2011 m. balandžio 6 d., trečiadienis • Nr. 27 (9046) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios• Kiekvienas ūkininkas turi

elgtis savo nuožiūra, tačiau šiuo metu prieš sudarant išankstines sutartis nereikia baimintis sklei-džiamų gandų apie tariamą grūdų kainų kritimą.

• Aukštaitijos krašte klesti neko-kybiško pieno supirkėjų verslas.

• Raseinių r. ūkininkui nelei-džiama netinkamoje žemėje įveisti miško, nes dar sovietmečiu do-kumentuose buvo parašyta, kad to sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas yra 44,5. Tai nea-titinka tikrovės.

Sodietė

• Lietuvos pakraštyje, prie pat Baltarusijos sienos esančiame kai-me – grožio ir kančios liudijimai.

• Nuo pavasario civilinės metri-kacijos biurų darbuotojams darbo gerokai padaugėja.

Lietuvos miškams vėl galandami kirviaiSeimui leidus privačiuose miškuose statyti statinius, Lietuvoje gali nelikti urėdijos dydžio miškų, o priėjimai prie upių ir ežerų – galutinai užtverti ir paprastiems mirtingiesiems neprieinami.

Vida Tavorienė. Išsamiau skaitykite 2 p.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 18 p.

Nenaudingos Kazachstano prezidento gudrybės

Kazachstane į išankstinius rinkimus žmonės ėjo masiškai. Centrinė rinkimų komisija pra-nešė, kad rinkėjų skaičius siekia 90 proc. Narsulatanas Nazarba-jevas išsaugojo postą. Jis surinko 95,5 proc. rinkėjų balsų.

Vakarėliai su alkoholio ir narkotikų kokteiliais

Apie 20 proc. visų apsinuo-dijimų Lietuvoje sudaro gyven-tojų apsinuodijimai alkoholiu, 2,3 proc. – narkotinėmis ar psicho-tropinėmis medžiagomis. Į alkoho-lio ir narkotikų liūną jauni žmonės pradeda klimpti vakarėlių metu.

Valdžia žmones stumia į bankų glėbįLietuvos Vyriausybės ketinimai riboti atsiskaitymus grynaisiais neramina vidutinio ir smulkiojo verslo atstovus.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Per mėnesį Vyriausybė planuoja pateikti siūlymus dėl naujos atsiskai-tymų grynaisiais tvarkos. Tokiu būdu valdžia ti kisi pažaboti šešėlinę ekono-

miką, daugiau pinigų ištraukti į die-nos šviesą ir papildyti jais valstybės biudžetą. Tačiau verslininkai abejoja, ar tai duos naudos, ir baiminasi, kad tokie apribojimai ti k dar labiau padi-dins jų veiklos sąnaudas.

Nukelta į 3 p. Tikėtina, kad daugiausia naudos iš grynųjų pinigų srautų apribojimų gautų bankai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Privačių miškų savininkai piktinasi, kad dabar jie neturi jokių teisių ir nieko negali daryti savo valdose. Raimundo Šuikos nuotrauka

2 2011 m. balandžio 6 d. • Nr. 27 (9046)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Pastarosiomis dienomis vėl verda aistros dėl Miškų įstatymo pataisų, kuriomis norima įteisin-ti nuostatą, kad privačiuose miš-kuose būtų galima formuoti 0,2 ha namų valdas. Pataisų kritikai sako, kad tai atvertų landas korupcijai, o pakeitimais yra suinteresuoti as-menys, prisipirkę miškų prie van-dens telkinių, didmiesčių ar kuror-tinėse teritorijose.

Iškirstų urėdijos dydžio plotą

Prieš Seime svarstyti pradėtas Miškų įstatymo pataisas sukilusios visuomeninės organizacijos, gamto-saugininkai, kai kurie parlamentarai neabejoja, kad pritarus siūlomoms nuostatoms šalies turtingųjų elitas švęstų dar vieną pergalę.

Lietuvos žaliųjų judėjimo vadas Rimantas Braziulis nevyniodamas žodžių į vatą viešai pareiškė, kad pa-keitus Miškų įstatymą būtų užbaigta žemgrobystė Lietuvoje.

Pasak Vytauto Didžiojo universi-teto Gamtos mokslų fakulteto Aplin-kotyros katedros vedėjo profesoriaus Romualdo Juknio, nepritarti reikėtų daugumai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pateiktų Miškų įstatymo pataisų, tačiau didžiausia grėsmė iškil-tų, jei privačiuose miškuose būtų leista formuoti 0,2 ha namų valdas.

„Tai reikštų, kad būtų kertamas miškas ir statomi namai, kiti stati-

niai, išaugtų tvoros, būtų asfaltuo-jamos aikštelės, keliai. Minimaliais paskaičiavimais, būtų išnaikinta ke-liasdešimt ha miško – urėdijos dydžio plotas skirtingose Lietuvos vietose.

