2011 m. gegužės 11 d., trečiadienis • Nr. 37 (9056) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios• Aukštos pašarų ir mažos

kiaulių supirkimo kainos gali vi-siškai pakirsti smunkantį kiauli-ninkystės sektorių.

• Seimo ketinimai leisti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių dekla-racijas administruoti ne tik se-niūnijoms, bet ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai kelia nuostabą savivaldybėms ir kai kurioms ministerijoms.

• Kiekvieną pavasarį Valstybi-nės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuo-tojai itin daug dėmesio skiria dau-ginamosios medžiagos kokybės tikrinimui specializuotose sėklų parduotuvėse ir turgavietėse.

Sodietė

• Prieš dvidešimt metų įsteig-toje vienoje pirmųjų šalyje Griga-liūnų šeimynoje iki šiol užuovėją randa visi čia augę globotiniai.

Net perpus sumažinę suteikiamų paskolų apimtį, Lietuvoje veikiantys bankai surado būdą, kaip pasipelnyti – sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse didina operacijų įkainius.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Marijampolės politikai siūlo iš esmės pakeisti apie 850 mln. litų kainuosiančios europinės geležin-

kelio vėžės „Rail Baltica“ projek-tą. Jie pasiūlė Vyriausybei įreng-ti aplinkkelį aplink Marijampolę, bet Susisiekimo ministerija įta-ria asmeninį kai kurių politikų ir verslininkų suinteresuotumą.

Nukelta į 3 p.

Grynųjų pinigų išmokėjimas bankuose kainuoja nuo 0,6 iki 0,8 proc. išmokamos sumos. Jeigu nori išsiimti iš savo sąskaitos 10 tūkst. Lt, turi palikti nuo 60 iki 80 Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Komercinių bankų įkaite jau tampa visa Lietuva

Europinę vėžę kreipia į privačias valdas

Apie tai – 18 p. Apie tai – 4 p.

Šalia Marijampolės įrengti dar ir apvažiavimą, projektas pabrangtų apie 100–150 mln. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pramoninei zonai įsteigti Marijampolės valdžia už žemę mokėjo tiek, kiek prašė jos savininkai, o dabar ji jau siūlo valstybei naują sandorį, galintį gerokai nutolinti europinės geležinkelio vėžės tiesimą.

Atsakomybė verčiama ministrui

Dėl perteklinių privalomojo sveikatos draudimo lėšų, laikytų komerciniame banke, įsiplieskęs skandalas įgyja naujų atspalvių. Seimo opozicija ragina sveikatos apsaugos ministrą R.Šukį prisi-imti atsakomybę, užuot ieškojus iešmininkų.

Nelegali prekyba alkoholiu klesti

Nepaisant policijos pastangų, nelegali prekyba tabako ir alko-holio gaminiais klesti. Kai kurie žmonės jais prekiauja tiesiog namuose. Dauguma aplinkinių gyventojų ar kaimynų apie tokią neleistiną prekybą žino, tačiau policijos kviesti neskuba.

2 2011 m. gegužės 11 d. • Nr. 37 (9056)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Naujasis Lietuvos banko valdy-bos pirmininkas neseniai paragi-no komercinius bankus mažinti operacijų įkainius. Tačiau banki-ninkai tik sumėtė pėdas ir įkainius dar labiau padidino, o gyventojus paragino taupyti atsiskaitant ban-kų mokėjimo kortelėmis. Smulkieji verslininkai įrodė, kad šiuo atveju bankai dar daugiau gaus naudos, o iš pirmo žvilgsnio nematomus nuostolius galiausiai patirs tie pa-tys vartotojai.

Dar vienas plėšrus tarpininkas

Šią savaitę Lietuvos smulkieji ir vi-dutiniai verslininkai nutraukė dar vie-ną kaukę nuo bankininkų veido.

„Bankai ne tik didina paslaugų įkainius, bet ir smaugia, ypač smul-kiuosius prekybininkus, plėšikiškais įkainiais, kai pirkėjai atsiskaito mokė-jimo kortelėmis“, – tikina verslininkas Arturas Mackevičius ir ant stalo kloja skaičiavimus.

Verslininkas suskaičiavo, kad pir-kėjui atsiskaitant už 10 Lt kainuo-jančią prekę banko mokėjimo kor-tele, iš 20 proc. prekės antkainio, iš kurio gyvuoja jo visas verslas, bankui atitenka net 34 proc. sumos. Taigi iš tikrųjų tarp gamintojo ir vartotojo at-siranda dar vienas itin plėšrus tarpi-ninkas – bankas.

Be to, smulkieji prekybininkai tie-siog užverčiami bankų įmokomis, kai tenka atsiskaityti su daugybe skirtin-gų tiekėjų – perkant jų produkciją ir atsiskaitant. Už kiekvieną operaciją

tenka mokėti, o kai tokių operacijų susikaupia šimtai ir tūkstančiai, išauga ir suma. Štai Kauno rajone turintis še-šias nedideles parduotuves verslinin-kas A.Mackevičius suskaičiavo, kad 2010-aisiais vien už operacijas ban-kams prarado beveik 155 tūkst. Lt. O kiek milijonų litų bankai išspaudžia iš visų įmonių? Kita vertus, galiausiai už viską sumoka ne prekybininkai, bet vartotojai, t. y. mes visi.

Pirmasis smūgis

Visi pastebėjo, kad buvusio Lietu-vos banko (LB) valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino dantys jau buvo atšipę. Kaip senas ir kadaise galin-gas liūtas jis tik piktu žvilgsniu paly-dėdavo vis įžūliau besielgiančias hie-nas – komercinius bankus. Finansų džiunglėse hienos jau buvo įvedusios savo tvarką ir gviešėsi į vis didesnes teritorijas.

Naujasis Lietuvos banko valdy-bos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau pirmosiomis dienomis pradėjo at-sikovoti prarastą centrinio šalies ban-ko įtaką. Bankininkai iš karto pajautė, kad nevaldomų veiksmų šventė rin-koje eina į pabaigą ir su nerimu lau-kė pirmojo smūgio. Sulaukė. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas iš pradžių per žiniasklaidą, o vėliau ir susitikime su bankininkais taikė į labiausiai pažeidžiamą bankininkų vietą – išaugusį ir tebeaugantį ape-

titą didinti bankinių operacijų įkai-nius. Susitikime su bankininkais V.Vasiliauskas išrėžė į akis: „Bankų paslaugų įkainių ideologiją teks keis-ti. To reikalauja situacija.“

Naujajam LB valdybos pirmi-ninkui drąsos teikia kaimynų latvių pavyzdys – Latvijos konkurencijos departamentas kovo mėnesį 22 ban-kams skyrė apie 27 mln. Lt baudą už susitarimą dėl įkainių didinimo. Beje, didžiausia baudos dalis buvo skirta bankui „Swedbank“.

