Valstiei laikratis 2011 01 08

Download Valstiei laikratis 2011 01 08

Post on 11-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

4 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 01 08

TRANSCRIPT

  • etadienis simintin nakt Lietuvos ra-

    dijuje dirbusi komanda rizikavo gyvybe eterio bangomis sisda-ma pasauliui ini apie kovojan-i u laisv Lietuv.

    Sodyba

    sismarkavusi snieginga ie-ma greitai maina keli prieirai skirtas las.

    Danai su gailesiu pagalvoja-me apie miko gyvnij, taiau ar sugebame jai tinkamai padti?

    Sveikata

    iandien medicina ir kosme-tologija irado vairiausi priemo-ni malonumui pirtyje patirti ir sveikatai pasisemti.

    Kai kuriose Lietuvos vietov-se netrukus gali vykti sezoninio gripo protrkis.

    iandien VL su priedu

    Treiadien VL su priedukinink inios

    2011 m. sausio 8 d., etadienis Nr. 2 (9021) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

    Kol kas toli grau ne visi pa-tenkinti kompaktinmis liumi-nescencinmis arba kitaip vadi-

    namomis taupiosiomis lempomis, nes jos kainuoja brangiau, danai yra abejotinos kokybs, turi vai-ri trkum.

    Vartotojams niekas neteikia in-formacijos apie j savybes, poveik sveikatai ir aplinkai. Europos Parla-

    mente kai kurie politikai jau siekia ataukti kaitinamj lemp drau-dim, nes kilo abejoni, ar elektros energija nebus taupoma aukojant sveikat, nes taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio.

    Nukelta 3 p. f

    Emigracijos mastas Lietuvoje katastrofi kas

    Grti scen po beveik dvi-deimties met nra lengva. Sprendimas sugrti Lietuv taip pat nebuvo staigus ir lengvas, prisipaino garsus Sjdio laik atlikjas Arvydas Vilinskas, iuo metu gyvenantis JAV.

    Tiesa apnuogino politikus

    Nuo kit met nebebus kaitinamj buitini lemp, taiau nelikus galimybs rinktis beveik nekalbama apie taupij lempui kokyb, pavoj aplinkai ir mogaus sveikatai.

    Prezident pozicijos dl Baltarusijos isiskyr

    Po rinkim A.Lukaenka KGB izoliatorius tebekia opozicij, o kadencij baigs Prezidentas V.Adamkus ir dabartin alies vadov D.Grybauskait vieai su-sikirto dl politikos kaimynins alies atvilgiu.

    Apie tai 10 p. f Apie tai 20 p. f

    Autanti nauj lemp era sja abejones

    Reitingo virnje stabiliai besilaikanti Prezident ir toliau kerta i peties, neieko kiense odi, kuriuos kai kurie politikai ir politologai vadina rinkim retorika.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Eltos nuotrauka

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • 2 2011 m. sausio 8 d. Nr. 2 (9021)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

    Ministrai dirba blogai, Alek-sandro Lukaenkos pergal pad-t utikrinti stabilum ir panas pastarojo meto Prezidents Da-lios Grybauskaits pasisakymai jau nieko nestebina. kart ji tiesiog pasak, kad tampame oligarch ir nusikaltli valdoma valstybe.

    Pareikimai sukl audring reakcij

    Aukiausius reitingus tarp po-litik turinti Prezident sausio pra-dioje viename interviu atviravo, kad korupcija stabdo Lietuvos valstybs vystymsi.

    Tampame oligarch ir nusikals-tamo pasaulio valdoma valstybe, akcentavo D.Grybauskait. Ji aikino, kad nesitikjo, jog Lietuvoje yra tokio masto korupcija. Prezidents teigimu, prie smulkios korupcijos mons taip prat, kad j tiesiog toleruoja.

    Taiau ne pareikimai apie korup-cij sukl audring politik reakcij, o nuorodos oligarchijos ir nusikal-tli sigaljim alyje. Suskubta prie-kaitauti, es ioje kovoje Prezident turt bti lydere, nes btent ji skiria generalin prokuror, Valstybs sau-gumo departamento (VSD) vadov, teisjus, o jie ir sudaro kovos su nusi-kalstamumu grandin.

    Prietaringa nuomon

    ibalo ugn papyl pareikimai, es Prezidents odiai prasilen-kia su anksiau isakyta jos nuomo-ne. Juolab kad prajusi met liepos 12 d. prezidentavimo metini pro-ga D.Grybauskait sureng spaudos konferencij, kurioje apvelg svar-biausius met darbus.

