Valstiečių laikraštis 2010 12 08

Download Valstiečių laikraštis 2010 12 08

Post on 29-Mar-2016

214 views

Category:

Documents

1 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 12 08

TRANSCRIPT

<ul><li><p>2010 m. gruodio 8 d., treiadienis Nr. 97 (9012) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt</p><p>etadien VL su prieduetadienis</p><p>iandien VL su priedu</p><p>Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@krastospauda.lt</p><p>Kaimo pltros programos pa-ramos energijai i atsinaujinan-i altini gaminti negav vers-lininkai kreipsi teismus. Tai valstybs biudetui gali kainuo-</p><p>ti milijonus lit. ems kio mi-nisterijos (M) umojai remti alij energij subliuko. Valdi-ninkai, u emdirbi velg ky-anias stambiojo verslo ausis ir atmet visus sauls ir vjo jgai-ni statybos projektus, fi nansi-n duob stm ir kai kuriuos kininkus.</p><p>Rengia dirv AE statytojams?</p><p>Bir rajono irvnos seninijo-je kininkaujanio ems kio kon-sultanto Kstuio Armono kyje jau nuo vasaros pradios ilgais sparnais mosuoja vjo jgain. </p><p>Nukelta 3 p. f</p><p>Europa, sumokk u emigrantus!</p><p>Klaudijaus Driskiaus nuotrauka</p><p>I bendruomeni rieda patirties pilni veimai</p><p>Kaune pasveikintos ir ap-dovanotos Lietuvos aktyviau-sios kaim bendruomens ir vietos veiklos grups pasidalijo patirtimi, nuveiktais darbais.</p><p>Europos Parlamente puoseljama idja, kad valstybs, kuriose dirba emigrantai, turt kompensuoti nuostolius j tvynei, kurioje jie gijo isilavinim bei specialyb.</p><p>Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p. </p><p>Lietuvos Vyriausyb tyliai stebi ekonomikos nukraujavim dl emigracijos ir net puoselja student apmokestinimo planus. Martyno Vidzbelio nuotrauka</p><p>Dideli umojai remti alij energij baigsi teismuose</p><p> kinink inios Jei Lietuvai nebus leista pra-</p><p>tsti draudimo usienieiams pirkti ems kio ir mik kio paskirties em, nukents nema-ai emdirbi.</p><p> Tik i pirmo vilgsnio gali at-rodyti, kad kininkui papildomos pelningos veiklos nebemanoma surasti. Mokslininkai pateikia ne vien nauding pasilym.</p><p>Sodiet</p><p> Viskas iais laikais pasaulyje kinta, net jeigu ne visi pokyiai mums asmenikai patinka.</p><p> sigijus naujesni egzotik vazonini gli, dl j prieiros, ypa iem, kyla vairi klausim. Nuo to, kaip laikotarp igyvena augalai, daug priklauso tolesnis j augimas ir ydjimas.</p><p>Apie tai 8 p. f Apie tai 18 p. f</p><p>Pirmasis ledas netvirtas</p><p>Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prao gyventoj nerizikuoti gyvybe ir nelipti ant pirmojo ledo bei pa-taria, kaip elgtis ant ualusi vandens telkini.</p></li><li><p>2 2010 m. gruodio 8 d. Nr. 97 (9012)Valstiei laikratis</p><p>Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt</p><p>Kompensuoti u emigrantus. I pirmo vilgsnio atrodo, kad tokia idja nereali. Ar tikrai? Nors teigia-ma, kad pagrindinis ES egzistavimo principas yra bendra rinka, laisvas judjimas ir lygios konkurencins slygos, taiau kai kurios aplinky-bs veria tuo abejoti. Ar teisinga, kad dl emigracijos turtingosios ES alys dar labiau turtja, o silpnj galimybs gaivinti ekonomik vis menksta?