Vėl padidino įkainius

Bankininkai yra išauklėti ir šiaip mandagūs žmonės, todėl V.Vasiliausko raginimo viešai nekomentavo. Netru-kus SEB bankas paskelbė apie opera-cijų įkainių keitimą. Daugelis tikėjo-si, kad tai ir bus pirmoji bankininkų reakcija ir bankai taktiškai atsitrauks iš neteisėtai užimtų pozicijų. Apsiri-kome. Įsibėgėjusi įkainių didinimo mašina ir toliau traiškė pasitaikan-čiuosius kelyje. Pavyzdžiui, už vieti-nį lėšų pervedimą banko padalinyje iš vienos sąskaitos į kitą SEB bankas prašė mokėti jau tris litus (buvo 2 Lt), o pervedant pinigus į kitą Lietuvoje registruotą banką irgi prašė litu bran-giau – 4 Lt.

Akis rėžia ypač dideli įkainiai at-liekant operacijas grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, grynųjų pinigų išmokė-jimas bankuose kainuoja nuo 0,6 iki 0,8 proc. išmokamos sumos. Taigi jeigu nori išsiimti iš savo sąskaitos 10 000 litų, bankui palieki nuo 60 iki 80 litų. Bankininkai sako, kad tiek kainuoja pinigų saugojimas saugy-klose, jų skaičiavimas ir perskaičia-vimai, atlyginimai kasininkėms ir ki-tos išlaidos, tarp kurių – brangstanti

elektros energija, patalpų šildymas, o atėjus vasarai – oro gaivinimas. Ir visa tai daroma rūpinantis bankų klientais ir didinant jų pinigų apsaugą.

Labiausiai nukenčia pensininkai. Daugelis jų neturi galimybių už ko-munalines paslaugas atsiskaityti inter-netu, todėl už kiekvieną įmoką jiems tenka mokėti 1–3 Lt. Jeigu žmogus gyvena mieste, kartais tenka kiekvieną mėnesį atsiskaityti su 4–6 komunali-nių paslaugų teikėjais. Tokiu atveju prie ir taip išsipūtusių sąskaitų dar rei-kia pridėti iki 18 Lt ir dovanoti juos bankams.

Elektroninė bankininkystė neišgelbės

Prieš savaitę naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas pa-skelbė, kad apie įkainių formavimo ideologijos pakeitimus ketina tartis konkrečiai su kiekvienu banku. Ban-kininkų klanas sunerimo. Daugumą komercinių bankų jungianti Lietuvos bankų asociacija (LBA) skubiai pra-nešė, kad nuo šios savaitės, t. y. nuo gegužės 9-osios, komerciniai bankai gyventojus ragins ir mokys naudotis mokėjimo kortelėmis bei elektronine bankininkyste ir taip bus sumažinti operacijų įkainiai.

Iš tikrųjų bankų operacijų įkainiai naudojantis elektronine bankininkys-te yra gerokai mažesni, tačiau, atrodo, tai laikina, nes įkainiai jau pamažu di-dėja. Pervedimai elektroniniu būdu į savo sąskaitą kai kuriuose bankuose atliekami nemokamai, kituose ten-ka mokėti 0,8–1,4 Lt, tačiau kai nori pinigus pervesti į kitą banką, neretai tenka mokėti iki 5 Lt.

Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždir-bo 255 mln. Lt pelno, o bankų paja-mos iš grynųjų paslaugų ir komisi-nių sudarė beveik 152 mln. Lt. Tiesa, šių pajamų šįmet gauta apie 17 mln.

Lt mažiau nei pernai, nors operaci-jų įkainiai išaugo daugiau nei kurioje nors kitoje ES šalyje.

Verslas skolinsis užsienyje

LPK Ekonomikos ir fi nansų de-partamento direktorius Sigitas Besa-girskas apnuogina bankų veiksmus: „Bankai nurašė daug blogų pasko-lų, todėl pradėjo didinti operacinių paslaugų įkainius. Per pastaruosius dvejus metus paslaugų įkainiai Lie-tuvoje kilo greičiau nei kurioje nors kitoje ES šalyje. Taip jie ir susiren-ka pajamų. Kreditų kokybė? Reika-lavimai sveiku protu nesuvokiami – bankininkai nori, kad besiskolinanti įmonė pateiktų ne tik puikų projektą, bet ir 5–7 kartus kredito sumą virši-jantį užstatą.“

Pramonininkai ieško išeities – dėl kelių stambių Lietuvos įmonių kre-ditavimo šiuo metu pradėjo derybas su dviem Didžiosios Britanijos ban-kais. Pasak S.Besagirsko, britų bankai nusiteikę geranoriškai. Jie linkę pasi-tikėti ne Lietuvoje veikiančių ban-kų, bet tarptautinių audito kompani-jų išvadomis apie kredito siekiančias įmones.

Aktualijos

Piktnaudžiauja oligopoline padėtimiAldas Kikutis, Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų tarybos pirmininkas

Akivaizdu, kad bankai piktnaudžiauja oligopoline padėtimi. Jie taip svars-to – kiek rinka leis, tiek pasiimsime. Manau, kad didindami įkainius jie ketina atsiimti per pastaruosius dve-jus krizės metus neuždirbtą pelną. Tikimės, kad naujasis Lietuvos ban-ko valdybos pirmininkas ne tik žo-džiu pagrasins bankams, bet ir im-sis konkrečių veiksmų. Manau, kad nuošalyje neturėtų likti ir Seimo Fi-nansų ir biudžeto komitetas. O mes pateiksime visus smulkiųjų ir viduti-nių verslininkų atliktus skaičiavimus ir argumentus.

Raginsime atsiskaityti mokėjimo kortelėmisStasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Lietuvos bankui neseniai pristatėme siekį populiarinti atsiskaitymus mo-kėjimo kortelėmis. Aptarėme, kad mokėjimo kortelių ir kitų elektroninių atsiskaitymų alternatyvų populiarini-mas bankams leis palaikyti žemes-nius šių paslaugų įkainius.Nors Lietuvos gyventojai dažnai turi ne po vieną mokėjimo kortelę, tačiau jomis atlieka vos 2,3 operacijos per mėnesį. Pagal kortelių naudojimą atsiliekame nuo kaimynų estų net 4 kartus, nuo latvių – 1,5 karto, nuo ES vidurkio – daugiau kaip 2 kartus. Taigi akivaizdu, kad lietuviai neiš-naudoja visų turimo atsiskaitymo kanalo pranašumų.

