Valstiei laikratis 2010 10 23

Download Valstiei laikratis 2010 10 23

Post on 25-Mar-2016

223 views

Category:

Documents

9 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 10 23

TRANSCRIPT

  • etadienis Dainininkui Donatui Mon-

    tvydui muzika labai svarbi, taiau pirmenyb jis vis dlto teikia as-meniniam gyvenimui.

    Sodyba

    Kiekvienas esame aplinkos krjas ar griovjas, ir kiekvien i ms aplinka veikia.

    Sveikata

    Ekonomikos kriz pagilino sisenjusias visuomens psichi-kos sveikatos problemas.

    Siekdamas paneigti inter-nete skleidiam klaidinani in-formacij apie skiep nuo gripo al. Ukreiamj lig ir AIDS centras ragina medikus remtis tik moksliniais faktais ir neklaidinti bei nebauginti gyventoj.

    2010 spalio 23, etadienis Nr. 84 (8999) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien VL su priedu

    (Us. 170)

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

    Tik po keturi mnesi Panev-io apygardos prokuratra prad-

    jo ikiteismin tyrim dl nusiovusio Kauno verslininko galimo privedimo prie saviudybs. Byloje bus apklaus-ti MG Baltic vadovai, glaudiai susi-j su valdanija Tvyns sjunga.

    Nukelta 3 psl. f

    Nugirdyk taut, nupirk policij, susidraugauk su premjeru. Btent tokia verslo skms formul kai kuriuos alies verslininkus paveria turtuoliais.

    Raimundo uikos ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

    Svarbiausiose energetikos institucijose valdiai netinkantys profesionalai keiiami ryininkais, vadybininkais, diplomatais, fi zikais ir kurpiami planai vis energetik paimti vienas rankas.

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    Verslininko nal nuleisti rank neketina

    Valdia usimojo sukurti nauj energetikos baisn

    Treiadien VL su priedais:

    kinink iniosTviks viesa

  • 2 2010 spalio 23 Nr. 84 (8999)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

    Tai, kas iuo metu vyksta ener-getikos srityje, galtume pavadinti liauianiu perversmu. Ryinink ir fi zik klanas savo rankas gali paimti vis alies energetik su joje cirkuliuojaniais milijardais lit. Valdantysis ias sritis galt daryti tak visai valstybei. Be to, netiesiogiai atsirast galimybi per rinkimus, ir ne tik j metu, rem-ti politines partijas. I esms iuos milinikus pinigus valdyt penki asmen komisija.

    Papeikimas u patarimus

    Gerokai anksiau nei kilo VL ir ki-tuose leidiniuose apraytas konfl iktas tarp Ukmergs savivaldybs ir UAB E-energija, Valstybins energetikos inspekcijos (VEI) prie Energetikos ministerijos (EM) vadovas Vytautas Mikinis nusiunt laik Valstybins kain ir energetikos kontrols komi-sijos (VKEKK) pirmininkei Dianai Korsakaitei ir paragino j kuo skubiau imtis priemoni, nes keturis mnesius nesprendiamas klausimas gali sukel-ti problem artjant ildymo sezonui. Ukmergs gyventoj pasipiktinimas buvo pagrstas, nes gyventojams tei-kiamos ilumos kaina buvo beveik du kartus didesn nei kaimyniniame Utenos rajone.

    Patyrs energetikas laik apie tarimus, kad VKEKK gina ne var-totoj, o verslo grupuoi interesus, nusiunt ir energetikos ministrui. Taiau Valstybins energetikos ins-pekcijos vadovas nesulauk jokio at-sakymo. Atvirkiai kai iuo laiku susidomjo urnalistai ir kilo skan-dalas, V.Mikinio buvo pareikalau-ta pasiaikinti. Nors jis dar kart pa-aikino konfl ikto Ukmergje esm ir galimybes, kaip jo ivengti, taiau u tokius patarimus buvo apkaltintas tarnybiniu nusiengimu ir po keli dien jam buvo pareiktas papeiki-

    mas. V.Mikinis buvo laikinai einantis VEI virininko pareigas, todl i sa-vait buvo paskelbtas konkursas VEI virininko pareigoms uimti.

    I mans reikalavo, kad nematy-iau, kaip kvailinami ukmergikiai. Tokiu atveju biau tinkamas Ener-getikos ministerijai. Taiau a nenoriu aisti toki aidim ir kaip energeti-kas nesigailiu, kad atvirai kritikavau tokius Energetikos ministerijos veiks-mus, sako V.Mikinis.

    Unugaris Vyriausybje

    Kodl Energetikos ministerija nepadkojo Valstybins energetikos

    inspekcijos vadovui u patarim ir perspjim, kad vilkindama sprendi-m VKEKK paeidia Konstitucijos 46 str., kuriame aikiai parayta, jog valstyb turi ginti vartotoj, o ne vers-linink interesus? Kodl nenubau-d sprendim vilkinusios ir i esms Konstitucij paeidusios VKEKK pirmininks Dianos Korsakaits?

    klausim mums atsak VL al-tiniai Energetikos ministerijoje.

    Atsakymo aknys gldi giliai ir tai ne kokia nors smokslo teorija. Prie-astys ukabina ir Ukmerg, kuriai kaip tarpinink ilum tiek UAB E-energija. Ms altinis Energetikos ministerijoje sako, kad E-energija turi politin unugar. Gal ne tiesio-giai, taiau ne bet kok, o siekiant Vy-riausybs virn. iuos tarimus pa-tvirtina ir kai kurie Seimo nariai bei apie Energetikos ministerijos veiklos ukulisius gerai inantis V.Mikinis.