Aišku, kad pirmiausia bus stato-ma prie vandens telkinių, prie ku-rių ir taip jau nemažai tvorų ir piktų šunų. Tie ponai, kurie prastūminė-ja įstatymą, net neslepia, kad turi iš žmonių nebrangiai prisipirkę sklypų ir nori pasidaryti verslą“, – pareiškė prof. R.Juknys.

Siūlomoms pataisoms neprita-riantis parlamentaras Remigijus Že-maitaitis įsitikinęs, kad toks Miškų įstatymo pakeitimas reikalingas su-interesuotiems asmenims, kurie val-do miškų sklypus gražiose ir strate-giškai patogiose šalies vietose – prie didmiesčių, Druskininkuose, Biršto-ne, prie Baltijos jūros ir kt. O eilinių

miškų savininkų, kurie esą nori miške pasistatyti trobeles, vardais tik speku-liuojama.

Išimtis norėtų paversti taisykle

Privačių miškų savininkai piktina-si, kad dabar jie neturi jokių teisių ir negali nieko daryti savo valdose. Pa-

sak Lietuvos miško savininkų aso-ciacijos valdybos pirmininko Algio Gaižučio, Miškų įstatymą reikia ne „lopyti“, o iš esmės keisti, nes jis ne-pritaikytas ūkininkauti privačios nuo-savybės sąlygomis.

„Bendraturčiai negali atsidaly-ti sklypų, negalima atkurti sodybų, miško žemės paversti kitomis naud-menomis. Juk yra tokių prie miško priskirtų žemių, kur jokie medžiai ne-auga. Dabartinės įstatymo nuosta-tos to neleidžia daryti, jau nekalbant apie ūkinės veiklos apribojimus, ne-veikiantį kompensavimo mechaniz-mą“, – aiškino A.Gaižutis.

Prof. R.Juknį stebina privačių miš-kų savininkų nuostatos, kad už veik-los suvaržymą miškuose jiems turi būti kompensuojama. „Niekur civi-lizuotame pasaulyje to nerasime, vi-sur yra apribojimai. Jei turi mišką, tai

nereiškia, kad gali ten ką nori dary-ti. Miškas – kitokia vertybė nei aria-ma žemė“, – įsitikinęs aplinkosaugi-ninkas.

Anot profesoriaus, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad miškas kitomis naudmenomis gali būti pakeistas tik išimtiniais retais atvejais. O dabar esą bandoma „prakišti“ tokią pataisą, kad miško naikinimas ir pakeitimas kito-mis naudmenomis taptų taisykle.

Upės ir ežerai gali pasmirsti

Miškų įstatymo pataisų kritikai apmaudauja, kad nauji pakeitimai pažeistų ne tik viešąjį interesą, bet ir ardytų ekologines sistemas, sukeltų papildomų rūpesčių savivaldybėms.

Prof. R.Juknys nuogąstauja, kad apstačius vandens telkinius, nuotekos gali užteršti upes ir ežerus.

„Miške pristačius namų ir kitų pastatų, reikės tiesti vandentiekį, ka-nalizaciją, kelius ir pan. Tai taps savi-valdybių rūpesčiu. Dešimtmečiui su-

darytuose savivaldybių bendruosiuose planuose nėra numatytos urbanisti-nės zonos miškų teritorijose, tad kyla klausimas, kaip bus sutvarkyta soci-alinė ir inžinerinė infrastruktūra“, – samprotavo R.Žemaitaitis.

Parlamentarui taip pat neatrodo įtikinamos nuostatos, kurios įpareigo-tų mišką namų valdai iškirtusį asme-nį atsodinti jį pasirinktoje teritorijo-je. „Juk pajūryje iškirsto miško vertei tikrai neprilygs tas miškas, kuris bus atsodintas, tarkime, Švenčionyse“, – aiškino Seimo narys.

Nepasitiki komiteto pirmininku

Seimas jau aptarė dalį Miškų įsta-tymo pataisų, o svarstymą dėl namų valdų miško žemėje formavimo ir kompensacinių priemonių už miško

žemės pavertimą kitomis naudme-nomis įtvirtinimo pratęs balandžio 12 d. posėdyje.

Parlamentarai nepritarė siūly-mui keisti miško sąvoką ir nustatyti, kad mišku būtų laikomas ne mažes-nis kaip 0,5 ha žemės plotas, ir pali-ko galioti šiuo metu įstatyme esančią nuostatą, jog miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas.

Įstatyme spragos įžvelgiamos įtei-sinus galimybę bendraturčiams, ku-riems šie sklypai suformuoti atkuriant nuosavybes teises, padalyti privačią miško valdą ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantį plotą, mažesnį kaip 5 ha.

