Šeštadienis• Dainininkui Donatui Mon-

tvydui muzika labai svarbi, tačiau pirmenybę jis vis dėlto teikia as-meniniam gyvenimui.

Sodyba

• Kiekvienas esame aplinkos kūrėjas ar griovėjas, ir kiekvieną iš mūsų aplinka veikia.

Sveikata

• Ekonomikos krizė pagilino įsisenėjusias visuomenės psichi-kos sveikatos problemas.

• Siekdamas paneigti inter-nete skleidžiamą klaidinančią in-formaciją apie skiepų nuo gripo žalą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ragina medikus remtis tik moksliniais faktais ir neklaidinti bei nebauginti gyventojų.

2010 spalio 23, šeštadienis • Nr. 84 (8999) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Tik po keturių mėnesių Panevė-žio apygardos prokuratūra pradė-

jo ikiteisminį tyrimą dėl nusišovusio Kauno verslininko galimo privedimo prie savižudybės. Byloje bus apklaus-ti „MG Baltic“ vadovai, glaudžiai susi-ję su valdančiąja Tėvynės sąjunga.

Nukelta į 3 psl.

Nugirdyk tautą, nupirk policiją, susidraugauk su premjeru. Būtent tokia verslo sėkmės formulė kai kuriuos šalies verslininkus paverčia turtuoliais.

Raimundo Šuikos ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Svarbiausiose energetikos institucijose valdžiai neįtinkantys profesionalai keičiami ryšininkais, vadybininkais, diplomatais, fi zikais ir kurpiami planai visą energetiką paimti į vienas rankas.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Verslininko našlė nuleisti rankų neketina

Valdžia užsimojo sukurti naują energetikos baisūną

Trečiadienį VL su priedais:

Ūkininkų žiniosTėviškės šviesa

2 2010 spalio 23 • Nr. 84 (8999)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Tai, kas šiuo metu vyksta ener-getikos srityje, galėtume pavadinti šliaužiančiu perversmu. Ryšininkų ir fi zikų klanas į savo rankas gali paimti visą šalies energetiką su joje cirkuliuojančiais milijardais litų. Valdantysis šias sritis galėtų daryti įtaką visai valstybei. Be to, netiesiogiai atsirastų galimybių per rinkimus, ir ne tik jų metu, rem-ti politines partijas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus valdytų penkių asmenų komisija.

Papeikimas už patarimus

Gerokai anksčiau nei kilo VL ir ki-tuose leidiniuose aprašytas konfl iktas tarp Ukmergės savivaldybės ir UAB „E-energija“, Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) prie Energetikos ministerijos (EM) vadovas Vytautas Miškinis nusiuntė laišką Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komi-sijos (VKEKK) pirmininkei Dianai Korsakaitei ir paragino ją kuo skubiau imtis priemonių, nes keturis mėnesius nesprendžiamas klausimas gali sukel-ti problemų artėjant šildymo sezonui. Ukmergės gyventojų pasipiktinimas buvo pagrįstas, nes gyventojams tei-kiamos šilumos kaina buvo beveik du kartus didesnė nei kaimyniniame Utenos rajone.

Patyręs energetikas laišką apie įtarimus, kad VKEKK gina ne var-totojų, o verslo grupuočių interesus, nusiuntė ir energetikos ministrui. Tačiau Valstybinės energetikos ins-pekcijos vadovas nesulaukė jokio at-sakymo. Atvirkščiai – kai šiuo laišku susidomėjo žurnalistai ir kilo skan-dalas, V.Miškinio buvo pareikalau-ta pasiaiškinti. Nors jis dar kartą pa-aiškino konfl ikto Ukmergėje esmę ir galimybes, kaip jo išvengti, tačiau už tokius patarimus buvo apkaltintas tarnybiniu nusižengimu ir po kelių dienų jam buvo pareikštas papeiki-

mas. V.Miškinis buvo laikinai einantis VEI viršininko pareigas, todėl šią sa-vaitę buvo paskelbtas konkursas VEI viršininko pareigoms užimti.

„Iš manęs reikalavo, kad nematy-čiau, kaip kvailinami ukmergiškiai. Tokiu atveju būčiau tinkamas Ener-getikos ministerijai. Tačiau aš nenoriu žaisti tokių žaidimų ir kaip energeti-kas nesigailiu, kad atvirai kritikavau tokius Energetikos ministerijos veiks-mus“, – sako V.Miškinis.

Užnugaris Vyriausybėje

Kodėl Energetikos ministerija nepadėkojo Valstybinės energetikos

inspekcijos vadovui už patarimą ir perspėjimą, kad vilkindama sprendi-mą VKEKK pažeidžia Konstitucijos 46 str., kuriame aiškiai parašyta, jog valstybė turi ginti vartotojų, o ne vers-lininkų interesus? Kodėl nenubau-dė sprendimą vilkinusios ir iš esmės Konstituciją pažeidusios VKEKK pirmininkės Dianos Korsakaitės?

Į šį klausimą mums atsakė VL šal-tiniai Energetikos ministerijoje.

Atsakymo šaknys glūdi giliai ir tai ne kokia nors sąmokslo teorija. Prie-žastys užkabina ir Ukmergę, kuriai kaip tarpininkė šilumą tiekė UAB „E-energija“. Mūsų šaltinis Energetikos ministerijoje sako, kad „E-energija“ turi politinį užnugarį. Gal ne tiesio-giai, tačiau ne bet kokį, o siekiantį Vy-riausybės viršūnę. Šiuos įtarimus pa-tvirtina ir kai kurie Seimo nariai bei apie Energetikos ministerijos veiklos užkulisius gerai žinantis V.Miškinis.

Kodėl taip ginama „E-energi-ja“ Ukmergėje? VL žiniomis, šios bendrovės direktoriaus pavaduotoju prieš metus dirbo Vilniaus univer-siteto Fizikos fakultetą baigęs, taigi priskiriamas fi zikų klanui, Arnol-das Burkovskis. Pernai jis netikėtai buvo paskirtas dirbti ūkio viceminis-

tru. Dirbo neilgai, buvo atsakingas už investicijų į Lietuvą pritraukimą. Tačiau rezultatai buvo labai prasti. VL šaltinis Energetikos ministeri-joje sako, kad piliečių akims apdum-ti buvo suvaidintas spektaklis, kad A.Burkovskis atleidžiamas iš Ūkio ministerijos. Štai kokia principinga Vyriausybė! Tačiau praėjus kelioms savaitėms sužinojome, kad investici-jų neprišaukęs valdininkas premjero siūlymu pretenduoja tapti „Visuomio“ vadovu, taigi valdyti išlikusį nemen-ką valstybės turtą. Kai ir šis ketinimas sužlugo, geram vyrui buvo pasiūly-tas kitas krėslas – A.Burkovskis pa-skirtas vadovauti kuriamam Valstybės

turto fondo ir Turto banko junginiui.„Šie paskyrimai rodo, kad A.Burkovskis turi didelį premjero pa-sitikėjimą. Štai aš ir manau, kad dėl šios priežasties Ukmergėje „E-ener-gija“ yra taip ginama“, – daro išvadą V.Miškinis.