    Kodl taip ginama E-energi-ja Ukmergje? VL iniomis, ios bendrovs direktoriaus pavaduotoju prie metus dirbo Vilniaus univer-siteto Fizikos fakultet baigs, taigi priskiriamas fi zik klanui, Arnol-das Burkovskis. Pernai jis netiktai buvo paskirtas dirbti kio viceminis-

    tru. Dirbo neilgai, buvo atsakingas u investicij Lietuv pritraukim. Taiau rezultatai buvo labai prasti. VL altinis Energetikos ministeri-joje sako, kad piliei akims apdum-ti buvo suvaidintas spektaklis, kad A.Burkovskis atleidiamas i kio ministerijos. tai kokia principinga Vyriausyb! Taiau prajus kelioms savaitms suinojome, kad investici-j nepriauks valdininkas premjero silymu pretenduoja tapti Visuomio vadovu, taigi valdyti ilikus nemen-k valstybs turt. Kai ir is ketinimas sulugo, geram vyrui buvo pasily-tas kitas krslas A.Burkovskis pa-skirtas vadovauti kuriamam Valstybs

    turto fondo ir Turto banko junginiui.ie paskyrimai rodo, kad A.Burkovskis turi didel premjero pa-sitikjim. tai a ir manau, kad dl ios prieasties Ukmergje E-ener-gija yra taip ginama, daro ivad V.Mikinis.

    Vienose rankose milijardai

    Akivaizdu, kad tokia E-energijos gynyba turt susidomti STT. iai institucijai bt nesunku tai padaryti, nes i met birelio ir liepos mne-siais ji antikorupciniu poiriu ver-tino Energetikos ministerijos ir Vy-riausybs ketinim sujungti VKEKK, VEI ir Ryi reguliavimo tarnyb, o i tikrj pirmsias dvi prijungti prie Ryi reguliavimo tarnybos ir nau-j struktr pavadinti Infrastrukt-r reguliavimo tarnyba (IRT). Taigi atlikusi tyrim STT padar ivad, kad parengtas projektas gyvendini-mo atveju sudaryt slygas antiko-rupciniu poiriu ydingiems dvipras-mikumams, be to, nenustatyta IRT tarybos nari, ypa pirmininko, as-menin atsakomyb u priimamus sprendimus. Tokia situacija sudary-

    t palankias slygas korupcijai pasi-reikti.

    Taiau A.Sekmokas struktr su-jungimo idj stumia labai aistringai. iek tiek pataisytas projektas Seime bus svarstomas lapkriio mnes. iais planais stebiuosi, nes Vyriausybs pro-gramoje buvo adama stiprinti Vals-tybin kain ir energetikos kontrols komisij, priimti kvalifi kuot energe-tikos specialist, taiau i tikrj da-roma prieingai, sako V.Mikinis.

    tai dabartin VKEKK pirminin-k D.Korsakait anksiau dirbo Ryi reguliavimo tarnybos direktoriaus pa-vaduotoja, taigi su energetika susijusio isilavinimo neturi.

    Tiek technin, tiek ekonomin energetikos reguliavim ketinama atiduoti ryininkams. Vienas po kito keiiami Valstybins kain ir energe-tikos kontrols komisijos nariai irgi neturiniais darbo energetikos srityje patirties, sako V.Mikinis.

    Kodl taip elgiamasi? tai ir ar-tjame prie tikrj prieasi pa-vykus kurti nauj struktr, palen-gvt galimybs ryinink ir fi zik klanui savo rankas paimti vis alies energetik, su joje cirkuliuojaniais milijardais lit (sujungiam VST ir RST, Lietuvos energijos pajamos siekia daugiau nei po milijard lit, iluminink pajamos per 2 mlrd. Lt, dujinink pajamos per 1 mlrd. Lt.) Taigi valdantysis ias sritis gals dary-ti tak visai valstybei. Be to, netiesio-giai atsiras galimybi per rinkimus, ir ne tik j metu, remti politines parti-jas. I esms iuos milinikus pinigus valdys penki asmen komisija pen-kerius metus. Tiek laiko j negalima atleisti i darbo.

    A ne kart kategorikai sakiau ir ratu ministrui praneiau, kad negali-ma vienose rankose sutelkti toki ga-ling jg. Matyt, tokios mintys mi-nistrui nepatiko, sako V.Mikinis.

    Aktualijos

    Per 10 met energetikos projektams gyvendinti reiks 3040 mlrd. Lt, o tai labai gardus ksnelis, kur ksinasi valdantieji. Labai apmaudu, kad io proceso nepastebi Prezident.

    Valdia usimojo sukurti nauj energetikos baisn

    (Us. 989)

    Pavojingas norasRokas ilinskas, Seimo Atomins energetikos komisijos pirmininkas

    Tendencija, kad energetikos struk-tras ateina ne energetikai, deja, pastebima. Ateina vadybininkai. Ne pirmas atvejis, kai vieai kritikuo-jantys Energetikos ministerij ener-getikos specialistai tiesiog atleidia-mi i darbo. Jeigu Energetikos minis-terija bt siklausiusi VEI virininko pasilymus, kurie buvo pateikti dar vasar, Ukmergje nebt kil jo-kio konfl ikto. Deja, iam tarnauto-jui ne tik nepadkota, bet paskelb-tas konkursas VEI virininko parei-goms uimti.Mane stebina ir ketinimai tris insti-tucijas sujungti Infrastruktr re-guliavimo tarnyb. is noras prime-na bandym sukurti Frankentein. Noras centralizuoti labai pavojingas. Bus vienas caras, kuris reguliuos kai-nas nuo elektros energijos iki nuo-tek valymo. Tokie planai stebina. Mano nuomone, reguliuotojas tu-rt bti maksimaliai nepriklauso-mas nuo pltra suinteresuot ins-titucij.

    Valdiai reikia nesusigaudanijJulius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas

    I energetikos struktr atleidiami kvalifi kuoti specialistai, imanantys, kas vyksta i tikrj. tai atleidia-mas VEI vadovas ir skubiai keiia-mos konkurso slygos, kad jo viet bt galima priimti neturint ener-getikos ini. Bsimam vadovui jau nebereiks 3 met stao energeti-kos srityje uteks 2 met stao... infrastruktros srityje. Koks absur-das! Pavyzdiui, VKEKK vadov ne-turi jokios darbo patirties energeti-kos srityje. Taiau dabartinei valdiai ir reikia moni, nesusigaudani energetikoje.Per 10 met energetikos projektams gyvendinti reiks 3040 mlrd. Lt, o tai labai gardus ksnelis, kur ksi-nasi valdantieji. Labai apmaudu, kad io proceso nepastebi Prezident. Man susidaro toks spdis, kad Pre-zidents patarjas Nerijus Udrnas ioje srityje labai tarpininkauja. Man darosi lyktu ir dl padties Ukmergje, juk viea paslaptis, kad valdanioji partija suinteresuota pa-laikyti E-energij. tai Ignalinos AE dabar vadovauja ne energetikas, bet diplomatas. O juk objektas labai pavojingas, svar-bus. Ignalinos AE radioaktyvi atlie-k laidojimo projekte dalyvauja Vo-kietijos kompanija, turinti tarptau-tin padt. Savo ausimis girdjau, kaip vokieiai stebjosi, kad tokiam objektui vadovauja ne energetikos specialistas, o diplomatas. Tokio kito atvejo pasaulyje nra.