„Leidus skaidyti mažesnius nei 5 ha plotus, miške išdygs dar daugiau pilaičių. Jei, tarkime, bus 20 pavel-dėtojų, jie galės pasistatyti 20 sody-bų ir tvorų“, – aiškino Seimo narys R.Žemaitaitis.

Parlamentarai pritarė pataisoms, pagal kurias privačioje miško žemėje bus galima atstatyti buvusias sodybas. Tai galėtų daryti tik buvę tikrieji neiš-

likusio nekilnojamojo turto savininkai arba tiesioginiai jų palikuonys. O tie, kurie nusipirko ar kitaip įsigijo nuo-savybės teisių atkūrimo dokumentus, tokios teisės neturėtų.

„Tai visiškas nesiskaitymas su tei-sėtais piliečių lūkesčiais ir Konstitu-cija. Jei Seimo nariai pradėjo skirstyti į lygius ir lygesnius, turėsime „orveliš-ką“ situaciją“, – pareiškė A.Gaižutis.

Pasak judėjimo „Už gamtą“ vado-vo Algirdo Knystauto, rajoniniuose laikraščiuose yra skelbimų, kur siūlo-ma įrengti sodybų pamatus. „Jei būtų leidžiama atstatyti sodybas ir tiems, kurie perpirko nuosavybės doku-mentus, būtų neteisinga. Mes, gam-tosaugininkai, nesame prieš privačius nuosavybės interesus, tačiau įstatyme turi būti įtvirtintos aiškios nuostatos. Dabar atrodo, kad Miškų įstatymo pataisos skatins korupciją“, – teigė A.Knystautas.

Penkių aplinkosauginių organiza-cijų vadovai yra paskelbę nepasitikin-tys Seimo Aplinkos apsaugos komi-teto pirmininku Jonu Šimėnu. Savo nuostatą jie dar kartą išsakė, kai Sei-me kilo skandalas dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekte atsiradusios formuluotės, kurios parlamentarai ne-tvirtino. Ji leistų statyti neriboto ga-lingumo hidroelektrines.

Aktualijos

Vandens telkiniai gali tapti neprieinamiRemigijus Ozolinčius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro fi lialo Miškų instituto direktorius

Pateikėme pluoštą pasiūlymų, kaip pa-keisti pasenusį Miškų įstatymą, tačiau atrodo, kad Aplinkos apsaugos komi-tetas labiausiai susitelkęs į pataisą dėl namų valdos formavimo miškų terito-rijose. Tam pritarus iškiltų grėsmė vie-šajam interesui – vandens telkiniai gali tapti neprieinami. Privatūs miškininkai žiūri savo interesų, o valstybei privalu rūpintis visuomenės poreikiais. Nežinau nė vienos rinkos valstybės, kuri vienaip ar kitaip nereguliuotų privačių miškų naudojimo.

Buvusias sodybas reikėtų suskaičiuotiKęstutis Daukšys, Seimo narys

Pasiūlytos pataisos nesuderina miško savininkų ir visuomenės interesų. Ga-lima suprasti ir miško savininkus, ku-riems kyla daug nepatogumų. Štai yra miško paskirties žemių, kur miškas ne-auga, bet jos laikomos mišku. Savinin-kams galima būtų leisti pasistatyti tro-belę įrankiams laikyti ar sušilti, tačiau reikėtų aiškiai apibrėžti, kokio dydžio gali būti toks statinys, kad jis būtų be kanali-zacijos, vandentiekio, elektros. O jei lei-džiame atstatyti buvusias sodybas miš-kų teritorijose, turėtume iš pradžių atlikti inventorizaciją ir suskaičiuoti, kiek tokių sodybų būta. Jas reikėtų paskelbti, kad vėliau jų neatsirastų daugiau.

Lietuvos miškams vėl galandami kirviai

Miškų įstatymo pataisų kritikai apmaudauja, kad nauji pakeitimai pažeistų ne tik viešąjį interesą, bet ir ardytų ekologines sistemas, sukeltų papildomų rūpesčių savivaldybėms.

Jaunatis.Saulė teka 6.40, leidžiasi 20.04.

Rytoj PorytŠiandienOrai

Šiandien Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas. Diena bus gana debesuota. Daugelyje rajonų numatomi trumpalaikiai lietūs, pietinėje šalies pusėje gali lyti ir įky-riau. Pūs vidutinio stiprumo pietvakarių, vakarų vėjas. Aukščiausia temperatūra šiandien sieks 6–11 laipsnių šilumos. Ciklonas lems mūsų šalies orus ir ketvirtadienį. Naktis bus apniukusi ir šilta, net 4–9 laipsniai šilumos. Beveik visur palis, bet nedaug. Temperatūra ketvirtadienio dieną kils iki 10–15 laipsnių šilumos, pietiniuose rajonuose gali būti ir dar šilčiau, o pajūryje bus vėsiau – 7–9 laipsniai. Penktadienio naktį kritulių tikimybė nedide-lė, nes smarkokas ir gūsingas vakarų vėjas atneš sausesnį ir šaltesnį orą. Vyraus silpnai teigiama temperatūra, bet šiaurės vakarinėje šalies pusėje gali ir truputį pašalti. Dieną vėjas aprims, bet dangus apniuks, vėl daugelyje rajonų sulauksime lietaus, o vakarop šiauriniuose rajonuose gali pasirodyti ir šlapdriba. Diena bus jau gerokai vėsesnė – tik 4–9 laipsniai šilumos. Savaitgalis žadamas vėjuotas, su krituliais ir nešiltas.

