Valstiečių laikraštis 2011 01 08

Download Valstiečių laikraštis 2011 01 08

Post on 11-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

4 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 01 08

TRANSCRIPT

  • etadienis simintin nakt Lietuvos ra-

    dijuje dirbusi komanda rizikavo gyvybe eterio bangomis sisda-ma pasauliui ini apie kovojan-i u laisv Lietuv.

    Sodyba

    sismarkavusi snieginga ie-ma greitai maina keli prieirai skirtas las.

    Danai su gailesiu pagalvoja-me apie miko gyvnij, taiau ar sugebame jai tinkamai padti?

    Sveikata

    iandien medicina ir kosme-tologija irado vairiausi priemo-ni malonumui pirtyje patirti ir sveikatai pasisemti.

    Kai kuriose Lietuvos vietov-se netrukus gali vykti sezoninio gripo protrkis.

    iandien VL su priedu

    Treiadien VL su priedukinink inios

    2011 m. sausio 8 d., etadienis Nr. 2 (9021) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

    Kol kas toli grau ne visi pa-tenkinti kompaktinmis liumi-nescencinmis arba kitaip vadi-

    namomis taupiosiomis lempomis, nes jos kainuoja brangiau, danai yra abejotinos kokybs, turi vai-ri trkum.

    Vartotojams niekas neteikia in-formacijos apie j savybes, poveik sveikatai ir aplinkai. Europos Parla-

    mente kai kurie politikai jau siekia ataukti kaitinamj lemp drau-dim, nes kilo abejoni, ar elektros energija nebus taupoma aukojant sveikat, nes taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio.

    Nukelta 3 p. f

    Emigracijos mastas Lietuvoje katastrofi kas

    Grti scen po beveik dvi-deimties met nra lengva. Sprendimas sugrti Lietuv taip pat nebuvo staigus ir lengvas, prisipaino garsus Sjdio laik atlikjas Arvydas Vilinskas, iuo metu gyvenantis JAV.

    Tiesa apnuogino politikus

    Nuo kit met nebebus kaitinamj buitini lemp, taiau nelikus galimybs rinktis beveik nekalbama apie taupij lempui kokyb, pavoj aplinkai ir mogaus sveikatai.

    Prezident pozicijos dl Baltarusijos isiskyr

    Po rinkim A.Lukaenka KGB izoliatorius tebekia opozicij, o kadencij baigs Prezidentas V.Adamkus ir dabartin alies vadov D.Grybauskait vieai su-sikirto dl politikos kaimynins alies atvilgiu.

    Apie tai 10 p. f Apie tai 20 p. f

    Autanti nauj lemp era sja abejones

    Reitingo virnje stabiliai besilaikanti Prezident ir toliau kerta i peties, neieko kiense odi, kuriuos kai kurie politikai ir politologai vadina rinkim retorika.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Eltos nuotrauka

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • 2 2011 m. sausio 8 d. Nr. 2 (9021)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

    Ministrai dirba blogai, Alek-sandro Lukaenkos pergal pad-t utikrinti stabilum ir panas pastarojo meto Prezidents Da-lios Grybauskaits pasisakymai jau nieko nestebina. kart ji tiesiog pasak, kad tampame oligarch ir nusikaltli valdoma valstybe.

    Pareikimai sukl audring reakcij

    Aukiausius reitingus tarp po-litik turinti Prezident sausio pra-dioje viename interviu atviravo, kad korupcija stabdo Lietuvos valstybs vystymsi.

    Tampame oligarch ir nusikals-tamo pasaulio valdoma valstybe, akcentavo D.Grybauskait. Ji aikino, kad nesitikjo, jog Lietuvoje yra tokio masto korupcija. Prezidents teigimu, prie smulkios korupcijos mons taip prat, kad j tiesiog toleruoja.