Vienose rankose – milijardai

Akivaizdu, kad tokia „E-energijos“ gynyba turėtų susidomėti STT. Šiai institucijai būtų nesunku tai padaryti, nes šių metų birželio ir liepos mėne-siais ji antikorupciniu požiūriu įver-tino Energetikos ministerijos ir Vy-riausybės ketinimą sujungti VKEKK, VEI ir Ryšių reguliavimo tarnybą, o iš tikrųjų pirmąsias dvi prijungti prie Ryšių reguliavimo tarnybos ir nau-ją struktūrą pavadinti Infrastruktū-rų reguliavimo tarnyba (IRT). Taigi atlikusi tyrimą STT padarė išvadą, kad parengtas projektas įgyvendini-mo atveju sudarytų sąlygas antiko-rupciniu požiūriu ydingiems dvipras-miškumams, be to, nenustatyta IRT tarybos narių, ypač pirmininko, as-meninė atsakomybė už priimamus sprendimus. Tokia situacija sudary-

tų palankias sąlygas korupcijai pasi-reikšti.

„Tačiau A.Sekmokas struktūrų su-jungimo idėją stumia labai aistringai. Šiek tiek pataisytas projektas Seime bus svarstomas lapkričio mėnesį. Šiais planais stebiuosi, nes Vyriausybės pro-gramoje buvo žadama stiprinti Vals-tybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, priimti kvalifi kuotų energe-tikos specialistų, tačiau iš tikrųjų da-roma priešingai“, – sako V.Miškinis.

Štai dabartinė VKEKK pirminin-kė D.Korsakaitė anksčiau dirbo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pa-vaduotoja, taigi su energetika susijusio išsilavinimo neturi.

„Tiek techninį, tiek ekonominį energetikos reguliavimą ketinama atiduoti ryšininkams. Vienas po kito keičiami Valstybinės kainų ir energe-tikos kontrolės komisijos nariai irgi neturinčiais darbo energetikos srityje patirties“, – sako V.Miškinis.

Kodėl taip elgiamasi? Štai ir ar-tėjame prie tikrųjų priežasčių – pa-vykus įkurti naują struktūrą, palen-gvėtų galimybės ryšininkų ir fi zikų klanui į savo rankas paimti visą šalies energetiką, su joje cirkuliuojančiais milijardais litų (sujungiamų VST ir RST, „Lietuvos energijos“ pajamos siekia daugiau nei po milijardą litų, šilumininkų pajamos – per 2 mlrd. Lt, dujininkų pajamos – per 1 mlrd. Lt.) Taigi valdantysis šias sritis galės dary-ti įtaką visai valstybei. Be to, netiesio-giai atsiras galimybių per rinkimus, ir ne tik jų metu, remti politines parti-jas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus valdys penkių asmenų komisija pen-kerius metus. Tiek laiko jų negalima atleisti iš darbo.

„Aš ne kartą kategoriškai sakiau ir raštu ministrui pranešiau, kad negali-ma vienose rankose sutelkti tokią ga-lingą jėgą. Matyt, tokios mintys mi-nistrui nepatiko“, – sako V.Miškinis.

Aktualijos

Per 10 metų energetikos projektams įgyvendinti reikės 30–40 mlrd. Lt, o tai labai gardus kąsnelis, į kurį kėsinasi valdantieji. Labai apmaudu, kad šio proceso nepastebi Prezidentė.

Valdžia užsimojo sukurti naują energetikos baisūną

(Užs. 989)

Pavojingas norasRokas Žilinskas, Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas

Tendencija, kad į energetikos struk-tūras ateina ne energetikai, deja, pastebima. Ateina vadybininkai. Ne pirmas atvejis, kai viešai kritikuo-jantys Energetikos ministeriją ener-getikos specialistai tiesiog atleidžia-mi iš darbo. Jeigu Energetikos minis-terija būtų įsiklausiusi į VEI viršininko pasiūlymus, kurie buvo pateikti dar vasarą, Ukmergėje nebūtų kilę jo-kio konfl ikto. Deja, šiam tarnauto-jui ne tik nepadėkota, bet paskelb-tas konkursas VEI viršininko parei-goms užimti.Mane stebina ir ketinimai tris insti-tucijas sujungti į Infrastruktūrų re-guliavimo tarnybą. Šis noras prime-na bandymą sukurti Frankenšteiną. Noras centralizuoti labai pavojingas. Bus vienas caras, kuris reguliuos kai-nas nuo elektros energijos iki nuo-tekų valymo. Tokie planai stebina. Mano nuomone, reguliuotojas tu-rėtų būti maksimaliai nepriklauso-mas nuo plėtra suinteresuotų ins-titucijų.

Valdžiai reikia nesusigaudančiųjųJulius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas

Iš energetikos struktūrų atleidžiami kvalifi kuoti specialistai, išmanantys, kas vyksta iš tikrųjų. Štai atleidžia-mas VEI vadovas ir skubiai keičia-mos konkurso sąlygos, kad į jo vietą būtų galima priimti neturintį ener-getikos žinių. Būsimam vadovui jau nebereikės 3 metų stažo energeti-kos srityje – užteks 2 metų stažo... infrastruktūros srityje. Koks absur-das! Pavyzdžiui, VKEKK vadovė ne-turi jokios darbo patirties energeti-kos srityje. Tačiau dabartinei valdžiai ir reikia žmonių, nesusigaudančių energetikoje.Per 10 metų energetikos projektams įgyvendinti reikės 30–40 mlrd. Lt, o tai labai gardus kąsnelis, į kurį kėsi-nasi valdantieji. Labai apmaudu, kad šio proceso nepastebi Prezidentė. Man susidaro toks įspūdis, kad Pre-zidentės patarėjas Nerijus Udrėnas šioje srityje labai tarpininkauja. Man darosi šlykštu ir dėl padėties Ukmergėje, juk vieša paslaptis, kad valdančioji partija suinteresuota pa-laikyti „E-energiją“. Štai Ignalinos AE dabar vadovauja ne energetikas, bet diplomatas. O juk objektas labai pavojingas, svar-bus. Ignalinos AE radioaktyvių atlie-kų laidojimo projekte dalyvauja Vo-kietijos kompanija, turinti tarptau-tinę padėtį. Savo ausimis girdėjau, kaip vokiečiai stebėjosi, kad tokiam objektui vadovauja ne energetikos specialistas, o diplomatas. Tokio kito atvejo pasaulyje nėra.