Teresė Kaunienė

Dieną: +6 +11

Naktį: +4 +9°

Dieną: +4 +9

Naktį: ~ 0°

Dieną: +10 +15°

Naktį: +4 +9°

Parlamentarai pritarė pataisoms, pagal kurias privačioje miško žemėje bus galima atstatyti buvusias sodybas. Tai galėtų daryti tik buvę tikrieji neišliku-sio nekilnojamojo turto savininkai arba tiesioginiai jų palikuonys. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. balandžio 6 d. • Nr. 27 (9046)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 58)

Padaugės išlaidų

Kol kas Vyriausybė skelbia, kad pirmiausia grynųjų srautus apribos ir nukreips atsiskaitymus per bankus valstybinėse įstaigose ir viešas paslau-gas teikiančiose įmonėse. Bet versli-ninkai sunerimę dėl tolesnių valdžios žingsnių.

Kelias nedideles parduotuves Kauno rajone valdantis Arturas Mackevičius įsitikinęs, kad nauja tvarka bus naudinga tik bankams, o verslo sąlygos dar labiau pasunkės. „Jeigu ribojimai būtų taikomi atsi-skaitant didelėmis, kelių dešimčių tūkstančių litų sumomis, mes ne-prieštarautume, bet ar nebus taip, kad valdžia pareikalaus su visais tie-kėjais atsiskaityti tik pavedimu“, – būgštauja jis. Pasak A.Mackevičiaus, jis dabar į banką važiuoja kartą per savaitę.

„Ten įnešu į įmonės sąskaitą parduotuvėse uždirbtus grynuosius

ir atsiskaitau su „Sodra“, mokes-čių inspekcija, stambiais tiekėjais. Bet jeigu tokiu būdu teks mokė-ti visiems tiekėjams, į miestą turė-siu važiuoti kiekvieną rytą, reikės laukti eilėse, mokėti pinigų įneši-mo mokestį bankui, buhalterei pas-kui reikės atlikti dešimtis pavedimo operacijų, kurios irgi apmokestintos bankų, – vardijo A.Mackevičius. – Apskaičiavau, kad man tai per die-ną kainuos 30–50 Lt. O kada prekių apyvarta kaimo parduotuvėse per krizę nukritusi iki 40 proc., tai jau būtų sunkiai pakeliama našta.“

„Ką dar ši Vyriausybė sugalvos? – piktinosi Kauno automobilių turgu-je prekiaujantis Rimas. – Verčiamės, kaip galime, neprašome pašalpų, bet vis tiek mums kaišioja pagalius į ra-tus.“ Kauno automobilių turgų val-dančios bendrovės „Varanas“ direk-torius Valentinas Naujanis valdžios planus irgi vadina nesąmone.

Abejoja valdžios siekiais

A.Mackevičius netiki, kad Vyriau-sybė papildomais draudimais ištrauks pinigų iš šešėlio. „Juk ir dabar įmonė-se yra labai griežta fi nansinių srautų kontrolė, – teigė jis. – Neguodžia ir Vyriausybės planai, kad atsiskaitymus grynaisiais pirmiausia ketinama ribo-ti toms įmonėms, kurios yra baustos už fi nansinius pažeidimus. Tačiau ar daug bendrovių, kurios nepadariusios nedidelių buhalterinių klaidų ir nėra nubaustos?“

Lietuvos banko Ekonomikos de-partamento direktorius Raimondas Kuodis irgi mano, kad valdžios nu-matytos priemonės kovoti su šešėli-ne ekonomika neduos didelės naudos. „Tai būtų įmanoma nebent tuo atveju, jei grynųjų pinigų srautus imtų regu-liuoti visos valstybės, – kalbėjo jis. – Šešėlinėje rinkoje grynuosius litus ne-sunkiai gali pakeisti grynieji eurai.“

Grietinėlė atiteks bankams

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, konsultuojantis Vyriausybę dėl atsiskaitymo grynai-siais tvarkos, pripažįsta, kad daugiau-sia naudos iš grynųjų pinigų srautų apribojimų gautų bankai. „Nenorėčiau sukurti to, kad bankai būtų vienintelė vieta vykdyti atsiskaitymus, tas suda-rytų monopolines galimybes nustatyti neadekvačias kainas“, – kalbėjo jis.

