Valstiečių Laikraštis 2012 12 08

Download Valstiečių Laikraštis 2012 12 08

Post on 16-Mar-2016

249 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei Laikratis 2012 12 08

TRANSCRIPT

  • Prie j negali meluoti, prie j negali keiktis, negalvoji apie bjau-rius dalykus. Jie yra geri ir tave tuo ukreia... Taip apie vaikus kalba raytojas, reisierius Vytau-tas V.Landsbergis.

    Mediai, krmai, ol, gls ir visa kita augmenija vieniems yra natralus, prastas fonas, kitiems is aliasis ems rbas yra kur kas svarbesnis.

    Norint papuoti sodyb neb-tina daiktus pirkti i meistr. Juos galima pasidaryti patiems.

    altuoju met laiku padaug-ja moni, besiskundiani aus skausmais. J ivengti pads sveika mityba, imuniteto stiprinimas ir tin-kama i organ prieira.

    2012 m. gruodio 8 d., etadienis Nr. 98 (9221) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien skaitykite:

    Nuo 2010-j arkli augintoj organizacijos aktyviai tampo paramos veislininkystei paklod ir vis neranda suta-rimo, kaip objektyviai paskirstyti numatytas biudeto las. VL fotomontaas

    etadienis, 13 p.

    Apie tai 5 p. Apie tai 4 p.

    alyje, kuri gerai valdoma, skurdo gdijamasi, o alyje, kuri valdoma blogai, gdijamasi turtingumo. Taip neva yra pasaks kin iminius prie ger tkstant met. Kaip pirtu ak apie iandienos demokratin Lietuv!

    sodyba, 9 p.

    Treiadien VL su priedais:kinink iniosMoters pasaulis

    Arkli augintojai klaidioja ikreipt veidrodi karalystje

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas

    Taiau toks teissaugos spren-dimas papiktino nema dal vi-suomens. Antradien visoje alyje prie teism piketavo su pedofilijos klanu kovojantys Lietuvos pilieiai.

    Neiaikint nusikaltim ir miri elis

    Pedofilijos byla nagrinta ketve-rius metus. Drsius Kedys pirmus praneimus apie, jo manymu, tvir-

    kinam dukr siunt vairiausioms institucijoms, bet juos nebuvo rea-guojama. Tik tada, kai 2009 m. spa-lio 5 d. Kaune buvo nuauti Kau-no apygardos teismo teisjas Jonas Furmanaviius ir D.Kedio buvu-sios sugyventins Laimuts Stank-naits sesuo Violeta Narueviien, pedofilijos bylai imta skirti daugiau dmesio. Ji tarsi padalijo Lietuv dvi dalis: vieni ventai tiki, kad pe-dofil klanas aukiausiuose sluoks-niuose yra, kiti i versij kategori-kai atmeta.

    Nukelta 3 p.

    Pedofilijos byloje laimtoj nraVadinamojoje pedofilijos byloje teismas paskel-b nuosprend Andrius sas maamets ne-tvirkino, o kaltinimai pedofilija buvo melagingi.

    sodyba, 9 p.

    SVeiKATA, 23 p.

    Teis skirstyti veislininkystei numatytas valstybs paramos las permusi savivalda prijo aklaviet.

    iema iemet nustebino punktualumu. Gruodio 1 d. visoje alyje ikrito sniegas ir truput paalo. Meteorolog A.Galvonait prognozuoja, kad i iem gruodis bus aliausias mnuo, o sausis ir vasaris bus iltesni.

    Vida TavorienVL urnalist

    iemet devynioms arkli augin-toj asociacijoms padalyta parama veislininkystei turs bti perskirs-tyta: vieni gali netekti daugiau nei 50 tkst. Lt, o kitiems gali bti pri-dta per 100 tkst. Lt. Valstybin gyvuli veislininkysts prieiros tarnyba prie ems kio ministeri-jos (M), tikrinusi, kaip ems kio rmai (R) administruoja pagalbos veislininkystei las, nustat, kad valstybs parama galjo bti skirs-toma netinkamai ir subjektyviai. Kad paramos pyragas raikomas be nustatyt kriterij, savivald per-spjo ir valstybs kontrolieriai.

