varbu dl vjo.

    Penktadien, ciklonui tolstant, snigs maiau ir tik tarpais, nors dar daugelyje vietovi. Snieg arstys stiprokas iaurs vakar vjas. Temperatra nakt bus apie 611, dien apie 38 laipsnius alio. Pajryje ir nakt, ir dien tempe-ratra numatoma velnesn.

    Savaitgal orai pagers: sniego tikimyb bus jau nedidel, pragiedrs, vjas aprims, bet altis greiiausiai dar sustiprs.

    Teres Kaunien

    Pirmsias metines mininti Lie-tuvos liaudies partija (LLP) prie-kaitauja Andriaus Kubiliaus Vy-riausybei dl nekompetencijos ir negebjimo sprsti alies ekono-mikos, fi nans ir socialines pro-blemas.

    LLP ragina Lietuvos partijas ir Seimo narius susitelkti vienin-g opozicij prie Lietuv alinani konservatori valdomos koalicijos politik ir utikrinti, kad i Vyriau-syb kuo greiiau pasitraukt. Del-simas ir kit rinkim laukimas, ne-koreguojant Vyriausybs politikos, gali ilgam sulugdyti ekonomikos ir socialin stabilum, sako LLP pirminink, ekspremjer Kazimira Prunskien.

    Jos teigimu, ekonomikos kri-z Lietuvoje yra pasiekusi dugn, o valdanij partij praneimai apie situacijos gerjim neatitinka tikrovs.

    LLP konferencijos dalyviai pa-ymjo, kad Lietuvos nacionalinio biudeto pajamos per dvejus me-tus sumajo net tredaliu 8 mlrd. lit.

    Vyriausyb l praradim bando kompensuoti neproporcin-gai dideliu skolinimusi valstybs skola nuo 17 mlrd. lit 2008 m. i-augo iki 35 mlrd. lit 2010 m. Ne-pateisinama tai, kad valstybs vardu ir jos ateities sskaita buvo skolina-masi paiomis nepalankiausiomis slygomis nepagrstai aukta pa-

    lkan norma. i dabartins Vy-riausybs primest fi nansin nat kents dar ne viena Lietuvos mo-ni karta, sakoma etadien LLP priimtoje rezoliucijoje.

    K.Prunskiens vadovaujama partija taip pat pareik, kad pri-taria iniciatyvoms skatinti ir remti Lietuvos verslo augim bei rink pltr tiek ES, tiek ir Ryt Euro-pos alyse. Pasak K.Prunskiens, ypa palanku dirbti su partneriais Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachsta-ne ir kitose alyse, kur ekonomikos potencialas ir preki bei paslaug vartojimas turi ilgalaik tendencij augti, kur ms preks inomos ir mgstamos.

    Eltos inf.

    Ekspremjer ragina Vyriausyb trauktis

    Valdininkai, u emdirbi velg kyanias stambiojo verslo ausis ir atmet visus sauls ir vjo jgaini statybos projektus, fi nansin duob stm ir kai kuriuos kininkus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Dideli umojai remti alij energij baigsi teismuose

    e Atkelta i 1 psl.

  • 4 2010 m. gruodio 8 d. Nr. 97 (9012)Valstiei laikratisAktualijos

    Lina PeelinienVL urnalist, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

    lugo strateginio investuoto-jo ms nauj atomin elektri-n konkursas. To ir reikjo tiktis. Tik visiki naivuoliai galjo tikti pasaka, kad konkuruos ir Lietuv veris galingos pasaulio atomins energetikos kompanijos.

    Atsirado tik viena Kepco i Piet Korjos. Mgino. Iki iol pati nestaiusi ir atomini elektrini nevaldiusi, tik reaktorius parda-vinjusi bendrov galbt siek si-tvirtinti tarp galingj. Tiesa, pir-mas bandymas jau buvo Turkijoje Kepco stat elektrin ir strigo.

    Ne kas dabar su tomis atomini statybomis pasaulyje. Suomijoje galingieji pranczai stato, bet irgi stringa, statybos kaina iaugo bene dvigubai.