Lietuvos bankų asociacijos prezi-dentas Stasys Kropas mano, kad ga-limybių atsiskaityti grynaisiais visuo-menei neturėtų mažėti. „Bet plačiai naudojant elektronines mokėjimo priemones tai būtų naudinga dėl iš-laidų ekonomijos ir didesnio saugu-mo“, – įsitikinęs sakė jis.

Pasak S.Kropo, jei padaugėtų pi-nigų pervedimų elektroniniu būdu, išaugtų bankų klientų skaičius, o tai leistų piginti bankinių paslaugų kai-nas.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis aiškino, kad pirmiausia grynųjų pinigų srautai bus mažinami valstybės institucijose ir joms paval-džiose įmonėse. Finansų ministerija turės parengti sprendimus, kokie ap-ribojimai turėtų būti taikomi verslui, įvedant ribą atsiskaityti grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų vie-nam sandoriui. Apribojimus žadama įvesti ir įmonėms, kurios yra baustos už mokestinius nusižengimus.

Taip pat atsiskaitymus grynai-siais žadama riboti ir gyventojams. „Jie būtų taikomi, kai sudaromos notarinės sutartys ar sutartys dėl privalomai registruojamo turto, pa-vyzdžiui, parduodant butą, – kalbė-jo kancleris. – Dar viena kryptis – deklaravimas. Kai su ūkio subjektu fi zinis asmuo atsiskaito dideliu kie-kiu pinigų, įmonė turi turėti prievo-lę deklaruoti mokesčių inspekcijai, kad toks atsiskaitymas įvyko. Tada mokesčių inspekcija turėtų daugiau informacijos apie atsiskaitymus gry-naisiais pinigais.“

Banko „Swedbank“ analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Euro-poje – 30 proc. Euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandi-navijos šalyse – didesnis nei 5 proc.

Kovojama ne tais būdaisRūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Lietuvoje didžioji teisėkūros bėda ta, kad kai sprendžiama kokia nors kon-kreti problema, neapsidairoma aplin-kui, kokių dar pasekmių sukurs nauja-sis reguliavimas. Kai keliama minimali alga, pamirštama apie didėsiantį ne-darbą. Kai didinami akcizai, pamiršta-ma kontrabanda. Kovojant su šešėliu ši bėda kartojasi. Kad kova su šešėliu duotų vien naudą, siūlomos grynųjų ap-ribojimo priemonės yra pernelyg nuto-lusios nuo problemos ištakų – per dide-lių mokesčių.Prievartinė inkasacija sukurtų papildo-mą fi nansinę naštą kitiems verslo sub-jektams. Itin didelė ši našta būtų smul-kiesiems, kurių verslo specifi ka lėmė pa-togumą atsiskaityti grynaisiais. Sunku-mų gali kilti kaimo vietovėse, kur grynieji dabar yra populiarūs.

Apsunkintų mažų įmonių veikląDanas Arlauskas, Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos direktorius

Nedidelės įmonės, turinčios daug part nerių, dažnai atsiskaito grynai-siais pinigais. Kitu atveju labai išaug-tų sąnaudos, be to, dar ne visoje Lie-tuvoje užtikrintas interneto ryšys, to-dėl galimybės daryti pavedimus ne visur įmanomos.Jeigu manoma, kad grynieji yra blogis, pirmiausia galima riboti grynųjų pini-gų išėmimą fi ziniams asmenims. Taip pat suprantama, kad įtarimų gali kelti atvejai, jei įmonė atsiskaito labai didelėmis grynųjų pinigų su-momis. Bet tam nebūtini dideli įsta-tymo pakeitimai, kurie neigiamai pa-veiktų sąžiningai dirbančių verslinin-kų veiklą.

„Šešėlinėje rinkoje grynuosius litus nesunkiai gali pakeisti grynieji eurai“, – mano R.Kuodis.

1993–1997 m. šalyje jau buvo tvarka, kai įmonės už prekes ir paslaugas gry-naisiais galėjo mokėti ne daugiau kaip 3 tūkst. Lt per dieną.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Valdžia žmones stumia į bankų glėbį

Atkelta iš 1 p.

Praėjusių metų spalį minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ar 800 litų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų (be individualiųjų įmo-nių) skaičius, palyginti su 2009 m. spalio mėn., sumažėjo tik 0,2 pro-centinio punkto ir sudarė 19,4 proc.(168,5 tūkst.) darbuotojų.