Ryšininkų ir fi zikų klanas į savo rankas gali paimti visą šalies energetiką su joje cirkuliuojančiais milijardais litų.

Iš energetikos struktūrų atleidžiami kvalifi kuoti specialistai, išmanan-tys, kas vyksta iš tikrųjų.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

32010 spalio 23 • Nr. 84 (8999)Valstiečių laikraštis

Priešmirtiniame laiške – kaltininkai?

Ilgus metus statybos bendrovei „Mitnija“ vadovavęs Antanas Gurec-kis nusišovė birželio 29-ąją. Tą die-ną į jo namus Kaune atvykę kratos daryti policijos pareigūnai užsiminė, kad verslininkas gali būti suimtas ir išvežtas į Vilnių.

Už vyro garbę kovojanti našlė Violeta Gureckienė neseniai paskel-bė priešmirtinį vyro laišką, kuriame jis nedviprasmiškai savižudybės kaltinin-kais įvardijo „MG Baltic“ vadovus Da-rių Mockų ir Raimondą Kurlianskį.

„MG Bal t ik“ prez iden-tas D.Mockus ir viceprezidentas R.Kurlianskis nuo 2005 m., žinias-klaidos pagalba, nuo 2006 m. iki da-bar, psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos, kurioje turi kišeninių prokurorų, pagalba mane terorizavo ir privedė prie savižudybės“, – pasku-tiniame laiške rašė A.Gureckis.

Laiške minima, kad R.Kurlianskis, talkininkaujant dar dviem asmenims, 2006–2008 m. plovė pinigus iš UAB „Mitnija“.

Sutartimi pasirašė sau nuosprendį

Kauno verslininko A.Gureckio savižudybė sukrėtė visuomenę, nes verslininkas gausia labdara parėmė daugumą Kauno varguolių, į nelai-mę patekusių žmonių, aukojo šimtus tūkstančių litų.

A.Gureckio artimieji įsitikinę, kad verslininkas palūžo dėl pusę metų trukusio bendrovės „Mitnija“ ir kon-cernui „MG Baltic“ priklausančios bendrovės „MG Baltic Investment“ vadovų psichologinio smurto.

A.Gureckis bendrovei „MG Baltic Investment“ pardavė kontrolinį „Mit-nijos“ akcijų paketą už 57 mln. Lt, sau pasiliko tik 10 proc. paketą. Vėliau verslininkas trejus metus toliau vado-vavo „Mitnijai“, kol vieną dieną suži-nojo, esą „MG Baltic“ koncernui jis padarė nuostolių, jam buvo pateiktas 77 mln. Lt ieškinys. Visas A.Gureckio turtas buvo areštuotas, o netrukus į verslininko namus atsibeldė policija.

„Mus žmonės jau anksčiau įspė-jo, kad nežinome, su kuo susidėjo-me, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Gureckienė. – Dabar aišku, kad pasirašydamas sutartį, Antanas nu-sipiešė sau kapą su kryžiumi.“

Dosniai parėmė Tėvynės Sąjungą

Ar gali būti, kad teisėsauga sąmo-ningai vilkino pradėti ikiteisminį ty-rimą ir užmerkė akis, kai per vieną didžiausių Lietuvoje statybos ben-drovių buvo plaunami pinigai? Tokiai drąsai nebūtų pakakę vien verslininkų ryšių su teisėsauga.

Politinis aspektas yra ne mažiau svarbus. Juolab kad koncerno „MG Baltic“ įmonės itin dosniai prieš 2008 m. Seimo rinkimus parėmė valdžią paėmusius konservatorius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, „MG Valda“ ir „MG

Baltic Investment“ vien oficialiai 2007–2008 m. Tėvynės sąjungai pa-aukojo per 115 tūkst. Lt.

Ar tik atsitiktinumas, kad nuo praėjusių metų lapkričio premjerui Andriui Kubiliui politikos klausimais pradėjo patarinėti Virgis Valentinavi-čius, iki 2006 m. dirbęs „MG Baltic“ koncernui priklausančios „Alfa Me-dia“ direktoriumi, LNK televizijoje vedęs gana tendencingas apžvalgines politikos laidas.

Patarėjas rausėsi „mailiaus byloje“

Premjero aplinkoje „MG Baltic“ žmogumi neoficialiai vadinamas V.Valentinavičius, dar nespėjęs apšilti kojų Vyriausybėje, suspėjo pasižymėti skandalingoje „mailiaus byloje“.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pradėjus tirti grupės aferis-tų mėginimą per septynias bendro-ves pasiglemžti 22,5 mln. Lt Euro-pos Sąjungos paramos žuvų mailiui auginti, V.Valentinavičius apsilankė FNTT būstinėje, kurioje jis iš bylos gavo Valstybinės maisto ir veterinari-jos tarnybos pažymą.

Dėl V.Valentinavičiaus mėgini-mo raustis „mailiaus“ byloje Seimas gegužę sudarė laikinąją komisiją, tu-rėjusią išnarplioti politikų ir verslo grupių daromą įtaką teisėsaugos ty-rimams.

„Deja, visą laiką konservatoriai komisijai trukdė dirbti“, – aiškino ko-misijos vadovas Julius Sabatauskas.

Kategoriškai neigia sąsajas

V.Valentinavičius tikina jokios įta-kos Ministro Pirmininko tarnybos ir atskirų ministerijų pasirašytoms su-tartims su „MG Baltic“ koncernui priklausančiomis įmonėmis nėra da-ręs ir neketinąs to daryti.

„Kategoriškai neigiu skleidžiamas insinuacijas, kad aš kaip nors susijęs su koncerno interesais. Mano dar-bas „Alfoje“ ir LNK baigėsi pernai gruodį, nuo to laiko dirbu tik prem-jerui“, – sakė V.Valentinavičius.

„MG Baltic“ vadovas D.Mockus tikino neįžvelgiąs jokių koncerno interesų sąsajų su V.Valentinavičiaus patarinėjimu A.Kubiliui arba susi-tikimais su premjeru.

