Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Šią savaitę ekonomikos eks-pertai paskelbė nerimą kelian-čias prognozes apie nemažėjan-tį emigracijos iš Lietuvos srautą. Kokia išeitis? Jeigu emigracijos sustabdyti nepavyks, teliks at-verti duris imigrantams. Senosio-

se Europos Sąjungos valstybėse imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje nesiekia 1 proc. visų dirbančiųjų. Nors Lietuva mažiau patraukli nei turtingosios ES valstybės, tačiau akivaizdu, kad imigracijos ban-ga jau artimiausiais metais pa-sieks ir mus.

2011 m. birželio 18 d., šeštadienis • Nr. 48 (9067) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Būtent FNTT (nuotraukoje) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba tampa aršiausiais budeliais kovoje su nelegaliai praturtėjusiais asmenimis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Piliečių pinigai mėgsta tylą, ieškomiausi vagys – senatį

Teks atverti vartus imigrantams

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba šiais metais jau pradėjo daugiau kaip 50 tyrimų, kuriuose kai kurie staiga praturtėję piliečiai negali gautomis pajamomis pagrįsti įgyto turto.

Nukelta į 3 p. (Užs. 170)

Nesustabdžius emigracijos teks įsivežti darbinin-kų iš trečiųjų šalių arba likti ekonominės stagna-cijos valstybe be jokių augimo vilčių.

Šeštadienis• Populiarios laidos „Stilius“

vedėja Violeta Baublienė neseniai grįžo iš paskutinio fi lmavimo, ku-ris vyko Gruzijoje ir nieko bendro su jos vedama laida neturėjo. Tačiau jai ir visai kūrybinei grupei paliko neišdildomus įspūdžius ir davė peno apmąstymams.

• Kai vilnietė Aušra Jasaitienė pirmą kartą pamatė iš visų pu-sių Viduržemio jūros skalaujamą Sardinijos salą, jai pasirodė, kad lėktuvas leidžiasi į patį pragarą.

Sveikata• Tikrai žinome, kad turguje ar

parduotuvėje pirktus žalumynus, daržoves, uogas būtina švariai nuplauti. Tačiau ar taip elgiamės su gėrybėmis, nuraškytomis iš savo ar močiutės sodo?

• Kiekvieną vasaros sezoną paplūdimių gelbėtojams darbo netrūksta.

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosŠeštadienis

2 Aktualijos 2011 m. birželio 18 d. • Nr. 48 (9067)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Praėjusių metų gruodį Seimas pataisė Baudžiamąjį kodeksą (BK), kuris už neteisėtą praturtėjimą numato realias laisvės atėmimo bausmes ir turto konfi skavimą. Tačiau nepraėjus nė pusmečiui Vyriausybė jau siūlo taikyti dar griežtesnę atsakomybę.

Teismas nubaudė tik vieną

Seimas įtvirtino ne tik terminą „neteisėtas praturtėjimas“, bet ir iš-plėstinę turto konfi skavimo galimy-bę, kada kaltininko turtas ar jo dalis yra neproporcinga teisėtoms paja-moms, todėl jį galima konfi skuoti.

Apie tai savo metinėje kalboje nepamiršo paminėti ir Prezidentė.

„Įtvirtinome valstybės teisę kon-fiskuoti visą neteisėtai sukauptą turtą – įskaitant ir tą, kurį mėginta paslėpti sukčiaus giminaičių ar ben-drininkų vardu“, – praėjusią savai-

tę parlamente pabrėžė Dalia Gry-bauskaitė.

Apie pirmą neteisėto praturtėji-mo kregždę šių metų kovą pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tar-nyba (FNTT), kai Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas vilniečiui skyrė 13 tūkst. litų baudą ir kon-fi skavo neteisėtai įgytus 31,1 tūkst. JAV dolerių (apie 81,6 tūkst. Lt).

BK numato 500 minimalaus gy-venimo lygio (MGL) (65 tūkst. litų) turto vertės ribą, kurią viršijus asmuo kalėjime gali praleisti iki 4 metų.

„Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo, ar kova su neteisėtai praturtėjusiais asmenimis tapo veiksmingesnė.

Kovos rezultatai dar meki

Prezidentė D.Grybauskaitė me-tiniame pranešime akcentavo, kad

teisėsaugos institucijų kovos su ko-rupcija rezultatai vis dar menki.

„Dėl korupcinių veikų buvo pra-dėta per 700 ikiteisminių tyrimų (iki 2010 m. birželio), tačiau nė vienam kyšininkui nebuvo skirta laisvės atė-mimo bausmė. Kas pasikeitė nuo pra-ėjusio birželio? – Seimo narių retoriš-kai klausė D.Grybauskaitė. – Dėl tų pačių korupcinių veikų ir vėl pradėta

per 700 ikiteisminių tyrimų. Tačiau dėl veikų, susijusių su kyšininkavimu, realiai laisvės neteko jau 18 nusikaltė-lių: 6 – už kyšio ėmimą, 12 – už papir-kimą. Ar tai laimėjimas? Tikrai ne.“

Pasirodo, itin sunku nubausti neti-kėtai praturtėjusius valdininkus, kurių veiklai, atrodo, senaties terminas tai-komas priklausomai nuo oro sąlygų.