Daugiau negu pusė (59,7 proc., arba 100,6 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

Statistikos departamento duo-menimis, visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu atitinkamo sekto-riaus visą darbo laiką dirbusiųjų skai-čiumi, šalies ūkyje sudarė 9,3 proc. (67,9 tūkst.), valstybės sektoriuje – 5,7 (17,1 tūkst.), privačiame – 11,7 proc. (50,8 tūkst.) ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotar-piu, sumažėjo šalies ūkyje 0,4, vals-tybės sektoriuje 0,3, privačiame sek-toriuje 0,5 procentinio punkto. Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, ga-vusių mažiau nei 1 500 litų, skaičius, palyginti su bendru visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, šalies ūkyje per metus sumažėjo 0,7 pro-centinio punkto ir sudarė 43,4 proc., valstybės sektoriuje tokių darbuotojų buvo 31,8, privačiame – 51,2 proc. Gavusiųjų daugiau nei 2 500 litų da-lis nedaug (1 proc.) padidėjo ir ša-lies ūkyje sudarė 27 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, valstybės sektoriuje – 33,7 proc., privačiame sektoriuje – 22,4 proc. ir atitinka-mai padidėjo 1,8 ir 0,5 procentinio punkto. Darbuotojai, kurie gavo 5 501 litą ir daugiau, šalies ūkyje suda-rė 3,2 proc. Mažesnį negu 2010 m. spalio mėn. šalies ūkio darbo užmo-kesčio vidurkį – 2 106 litus – uždirbo du trečdaliai visą darbo laiką dirbu-sių darbuotojų. Net ketvirtadalis ap-gyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių, penktadalis kitos aptarnavi-mo veiklos ir septintadalis statybos sektoriaus visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo MMA.

Eltos inf.

Priversti ir toliau tenkintis minimalia alga

Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2011 m. balandžio 6 d. • Nr. 27 (9046)Valstiečių laikraštisAktualijos

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 16 138 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 415. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Tomas Čyvas

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius skelbia krizės pabaigą, o anksčiau yra deklaravęs galįs pa-baigti ištisas epochas. Tikėti ar ne – kiekvieno reikalas, bet akivaizdu, kad krizė baigėsi netikėtai.

Premjero Andriaus Kubiliaus va-dovaujamos Tėvynės Sąjungos-Lie-tuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) priešrinkiminėje programoje buvo parašyta daug svarbių ir įdomių

dalykų. Dokumento, kuriuo mojuo-dami TS-LKD politikai šturmavo Seimą, apimtis siekė 270 puslapių. Buvo prispausdinta daug egzem-

pliorių – miško gailėta neką daugiau nei tveriant apsaugines tvoras aplink premjero bei Prezidentės rezidenci-jas Turniškėse.

Ten, pavyzdžiui, buvo rašoma šis tas apie taupymą, viešojo sektoriaus išlai-dų mažinimą ir fi skalinę drausmę. T.y. apie tai, kam dabar meldžiasi ir atna-šauja premjeras, fi nansų ministrė In-grida Šimonytė ir visi jų apologetai.

Tiesa, nesigirdi, kad būtų, kaip toje programoje, teigiama, jog „kyla pa-vojus, kad ekonominio nuosmukio sąlygomis radikalus valstybės išlaidų apribojimas, nepaisant net ir augan-čių iždo pajamų, gali turėti visą eko-nomiką dar labiau gniuždantį efektą“. Spėtina, kad to minėti nė neberei-kia – gniuždyta sėkmingai: trigubai didesnis nei vidutiniškai Europos Są-jungoje smukimas 2009 metų pra-džioje – geras rezultatas.

A.Kubilius perspėja, kad krizė baigiasi, ir grasina, beveik tiesiogine prasme, augimu, kurį bus sunku at-laikyti. Bauginimų jo politinėje tak-

tikoje niekada ir netrūko. Krizės pra-džioje reikėjo visus gąsdinti bankrotu ir katastrofa, kad kuo labiau trenkti vėzdu per vartojimą ir lūkesčius.

Dabar gąsdinama, kad neatlaiky-sime baisaus pakilimo, ir raginama taupyti toliau. Tiesa, 72 procentai so-ciologų apklausiamų Marijos žemės aborigenų teigia, kad jiems nelieka pinigų taupti, bet tai nėra premjero dėmesio verti duomenys.

Jis visada sakė, kad nenori būti po-puliarus ir todėl jo reikalas yra tik pa-rodyti kryptį bei savo deklaracijomis nužymėti grėsmes ir pergalių etapus. Liepė taupyti – reikės taupyti, ir baig-tas kriukis. Tiesa, išlaidų kiaulėms-tau-pyklėms, kitaip nei kasos aparatams mėsos pardavėjams, Vyriausybė kol kas nekompensuoja. Pasitelkęs keletą iš-kalbingų dvaro ekonomistų, premjeras ima postringauti, kad grynieji pinigai

(vadinasi, ir taupyklės) yra blogis. Vie-nas didelis profesorius, premjero pa-prašytas, išvis paaiškino, kad grynųjų reikia tik nusikaltėliams ir sukčiams.