    Kodl Kepco atsisak savo ke-tinim ateiti pas mus? Tikriausiai Seule pasities ant stalo Europos emlap ir m iekoti Lietuvos. Tokioje nyktukinje valstybje ri-zikuoti savo milijardais?! O dar a-lia paymtos bsimosios Balta-rusijos ir Kaliningrado atomins. Jokios garantuotos rinkos elektros energijai net jungi su Vakar ir iaurs Europa dar nra.

    Rusija galjo atkalbti korjie-ius, galjo net grieiau liepti ne-lsti svetim lauk, antauodama duj tiekimo sutartimi arba pagra-sindama smaugti korjiei vers-l Rusijoje. Bt keista, jei Rusi-ja to nedaryt. Kare kaip kare. Ir, deja, mes jame silpnieji. O kariau-ja Rusija dl to, kad nauja ms atomin neveikt Vakar Euro-pos dani sistemoje, kad Baltijos valstybs likt Rusijos energetikos iede. Juk tebevieia Rusijai vil-tis, kuri drsiai pasak Kremliaus ideologas Aleksandras Duginas: Jei JAV kas nors atsitiks, mes vl okupuosime Baltijos alis. Todl energetik btina laikyti pririt kaip soviet laikais.

    Andrius Kubilius su savo ener-getikos ministru Arvydu Sekmo-ku tikjosi laimti tok kar? Man, kad uteks Europos Komisijos o-dinio pritarimo bsimai ms j-gainei? Be galo naivu. Teiss so-cialdemokratai, dabar pliekiantys Tvyns sjung dl sudauyt iliu-zij ir ivaistyto laiko. Laikas, ner-vai ir pinigai tikrai buvo vaistomi, kol ms politikai kr Leo LT

    ir kol paskui t lit griov. Bet juokinga ir socialdemokrat Birut Vsait skelbdama, kad Vyriausyb galjo priversti krautuvininkus sta-tyti atomin. Visos maximos net ir su visais Lietuvos lubiais nepajg-t pastatyti atomins elektrins, nes jos kaina virija vis metin valsty-bs biudet (o gal ir du, nes visos statybos kainuoja dvigubai brangiau negu planuojama).

    Tebeaidiame kaip vaik dar-elyje. Savaitgal Varuvoje susi-rinko Lenkijos ir trij Baltijos valstybi premjerai ir susikabin rankomis padainavo t pai sen dainel: svarbiausias bendras pro-jektas Visagino atomin elek-trin. Nusprend vilioti strategin investuotoj tiesioginmis dery-bomis. Kas vilios ir kuo? Lakstys A.Sekmokas po pasaul ir oks vi-liotin? K jis gali paadti? Kad nupirks vis pagamint elektr strateginio investuotojo padiktuota kaina? Konkursui lugus visi po-tencials investuotojai dabar mirk-

    ss kaip pasipt katinai, laukdami iskirtini slyg ir stengdamiesi neprisiimti jokios komercins ri-zikos. Psis dar labiau kaip kadai-se Williams.

    Visagino atomins elektrins projektas galjo pasisekti tik vienu atveju. Jau prie penkmet Baltijos alys kartu su Lenkija galjo su-kurti bendr kompanij. Lietuvos naas galjo bti tik infrastruktra, Latvija su Estija gal bt ispaudu-sios po kok milijard lit (dabar i krizins Latvijos ir to jau sunku ti-ktis), didiausias krvis, natralu, turjo tekti Lenkijai. Bet gal net ne tie pradiniai naai svarbs. Jei to-kia jungtin bendrov bt skelbu-si konkurs strateginiam investuo-tojui, tai slyginai didelis vartotoj regionas bt padars spd.

    Nekrme keturi ali ben-drovs, nes norjome bti gudresni. Lietuva kl iankstin pretenzi-j gauti 34 proc. naujosios elektri-ns akcij. Tai dabar tokie gudrs ir liekame prie suskilusios geldos. Dabar prasids laps, nepasieku-sios vynuogi, svarstymai: kam j siekti, jei jos rgios. Kam Lietu-vai atomin elektrin, jei elektros galima nusipirkti biroje? Kam tas proveris Vakar energetin sis-tem, jei Rytuose irgi gerai? Gal-sime dabar labiau rpintis alija energetika, o per t laik gal bus licencijuoti naujo tipo reaktoriai. Svajoti neudrausta.