Kaip palūkanos virto skolaHenrikas Kavaliauskas,banko indėlininkas

Praėjusių metų spalį sudariau ter-minuoto indėlio sutartį, o praėjus pusmečiui, kovo mėnesį, gaisras su-naikino dalį mano namo, todėl re-montui skubiai prireikė pinigų. Ži-nojau, kad anksčiau atsiimdamas indėlį prarasiu palūkanas, tačiau net nenumaniau, kokia staigmena ma-nęs laukia banke. Man pranešė, kad indėlio sutarties nutraukimas anksčiau nei numa-tyta, neįspėjus, kainuos net 3 proc. taupomos sumos. Taigi bankas pusę metų naudojosi mano 30 000 litų, juos perskolino ar darė kitas ope-racijas ir taip uždirbo nemažai pi-nigėlių, o aš, atsiimdamas savo pi-nigus, bankui dar turėjau primokėti 900 litų.

Dėl bankų keliamų įkainių labiausiai nukenčia pensininkai. Daugelis jų neturi galimybių už komunalines paslaugas atsiskaityti internetu, todėl už kiekvieną įmoką jiems tenka mokėti iki 3 Lt.

Komercinių bankų įkaite jau tampa visa Lietuva

Priešpilnis.Saulė teka 5.21, leidžiasi 21.11.

Rytoj PorytŠiandienOraiDieną: +20 +25°

Naktį: +6 +11°

Dieną: +15 +20°

Naktį: +9 +14°

Dieną: +20 +25°

Naktį: +6 +11° Šiandien numatomi sausi, saulėti ir labai šilti orai. Įdienojus oras sušils iki 20–25

laipsnių šilumos. Pūs silpnas nepastovios krypties vėjas. Ketvirtadienį atmosferos slėgis kris, bet orai dar mažai keisis, tik dieną bus daugiau debesų. Naktį numatoma 6–11, dieną 20–25 laipsnių šiluma. Penktadienį Lietuvą pasieks ciklonas iš Vakarų Eu-ropos. Naktį vakarinėje šalies pusėje, dieną visur numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Dieną perkūnijos metu kai kur galimas ir škvalas. Naktį pietų vėjas pūs 3–8 m/sek. greičiu, dieną – pietvakarių, vakarų 7–12 m/sek. Naktis bus šilta – 9–14 laips-nių šilumos. Temperatūra dieną – 15–20, rytiniuose rajonuose iki 23 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį trumpo lietaus zona dar apims didesnę šalies dalį, dieną lietaus ne-benumatoma. Pietvakarių, vakarų vėjas pūs 6–11 m/sek. greičiu. Temperatūra naktį 3–8, dieną – 16–21 laipsnis. Sekmadienį numatomi dar šiltesni orai, dieną su trumpais lietumis, kai kur ir perkūnijomis. Tatjana Kempi

Akis rėžia ypač dideli įkainiai atliekant operacijas grynaisiais pinigais. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Naujasis Lietuvos banko valdybos pir-mininkas Vitas Vasiliauskas jau pir-mosiomis dienomis pradėjo atsikovoti prarastą centrinio šalies banko įtaką.

VL archyvo nuotrauka

32011 m. gegužės 11 d. • Nr. 37 (9056)Valstiečių laikraštis

Gyvybiškai svarbus projektas

„Rail Baltica“ projektu europine, arba standartine, geležinkelio vėže siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis, Suomiją bei pagerinti Vidurio ir Rytų Europos jungtį su Vokietija.

Pirmu etapu minėta vėžė tiesiama nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Nuo praėjusių metų gegužės nutiesta apie 22 km naujos geležinkelio atkarpos.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, vėžės tiesyba iki Kauno senąja geležinkelio vėže kai-nuos apie 850 mln. litų. Iš jų apie 500 mln. litų skirs Europos Sąjun-ga (ES).

„Tai itin svarbus projektas Lietu-vai. Kaunas taps savotišku logistikos centru iš kurio kroviniai geležinkeliu pasieks Vakarus“, – teigė E.Masiulis.

Ministras pabrėžė, kad jau da-bar jaučia didelį užsienio ir Lietuvos kompanijų susidomėjimą. „Čia daug kas nori statyti daugiafunkcius logis-tikos centrus, todėl vėžės projektas svarbus nacionaliniu mastu“, – sakė ministras E.Masiulis.

Gąsdina dideliu krovinių srautu

Jau pradėjus įgyvendinti projektą, Marijampolės politikai pastarosiomis savaitėmis ėmė spausti Vyriausybę, kad ji pakeistų pirminį planą. Jie siūlo šalia Marijampolės įrengti papildomą geležinkelio aplinkkelį.

„Geležinkelio vėžė kirstų ne tik Marijampolę, bet kita atkarpa aplenk-tų miestą, nes mes jau dabar matome, kad dėl vienintelės vėžės miestas „už-springs“ nuo krovinių“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Marijampolės mero pavaduotojas Algis Žvaliauskas.

Jis anksčiau yra dirbęs susisiekimo ministru, bet pastaraisiais metais iš di-džiosios politikos buvo pasitraukęs.

Pirmadienį Marijampolėje vie-šėjo premjeras Andrius Kubilius ir A.Žvaliauskas vylėsi, kad dėl aplink-kelio būtinybės jam pavyks įtikinti Ministrą Pirmininką.

„Paties projekto nereikia keisti, o galimybių studijoje tereikia numatyti aplinkkelį“, – sakė A.Žvaliauskas.

Vicemero teigimu, per Marijam-polę geležinkeliu kasmet pervežama daugiau kaip 2 mln. tonų krovinių, o verslininkui Bronislovui Lubiui nu-tiesus geležinkelio atkarpą nuo Moc-kavos (Lietuvos ir Lenkijos pasie-nis), krovinių srautas padidėtų dar apie 5 mln. t.

„Nauja „Rail Baltica“ vėžė tą kro-vinių srautą padidintų dar apie 2–2,5 mln. tonų, tai neįmanoma, kad mies-tas susitvarkytų su tokia apkrova“, – aiškino A.Žvaliauskas.

Įžvelgė politikų interesus

Susisiekimo ministras E.Masiulis tikina, kad kol kas nėra prasmės šalia Marijampolės įrengti dar ir apvažia-vimą, nes projektas pabrangtų apie 100–150 mln. litų. Jo nefi nansuotų ES, todėl pinigų tektų skirti iš vals-tybės biudžeto.

„Vien sklypams iš savininkų iš-pirkti prireiktų daugybės milijonų, o Marijampolės gyventojai gąsdinami nepagrįstai“, – sakė E.Masiulis.