</p><p>Emigracija ant svarstykli</p><p>Padkime ant vienos svarstykli lkts ES param, kuri iki 2013-j turt pasiekti per 35 mlrd. Lt, o ant kitos apie 300 tkst. vairio-se ES alyse dirbani Lietuvos pi-liei. Kiek jie bt sukr valstybei bendrojo vidaus produkto, inoma, jeigu valstyb juos bt aprpinu-si darbo vietomis? Kuri svarstykli lkt nusvert?</p><p>Sunku nustatyti, kiek vertas vienas alyje uaugs, gavs isilavinim, gi-js specialyb pilietis. Yra vairi ap-skaiiavim. Bet kuriuo atveju dabar gaunama ES parama galt sudaryti tik iki 10 proc. Lietuvos praradimo dl emigracijos.</p><p>Sakoma, kad nemaai emigran-t udirbt pinig pasiekia Lietuv. Deja, niekas negali pasakyti, kiek tiks-liai, todl negalime inoti, koki tak jie daro alies ekonomikai. Taiau net neturdami tiksli duomen galime drsiai daryti ivad, kad dl emigra-cijos valstyb praranda daugiau nei gauna.</p><p>tai kodl vis daniau pasigirsta silym, kad nuo emigracijos labiau-siai nukentjusioms alims ES tur-t kompensuoti nors dal patiriam nuostoli.</p><p>Teigiama, kad mogus turi bti laisvas, turti teis dirbti kur nori, ta-</p><p>iau apie koki laisv galime kalbti, kai Vakar alys skiria daug l ska-tindamos imigracij, o neturtingos ES alys negali atlaikyti tokios konku-rencijos. Taip, mes gauname ES pa-ram, taiau j efektyviai gali panau-doti tik kvalifi kuoti mons, o tokie iuo metu kaip tik emigruoja, sako Kauno prekybos, pramons ir amat rm prezidentas prof. Meislovas Rondomanskas.</p><p>Pritaria, bet aktyvaus palaikymo pasigendama</p><p>Europos Parlamento (EP) narys Justas Vincas Paleckis vienas pirmj pradjo kelti kompensavimo u emi-grantus klausim.</p><p>Tokio pobdio kompensavim kai kurios ES alys jau taiko. Pavyz-diui, Ispanija skiria pinigines kom-pensacijas tuo atveju, kai alyje sidar-bina auktos kvalifi kacijos specialistai i kai kuri Afrikos ali, sako J.V.Paleckis.</p><p>EP nariai pirmiausia pasilymus pateikia svarstyti vienai i septy-ni parlamente veikiani frakcij. </p><p>J.Paleckis priklauso antrai pagal dyd EP Socialist ir demokrat paan-giojo aljanso frakcijai.</p><p>Frakcija sureagavo, vyksta disku-sijos. Nors i esms idjai pritariama, taiau pripainsiu, kad kol kas labai aktyvaus palaikymo nra. Padtis juk unikali, tai niekada anksiau nesvars-tyta. Ar suveiks solidarumo jausmas, ar pritars kitos EP frakcijos sunku pasakyti. i idj pateikiau ir Euro-pos komisarams. Kategorik atsa-kym nesulaukiau, taiau aikinama, kad Lietuva gauna nema pagalb i ES biudeto, taigi reikia j efekty-viai naudoti, kelti ekonomik, sako J.Paleckis.</p><p>Deja, iuo klausimu Lietu-va turi nedaug sjunginink. Pasak J.Paleckio, iai idjai be didesni tiki-njim pritart tik dl emigracijos la-biausiai nukentjusios Bulgarija, Ru-munija, Lenkija ir gal Latvija.</p><p>Kompensavimo esm paprasta</p><p>Kompensavimo esm papras-ta, taiau j gyvendinti bus nelen-gva. Pirmiausia ES nra statis-tikos dl emigracijos. Nei Lietuva, nei valstybs, kurias emigruojama, nekaupia tiksli emigracijos duo-men: kiek moni atvyko, kok turi isilavinim, kur ir kuo dirba. Taiau i problem manoma i-sprsti.Taigi valstyb, kurioje dirba emigrantai i kit ES valstybi, tu-rt nustatytu bdu sumokti tam tikr sum ES valstybei, i kurios emigrantas atvyko, kurioje uau-go, gijo isilavinim ir specialyb.