    Ryinink ir fi zik klanas savo rankas gali paimti vis alies energetik su joje cirkuliuojaniais milijardais lit.

    I energetikos struktr atleidiami kvalifi kuoti specialistai, imanan-tys, kas vyksta i tikrj.

    Martyno Vidzbelio nuotraukos

  • 32010 spalio 23 Nr. 84 (8999)Valstiei laikratis

    Priemirtiniame laike kaltininkai?

    Ilgus metus statybos bendrovei Mitnija vadovavs Antanas Gurec-kis nusiov birelio 29-j. T die-n jo namus Kaune atvyk kratos daryti policijos pareignai usimin, kad verslininkas gali bti suimtas ir ivetas Vilni.

    U vyro garb kovojanti nal Violeta Gureckien neseniai paskel-b priemirtin vyro laik, kuriame jis nedviprasmikai saviudybs kaltinin-kais vardijo MG Baltic vadovus Da-ri Mock ir Raimond Kurliansk.

    MG Bal t ik prez iden-tas D.Mockus ir viceprezidentas R.Kurlianskis nuo 2005 m., inias-klaidos pagalba, nuo 2006 m. iki da-bar, psichologinio smurto, teissaugos bei teistvarkos, kurioje turi kienini prokuror, pagalba mane terorizavo ir prived prie saviudybs, pasku-tiniame laike ra A.Gureckis.

    Laike minima, kad R.Kurlianskis, talkininkaujant dar dviem asmenims, 20062008 m. plov pinigus i UAB Mitnija.

    Sutartimi pasira sau nuosprend

    Kauno verslininko A.Gureckio saviudyb sukrt visuomen, nes verslininkas gausia labdara parm daugum Kauno varguoli, nelai-m patekusi moni, aukojo imtus tkstani lit.

    A.Gureckio artimieji sitikin, kad verslininkas palo dl pus met trukusio bendrovs Mitnija ir kon-cernui MG Baltic priklausanios bendrovs MG Baltic Investment vadov psichologinio smurto.

    A.Gureckis bendrovei MG Baltic Investment pardav kontrolin Mit-nijos akcij paket u 57 mln. Lt, sau pasiliko tik 10 proc. paket. Vliau verslininkas trejus metus toliau vado-vavo Mitnijai, kol vien dien sui-nojo, es MG Baltic koncernui jis padar nuostoli, jam buvo pateiktas 77 mln. Lt iekinys. Visas A.Gureckio turtas buvo aretuotas, o netrukus verslininko namus atsibeld policija.

    Mus mons jau anksiau sp-jo, kad neinome, su kuo susidjo-me, Valstiei laikraiui sak V.Gureckien. Dabar aiku, kad pasiraydamas sutart, Antanas nu-sipie sau kap su kryiumi.

    Dosniai parm Tvyns Sjung

    Ar gali bti, kad teissauga smo-ningai vilkino pradti ikiteismin ty-rim ir umerk akis, kai per vien didiausi Lietuvoje statybos ben-drovi buvo plaunami pinigai? Tokiai drsai nebt pakak vien verslinink ryi su teissauga.

    Politinis aspektas yra ne maiau svarbus. Juolab kad koncerno MG Baltic mons itin dosniai prie 2008 m. Seimo rinkimus parm valdi pamusius konservatorius.

    Vyriausiosios rinkim komisijos duomenimis, MG Valda ir MG

    Baltic Investment vien oficialiai 20072008 m. Tvyns sjungai pa-aukojo per 115 tkst. Lt.

    Ar tik atsitiktinumas, kad nuo prajusi met lapkriio premjerui Andriui Kubiliui politikos klausimais pradjo patarinti Virgis Valentinavi-ius, iki 2006 m. dirbs MG Baltic koncernui priklausanios Alfa Me-dia direktoriumi, LNK televizijoje veds gana tendencingas apvalgines politikos laidas.

    Patarjas raussi mailiaus byloje

    Premjero aplinkoje MG Baltic mogumi neoficialiai vadinamas V.Valentinaviius, dar nespjs apilti koj Vyriausybje, suspjo pasiymti skandalingoje mailiaus byloje.

    Finansini nusikaltim tyrim tarnybai pradjus tirti grups aferis-t mginim per septynias bendro-ves pasiglemti 22,5 mln. Lt Euro-pos Sjungos paramos uv mailiui auginti, V.Valentinaviius apsilank FNTT bstinje, kurioje jis i bylos gavo Valstybins maisto ir veterinari-jos tarnybos paym.

    Dl V.Valentinaviiaus mgini-mo raustis mailiaus byloje Seimas gegu sudar laikinj komisij, tu-rjusi inarplioti politik ir verslo grupi darom tak teissaugos ty-rimams.

    Deja, vis laik konservatoriai komisijai trukd dirbti, aikino ko-misijos vadovas Julius Sabatauskas.

    Kategorikai neigia ssajas

    V.Valentinaviius tikina jokios ta-kos Ministro Pirmininko tarnybos ir atskir ministerij pasiraytoms su-tartims su MG Baltic koncernui priklausaniomis monmis nra da-rs ir neketins to daryti.

    Kategorikai neigiu skleidiamas insinuacijas, kad a kaip nors susijs su koncerno interesais. Mano dar-bas Alfoje ir LNK baigsi pernai gruod, nuo to laiko dirbu tik prem-jerui, sak V.Valentinaviius.

    MG Baltic vadovas D.Mockus tikino nevelgis joki koncerno interes ssaj su V.Valentinaviiaus patarinjimu A.Kubiliui arba susi-tikimais su premjeru.