    Jei Rusija padjo apsisprsti Pie t Korjai, tai dabar per istorin Rusijos prezidento vizit Lenkijoje irgi pa-dirbta. Dmitrijus Medvedevas ga-ljo pasakyti taip: palikite uribyje t Lietuv, tieskite tilt Kaliningra-do atominei. Pragmatikai Lenkijai tai gali patikti.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

    Krato apsaugos ministr Rasa Jukneviien sieid. Valstiei lai-kratyje ivydusi straipsn Ministe-rijos biurokratams tkstaniai, o ka-riams trupiniai, politik usigavo it mergait, gavusi pylos nuo kaimyn. Jau po dviej dien Krato apsaugos ministerijos (KAM) interneto sve-tainje pasirod praneimas skambiu pavadinimu Krato apsaugos minis-terija pasisako prie usakomj i-niasklaid.

    Nesileidiant detales praneimo turin bt galima nusakyti dviem trimis sakiniais, o jo esm Vals-tiei laikratis es usiima u-sakomja urnalistika, urnalistas G.Staniauskas taip pat, todl io leidinio neverta skaityti.

    Pasaulio urnalist autoritetas Da-vidas Randalas kolegoms savo kny-goje apie etik rao, kad jeigu norite bti propagandistas, dirbkite vyriau-sybje, politikoje ar eikite reklamos srit.

    Dirbau valdios institucijose 9 mnesius ir i arti maiau, kaip po-litikai pensijas ir socialines imokas karpo ant ilaid imokoms grafi ko udj liniuot ir nubr linij, ne-mstydami apie tai, kad u tos linijos atsiduria imtai tkstani Lietuvos gyventoj. Todl praneime, be isa-kyt politiks samprotavim apie de-mokratij ir iniasklaid, spaudos lais-v ir atsakomyb, dar pridurta, kad tai buvs pirmasis straipsnis po ilgo ne-sidomjimo krato apsauga periodo. Gal i ties tai ir paskutinis straipsnis. Ministrei laikraio publikacij pla-navimas lyg ir neturt rpti. ur-nalistai turi tarnauti tik savo laikra-iams ir savo skaitytojams, pridt D.Randalas.

    Jei reiks, bus dar deimt straips-ni, tai tikrai nepriklausys nuo val-dios nor. Vargu ar reikia priminti, kad Lietuvos spaudos cenzros nra jau por deimtmei. Jeigu ministe-rija ir jos vadov labiau rpinsis eili-ni kari ir emesni grandi kari-nink socialine gerove ir nebus taip, kad eilinio alga sieks 1 300 Lt ran-kas, o pato dutje mesta ildymo sskaita j nukirps dar 500 Lt, kai vi-suomen suinos, kokiomis sutari slygomis Afganistane gyvybmis rizikuoja lietuviai, o profesins karo tarnybos kariai nebus priversti pirkti papildomos ekipuots, nes iduoda-ma niekam tikusi, urnalistai i mi-nisterij galbt prisimins tik per ka-riuomens ventes.

    Atspkite, kiek i 69 praneim spaudai, kuriuos KAM paskelb lap-kriio mnes, buvo raoma apie ka-ri buit ir bt. Pataikte. N vie-no. Premjero ir ministrs sveikinimai kariams, dar viena premjero padka kareivliams u Tvyns gynyb, keli iminavimo darb rezultatai, NATO, vairs paskyrimai, minjimai, susi-tikimai su vaikais ir visa kita propa-ganda, kuria mginama psti migl akis, kad niekas, gink Dieve, niekas nepastebt joki blogybi. Kad net toki mini niekam nekilt! O jei kils, tai viskas bus pavadinta usako-mja urnalistika, briant parale-les, es prie straipsnio pasirodym KAM lanksi laikraio reklamos at-

    stovai ir sil pirkti straipsnius. Grei-tai sieidiani ministr ta proga noriau patikinti: man tikrai visi-kai nedomu, k veikia ms rekla-mos pardavjai, kur ir kada jie vaik-to, nes ant darbo stalo guli gausyb tem, kur lyg ilgos zuikio ausys kyo korupcija, politik verslo interesai, moni skundai. Kur tie reklamos pardavjai yra ir k jie veikia, urna-listai ino tiek pat, kiek ir js inote apie tai, k vakar dar eilinis Jonas Ruklos poligone.