    Tsyk urnalistai jos klaus apie dvylika slapt VSD paym, kurio-se minimos konkreios verslo inte-res grups, daranios tak inias-klaidai ir politikams. Taiau tuomet D.Grybauskait pasak, es paymo-se nra nieko domaus. Ties sakant

    ten nieko domaus nra, kalbjo Prezident.

    Viena vertus, alies vadov pripa-ino, kad oligarchai daro tak, bet, antra vertus, abejoja, ar monms rei-kia inoti llininkus, valdanius juos it marionetes.

    Tuomet galbt neatsitiktinai D.Grybauskaitei u tokius pareiki-mus interneto dienoraio Th e Eco-nomist apvalgininkas Edvardas Lukasas skyr 2010 met nusine-ktojos (angl. Foot in the Mouth) apdovanojim.

    Opozicija pasigenda veiksm

    Seimo Socialdemokrat frakcijos seninas Algirdas Butkeviius Vals-tiei laikraiui prisipaino, kad j nustebino Prezidents pareikimas. Jeigu panaaus turinio pareikim bt padars eilinis politikas, tai to-kios reakcijos nebt buv, bet jeigu tokius odius pasako Prezident, tai tarptautiniu poiriu Lietuva bus mi-

    nima kaip nusikaltli valdoma vals-tyb, kalbjo A.Butkeviius.

    Jis i Prezidents pasigedo veiks-m, o ne kalb. Jei Prezidentei ne-pavyksta paaboti oligarchijos ir nu-sikalstam struktr, gal derjo kartu su politikais pirmiau apie tai padisku-

    tuoti, sak A.Butkeviius.Konservatori atstovas Jurgis Raz-

    ma tikino, kad jau priprato prie emo-cing D.Grybauskaits pasisakym. Tai paraginimas aktyviau kovoti su ekonominiais nusikaltimais, stabdyti oligarchines tendencijas ir tai papil-domas impulsas mums, politikams, svarst J.Razma.

    odiai pakibo ore

    alies vadovs pareikime polito-logai velg D.Grybauskaits rin-kim retorik. kart Prezident nepasiymjo originalumu ir suk-l audr vandens stiklinje, sitiki-ns sak Algis Krupaviius. Apie oligarchijos pavojus dar prie kele-rius metus kalbjo Valdas Adamkus, o D.Grybauskait ia korta tik pasi-naudojo per rinkim kampanij.

    A.Krupaviiaus nuomone, galbt Prezident mgino upildyti diskusij ir darb vakuum, siekiant pritraukti visuomens dmes. Juk veiksm i jos puss nra, tik odiai, pabr A.Krupaviius. Jei ji neturjo pasi-lym, k reikia daryti, geriau jau bt patyljusi.

    Rizikingu pareikimu, leptelji-mu Prezidents pasisakym pavadi-no politologas Lauras Bielinis. To-kiam auktam pareignui prie kak pasakant visada dert po ranka turti faktus, aikino L.Bielinis.

    Tok alies vadovs pareikim jis pateisint tik tuo atveju, jei prie tai Prezident bt sukvietusi Generali-ns prokuratros, kit institucij va-dovus ir jiems duot konkreias u-duotis apibrtam laikotarpiui, o tik tada garsiai prabilt apie oligarchij, nes dabar jos odiai liko kyboti ore.

    Prezident nevardijo konkrei oligarch, nors j krimasis, pasak A.Krupaviiaus, prasidjo i karto po Lietuvos nepriklausomybs atkri-mo. Ne tik tuomet, kai buvo kuriamas LEO LT, bet ir per duj sektoriaus, alkoholio pramons privatizacij.

    Tai vyko valdant ir kairiesiems, ir deiniesiems, sak A.Krupaviius.

    Taiau atrodo, kad oligarchijos si-galjimo valstybje politikai nemato. Nemanau, kad iuo metu oligarch taka ryki, nors kitose pokomunisti-nse valstybse ji labai jauiama, samprotavo konservatorius J.Razma.

    Jis taip pat nepritaria politolog mintims, es oligarchins strukt-ros susikr per moni privatizavi-m. moni privatizavimas Lietu-voje vyko gana skaidriai, tikino J.Razma, nors kain ar daug kas tuo patikt.

    Socialdemokratas A.Butkeviius apskritai kalbjo, kad nejauia nei oligarch, nei nusikalstamo pasaulio atstov spaudimo. Jeigu taip bt, ms partija neturt skol, bet j tu-rime, patikslino A.Butkeviius.