Ministerijos apskaičiavimu, bū-simas aplinkkelis eitų per maž-daug 500 sklypų. Prieš porą savaičių E.Masiulis atvirai rėžė Marijampolės politikams – esą būtent jie gali būti suinteresuoti aplinkkelio tiesyba, nes valstybė būtų priversta rinkos kaina išpirkti privačias valdas.

Marijampolės vicemeras A.Žva-liauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė pats patikrinęs žiniasklaidoje paskelb-tas pavardes žmonių, suinteresuotų, kad sklypai būtų išpirkti valstybės. Jo teigimu, informacija nepasitvir-tino, todėl esą toliau bus siekiama, kad Marijampolė turėtų „Rail Bal-tic“ aplinkkelį.

„Nesvarbu, iš kokių pinigų aplink-kelis bus nutiestas, nes svarbiausia, kad jis būtų. Juk reikia dar ir žemę paimti visuomenės poreikiams, pakeisti ben-druosius planus, nes mes vėliau į ten kojos neįkišime, reikės griauti žmo-nių namus“, – sakė A.Žvaliauskas, pa-klaustas, iš kieno kišenės būtų tiesia-mas geležinkelio aplinkkelis.

Nesilaikė įsipareigojimų

Buvęs susisiekimo ministras Al-girdas Butkevičius nepritaria papil-domam „Rail Baltica“ aplinkkeliui šalia Marijampolės, nes 2007–2008 m. suvalkiečiai nesilaikė susitarimo. Pasak jo, tais metais Marijampolės valdžia irgi pageidavo „Rail Balti-ca“ aplinkkelio, ir iš pradžių jis buvo įtrauktas į projektą.

„Man vadovaujant ministeri-jai su Marijampolės politikais tuo-met sutarėme, kad visa valstybinė

žemė bus rezervuota aplinkkelio tiesybai, o valstybinės žemės nerei-kės iš nieko išpirkti“, – prisiminė A.Butkevičius.

Suvalkiečiai nesilaikė šio susita-rimo ir jau po mėnesio ėmė grąžin-ti žemę privatiems asmenims. „Kai apie tai sužinojau, nieko neįspėjęs

nuvykau į Marijampolę. Surengėme posėdį, ir kaip tik tada gerai nusitei-kusiems apskrities ir savivaldybės tar-nautojams pranešiau, kad aplinkke-lio Marijampolė neturės, nes vietos valdžia nesilaikė susitarimo“, – sakė A.Butkevičius.

Jis prisiminė, kad po šių žodžių posėdžių salėje stojo tokia tyla, kad „galėjai girdėti musę skrendant“.

Mokėjo tiek, kiek prašė

Rytinėje Marijampolės dalyje, kur valdžia pageidauja apvažiavimo, žemė prieš kelerius metus buvo grąžinta sa-vininkams.

Dalį sklypų iš jų pirko ir Mari-jampolės savivaldybė, nes miestas šiaurės rytinėje dalyje prieš keliolika metų suplanavo 67 ha ploto pramo-ninę zoną.

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti Ma-rijampolės nekilnojamojo turto eks-

pertai aiškino, kad minėtas projektas žlugo. „Tąsyk savivaldybė savinin-kams mokėjo tiek, kiek jie užsiprašė, todėl manau, kad tąsyk valdžia gero-kai permokėjo“, – pasakojo Marijam-polės nekilnojamojo turto agentūros (MNTA) vadovas Vidmantas An-driuškevičius.

Auditorių ataskaita rodo, kad Marijampolės savivaldybė 2006 m. išpirkdama žemę iš savininkų mokė-jo vidutiniškai 50 tūkst. Lt už ha.

MNTA vadovo V.Andriuš-kevičiaus teigimu, šiuo metu ry-tinėje Marijampolės dalyje, kur yra žemės ūkio paskirties žemės, vieno hektaro rinkos vertė siekia apie 10 tūkst. Lt (kur žemės našu-mas yra ne mažiau kaip 60 balų).„Kad ten kas nors būtų masiškai su-pirkęs žemes, neteko girdėti“, – sakė V.Andriuškevičius.

Premjeras nespjauna į aplinkkelį

Susisiekimo ministras E.Masiulis tikina, kad „Rail Baltica“ vėžė per Marijampolę bus tiesiama laikantis visų būtiniausių reikalavimų.

„Mieste bus pastatyti du tuneliai, įrengta moderni sankryža, apsauginės tvorelės ir kita infrastruktūra, į kurią bus investuota apie 12–14 mln. litų“, – ramina ministras E.Masiulis.

Vyriausybės vadovas Andrius Ku-bilius patikino, kad ilgalaikėje pers-pektyvoje, kai „Rail Baltica“ perveža-mų krovinių padaugėtų iki tam tikrų iš anksto užsibrėžtų kiekių, būtų galima numatyti galimybę krovininiams trau-kiniams apvažiuoti Marijampolę.

„Bet tai įvyks tikrai dar negrei-tai. Mes nenumatome, kad krovi-nių srautai „Rail Baltica“ iš karto pa-sidarytų maksimalūs, – akcentavo A.Kubilius. – Todėl iš pradžių nu-tiesus bėgius naudojant senąją vėžę, o vėliau padidėjus krovinių kiekiams, būtų galima numatyti ir galimybes įrengti apvažiavimus.“

Vyriausybė planuoja, kad europinė geležinkelio vėžė Kauną pasieks iki 2013 m. pabaigos, o šiuo geležinkeliu traukiniai judėtų didesniu greičiu.

Šiuo metu atliekamas „Rail Balti-ca“ ruožo Šeštokai–Marijampolė po-veikio aplinkai vertinimas.

Aktualijos

Vyriausybė planuoja, kad europinė geležinkelio vėžė Kauną pasieks iki 2013 m. pabaigos, o šiuo geležinkeliu traukiniai judėtų didesniu greičiu.

Europinę vėžę kreipia į privačias valdas

Pakeitimai reikštų terminų nukėlimąČeslovas Stankevičius, Seimo narys

Jokiu būdu negaliu pritarti marijampo-liečių siūlymui, nes Lietuva įsipareigojo nutiesti tam tikro ilgio ir tam tikros ver-tės europinę vėžę. Šalis ir taip daug pa-darė, kad su Europos Komisija suderintų visų darbų grafi kus, todėl bet kurie pa-keitimai reikštų terminų nukėlimą. Nie-kas nesako, kad Marijampolė neturės apvažiavimo. Galbūt jis bus tiesiamas tada, kai padidės krovinių srautai, o jie didės tik tada, kai „Rail Baltica“ Lietuvą pasieks nuo Helsinkio, Talino ir Rygos.