    Taiau ne pareikimai apie korup-cij sukl audring politik reakcij, o nuorodos oligarchijos ir nusikal-tli sigaljim alyje. Suskubta prie-kaitauti, es ioje kovoje Prezident turt bti lydere, nes btent ji skiria generalin prokuror, Valstybs sau-gumo departamento (VSD) vadov, teisjus, o jie ir sudaro kovos su nusi-kalstamumu grandin.

    Prietaringa nuomon

    ibalo ugn papyl pareikimai, es Prezidents odiai prasilen-kia su anksiau isakyta jos nuomo-ne. Juolab kad prajusi met liepos 12 d. prezidentavimo metini pro-ga D.Grybauskait sureng spaudos konferencij, kurioje apvelg svar-biausius met darbus.

    Tsyk urnalistai jos klaus apie dvylika slapt VSD paym, kurio-se minimos konkreios verslo inte-res grups, daranios tak inias-klaidai ir politikams. Taiau tuomet D.Grybauskait pasak, es paymo-se nra nieko domaus. Ties sakant

    ten nieko domaus nra, kalbjo Prezident.

    Viena vertus, alies vadov pripa-ino, kad oligarchai daro tak, bet, antra vertus, abejoja, ar monms rei-kia inoti llininkus, valdanius juos it marionetes.

    Tuomet galbt neatsitiktinai D.Grybauskaitei u tokius pareiki-mus interneto dienoraio Th e Eco-nomist apvalgininkas Edvardas Lukasas skyr 2010 met nusine-ktojos (angl. Foot in the Mouth) apdovanojim.

    Opozicija pasigenda veiksm

    Seimo Socialdemokrat frakcijos seninas Algirdas Butkeviius Vals-tiei laikraiui prisipaino, kad j nustebino Prezidents pareikimas. Jeigu panaaus turinio pareikim bt padars eilinis politikas, tai to-kios reakcijos nebt buv, bet jeigu tokius odius pasako Prezident, tai tarptautiniu poiriu Lietuva bus mi-

    nima kaip nusikaltli valdoma vals-tyb, kalbjo A.Butkeviius.

    Jis i Prezidents pasigedo veiks-m, o ne kalb. Jei Prezidentei ne-pavyksta paaboti oligarchijos ir nu-sikalstam struktr, gal derjo kartu su politikais pirmiau apie tai padisku-

    tuoti, sak A.Butkeviius.Konservatori atstovas Jurgis Raz-

    ma tikino, kad jau priprato prie emo-cing D.Grybauskaits pasisakym. Tai paraginimas aktyviau kovoti su ekonominiais nusikaltimais, stabdyti oligarchines tendencijas ir tai papil-domas impulsas mums, politikams, svarst J.Razma.

    odiai pakibo ore

    alies vadovs pareikime polito-logai velg D.Grybauskaits rin-kim retorik. kart Prezident nepasiymjo originalumu ir suk-l audr vandens stiklinje, sitiki-ns sak Algis Krupaviius. Apie oligarchijos pavojus dar prie kele-rius metus kalbjo Valdas Adamkus, o D.Grybauskait ia korta tik pasi-naudojo per rinkim kampanij.

    A.Krupaviiaus nuomone, galbt Prezident mgino upildyti diskusij ir darb vakuum, siekiant pritraukti visuomens dmes. Juk veiksm i jos puss nra, tik odiai, pabr A.Krupaviius. Jei ji neturjo pasi-lym, k reikia daryti, geriau jau bt patyljusi.

    Rizikingu pareikimu, leptelji-mu Prezidents pasisakym pavadi-no politologas Lauras Bielinis. To-kiam auktam pareignui prie kak pasakant visada dert po ranka turti faktus, aikino L.Bielinis.

    Tok alies vadovs pareikim jis pateisint tik tuo atveju, jei prie tai Prezident bt sukvietusi Generali-ns prokuratros, kit institucij va-dovus ir jiems duot konkreias u-duotis apibrtam laikotarpiui, o tik tada garsiai prabilt apie oligarchij, nes dabar jos odiai liko kyboti ore.