    Paymos dulka staliuose

    Dvylika VSD paym, kuriose u-simenama apie verslo daryt tak po-litikams ir iniasklaidai, iki iol nra pavieintos. Politikai ir politologai abejoja, ar vertt atskleisti j turin. Vieumas bent jau nepakenkt, nors Prezident kategorikai niekada ne-

    pasisak u visik j slaptinim, pabr J.Razma.

    Panaios nuomons yra ir A.Butkeviius. Ten nieko domaus nra ir man belieka tikti Preziden-te, antrino jis.

    Politologas L.Bielinis aikina, kad paymas mat nedaug moni, o pa-ios paymos yra operatyvinio pob-dio neianalizuoti rinkiniai.

    Jeigu jose i ties bt kas nors vertingo, prokurorai jau bt ikl bylas, sak L.Bielinis.

    Padt vieumas ir skaidrumas

    Politologas L.Bielinis neabejo-ja, kad oligarchijos poymi vis dl-to yra, bet niekas iki iol visuomenei nepateik nuodugnaus tyrimo ivad. Kartais man gali kilti tarimas, bet teissauga turt j arba patvirtinti, arba iblakyti, sak L.Bielinis.

    Jo kolegos A.Krupaviiaus nuo-mone, Lietuvoje apskritai trksta socialinio teisingumo ir lygybs. Valstybje daug problem, skai-tant ir verslo interes grupi da-rom poveik politikai, svarsto A.Krupaviius. velniai tariant, bt tiesiog kvaila teigti, kad alyje nra oligarchijos problemos.

    A.Krupaviiaus nuomone, su oligarchija labiausiai padt kovo-ti vieumas ir politini sprendim skaidrumas. Informacijos priei-namumas pilieiams apie politik sprendimus bt labai naudingas, reziumavo jis.

    A.Krupaviiaus teigimu, gaila, kad pati prezidentra yra labai u-dara institucija, danai nekomen-tuojanti savo veiksm.

    Aktualijos

    Dvylika VSD paym, kuriose usimenama apie verslo daryt tak politikams ir iniasklaidai, iki iol nra vieai paskelbtos. Politikai ir politologai abejoja, ar verta visuomenei atskleisti j turin.

    Tiesa apnuogino politikus

    Jaunatis.Saul teka 8.39, leidiasi 16.12.

    Rytoj Poryt

    Savaitgal ciklonai i pietini platum Lietuvos link atvers kelia iltesniam orui, tad ms krate prasids atodrkis, o snieg keis lietus. iandien ryto valandomis daugelyje rajon dar dribs lapdriba, vliau j keis nedidelis lietus. Vietomis tvyros rkas, o kelius ir aligatvius slidins lijundra, plikledis. Temperatra kis tarp 1 laipsnio alio alies rytiniame pakratyje ir 3 laipsni ilumos pajryje. Sekmadien didesnje alies dalyje taip pat numatomi nedi-deli krituliai, daugiausia lietus. Temperatra nakt svyruos apie 0 laipsni, dien oras turt suilti iki 04 laipsni ilumos. Pirmadien per Lietuv keliaus altasis atmosferos frontas. Naktis bus labai ilta 04 laipsniai ilumos, o dien praslinkus frontui temperatra gana staigiai kris. Krituli prognozuojama nemaai, pirmiausia lis lietus, taiau orui atalus liet keis lapdriba. Antradien krituli tikimyb bus nedidel, nakt iek tiek pragiedrjus tem-peratra nukris iki 27 laipsni alio. Tad susidarys plikledis ir bus ypa slidu. Dienos metu temperatra vl svyruos apie nul laipsni.

    iandienOrai

    Margarita Kirkliauskait

    Oligarchus reikia vardytiVytautas Gapys, Seimo narys

    Reikia prisiminti, kad pastaruosius 20 met Lietuv vald tai konservatoriai, tai socialdemokratai. Toks dviej partij valdymas sukuria situacij, kad mons mgina prisitaikyti prie tokios valdios. Klausimas tik toks su kuo nusikaltliai dirba? U tai, k turime iandien, nuopel-nus galime atiduoti jau mintoms dviem partijoms. Nenoriau vien ar kit var-dyti oligarchais, nes ne a pasakiau, kad Lietuva tampa oligarch ir nusikaltli valdoma alimi. Greiiausiai tik tie as-menys, kas taip pasak, galt vardy-ti, k sivaizduoja esant oligarchais. Tai visuomenei turt bti atskleista kaip manoma greiiau, kad inotume, kaip situacij sutvarkyti. O dl VSD paym, tai nereikt valgytis praeit. Turime irti tai, kas yra dabar.