    Petyns nesibaigia

    Nuo 2010-j arkli auginto-j organizacijos aktyviai tampo pa-ramos veislininkystei paklod ir vis neranda sutarimo, kaip objekty-viai paskirstyti numatytas biude-to las. Tam iemet atseikta arti 580 tkst. Lt. Asociacijos turt su-sitelkti veislininkysts darb, o da-bar atrodo, kad svarbiausias rpestis petyns dl valstybs pinig, pripaino Lietuvos arab arkli au-gintoj asociacijos direktorius Sta-sys Svetlauskas.

    Nukelta 2 p.

    Petro Malko nuotrauka

  • 2 2012 m. gruodio 8 d. Nr. 98 (9221) Valstiei laikratis

    Atkelta i 1 p.

    Prie metus jis vadovavo ir Respub-likinei lenktynini irg lygai.

    Susidaro spdis, kad paramos veis-lininkystei las be valdinink pagal-bos dalytis siekusios asociacijos kelia rankas vir. Prasids ketvirti metai, kai mes bandome rasti l paskirsty-mo sistem, taiau niekaip nepavyksta to padaryti. Reikia imtis priemoni kitaip veislininkystei bus smgis. Tai biudeto pinigai, todl juos paskirstyti ir kontroliuoti, kaip jie naudojami, turi valstybs institucija, pareik Lietu-vos sunkij arkli augintoj asociaci-jos prezidentas Edgaras Jeninas.

    Kaip gali parama suinteresuotos asociacijos paios pasidalyti pini-gus?! kantryb trko emaituk arkli augintoj asociacijos pirmi-ninkei Valei Macijauskienei. Jei pinigai valstybs, jos institucijos turi atlikti savo darb, o ne numes-ti jo asociacijoms. Dabar patys tu-rime nusistatyti aidimo taisykles, o valdininkai, nieko patys nepadar, atvaiuoja tikrinti rezultat.

    Lietuvos arkli augintoj asoci-acijos direktorius Vilgelmas Grd sitikins, kad es vanden drumsia ir asociacijas u nosies vedioja keli veikjai, atstovaujantys eimyni-niam verslui. Mes balso neturime keli asociacij vadai nutaria, ir vis-kas. Kai tik savivalda perm l skirstym, prasidjo betvark, kategorikai r V.Grd.

    Paramos pyrag raiko be kriterij

    Kalbint asociacij vadovai siti-kin, kad arkli veislininkystei vals-tybs los paskirstytos neobjektyviai. Tik S.Svetlauskas sak, jog dl pa-ramos asociacijos neturt skstis visiems es paskirta po tiek, kiek reikia. Valstybs kontrolieriai, Vals-tybins gyvuli veislininkysts prie-iros tarnybos specialistai, tikrin, kaip R paskirsto pripaintoms veislininkysts organizacijoms las, nustat, kad paramos pyragas raiko-mas be nustatyt kriterij.

    E.Jeninas pastebjo, kad kriterij nustatymas nebt palankus kai ku-rioms asociacijoms, todl j ir nra.

    Taigi arkli augintojai, pedamiesi dl valstybs paramos, pateko ikreipt veidrodi karalyst. Paradoksas: di-diausia asociacija, turinti apie 1 500 sunkij ir stambij emaituk ar-kli, vienam arkliui metams gauna apie 25 Lt, o kitos organizacijos, kurios turi iki 100 arkli, vienam j gauna vos ne 1 000 Lt 40 kart daugiau! Skir-tumas gana enklus ir keliantis daug

    klaustuk. Mums pakanka asociaci-jos nariai tvarkingai moka nario mo-kest, todl galime laikytis, bet teisybs nra, aikino E.Jeninas.

    Pasak jo, pernai dauguma arkli augintoj asociacij jau buvo arti su-tarimo: Atuoni atstovai buvo nu-balsav u pateiktus kriterijus, taiau viena asociacija juos atmet ir vl pra-sidjo dalybos be aikios metodikos. Jei savivalda nesusitvarko, tegu M skirsto, ir visiems bus rami galva, taip rietenas baigti sil E.Jeninas.

    Stumia usienietikus arklius

    Kalbdama apie nesutarimus dl paramos irg veislininkystei, V.Macijauskien silo velgti giliau. Visk lemia tai, kad norima usie-nio ali veislininkysts instituci-joms atverti kelius Lietuvos rink ir palaikyti usienio veisles, pa-reik emaituk arkli augintoj asociacijos vadov.