    Valstiei laikratis kl ir kels vieum negeroves nepriklausomai nuo to, kas tuo metu valdioje. Taip buvo daroma, kai Lietuv vald soci-aldemokratai, tas pats vyksta valdioje esant Tvyns sjungai. Netikite, pa-

    vartykite 20002008 m. Valstiei laikraio komplektus.

    Kodl taip sieid krato apsau-gos ministr, atsakym toli iekoti nereikia. Savivaldybi taryb rinki-mai ant nosies, o jiems artjant val-dantieji darosi vis jautresni net men-kiausiai kritikai. Pati ministr jai ratu pateiktus Valstiei laikra-io klausimus neatsak, slpdamasi u pavaldini nugar, nors klausimai buvo visikai nekalti: ar KAM ne-mano, kad lktuv biliet pirkimas (u 254 tkst. Lt) ne vieojo kon-kurso bdu gali bti neskaidrus, kaip ministr vertina, ar nra ilaidauja-ma, kai KAM darbuotoj atlygini-mai yra didiausi tarp vis ministe-rij (vidurkis siekia 4 tkst. Lt).

    K apie atlyginim dydius atsak ministerija? Es vyko klaida ir Vy-riausybs strateginio koordinavimo departamentui buvo pateikti ne tie duomenys. Kitaip tariant, js ateina-te parduotuv ir praote pasverti 3 kg kiaulienos, o pardavja sako: tai js 3 kg saldaini.

    Beje, straipsnis net nebuvo urna-listinis tyrimas. Tiriamosios urnalis-tikos profesorius Gavina Makfadjenas yra pasaks, kad geras urnalistas yra tas, kurio nemgsta takingi mons. Tai, k sako eilinis karys, yra svar-biau, nei tai, k sako karininkas, teigia profesorius. Ir kuo urnalistas lips aukiau, tuo didesn mel i-girs.

    O jei uduotume kitus klausimus? Pavyzdiui, kodl tik vienas ministe-rijos asmuo rengia kelioni agentr apklausas, ar tas asmuo naudojosi u 192 tkst. Lt biliet pateikusios UAB Baltijos kelioni agentra paslaugo-mis, kas dar i KAM tarnautoj nau-dojosi ios bendrovs paslaugomis, ar gavo nuolaidas.

    Klausim daugyb, ir gaila, kad ministr juose velgia tik usako-mj iniasklaid.

    Nusprend vilioti strategin investuotoj tiesioginmis derybomis. Kas vilios ir kuo? Lakstys A.Sekmokas po pasaul ir oks viliotin? K jis gali paadti?

    Valstiei laikratis kl ir kels vieum negeroves nepriklausomai nuo to, kas tuo metu valdioje. Taip buvo daroma, kai Lietuv vald socialdemokratai, tas pats vyksta valdioje esant Tvyns sjungai.

    Beviltikas viliotinis Tiesiai viesiai

    Kodl sieid ministr Rasa Jukneviien?

    Po to, kai rame

    Ministr Rasa Jukneviien sieid. Ivydusi Valstiei laikratyje straipsn Ministerijos biurokratams tkstaniai, o kariams trupiniai, poli-tik usigavo it mergait, gavusi pylos nuo kaimyn. Eltos nuotrauka

  • 6 2010 m. gruodio 8 d. Nr. 97 (9012)Valstiei laikratisSportas

    Arvydas JockusVL urnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

    Rusijai ikovojus teis rengti 2018 met pasaulio empionat, pralaimj futbolo tvyns Angli-jos atstovai buria alininkus nu-versti FIFA prezident veicar Jozef Blater.

    Band apsidrausti

    Tarptautin futbolo federaci-ja (FIFA) prajusi savait Ciuri-che (veicarija) paskelb, kad 2018 met pasaulio futbolo empionatas vyks Rusijoje.

    Dl teiss rengti 2018 met pa-saulio empionat taip pat kovojo Anglija ir jungtines paraikas pa-teikusios Belgija ir Olandija bei Is-panija ir Portugalija.

