Valstiečių Laikraštis 2012 12 08

Download Valstiečių Laikraštis 2012 12 08

Post on 16-Mar-2016

229 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei Laikratis 2012 12 08

TRANSCRIPT

<ul><li><p> Prie j negali meluoti, prie j negali keiktis, negalvoji apie bjau-rius dalykus. Jie yra geri ir tave tuo ukreia... Taip apie vaikus kalba raytojas, reisierius Vytau-tas V.Landsbergis. </p><p> Mediai, krmai, ol, gls ir visa kita augmenija vieniems yra natralus, prastas fonas, kitiems is aliasis ems rbas yra kur kas svarbesnis. </p><p> Norint papuoti sodyb neb-tina daiktus pirkti i meistr. Juos galima pasidaryti patiems. </p><p> altuoju met laiku padaug-ja moni, besiskundiani aus skausmais. J ivengti pads sveika mityba, imuniteto stiprinimas ir tin-kama i organ prieira. </p><p>2012 m. gruodio 8 d., etadienis Nr. 98 (9221) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt</p><p>iandien skaitykite:</p><p>Nuo 2010-j arkli augintoj organizacijos aktyviai tampo paramos veislininkystei paklod ir vis neranda suta-rimo, kaip objektyviai paskirstyti numatytas biudeto las. VL fotomontaas</p><p>etadienis, 13 p. </p><p>Apie tai 5 p. Apie tai 4 p. </p><p>alyje, kuri gerai valdoma, skurdo gdijamasi, o alyje, kuri valdoma blogai, gdijamasi turtingumo. Taip neva yra pasaks kin iminius prie ger tkstant met. Kaip pirtu ak apie iandienos demokratin Lietuv! </p><p>sodyba, 9 p. </p><p>Treiadien VL su priedais:kinink iniosMoters pasaulis</p><p>Arkli augintojai klaidioja ikreipt veidrodi karalystje</p><p>Gediminas StaniauskasVL urnalistas </p><p>Taiau toks teissaugos spren-dimas papiktino nema dal vi-suomens. Antradien visoje alyje prie teism piketavo su pedofilijos klanu kovojantys Lietuvos pilieiai.</p><p>Neiaikint nusikaltim ir miri elis</p><p>Pedofilijos byla nagrinta ketve-rius metus. Drsius Kedys pirmus praneimus apie, jo manymu, tvir-</p><p>kinam dukr siunt vairiausioms institucijoms, bet juos nebuvo rea-guojama. Tik tada, kai 2009 m. spa-lio 5 d. Kaune buvo nuauti Kau-no apygardos teismo teisjas Jonas Furmanaviius ir D.Kedio buvu-sios sugyventins Laimuts Stank-naits sesuo Violeta Narueviien, pedofilijos bylai imta skirti daugiau dmesio. Ji tarsi padalijo Lietuv dvi dalis: vieni ventai tiki, kad pe-dofil klanas aukiausiuose sluoks-niuose yra, kiti i versij kategori-kai atmeta.</p><p>Nukelta 3 p. </p><p>Pedofilijos byloje laimtoj nraVadinamojoje pedofilijos byloje teismas paskel-b nuosprend Andrius sas maamets ne-tvirkino, o kaltinimai pedofilija buvo melagingi.</p><p>sodyba, 9 p. </p><p>SVeiKATA, 23 p. </p><p>Teis skirstyti veislininkystei numatytas valstybs paramos las permusi savivalda prijo aklaviet.</p><p>iema iemet nustebino punktualumu. Gruodio 1 d. visoje alyje ikrito sniegas ir truput paalo. Meteorolog A.Galvonait prognozuoja, kad i iem gruodis bus aliausias mnuo, o sausis ir vasaris bus iltesni.</p><p>Vida TavorienVL urnalist</p><p>iemet devynioms arkli augin-toj asociacijoms padalyta parama veislininkystei turs bti perskirs-tyta: vieni gali netekti daugiau nei 50 tkst. Lt, o kitiems gali bti pri-dta per 100 tkst. Lt. Valstybin gyvuli veislininkysts prieiros tarnyba prie ems kio ministeri-jos (M), tikrinusi, kaip ems kio rmai (R) administruoja pagalbos veislininkystei las, nustat, kad valstybs parama galjo bti skirs-toma netinkamai ir subjektyviai. Kad paramos pyragas raikomas be nustatyt kriterij, savivald per-spjo ir valstybs kontrolieriai.