valstiečių laikraštis 2011 05 11

Download Valstiečių laikraštis 2011 05 11

Post on 26-Mar-2016

223 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2011 05 11

TRANSCRIPT

  • 2011 m. gegus 11 d., treiadienis Nr. 37 (9056) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    etadien VL su prieduetadienis

    iandien VL su priedu

    kinink inios Auktos paar ir maos

    kiauli supirkimo kainos gali vi-sikai pakirsti smunkant kiauli-ninkysts sektori.

    Seimo ketinimai leisti ems kio naudmen ir pasli dekla-racijas administruoti ne tik se-ninijoms, bet ir Lietuvos ems kio konsultavimo tarnybai kelia nuostab savivaldybms ir kai kurioms ministerijoms.

    Kiekvien pavasar Valstybi-ns augalininkysts tarnybos prie ems kio ministerijos darbuo-tojai itin daug dmesio skiria dau-ginamosios mediagos kokybs tikrinimui specializuotose skl parduotuvse ir turgavietse.

    Sodiet

    Prie dvideimt met steig-toje vienoje pirmj alyje Griga-lin eimynoje iki iol uuovj randa visi ia aug globotiniai.

    Net perpus sumain suteikiam paskol apimt, Lietuvoje veikiantys bankai surado bd, kaip pasipelnyti spariau negu kitose Europos Sjungos alyse didina operacij kainius.

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Marijampols politikai silo i esms pakeisti apie 850 mln. lit kainuosianios europins gelein-

    kelio vs Rail Baltica projek-t. Jie pasil Vyriausybei reng-ti aplinkkel aplink Marijampol, bet Susisiekimo ministerija ta-ria asmenin kai kuri politik ir verslinink suinteresuotum.

    Nukelta 3 p. f

    Grynj pinig imokjimas bankuose kainuoja nuo 0,6 iki 0,8 proc. imokamos sumos. Jeigu nori isiimti i savo sskaitos 10 tkst. Lt, turi palikti nuo 60 iki 80 Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Komercini bank kaite jau tampa visa Lietuva

    Europin v kreipia privaias valdas

    Apie tai 18 p. fApie tai 4 p. f

    alia Marijampols rengti dar ir apvaiavim, projektas pabrangt apie 100150 mln. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Pramoninei zonai steigti Marijampols valdia u em mokjo tiek, kiek pra jos savininkai, o dabar ji jau silo valstybei nauj sandor, galint gerokai nutolinti europins geleinkelio vs tiesim.

    Atsakomyb veriama ministrui

    Dl perteklini privalomojo sveikatos draudimo l, laikyt komerciniame banke, sipliesks skandalas gyja nauj atspalvi. Seimo opozicija ragina sveikatos apsaugos ministr R.uk prisi-imti atsakomyb, uuot iekojus ieminink.

    Nelegali prekyba alkoholiu klesti

    Nepaisant policijos pastang, nelegali prekyba tabako ir alko-holio gaminiais klesti. Kai kurie mons jais prekiauja tiesiog namuose. Dauguma aplinkini gyventoj ar kaimyn apie toki neleistin prekyb ino, taiau policijos kviesti neskuba.

  • 2 2011 m. gegus 11 d. Nr. 37 (9056)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Naujasis Lietuvos banko valdy-bos pirmininkas neseniai paragi-no komercinius bankus mainti operacij kainius. Taiau banki-ninkai tik sumt pdas ir kainius dar labiau padidino, o gyventojus paragino taupyti atsiskaitant ban-k mokjimo kortelmis. Smulkieji verslininkai rod, kad iuo atveju bankai dar daugiau gaus naudos, o i pirmo vilgsnio nematomus nuostolius galiausiai patirs tie pa-tys vartotojai.

    Dar vienas plrus tarpininkas

    i savait Lietuvos smulkieji ir vi-dutiniai verslininkai nutrauk dar vie-n kauk nuo bankinink veido.

    Bankai ne tik didina paslaug kainius, bet ir smaugia, ypa smul-kiuosius prekybininkus, plikikais kainiais, kai pirkjai atsiskaito mok-jimo kortelmis, tikina verslininkas Arturas Mackeviius ir ant stalo kloja skaiiavimus.