„Paprastai įstatymai atgaline data negalioja, bet teisminė praktika dar tik formuojama, todėl būtų proble-miška į šį klausimą atsakyti, ar sena-ties terminas galiotų, nes kiek vienu atveju teismas vertina individua-liai“, – kalbėjo FNTT atstovė spau-dai Rūta Andriuškaitė.

Būtent FNTT ir Specialiųjų ty-rimų tarnyba tampa aršiausiais bu-deliais kovoje su nelegaliai pratur-tėjusiais asmenimis.

Varžo senaties terminai

Kad tobulumui, apie kurį kalbėjo Prezidentė, ribų nėra, liudija ne to-kie seni įvykiai. 2007–2009 m. apie žemėtvarkininkės Dalios Gulijevos veiklą šalies žiniasklaida rašė kone kriminalinius trilerius.

Pasinaudodama tarnybine padė-timi, D.Gulijeva ir jos šeimos nariai nuosavybės teise įgijo daugiau nei 20 žemės sklypų Prienų, Alytaus ir Birš-tono savivaldybėse tuo laikotarpiu, kada ji ėjo Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų že-mėtvarkos skyriaus vedėjos pareigas.

D.Gulijeva su bendrais perimda-vo žemės sklypus, o šios teisės per-leidimo sutartys buvo pasirašomos net tą pačią dieną ar po kelių dienų po prašymo pateikimo.

Nors Vyriausioji tarnybinės eti-

kos komisija (VTEK) konstatavo, kad valdininkė supainiojo viešuo-sius ir privačius interesus, teismas ją iš dalies reabilitavo. „Teismas iš dalies panaikino VTEK sprendimą, nes D.Gulijevos atveju buvo pri-taikytas trejų metų senaties termi-nas“, – patikslino VTEK teisininkas Tomas Čaplinskas.

Kasmet VTEK priima apie 100

sprendimų, iš kurių 40 proc. būna nepalankūs valdininkams.

Praturtėjo premjeras

Peržiūrėjus aukščiausių šalies asmenų deklaracijas į akis krin-

ta tai, kad politika labai geras verslas. Antai Andrius Kubilius 2003 m. deklaracijos eilutėje „Pri-valomas registruoti turtas, vertybi-niai popieriai, meno kūriniai, juve-lyriniai dirbiniai“ deklaravo turįs turto už 194 241 litą.

Ši suma nesikeitė ir 2004, ir 2005 m., tarsi tais metais A.Kubilius visą algą pravalgydavo. Tik 2006 m. toje eilutėje A.Kubiliaus turtas neti-kėtai šoktelėjo pustrečio karto ir jau siekė 521,3 tūkst. Lt. Daug logiškiau atrodytų A.Kubiliaus praturtėjimas 2009 m. (610,2 tūkst. Lt), kai jis jau buvo premjeru.

FNTT aiškina, esą neteisėto pra-turtėjimo tyrimai duoda rezultatų, bet neaišku, kokio dydžio „žuvis“ gaudo pareigūnai.

„Nuo 2010 m. gruodžio tarnyba jau atlieka per 50 tyrimų, susijusių konkrečiai su neteisėto praturtėji-mo atvejais“, – tikino FNTT atstovė spaudai R.Andriuškaitė.

Nepraėjus nė pusmečiui Vy-riausybė jau siūlo griežtinti BK, nes bausmės yra vienodos ir pri-sigrobusiesiems dešimtis tūkstan-čių litų, ir pasisavinusiesiems mi-lijonus. Seimui įtvirtinus šias BK pataisas, didesnį kaip 7 500 MGL (975 tūkst. litų) turtą turinčius, bet jo negalinčius pagrįsti asme-nis siūloma bausti laisvės atėmimu iki 6 metų.

Vietoje epilogo

Žemėtvarkininkė D.Gulijeva ne tik išvengė atsakomybės, bet ir panaikinus apskritis toliau sėkmingai darbuojasi Nacionalinėje žemės tarnyboje.

„Gyvenu gerai. Ką manau apie sugriežtintas bausmes? Manau, kad tai yra labai gerai“, – sakė vyriausiąja specialiste dirbanti D.Gulijeva.

„Valstiečių laikraščiui“ ji tei-gė, kad kol kas nepardavė nė vie-no iš sklypų. „Juos pirkau ne tam, kad parduočiau. Sūnui taip pat jų neperleidau“, – pridūrė šmaikščiai bendravusi D.Gulijeva.

Sakykite dabar arba nutilkite amžiamsJulius Sabatauskas, Seimo narys

Žiemą Seime priimtomis išplėstinės turto konfi skacijos priemonėmis ir di-desnėmis baudomis už piktnaudžiavi-mą yra įtvirtintos tikrai griežtos baus-

mės, todėl vėl atsirandančios naujos iniciatyvos bausti dar griežčiau kol kas neturi pagrindo. Pirma pažiūrė-kime, ar pernai priimtos pataisos bus efektyvios. Kartais pas mus lenkty-niaujama iniciatyvomis. Atsižvelgiant į korupcijos lygį valstybėje, svarbiausia netoleruoti neteisėtų veiksmų, ir to turėtų imtis visa visuomenė. Reikia ne tik nebijoti pranešti apie korupci-ją, bet ir paliudyti bylose. Priešingu atveju galioja taisyklė kaip tuokian-tis bažnyčioje: „Jeigu kas nors turi-te ką nors pasakyti, sakykite dabar, o jei ne – nutilkite amžiams.“ Taip ir čia, jei neliudysime, gal tada nereikia tuščiai pliurpti.