</p><p>Matyt, paprasiausia bt tiesiog automatikai perskaiiuoti fi zini asmen mokamo gyventoj paja-m mokesio dal ir j perduoti ki-tai ES valstybei.</p><p>Darbo emigrantus vilios ir Vokietija</p><p>Vokietija vieai paskelb, kad nuo 2011-j gegus pradios at-vers savo rinkos duris darbo emi-grantams.</p><p>inau, kad Vokietija kuria kva-lifi kuot specialist pritraukimo programas. Jiems bus silomi ne tik geri atlyginimai, bet ir puikios gyve-nimo slygos, jeigu prireiks, atvyk-liai bus mokomi kalbos. Ar mes at-laikysime nauj ik? klausia M.Rondomanskas.</p><p>Kaimynai lenkai, nors j ekono-mika daug stipresn, didesni atlygi-</p><p>nimai ir geresns galimybs usiimti verslu, labai nerimauja dl Vokietijos plan. Lenkai baiminasi, kad daug gabaus jaunimo gali susivilioti Vo-kietijos pasilymais, todl nuo kit met pradios bandys ekonomin-mis priemonmis stabdyti emigra-cijos bang. O Lietuvos Vyriausyb tyliai stebi ekonomikos nukraujavi-m dl emigracijos ir net puoselja student apmokestinimo planus.</p><p>Kodl lietuviai link emigruoti?</p><p>ES rinkoje pagal emigracijos lyg Lietuva priskiriama prie lyderi. tai Jungtini Taut Organizaci-jos duomenimis, i viso pasaulinje rinkoje kasmet emigruoja per 200 mln. moni, arba apie 3 proc. vis gyventoj. Daugiausia moni emi-gruoja i skurdiausi besivystani pasaulio ali, taiau mons emi-gruoja ir i isivysiusiam pasauliui priskiriam ali. Tokia buvo Airija, o dabar pasaulin emigracijos vidur-k kelis kartus lenkia Lietuva, Ru-munija, Bulgarija ir Lenkija.</p><p>Kalbjausi su EP nariu i Es-tijos. Jo apskaiiavimais, i Estijos ivyko tik apie 30 tkst. darbo emi-grant. Kodl tokie skirtumai, juk gyvenimo lygis Estijoje ir Lietuvoje tiek daug nesiskiria? Gal tai lietu-vi bruoas, juk dabartin emigra-cijos banga jau ketvirta nuo pra-jusio amiaus pradios? svarsto J.Paleckis.</p><p>Anksiau lietuviai buvo ssls, o jeigu emigruodavo, tai su min-timi sugrti. Be to, pavyzdiui, tarpukario laikais valstyb skati-no emigruojani piliei sugri-m paaddavo jiems geras darbo vietas valstybs tarnyboje. O dabar nra jokios emigrant sugrini-mo programos, sako visuome-ns veikjas Darius Kuolys ir daro ivad, kad esant dabartinms sly-goms vis daugiau emigrant Lie-tuv nesugr.</p><p>Aktualijos</p><p>Sunku nustatyti, kiek vertas vienas ms alyje uaugs, gavs isilavinim, gijs specialyb pilietis, taiau kad ir kaip skaiiuotume, dabar gaunama Europos Sjungos parama galt sudaryti tik iki deimt procent Lietuvos praradimo dl emigracijos.</p><p>Reikt taip tvarkytis, kad mons neemigruotVilija Blinkeviit, EP nar (Socialist ir demokrat paangiojo aljanso frakcija)</p><p>Apmaudu, juk emigruojantys mons Lietuvoje gijo isilavinim, specialybes, o tai valstybei nemaai kainavo. Apie idj kompensuoti u darbo emigran-tus teko kalbtis su Europos Komisijos pirmininku Chose Manueliu Barosu. Jis man primin, kad vienas pagrindini ES princip yra laisvas asmen judji-mas, nes taip mons duoda naudos visai ES. I dalies jis teisus, juk kad ir kur mons dirbt, jie moka mokesius, ku-ri dalis vienaip ar kitaip pasiekia ir ES biudet. O paskui ES alys gauna pa-ram per struktrinius fondus. Taiau apskritai toks paaikinimas man ne-priimtinas. Ar mums pavyks EP tikinti, sunku pasakyti. Tokios idjos nelengvai skinasi keli, reikia atkakliai visiems ro-dinti, pateikti svari argument. Be to, tokius pasilymus turi apsvarstyti visos 27 ES nars, o tai utrunka. Ta-iau reikt Lietuvoje taip tvarkytis, kad mons neemigruot.