Atsitiktiniai valdininkų pirkiniai kelia nerimąValentinas Mazuronis, Seimo narys

Šiuo atveju palaikau tiek susisiekimo ministrą, tiek premjerą. Būtų tikslinga ir toliau „Rail Baltica“ vėžę tiesti taip, kaip ir numatyta – tuo pačiu pylimu ir jau esama geležinkelio trasa. Pas mus per dažnai girdisi istorijos su valdinin-kų išpirktomis žemėmis, kurios prade-damos supirkinėti tuomet, kai valdžia jau nusprendžia, kur bus įgyvendinami svarbūs infrastruktūros projektai. Ir tų pavyzdžių toli ieškoti nereikia: Vilniaus aplinkkelio tiesimas, Šiaulių miesto ka-pinės. Tokie „atsitiktiniai“ valdininkų pir-kiniai kelia nerimą.„Paties projekto nereikia keisti, o galimybių studijoje

tereikia numatyti aplinkkelį“, – sakė A.Žvaliauskas.

Jau pradėjus įgyvendinti projektą, Marijampolės politikai pastarosiomis savaitėmis ėmė spausti Vyriausybę, kad ji pa-keistų pirminį planą. Jie siūlo šalia Marijampolės įrengti papildomą geležinkelio aplinkkelį. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

E.Masiulis tikina, kad kol kas nėra prasmės šalia Marijam-polės įrengti apvažiavimą. Martyno Vidzbelio nuotraukos

4 2011 m. gegužės 11 d. • Nr. 37 (9056)Valstiečių laikraštis

Arūnas Brazauskas

Osama bin Ladenas buvo mito-loginė būtybė, beveik pasakų perso-nažas. Todėl ir jo mirtis iš pradžių atrodė kaip dar viena pasaka, šįkart papasakota paties Jungtinių Valstijų prezidento Barako Obamos.

Šias pareigas einantys žmonės gali sau leisti būti tikrais pasakoriais. An-tai B.Obamos pirmtakas Džordžas Bušas 2003 m. kovo 19 d. pareiškė tautai, kad pradedamas karas su Ira-ko diktatoriumi Sadamu Huseinu, kuris disponuoja masinio naikinimo ginklais. Tačiau nei prieš karą, nei po jo Irake tokių ginklų nerasta. Tiksliau, rastas niekingai mažas niekam tikusių nuodingųjų dujų kiekis.

Po O.bin Ladeno žūties buvo pa-skelbtos ofi cialios nuotraukos iš Va-šingtono Baltųjų rūmų patalpos, kurio-je JAV prezidentas su bendradarbiais tiesiogiai stebėjo operaciją Pakistane. Vaizdai verčia manyti, kad B.Obama

atėjo ne sporto rungtynių pažiūrėti. Vyko kažkas labai rimta. Mano nuo-mone, nušviečiant šiuos įvykius, įtemp-tas JAV prezidento veidas – ne mažiau svarbus paveikslėlis, nei O.bin Ladeno būstinės šturmo vaizdai.

Po teroristo Nr. 1 mirties prapliu-po įvairūs sąmokslo teoretikai, svars-tantys pačias keisčiausias versijas. Ne-sirengiu prie jų viešai prisidėti. Tačiau reikia pripažinti, kad nuo tų laikų, kada O.bin Ladenas pasaulio aky-se užėmė savo vietą kaip mitologinis blogio įsikūnijimas, patikimų žinių paskelbta nedaug.

Nemažai save gerbiančių žmonių, remdamiesi, anot jų, solidžiais šalti-niais, tvirtino, kad O.bin Ladenas se-niai negyvas. Apie tai televizijos lai-doje 2007 m., maždaug mėnesį prieš mirtį, prasitarė velionė Pakistano pre-zidentė Benazir Bhuto. Ji net nurodė O.bin Ladeno žudiko pavardę.

2003 m. buvusi JAV valstybės sek-retorė Madlena Olbrait, priklausan-ti Demokratų partijai, viešai išreiš-kė spėjimą, kad tuomečio prezidento Dž.Bušo administracija žinojo, kur yra O.bin Ladenas. M.Olbrait spė-liojo, ar žinia, kad teroristas pagautas, nebus panaudota keliant respubliko-no Dž.Bušo reitingus prieš JAV pre-zidento rinkimus 2004 m.

Panašius viešųjų ryšių žaidimus dabar kai kas prikiša B.Obamai. At-seit sėkminga operacija likviduojant O.bin Ladeną padės B.Obamai ki-tąmet laimėti prezidento rinkimus.

Dar pamatysime, kiek balsų lai-mės B.Obama, o dabar tenka pripa-žinti, kad, pasak vieno amerikiečio apžvalgininko, O.bin Ladeno mir-tis nepadės Amerikai laimėti karų Afganistane ir Irake, nesumažins nedarbo Amerikoje ir pasaulyje, nesuteiks pagreičio pasaulinei eko-nomikai, nenumuš naftos ir maisto

kainų, nesustabdys radiacijos, sklin-dančios iš Fukušimos atominės elek-trinės Japonijoje.

Simbolinio asmens žūtis yra sim-boliška. Ji ženklina eros pabaigą. Ara-bų kraštuose vienas po kito žlunga represyvūs režimai, kurie policinėmis priemonėmis spaudė visus, taip pat ir islamistus. Nėra jokių garantijų, ar arabų revoliucijos prives prie demo-kratijos įsigalėjimo.

O.bin Ladenas išbrauktas iš die-notvarkės, bet jo žūtis dar nerodo konfl ikto pabaigos. Staiga sujudęs islamo pasaulis pažers naujų iššūkių, tad Nobelio taikos premijos laureatui B.Obamai teks ieškoti nestandartinių atsakymų.

Pietinė Viduržemio jūros pakran-tė primena žemės drebėjimo zoną. Iš šio regiono sklinda neapibrėžtumas, galintis virsti rimtomis problemomis Europos Sąjungai, kuriai priklau-so ir Lietuva. Libijoje vyksta pilieti-nis karas, į kurį kol kas ribotai kišasi NATO. Libija ir dar santykinai ra-mus Alžyras – Vakarams itin svarbūs energetinių išteklių tiekėjai. Pasikei-tus valdžiai Egipte, susvyravus Sirijos diktatūrai, suskato vienytis palestinie-čiai. Neaišku, kaip naujos aplinkybės

pakeis Izraelio, svarbiausio JAV są-jungininko tuose kraštuose, padėtį. Ar neateis metas, kada Vakarams teks Artimuosiuose Rytuose imtis ne vien humanitarinių intervencijų, bet daug rimtesnių veiksmų?

