valstiečių laikraštis 2014 05 28

Download Valstiečių laikraštis 2014 05 28

Post on 26-Mar-2016

219 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2014 05 28

TRANSCRIPT

  • Vida TavorienVL urnalist

    Valdia ada visokeriopai rem-ti gyvulininkyst, taiau gyvuli augintojams igyventi darosi vis sunkiau. Vietos gyvuli supirk-jai ir perdirbjai niekada nelepino emdirbi geromis kainomis. Jos daniausiai gteldavo, kai pa-gyvdavo prekyba eksporto rin-kose. Prie kelet met msiniai galvijai furgonais buvo ekspor-tuojami Turkij. Bet augintojai

    neilgai diaugsi skmingu eks-portu ir alies rinkoje iaugusio-mis kainomis. Dabar dl politini vj prarandamos svarbios eks-porto rinkos Rusijoje, o naujos ne taip greitai ukariaujamos.

    Neadekvaios kainos

    Pastaruoju metu gyvuli au-gintojai vl sprendia hamletikus klausimus: parduoti maus verelius, auginti juos iki tinkamo skersti svo-rio ar atsisakyti galvij?

    Pasak Lietuvos ems kio bend-rovi asociacijos direktoriaus Jono Sviderskio, prie metus 100 kg jaut augintojas parduodavo u 1 159 Lt,o dabar parduoda u 887 Lt. Per metus gyvuli supirkimo kaina kri-to ketvirtadaliu. Atitinkamai suma-jo ir vereli supirkimo kaina nuo 89 Lt iki 46 Lt u kilogram.

    Lietuvos msini galvij augintoj ir gerintoj asociacijos (LMGAGA)direktoriaus Dariaus Dzekioriaus teigimu, kaip visada, labiausiai nu-kenia smulks augintojai, kuriems

    gyvuli supirkjai te-silo 3,5 Lt u kilogram gyvojo svorio. Tokia kaina mokama u prastesns kokybs ms, taiau vietos rinkoje neadekvaiai vertina-ma ir kokybika galvijiena.

    Dabar yra didels kain irkls nuo 3,5 Lt iki beveik 6 Lt u kilo-gram gyvojo svorio. Tai nerealiai maos kainos tiek u prastesnius, tiek u gerus grynaveislius galvi-jus ar mirnus. Be to, dar vluoja-ma atsiskaityti su augintojais. Jiems dabar vl sunkus metas, sakLMGAGA vadovas.

    Nukelta 2 p.

    2014 m. gegus 28 d., treiadienis Nr. 43 (9371) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    Neinia dl paramos nau-juoju nansiniu laikotarpiu slegia kininkus. Jauna ekologinio kio savinink Ieva Stragyt svarsto, ar jai pavyks gyvendinti planus ir kokia kryptimi eiti toliau.

    Po neskming bandym apmokestinti nuomotojus e-ms savininkus, VMI savo strles nutaik ems nuomininkus kininkus.

    Vaistaoles kaimo mons renka nuo neatmenam laik. Jomis gydo ir artimuosius, ir gy-vulius. Kai kurie oliavim pa-vert verslu, o penkios Paggi krato bendruomens sitikino, kad gamtos turtai, senoli patir-tis ir bendra veikla gali suvienyti kaimynus.

    alinink r. Dieveniki Ryto lietuvika vidurin mokyk-la pasirengusi tapti gimnazija. i mokykla, esanti netoli valstybs sienos, nuveikia stebtinai daug.

    iandien skaitykite:

    MOTERS PASAULIS, 13 p.

    TVIKS VIESA, 11 p.

    KININK INIOS, 7 p.

    KININK INIOS, 7 p.

    etadien VL su priedais:SodybaetadienisBii avilys

    (Us. 126)

    Albinas aplikasVL urnalistas

    Jau pirmosiomis papildytoLR ems kio paskirties ems sigijimo statymo sigaliojimo dienomis (statymas sigaliojo gegus 1 d.) emdirbiai prisimi-n posak apie antr lazdos gal. Ir tas lazdos galas jau kad tvojo, tai tvojo. Dabar Lietuvoje sigyti arba parduoti ems kio paskir-ties em yra, ko gero, sunkiau nei kurioje nors kitoje ES vals-tybje, o juk dar nejungti visi statyme numatyti vadinamieji saugikliai.