    Prezident nevardijo konkrei oligarch, nors j krimasis, pasak A.Krupaviiaus, prasidjo i karto po Lietuvos nepriklausomybs atkri-mo. Ne tik tuomet, kai buvo kuriamas LEO LT, bet ir per duj sektoriaus, alkoholio pramons privatizacij.

    Tai vyko valdant ir kairiesiems, ir deiniesiems, sak A.Krupaviius.

    Taiau atrodo, kad oligarchijos si-galjimo valstybje politikai nemato. Nemanau, kad iuo metu oligarch taka ryki, nors kitose pokomunisti-nse valstybse ji labai jauiama, samprotavo konservatorius J.Razma.

    Jis taip pat nepritaria politolog mintims, es oligarchins strukt-ros susikr per moni privatizavi-m. moni privatizavimas Lietu-voje vyko gana skaidriai, tikino J.Razma, nors kain ar daug kas tuo patikt.

    Socialdemokratas A.Butkeviius apskritai kalbjo, kad nejauia nei oligarch, nei nusikalstamo pasaulio atstov spaudimo. Jeigu taip bt, ms partija neturt skol, bet j tu-rime, patikslino A.Butkeviius.

    Paymos dulka staliuose

    Dvylika VSD paym, kuriose u-simenama apie verslo daryt tak po-litikams ir iniasklaidai, iki iol nra pavieintos. Politikai ir politologai abejoja, ar vertt atskleisti j turin. Vieumas bent jau nepakenkt, nors Prezident kategorikai niekada ne-

    pasisak u visik j slaptinim, pabr J.Razma.

    Panaios nuomons yra ir A.Butkeviius. Ten nieko domaus nra ir man belieka tikti Preziden-te, antrino jis.

    Politologas L.Bielinis aikina, kad paymas mat nedaug moni, o pa-ios paymos yra operatyvinio pob-dio neianalizuoti rinkiniai.

    Jeigu jose i ties bt kas nors vertingo, prokurorai jau bt ikl bylas, sak L.Bielinis.

    Padt vieumas ir skaidrumas

    Politologas L.Bielinis neabejo-ja, kad oligarchijos poymi vis dl-to yra, bet niekas iki iol visuomenei nepateik nuodugnaus tyrimo ivad. Kartais man gali kilti tarimas, bet teissauga turt j arba patvirtinti, arba iblakyti, sak L.Bielinis.

    Jo kolegos A.Krupaviiaus nuo-mone, Lietuvoje apskritai trksta socialinio teisingumo ir lygybs. Valstybje daug problem, skai-tant ir verslo interes grupi da-rom poveik politikai, svarsto A.Krupaviius. velniai tariant, bt tiesiog kvaila teigti, kad alyje nra oligarchijos problemos.

    A.Krupaviiaus nuomone, su oligarchija labiausiai padt kovo-ti vieumas ir politini sprendim skaidrumas. Informacijos priei-namumas pilieiams apie politik sprendimus bt labai naudingas, reziumavo jis.

    A.Krupaviiaus teigimu, gaila, kad pati prezidentra yra labai u-dara institucija, danai nekomen-tuojanti savo veiksm.

    Aktualijos

    Dvylika VSD paym, kuriose usimenama apie verslo daryt tak politikams ir iniasklaidai, iki iol nra vieai paskelbtos. Politikai ir politologai abejoja, ar verta visuomenei atskleisti j turin.

    Tiesa apnuogino politikus

    Jaunatis.Saul teka 8.39, leidiasi 16.12.