Žvelgiant į miglotą ateitį, O.bin Ladeno medžioklė, pasitelkiant sraig-tasparnius ir elitinius karius, atrodė labai paprasta priemonė. Deja, vien-kartinė.

Aktualijos

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Dėl perteklinių privalomojo sveikatos draudimo lėšų, laikytų komerciniame banke, įsiplieskęs skandalas įgyja naujų atspalvių. Sveikatos apsaugos ministras Rai-mondas Šukys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar Valstybinė ligonių kasa (VLK) racio-naliai naudojo Privalomojo sveika-tos draudimo fondo (PSDF) biudže-tą ir ar nebūta piktnaudžiavimo. Seimo opozicija ragina sveikatos apsaugos ministrą prisiimti atsako-mybę, užuot ieškojus iešmininkų.

Ligoninės skendo skolose

Kol pernai gydymo įstaigos sken-do skolose, o gyventojai vis dažniau patys mokėjo už gydymo paslaugas, perteklinės PSDF lėšos buvo laiko-mos komerciniame banke kaip ter-minuotas indėlis.

Valstybės kontrolės auditoriai pa-skelbė, kad pernai nebuvo išnaudotos visos galimybės PSDF biudžeto lėšas efektyviau panaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, nes VKL turimų viršplaninių lėšų nenau-dojo suteiktų paslaugų visai vertei ap-mokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis (700 mln. Lt per 2010 m.). VKL pabrėžia, kad komerciniame banke kaip terminuotas indėlis buvo padėta kur kas mažesnė suma, nei skelbia auditoriai.

Pernai PSDF biudžetas buvo viršytas 551 mln. litų. Į jį surinkta 4,7 mlrd. Lt, o panaudota 4,1 mlrd. litų – beveik 88 proc. surinktų pajamų.

Be to, iš valstybės papildomai skirta 314 mln. Lt biudžetui subalansuoti.

Surinkus daugiau lėšų, nei pla-nuota, PSDF biudžetas nebuvo peržiūrimas, o pinigai laikyti ko-merciniame banke kaip terminuo-tas indėlis. Gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos patvirtinta bazinė kaina (suteikus paslaugų už 1 Lt, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompen-suota 0,89 Lt išlaidų).

Dėl sumažintos paslaugų balo ver-tės ne viena gydymo įstaiga balansa-vo ties bankrotu, o ligonių kasos re-gistravo vis daugiau pacientų skundų dėl neteisėtų priemokų. Antai Kupiš-kio rajono ligoninės medikai dėl kelis mėnesius vėluojančių atlyginimų gra-sino streikais.

Reikalauja ministro galvos

Sveikatos apsaugos ministras pa-reiškė, kad VLK nuo Sveikatos ap-saugos ministerijos (SAM) nuslėpė faktą, kad PSDF biudžeto pertekli-nes lėšas kaip terminuotus indėlius padėjo į banką.

R.Šukys paprašė Generalinės pro-kuratūros įvertinti, ar nebuvo pada-ryta žala PSDF biudžetui. Taip pat įpareigojo pradėti tarnybinį patikri-nimą dėl VLK veiksmų 2010 m. pa-naudojant lėšas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė įsitikinu-si, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų prisiimti atsakomybę ir atsi-statydinti, o ne ieškoti kaltų ir kel-ti paniką.

„Paradoksalu, nes šiuo atveju mi-nistras veikia prieš save. Kaip naudoti lėšas, sprendžia Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba, kurios su-dėtyje yra SAM vadovybės atstovas. Taigi be ministerijos žinios negalėjo būti nuspręsta, kaip naudoti pertekli-nes lėšas“, – teigė parlamentarė.

VLK atstovai tikina, kad pertekli-nes PSDF lėšas laikydami komerci-niame banke kaip terminuotus indė-lius nenusižengė ir nieko nedarė be SAM žinios. Pasak VLK, sukaupti iki 10 proc. PSDF biudžeto metinių pajamų rezervą įpareigoja Sveikatos draudimo įstatymas.

Dėl aplaidaus lėšų panaudojimo prisiimti atsakomybę ir SAM, ir VLK vadovus ragina Seimo opozicija.

Kritiškai vertina pareiškimą

Seimo Sveikatos reikalų komi-teto pirmininkas Antanas Matulas tikina, kad reikėtų pasidžiaugti, jog PSDF biudžetas yra subalansuotas ir surinkta perteklinių lėšų. Parla-mentaras kritiškai vertina R.Šukio pareiškimą Generalinei prokuratūrai dėl PSDF biudžeto naudojimo raci-onalumo, nes pats ministras įsakymais skirsto šias lėšas.

Lietuvos ligoninių asociacijos pre-zidentas Dalis Vaiginas PSDF biu-džeto lėšų laikymą komerciniame banke kaip terminuotus indėlius lin-kęs vertinti nevienareikšmiškai.

Anot Lietuvos ligoninių asocia-cijos prezidento, svarstytinas spren-dimas laikyti didelį PSDF biudžeto rezervą, kai dėl sumažintos gydymo paslaugų balo vertės gydymo įstaigos vos sudūrė galą su galu.

„Galbūt komerciniame banke kaip terminuotus indėlius reikėjo laikyti mažesnį rezervą. Kita vertus, vargu ar šių lėšų panaudojimas būtų išsprendęs visas gydymo įstaigų problemas“, – svarstė D.Vaiginas.

O. bin Ladenas išbrauktas iš dienotvarkės, bet jo žūtis dar nerodo konfl ikto pabaigos. Staiga sujudęs islamo pasaulis pažers naujų iššūkių.

Atsakomybę dėl ligonių kasų indėlių verčia ministrui

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 16 177 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 588. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Ar Osama perrinks Obamą? Tiesiai šviesiai

Pernai PSDF biudžetas buvo viršytas 551 mln. Lt. Į jį surinkta 4,7 mlrd. Lt, o panaudota 4,1 mlrd. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

52011 m. gegužės 11 d. • Nr. 37 (9056)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. gegužės 11 d. • Nr. 37 (9056)Valstiečių laikraštis

JAV prezidentas Barakas Obama pareikalavo, kad Pa-kistanas ištirtų, ar jo valdžios pareigūnai nebuvo susiję su Osama bin Ladenu, kuris Abo-tabado mieste sėkmingai slaps-tėsi iki praeitos savaitės, kai buvo nukautas per JAV kariškių reidą. O įpykusi Pakistano karinė vado-vybė nusprendė smarkiai suma-žinti šalyje dislokuotą amerikie-čių armijos kontingentą.

Niekas nieko nežinojo?