    Nematau sistemini sprendimKstutis ilinskas, teisininkas

    Prezidents pasisakymas dviprasmi-kas. Oligarch taka alyje i ties dide-l. Tai turting monopolij (energetikos, duj, degal ir kit) atstovai, kurie veikia ivien su politikais. Pavyzdiui, LEO LT atveju politikai pritar, kad restitucijos sutarties pagrindu net valstybs turtas buvo visam laikui ustatytas, o vadovau-jantis ta sutartimi nebus iiekota valsty-bei padaryta ala. Gerai, kad Prezident pakeit VSD, Generalins prokuratros ir kitus vadovus. Taiau po paskyrimo VSD vadovas Gediminas Grina pasak, kad jis pasirpins didesniu informacijos slaptumu. T jis skmingai ir daro. Ki-taip tariant, jis dar labiau saugo valdi, nors VSD misija yra kovoti prie oligar-chin, nusikalstam valstybs valdym. Lygiai tas pat vyko su Generalins pro-kuratros vadovo kaita. Prokurorui ne-pateikta joki konkrei uduoi. O juk Prezident rinkimus jo su kovos prie oligarchij deklaracija ir kad reikia leisti statymus, ukertanius keli monopo-lijoms. Gaila, bet joki statym pasily-m iki iol nepateikta. Kol kas nematau sistemini sprendim ir silym.

    Mgsta grietai nektiJulius Veselka, Seimo narys

    Usienio investuotojams tokius Prezi-dents pasisakymus yra nusispjauti. Jei-gu jie matys, kad Lietuvoje galima gauti pelno, tai jie investuos, nekreipdami jo-kio dmesio. Ar oligarch pas mus yra? Be abejo. Lietuvos pramoninink kon-federacija su Bronislovu Lubiu priea-kyje, energetikai, ilumos, naftos ki atstovai. Net t pai Usienio inves-tuotoj asociacij, kuriai dirba Lietuvos laisvosios rinkos institutas, priskiriau oligarchams. Jei Vyriausyb nori priimti kok nors sprendim, tai kaipmat asoci-acija ima rkti: Mes pabgsime i Lie-tuvos. Ar tai ne antaas? Prezident teisi. Gal reikjo pasakyti velniau, bet ji grieta moteris.

    Ne pareikimai apie korupcij sukl audring politik reakcij, o nuorodos oligarchijos ir nusikaltli sigaljim alyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    A.Krupaviiaus nuomone, galbt Prezident mgino upildyti disku-sij ir darb vakuum, siekiant pri-traukti visuomens dmes. VL archyvo nuotrauka

    Dien: -1 +3 Dien: 0 +4 Dien: ~0

    Nakt: 0 +4Nakt: ~0 Nakt: ~0

  • 32011 m. sausio 8 d. Nr. 2 (9021)Valstiei laikratis

    Padeda taupyti

    Nuo pernai Lietuvos kaip ir kit ES ali parduotuvse jau nra 100 ir 75 W galios kaitinamj lemp. iemet nuo rugsjo prekyboje neliks 60 W, o nuo kit met 40 ir 25 W kaitinamj lemp.

    Jas ES sprendimu turi visikai pa-keisti halogenins, diodins ir kom-paktins liuminescencins. Pastaro-sios, kitaip vadinamos taupiosios, yra populiariausios. Naudojant ias lem-putes galima sunaudoti penkis kartus maiau elektros energijos. Pavyzdiui, kompaktin liuminescencin 20 W galios lempa prilygsta 100 W kaitina-majai. Mat pastaroji daugiausia elek-tros energijos paveria nenaudinga i-luma ir tik nedidel dal viesa.

    Gali kelti pavoj

    Tik tok taupij lemp prana-um pastebi Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos nau-dojimo tyrim ir informacijos centro vadovas Romualdas kma. Visais kitais aspektais yra daug abejoni ir

    neinomybs, mano R.kma. Taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio gar, todl j negalima mesti bendr atliek konteiner, bet Lietuvoje niekas nepaaikina, kur jas dti.

    Mokslininkas pasigenda ir infor-macijos apie usienyje atliekamus ty-rimus aikinantis toki lemp vie-sos poveik. Kai kurie tyrimai skelbia apie galim neigiam liuminescenci-ns viesos poveik sergantiems tam tikromis nerv ligomis monms, kalbjo R.kma. Mes institute ti-riame tik i lemp ekonomin efek-t, o poveikis sveikatai jau yra medik reikalas. Manau, turt bti aktyvesni

    visuomens sveikatos centrai. Jei nra galimybi patiems atlikti tyrim, ga-lima pasinaudoti usienyje skelbtais duomenimis.