    Verslininkas suskaiiavo, kad pir-kjui atsiskaitant u 10 Lt kainuo-jani prek banko mokjimo kor-tele, i 20 proc. preks antkainio, i kurio gyvuoja jo visas verslas, bankui atitenka net 34 proc. sumos. Taigi i tikrj tarp gamintojo ir vartotojo at-siranda dar vienas itin plrus tarpi-ninkas bankas.

    Be to, smulkieji prekybininkai tie-siog uveriami bank mokomis, kai tenka atsiskaityti su daugybe skirtin-g tiekj perkant j produkcij ir atsiskaitant. U kiekvien operacij

    tenka mokti, o kai toki operacij susikaupia imtai ir tkstaniai, iauga ir suma. tai Kauno rajone turintis e-ias nedideles parduotuves verslinin-kas A.Mackeviius suskaiiavo, kad 2010-aisiais vien u operacijas ban-kams prarado beveik 155 tkst. Lt. O kiek milijon lit bankai ispaudia i vis moni? Kita vertus, galiausiai u visk sumoka ne prekybininkai, bet vartotojai, t. y. mes visi.

    Pirmasis smgis

    Visi pastebjo, kad buvusio Lietu-vos banko (LB) valdybos pirmininko Reinoldijaus arkino dantys jau buvo atip. Kaip senas ir kadaise galin-gas litas jis tik piktu vilgsniu paly-ddavo vis liau besielgianias hie-nas komercinius bankus. Finans diunglse hienos jau buvo vedusios savo tvark ir gviesi vis didesnes teritorijas.

    Naujasis Lietuvos banko valdy-bos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau pirmosiomis dienomis pradjo at-sikovoti prarast centrinio alies ban-ko tak. Bankininkai i karto pajaut, kad nevaldom veiksm vent rin-koje eina pabaig ir su nerimu lau-k pirmojo smgio. Sulauk. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas i pradi per iniasklaid, o vliau ir susitikime su bankininkais taik labiausiai paeidiam bankinink viet iaugus ir tebeaugant ape-

    tit didinti bankini operacij kai-nius. Susitikime su bankininkais V.Vasiliauskas ir akis: Bank paslaug kaini ideologij teks keis-ti. To reikalauja situacija.

    Naujajam LB valdybos pirmi-ninkui drsos teikia kaimyn latvi pavyzdys Latvijos konkurencijos departamentas kovo mnes 22 ban-kams skyr apie 27 mln. Lt baud u susitarim dl kaini didinimo. Beje, didiausia baudos dalis buvo skirta bankui Swedbank.

    Vl padidino kainius

    Bankininkai yra iauklti ir iaip mandags mons, todl V.Vasiliausko raginimo vieai nekomentavo. Netru-kus SEB bankas paskelb apie opera-cij kaini keitim. Daugelis tikjo-si, kad tai ir bus pirmoji bankinink reakcija ir bankai taktikai atsitrauks i neteistai uimt pozicij. Apsiri-kome. sibgjusi kaini didinimo maina ir toliau traik pasitaikan-iuosius kelyje. Pavyzdiui, u vieti-n l pervedim banko padalinyje i vienos sskaitos kit SEB bankas pra mokti jau tris litus (buvo 2 Lt), o pervedant pinigus kit Lietuvoje registruot bank irgi pra litu bran-giau 4 Lt.

    Akis ria ypa dideli kainiai at-liekant operacijas grynaisiais pinigais. Pavyzdiui, grynj pinig imok-jimas bankuose kainuoja nuo 0,6 iki 0,8 proc. imokamos sumos. Taigi jeigu nori isiimti i savo sskaitos 10 000 lit, bankui palieki nuo 60 iki 80 lit. Bankininkai sako, kad tiek kainuoja pinig saugojimas saugy-klose, j skaiiavimas ir perskaiia-vimai, atlyginimai kasininkms ir ki-tos ilaidos, tarp kuri brangstanti

    elektros energija, patalp ildymas, o atjus vasarai oro gaivinimas. Ir visa tai daroma rpinantis bank klientais ir didinant j pinig apsaug.