    Riboja ustat eme

    Jau aikja, kad statymo vzdas padauys daugelio kupras. Taiau dabar tursime laiko laiytis aiz-das ir i naujo rengti statymo pa-keitimus, kuriuos Seimui galsime pateikti po pusmeio. Tada pasi-lymus kibs Seimo nariai ir geriausiu atveju prie kit sj vl aptarinsi-me nauj krin.

    domu tai, kad dabar iniciatyvos msi Vyriausyb, pasiliusi pirmiau-sia itaisyti tris ak rianius apribo-jimus, nors, pasak kinink, statym reikt perirti i pagrind. Vals-tiei laikraio pakalbinti kininkai be dideli iimi pritar silymui itin grietai netaikyti vadinamj saugikli, jei sigyjamos ems plo-tas nevirija 5 ha (statyme numaty-ta saugikli netaikyti, jei sigyjamos ems plotas iki 10 ha).

    Nukelta 3 p.

    Greiiau klumpes suneiosi nei ems nusipirksi

    Atrodo, kad statymo pakeitimai priimti aukiant dangus griva ir baiminantis referendumodl ems kio paskirties ems pardavimo.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Pigi galvij mediokl

    VL archyvo ir alloverpress.ee nuotraukos

    Gyvulininkysts sektorius atsidr aklavietje: kininkai raginami auginti daugiau gyvuli ir sukurti didesn pridtin vert, bet dabar iaugintus galvijus tenka pardavinti pusveliui.

  • 2 2014 m. gegus 28 d. Nr. 43 (9371) Valstiei laikratisAktualijos

    Atkelta i 1 p.

    Nuosmukis dl prarastos rinkos

    D.Dzekiorius teig, kad jau-tienos supirkimo kain nuosmukis prasidjo, kai usidar Rusijos rinka. Taiau msini galvij augintojai taria, kad galvij supirkjai ir per-dirbjai gali naudotis tokia situacija.

    Juk Rusij buvo veama ne msini, o pienini galvij msa. Tad kodl sumajo kokybikos msins galvijienos supirkimo kai-na? Europoje msini galvij su-pirkimo kainos yra gana stabilios. Eurostato duomenimis, vidutin buliaus skerdenos kilogramo kaina yra 3,7 euro (12,76 Lt). Pervelgus ios ES statistikos tarnybos pasta-rj mnesi duomenis matyti, kad galvij supirkimo kainos keiiasi la-bai nedaug: pakyla arba krinta ma-iau nei 1 proc. O Lietuvoje u R3 kategorijos skerdenos kilogram perdirbjai dabar moka nuo 8,7 Lt iki 99,7 Lt, kainas palygino m-sini galvij augintojams atstovau-janios organizacijos vadovas.

    UAB Agaras komercijos direk-tor Daina Butn patvirtino, kad galvij supirkimo kainos smunka nuo met pradios. Anot jos, kainos sumajo 13 proc., o dabar laikosi stabiliai. Mums teko taikytis prie rinkos pokyi. Dl problem su Rusija tenka iekoti kit eksporto rink, o tai nelengvas ir negreitas procesas. Visa tai atsiliep supirki-mo kainoms, aikino D.Butn.

    Anot jos, dabar Agaro ekspor-tas Rusij sumajo iki 15 proc., nors pernai bendrov ioje alyje parduodavo apie ketvirtadal savo produkcijos. Buvo metas, kai Bir rajone sikrusi skerdykla Rusi-j ivedavo pus savo produkcijos.

    Agaro komercijos direktor pa-tvirtino, kad sumajo ir pienini, ir msini galvij supirkimo kainos. Ji atmet augintoj priekaitus, kad es pastariesiems nra prieasties mainti kain: Negalime mok-ti brangiai tik u msinius galvijus, nes realiai j msos atskirai beveik neparduodame. Lietuvoje msini galvij nra tiek daug, kad galtu-me eksportuoti dideles j partijas. Be to, supirkimo kainos krito viso-je Europoje, nes ji daug galvijienos vea Rusij.

    D.Butn tarsteljo, kad monei pavyko rasti nauj rink, bet ko-kiose alyse, neatskleid. Vis dlto augintojams diaugtis dar anksti. Stebime, kaip rinkoje elgiasi ms konkurentai. Nematyti, kad kas nors kainas didint, supirkimo kain pokyio kol kas neadjo Agaro komercijos direktor.