„Ryšius palaikome ne tik su kon-servatoriais, susitinkame ir su social-demokratais, – tikino D.Mockus. – O V.Valentinavičius yra tik buvęs mūsų darbuotojas.“

Tačiau premjeras A.Kubilius neat-sakė į klausimus, kas jį sieja su „MG Baltic“ vadovais ir kodėl jis ne kartą yra susitikęs su „MG Baltic“ vicepre-zidentu R.Kurlianskiu.

Našlė tikina turinti svarbių dokumentų

D.Mockus nenorėjo plačiau ko-mentuoti galimai A.Gureckio para-šyto laiško turinio ir ten akcentuo-jamo pinigų plovimo per bendrovę „Mitnija“.

„Ką aš galiu vertinti. Laiško, kuris yra arba nėra, – sakė D.Mockus. – Aš turiu savo versiją, bet jos nesiaiškinsiu viešai. Tai teisėsaugos reikalas.“

D.Mockus tikino atsakysiąs į pro-kurorų klausimus, jei bus pakviestas.

V.Gureckienė neabejoja, kad jos vyras tapo sąmokslo auka.

„Jūs neįsivaizduojate, ko-kius turiu dokumentus, – aiškino V.Gureckienė. – Antanas žinojo vi-sus fi nansinius nusikaltimus, ir tą iš-aiškinimo procesą jau pradėjome.“

Moters žodžiais, tai, ką ji paty-rė, ateityje būtinai papasakos žmo-nėms. „Čia yra taip baisu, kad net pavadinau visa tai „banditiška Lie-tuva“, – sakė V.Gureckienė. – Rei-kia tik bėgti iš tokios Lietuvos net neatsisukant.“

Paklausta apie „MG Baltic“ ryšius su politikais, V.Gureckienė pirmiau-sia paminėjo Tėvynės sąjungą. „Jie vi-sada rėmė konservatorius ir nenorėjo Prezidentės.“

Be LNK televizijos ir „Alfa“ por-talo, „MG Baltic“ koncernas valdo dar bemaž dešimt bendrovių, tarp kurių yra apie 1 000 rūšių alkoho-linių gėrimų importuotoja „Minera-liniai vandenys“ ir stipriųjų gėrimų gamintojas „Stumbras“.

Aktualijos

Pilnatis Saulė teka 8.03, leidžiasi 18.02.

Dieną: +5 +10°Rytoj Poryt

Pirmosios snaigės Lietuvoje pasirodė jau praėjusią savaitę.Šį rytą ir dieną jau sulauksime lietaus. Naktį vietomis susidarius plikledžiui rytą dar

bus slidu. Dieną temperatūra jau kils iki 5–10 laipsnių ir visa susidariusi šarma ištirps. Pūs stiprokas pietvakarių vėjas ir jo gūsiai vietomis tebesieks 14–19 m/sek. greitį.

Sekmadienį orai pagerės, jau bus galima ir gamtoje pabūti, likusius sodo ar daržo darbus nudirbti. Nes palis tik naktį ir turėtų tik šiauriniuose rajonuose. Diena pragiedrulių bus daugiau, lietaus tikimybė nedidelė. Iš pietų pasisukęs vėjas jau bus aprimęs. Naktį temperatūra bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, o dieną šils iki 6–11 laipsnių.

Nauja savaitė prasidės su nauju ciklonu, t. y. lietingais ir debesuotais orais. Pirma-dienio naktį dar palis tik vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, o dieną nors ir ne itin intensyvus lietus, bet išplis į daugelį Lietuvos rajonų. Toliau pūs vidutinio stiprumo pietų vėjas. Temperatūra jau ir naktį bus teigiama, 2–7 laipsniai šilumos, diena mažai skirsis nuo praėjusios.

Antradienis prognozuojamas apniukęs, daug kur palis.

ŠiandienDieną: +6 +11° Dieną: +6 +11°

Orai

Naktį: +2 +7°Naktį: -1 +1° Naktį: -3 +2°

Judita Liukaitytė(Užs. 990)

Taip, jie nepaiso Konstitucijos reikalavimų

Ne, jei jie tai daro savo laisvalaikiu

Nežinau

83 proc.

12 proc.

5 proc.

Ar reikia atimti mandatus iš įvairiuose televizijos šou šokančių, dainuojančių, laidas

vedančių, paskaitas skaitančių ir kitaip uždarbiaujančių Seimo narių?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Verslininko našlė nuleisti rankų neketina Atkelta iš 1 psl.

Buvęs Dariaus Mockaus darbuotojas Virgis Valentinavičius (kairėje) – dabar premjero patarėjas. Martyno Vidzbelio nuotraukos

D.Mockaus įmonės per Seimo rinkimus, vien ofi cialiais duomenimis, A.Kubiliaus vadovaujamai Tėvynės Sąjungai paaukojo 115 tūkst. litų.

Raimundo Šuikos nuotrauka

4 2010 spalio 23 • Nr. 84 (8999)Valstiečių laikraštis

Sigitas TamkevičiausArkivyskupas

Totalitarinė sovietinė sistema savo piliečius paliko beteisius. Tu-rėjo jie tik vieną teisę – besąlygiškai tarnauti pačiai sistemai. Pokario ban-dymas jėga apginti savo teisę į lais-vę pasibaigė pralaimėjimu ir žiauriu teroru. Paskui sekė slogios tylos lai-kotarpis.

Pirmuoju bandymu ginti žmo-nių teises Lietuvoje reikėtų laikyti 1968 m., kai tarpusavyje susitarę Vil-kaviškio ir Telšių vyskupijų kunigai raštu kreipėsi į sovietų ir bažnytinę valdžią, nurodydami nepakenčiamą kunigų seminarijos veiklos suvar-žymą, nes jis reiškė fi zinį Bažnyčios griovimą. Sovietų valdžios atsakas buvo greitas ir vienareikšmiškas – dviem kunigams buvo uždrausta at-likti savo pareigas. Vėliau kelerius

metus sovietų valdžiai ofi cialiai vis buvo primenami įvairūs tikinčiųjų žmonių beteisiškumo faktai. Plačiau-siai pasaulyje nuskambėjo 17 000 ti-kinčiųjų pasirašytas SSSR generali-niam sekretoriui L.Brežnevui skirtas pareiškimas, kuriame buvo reikalau-jama sąžinės ir tikėjimo laisvės.

1972 m. pogrindyje pradėjo eiti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kro-nika“, kuri turėjo tikslą viešinti žmo-nių teisių pažeidimo faktus. Kronika sėkmingai budino žmonių sąmonę

nesusitaikyti su prievarta ir kovoti už savo teises. Jai pasisekė Lietuvoje vykdomus nusikaltimus prieš žmo-nių teises paviešinti laisvajame pa-saulyje.