Pareigūnų taikiniai priklauso nuo jų pačiųSergėjus Muravjovas, „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas

Įsigaliojusios nuostatos gerokai ski-riasi nuo pradinio tarptautinių ir Lie-tuvos ekspertų siūlyto šių pakeitimų projekto ir kelia nemenką susirūpini-mą dėl to, kaip šie nauji BK straipsniai bus taikomi praktikoje. Tarkime, šiuo metu neaišku, ar neteisėtą praturtė-jimą kriminalizuojančio straipsnio for-muluotė nesuteikia per plačių galių teisėsaugos institucijoms spręsti, ko-kias bylas pradėti, o kokias – ne. Tai reikštų, kad pasikliaujama teisėsaugos institucijų geranoriškumu ir gali būti sudaromos sąlygos piktnaudžiauti. Nėra visai aišku, kaip praktikoje bus

susietas konfi skuotinas turtas ir pada-ryta nusikalstama veika. Pavyzdžiui, ar bet koks prieš mažiau nei 5 metus įgytas dabar korumpuotu tapusio as-mens turtas bus teisėsaugos pareigū-nų taikiniu, priklausys nuo jų. Neteisė-to praturtėjimo kriminalizavimas ir iš-plėstinis turto konfi skavimas gali tapti svarbiais įrankiais kovoje su stambia, politine korupcija, todėl labai svarbu, kad šie BK kodekso pakeitimai realiai nebūtų nukreipti tik į eilinius Lietuvos piliečius vien dėl to, jog jų nusižengi-mus bus lengviau įrodyti.

Piliečių pinigai mėgsta tylą, ieškomiausi vagys – senatį

Pilnatis.Saulė teka 4.43, leidžiasi 21.56.

Rytoj PorytŠiandien

Po gana lietingos nakties šiandien trumpi lietūs prognozuojami tik pietvakarinėje šalies pusė-je. Vėjas kiek rims ir bus nepastovios krypties. Įdienojus oras sušils iki 18–23 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktis bus itin lietinga, vietomis numatomas smarkus lietus, griaudės per-kūnija. Dieną lietaus debesys nesitrauks – daug kur prognozuojami trumpi lietūs. Naktį pūs silpnas vėjas, kuris dieną suksis iš vakarų ir stiprės iki 6–11 m/sek. Naktį oras atvės iki 11–16 laipsnių, dieną temperatūra svyruos tarp 15–20 laipsnių šilumos.

Savaitės pradžia taip pat bus lietinga. Pirmadienio naktį vietomis, dieną daug kur numa-tomi trumpi lietūs, galima perkūnija. Naktį vėjas visai nurims, dieną iš pietvakarių, vakarų pa-pūs 5–10 m/sek. greičiu. Naktį termometrai rodys 8–13, dieną – 14–19 laipsnių šilumos.

Antradienio naktį vėl vietomis, o dieną daugelyje rajonų sulauksime trumpo lietaus. Bus kiek šilčiau, naktį oro temperatūra – 9–14, dieną pakils iki 17–22 laipsnių šilumos.

Kristina Petraitytė

Dieną: +18 +23°

Naktį: +9 +14°

Dieną: +15 +20° Dieną: +14 +19°

Naktį: +8 +12°Naktį: +11 +16°

Itin sunku nubausti netikėtai praturtėjusius valdininkus, kurių veiklai, atrodo, senaties terminas taikomas priklausomai nuo oro sąlygų.

Peržiūrėjus aukščiausių šalies asmenų deklaracijas į akis krinta tai, kad politika labai geras verslas. Tai byloja ir premjero deklaracija.

Prezidentė metiniame pranešime akcentavo, kad teisėsaugos institucijų kovos su korupcija rezultatai vis dar menki. VL archyvo nuotraukos

(Užs. 432)

Atkelta iš 1 p.

Pasirinkimas nedidelis

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) generalinis di-rektorius Visvaldas Matkevičius sako, kad šią savaitę paskelbtos ekonomikos ekspertų prognozės apie neslūgstantį emigracijos iš Lietuvos srautą jo nenu-stebino, tačiau privertė susimąstyti.

„Vargu ar pavyks emigraciją su-stabdyti, todėl teks galvoti apie dar-bo jėgos įsivežimą. Tai blogas vari-antas, tačiau geresnio kol kas niekas negali pasiūlyti. Žinoma, svarbu stabdyti išvykstančiuosius, siūlyti jiems darbo vietas, tačiau mažai ti-kėtina, kad jauni žmonės susigun-dys tokiais pasiūlymais“, – sako V.Matkevičius.

Iš kur įsivešime?

Per pastaruosius šešerius metus daugiausia aukštos kvalifi kacijos dar-buotojų į Lietuvą atvyko iš Baltaru-sijos ir Rusijos (atitinkamai, 26 ir 25 proc. visų atvykusiųjų), iš Ukrainos (16 proc.) ir net iš JAV, Indijos ir Ki-nijos (po 10 proc.). Kvalifi kuotų dar-buotojų daugiausia atvyko iš Baltaru-sijos – net 36 proc., šiek tiek mažiau iš Ukrainos (31 proc.) ir iš Rumu-nijos, Rusijos, Moldovos ir Kinijos (nuo 3 iki 6 proc.). Kol kas įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių neleidžia įstatymų apribojimai.