    Trksta informacijos

    Pasak R.kmos, alyje, be infor-macijos, kad neliks kaitinamj lem-

    p, nieko daugiau neskelbiama. Pra-jo daugiau kaip metai, bet mons iki iol palikti likimo valiai ir turi pa-tys susivokti nauj produkt vairo-vje, apgailestavo mokslininkas. Tikiu, kad garsi fi rm produktai turi nedaug gyvsidabrio, yra taups ir il-gaamiai, bet niekas nekontroliuo-ja, kiek parduotuves patenka neai-kios kokybs lemp. Gali bti, kad jose ir gyvsidabrio daugiau, ir ada-mo ekonominio efekto maiau nei teigiama.

    R.kma taip pat pabr, kad liu-minescencins lempos yra kelis kar-tus brangesns. JAV pirmos per-jo prie liuminescencini lemp, bet

    j kaina maai skyrsi nuo kaitina-mj, o pas mus tas kain skirtumas nenormalus, kalbjo mokslinin-kas. Akivaizdu, kad Lietuva visi-kai nepasirengusi gyvendinti ES rei-kalavim.

    Jau Briuselyje pasigirdo abejoni taupij lemp nauda. Europos Par-lamento Pramons komisijos vadovas

    Herbertas Reulis neseniai pasil at-aukti kaitinamj lemp draudim. Pasak jo, Federalins aplinkosaugos inybos atlikti tyrimai rodo, kad i

    suduusios liuminescencins lempos aplink patenka 20 kart daugiau gyvsidabrio nei leidia saugumo nor-mos. Alyvos diskusij ugn dar py-l Europarlamento vicepirminink Silvana Koch-Mehrin, spjusi ne-naudoti taupij lemp vaik kam-bariuose.

    Meta konteinerius

    Nuo seno inoma, kad mokyklo-se ir kitos staigose naudojamas liu-minescencines lempas btina saugiai utilizuoti. Tokia pati pavojinga aplin-kai atlieka yra ir perdegusi buitin kompaktin liuminescencin lempa.

    Lietuvoje pernai kurta Europos lemp gamintojams bei importuo-tojams atstovaujanti vieoji staiga Ekoviesa, kuri nemokamai su-renka perdegusias ir suduusias liu-minescencines lempas. Pasak staigos vadovo Mariaus Jankausko, iuo metu veikia 23 punktai Vilniuje, Kaune, Klaipdoje, iauliuose, Panevyje ir Alytuje. Ateityje planuojama steigti apie 100 punkt, teig jis.

    Surinktos lempos veamos per-dirbti Latvij. M.Jankauskas pri-paino, kad gyventojai dar nra labai aktyvs ir danai taupiosiomis lem-pomis atsikrato kartu su buitinmis atliekomis. Reiks nemaai pastang ugdyti moni smoningum ir nau-jus proius, kalbjo jis. Taiau ios lempos yra daug paangesns. Ga-mintoj apskaiiavimu, atsisakius kai-tinamj lemp, ES alys atmosfer imes 23 megatonomis maiau an-glies dvideginio, nes bus sutaupoma daugiau elektros energijos, kurios ga-myba prisideda prie oro taros.

    Aktualijos

    (Us. 24)

    Rinktis yra i koAlfonsas Vakys, KTU Elektros ininerijos katedros docentas

    Galbt ES sprendimas visikai atsisakyti kaitinamj lemp yra per drastikas. mogui reikt palikti galimyb rink-tis: taupyti ar ne. Mano namuose jau visos lempos yra liuminescencins. Jos tikrai padeda taupyti energij 5 kartus. Nereikt labai bijoti ir gyvsidabrio, ku-ris visikai negali pakenkti nepaeidus lempos. mons neretai skundiasi ir dl to, kad taupij lemp viesa alta. Bet dabar jau yra didel liuminescenci-ni lemp viesos spektr vairov. Kai kuri viesa beveik nesiskiria nuo pras-tini kaitinamj lemp. Reikia inoti ir tai, kad liuminescencins lempos vies skleidia onus, o kaitinamosios inten-syviausiai vieia emyn.