Mintis daugiau nei aiški – viskas turi būti daroma taip teisingai ir ge-rai, kaip tai naudinga komerciniams bankams. Daugiau pavedimų ir lėšų sąskaitose – daugiau visiškai legalių drožlių nuo kiekvienos niekingiau-sios operacijėlės. Kas garantuos, kad ir ūkininkų turgeliuose nebus pasiūlyta įdiegti kortelių terminalus? Tereikia politinės valios ir kelių teisingų eks-pertų pritarimo. Šito TS-LKD pro-gramoje nebuvo, bet nesvarbu.

Juk premjeras yra ne tik grasini-mų, bet ir pergalių deklaravimo vir-tuozas. Tai, kad jis deklaravo krizės pabaigą ir katastrofi ško augimo pra-džią, – menkniekis.

Jis jau prieš kurį laiką yra ofi cialiai atšventęs daug didesnį istorinį lūžį, kuris taip pat nė nebuvo paminėtas TS-LKD rinkimų pažadų sąvade. Iš ofi cialios tribūnos premjeras jau už-pernai paskelbė posovietinės epochos pabaigą. Jos požymiai, pasak A. Kubi-liaus, buvo net du: į valdžią išrinktas jis ir Dalia Grybauskaitė.

Krizės įveikimas, palyginti su to-kia pergale, yra tikrų tikriausia smul-kmena, o programų galime prirašy-ti visokių. Jei sunkmetis ir baigiasi, tai akivaizdu, kad ne todėl, jog ūkis buvo „dar labiau gniuždomas“, kaip perspėta programoje. Veikiau tai įvy-ko netikėtai ir net nepaisant to gniuž-dymo – mat atsigavo eksporto rinkos, kurios buvo gniuždytos mažiau.

Programos, krizės ir epochos

Bauginimų A.Kubiliaus politinėje taktikoje niekada ir netrūko. Krizės pradžioje reikėjo visus gąsdinti bankrotu ir katastrofa, kad kuo labiau trenkti vėzdu per vartojimą ir lūkesčius. Dabar gąsdinama, kad neatlaikysime baisaus pakilimo, ir raginama taupyti toliau

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Per kadenciją ne vieną frakciją pakeitęs Seimo narys Laimontas Dinius ir toliau nestokoja dėmesio, ne tik keisdamas politines pažiū-ras, bet ir įsiveldamas į konfl iktus su kolegomis.

Jis nepatenkintas Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino vangumu nagrinėjant skundus ir pateiktus klausimus. Dėl to kreipėsi į Seimo pirmininkę.

Susipyko su kolega

Žiniasklaidoje nuskambėjo L.Diniaus siūlymas „duoti į snukį“ kolegai Andriui Šedžiui. Mat šis pa-reiškė, kad L.Dinių valdantieji nu-sipirko. „Valdantieji Seime turi tik minimaliai būtiną Seimo narių palai-kymą, todėl reikėjo „prisivilioti“ bent vieną Seimo narį, kuris šoktų pagal valdančiųjų dūdelę. Lengviausia pri-sivilioti tuos Seimo narius, kurie turi vienokių ar kitokių problemų. Nie-kam ne paslaptis, kad šiaulietis Seimo narys L.Dinius turi didelių fi nansinių bėdų, todėl man kyla įtarimų, kad šį Seimo narį valdantieji tiesiog nusipir-ko“, – yra sakęs A.Šedžius.

Tai supykdė L.Dinių ir jis ne tik, pasak A.Šedžiaus, išliejo įniršį gra-sindamas duoti į snukį jį kritikavu-siam parlamentarui, bet ir apskundė

jį Etikos ir procedūrų komisijai. Ta-čiau komisija šio skundo nusprendė nenagrinėti. „Politikai gali vieni apie kitus pareikšti ir aštresnę nuomonę, nebent tai būtų rimti kaltinimai be įrodymų, – aiškino A.Salamakinas. – Jei L.Dinius jaučiasi asmeniškai įžeis-tas, savo garbę gali ginti teisme.“

Apskundė

L.Dinius teigė, kad Etikos ir pro-cedūrų komisija išvis nenagrinėjo jo klausimo ir skundas atmestas vien A.Salamakino iniciatyva. „Pirmi-ninkas apskritai priima nagrinėti tik tuos skundus, kurie jam naudingi ir suteikia progą pasireklamuoti, – įsiti-kinęs L.Dinius. – Jis jau seniai vilki-

na kiekvieno paklausimo, skundo na-grinėjimą ir deramai neatlieka savo darbo, taiko dvigubus standartus.“

Dėl to L.Dinius parašė raštą Sei-mo pirmininkei Irenai Degutienei. „A.Šedžius manęs atsiprašė, todėl tai nėra problema, – teigė parlamenta-ras. – Raštas skirtas A.Salamakino veiklai.“

Tačiau netrukus pasklido žinia, kad kreipimesi į Seimo pirmininkę L.Dinius privėlęs apie 20 gramati-nių klaidų, o žodį Seimas parašė iš mažosios raidės.