„Matyt, teks grįžti prie įstatymo dėl darbuotojų nuomos. Vadovauda-mosi šiuo įstatymu kai kurios įmo-nės galės įsivežti darbininkus iš kitų valstybių, pavyzdžiui, iš savo dukte-rinių įmonių Baltarusijoje ir Ukrai-noje. Jos nepažeidžia įstatymų ir ga-

lėtų darbininkus nuomoti kitoms įmonėms“, – sako V.Matkevičius.

Kita vertus, kyla abejonių, ar dar-bininkai iš trečiųjų šalių važiuos į Lietuvą, juk turtingesnėse Vaka-rų šalyse atlyginimai bus visada di-desni. Taip, didesni, tačiau jos kels ir aukštesnius reikalavimus. Štai šįmet daugeliui Rytų Europos valstybių at-sivėrė darbo rinka Vokietijoje, tačiau laukto antplūdžio nebuvo, nes vokie-čiai įdarbina tik tam tikros kvalifi ka-cijos darbuotojus. Taip bus ir ateityje, todėl imigrantai iš trečiųjų šalių suras kelią ir į skurdesnes ES šalis.

Atsiras naujų problemų

Kauno rajone ūkininkaujantis Vytautas Žmuidzinavičius kelis kar-

tus per savaitę mato liūdnus vaizdus. Šalia autostrados Kaunas–Klaipėda prie Giraitės esančiose degalinėse su kelioniniais krepšiais ankstyvą rytą renkasi vyrai ir moterys ir su-tartu laiku laukia privažiuojančio mikroautobuso. Tai – emigrantai.

„Liūdnas vaizdas. Matau, kaip vyrai prieš išvykdami dar rūko, žval-gosi į laukus. Kas žino, gal paskutinį kartą mato savo tėviškę. Kas galėjo pagalvoti, kad sulauksime tokio lai-ko, kai net paprasti kaimo žmonės važiuos dirbti į kitas šalis“, – pasa-koja V.Žmuidzinavičius.

Vytauto ūkyje kol kas darbinin-kų netrūksta, tačiau su šiuolaikine technika dirba jau senstantys žmo-nės. Ūkininkas žvalgosi ir neranda jiems pamainos. Atsivežti darbuoto-jų iš kitų šalių?

„Ateityje teks tai daryti, ta-čiau atsiras daug problemų – kur tuos žmones apgyvendinti, kaip jie elgsis, ar pritaps, ar norės pritap-ti. Mieste darbdaviai neatsako už samdomų darbuotojų gyvenimą, o kaime yra kitaip. Tavo darbuoto-jas – tu už juos ir atsakai“, – sako V.Žmuidzinavičius.

Skirtinga patirtis

Kaip yra kitose šalyse? Euro-pos migracijos tinklo duomenimis, dauguma senųjų ES valstybių na-rių (Austrija, Belgija, Prancūzija, Vo-kietija, Suomija, Olandija ir Švedija) ir Čekija turi aiškią darbo imigraci-jos politiką, skirtą pritraukti trečiųjų šalių darbuotojus ir taip patenkinti savo darbo rinkos poreikius. Pavyz-džiui, Čekija 2009-aisiais įteisino ža-liąją kortą – vieną bendrą dokumen-tą, suteikiantį teisę gyventi ir dirbti tiems užsieniečiams specialistams, kurių labiausiai trūksta. Prancūzijos vyriausybė stengiasi imigracijos srau-tus „ekonomizuoti“ – išduoda leidi-mą gyventi 10 metų asmenims, kurie ypač prisideda prie Prancūzijos eko-

nomikos. Švedija ir Suomija taip pat imigrantų pagalba siekia ilgalaikių ekonomikos tikslų – padidinti aukš-tos kvalifi kacijos darbuotojų skaičių ir skatinti inovacijas. Taigi senosios ES narės imigraciją (tikslingą ir se-lektyvią) laiko neišvengiama ir ver-tina ją kaip vieną iš priemonių, pa-dedančių spręsti įvairias socialines ir demografi nes problemas. Tačiau kai kurios ES valstybės narės, ypač tai pasakytina apie buvusias sovietinio bloko šalis, turinčias karčią migraci-jos istorijos patirtį (Estija, Vengrija, Latvija, Slovėnija, Slovakija ir Lietu-va), imigracijos nelaiko būtinybe.

Įsileisti, bet riboti

Vieni ekonomistai sako, kad Lie-tuvai prireiks tik kvalifi kuotos darbo jėgos, o kiti tikina, jog pritrūksime ir nekvalifi kuotų darbuotojų. Jų jau dabar trūksta, nes pašalpų išlepin-ti bedarbiai vengia menkai apmo-kamo nekvalifi kuoto darbo. Profe-sorius Romas Lazutka bene pirmas pastebėjo dar vieną emigracijos ir imigracijos poveikio šalies ekono-mikai problemą.

„Mūsų darbdaviai prašo palen-gvinti nekvalifi kuotų darbininkų iš trečiųjų šalių įvažiavimą. Net ne-svarstomos galimybės prisivilioti kvalifi kuotus darbuotojus ar moks-lininkus. Taigi einama lengviausiu, bet pavojingu keliu. Jeigu bus galima lengvai atsivežti nekvalifi kuotos dar-bo jėgos, tai mūsų valstybėje ir kursis tokie verslai, kuriems reikia tik ne-kvalifi kuotų darbuotojų. Jei taip bus, tai mes ir liksime skurstančia šali-mi“, – daro išvadą prof. R.Lazutka.