1975 m. Europos šalių, JAV ir Kanados pasirašyti Helsinkio susi-tarimai buvo labai stiprus impulsas su nauja viltimi pradėti kovą už sąži-

nės laisvę ir žmonių teises. Tai paska-tino kurti viešai veikiančias grupes, kovojusias už žmogaus teises.

1976 m. Lietuvoje įsikūrė lietu-viškoji Helsinkio grupė. Jos steigė-jai – Viktoras Petkus, Tomas Ven-clova, dr. Eitanas Finkelšteinas, Ona Lukauskaitė-Poškienė ir kun. Karo-lis Garuckas – platino dokumentus apie žmonių teisių pažeidimus. Savo manifeste grupės nariai pabrėžė, kad lietuviškoji Helsinkio grupė „kreips didžiausią dėmesį į Helsinkio susi-tarimų humanitarinius paragrafus, liečiančius sąžinės, religijų, minties ir įsitikinimų laisvę, taip pat žmogiš-kųjų kontaktų (šeimų susijungimo, giminių lankymo) laisvę“. Nepraė-jus nė metams nuo Helsinkio grupės

įsteigimo buvo suimtas ir 15 metų nuteistas Viktoras Petkus. KGB dėjo visas pastangas paralyžiuoti grupės veiklą, tačiau visiškai sustabdyti jos nepavyko.

1976 m. Lietuvoje pradėjo eiti pogrindžio leidinys „Aušra“, ku-ris kėlė sau uždavinį budinti ne tik religinę, bet ir tautinę bei pilieti-

nę žmonių sąmonę. Kadangi KGB organams nepavyko likviduoti pir-mųjų pogrindžio leidinių, vienas po kito pradėjo atsirasti vis naujų leidinių, kurie atsiliepė į skirtingus įsitikinimus žmonių, kuriuos vie-nijo viena idėja – siekti minties, są-žinės, tikėjimo, o galbūt ir visiškos laisvės.

1978 m. penki Lietuvos kuni-gai – Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tammkevičius, Juozas Zdebskis ir Vincas Vėlavi-čius – įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, kuris viešai veikė net penkerius metus. Už šią veiklą du kunigai – Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius – buvo nuteisti dešimčiai metų lagerio ir tremties. 1983 m. Katalikų komiteto veikla buvo paralyžiuota ir jis veiklą tęsė pogrindyje. Katalikų komitetas ne-apsiribojo tikinčiųjų teisių gyni-mu, bet gynė politinius kalinius ir žmonių teisę pasirinkti gyvenamą-ją vietą.

Išskirtinę pagarbą noriu pareikšti tiems vyrams ir moterims, kurie pa-sirašė kreipimąsi, smerkiantį gėdin-gą Molotovo-Ribentropo paktą.

Žmonių teisių gynimas suvieni-jo labai skirtingus žmones. Vienas šalia kito dirbo tikintieji ir ateistai, dvasininkai ir pasauliečiai, lietuviai, žydai, rusai ir kitų tautybių žmonės. Visi jie sugebėjo peržengti ideolo-ginius, rasinius ir tautinius barjerus bei siekti svarbiausio tikslo – lais-vės, be kurios neįmanomas norma-lus žmogaus gyvenimas. Šiandien galima dėkoti Dievui, kad anuome-tinės pastangos nenuėjo veltui.

Žmogaus teisių gynimas

Stasys Jokūbaitis

Kai prieš kurį laiką Seimo milijo-nierius Valdemaras Valkiūnas viešai prabilo apie siūlymus įteisinti priva-lomą balsavimą, daugelis jo kolegų tik smagiai pasišaipė. Tai ką, kaip 1940-aisiais renkant vadinamąjį Liau-dies Seimą apie pabalsavimą žymėsi-me rinkėjų pasuose? O gal kaip Afga-nistane balsavusiųjų pirštus merksime į sunkiai nuplaunamus dažus, kad vi-siems viskas būtų aišku?

Tačiau niekada nesakyk niekada. Po šių ir panašių pasišaipymų prie-vartinio balsavimo šalininkų būre-lis Seime netikėtai išaugo iki ketu-riasdešimties. Ir ką jūs manote– šie įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai nuo kalbų jau bando pereiti prie darbų.

Užsimota nemenkai – pakeisti Konstituciją, kad joje būtų tiesiai švie-siai parašyta: „pasinaudoti balsavimo teise yra privaloma“. Kitaip tariant, kad prie balsadėžių, kaip sovietmečiu arba

ir dabar kai kuriose autoritarinėse vals-tybėse, ateitų 99,99 proc. rinkėjų.

Šiuo metu rinkėjai Lietuvoje tik-rai neaktyvūs. Praėjusiuose savivaldy-bių tarybų rinkimuose dalyvavo tik šiek tiek daugiau kaip 41 proc. rin-kėjų, o į Europos Parlamento rinki-mus atėjo mažiau kaip 21 proc. balso teisę turinčių mūsų šalies piliečių. Ar iš tiesų prievartinio balsavimo šali-ninkai, Konstitucijos keitimo inicia-toriai mano, kad įteisinus privalomą balsavimą tas aktyvumas padidėtų, rinkėjai taptų sąmoningesni, labiau pasitikėtų savo valdžia?

O gal turime pavyzdžių, kokiose demokratinėse teisinėse valstybėse privalomas rinkėjų balsavimas tapo panacėja gydant visuomenę nuo pa-

syvumo? Ar tikrai turėtume pasekti tų trijų, vienintelių Europos Sąjun-goje, valstybių – Kipro, Graikijos ir Belgijos – praktika, kur toks balsa-vimas įteisintas? Pasidomėkime ir pamatysime, kad nieko gero, išsky-rus šokiruojančiai juokingus skan-dalus, tai joms nedavė.

Privalomas balsavimas tikrai ne-

įpūs žmonėms optimizmo, pasitikė-jimo savo valdžia. Daugelį mūsų pi-liečių slegia nusivylimas, kad niekas nepasikeis, balsuos jie ar ne, ir visai nesvarbu, kas bus valdžioje. Todėl jiems jokio skirtumo, kokia partijų koalicija formuos valdančiąją dau-gumą, sudarys Vyriausybę. O ar ne patys politikai pasėjo tokį nihiliz-mą? Ir ne privalomu balsavimu, o darbais jį reikėtų išsklaidyti.