    Futbolas tai daugiau nei aidi-mas. Tai ne tik pergals, tai ir gyve-nimo mokykla, kurioje reikia imokti pralaimti, o tai nelengva, lyg ap-sidrausdamas nuo galimos kritikos kalbjo FIFA vadovas. Taiau vos pa-skelbus nugaltojus J.S.Blater ir jo vadovaujam organizacij ugriuvo kritikos ir tio lavina.

    Paskelb kar FIFA

    Bene skaudiausiai pralaimjim igyveno jau i pirmojo balsavimo i-kritusi futbolo tvyn Anglija. Jos at-stovams sunku susitaikyti su patirtu

    paeminimu. Anglijos futbolo aso-ciacijos atstovai atvirai pareik, kad juos nuvyl 2018 met pasaulio em-pionato eimininks rinkim rezulta-tai ir kad jie yra pasiry keryti.

    Pirmiausia anglai sieks, kad FIFA veikla tapt skaidresn. Be to, Ang lijos futbolo asociacijos ge-neralinis sekretorius Aleksas Hor-nas artimiausiu metu skambins ko-legoms i JAV ir Australijos (ios alys rungsi su Kataru), Ispanijos ir Portugalijos, siekdamas usitikrin-ti param angl silomoms inici-atyvoms.

    Kaip rao brit spauda, anglai ypa nepatenkinti FIFA prezidento J.S.Blaterio veikla ir nort, kad jis bt atstatydintas i uimamo posto. veicaras FIFA vadovauja jau trei

    kadencij nuo 1998 met ir turt bti perrinktas kitmet. Be to, anglai sieks reformuoti pasaulio empiona-t eimininks rinkim sistem.

    Nusivylimui nra rib

    Rusijos pergal sukrt ir ino-mus futbolo specialistus.

    Londono Arsenal klubo vyr. tre-ner Arsen Venger FIFA sprendi-mas tiesiog sukrt. Apmaudu dl moni, kurie aistringai myli futbo-

    l. Taiau nemanau, kad FIFA tai rimtai rpt. Anglija pateik labai kokybik paraik. Taiau FIFA sprendimas buvo priimtas taip, lyg gyventume viduramiais, teig treneris.

    Pasipiktins A.Vengeras aikino, kad reikt nustatyti 100 skirtingo lygio kriterij ir sudti juos kom-piuter tegul technika irenka lai-mtoj. O prayti kit moni, kad jumis tikt? Nemanau, kad ms laikais toks poiris yra teisingas. Be abejo, Rusija verta kandidat ir a j sveikinu. Taiau negaliu su-prasti, kodl pralaimjo Anglija, jaudulio neslp treneris.

    FIFA sprendimu nusivyls ir pasaulio empion ispan strate-gas Visent del Bosk. Jo nuomone,

    FIFA pasirinkim daugiausia lm ekonominis veiksnys. Atrodo, kad futbolo valdininkai pasirinko kitus kriterijus nei tuos, kuriais vadovavo-ms mes. Be to, pasirinktos ekono-mikai u mus stipresns valstybs. Pinigai stiprus argumentas, iro-nizavo ispanas.

    Susitikinjo asmenikai

    Apie tai, kaip Rusijai pavyko i-kovoti teis rengti pasaulio futbolo

    empionat bei nurungti kitas pre-tendentes, pasidalijo buvs Rusi-jos futbolo sjungos preziden-tas, paraik FIFA pristaiusio komiteto Rusija 2018 na-rys Viaeslavas Koloskovas.

    Tai lm daugyb veiks-ni. Pirma, mes laiku suvokme FIFA tendencij, kad empionatai neturt bti rengiami tik penkio-se alyse su ipltota infrastruktra. Piet Afrikos Respublikos ir Bra-zilijos (joje empionatas vyks 2014 metais, red.) pasirinkimas aikiai rod, kad FIFA Vykdomasis komi-tetas tikslingai siekia padidinti ali, kuriose vykt pasaulio empionatai, skaii. Teikdami paraik pasirinko-me btent toki strategij: taip, ian-dien ms infrastruktra lubuoja, taiau rytoj dl pasaulio empionato ji bus ideali, teig V.Koloskovas.