„Vaistas, kuris dar galėtų išgelbėti Lietuvą,– dozuota, gerai apgalvota kvalifi kuotos darbo jėgos iš trečių-jų šalių imigracijos politika“, – siū-lo DnB NORD banko vyriausia-sis ekonomistas Rimantas Rudzkis. Jis primena, kad JAV ekonominis ir politinis augimas rėmėsi iš viso pa-saulio suvažiavusiais specialistais bei mokslininkais, o šiandien panašiu ke-liu žingsniuoja kai kurios Azijos ir netgi tingios Europos šalys.

Kitos galimybės

Esant dideliam nedarbui Lietuva galėtų aktyviau naudotis ES Globali-zacijos fondo lėšomis ir taip nors šiek tiek sulaikyti norinčiuosius emigruo-ti. VL jau ne kartą rašė, kad Lietuvos darbo birža ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šio fondo lėšomis naudojasi labai prastai. Iš Globali-zacijos fondo Lietuva prašė ir gavo tik 2,86 mln. eurų. O Globalizacijos fondo biudžetas siekia net 500 mln. eurų. Prieš metus EK paaiškino, kad Lietuva gavo tiek lėšų, kiek buvo pa-teikta paraiškų. Pernai nepateikta nė viena paraiška, nesiruošiama to dary-ti ir šįmet.

Jau rašėme ir apie Prezidentės provokacinį pasiūlymą Vyriausybei atleisti pradedančius verslininkus nuo mokesčių (mokėti tik mokes-čius „Sodrai“) pirmais veiklos me-tais ir leisti pradėti verslą. Premjeras pažadėjo apsvarstyti pasiūlymą per dvi savaites. Jau praėjo trys savaitės, tačiau Vyriausybė tyli. O ekono-mistas R.Rudzkis sako, kad norint sustabdyti emigracijos srautą, Vy-riausybei „reikėtų žaibiškai pareng-ti šalies pertvarkymo planą ir po to pamėginti įtikinti Lietuvą, kad ju-dėsime šviesaus rytojaus link“.

3Aktualijos2011 m. birželio 18 d. • Nr. 48 (9067)Valstiečių laikraštis

Partijos turi susitarti dėl strateginių tikslųMykolas Aleliūnas, Lietuvos pra-monininkų konfederacijos generali-nio direktoriaus pavaduotojas

Lietuva ateityje negalės gyven-ti užsidariusi, todėl darbo imigran-tų, ypač iš trečiųjų šalių, neišvengsi-me, tačiau raginu visus daryti viską, kas įmanoma, kad didelių imigracijos srautų neprireiktų. Štai giriamės, kad auga ir augs BVP. O kas iš to papras-tam žmogui? Ar jis asmeniškai jaučia gyvenimo pagerėjimą? Nejaučia. Siū-lau šalies ekonomiką pradėti vertinti pagal darbo vietų sukūrimą. Turime sau pasakyti, kad tai yra pats svar-biausias mūsų ekonomikos rodiklis. Jeigu daugės darbo vietų, tai bus ir daugiau įplaukų į biudžetą, geriau laikysis „Sodra“, gerės žmonių gy-venimas.

Turime suvokti, kad atėjo labai svarbus laikas – pagrindinės partijos ir politinis elitas turi susitarti dėl stra-teginių tikslų. Dabar jeigu ką pasiūlo valdantieji, tai priešinasi opozicija, jeigu pasiūlo opozicija, tai pasiūly-mą trypia valdantieji. Jeigu nesusi-tarsime, tai beliks atsisakyti Lietu-vos valstybės vizijos, kokią sau kū-rėme Sąjūdžio metais. Kita vertus, nekelkime panikos, bet ieškokime galimybių, kaip įveikti dabar kilusius sunkumus.

Galvoju ne apie investicijas, o apie pasitraukimąKęstutis Bružikas, Kauno r. ūkininkas

Pastaraisiais metais padėtis labai pa-sikeitė. Lyg nujausdamas prieš pen-kerius metus atsisakiau daržininkys-tės, kuri reikalauja daug rankų dar-bo ir ėmiausi augalininkystės. Tas sprendimas mane išgelbėjo, nes bū-čiau bankrutavęs. Tačiau trūksta ne tik vadinamųjų juodadarbių, bet ir kvalifi kuotų žemės ūkio specialistų. Atlyginimai geri, tačiau nėra galin-čiųjų dirbti. Bandau pats mokyti. Su-būriau grupelę jokių mokslų nebai-gusių vyrų ir per ketverius metus jie tapo neblogais specialistais. Tačiau tai laikina išeitis. Aš, ūkininkas, da-bar galvoju ne apie ūkio plėtrą, ne apie investicijas, bet apie galimybę bet kuriais metais iškelti rankas – pa-sitraukti iš žemės ūkio. Jeigu valsty-bės ekonominė politika nesikeis, bū-siu priverstas sustabdyti savo veiklą. Manau, kad ateityje Lietuvai vis dėlto teks įsileisti daug darbuotojų, ypač iš šalių Rytuose. Negerai, bet kitos išeities nebus.