    Ir E.Jeninui akivaizdu, kad u-sienio ali arkli veislininkysts

    institucijoms atstovaujani aso-ciacij interesai es nusveria vieti-ni arkli veisli augintoj siekius. Daugiau paramos gauna tie, kurie usiima labiau sportu nei veislinin-kyste. tai Lietuvos ristn sporto asociacijai, Respublikinei lenktyni-ni irg lygai rpi sportas, lenkty-ns, kiti domisi arab irg veisl-mis. Jei paramos skirsime vietini

    veisli arkli augintojams, valstyb patirs nekainojam nuostoli. Da-bar veislininkystei skiriama nedaug l. Jei ir jos bus netinkamai pa-naudojamos, veislininkyst lugs, apgailestavo Lietuvos sunkij ar-kli augintoj asociacijos vadovas.

    Kalbdamas apie irgininkysts ukulisius, odio kienje neiekojo V.Grd: Vietiniai arkliai nereikalin-gi geriau remkime pranczikus. O su pranczikais arkliais Lietuvoje tikras cirkas! Kai i prancz per-ki ristn, u toki pat sum jie dar prideda pinig priziniam fondui. O beveik visi prancziki ristnai prik-lauso vienai eimai. Varybose ie ris-tnai daniausiai pralaimi Ameri-kos, arab veisli irgams, todl iuos konkurentus vengiama kviestis.

    Vieniems per daug, kitiems per maai

    iemet lapkriio 20 d. Valstybins gyvuli veislininkysts prieiros tar-nyba kartu su M Vidaus audito departamento ir Nacionalins mok-

    jimo agentros (NMA) specialistais lanksi R ir tikrino, kaip admi-nistruojama parama veislininkystei.

    i institucij specialistai nu-stat, kad pripaintoms arkli veis-lininkysts organizacijoms numa-tytos los gali bti netinkamai ir subjektyviai paskirstytos, nes ne-buvo patvirtinti atitinkami krite-rijai. Tikrintojai minjo, kad R

    pateik tik l paskirstymo projekt, taiau vis kriterij, kuriais remiantis tai padaryta, nenurod. O tai turjo padaryti pagal ems kio ministro patvirtintas Pagalbos veislininkystei taisykles. Dl jose nurodyt kriterij (pagal gyvuli skaii organizacijoje skiriamas fiksuotas tarifas etatui i-laikyti, nustatytas kainis rayt kil-ms knyg arkli skaiiui per metus) gin niekam nekyla. Ietys kryiuo-jamos dl arkli varyb bandym kiek kam reikia j, turjo nustatyti savivalda. To nenustaius, los turjo bti skirstomos atsivelgiant slygi-nius gyvuli vienetus (SGV).

    Remiantis tikrintoj ivadomis, galima teigti, kad labiausiai nu-skriausta buvo Lietuvos sunkij ar-kli augintoj asociacija, laikanti apie 1 500 arkli. R jai patvirtino dau-giau nei 74 tkst. Lt, o pagal SGV turjo skirti per 100 tkst. Lt dau-giau. Labiausiai pamaloninta buvo Lietuvos ristn sporto asociacija, laikanti apie 100 arkli. Jai atiteko bema 78 tkst. Lt, nors turjo bti skirta tik daugiau nei 22 tkst. Lt.

    Respublikinei lenktynini irg lygai pagal SGV turjo bti skir-ta 36,8 tkst. Lt, o atseikta net 82,9 tkst. Lt. Per daug paramos nu-matyta ir Lietuvos arab arkli au-gintoj asociacijai turjo gauti 20,4 tkst. Lt, o skirta 42,6 tkst. Lt. Nacionaliniam irg lenktyni klubui, turiniam tik 23 SGV, R skyr 32,6 tkst. Lt 18 tkst. Lt daugiau nei turjo. emaituk ar-kli augintoj asociacija gali netekti 17,7 tkst. Lt jai skirta 63,1 tkst. Lt, o priklausyt 45,4 tkst. Lt. Maiau nei priklauso gavo Lietuvos arkli au-gintoj asociacija R skyr 100,9 tkst. Lt, o reikjo 139,2 tkst. Lt. Lie-tuvos trakn irg augintoj asoci-acijai