Konstitucija – šventas dalykas. Todėl įrašius frazę apie privalomą balsavimą, kitais įstatymais neabe-jotinai tektų numatyti ir atsako-mybę tiems, kurie vis dėlto neateis balsuoti. Kokią? Sodinsime tokius Konstitucijos laužytojus į kalėjimą, bausime viešaisiais darbais ar kaip

už Kelių eismo taisyklių pažeidi-mus skirsime šimtines ar tūkstan-tines baudas? O paskui ir toliau pa-sauliui tvirtinsime, kad Lietuva yra teisinė, demokratinė valstybė? Tik sunku bus ką nors įtikinti, kad prie-varta pasitelkta ne kam kitam, o de-mokratijai plėtoti.

Galima, žinoma, priversti bai-

lesnius rinkėjus ateiti balsuoti. Tik, kaip rodo gyvenimas, prievarta į bažnyčia atvarytas poterių nekal-ba. Bausmių ir baudų prie balsadė-žių atvyti įtūžę rinkėjai tikriausiai tik braukytų ir kitaip gadintų biu-letenius, todėl Konstitucijos keiti-mo iniciatorių viltis, kad įteisinus privalomą balsavimą „išrinkta val-džia įgautų daugiau teisėtumo“, su-bliūkštų kaip muilo burbulas.

Bet gal ir be reikalo mes čia ietis laužome? Visiškai akivaizdu, kad iki artimiausių savivaldybių tarybų rin-kimų pakeisti Konstitucijos ir įtei-sinti privalomą balsavimą jos inici-atoriams nepavyks. Visų pirma, jie tikrai nesukrapštys tam reikalingų Seimo narių balsų, o antra, už Kons-titucijos pakeitimą balsuojama du kartus ir suspėti tai padaryti iki kitų metų vasario šansų beveik nėra.

Visas šis bruzdesys panašesnis į bandymą artėjant savivaldybių tary-bų rinkimams atkreipti į save dėmesį. Daug kas čia primena seną anekdotą apie zuikį, besivejantį lapę: jei ir ne-

pavysiu, tai bent sušilsiu. Ne prievar-ta, įvairiomis baudomis reikia žadinti rinkėjų aktyvumą. Keista, kad to ne-suvokia mūsų vienos svarbiausių de-mokratijos institucijų – parlamento – atstovai. O gal suvokia, tik apsimeta, nes prieš rinkimus neretai susigundo-ma net tuščios statinės skambesiu.

Lietuvos radijas

Komentarai

Savaitės komentaras

Žymėsime pirštus ar dėsime spaudus pasuose?

Kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seime 2010 m. spalio 19 d. minint Helsinkio susita-rimų 35-ąsias metines.

Konstitucija – šventas dalykas. Todėl įrašius frazę apie privalomą bal-savimą, kitais įstatymais neabejotinai tektų numatyti ir atsakomybę tiems, kurie vis dėlto neateis balsuoti. Kokią?

Žmonių teisių gynimas suvienijo labai skirtin-gus žmones. Vienas šalia kito dirbo tikintieji ir ateistai, dvasininkai ir pasauliečiai, lietuviai, žydai, rusai ir kitų tautybių žmonės.

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė,lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Gavusi kelių šimtų Drąsiaus Kedžio gerbėjų reikalavimą at-statydinti vaiko teisių apsaugos kontrolierę E.Žiobienę, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pa-sikvietė ją pasiaiškinti. Po susi-tikimo E.Žiobienė parašė atsis-tatydinimo pareiškimą, nors tik prieš pusmetį Seimas ją paskyrė į šias pareigas. Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuody-tė mano, kad E.Žiobienė gali likti kontrolierės pareigose.

Kaip vertinate E.Žiobienės pa-reiškimą, kad „violetinė minia“ stu-mia valstybę į anarchiją?

Komitete mes kalbėjome apie pražūtingą visuomenės slydimą neteisiniu keliu. Išplatinome pa-reiškimą, kad mes visiškai remia-me E.Žiobienę. Minia užsirūstino dėl jos priminimo, kad reikia vyk-dyti teismo sprendimus. Manome, kad tie, kurie reiškia jai pretenzi-jas, turėtų skaityti įstatymus, kas už ką atsakingas. Reikėtų pasižiūrėti, ko nepadaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri tiesiogiai at-sakinga už vaikus, ir vaiko teisių ap-saugos tarnybos.

Kodėl slystame į anarchiją?Kai kurie politikai siekdami pi-

gaus populiarumo, pataikaudami miniai sako tai, ką ji nori girdėti, o ne tai, kas turėtų būti privalu tei-sinėje valstybėje. Šitoje Kauno tra-gedijoje viskas taip supainiota, kad dabar sunku atpainioti. Reikėjo iš-kart kalbėtis su D.Kedžio rėmėjais apie įstatymo viršenybę. Operatyviai greitai reikėjo įvertinti ir pareigūnų veiksmus. Jie savo neveiklumu irgi daug košės privirė. Dabar man jau kelia siaubą, kad visiškai pamina-mi teisinės demokratinės valstybės principai. Visiems reikia atsitokėti ir kalbėti taip, kaip E.Žiobienė. Jei yra teismo sprendimas, tai jis turi būti vykdomas. Jeigu nepatinka, jis gali būti skundžiamas.

Gal Seimas neatleis E.Žiobie nės?Visko gali būti. Bent jau mūsų

Liberalų sąjūdžio frakcija išplatino pareiškimą, kad nepritarsime atsis-tatydinimui. Ne tiek daug padorių, protingų žmonių sutinka dirbti tokį darbą. Ir jais mėtytis neatsakinga.

Kodėl Seimo pirmininkė šitaip blaškosi: vieną dieną ji pagiria ap-sisprendimą atsistatydinti, kitą jau sako, kad remia E.Žiobienę?

Nenoriu vertinti kategoriškai. I.Degutienė teigia neprašiusi atsi-statydinti, E.Žiobienei pasirodė ki-taip. Pozicija iš tiesų neaiški. Matyt, tai ir paskatino kontrolierę parašyti tą pareiškimą.

Kontrolierė traukiasi

VL archyvo nuotrauka

52010 spalio 23 • Nr. 84 (8999)Valstiečių laikraštis

2010 spalio 23 • Nr. 84 (8999)Valstiečių laikraštis6 Pasaulis

Daumantas Musnickas

Belgijos žiniasklaida šią skan-dalingą istoriją jau praminė „idea lia žmogžudyste“. Vargu ar netgi lakios vaizduotės Holivu-do scenaristai sugebėtų sukur-ti geresnį siužetą detektyvui su trilerio elementais. Dvi moterys, kovojusios dėl vieno vyro, mirti-ną akistatą patyrė leisdamosi su parašiutais kelių kilometrų aukš-tyje. Puikiai suplanuota žmogžu-dystė turėjo atrodyti kaip nelai-mintas atsitikimas.