    Ryius palaikome ne tik su kon-servatoriais, susitinkame ir su social-demokratais, tikino D.Mockus. O V.Valentinaviius yra tik buvs ms darbuotojas.

    Taiau premjeras A.Kubilius neat-sak klausimus, kas j sieja su MG Baltic vadovais ir kodl jis ne kart yra susitiks su MG Baltic vicepre-zidentu R.Kurlianskiu.

    Nal tikina turinti svarbi dokument

    D.Mockus nenorjo plaiau ko-mentuoti galimai A.Gureckio para-yto laiko turinio ir ten akcentuo-jamo pinig plovimo per bendrov Mitnija.

    K a galiu vertinti. Laiko, kuris yra arba nra, sak D.Mockus. A turiu savo versij, bet jos nesiaikinsiu vieai. Tai teissaugos reikalas.

    D.Mockus tikino atsakysis pro-kuror klausimus, jei bus pakviestas.

    V.Gureckien neabejoja, kad jos vyras tapo smokslo auka.

    Js nesivaizduojate, ko-kius turiu dokumentus, aikino V.Gureckien. Antanas inojo vi-sus nansinius nusikaltimus, ir t i-aikinimo proces jau pradjome.

    Moters odiais, tai, k ji paty-r, ateityje btinai papasakos mo-nms. ia yra taip baisu, kad net pavadinau visa tai banditika Lie-tuva, sak V.Gureckien. Rei-kia tik bgti i tokios Lietuvos net neatsisukant.

    Paklausta apie MG Baltic ryius su politikais, V.Gureckien pirmiau-sia paminjo Tvyns sjung. Jie vi-sada rm konservatorius ir nenorjo Prezidents.

    Be LNK televizijos ir Alfa por-talo, MG Baltic koncernas valdo dar bema deimt bendrovi, tarp kuri yra apie 1 000 ri alkoho-lini grim importuotoja Minera-liniai vandenys ir stiprij grim gamintojas Stumbras.

    Aktualijos

    Pilnatis Saul teka 8.03, leidiasi 18.02.

    Dien: +5 +10Rytoj Poryt

    Pirmosios snaigs Lietuvoje pasirod jau prajusi savait. ryt ir dien jau sulauksime lietaus. Nakt vietomis susidarius pliklediui ryt dar

    bus slidu. Dien temperatra jau kils iki 510 laipsni ir visa susidariusi arma itirps. Ps stiprokas pietvakari vjas ir jo gsiai vietomis tebesieks 1419 m/sek. greit.

    Sekmadien orai pagers, jau bus galima ir gamtoje pabti, likusius sodo ar daro darbus nudirbti. Nes palis tik nakt ir turt tik iauriniuose rajonuose. Diena pragiedruli bus daugiau, lietaus tikimyb nedidel. I piet pasisuks vjas jau bus aprims. Nakt temperatra bus nuo 3 laipsni alio iki 2 ilumos, o dien ils iki 611 laipsni.

    Nauja savait prasids su nauju ciklonu, t. y. lietingais ir debesuotais orais. Pirma-dienio nakt dar palis tik vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, o dien nors ir ne itin intensyvus lietus, bet iplis daugel Lietuvos rajon. Toliau ps vidutinio stiprumo piet vjas. Temperatra jau ir nakt bus teigiama, 27 laipsniai ilumos, diena maai skirsis nuo prajusios.

    Antradienis prognozuojamas apniuks, daug kur palis.

    iandienDien: +6 +11 Dien: +6 +11

    Orai

    Nakt: +2 +7Nakt: -1 +1 Nakt: -3 +2

    Judita Liukaityt(Us. 990)

    Taip, jie nepaiso Konstitucijos reikalavim

    Ne, jei jie tai daro savo laisvalaikiu

    Neinau

    83 proc.

    12 proc.

    5 proc.

    Ar reikia atimti mandatus i vairiuose televizijos ou okani, dainuojani, laidas

    vedani, paskaitas skaitani ir kitaip udarbiaujani Seimo nari?

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

    Verslininko nal nuleisti rank neketinae Atkelta i 1 psl.

    Buvs Dariaus Mockaus darbuotojas Virgis Valentinaviius (kairje) dabar premjero patarjas. Martyno Vidzbelio nuotraukos

    D.Mockaus mons per Seimo rinkimus, vien ofi cialiais duomenimis, A.Kubiliaus vadovaujamai Tvyns Sjungai paaukojo 115 tkst. lit.

    Raimundo uikos nuotrauka

  • 4 2010 spalio 23 Nr. 84 (8999)Valstiei laikratis

    Sigitas TamkeviiausArkivyskupas

    Totalitarin sovietin sistema savo pilieius paliko beteisius. Tu-rjo jie tik vien teis beslygikai tarnauti paiai sistemai. Pokario ban-dymas jga apginti savo teis lais-v pasibaig pralaimjimu ir iauriu teroru. Paskui sek slogios tylos lai-kotarpis.

    Pirmuoju bandymu ginti mo-ni teises Lietuvoje reikt laikyti 1968 m., kai tarpusavyje susitar Vil-kavikio ir Teli vyskupij kunigai ratu kreipsi soviet ir banytin valdi, nurodydami nepakeniam kunig seminarijos veiklos suvar-ym, nes jis reik zin Banyios griovim. Soviet valdios atsakas buvo greitas ir vienareikmikas dviem kunigams buvo udrausta at-likti savo pareigas. Vliau kelerius

    metus soviet valdiai o cialiai vis buvo primenami vairs tikinij moni beteisikumo faktai. Plaiau-siai pasaulyje nuskambjo 17 000 ti-kinij pasiraytas SSSR generali-niam sekretoriui L.Brenevui skirtas pareikimas, kuriame buvo reikalau-jama sins ir tikjimo laisvs.

    1972 m. pogrindyje pradjo eiti Lietuvos Katalik Banyios kro-nika, kuri turjo tiksl vieinti mo-ni teisi paeidimo faktus. Kronika skmingai budino moni smon

    nesusitaikyti su prievarta ir kovoti u savo teises. Jai pasisek Lietuvoje vykdomus nusikaltimus prie mo-ni teises pavieinti laisvajame pa-saulyje.