</p><p>Petyns nesibaigia</p><p>Nuo 2010-j arkli auginto-j organizacijos aktyviai tampo pa-ramos veislininkystei paklod ir vis neranda sutarimo, kaip objekty-viai paskirstyti numatytas biude-to las. Tam iemet atseikta arti 580 tkst. Lt. Asociacijos turt su-sitelkti veislininkysts darb, o da-bar atrodo, kad svarbiausias rpestis petyns dl valstybs pinig, pripaino Lietuvos arab arkli au-gintoj asociacijos direktorius Sta-sys Svetlauskas. </p><p>Nukelta 2 p. </p><p>Petro Malko nuotrauka</p></li><li><p>2 2012 m. gruodio 8 d. Nr. 98 (9221) Valstiei laikratis</p><p> Atkelta i 1 p. </p><p>Prie metus jis vadovavo ir Respub-likinei lenktynini irg lygai. </p><p>Susidaro spdis, kad paramos veis-lininkystei las be valdinink pagal-bos dalytis siekusios asociacijos kelia rankas vir. Prasids ketvirti metai, kai mes bandome rasti l paskirsty-mo sistem, taiau niekaip nepavyksta to padaryti. Reikia imtis priemoni kitaip veislininkystei bus smgis. Tai biudeto pinigai, todl juos paskirstyti ir kontroliuoti, kaip jie naudojami, turi valstybs institucija, pareik Lietu-vos sunkij arkli augintoj asociaci-jos prezidentas Edgaras Jeninas. </p><p>Kaip gali parama suinteresuotos asociacijos paios pasidalyti pini-gus?! kantryb trko emaituk arkli augintoj asociacijos pirmi-ninkei Valei Macijauskienei. Jei pinigai valstybs, jos institucijos turi atlikti savo darb, o ne numes-ti jo asociacijoms. Dabar patys tu-rime nusistatyti aidimo taisykles, o valdininkai, nieko patys nepadar, atvaiuoja tikrinti rezultat.</p><p>Lietuvos arkli augintoj asoci-acijos direktorius Vilgelmas Grd sitikins, kad es vanden drumsia ir asociacijas u nosies vedioja keli veikjai, atstovaujantys eimyni-niam verslui. Mes balso neturime keli asociacij vadai nutaria, ir vis-kas. Kai tik savivalda perm l skirstym, prasidjo betvark, kategorikai r V.Grd. </p><p>Paramos pyrag raiko be kriterij</p><p>Kalbint asociacij vadovai siti-kin, kad arkli veislininkystei vals-tybs los paskirstytos neobjektyviai. Tik S.Svetlauskas sak, jog dl pa-ramos asociacijos neturt skstis visiems es paskirta po tiek, kiek reikia. Valstybs kontrolieriai, Vals-tybins gyvuli veislininkysts prie-iros tarnybos specialistai, tikrin, kaip R paskirsto pripaintoms veislininkysts organizacijoms las, nustat, kad paramos pyragas raiko-mas be nustatyt kriterij. </p><p>E.Jeninas pastebjo, kad kriterij nustatymas nebt palankus kai ku-rioms asociacijoms, todl j ir nra. </p><p>Taigi arkli augintojai, pedamiesi dl valstybs paramos, pateko ikreipt veidrodi karalyst. Paradoksas: di-diausia asociacija, turinti apie 1 500 sunkij ir stambij emaituk ar-kli, vienam arkliui metams gauna apie 25 Lt, o kitos organizacijos, kurios turi iki 100 arkli, vienam j gauna vos ne 1 000 Lt 40 kart daugiau! Skir-tumas gana enklus ir keliantis daug </p><p>klaustuk. Mums pakanka asociaci-jos nariai tvarkingai moka nario mo-kest, todl galime laikytis, bet teisybs nra, aikino E.Jeninas.