B.Obama pareiškė, kad Pakistano valdžia turi išsiaiškinti, ar jos pareigū-nai tikrai nieko nežinojo apie O.bin Ladeno buvimo vietą. JAV prezidento administracijos pareigūnas teigė, kad JAV nori pasikalbėti su O.bin Ladeno našlėmis, kurios šiuo metu yra Pakis-tano kariškių priežiūroje.

Pakistano valdžia tvirtina nežino-jusi apie O.bin Ladeno slėptuvę Abo-tabado mieste.

Sekmadienį per CBS transliuo-jamą interviu JAV prezidentas teigė, kad „Al Qaeda“ lyderis buvo palai-komas Pakistane, bet dar neaišku, ar valdžios pareigūnai yra su tuo susiję. Pasak pareigūnų, Islamabado valdžia turi paaiškinti, kaip O.bin Ladenas

galėjo nepastebėtas gyventi šalia ša-lies sostinės ir karinių bazių.

Šiuo metu JAV pareigūnai tikrina visus dokumentus ir laikmenas, rastus O.bin Ladeno slėpimosi vietoje. Šeš-tadienį Pentagonas paviešino penkis O.bin Ladeno vaizdo įrašus, pada-rytus jo namuose. Juose „Al Qaeda“ lyderis nufi lmuotas stebintis save, ro-domą per televiziją.

Dėl įvykių Abotabade JAV pre-zidentas B.Obama atšaukė anksčiau planuotą ofi cialų vizitą į Pakistaną.

Amerikos specialiosios paskir-ties dalinio kariškiams likvidavus „Al Qae da“ vadeivą O.bin Ladeną, Pa-

kistano karinė vadovybė nusprendė smarkiai sumažinti šalyje dislokuotą JAV armijos kontingentą.

Kaip pranešė Pakistano armijos spaudos tarnyba, po konsultacijų su korpusų vadais atitinkamą sprendi-mą priėmė sausumos kariuomenės štabo viršininkas Ašfakas Kajanis. Pa-kistano teritorijoje esančių Amerikos kariškių, karinių objektų ir technikos kiekis bus sumažintas iki minimaliai reikalingo lygio.

A.Kajanis taip pat pabrėžė, kad ateityje bus ryžtingai užkertamas ke-lias bet kokiems ofi cialiojo Islamaba-do nesankcionuotiems „JAV armijos įsiveržimams į Pakistano teritoriją“.

Nusprendė Baltieji rūmai

Prezidentas B.Obama mano, kad JAV deramai pasielgė, palaidodamos O.bin Ladeno kūną jūroje pagal is-lamo apeigas.

„Pasikonsultavę su musulmonų teisės ir ritualų eskpertais, pasisten-gėme rasti deramo ir pagarbaus el-gesio su palaikais būdą“, – sakė JAV prezidentas.

Kai „Al Qaeda“ vadeiva buvo su-naikintas per specialią operaciją Pa-kistano mieste Abotabade, jo palaikai buvo nugabenti į Amerikos lėktuvnešį „Carl Vinson“, buvusį šiaurinėje Ara-bijos jūros dalyje. Laikantis islamo apeigų O. bin Ladeno kūnas tą pačią dieną buvo palaidotas jūroje.

B.Obama pažymėjo, kad spren-dimas palaidoti teroristą jūroje buvo priimtas Baltuosiuose rūmuose ko-lektyviai. „Atvirai kalbant, mes de-likačiau elgėmės nei O.bin Ladenas, kuris nužudė 3 tūkstančius žmonių (per 2001 metų rugsėjo 11-osios te-

roro aktus)“, – sakė Amerikos lyderis. Anot B.Obamos, „Al Qaeda“ vadeivai nelabai rūpėjo, kur jo aukos atguls amžinojo poilsio. „Bet tuo mes ir skiriamės“, –

pabrėžė prezidentas.

Prieš mirtį įspėjo B.Obamą

O.bin Ladenas prieš pat savo mirtį įspėjo, kad nebus saugių Jung-tinių Valstijų be saugios Palestinos. „Al Qaeda“ įkūrėjo, nukauto per JAV kariškių operaciją, kalbos įrašas buvo paskelbtas islamistų interneto pus-lapyje. JAV prezidentui B.Obamai adrsuotame pareiškime O.bin Lade-nas įspėja, kad „Amerika negali sva-joti apie saugumą, kai nejuntame to saugumo Palestinoje“.

„Būtų negarbinga, jei jūs ramiai gyventumėte tuo metu, kai mūsų broliai Gazos ruože gyvena pavojuje. Todėl Alacho valia mes jus atakuosi-me tol, kol jūs remsite izraeliečius“, – pabrėžė O.bin Ladenas 62 sekundes trunkančiame garso įraše.

JAV specialiosios paskirties dali-nio kariškiai nukovė „Al Qaeda“ ly-derį gegužės 2 d. Abotabado mieste, kuris yra netoli Pakistano sostinės Is-lamabado.

VL, Eltos inf.

Pasaulis

Lietuva neteko savo legendos – Rūtos StaliliūnaitėsNe tik Lietuvos teatras – visa

Lietuva, Lietuvos šeima. Iškeliavo į anapilį asmenybė, kuri simboliza-vo ne tik savo amžininkų kartą ir ne tik pačią darbščiausią ir talentingiau-sią aktorystę. Ji simbolizavo tyliąją ir prasmingąją Lietuvą – tą, kuri nesi-veržia į pirmuosius laikraščių pusla-pius ir televizijos ekranus, o kantriai augina vaikus, kuria ir saugo kultūrą, rašo ir skaito knygas. Šiandien atro-do, kad Rūta Staliliūnaitė gyveno savo pasaulyje, labiau tarp knygų ir vaidmenų, negu tarp žmonių. Tačiau pats jos buvimas, jos motiniškai ra-mus balsas ir atviros akys, jos sklei-džiama dvasios jėga palaikė ir dvasiškai stiprino ne vieną iš mūsų.

Šiomis dienomis prisiminsime daugybę išskirtinių Rūtos Staliliūnai-tės vaidmenų išskirtiniuose spektakliuose. Nora, Jurga, Karalius Motie-jukas, Blanša, Misis Gibs – šie ir daugybė kitų scenoje tariamų vardų Lietuvos teatro gerbėjams tapo tokie brangūs bei savi, be abejonių, ir Rūtos Staliliūnaitės dėka. Bet pirmiausia prisiminsime legendinę Bar-borą Rad vilaitę – giliausiai išgyventą istorinį vaidmenį, kuris, uždraudus spektaklį, tapo nutylimos Lietuvos istorijos, tiesiog pačios nutylimos Lietuvos metafora.