</p><p>Tokios idjos negirdjoVytautas Landsbergis, EP narys (Europos liaudies partijos (krikioni demokrat) grup)</p><p>Kokia gali bti mano nuomon? Pir-miausia, tokios idjos ofi cialiai niekur negirdjau. Tai man yra naujiena. To-dl negaliu pasakyti savo nuomons, nes neinau, kas kalba, kokiu lygiu kal-bama ir ar tai i tikrj yra svarstoma. Gal kai kurie EP nariai apie tai pasikal-bjo ir dabar i to reikalo daro ou. Ar tai realu? Neinau, a to nesvarstysiu, kol nesuinosiu, kad toks pasilymas yra EP darbotvarkje.</p><p>Ne visiems priimtinas pasilymasZigmantas Balytis, EP narys (Socialist ir demokrat paangiojo aljanso frakcija)</p><p>Pritariau idjai, kad aliai, i kurios i-vyksta specialistas, bt sumokama tam tikra kompensacija. is principas turt bti taikomas abipusiai mes moktume, jeigu kvalifi kuotas specia-listas atvaiuot dirbti pas mus, bet ir mums bt mokama, jeigu Lietuvoje gijs kvalifi kacij mogus ivykt dirbti kit ES valstyb.alims, kurias emigruojama, i idja nepatraukli. Ypa iuo metu, kai dar tik bandoma atsigauti po ekonomikos kri-zs. Visi siekia kuo daugiau sutaupyti. Taiau naujosios ES alys turtume ne-nuleisti rank ir stengtis, kad toks prin-cipas bt teisintas.Kvalifi kuot specialist praradimo prob-lem turt sprsti ir paios valstybs stiprindamos ekonomikas ir utikrinda-mos gyventoj socialin gerov, sukur-damos palankias darbo slygas auktos kvalifi kacijos darbuotojams.</p><p>Europa, sumokk u emigrantus!</p><p>Ramun: Emigracij paskatino ne pasaulin kriz, o nevykusi valdaniosios Tvyns sjungos ir jos satelit ekonomin ir socialin politika. i Seimo dauguma turt prisiimti atsakomyb, kad Lietuv buvo priversti palikti imtai tkstaniai alies gyventoj.</p><p>Pesimistas: Tie, kurie ivyko i Lietuvos ir leido ten aknis, tvyn gr nebent karstuose. Kam i normalaus gyvenimo vaiuoti skurd.</p><p>Dd: Neseniai girdjau vien veikj tikinant per radij, kad emigracija yra teigia-mas reikinys, padedantis lietuviams ilikti ir praprusti. Ko tuomet tiktis, kai varoma to-kia idiotika propaganda, o nesiimama joki priemoni, kad Lietuva neisivaikiot.</p><p>K apie emigracij mano portalo valstietis.lt skaitytojai?</p><p>Europos Sjungoje pagal emigracijos lyg Lietuva priskiriama prie lyderi. Raimundo uikos nuotrauka</p></li><li><p>32010 m. gruodio 8 d. Nr. 97 (9012)Valstiei laikratis Aktualijos</p><p>Nuo rugpjio pradios kinin-kas vjo jgains pagamint ener-gij parduoda Ryt skirstomiesiems tinklams.</p><p>Alternatyviai veiklai birietis nuosekliai ruosi ketverius metus. Pakeit ems naudojimo paskir-t, atliko vjo matavimus. Sulauks meto, kai M aktyviai ragino ki-ninkus imtis atsinaujinanios ener-gijos gamybos, pateik paraik ir msi gyvendinti savo ilgai bran-dint sumanym.</p><p>Taiau novatorikam kininkui teko nusivilti. vjo jgain jis in-vestavo apie 1,5 mln. lit, apie 900 tkst. tikjosi gauti paramos. Taiau jo investicinis projektas, kaip ir visi kiti, buvo atmestas.