    Rusijos sporto funkcionierius at-skleid ir kelet detali, kaip Rusijos komitetui padjo alies valdia. Ko-mitetas jaut milinik ir, kas dar svarbiau, kasdien alies ir vyriausy-bs vadovybs param. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas, priimdamas vairiausi valstybi vadovus, visada pranekdavo apie ms siek. Minist-ras pirmininkas Vladimiras Putinas ne tik deklaravo savo param (tai dar ir kiti empionato rengim preten-davusi valstybi premjerai). Jis as-menikai susitiko su tredaliu FIFA Vykdomojo komiteto nari. Mes tai slpme, taiau dabar jau galima apie tai atvirai kalbti, teig rusas.

    Miliniki pinigai

    Rusijos dienratis Kommersant skelbia, kad 2018 met empionatas kainuos daugiau kaip 50 mlrd. JAV doleri. Dienraio teigimu, tokios sumos turt utekti stadion staty-boms, keliams tiesti ir terminalams oro uostuose rengti. 2014 m. Soyje vyksianiai olimpiadai alis ileis 30 mlrd. JAV doleri.

    Pasaulio futbolo empiona-tas vyks trylikoje miest, tarp j ir Mask voje bei Sankt Peterbur-ge. empionato rungtyns vyks 16 stadion, i kuri iandien visikai baigta statyti tik viena arena.

    FIFA skelbia, kad statant sta-dionus bus ileista 3,8 mlrd. JAV doleri. I ios sumos 3 mlrd. JAV doleri bus skirti i federalinio ir region biudeto. Rusija paadjo, kad turizmo infrastruktr inves-tuos dar 11 mlrd. JAV doleri.

    Iki 2018 met Rusijai reiks nu-tiesti 7,7 tkst. kilometr keli ir 2 tkst. kilometr geleinkeli. Prog-nozuojama, kad tai kainuos 5 mlrd. JAV doleri.

    Dar 1,4 mlrd. JAV doleri kai-nuos lktuv pakilimo ir nusileidi-mo tak rekonstrukcija bei nauj terminal statyba.

    Uduotis oligarchams

    V.Putino teigimu, Rusija empio-natui ileis apie 10 mlrd. JAV do-leri arba iek tiek maiau. Rusi-jos premjeras spjo pareikti, kad empionatui pinig turs paaukoti ir Rusijos oligarchai. Pirmiausia pi-nigin praverti jis pasil milijardie-riui Romanui Abramoviiui.

    Norime pritraukti versl, kad kuo labiau sumat valsty-bs ilaidos. Neatmetu, kad ponas R.Abramoviius taip pat prisids prie vieno i projekt, pareik V.Pu tinas, kuris po skmingai pa-sibaigusi rinkim skubiai atvyko spaudos konferencij Ciuriche. Te-gul truput praveria pinigin, nieko baisaus neatsitiks. Jis turi daug pi-nig.

    Didiojoje Britanijoje gyvenan-tis R.Abramoviius valdo populiar Londono Chelsea klub. Be to, jis yra iukotkos Dmos pirmininkas, anksiau buvo io Rusijos federaci-jos subjekto gubernatorius.

    V.Putinas primin, kad R.Abra-moviius kelet met gerai dirbo iukotkoje. Apie i jo veikl ma-ai kas ino. Visi kalba tik apie tai, kad jis oligarchas, nusipirko Chel-sea. Rusijoje tai kelia ir teigiam, ir neigiam emocij. Bet ponas R.Abramoviius padeda pltoti ir Rusijos futbol, remia vien rus klub, todl galt paremti pasiren-gim empionatui, kalbjo Rusi-jos vyriausybs vadovas.

    V.Putinas atskleid, kad rengiant empionat verslas ir valstyb dirbs ivien. Vien i stadion Maskvoje statys ms stambi naftos bendrov Lukoil, kit bankas VTB, Sankt Peterburgo stadion duj milin Gazprom.

    Pasaulio empionato vietos rinkimai sukl aistr bang

    etadien Vilniaus kultros, pramog ir sporto rmuose susi-rungs daugiau kaip imtas savi-gynos imtyni talent i Lietuvos ir usienio ali. Tarptautinis me-morialinis dr. Prancikaus Eigmino jauni sambo turnyras sostinje rengiamas jau ketvirt kart.