Aktorė Rūta Staliliūnaitė neabejotinai buvo verta žmonių meilės ir dėkingumo, garbingų įvertinimų ir apdovanojimų – už savo darbštumą, talentą, žmogiškumą. Mintimis norėčiau Aktorei atskirai padėkoti už dėmesį nacionalinei dramaturgijai ir lietuviškam žodžiui, mūsų klasikai, poezijai. Inscenizacijos, skaitymai, literatūros vakarai, skirti mažų ir dide-lių žiūrovų auditorijai – daugybei meninės veiklos sričių, daugybei gyvo žodžio gerbėjų užteko Rūtos Staliliūnaitės laiko ir pastangų, dvasios ir talento, pagarbos ir meilės. Viso to, ko šiandien neretai pasigendame ne tik teatro scenoje ir televizijos ekrane, bet ir kasdieniame bendravime, šeimoje ar mokykloje.

Lieka tauraus gyvenimo ir kantraus pasiaukojimo savo profesijai pa-vyzdys. Lieka grožio ir ramybės pamokos, lieka išskirtinę meilę žmogui spinduliuojantis Lietuvos teatro istorijos puslapis ir tūkstančių žmonių dėkingumas bei pagarba šviesiausiam Rūtos Staliliūnaitės atminimui.

Nuoširdžiai užjaučiu visus Velionei artimus žmones, kolegas teatra-lus, draugus ir bičiulius – visus, kuriuos žinia apie Rūtos Staliliūnaitės išėjimą prislėgė ir nuliūdino.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkė Irena Degutienė

Rusija pirmadienį pompastiš-kai paminėjo pergalės prieš hit-lerinę Vokietiją Antrajame pasau-liniame kare metines.

Prezidentas Dmitrijus Medve-devas ir ministras pirmininkas Vla-dimiras Putinas stebėjo tradicinį karinį paradą Raudonojoje aikštė-je Maskvoje, kuriame dalyvavo 20 tūkst. kareivių. Rusija savo kari-nę galybę demonstravo ir tankais, ir raketomis, praneša agentūra AFP.Daugumoje šalių nacistinės Vokietijos

kapituliacijos diena laikoma 1945 m. gegužės 8-oji, tačiau Rusijoje ji mini-ma gegužės 9 dieną. Tai yra svarbiau-sia šalies šventė.

Karo aukos pradžioje buvo pa-gerbtos tylos minute. D.Medvedevas padėkojo veteranams, „padovanoju-siems mums laisvę“. „Jūs žinojote, už ką kovojote ir už ką jūsų bendražygiai atidavė savo gyvybes. Aš sveikinu jus su šia švente, didžiosios pergalės die-na“, – kalbėjo prezidentas.

Eltos inf.

Krikščionių protestas Egipte. Po išpuolių dviejose bažnyčiose, per ku-riuos žuvo 12 žmonių, daugiau kaip 180 buvo sužeista, Egipto sostinė-je Kaire žmonės surengė tylią pro-testo demonstraciją. Protestuotojai susirinko prie valstybinės televizijos ir kaltino armiją nesugebėjimu juos apginti. Egipto armija teigia, kad per 190 žmonių, sulaikytų po smurto iš-puolių, stos prieš karinį teismą. Kari-nių pajėgų valdančioji Aukščiausioji taryba tai pavadino „atgrasinimo“ priemone nuo tolesnių išpuolių.

Pabėgėliai iš Libijos. Dėl besi-tęsiančių neramumų Libijoje Italijos vyriausybė tikisi 50 tūkst. pabėgėlių iš šios šalies. Tai pirmiausia yra afri-kiečiai, dirbantys Libijoje ir negalin-tys grįžti į savo gimtąsias šalis. Vien tik praėjusį savaitgalį Italijos Lampe-dūzos saloje išsilaipino 2 tūkst. pa-bėgėlių.

Afganistane ir toliau neramu. Mažiausiai šeši policijos pareigūnai žuvo per išpuolį Gaznio provincijoje. Pasak policijos, važiuojant policinin-kams, šalikelėje sprogo bomba, o vė-liau buvo pradėta į juos šaudyti. Šis išpuolis surengtas praėjus dienai, kai valdžios pajėgos sumušė kovotojus, kurie siekė užimti Kandaharo miesto dalį į pietus nuo Gaznio provincijos. Pirmadienio rytą per sprogdintojo savižudžio išpuolį prie valdžios kom-plekso Rytų Afganistano Lagmano provincijoje žuvo dar trys žmonės. Savižudis, prisitvirtinęs sprogmenis prie kojų, susisprogdino prie pagrin-dinių Lagmano provincijos valdžios komplekso vartų, kai NATO kariai ėjo pro šalį.

Sirijoje malšinami protestai. Ša-lies karinės pajėgos ėmėsi dar griež-tesnių priemonių, malšindamos pro-testus prieš vyriausybę. Kariuome-nė pasitelkta dar keliuose svarbiuose miestuose, kuriuose vyksta masinės protestų demonstracijos. Yra pra-nešimų, kad Homso mieste kariai su tankais įsiveržė į gyvenamas terito-rijas, šaudė ir siaubė miestą.

Referendumas Ekvadore. Čia bai-gėsi nacionalinis referendumas, pa-gal kurio rezultatus bus padaryta pa-keitimų galiojančiuose įstatymuose. Į rinkimų apylinkes atėjusiems šalies gyventojams buvo siūloma atsakyti į dešimt klausimų, susijusių su įvai-riausiomis gyvenimo sferomis. Pa-vyzdžiui, jie turėjo pareikšti savo nuo-monę, ar reikia uždaryti kazino, kurie pelnosi iš žmonių polinkio lošti azarti-nius žaidimus. Kitas klausimas buvo dėl būtinybės reguliuoti žiniask laidos priemonių veiklą. Kai kurie punktai buvo susiję su nacionalinės teisinės sistemos reformavimu.

VL, Eltos inf.

Planetos pulsas

Rusija paminėjo pergalės metines

EPA-Eltos nuotrauka

O. bin Ladeno žūtis klibina JAV ir Pakistano santykius

Akivaizdu, kas įtampa tarp dviejų branduolinių valstybių – JAV ir Pa-kistano – vis auga.

EPA-Eltos nuotrauka

Dėl įvykių Abotabade JAV prezidentas B.Obama atšaukė anksčiau planuotą ofi cialų vizitą į Pakistaną (Amerikoje pastaruoju metu klesti prekyba gami-niais, pašiepiančiais O.bin Ladeno žūtį). EPA-Eltos nuotraukos

72011 m. gegužės 11 d. • Nr. 37 (9056)Valstiečių laikraštis