    1975 m. Europos ali, JAV ir Kanados pasirayti Helsinkio susi-tarimai buvo labai stiprus impulsas su nauja viltimi pradti kov u si-

    ns laisv ir moni teises. Tai paska-tino kurti vieai veikianias grupes, kovojusias u mogaus teises.

    1976 m. Lietuvoje sikr lietu-vikoji Helsinkio grup. Jos steig-jai Viktoras Petkus, Tomas Ven-clova, dr. Eitanas Finkelteinas, Ona Lukauskait-Pokien ir kun. Karo-lis Garuckas platino dokumentus apie moni teisi paeidimus. Savo manifeste grups nariai pabr, kad lietuvikoji Helsinkio grup kreips didiausi dmes Helsinkio susi-tarim humanitarinius paragrafus, lieianius sins, religij, minties ir sitikinim laisv, taip pat mogi-kj kontakt (eim susijungimo, gimini lankymo) laisv. Nepra-jus n metams nuo Helsinkio grups

    steigimo buvo suimtas ir 15 met nuteistas Viktoras Petkus. KGB djo visas pastangas paralyiuoti grups veikl, taiau visikai sustabdyti jos nepavyko.

    1976 m. Lietuvoje pradjo eiti pogrindio leidinys Aura, ku-ris kl sau udavin budinti ne tik religin, bet ir tautin bei pilieti-

    n moni smon. Kadangi KGB organams nepavyko likviduoti pir-mj pogrindio leidini, vienas po kito pradjo atsirasti vis nauj leidini, kurie atsiliep skirtingus sitikinimus moni, kuriuos vie-nijo viena idja siekti minties, s-ins, tikjimo, o galbt ir visikos laisvs.

    1978 m. penki Lietuvos kuni-gai Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tammkeviius, Juozas Zdebskis ir Vincas Vlavi-ius kr Tikinij teisms ginti katalik komitet, kuris vieai veik net penkerius metus. U i veikl du kunigai Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkeviius buvo nuteisti deimiai met lagerio ir tremties. 1983 m. Katalik komiteto veikla buvo paralyiuota ir jis veikl ts pogrindyje. Katalik komitetas ne-apsiribojo tikinij teisi gyni-mu, bet gyn politinius kalinius ir moni teis pasirinkti gyvenam-j viet.

    Iskirtin pagarb noriu pareikti tiems vyrams ir moterims, kurie pa-sira kreipimsi, smerkiant gdin-g Molotovo-Ribentropo pakt.

    moni teisi gynimas suvieni-jo labai skirtingus mones. Vienas alia kito dirbo tikintieji ir ateistai, dvasininkai ir pasaulieiai, lietuviai, ydai, rusai ir kit tautybi mons. Visi jie sugebjo perengti ideolo-ginius, rasinius ir tautinius barjerus bei siekti svarbiausio tikslo lais-vs, be kurios nemanomas norma-lus mogaus gyvenimas. iandien galima dkoti Dievui, kad anuome-tins pastangos nenujo veltui.

    mogaus teisi gynimas

    Stasys Jokbaitis

    Kai prie kur laik Seimo milijo-nierius Valdemaras Valkinas vieai prabilo apie silymus teisinti priva-lom balsavim, daugelis jo koleg tik smagiai pasiaip. Tai k, kaip 1940-aisiais renkant vadinamj Liau-dies Seim apie pabalsavim ymsi-me rinkj pasuose? O gal kaip Afga-nistane balsavusij pirtus merksime sunkiai nuplaunamus daus, kad vi-siems viskas bt aiku?

    Taiau niekada nesakyk niekada. Po i ir panai pasiaipym prie-vartinio balsavimo alinink bre-lis Seime netiktai iaugo iki ketu-riasdeimties. Ir k js manote ie vairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai nuo kalb jau bando pereiti prie darb.

    Usimota nemenkai pakeisti Konstitucij, kad joje bt tiesiai vie-siai parayta: pasinaudoti balsavimo teise yra privaloma. Kitaip tariant, kad prie balsadi, kaip sovietmeiu arba

    ir dabar kai kuriose autoritarinse vals-tybse, ateit 99,99 proc. rinkj.

    iuo metu rinkjai Lietuvoje tik-rai neaktyvs. Prajusiuose savivaldy-bi taryb rinkimuose dalyvavo tik iek tiek daugiau kaip 41 proc. rin-kj, o Europos Parlamento rinki-mus atjo maiau kaip 21 proc. balso teis turini ms alies piliei. Ar i ties prievartinio balsavimo ali-ninkai, Konstitucijos keitimo inicia-toriai mano, kad teisinus privalom balsavim tas aktyvumas padidt, rinkjai tapt smoningesni, labiau pasitikt savo valdia?

    O gal turime pavyzdi, kokiose demokratinse teisinse valstybse privalomas rinkj balsavimas tapo panacja gydant visuomen nuo pa-

    syvumo? Ar tikrai turtume pasekti t trij, vieninteli Europos Sjun-goje, valstybi Kipro, Graikijos ir Belgijos praktika, kur toks balsa-vimas teisintas? Pasidomkime ir pamatysime, kad nieko gero, isky-rus okiruojaniai juokingus skan-dalus, tai joms nedav.

    Privalomas balsavimas tikrai ne-

    ps monms optimizmo, pasitik-jimo savo valdia. Daugel ms pi-liei slegia nusivylimas, kad niekas nepasikeis, balsuos jie ar ne, ir visai nesvarbu, kas bus valdioje. Todl jiems jokio skirtumo, kokia partij koalicija formuos valdanij dau-gum, sudarys Vyriausyb. O ar ne patys politikai pasjo tok nihiliz-m? Ir ne privalomu balsavimu, o darbais j reikt isklaidyti.

    Konstitucija ventas dalykas. Todl raius fraz apie privalom balsavim, kitais statymais neabe-jotinai tekt numatyti ir atsako-myb tiems, kurie vis dlto neateis balsuoti. Koki? Sodinsime tokius Konstitucijos lauytojus kaljim, bausime vieaisiais darbais ar kaip

    u Keli eismo taisykli paeidi-mus skirsime imtines ar tkstan-tines baudas? O paskui ir toliau pa-sauliui tvirtinsime, kad Lietuva yra teisin, demokratin valstyb? Tik sunku bus k nors tikinti, kad prie-varta pasitelkta ne kam kitam, o de-mokratijai pltoti.