Teks atverti vartus imigrantams

17 proc.

79 proc.

4 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar nepasikeitė Jūsų požiūris į euro įvedimą

Lietuvoje?

Nepasikeitė, euras padėtų labiau integruotis į ES

Pasikeitė, šiuo metu skubėti įsivesti eurą neverta

Neturiu nuomonės

(Užs. 433)

Rimanto Dovydėno piešinys

Vargu ar pavyks emigraciją sustabdyti, todėl teks galvoti apie darbininkų įsivežimą. Tai blogas variantas, tačiau geresnio neturime.

4 2011 m. birželio 18 d. • Nr. 48 (9067)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Seimas ketvirtadienį užsimojo trenkti Prezidentei ir eiliniams šalies piliečiams, iš esmės siekdamas iš vals-tybės žmonių atimti didelę dalį miš-kų. Tačiau smūgis nepavyko. Nedide-le 12 balsų persvara Prezidentės veto nebuvo atmestas, įsigaliojo valstybės vadovės pataisytas Miškų įstatymas.

Seimo nariai balsavo ne aklai. Ne tik jie, bet ir visi mes žinojome apie Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigū-nų išvadą, kad Seimo siūlomas įstaty-mas yra galbūt korupcinis. Konstitu-cinės teisės ekspertai Seimo nariams pridūrė, kad abu variantai ne idea-lūs, tačiau Konstituciją pažeidžia ne Prezidentės veto, o Seimo teikiamas įstatymas, nes nedidelei grupei žmo-nių būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, bet didžiosios visuomenės dalies tei-sės būtų apribotos. Be to, anksčiau ar vėliau privilegijuotieji imtų reikalau-ti, kad valstybės lėšomis, taigi iš visų šalies piliečių kišenės, iki nuošalių so-dybų miškuose būtų nutiesti ir nuolat

remontuojami bei valomi keliai, tie-siami elektros kabeliai ir kt.

Seimo nariai taip pat žinojo, kad jų parengto įstatymo pataisoms kate-goriškai nepritaria materialiai nesuin-teresuoti gamtosaugininkai ir žaliųjų organizacijų atstovai, parlamentarai žinojo ir paprastų šalies piliečių ap-klausos duomenis – net 86 proc. res-pondentų palaikė Prezidentės veto. Tačiau Seimo garbę šį kartą išgelbė-jo tik 57 parlamentarai, o 45 siekė at-mesti Prezidentės veto. Įtarimų šešėlis dabar kris ir ant miško nuosavybę tu-rinčio 81 Seimo nario. Didelė jų dalis ir siūlė atmesti Prezidentės veto.

Štai ir pagalvokime, kiek lobistai turėjo įdėti pastangų, o galbūt ir ma-terialinių išteklių, kad būtų galima balsuotojams užkimšti ausis ir užpil-ti akis. Niekas nesuskaičiuos, tačiau gamtosaugininkai kalba, kad priėmus pirmąjį įstatymo projektą perkančių-jų ir parduodančiųjų apyvarta galbūt būtų pasiekusi 9 milijardus litų.

Pirmąjį įstatymo variantą buvo nesunku priimti prieš 15, o gal ir prieš 10 metų. Tačiau dabar žmo-nės tapo atsargesni – visiems akis bado pažeidžiant įstatymus paeže-

rėse nutiestos tvoros ir užrašai ant jų „Privati valda“. Pagal įstatymus, turi būti leidžiama prieiti prie bet kurio ežero kranto, tačiau gyveni-me yra kitaip. Gal tvorą įveiktum, tačiau už keliolikos metrų tave įdė-miai stebi ausis pastatę vokiečių avi-ganiai, o šeimininkas apsimeta, kad tavęs nemato. Kai žinai įstatymus ir esi atkaklus, gali prasibrauti prie eže-ro kranto, tačiau po tokių aiškinimųsi praeina noras naudotis tuo, kas tau ir valstybei priklauso. Tik nepatikė-kite, kad Seimo nariai nežino, jog jų priimtus įstatymus vienaip skaito jie patys, bet kitaip sau taiko paežerių

plotelių savininkai, o paprasti žmo-nės paliekami kvailio vietoje. Įstaty-mas lyg ir yra, tavo teisės lyg ir nepa-žeidžiamos, tačiau pasinaudoti jomis negali. Štai kodėl dabar žmonės at-sargesni ir per didinamąjį stiklą su perdėtomis baimėmis vertina naujus bandymus privatizuoti tai, kas dar priklauso valstybei. Todėl tarybiniu mąstymu reikėtų kaltinti ne žmones, o tuos, kurie už pinigus pasirengę „atstatyti pamatus“ ten, kur jų nie-kada nebuvo, surasti dokumentus, kurie niekada neegzistavo. Išlaidos

tokiems techniniams dalykams – tik smiltelė iš devynių milijardų kaupo. O jeigu priekaištaujate, jums rėš iš peties – nepavydėkite kitiems, juk naujieji savininkai tos žemės niekur neišveš, ji liks Lietuvoje. Taip, ežerai ir miškai tikrai liktų Lietuvoje, tačiau kažkur už tvorų horizonto. Ežerus ir didelę dalį miškų Lietuvoje galėtu-me pamatyti tik iš oro arba pavartę albumą „Neregėtoji Lietuva“.