    Pigi prek nesaugi?Vladislavas Mickeviius, lemp gamintojo Osram atstovybs Lietuvoje vadovas

    Pigiose kompaktinse liuminescencin-se lempose, kainuojaniose iki 5 Lt, gal ir yra daug gyvsidabrio, be to, ir j kokyb prastesn. Taiau paangias technologi-jas naudojantys gamintojai gyvsidabrio naudoja tik 3 miligramus vienai lempai. Tai minimalus kiekis, kuris suduus lem-pai nesukelia jokio pavojaus sveikatai pakanka surinkti ukes ir ivdinti patal-p. Galima rinktis ir taupisias halogeni-nes lempas, kurios turi toki pai form kaip ir kaitinamosios, bet naudoja apie 30 proc. maiau energijos, panaudotas jas galima imesti su buitinmis atlieko-mis. Taip pat populiarja diodins lem-pos, kurios nors ir brangios, bet dl tau-pumo ir ilgaamikumo atsiperka priklau-somai nuo vartojimo per 14 metus.

    Autanti nauj lemp era sja abejones

    Niekas nekontroliuoja, kiek parduotuves patenka neaikios kokybs lemp, sako energetikos instituto mokslininkas R.kma.

    Raimis: koki teis kakas turi man nurodinti, kokias lemputes a turiu na-muose naudoti? Tai akivaizdus mogaus teisi paeidimas. K gi dabar pirksiu tas lemputes turguje, atvetas i Baltarusijos.

    Titas: tai ne kas kita, kaip t vadinamj taupij lemp gamintoj anta-as, kur jie laimjo pasitelk lobistus.

    Egle: kaip juodiausiais sovietmeio laikais kakas nutar, kokias lemputes turiu naudoti. Gal kitas ES reikalavimas bus neneioti mini sijon?

    K apie draudim naudoti kaitinamsias lemputes mano portalo valstietis.lt skaitytojai?

    e Atkelta i 1 p.

    Rimanto Dovydno pieinys

  • 4 2011 m. sausio 8 d. Nr. 2 (9021)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

    Daugelis naudojams internetu, o kai kurie be jo net nesivaizduoja savo gyvenimo ar darbo. Akivaizdu, kad internetas atveria neribotas gali-mybes, tik reikia mokti jomis pasi-naudoti. Taiau ir i sritis, kaip ir daug kas gyvenime, turi ne tik teigiam, bet ir neigiam savybi.

    tai keli mano kolegos, beje, gy-venantys ir dirbantys JAV, Vokietijo-je ir Lietuvoje, kategorikai atsisak

    raginim usiregistruoti Facebook ar Twitter tinkluose. I pradi juos laikiau keistuoliais, atsisakaniais ben-dravimo patogum. Taiau dabar ai-kja, kad mano atsargieji kolegos buvo valgesni nei a ar daugelis i ms. Usienio iniasklaida jau pradeda skambinti pavojaus varpais, kad tokio pobdio tinklai yra ne tik ilaisvinan-ti, bet ir laisv paniojanti jga.

    Markas Zuckerbergas tinkl Face-book 2004 m. sukr bendrauti Har-vardo universiteto studentams, taiau labai greitai jis paplito tarp vis JAV universitet ir moni bei organizaci-j, o 2008-aisiais Facebook platfor-ma buvo iversta vokiei, pranc-z, ispan ir kitas kalbas. iuo metu Face book tinklu naudojasi daugiau kaip 500 mln. vartotoj vairiose pla-netos alyse 75 kalbomis. Tiesa, Fa-cebook buvo udraustas Irane, Siri-joje ir, inoma, iaurs Korjoje bei Vietname, gal dar keliose autoritari-nio reimo alyse. Paradoksalu, taiau kaip tik autoritarinio reimo valstybs pasinaudojo Facebook tinklu perse-kioti savo pilieius. Ne tik persekioti, bet ir tinkl panaudoja manipuliuoti visuomens nuomone.

    tai neseniai paaikjo, kad Kinijo-je su valdios palaiminimu veikia vadi-namoji penkiasdeimties cent armija. iai moni grupei priklauso apie 280

    tkstani tinklaratinink. Kinijos valdia su ia armija bando daryti ta-k mass nuomonei. Ne u dyk. Fa-cebook, Twintter ar apskritai inter-nete ie kariai utvindo komentar skiltis ir nukreipia nuomones numa-tyta kryptimi. U kiekvien ideologi-kai teising pasisakym ios armijos nariui mokama po 50 cent. Manoma, kad tokios kiberbrigados sukurtos ir

    Nigerijoje, Venesueloje, Kuboje, Rusi-joje, Azerbaidane ir kitose alyse. Be kita ko, kai kuri ali tokie apmoka-mi kariai veikia kaip penktoji kolona kitose valstybse. Ne paslaptis, kad apie toki kaimynini valstybi veikl ino ir Lietuvos saugumo tarnybos.

    tai jums ir paradoksas manyta, kad internetas ilaisvins mones, nes jame cenzros nemanoma pritaikyti, kaip tai padaroma savo rankas pa-imant televizijos laidas, urnalus ar laikraius. Be to, paaikjo, kad in-ternetas gali net sustiprinti naciona-listin ar religin prieikum. Terei-kia duoti sakym penkiasdeimties cent armijos kariams.