</p><p>Pasak jo, pernai dauguma arkli augintoj asociacij jau buvo arti su-tarimo: Atuoni atstovai buvo nu-balsav u pateiktus kriterijus, taiau viena asociacija juos atmet ir vl pra-sidjo dalybos be aikios metodikos. Jei savivalda nesusitvarko, tegu M skirsto, ir visiems bus rami galva, taip rietenas baigti sil E.Jeninas.</p><p>Stumia usienietikus arklius</p><p>Kalbdama apie nesutarimus dl paramos irg veislininkystei, V.Macijauskien silo velgti giliau. Visk lemia tai, kad norima usie-nio ali veislininkysts instituci-joms atverti kelius Lietuvos rink ir palaikyti usienio veisles, pa-reik emaituk arkli augintoj asociacijos vadov. </p><p>Ir E.Jeninui akivaizdu, kad u-sienio ali arkli veislininkysts </p><p>institucijoms atstovaujani aso-ciacij interesai es nusveria vieti-ni arkli veisli augintoj siekius. Daugiau paramos gauna tie, kurie usiima labiau sportu nei veislinin-kyste. tai Lietuvos ristn sporto asociacijai, Respublikinei lenktyni-ni irg lygai rpi sportas, lenkty-ns, kiti domisi arab irg veisl-mis. Jei paramos skirsime vietini </p><p>veisli arkli augintojams, valstyb patirs nekainojam nuostoli. Da-bar veislininkystei skiriama nedaug l. Jei ir jos bus netinkamai pa-naudojamos, veislininkyst lugs, apgailestavo Lietuvos sunkij ar-kli augintoj asociacijos vadovas. </p><p>Kalbdamas apie irgininkysts ukulisius, odio kienje neiekojo V.Grd: Vietiniai arkliai nereikalin-gi geriau remkime pranczikus. O su pranczikais arkliais Lietuvoje tikras cirkas! Kai i prancz per-ki ristn, u toki pat sum jie dar prideda pinig priziniam fondui. O beveik visi prancziki ristnai prik-lauso vienai eimai. Varybose ie ris-tnai daniausiai pralaimi Ameri-kos, arab veisli irgams, todl iuos konkurentus vengiama kviestis.</p><p>Vieniems per daug, kitiems per maai</p><p>iemet lapkriio 20 d. Valstybins gyvuli veislininkysts prieiros tar-nyba kartu su M Vidaus audito departamento ir Nacionalins mok-</p><p>jimo agentros (NMA) specialistais lanksi R ir tikrino, kaip admi-nistruojama parama veislininkystei. </p><p>i institucij specialistai nu-stat, kad pripaintoms arkli veis-lininkysts organizacijoms numa-tytos los gali bti netinkamai ir subjektyviai paskirstytos, nes ne-buvo patvirtinti atitinkami krite-rijai. Tikrintojai minjo, kad R </p><p>pateik tik l paskirstymo projekt, taiau vis kriterij, kuriais remiantis tai padaryta, nenurod. O tai turjo padaryti pagal ems kio ministro patvirtintas Pagalbos veislininkystei taisykles. Dl jose nurodyt kriterij (pagal gyvuli skaii organizacijoje skiriamas fiksuotas tarifas etatui i-laikyti, nustatytas kainis rayt kil-ms knyg arkli skaiiui per metus) gin niekam nekyla. Ietys kryiuo-jamos dl arkli varyb bandym kiek kam reikia j, turjo nustatyti savivalda. To nenustaius, los turjo bti skirstomos atsivelgiant slygi-nius gyvuli vienetus (SGV).