Pradinukų mokytoja tapo žudike

Pradinių klasių mokytojai iš Briu-selio Elzei Klotemans šiuo metu 26-eri. Artimiausius trisdešimt savo gyvenimo metų ji turėtų praleis-ti kalėjime. Tokį sprendimą priėmė Torgereno miesto teismas, išnagri-nėjęs 2006 m. lapkričio 18 d. įvykdy-tos žmogžudystės bylą. Tą lemtingą sek madienį netoli Opglabiko mies-telio iš lėktuvo kolektyviniam šuoliui su parašiutais iššoko trys žmonės – E.Klotemans, tarp parašiutininkų la-biau žinoma pravarde Bebs, 37-erių Elzė van Doran ir 25-erių parašiu-tinio sporto instruktorius olandas Marselis Somersas, pravarde Marsas. Iš Cvartbergės aerodromo startavęs lėktuvas pakėlė parašiutininkus į ke-turių kilometrų aukštį. Patyrusiems sportininkams tai turėjo būti eilinis grupinis šuolis, kurio metu jie kurį laiką turėjo leistis susikibę rankomis į „žvaigždutę“, o maždaug kilometro aukštyje grupė turėjo iširti ir sėkmin-gai nusileisti ant žemę.

Tačiau šį kartą viskas buvo ne pagal planą. Iš lėktuvo „Cesna“ pir-mi iššoko Elzė van Doran ir Marse-lis Somersas. Trečia parašiutininkė Elzė Klotemans tarsi netyčia ke-lioms sekundėms užtruko lėktuve ir iššoko vėliau. Ji neprisijungė prie savo bičiulių, kuriems teko dviese susikibti rankomis. E.Klotemans iš viršaus galėjo stebėti, kaip įvyks puikiai suplanuota žmogžudystė. Bebs žinojo, kad E.Doran parašiu-tai (nei pagrindinis, nei atsarginis) tikrai neišsiskleis.

Liudininkai patyrė šoką

Kilometro aukštyje nesėkmingai pabandžiusi išskleisti vieną, o pas-kui kitą parašiutą, Elzė van Doran lyg akmuo tėškėsi į vieno vietos gy-ventojo sodą. Krisdama iš keturių kilometrų aukščio, ji neturėjo jokių šansų išgyventi. Tąkart ant jos šal-mo buvo pritvirtinta vaizdo kamera, kuri nufi lmavo tragišką kritimą.

„Aš peržiūrėjau šį įrašą, kuria-me užfi ksuoti vaizdai iki šiol stovi mano akyse. Be abejo, ten nesimato techninių problemų, dėl kurių neiš-siskleidė parašiutai, tačiau akivaiz-du, kad Elzė iki paskutinės akimir-kos bandė gelbėtis“, – vėliau sakė

aeroklubo vadovas Jurgenas Kamp-sas.

Tragedijos liudininkais tapo vie-tos gyventojai. Nelaimę iš oro matė ir parašiutininkus į šuolio vietą at-skraidinusio lėktuvo „Cesna“ pilotas Liukas Džejersas, ir žmogžudystės kaltininkė Elzė Klotemans.

Tragedijos priežastis – meilės trikampis

Kad E.Doran žūtis nėra tiesiog nelaimintas atsitikimas, daugelis ėmė įtarinėti iškart po nelaimės.

Laidotuvių metu atsisveikindama su žuvusiąja jos sesuo sakė: „Ji no-rėjo išsigelbėti, tačiau kažkas kitas to nenorėjo.“

Tyrimą pradėjo policija ir pro-kuratūra. Torgereno miesto proku-ratūros atstovas Michaelis Zegersas prieš atiduodant bylą į teismą sakė: „Mes atidžiai išnagrinėjome visas šio įvykio aplinkybes ir nustatėme, kad tai buvo ne nelaimingas atsi-tikimas, bet kruopščiai suplanuo-

ta žmogžudystė. Parašiutinė įran-ga buvo specialiai ir gana išradingai sugadinta. Iš pirmo žvilgsnio netgi profesionalams buvo sunku tai tiks-liai nustatyti. Motyvą ir galimybes nužudyti Elzę van Doran turėjo kita parašiutininkė – Elzė Klotemans. Esame tikri, kad jai suimti turėjo-me pakankamai įrodymų.“

Kas gi nutiko tarp šių dviejų mo-terų, gerų draugių ir seniai kartu parašiutizmu užsiiminėjusių spor-tininkių? Ikiteisminis tyrimas at-skleidė tiesą – tragedijos priežastimi tapo meilės trikampis.

Drama prasidėjo likus savaitei iki tragedijos. Parašiutininkus sie-jo labai artimi ryšiai. Parašiutizmo instruktorius Marselis Somersas turėjo intymių santykių ir su Elze van Doran (už jį dvylika metų vy-resne, ištekėjusia moterimi, augi-nusia du vaikus), ir su bendraamže Elze Klotemans. Penktadienio va-karus Marsas dažniausiai leisdavo su Klotemans, o šeštadienio – su van Doran, tačiau kartą jo namuo-

se abi meilužės susidūrė akis į akį. Elzė van Doran jau buvo jo lovo-je, kai pas Marsą atkeliavo ir Elzė Klotemans. Kilo skandalas, kurio metu Marsas išgrūdo jaunesniąją meilužę iš miegamojo į svetainę ir naktį praleido su vyresne partne-re. Elzė Klotemans tą naktį viena praleido svetainėje. Lyg tyčia ten pat buvo padėtas ir konkurentės Elzės van Doren parašiutas. At-stumtos moters galvoje gimė baisus keršto planas. Pradinukų mokyto-ja specialiai sugadino konkurentės parašiutą ir ėmė laukti tragiškos atomazgos.

Teisme neigė savo kaltę

Teismo psichiatrų išvada rodo, kad Elzė Klotemans yra linkusi į psichopatiją. Anot ekspertų, visiškai tikėtina, kad kaltinamoji galėjo su-planuoti ir įvykdyti žmogžudystę.

Laukdama teismo Elzė Klote-mans kalėjimo kameroje nesėkmin-gai bandė nusižudyti. Teisme ji viską neigė ir nuolat kartojo: „Aš niekuo dėta, aš nieko nepadariau.“ Ji mal-davo teisėją ir prisiekusiuosius pa-tikėti arba bent jau užjausti ją, nes ji dar būdama maža neteko tėvo. Nu-skambėjus šiam argumentui, iš salės apsiverkę išėjo nužudytosios Elzės van Doren vaikai – septyniolikmetis sūnus ir devyniolikmetė dukra.