    Be kita ko, pasinaudojant Fa-cebook ir kitais tinklais vairi ali slaptosioms tarnyboms dabar daug pa-prasiau sekti savo ali pilieius. Kaip tai padaryti? Ne tik skaitant tinklara-tinink komentarus ar siuniant inu-tes. tai Masaiusetso technologijos

    instituto specialistai pastebjo, kad nu-staius nors atuonis tinklaratininko virtualiuosius biiulius jau galima gana tiksliai padaryti ivadas net apie mo-gaus politin ir net seksualin orienta-cij. io instituto ekspertai atliko tyri-m ir j pavadino Ivados, suinojus atuonis draugus. Tyrimo ivadose teigiama, kad i atuoni Facebook dienoraio raytojo draug paimtos

    atviros informacijos jau galima gana tiksliai nustatyti duomenis, kurie ne-pateikiami vieai.

    Ekspertai pastebjo, kad metod naudoja ne tik autoritariniai reimai, bet ir alys, kurios vieai propaguoja laisv. Tyrimas parod, kad kai kuri demokratini valstybi atstovai vie-naip kalba tarptautinei auditorijai, o tai vidaus rinkoje elgiamasi visikai kitaip. Netikta, kad ioje srityje pir-mauja ramioji Australija, kurios valdia nuolat aidia cenzros aidimlius.Laisv od bando supanioti ir Ven-grija, o tai Didiojoje Britanijoje no-rima priimti statym, kuris leist tota-liai sekti elektronin susirainjim.

    Dabar daug rimiau vertinu savo koleg i JAV tikinimus, kad reikia at-sargiai bendrauti ne tik per socialinius tinklus, bet net susirainjant ar ben-draujant Skype. Kai kurios valstybs interneto tinklus persijoja. Kai tik ku-ris nors i panekov parao ar balsu pamini slaptsias tarnybas dominant raktin od, abu panekovai automa-tikai traukiami stebimj gretas, j pokalbi interneto tinkle jau gali bti pasiklausoma, susirainjimas stebimas. Slaptosios tarnybos vieai tokius tari-mus neigia, taiau neo cialiai teisina-masi, kad tai daroma siekiant susekti teroristus. Iekoma kaltj, taiau nu-kenia ir nekaltieji. Net privaiame po-kalbyje nebegali pajuokauti. Vl, kaip ir tarybiniais laikais, atvirai pasikalbti tu-rtume usukti virtuves. Taiau laikai pasikeit nebegalime atsisakyti vir-tualaus bendravimo, juo labiau kad vis daugiau tautiei ikeliauja kitas alis. Su jais gali bendrauti tik internetu.

    Sigitas TamkeviiusArkivyskupas

    Nors em tai sutemos gaubia ir tautas tamsybs dengia, bet vir tavs VIEPATS vieia, vir tavs jo lo-v apsireikia (Iz 60, 2). ie pranao Izaijo odiai tiksliausiai nusako Vie-paties Apsireikimo vents esm.

    Kald nakt Viepats labai tyliai ateina ms em. Tautas dar den-gia tamsyb, nes mons nepasta Dievo ir vietoj jo garbina stabus. i tikrov matome visose ano meto tau-tose. Taiau Kald nakt jau spindi Viepaties lov, ir greitai prasids taut kelion Dievo viesos link.

    Viepaties Apsireikimo vents Evangelija pasakoja apie Ryt i-minius, kurie atkeliavo Jeruzal pagarbinti gimusio yd karaliaus. Jie klausinja Jeruzals gyventoj: Kur yra gims yd karalius? Mes matme utekant jo vaigd ir at-vykome jo pagarbinti.

    Taiau Jeruzalje, irinktosios Dievo tautos sostinje, i inia nie-kam nesuteik diaugsmo. Prie-

    ingai, karalius Erodas isigando: kakas i jo nori paverti sost. Je-ruzals gyventojai taip pat baimina-si: dabar reikia laukti udyni, nes Erodas nepaks jokio konkurento.