</p><p>Remiantis tikrintoj ivadomis, galima teigti, kad labiausiai nu-skriausta buvo Lietuvos sunkij ar-kli augintoj asociacija, laikanti apie 1 500 arkli. R jai patvirtino dau-giau nei 74 tkst. Lt, o pagal SGV turjo skirti per 100 tkst. Lt dau-giau. Labiausiai pamaloninta buvo Lietuvos ristn sporto asociacija, laikanti apie 100 arkli. Jai atiteko bema 78 tkst. Lt, nors turjo bti skirta tik daugiau nei 22 tkst. Lt. </p><p>Respublikinei lenktynini irg lygai pagal SGV turjo bti skir-ta 36,8 tkst. Lt, o atseikta net 82,9 tkst. Lt. Per daug paramos nu-matyta ir Lietuvos arab arkli au-gintoj asociacijai turjo gauti 20,4 tkst. Lt, o skirta 42,6 tkst. Lt. Nacionaliniam irg lenktyni klubui, turiniam tik 23 SGV, R skyr 32,6 tkst. Lt 18 tkst. Lt daugiau nei turjo. emaituk ar-kli augintoj asociacija gali netekti 17,7 tkst. Lt jai skirta 63,1 tkst. Lt, o priklausyt 45,4 tkst. Lt. Maiau nei priklauso gavo Lietuvos arkli au-gintoj asociacija R skyr 100,9 tkst. Lt, o reikjo 139,2 tkst. Lt. Lie-tuvos trakn irg augintoj asoci-acijai turjo bti skirta apie 20 tkst. Lt daugiau apie 86 tkst. Lt. I es-ms parama neturt keistis Balti-jos hanoveri irg augintoj aso-ciacijai iki jiems reikaling beveik 33,8 tkst. Lt stinga apie 800 Lt. </p><p>Patikrinimo ivadose nurodyti ir kiti paeidimai nesudarytos sma-tos, nenumatyti darb kiekiai asoci-acijoms, o los veislininkystei turjo bti mokamos tik nuo liepos, kada pasirayta sutartis tarp R ir NMA, o ne nuo sausio, kaip buvo daroma.</p><p>Prao mokslinink pagalbos</p><p>V.Macijauskien piktinosi, kad paramos skyrimas pagal SGV yra nepalankus nykstanios emaituk veisls arkli augintojams. Kiti au-gintojai sivea arklius, kuri veis-ls selekcionuotos kitose alyse, o mes, nacionalins veisls saugotojai, turime atlikti visus darbus. Mums reikia daug dirbti su prieaugliu. Be to, emaitukai universali veisl, todl jiems reikia ir itverms i-bandym, ir konkr, ir kinkini varyb. Dar mums reikia rpintis rinkomis, k daro usienio organi-zacijos, skverbdamosi Lietuv, aikino emaituk arkli augintoj asociacijos vadov. </p><p>V.Macijauskien mano, kad kri-terijams, pagal kuriuos bt skiria-ma parama arkli veislininkystei, nustatyti reikt pasitelkti moksli-ninkus. Anot jos, valstybs institu-cijos turt skelbti konkurs iems darbams, ir pasibaigt visi nesuta-rimai. Paios organizacijos norjo atsakomybs, o dabar vis kariauja vieni priima sprendimus, kiti prie-tarauja. Todl reikia iekoti kitokios ieities. Jei arkli augintoj orga-nizacijos neranda sutarimo, reikia prayti mokslinink pagalbos, pritar ir R vadovas Andriejus Stanikas.</p><p>Aktualijos</p><p>Arkli augintojai klaidioja ikreipt veidrodi karalystje</p><p>Atgal trauktis nereiktArnas Jurgaitis, Valstybins gy-vuli veislininkysts tarnybos di-rektorius</p><p>Nuo 2010 m. R patikta pa-ramos veislininkystei l skirsty-mo funkcija. Pagal Pagalbos veis-lininkystei taisykles savivalda tur-jo nusistatyti l kilms knygoms rengti ir tvarkyti skirstymo kriteri-jus, taiau to nepadar. T paste-bjo ir valstybs kontrol. Ms patikrinimo ivadose pabrti ir kiti trkumai: R, sudarydami sutartis su arkli augintoj asociacijomis, nesudar l panaudojimo sma-t, nenustat uduoi, darb ap-imi ir kt. R turs itaisyti tr-kumus ir perirti l skirstym. </p><p>Didesni gali perdavimas em-dirbi savivaldai buvo trauktas kadencij baigianios Vyriausy-bs program. Manau, kad atgal trauktis ir grinti senj paramos veislininkystei skirstymo tvark ne-vertt. Reikia iekoti bendro su-tarimo, kaip objektyviai nustatyti l poreik. Ms tarnybos spe-cialistai gali bet kada konsultuoti, jei kas kreiptsi. Gaila, kad savi-valdos atstovai i pradi traukia kardus, o paskui kalba apie kon-sultacijas. Kalbant apie mokslinin-k pagalb, reikt pabrti, kad M turi sudariusi ilgalaik sutar-t su Lietuvos agrarins ekonomi-kos institutu. ios mokslo staigos specialistai, remdamiesi asociacij pateikta mediaga, nustat kainius kilms knygoms rengti ir tvarkyti.