    Rytoj Poryt

    Savaitgal ciklonai i pietini platum Lietuvos link atvers kelia iltesniam orui, tad ms krate prasids atodrkis, o snieg keis lietus. iandien ryto valandomis daugelyje rajon dar dribs lapdriba, vliau j keis nedidelis lietus. Vietomis tvyros rkas, o kelius ir aligatvius slidins lijundra, plikledis. Temperatra kis tarp 1 laipsnio alio alies rytiniame pakratyje ir 3 laipsni ilumos pajryje. Sekmadien didesnje alies dalyje taip pat numatomi nedi-deli krituliai, daugiausia lietus. Temperatra nakt svyruos apie 0 laipsni, dien oras turt suilti iki 04 laipsni ilumos. Pirmadien per Lietuv keliaus altasis atmosferos frontas. Naktis bus labai ilta 04 laipsniai ilumos, o dien praslinkus frontui temperatra gana staigiai kris. Krituli prognozuojama nemaai, pirmiausia lis lietus, taiau orui atalus liet keis lapdriba. Antradien krituli tikimyb bus nedidel, nakt iek tiek pragiedrjus tem-peratra nukris iki 27 laipsni alio. Tad susidarys plikledis ir bus ypa slidu. Dienos metu temperatra vl svyruos apie nul laipsni.

    iandienOrai

    Margarita Kirkliauskait

    Oligarchus reikia vardytiVytautas Gapys, Seimo narys

    Reikia prisiminti, kad pastaruosius 20 met Lietuv vald tai konservatoriai, tai socialdemokratai. Toks dviej partij valdymas sukuria situacij, kad mons mgina prisitaikyti prie tokios valdios. Klausimas tik toks su kuo nusikaltliai dirba? U tai, k turime iandien, nuopel-nus galime atiduoti jau mintoms dviem partijoms. Nenoriau vien ar kit var-dyti oligarchais, nes ne a pasakiau, kad Lietuva tampa oligarch ir nusikaltli valdoma alimi. Greiiausiai tik tie as-menys, kas taip pasak, galt vardy-ti, k sivaizduoja esant oligarchais. Tai visuomenei turt bti atskleista kaip manoma greiiau, kad inotume, kaip situacij sutvarkyti. O dl VSD paym, tai nereikt valgytis praeit. Turime irti tai, kas yra dabar.

    Nematau sistemini sprendimKstutis ilinskas, teisininkas

    Prezidents pasisakymas dviprasmi-kas. Oligarch taka alyje i ties dide-l. Tai turting monopolij (energetikos, duj, degal ir kit) atstovai, kurie veikia ivien su politikais. Pavyzdiui, LEO LT atveju politikai pritar, kad restitucijos sutarties pagrindu net valstybs turtas buvo visam laikui ustatytas, o vadovau-jantis ta sutartimi nebus iiekota valsty-bei padaryta ala. Gerai, kad Prezident pakeit VSD, Generalins prokuratros ir kitus vadovus. Taiau po paskyrimo VSD vadovas Gediminas Grina pasak, kad jis pasirpins didesniu informacijos slaptumu. T jis skmingai ir daro. Ki-taip tariant, jis dar labiau saugo valdi, nors VSD misija yra kovoti prie oligar-chin, nusikalstam valstybs valdym. Lygiai tas pat vyko su Generalins pro-kuratros vadovo kaita. Prokurorui ne-pateikta joki konkrei uduoi. O juk Prezident rinkimus jo su kovos prie oligarchij deklaracija ir kad reikia leisti statymus, ukertanius keli monopo-lijoms. Gaila, bet joki statym pasily-m iki iol nepateikta. Kol kas nematau sistemini sprendim ir silym.

    Mgsta grietai nektiJulius Veselka, Seimo narys

    Usienio investuotojams tokius Prezi-dents pasisakymus yra nusispjauti. Jei-gu jie matys, kad Lietuvoje galima gauti pelno, tai jie investuos, nekreipdami jo-kio dmesio. Ar oligarch pas mus yra? Be abejo. Lietuvos pramoninink kon-federacija su Bronislovu Lubiu priea-kyje, energetikai, ilumos, naftos ki atstovai. Net t pai Usienio inves-tuotoj asociacij, kuriai dirba Lietuvos laisvosios rinkos institutas, priskiriau oligarchams. Jei Vyriausyb nori priimti kok nors sprendim, tai kaipmat asoci-acija ima rkti: Mes pabgsime i Lie-tuvos. Ar tai ne antaas? Prezident teisi. Gal reikjo pasakyti velniau, bet ji grieta moteris.