</p><p>Jei ne galimyb gauti Europos Sjungos las, nebiau msis sta-tyti vjo jgains kiui tokios in-vesticijos per didels. Mano parai-ka buvo atmesta, taiau vis ada, kad param gausime. Dabar mums belie-ka tik tiktis ir laukti, apmaudavo K.Armonas.</p><p>Be investicins paramos birieio pastatyta vjo jgain atsipirks tik po </p><p>1516 met. Gavus param, alter-natyvios elektros energijos gamyba atsipirkt po 56 met.</p><p>Matyt, valdia siekia sudaryti kuo palankesnes slygas potencia-liems investuotojams atomin elek-trin, todl atsinaujinanios energijos </p><p>gamybos projektai tampa nebereika-lingi, samprotavo kininkas.</p><p>Atmet visas paraikas</p><p>Keliasdeimt ES paramos nete-kusi paraik rengj M padav teism, o Lietuvos verslo darbdavi konfederacija (LVDK) kreipsi Sei-mo kontrolieriaus staig.</p><p>Kontrolieri praoma itirti, ar ministerija bei jai pavaldios Nacio-nalins mokjimo agentros (NMA) vadovai ir darbuotojai tinkamai atli-ko visas pareigas, ar nepiktnaudiavo </p><p>jiems suteiktomis teismis ir galio-jimais, ar nebuvo paeista asmen, pateikusi paraikas, teis teising viej administravim.</p><p>Parama atsinaujinanios ener-gijos gamybos projektams buvo numatyta skirti pagal 20072013 </p><p>met Lietuvos kaimo pltros pro-gramos (KPP) III krypties priemo-nes Perjimas prie ne ems kio veiklos ir Parama verslo krimui ir pltrai.</p><p>Tai skandalinga situacija. Mes nesame itrok kraujo, taiau situa-cija turi bti vertinta, o atitinka-mi asmenys u tai turi atsakyti. Tai pasitikjimo valstybs institucijo-mis reikalas. mons buvo apkal-tinti neva siekiu pasipinigauti ir v-jais paleisti ES param. Jei kur nors buvo velgtas toks piktnaudiavi-mas, tas paraikas reikjo atmesti. </p><p>Taiau kodl atmestos visos? ste-bjosi LVDK generalinis direkto-rius Danas Arlauskas.</p><p>Gali kainuoti milijonus</p><p>LVDK vadovui atrodo nepagrsti motyvai dl projekt ekonominio ne-gyvybingumo. Anot NMA, projektai atmesti dl to, kad negalima prog-nozuoti elektros energijos supirkimo kain 5 met laikotarpiui. Suma-jus kainoms, ES paramos lomis pa-remtoms jgainms es ikilt rizika bank rutuoti. Bet apie tai buvo ino-ma iki kvieiant teikti paraikas. Tokie atsaking pareign aikinimai yra juokingi. Niekas mums neidst jo-ki pagrst motyv, kodl atsisakyta suteikti param aliosios energetikos projektams, todl, matyt, ir buvo pa-skleistas mitas, kad kininkais neva norjo pasinaudoti verslininkai, samprotavo D.Arlauskas.</p><p>Pasak LVDK generalinio direkto-riaus, rengiant atsinaujinanios ener-gijos gamyb remiani priemon tu-rjo bti derinami ems kio, kio ir Energetikos ministerij veiksmai.</p><p>Norjo apsaugoti nuo pseudo-kinink, taiau udar abi priemones, skirtas ir kininkas, ir kaimo versli-ninkams. Jei teismuose bus rodyta, kad su kininkais pasielgta nekompe-tentingai ar dar iurkiau, mokesi moktojams tai kainuos milijonus, dst D.Arlauskas.</p><p>Paraikos pagal vien kurpal</p><p>ems kio viceministras Min-daugas Kuklierius teig, kad Lietuvos </p><p>kaimo pltros programa skirta remti kaime gyvenanius mones, kurti dar-bo vietas, gerinti infrastruktr, o ne skatinti stambius verslininkus.</p><p>Paramos gavjai turi bti kaimo gyventojai. Taiau dauguma atsinau-jinanios en...</p></li></ul>