</p><p>Daugiau paramos gauna tie, kurie usiima labiau sportu nei veislinin-kyste. tai Lietuvos ristn sporto asociacijai, Respublikinei lenktynini irg lygai rpi sportas, lenktyns, kiti domisi arab irg veislmis. Jei paramos skirsime vietini veisli arkli augintojams, valstyb patirs ne-kainojam nuostoli. Dabar veislininkystei skiriama nedaug l. Jei ir jos bus netinkamai panaudojamos, veislininkyst lugs, apgailestavo Lie-tuvos sunkij arkli augintoj asociacijos prezidentas Edgaras Jeninas. </p><p>irg laikytojai tarpusavyje nesusitaria, nes dalis j suinteresuoti atverti kelius Lietuvos rink usienio ali veislininkysts institucijoms ir palaikyti usienio irg veisles. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka</p></li><li><p>32012 m. gruodio 8 d. Nr. 98 (9221) Valstiei laikratis</p><p> Atkelta i 1 p. </p><p>D.Kedys, sieks nubausti pedofi-lus, tvirkinusius jo dukter, 2010 m. balandio 20 d. buvo rastas negyvas Kauno r., o teismo medicinos eks-</p><p>pertai pareik, kad jis uspringo skrandio turiniu.</p><p>T pai met birel, nuvirts nuo keturraio, baloje prigr An-drius sas, kuriam buvo pareikti kaltinimai pedofilija. skandalin-g istorij veltas Kauno apygardos teismo teisjo snis Vaidas Milinis 2010 m. gruod savo automobilyje Kauno r. rastas negyvas su autine aizda ir po mirties buvo ivadintas treiu pedofilu Aidu (jo teissauga iki iol nenustat). </p><p>Su pedofilijos byla siejamos dar trij moni mirtys. Du liudinin-kai neva pasikor patys. Tak pe-dofilijos byloje i met lapkriio 30 d. padjo Vilniaus 2-asis apy-links teismas, patenkins valsty-</p><p>bs kaltintojo ir gynybos praym iteisinti Andri s, kaltinam tvirkinus maamet D.Kedio ir L.Stanknaits dukr.</p><p>Teismo akibroktas</p><p>Btent Vilniaus 2-ojo apylin-ks teismo sprendimas reabilituoti A.s sukl visuomens pasipik-tinim. Antradien visoje alyje prie teism piketavo su pedofilijos klanu kovojantys Lietuvos pilieiai.</p><p>Lietuva be teisingumo Lie-tuva be ateities, Teismai nupirk-ti! Teisingumas parduotas!, Tvas nuudytas. Dukt iniekinta. Kek pagerbta! iuos ir kitus plakatus laik mons Vilniuje, Kaune ir ki-tuose alies miestuose.</p><p>Kaune piketuotojai aikino, jog A.so iteisinimu yra lyg paneigia-mas tvirtinimas, kad aukiausiuose Lietuvos sluoksniuose yra pedofilija. Ar tai ne pasityiojimas? klaus mons. Kai kurie smalsuoliai tiki-no nusivyl ir Neringa Venckiene, bet aikino, kad teisingumo proble-ma alyje dl to niekur nedingo.</p><p>Vilniaus 2-asis apylinks teismas nutar, kad seksualin patirt maa-met D.Kedio dukt patyr namuo-se jam filmuojant jos pasakojimus.</p><p>Teismas visikai iteisino kaltinamj A.s dl jam pa-reikt kaltinim ir padar ka-tegorik ivad, kad vieni...</p></li></ul>