Nepaisant to, kad visi įkalčiai prieš Elzę Klotemans buvo netie-

sioginiai (kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikaltimą, o ekspertai ant žuvusiosios parašiuto neaptiko jokių kaltinamosios DNR pėdsa-kų), dvylikos prisiekusiųjų kolegi-ja nusprendė, kad Elzė Klotemans yra kalta. Moteriai grėsė įkalini-mas iki gyvos galvos, tačiau teismas pasitenkino ne tokiu rūsčiu nuos-prendžiu. Buvusios mokytojos lau-kia trys ilgi dešimtmečiai kalėjimo kameroje.

Žmogžudystė, verta Holivudo fi lmo scenarijausBelgijoje paskelbtas nuosprendis mokyto-jai, uždelsto šuolio su parašiutu metu nu-žudžiusiai savo kon-kurentę kovojant dėl meilužio.

Romualdas Briedis

Šalies profsąjungos, protestuo-jančios prieš pensinio amžiaus vė-linimą bei kitus nepopuliarius šalies vyriausybės veiksmus, nežada nu-rimti ir planuoja naują nacionalinę protesto akciją spalio 28–lapkričio 6 dienomis.

Neramumai Prancūzijoje tęsiasi daugiau nei savaitę. Blokuojamos beveik visos naftos perdirbimo ga-myklos, degalų bazės, kai kurie oro uostai, sudaromi specialūs transpor-to kamščiai autostradose. Šalyje su-triko susisiekimas, o į gat ves išėjo iki pusketvirto milijono protestuo-tojų. Kai kur mitingai ir eitynės per-augo į riaušes. Per savaitę sulaikyta apie pusantro tūkstančio riaušinin-kų (daugiausia Paryžiuje ir Lione),

kurių ženkli dalis yra imigrantai iš Šiaurės Afrikos ir kitų regionų.

Didžiausios problemos kyla dėl degalų tiekimo. Sustojus naftos per-dirbimo gamykloms ir vairuotojams desperatiškai pradėjus kaupti degalų atsargas, trečdalio degalinių rezer-vuarai liko visiškai tušti. Teigiama, kad naftos perdirbimo pramonės ir degalinių tinklų nuostoliai jau per-kopė pusės milijardo eurų ribą. Ša-lies prezidentas Nikolia Sarkozy įsakė žandarmerijai išvaikyti dega-lų saugyklas ir naftos perdirbimo gamyklas blokuojančias minias, ta-čiau visos pareigūnų pastangos ne-duoda ilgalaikių rezultatų.

Šalies gyventojai dabar išleidžia-mi į pensiją nuo 60 metų amžiaus (jei mokėjo socialinio draudimo mokes-čius 40,5 metų) arba 65 metų amžiaus (jei tokias įmokas mokėjo trumpiau). Prancūzai nepatenkinti vyriausybės planais vėlinti pensinį amžių atitin-kamai iki 62 ir 67 metų. O preziden-tas ir vyriausybė nori pradėti šios re-formos laipsnišką įgyvendinimą nuo kitų metų liepos 1 dienos. Kurį laiką kasmet pensinis amžius būtų vėlina-mas keturiais mėnesiais.

Profsąjungų organizuojamas protesto akcijas palaiko ne tik daugelis šalies gyventojų, bet ir kai kurie politikai. Ypač įnirtingai reformos projektą rengusį sociali-nės apsaugos ir darbo ministrą Eri-ką Vertą bei karščiausią reformos šalininką prezidentą N.Sarkozy kritikuoja kairieji. Kairioji opozi-cija prezidentą, lyg buldozeriu stu-miantį pirmyn pensijų reformos įstatymo priėmimą, kaltina vyk-dant „nuolatinį valstybės pervers-mą“. Kažkada socialistas Fransua Miteranas tokiu terminu apibū-dino prezidento Šarlio de Golio vykdytą politiką.

Prezidentas N.Sarkozy teigia, kad visos protesto akcijos yra be-tikslės ir labai žalingos šaliai. Anot jo, vyriausybė neturi kitos išeities, kaip griebtis nepopuliarių refor-mų.

Šiemet šalies biudžeto defi citas jau siekia 8 procentus bendrojo vi-daus produkto ir vertinamas didžiu-le 150 milijardų eurų suma. Nuo tolesnio ritimosi į prarają Prancū-ziją esą gali išgelbėti tik drastiški ir skausmingi sprendimai.

Neramumai Prancūzijoje tęsisMasiniai streikai, riaušės, naftos perdirbimo įmonių blokada ir degalų ba-das degalinėse sutrikdė normalų gyvenimą Prancūzijoje, tačiau net 69 procentai šalies gyventojų palaiko neregėto masto protesto akcijas.

Protesto akcijos Prancūzijos didmiesčiuose neretai perauga į riaušes.EPA-Eltos nuotrauka

Į meilės trikampį įsisukę belgų parašiutininkai labiausiai mėgo grupinius šuolius (Elzė Klotemans nuteista kalėti trisdešimčiai metų už varžovės dėl mylimo vyro nužudymą). levif.rnews.be nuotraukos

Belgijos teismo psichiatrų išvada rodo, kad kaltinama žmogžudyste parašiutininkė Elzė Klotemans yra linkusi į psichopatiją.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Tėvų namų muziejus

Šeštadienis

11 psl.

Sveikata

Ekonomikos krizė pagilino įsisenėjusias visuomenėspsichikos sveikatos problemas.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

7 psl.

Kiekvienas esame aplin-kos kūrėjas ar griovė-jas, ir kiekvieną iš mūsų aplinka veikia.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

7 psl.

Kraštovaizdis – kaip šypsena veide Geriausias antidepresantas –dėmesys ir pagarba žmogui

Šaltalankius galima skin-ti ne tik rudenį, bet ir visą žiemą. Po šalnų jie nesusi-traiško, išlieka malonaus saldžiarūgščio skonio, maistingi ir turi gydomų-jų savybių.

Aušra Laumakė

24 psl.

Padės atgauti jėgas

Kaip važiuoti šaltuoju metų laiku

Arvydas JockusVL žurnalistas 19 psl.

21 psl.

Sodyba

Jei niekas neklausytų, muzikos nekurčiau

Dainininkui Donatui Mon-tvydui muzika labai svar-bi, tačiau pirmenybę jis vis dėlto teikia asmeniniam gy-venimui.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

Daugelis užaugusių vaikų ant tėviškės namų durų pakabina spyną ir paduo-da pardavimo skelbimą, tačiau tai ne vienintelė išeitis.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

Šeštoji pavara