Prezidentės veto skirtas ne tikrie-siems privačios nuosavybės pavel-dėtojams. Paaiškėjo, kad šio įstaty-mo priėmimu buvo suinteresuoti ne nuosavybės palikuonys, nes miško sklypai jau atsidūrė su tiesioginiu pa-veldėjimu nesusijusių privatininkų rankose. Pirminis įstatymo varian-tas būtų suteikęs galimybę dar kartą pasipelnyti ne vienam prisiplėšusiam valdų buvusių ir dabartinių laikų tur-tuoliui bei žemėtvarkininkų klanui. Įstatymą bandė prastumti ne tikrie-ji miško savininkai, o kaip tik Kons-tituciją norintis paminti klanas, jau kartą (nuo 1995 m.) apgavęs tikruo-sius paveldėtojus ir lengvatinėmis są-lygomis supirkęs gražiausias ežerų ir upių pakrantes. Prisidengdami įsta-tymu ir kaltinimais, kad visi kitaip manantys yra sovietinio mąstymo atgyvenos, jie norėjo ir toliau api-plėšinėti valstybę. Štai tikėjomės, kad po žemėtvarkos sistemos reformos nors simboliškai bus nubausti tar-nybine padėtimi pasinaudoję žemė-tvarkininkai. Apsirikome. Visi išsau-gojo savo darbo vietas – pasikeitė tik pareigų pavadinimai. Jie tyliai laukė šio įstatymo įsigaliojimo vildamiesi, kad pagaliau galės išskaidyti savo ir giminaičių vardu prisipirktus sklypus ir taip dar kartą įteisinti savo plėši-kavimą. Šį kartą nepavyko.

Šventojo Rašto Pradžios knygo-je randame vaizdingą pasakojimą apie bokšto su dangų siekiančia vir-šūne statybą. Statytojai turėjo tikslą išgarsėti pasaulyje, ir šis dangų sie-kiantis bokštas turėjo būti jų vieny-bės ženklu. Tačiau istorija pasako-ja apie visiškai atvirkščią rezultatą: bokštas liko nepastatytas, statytojai ne tik neišgarsėjo pasaulyje, bet ir at-sitiko blogiausia – nesusikalbėdami išsisklaidė po visą pasaulį. Dievas ne-laimino žmonių darbo, kuriuo siekta garsinti ne Kūrėją, o save pačius.

Pirmosios Sekminės, kurias kas-met švenčiame, buvo išties dan-gų siekiančio bokšto – Bažnyčios, Dievo tautos, statybos pradžia. Ant apaštalų nusileidusi Šventoji Dvasia įkvėpė juos ne tūnoti baimėje, o eiti į pasaulį ir skelbti Evangeliją, kaip buvo nurodęs Jėzus Kristus. Išgirdę nepaprastą ūžesį, žmonės subėgo ir stebėjosi, kad, būdami skirtingų tau-tybių, supranta, ką apaštalai kalba. Tą dieną buvo pakrikštyti keli tūkstan-čiai žmonių. Tai buvo labai didelės ir sunkios statybos pradžia. Visais amžiais buvo, yra ir bus prieštarauja-

ma Bažnyčios statybai, nes žmogaus egoizmas visuomet nori statyti savo Babelio bokštą, o Dievo Dvasia len-kia vienytis ir statyti gyvąją Bažnyčią, kurios galva yra Jėzus Kristus.

Bažnyčios statyba vyksta jau du tūkstančius metų ir tęsis iki pasaulio pabaigos. Bažnyčios statyboje dalyvau-ja ne tik vyriausiasis Statytojas – Šven-toji Dvasia, bet ir žmonės – vyskupai, kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai. Nė vieni iš šių Dievo pagalbininkų negali manyti, kad yra patys svarbiausi sta-tytojai, nes tuomet šiai statybai grėstų Babelio bokšto likimas. Dievo Dvasia įkvepia tikruosius statytojus būti labai

nuolankiems ir vadovautis ne savo, o Dievo išmintimi. Pačiais geriausiais Dievo pagalbininkais lieka tie žmo-nės, kurie savo gyvenime leidžia veikti Šventajai Dvasiai.

Šioje Bažnyčios statyboje pačią reikšmingiausią vietą užima Jėzaus Motina Švč. Mergelė Marija. Ji nuo pat pradžios buvo klusni Švento-sios Dvasios veikimui. Tapusi Aukš-čiausiojo Motina nesididžiavo savo pašaukimu, bet visuomet laikė save Viešpaties tarnaite. Matome, kaip Marija, Šventajai Dvasiai nužen-

giant, meldžiasi tarp apaštalų ir lau-kia Sekminių stebuklo.

Panašūs į Mariją buvo pirmie-ji Kristaus mokiniai, išdrįsę leistis į sunkią kelionę ir nešti Evangeliją į visą pasaulį. Jie tiesiog negalėjo ki-taip elgtis, nes juos nešė Dievo Dva-sia. Vėliau dviejų tūkstančių metų Bažnyčios istorijoje nuolat matysi-me žmonių, su didele jėga ir mei-le nešančių Evangelijos žinią ir sta-tančių Kristaus Bažnyčią. Vieną iš tokių neeilinių Evangelijos žinios nešėjų palaimintąjį popiežių Joną Paulių II prieš savaitę pagerbėme Kauno Santakoje.