    Labiausiai nukenia pensininkai. Daugelis j neturi galimybi u ko-munalines paslaugas atsiskaityti inter-netu, todl u kiekvien mok jiems tenka mokti 13 Lt. Jeigu mogus gyvena mieste, kartais tenka kiekvien mnes atsiskaityti su 46 komunali-ni paslaug teikjais. Tokiu atveju prie ir taip isiptusi sskait dar rei-kia pridti iki 18 Lt ir dovanoti juos bankams.

    Elektronin bankininkyst neigelbs

    Prie savait naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas pa-skelb, kad apie kaini formavimo ideologijos pakeitimus ketina tartis konkreiai su kiekvienu banku. Ban-kinink klanas sunerimo. Daugum komercini bank jungianti Lietuvos bank asociacija (LBA) skubiai pra-ne, kad nuo ios savaits, t. y. nuo gegus 9-osios, komerciniai bankai gyventojus ragins ir mokys naudotis mokjimo kortelmis bei elektronine bankininkyste ir taip bus sumainti operacij kainiai.

    I tikrj bank operacij kainiai naudojantis elektronine bankininkys-te yra gerokai maesni, taiau, atrodo, tai laikina, nes kainiai jau pamau di-dja. Pervedimai elektroniniu bdu savo sskait kai kuriuose bankuose atliekami nemokamai, kituose ten-ka mokti 0,81,4 Lt, taiau kai nori pinigus pervesti kit bank, neretai tenka mokti iki 5 Lt.

    Pirm i met ketvirt Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai udir-bo 255 mln. Lt pelno, o bank paja-mos i grynj paslaug ir komisi-ni sudar beveik 152 mln. Lt. Tiesa, i pajam met gauta apie 17 mln.

    Lt maiau nei pernai, nors operaci-j kainiai iaugo daugiau nei kurioje nors kitoje ES alyje.

    Verslas skolinsis usienyje

    LPK Ekonomikos ir fi nans de-partamento direktorius Sigitas Besa-girskas apnuogina bank veiksmus: Bankai nura daug blog pasko-l, todl pradjo didinti operacini paslaug kainius. Per pastaruosius dvejus metus paslaug kainiai Lie-tuvoje kilo greiiau nei kurioje nors kitoje ES alyje. Taip jie ir susiren-ka pajam. Kredit kokyb? Reika-lavimai sveiku protu nesuvokiami bankininkai nori, kad besiskolinanti mon pateikt ne tik puik projekt, bet ir 57 kartus kredito sum viri-jant ustat.

    Pramonininkai ieko ieities dl keli stambi Lietuvos moni kre-ditavimo iuo metu pradjo derybas su dviem Didiosios Britanijos ban-kais. Pasak S.Besagirsko, brit bankai nusiteik geranorikai. Jie link pasi-tikti ne Lietuvoje veikiani ban-k, bet tarptautini audito kompani-j ivadomis apie kredito siekianias mones.

    Aktualijos

    Piktnaudiauja oligopoline padtimiAldas Kikutis, Lietuvos smulkij ir vidutini verslinink tarybos pirmininkas

    Akivaizdu, kad bankai piktnaudiauja oligopoline padtimi. Jie taip svars-to kiek rinka leis, tiek pasiimsime. Manau, kad didindami kainius jie ketina atsiimti per pastaruosius dve-jus krizs metus neudirbt peln. Tikims, kad naujasis Lietuvos ban-ko valdybos pirmininkas ne tik o-diu pagrasins bankams, bet ir im-sis konkrei veiksm. Manau, kad nuoalyje neturt likti ir Seimo Fi-nans ir biudeto komitetas. O mes pateiksime visus smulkij ir viduti-ni verslinink atliktus skaiiavimus ir argumentus.

    Raginsime atsiskaityti mokjimo kortelmisStasys Kropas, Lietuvos bank asociacijos prezidentas

    Lietuvos bankui neseniai pristatme siek populiarinti atsiskaitymus mo-kjimo kortelmis. Aptarme, kad mokjimo korteli ir kit elektronin