    Pasak Lietuvos msos perdir-bj asociacijos direktoriaus Egi-dijaus Mackeviiaus, pernyktis jautienos eksportas, palyginti su 2012 m., susitrauk perpus nuo 200 mln. Lt iki 100 mln. Lt. Kol pernai tris mnesius negaljome eksportuoti Rusij, ms jau-tien pakeit msa i Piet Ame-rikos. Argentinoje, Brazilijoje j pigiau pagaminti, tad mums konkuruoti ir susigrinti rinkas sunku. Negalime Rusij ive-ti ir kiaulienos. Netek ekspor-to rink, gamintojai netenka ir

    pelno, nes vietos rinkoje renta-bilumas yra vos 12 proc. O vi-daus rinkoje vartojimas nedid-ja. Be to, tredalis vartotoj ms perka turguje, kur daugiausia yra lenkikos produkcijos, aikino E.Mackeviius.

    Mai maitina didelius

    Anyki rajono kininkai Kai-riai augina daugiau msini limu-zin apie 100 galvij, tad msos perdirbjai jiems silo didiausias kainas. Jau kelerius metus galvi-jus parduodame Utenoje sikrusiai monei, kuri mums moka gana pa-

    lankiai. Gal dabar kaina kiek ir su-majo, bet tiksliai negaliau pasa-kyti. veicarai moka daugiau, bet jie reikalauja atitinkamos kokybs, sak kinink Nerija Kairien.

    Anyktnai dalyvauja Lietu-vos kooperatins bendrovs Baltic Cattle drauge su veicarijos ki-nink organizacija Vianco vyk-domame projekte Baltijos lank galvijiena ir po kelet savo gryna-veisli galvij parduoda veicarams. Tiesa, veicarai perka tik paias ska-niausias ir brangiausias galvijienos dalis ir reikalauja, kad augintojai ir skerdjai laikytsi j nustatyt s-lyg.

    Didesn msini galvij kiek lai-kani augintoj Lietuvoje nra tiek daug, nors pastaraisiais metais gry-naveisli msini galvij ir mirn padaugjo. Daug galvij supirk-jai ir perdirbjai superka i smulki kinink, kuriems ger kain nra ko tiktis jie sulaukia tik priekai-t dl prastesns kokybs. Bet su-pirkjai vainja po kaimus ir gana pigiai susirenka furgonus galvij. Lietuvos skerdyklos ir msos per-dirbjai dirba ne visu pajgumu, tar-pusavyje konkuruoja ir dl rink, ir dl gyvuli, taiau lyg bt susitar silo vienodai maas kainas.

    Su maiukais niekas nesidera: u kiek pasilo, u tiek jie ir par-

    duoda. O smulki kinink, kurie augina po gyvull kit, yra labai daug. Tokia situacija gana palan-ki supirkjams. Pigiai superkama smulki ki aliavin produkcija maitina ir pieno, ir msos perdir-bjus. Gali bti, kad jie susitaria ir dl kain, ir dl slyg. tai aikte-lje prie Krykalnio danai galima pamatyti msos perdirbj main ir gyvuli furgon. vairioms mo-nms priklausanios mainos vai-nja po kaimus ir surenka galvijus, o paskui juos pakrauna vien furgo-n. Galima daryti prielaid, kad tai yra kakokie bendri susitarimai, dl kuri galbt nukenia augintojai,

    samprotavimais pasidalijo Lietuvos kinink sjungos Kelms skyriaus pirmininkas Romas Docius.

    Pasigenda partnerysts

    Nuolatiniai kinink, ypa smulkij, skundai dl ma e-ms kio produkcijos supirkimo kain rodo, kad tarp emdirbi, perdirbj ir supirkj nra part-nerysts. Tai tiesa. Augintojai pasigenda abiem pusms palankaus bendradarbiavimo, ilgalaiki vi-siems nauding sutari. Su vietos monmis sudtinga susitarti. Jei kartais ir pavyksta, tai bna vien-kartiniai susitarimai. Bda ta, kad perdirbjams rpi tik pelnas, apgailestavo D.Dzekiorius. Anot jo, jei ne usienio partneriai, ku-riuos susiranda augintoj orga-nizacijos, kooperatyvai, vietos kininkai bt nuolat marinami maomis kainomis.

    Agaro komercijos direktor atmet prieka