    Pasak Lietuvos sambo federacijos prezidento dr. Eduardo Rudo, turnyr atvyks jauni ir jaunimo amiaus gru-ps imtynininkai i Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Olandijos, ekijos, Pranczijos. Pirm kart sulauksime svei i Didiosios Britanijos, Vokie-

    tijos ir Slovakijos, sak E.Rudas. Neo cialiai turnyr vadiname Ms ateitis, nes ugdome sportinink, i ku-ri ne vienas vliau yra mus nudiugi-ns Europos ir pasaulio empionatuo-se, meistrikum.

    Pernai i dvylikos varybose i-dalyt aukso medali devynis lai-mjo Lietuvos imtynininkai. iemet medali labiausiai tikimasi i vilnie-i triskart io turnyro nugaltojo Andrjaus Klokovo ir perspektyvaus imtynininko Aurimo Krukausko.

    Ilgametis Lietuvos sambo fe-deracijos ir Lietuvos neolimpinio komiteto prezidentas P.Eigminas

    daug prisidjo prie savigynos imty-ni pltros. Jis 8 kartus peln Lietu-vos empiono titul, pasiek ryki pergali rungdamasis su pajgiau-siais SSRS imtynininkais. Vliau kaip treneris iugd gaus br sa-vigynos imtyni sporto meistr.

    P.Eigmino autoritetas ir pastan-gos daug lm, kad Lietuvos sam-bo imtyni federacija bt priim-ta Tarptautin savigynos imtyni federacij (FIAS). 2005 metais P.Eigminui trei kadencij i ei-ls buvo patiktos FIAS generali-nio sek retoriaus pareigos.

    VL inf.

    Sostinje kovos jaunieji imtynininkai

    Pernai turnyre daugiausia aukso medali ikovojo Lietuvos sportininkai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Paskelbs 2018 met futbolo empionato eiminink Rusij, FIFA prezidentas usitrauk pralaimjusi ali nemalon.EPA-Eltos nuotrauka

    Anglija pateik labai kokybik paraik. Taiau FIFA sprendimas pri-mena viduramius, piktinosi Arsenal klubo treneris A.Vengeras.

  • Drauge su iema atjo adventas rimties ir pas-ninkavimo laikotarpis. Tai metas, kai daugiau laiko praleidiame namie, ap-mstome nuveiktus dar-bus.

    Rima Marcinkeviien

    kinink inios

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    sigijus naujesni egzotik vazonini gli, dl j prie-iros, ypa iem, kyla vai-ri klausim. Nuo to, kaip laikotarp igyvena augalai, daug priklauso tolesnis jaugimas ir ydjimas.

    Irena Iemantait

    15 psl.

    Jei Lietuvai nebus leis-ta pratsti draudimo u-sienieiams pirkti ems kio ir mik kio paskir-ties em, nukents ne-maai emdirbi.

    Vida TavorienVL urnalist

    9 psl.

    Laisva prekyba eme kininkams nenaudinga

    Sodiet

    16 psl.

    Skaniausi advento patiekalai

    Lenkijos ir Rusijos medaus mnuo

    Varuva ir Maskva igyvena seniai neregt atilusi santyki laikotarp.

    Manvydas Vitknas

    7 psl.

    I kaim bendruomeni jau rieda patirties pilni veimai

    Kaune pasveikintos ir ap-dovanotos Lietuvos akty-viausios kaim bendruo-mens ir vietos veiklos grups pasidalijo savo patirtimi, nuveiktais dar-bais.

    Saulius TvirbutasVL urnalistas

    8 psl.

    Tik i pirmo vi lgs-nio gali atrodyti, kad k i n i n k u i p a p i l d o -mos pelningos veiklos nebe manoma suras-ti. Netiesa. Mokslininkai pateikia ne vien naudin-g pasilym.

    Nijol PetroitVL urnalist

    9 psl.

    Naujo verslo toli iekoti nereikia

    BendruomensPasaulis

    Kambariniaiaugalai iem

    VLA0801VLA0802VLA0803VLA0804VLA0805VLA0806VLA0807VLA0808VLA0809VLA0810VLA0811VLA0812VLA0813VLA0814VLA0815VLA0816VLA0817VLA0818VLA0819VLA0820VLA0821VLA0822VLA0823VLA0824