    Galima, inoma, priversti bai-

    lesnius rinkjus ateiti balsuoti. Tik, kaip rodo gyvenimas, prievarta banyia atvarytas poteri nekal-ba. Bausmi ir baud prie balsad-i atvyti t rinkjai tikriausiai tik braukyt ir kitaip gadint biu-letenius, todl Konstitucijos keiti-mo iniciatori viltis, kad teisinus privalom balsavim irinkta val-dia gaut daugiau teistumo, su-blikt kaip muilo burbulas.

    Bet gal ir be reikalo mes ia ietis lauome? Visikai akivaizdu, kad iki artimiausi savivaldybi taryb rin-kim pakeisti Konstitucijos ir tei-sinti privalom balsavim jos inici-atoriams nepavyks. Vis pirma, jie tikrai nesukraptys tam reikaling Seimo nari bals, o antra, u Kons-titucijos pakeitim balsuojama du kartus ir suspti tai padaryti iki kit met vasario ans beveik nra.

    Visas is bruzdesys panaesnis bandym artjant savivaldybi tary-b rinkimams atkreipti save dmes. Daug kas ia primena sen anekdot apie zuik, besivejant lap: jei ir ne-

    pavysiu, tai bent suilsiu. Ne prievar-ta, vairiomis baudomis reikia adinti rinkj aktyvum. Keista, kad to ne-suvokia ms vienos svarbiausi de-mokratijos institucij parlamento atstovai. O gal suvokia, tik apsimeta, nes prie rinkimus neretai susigundo-ma net tuios statins skambesiu.

    Lietuvos radijas

    Komentarai

    Savaits komentaras

    ymsime pirtus ar dsime spaudus pasuose?

    Kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seime 2010 m. spalio 19 d. minint Helsinkio susita-rim 35-sias metines.

    Konstitucija ventas dalykas. Todl raius fraz apie privalom bal-savim, kitais statymais neabejotinai tekt numatyti ir atsakomyb tiems, kurie vis dlto neateis balsuoti. Koki?

    moni teisi gynimas suvienijo labai skirtin-gus mones. Vienas alia kito dirbo tikintieji ir ateistai, dvasininkai ir pasaulieiai, lietuviai, ydai, rusai ir kit tautybi mons.

    Lina PeelinienVL urnalist,lina.peceliuniene@krastospauda.lt

    Gavusi keli imt Drsiaus Kedio gerbj reikalavim at-statydinti vaiko teisi apsaugos kontrolier E.iobien, Seimo pirminink Irena Degutien pa-sikviet j pasiaikinti. Po susi-tikimo E.iobien para atsis-tatydinimo pareikim, nors tik prie pusmet Seimas j paskyr ias pareigas. Seimo mogaus teisi komiteto nar Dalia Kuody-t mano, kad E.iobien gali likti kontroliers pareigose.

    Kaip vertinate E.iobiens pa-reikim, kad violetin minia stu-mia valstyb anarchij?

    Komitete mes kalbjome apie prating visuomens slydim neteisiniu keliu. Iplatinome pa-reikim, kad mes visikai remia-me E.iobien. Minia usirstino dl jos priminimo, kad reikia vyk-dyti teismo sprendimus. Manome, kad tie, kurie reikia jai pretenzi-jas, turt skaityti statymus, kas u k atsakingas. Reikt pasiirti, ko nepadaro Socialins apsaugos ir darbo ministerija, kuri tiesiogiai at-sakinga u vaikus, ir vaiko teisi ap-saugos tarnybos.

    Kodl slystame anarchij?Kai kurie politikai siekdami pi-

    gaus populiarumo, pataikaudami miniai sako tai, k ji nori girdti, o ne tai, kas turt bti privalu tei-sinje valstybje. itoje Kauno tra-gedijoje viskas taip supainiota, kad dabar sunku atpainioti. Reikjo i-kart kalbtis su D.Kedio rmjais apie statymo virenyb. Operatyviai greitai reikjo vertinti ir pareign veiksmus. Jie savo neveiklumu irgi daug kos privir. Dabar man jau kelia siaub, kad visikai pamina-mi teisins demokratins valstybs principai. Visiems reikia atsitokti ir kalbti taip, kaip E.iobien. Jei yra teismo sprendimas, tai jis turi bti vykdomas. Jeigu nepatinka, jis gali bti skundiamas.

    Gal Seimas neatleis E.iobie ns?Visko gali bti. Bent jau ms

    Liberal sjdio frakcija iplatino pareikim, kad nepritarsime atsis-tatydinimui. Ne tiek daug padori, proting moni sutinka dirbti tok darb. Ir jais mtytis neatsakinga.

    Kodl Seimo pirminink itaip blakosi: vien dien ji pagiria ap-sisprendim atsistatydinti, kit jau sako, kad remia E.iobien?

    Nenoriu vertinti kategorikai. I.Degutien teigia nepraiusi atsi-statydinti, E.iobienei pasirod ki-taip. Pozicija i ties neaiki. Matyt, tai ir paskatino kontrolier parayti t pareikim.

    Kontrolier traukiasi

    VL archyvo nuotrauka

  • 52010 spalio 23 Nr. 84 (8999)Valstiei laikratis

  • 2010 spalio 23 Nr. 84 (8999)Valstiei laikratis6 Pasaulis

    Daumantas Musnickas

    Belgijos iniasklaida i skan-daling istorij jau pramin idea lia mogudyste. Vargu ar netgi lakios vaizduots Holivu-do scenaristai sugebt sukur-ti geresn siuet detektyvui su trilerio elementais. Dvi moterys, kovojusios dl vieno vyro, mirti-n akistat patyr leisdamosi su paraiutais keli kilometr auk-tyje. Puikiai suplanuota mogu-dyst turjo atrodyti kaip nelai-mintas atsitikimas.