    Ne pareikimai apie korupcij sukl audring politik reakcij, o nuorodos oligarchijos ir nusikaltli sigaljim alyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    A.Krupaviiaus nuomone, galbt Prezident mgino upildyti disku-sij ir darb vakuum, siekiant pri-traukti visuomens dmes. VL archyvo nuotrauka

    Dien: -1 +3 Dien: 0 +4 Dien: ~0

    Nakt: 0 +4Nakt: ~0 Nakt: ~0

  • 32011 m. sausio 8 d. Nr. 2 (9021)Valstiei laikratis

    Padeda taupyti

    Nuo pernai Lietuvos kaip ir kit ES ali parduotuvse jau nra 100 ir 75 W galios kaitinamj lemp. iemet nuo rugsjo prekyboje neliks 60 W, o nuo kit met 40 ir 25 W kaitinamj lemp.

    Jas ES sprendimu turi visikai pa-keisti halogenins, diodins ir kom-paktins liuminescencins. Pastaro-sios, kitaip vadinamos taupiosios, yra populiariausios. Naudojant ias lem-putes galima sunaudoti penkis kartus maiau elektros energijos. Pavyzdiui, kompaktin liuminescencin 20 W galios lempa prilygsta 100 W kaitina-majai. Mat pastaroji daugiausia elek-tros energijos paveria nenaudinga i-luma ir tik nedidel dal viesa.

    Gali kelti pavoj

    Tik tok taupij lemp prana-um pastebi Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos nau-dojimo tyrim ir informacijos centro vadovas Romualdas kma. Visais kitais aspektais yra daug abejoni ir

    neinomybs, mano R.kma. Taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio gar, todl j negalima mesti bendr atliek konteiner, bet Lietuvoje niekas nepaaikina, kur jas dti.

    Mokslininkas pasigenda ir infor-macijos apie usienyje atliekamus ty-rimus aikinantis toki lemp vie-sos poveik. Kai kurie tyrimai skelbia apie galim neigiam liuminescenci-ns viesos poveik sergantiems tam tikromis nerv ligomis monms, kalbjo R.kma. Mes institute ti-riame tik i lemp ekonomin efek-t, o poveikis sveikatai jau yra medik reikalas. Manau, turt bti aktyvesni

    visuomens sveikatos centrai. Jei nra galimybi patiems atlikti tyrim, ga-lima pasinaudoti usienyje skelbtais duomenimis.

    Trksta informacijos

    Pasak R.kmos, alyje, be infor-macijos, kad neliks kaitinamj lem-

    p, nieko daugiau neskelbiama. Pra-jo daugiau kaip metai, bet mons iki iol palikti likimo valiai ir turi pa-tys susivokti nauj produkt vairo-vje, apgailestavo mokslininkas. Tikiu, kad garsi fi rm produktai turi nedaug gyvsidabrio, yra taups ir il-gaamiai, bet niekas nekontroliuo-ja, kiek parduotuves patenka neai-kios kokybs lemp. Gali bti, kad jose ir gyvsidabrio daugiau, ir ada-mo ekonominio efekto maiau nei teigiama.

    R.kma taip pat pabr, kad liu-minescencins lempos yra kelis kar-tus brangesns. JAV pirmos per-jo prie liuminescencini lemp, bet

    j kaina maai skyrsi nuo kaitina-mj, o pas mus tas kain skirtumas nenormalus, kalbjo mokslinin-kas. Akivaizdu, kad Lietuva visi-...