Vienas svarbiausių kiekvieno į Kristų tikinčio žmogaus klausimų: esu nešamas Šventosios Dvasios ar Kristų gundžiusios dykumos dva-sios? Šis klausimas labai aktualus, nes šiandien yra daugybė žmonių, nesugebančių susiorientuoti, todėl nešamų dykumos dvasios. Jie mąsto šitaip: aš tikiu Dievą, tikiu Kristų, tačiau savo dvasinius ir religinius reikalus tvarkausi be jokių tarpinin-kų: meldžiuosi namuose ar gamtoje, jei jaučiu reikalą, atsiprašau Dievą ir t. t. Šie žmonės atmeta Kristaus

Bažnyčią kaip nereikalingą insti-tuciją. Tai didysis mūsų amžiaus gundymas – užsidaryti savyje, su-sikuriant individualistinę religiją, kurioje šalia Kristaus tikėjimo ne-trukdomai veši reinkarnacija, prie-tarai, burtai, ateiviai iš kosmoso ir t. t. Šis reiškinys, matomas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kalba apie tai, kad daugeliui Šven-toji Dvasia yra dar nesutiktas ir neatpažintas Dievas.

Per pirmąsias Sekmines keli tūkstančiai vyrų ir moterų pasi-krikštijo ir tapo pirmaisiais Kristaus Bažnyčios nariais. Apaštalas Paulius apie juos pasakys: „Mes visi buvo-me pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną Kūną, visi – žy-dai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir

visi buvome pagirdyti viena Dvasia“ (1 Kor 12,13–14). Priėmę Šventą-ją Dvasią jie suvokė, kad turi būti viena Dievo tauta, kad tik čia yra jų kelias, išsilaisvinantis iš nuodė-mės, čia jų vieta, padedanti saugiai keliauti pas Tėvą, kur nuėjo jų Mo-kytojas Jėzus Kristus. Dievo Dvasia visuomet veikia panašiai: ji apšvie-čia, vienija, stato ir veda. Ji leidžia statyti ne babelio bokštus, o nesu-griaunamą Dievo šventovę.

Komentarai

Savaitės komentaras

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS (8 5) 210 0135

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA (8 5) 210 0044

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 29 950 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 744. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Seimo garbę išgelbėjo 12 balsų persvara

Dievo šventovės statyba

Visais amžiais buvo, yra ir bus prieštaraujama Bažnyčios statybai, nes žmogaus egoizmas visuomet nori statyti savo Babelio bokštą, o Dievo Dvasia lenkia vienytis ir statyti gyvąją Bažnyčią.

Dabar žmonės tapo atsargesni – visiems akis bado pažeidžiant įstatymus paežerėse nu-tiestos tvoros ir užrašai ant jų „Privati valda“.

52011 m. birželio 18 d. • Nr. 48 (9067)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. birželio 18 d. • Nr. 48 (9067)Valstiečių laikraštis

Su neplautomis daržovėmisir uogomis – ligos pradas

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sardinijos sala vilioja siestosramybe ir paplūdimiais

19 p.

Apie ją sako: geležinės rankos,aksominės pirštinėsLRT kanale rodomos popu-liarios laidos „Stilius“ vedė-ja Violeta Baublienė nese-niai grįžo iš paskutinio fi lmavimo, kuris vyko Gru-zijoje ir nieko bendro su jos vedama laida neturėjo. Tačiau jai ir visai kūrybinei grupei paliko neišdildomus įspūdžius ir davė peno ap-mąstymams.

Nijolė Baronienė

Kai vilnietė Aušra Jasaitienė pirmą kartą pamatė iš visų pusių Viduržemio jūros skalaujamą Sardinijos salą, jai pasirodė, kad lėktuvas leidžiasi į patį pragarą.

Nijolė Baronienė

SveikataKad jūra nepasiglemžtų

23 p.23 p.

Kiekvieną vasaros sezoną paplūdimių gelbėtojams darbo netrūksta.Tikrai žinome, kad turgu-

je ar parduotuvėje pirktus žalumynus, daržoves, uo-gas būtina švariai nuplau-ti. Tačiau ar taip elgiamės su gėrybėmis, nurašky-tomis iš savo ar močiutės sodo?

Alina Didžiokienė

Švietimas Prieblandos

Sulaikytas garsaus advokato nužudymu įtariamas boksininkas

20 p.

Net ir tos uostamiesčio mokyklos, į kurias prieš kelerius metus patekti bū-davo beveik neįmanoma,šiemet sunkiai renka pir-mokų klases. Mokyklų vadovai pastebi, kad pir-mokų trūksta ne tik dėl mažėjančio gimstamumo, bet ir dėl to, jog klaipėdie-čiai į užsienį emigruoja su vaikais, nes nebežada čia sugrįžti.

9 p.

Uostamiestyje trūksta pirmokų

Į priekį pajudėjo Vilniaus miesto tarybos nario, ži-nomo advokato, socialinių mokslų daktaro Sergejaus Novikovo nužudymo tyri-mas. Įžūlią žmogžudystę narp liojantys tyrėjai sulai-kė sostinėje gerai žinomos Dambrauskinių grupuotės lyderį Joną Dambrauską. Įtariama, kad praeityje žino-mas boksininkas keturias-dešimtmetis J.Dambrauskas galėjo užsakyti nužudyti S.Novikovą.

Vismantas Žuklevičius