    Pradinuk mokytoja tapo udike

    Pradini klasi mokytojai i Briu-selio Elzei Klotemans iuo metu 26-eri. Artimiausius trisdeimt savo gyvenimo met ji turt praleis-ti kaljime. Tok sprendim prim Torgereno miesto teismas, inagri-njs 2006 m. lapkriio 18 d. vykdy-tos mogudysts byl. T lemting sek madien netoli Opglabiko mies-telio i lktuvo kolektyviniam uoliui su paraiutais ioko trys mons E.Klotemans, tarp paraiutinink la-biau inoma pravarde Bebs, 37-eri Elz van Doran ir 25-eri paraiu-tinio sporto instruktorius olandas Marselis Somersas, pravarde Marsas. I Cvartbergs aerodromo startavs lktuvas pakl paraiutininkus ke-turi kilometr aukt. Patyrusiems sportininkams tai turjo bti eilinis grupinis uolis, kurio metu jie kur laik turjo leistis susikib rankomis vaigdut, o madaug kilometro auktyje grup turjo iirti ir skmin-gai nusileisti ant em.

    Taiau kart viskas buvo ne pagal plan. I lktuvo Cesna pir-mi ioko Elz van Doran ir Marse-lis Somersas. Treia paraiutinink Elz Klotemans tarsi netyia ke-lioms sekundms utruko lktuve ir ioko vliau. Ji neprisijung prie savo biiuli, kuriems teko dviese susikibti rankomis. E.Klotemans i viraus galjo stebti, kaip vyks puikiai suplanuota mogudyst. Bebs inojo, kad E.Doran paraiu-tai (nei pagrindinis, nei atsarginis) tikrai neisiskleis.

    Liudininkai patyr ok

    Kilometro auktyje neskmingai pabandiusi iskleisti vien, o pas-kui kit paraiut, Elz van Doran lyg akmuo tksi vieno vietos gy-ventojo sod. Krisdama i keturi kilometr aukio, ji neturjo joki ans igyventi. Tkart ant jos al-mo buvo pritvirtinta vaizdo kamera, kuri nu lmavo tragik kritim.

    A perirjau ra, kuria-me u ksuoti vaizdai iki iol stovi mano akyse. Be abejo, ten nesimato technini problem, dl kuri nei-siskleid paraiutai, taiau akivaiz-du, kad Elz iki paskutins akimir-kos band gelbtis, vliau sak

    aeroklubo vadovas Jurgenas Kamp-sas.

    Tragedijos liudininkais tapo vie-tos gyventojai. Nelaim i oro mat ir paraiutininkus uolio viet at-skraidinusio lktuvo Cesna pilotas Liukas Dejersas, ir mogudysts kaltinink Elz Klotemans.

    Tragedijos prieastis meils trikampis

    Kad E.Doran tis nra tiesiog nelaimintas atsitikimas, daugelis m tarinti ikart po nelaims.

    Laidotuvi metu atsisveikindama su uvusija jos sesuo sak: Ji no-rjo isigelbti, taiau kakas kitas to nenorjo.

    Tyrim pradjo policija ir pro-kuratra. Torgereno miesto proku-ratros atstovas Michaelis Zegersas prie atiduodant byl teism sak: Mes atidiai inagrinjome visas io vykio aplinkybes ir nustatme, kad tai buvo ne nelaimingas atsi-tikimas, bet kruopiai suplanuo-

    ta mogudyst. Paraiutin ran-ga buvo specialiai ir gana iradingai sugadinta. I pirmo vilgsnio netgi profesionalams buvo sunku tai tiks-liai nustatyti. Motyv ir galimybes nuudyti Elz van Doran turjo kita paraiutinink Elz Klotemans. Esame tikri, kad jai suimti turjo-me pakankamai rodym.

    Kas gi nutiko tarp i dviej mo-ter, ger draugi ir seniai kartu paraiutizmu usiiminjusi spor-tininki? Ikiteisminis tyrimas at-skleid ties tragedijos prieastimi tapo meils trikampis.

    Drama prasidjo likus savaitei iki tragedijos. Paraiutininkus sie-jo labai artimi ryiai. Paraiutizmo instruktorius Marselis Somersas turjo intymi santyki ir su Elze van Doran (u j dvylika met vy-resne, itekjusia moterimi, augi-nusia du vaikus), ir su bendraame Elze Klotemans. Penktadienio va-karus Marsas daniausiai leisdavo su Klotemans, o etadienio su van Doran, taiau kart jo namuo-

    se abi meilus susidr akis ak. Elz van Doran jau buvo jo lovo-je, kai pas Mars atkeliavo ir Elz Klotemans. Kilo skandalas, kurio metu Marsas igrdo jaunesnij meilu i miegamojo svetain ir nakt praleido su vyresne partne-re. Elz Klotemans t nakt viena praleido svetainje. Lyg tyia ten pat buvo padtas ir konkurents Elzs van Doren paraiutas. At-stumtos moters galvoje gim baisus kerto planas. Pradinuk mokyto-ja specialiai sugadino konkurents paraiut ir m laukti tragikos atomazgos.

    Teisme neig savo kalt

    Teismo psichiatr ivada rodo, kad Elz Klotemans yra linkusi psichopatij. Anot ekspert, visikai tiktina, kad kaltinamoji galjo su-planuoti ir vykdyti mogudyst.

    Laukdama teismo Elz Klote-mans kaljimo kameroje neskmin-gai band nusiudyti. Teisme ji visk neig ir nuolat kartojo: A niekuo dta, a nieko nepadariau. Ji mal-davo teisj ir prisiekusiuosius pa-tikti arba bent jau ujausti j, nes ji dar bdama maa neteko tvo. Nu-skambjus iam argumentui, i sals apsiverk ijo nuudytosios Elzs van Doren vaikai septyniolikmetis snus ir devyniolikmet dukra.

    Nepaisant to, kad visi kaliai prie Elz Klotemans buvo netie-

    sioginiai (kaltinamoji neprisipaino padariusi nusikaltim, o ekspertai ant uvusiosios paraiuto neaptiko joki kaltinamosios DNR pdsa-k), dvylikos prisiekusij kolegi-ja nusprend, kad Elz Klotemans yra kalta. Moteriai grs kalini-mas iki gyvos galvos, taiau teismas pasitenkino ne tokiu rsiu nuos-prendiu. Buvusios mokytojos lau-kia trys ilgi deimtmeiai kaljimo kameroje.

    mogudyst, verta Holivudo fi lmo scenarijausBelgijoje paskelbtas nuosprendis mokyto-jai, udelsto uolio su paraiutu metu nu-udiusiai savo kon-kurent kovojant dl meiluio.