A.Salamakinas pastebi, kad jo veik-lą kritikuojantis parlamentaras turėtų gerbti save ir su klaidomis nerašyti. „Šito niekada neeskaluodavau, bet man būtų gėda taip rašyti, – sakė Eti-

kos ir procedūrų komisijos pirminin-kas. – L.Dinius galėtų daugiau žiūrėti savo daržo. Mes priimame kritiką dėl komisijos veiklos, bet nepasiduosime spaudimui nagrinėti viską, kas šaus į galvą kuriam nors parlamentarui.“

Svarstytas ne kartą

L.Dinius ir pats yra pate-kęs į Seimo etikos sargų akira-tį. A.Salamakinas pernai kaltino L.Dinių, kad šis tebėra bendrovės „Šiaulių MAX‘as“ direktoriumi. Eiti kitas pareigas parlamentarui nelei-džiama, be to, tai turėjo būti nu-rodyta viešųjų ir privačių interesų dek laracijoje. L.Dinius aiškino, kad Registro centro duomenys nėra tei-singi, nes įmonė veiklos nevykdo.

Paskui parlamentaras Etikos ir procedūrų komisijai sukėlė įtarimų, ar teisingai naudojamos lėšos Sei-mo nario patalpų nuomai. L.Diniaus biuras Šiauliuose nuomos už patalpas nemokėjo, tačiau nurodydavo, kad nuomojasi kompiuterį ir kitą biu-ro įrangą. Tada A.Salamakinas sakė, kad pigiau būtų tą įrangą įsigyti.

L.Dinius į Seimą išrinktas su Tautos prisikėlimo partija (TPP), kuri prisijungė prie valdančiosios koalicijos. Paskui L.Dinius paliko TPP ir dirbo frakcijoje „Viena Lie-tuva“, kuri vėliau pasivadino Krikš-čionių partijos frakcija. Iš jos šiemet L.Dinius perbėgo į Liberalų sąjū-džio frakciją.

Raštingumu nepasižymintis politikas skelbia karą etikos sargamsSeimo narys Laimontas Dinius piktinasi parlamento etikos sargo Algimanto Salamakino darbu, o šis kolegai primena, kad skundus reikėtų išmokti rašyti be elementarių gramatikos klaidų.

Per kadenciją ne vieną frakciją pakeitęs Seimo narys Laimontas Dinius ir toliau nestokoja dėmesio, įsiveldamas į konfl iktus su kolegomis.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

52011 m. balandžio 6 d. • Nr. 27 (9046)Valstiečių laikraštis

72011 m. balandžio 6 d. • Nr. 27 (9046)Valstiečių laikraštis

Lietuvos pakraštyje, prie pat Baltarusijos sienos esančiame kaime – grožio ir kančios liudijimai..

Lilija Valatkienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Kiekvienas ūkininkas turi elgtis savo nuožiūra, tačiau šiuo metu prieš sudarant išankstines sutartis nerei-kia baimintis skleidžiamų gandų apie tariamą grūdų kainų kritimą.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Aukštaitijos krašte klesti nekokybiško pieno supir-kėjų verslas.

Šarūnas Preikšas

9 psl.

Netinkamą vartoti pieną superka brangiau

Sodietė

15 psl.

Sesers atminimo saugotojaPietų ir Centrinės Ameri-kos gyventojams tai įpras-ti maistiniai augalai, o pas mus iki šiol labiau žinomos dekoratyvinės jų rūšys. Lie-tuvoje burnočiai jau prade-dami auginti ir pašarui. O savo mitybai reiklesni gy-ventojai ekologiškų pro-duktų parduotuvėse teirau-jasi iš užsienio atvežamųburnočių sėklų.

Marija Butkuvienė

16 psl.

Sveikuolių atradimas – burnočiai

Superkant derlių naudojamos juodosios technologijos

Apie 20 proc. visų apsi-nuodijimų Lietuvoje sudaro gyventojų apsinuodijimai alkoholiu, 2,3 proc. – nar-kotinėmis ar psichotropi-nėmis medžiagomis. Ypač pavojingos naujos, dar ne-atpažintos medžiagos.

Vismantas Žuklevičius

18 psl.

Vakarėliai su alkoholioir narkotikų kokteiliais

Sekmadienį Kazachstane vykę išankstiniai preziden-to rinkimai priminė liaudies šventes sovietiniu papro-čiu su vaišėmis, koncertais, mugėmis. Niekas neabejo-jo, kad vėl bus išrinktas ne-pakeičiamas šalies vadovas Nursultanas Nazarbajevas.

Vida Račaitė

6 psl.

Nenaudingos Kazachstano prezidento gudrybės

Prieblandos Pasaulis