    Romualdas Briedis

    alies profsjungos, protestuo-janios prie pensinio amiaus v-linim bei kitus nepopuliarius alies vyriausybs veiksmus, neada nu-rimti ir planuoja nauj nacionalin protesto akcij spalio 28lapkriio 6 dienomis.

    Neramumai Pranczijoje tsiasi daugiau nei savait. Blokuojamos beveik visos naftos perdirbimo ga-myklos, degal bazs, kai kurie oro uostai, sudaromi specials transpor-to kamiai autostradose. alyje su-triko susisiekimas, o gat ves ijo iki pusketvirto milijono protestuo-toj. Kai kur mitingai ir eityns per-augo riaues. Per savait sulaikyta apie pusantro tkstanio riauinin-k (daugiausia Paryiuje ir Lione),

    kuri enkli dalis yra imigrantai i iaurs Afrikos ir kit region.

    Didiausios problemos kyla dl degal tiekimo. Sustojus naftos per-dirbimo gamykloms ir vairuotojams desperatikai pradjus kaupti degal atsargas, tredalio degalini rezer-vuarai liko visikai tuti. Teigiama, kad naftos perdirbimo pramons ir degalini tinkl nuostoliai jau per-kop puss milijardo eur rib. a-lies prezidentas Nikolia Sarkozy sak andarmerijai ivaikyti dega-l saugyklas ir naftos perdirbimo gamyklas blokuojanias minias, ta-iau visos pareign pastangos ne-duoda ilgalaiki rezultat.

    alies gyventojai dabar ileidia-mi pensij nuo 60 met amiaus (jei mokjo socialinio draudimo mokes-ius 40,5 met) arba 65 met amiaus (jei tokias mokas mokjo trumpiau). Pranczai nepatenkinti vyriausybs planais vlinti pensin ami atitin-kamai iki 62 ir 67 met. O preziden-tas ir vyriausyb nori pradti ios re-formos laipsnik gyvendinim nuo kit met liepos 1 dienos. Kur laik kasmet pensinis amius bt vlina-mas keturiais mnesiais.

    Profsjung organizuojamas protesto akcijas palaiko ne tik daugelis alies gyventoj, bet ir kai kurie politikai. Ypa nirtingai reformos projekt rengus sociali-ns apsaugos ir darbo ministr Eri-k Vert bei kariausi reformos alinink prezident N.Sarkozy kritikuoja kairieji. Kairioji opozi-cija prezident, lyg buldozeriu stu-miant pirmyn pensij reformos statymo primim, kaltina vyk-dant nuolatin valstybs pervers-m. Kakada socialistas Fransua Miteranas tokiu terminu apib-dino prezidento arlio de Golio vykdyt politik.

    Prezidentas N.Sarkozy teigia, kad visos protesto akcijos yra be-tiksls ir labai alingos aliai. Anot jo, vyriausyb neturi kitos ieities, kaip griebtis nepopuliari refor-m.

    iemet alies biudeto de citas jau siekia 8 procentus bendrojo vi-daus produkto ir vertinamas didiu-le 150 milijard eur suma. Nuo tolesnio ritimosi praraj Pranc-zij es gali igelbti tik drastiki ir skausmingi sprendimai.

    Neramumai Pranczijoje tsisMasiniai streikai, riaus, naftos perdirbimo moni blokada ir degal ba-das degalinse sutrikd normal gyvenim Pranczijoje, taiau net 69 procentai alies gyventoj palaiko neregto masto protesto akcijas.

    Protesto akcijos Pranczijos didmiesiuose neretai perauga riaues.EPA-Eltos nuotrauka

    meils trikamp sisuk belg paraiutininkai labiausiai mgo grupinius uolius (Elz Klotemans nuteista kalti trisdeimiai met u varovs dl mylimo vyro nuudym). levif.rnews.be nuotraukos

    Belgijos teismo psichiatr ivada rodo, kad kaltinama mogudyste paraiutinink Elz Klotemans yra linkusi psichopatij.

  • Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Tv nam muziejus

    etadienis

    11 psl.

    Sveikata

    Ekonomikos kriz pagilino sisenjusias visuomenspsichikos sveikatos problemas.

    Aura Pocien,VL urnalist

    7 psl.

    Kiekvienas esame aplin-kos krjas ar griov-jas, ir kiekvien i ms aplinka veikia.

    Irma Duboviien,VL urnalist

    7 psl.

    Kratovaizdis kaip ypsena veide Geriausias antidepresantas dmesys ir pagarba mogui

    altalankius galima skin-ti ne tik ruden, bet ir vis iem. Po aln jie nesusi-traiko, ilieka malonaus saldiargio skonio, maistingi ir turi gydom-j savybi.

    Aura Laumak

    24 psl.

    Pads atgauti jgas

    Kaip vaiuoti altuoju met laiku

    Arvydas JockusVL urnalistas 19 psl.

    21 psl.

    Sodyba

    Jei niekas neklausyt, muzikos nekuriau

    Dainininkui Donatui Mon-tvydui muzika labai svar-bi, taiau pirmenyb jis vis dlto teikia asmeniniam gy-venimui.

    Virginija Bartyt,VL urnalist

    Daugelis uaugusi vaik ant tviks nam dur pakabina spyn ir paduo-da pardavimo skelbim, taiau tai ne vienintel ieitis.

    Nijol Petroit,VL urnalist

    etoji pavara

    VLA2301VLA2302VLA2303VLA2304VLA2305VLA2306VLA2307VLA2308VLA2309VLA2310VLA2311VLA2312VLA2313VLA2314VLA2315VLA2316VLA2317VLA2318VLA2319VLA2320VLA2321VLA2322VLA2323VLA2324VLA2325VLA2326VLA2327VLA2328VLA2329VLA2330VLA2331VLA2332