    Ryt iminiams n motais mo-ni nuotaikos. Jie atkakliai ieko, apsilanko net vries irtvoje ka-ralius Erodas, pas kur pakliuvo i-miniai, ities elgsi vrikai, be gailesio alino savo kelyje bent kiek jam tartinus mones. Jis jau buvo nuuds net du savo snus.

    Imini gera valia ir pastangos atne laukiam vaisi. Jie surado Kdik, j pagarbino ir atidav dova-nas auks, smilkalus ir mir. io-mis dovanomis jie pagerb Jz kaip karali, kaip Diev ir kaip mog.

    Viepaties Apsireikimo vent skelbia diaugsming ini: Jzus Kris-tus, pasaulio Gelbtojas, atjo em

    igelbti ne vieno, bet vis taut, ne tik yd, bet ir viso pasaulio moni. To-dl kiekvienas galime drsiai pasakyti: Jzus gim Betliejuje ir dl mans.

    Trij Karali vent atskleidia, kaip Dievas apsireikia jo iekan-

    iam mogui. Pirmiausia mogus turi Dievo iekoti. Jeigu mogus pa-tenkintas savo stabais susikrautais milijonais, turima valdia ar galimy-be tenkinti visus savo geidius jam Dievas neatsiskleis, kaip neat-siskleid Erodui.

    mogus, panaiai kaip Ryt i-miniai, turi Dievo iekoti. Pradj jie daug ko nesuprato ir vadovavosi tiesiog nuojauta. Patekjusi vaig-d, kuri velgdami pasiek Jeru-zal, buvo tik miglotas enklas daugelis j nebt atkreip rimto dmesio. Panaiai ir dabar mons velgia Dievo sukurt pasaul. Vie-ni jame mato Krjo pdsakus ir, iekodami atsakymo, suranda Diev. Dl to daugyb garsiausi zik bei astronom vis gyvenim nuoir-diai gyveno pagal krikionikojo tikjimo reikalavimus. O kiti, tyri-ndami t pai visat, nesugebda-vo pamatyti Dievo pdsak ir likda-

    vo materialistais bei agnostikais.Dievas neveria mogaus jo pri-

    imti ir j garbinti. Tai liudija Kris-taus Gimimas. Juk Dievas galjo ateiti pasaul panaiai, kaip ap-sireik Mozei ant Sinajaus kalno.

    Bet jis atjo tyliai, nuolankiai, lauk-damas ms, moni, meils. Die-vas yra meil jis toks gali bti tik laisvai iekomas ir priimamas. Ne-manoma mylti per prievart. Die-vui reikalingi ne vergai, bet laisvi ir jo meil atsiliepiantys mons.

    iandien Lietuvoje yra labai daug Dievo iekani moni. Die-vo paiekos vienus nuveda Katalik Banyi; tenai jie randa vairias mal-dos grupes, dvasines pratybas, sak-ramentus, randa Mii auk, kurioje pats Dievas labiausiai atskleidia savo meil. Taiau daug yra ir Dievo neie-kani, turini savo dievus pasau-lio teikiamas linksmybes, pramogas, daiktus, net narkotikus. Matydami tokius mones galime tik lidti, tik juos mylti, u juos melstis ir trok-ti, kad ir jiems nuvist Betliejaus vaigd, rodanti keli pas Diev.

    Trij Karali vent teikia ir kit pamok. Iminiai, surad Kdik, j pagarbino ir atidav savo dova-nas. Neutenka Diev surasti rei-kia j pagarbinti ir jam atiduoti tai, k turime brangiausia. Pagarbinda-mi nusieminame ir pripastame j esant ms gyvenimo Viepaiu. Pati svarbiausia vieta, kur sutinkame Viepat ir j pagarbiname, yra Mii auka. Ms dmesys Miioms tar-si ms meils Dievui barometras. Paios svarbiausios ms dovanos Dievui tai ne koks nors sidabras ar auksas, bet ms irdys, ms meil, ms gabumai, ms teisumo dar-bai, ms pastangos prikelti Lietuv naujam gyvenimui. tai k turime paaukoti savo Dievui, jeigu j tikrai mylime. Ar bandome tai daryti?

    Dievo iekojimas ir suradimas

    Komentarai

    Savaits komentaras

    Internetas, kaip (ne)laisvs priemon

    Pamokslas Viepaties Apsireikimo ikilmi proga

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

    Pavyks, nes valdantieji

    Seime turi daugum

    Nepavyks, j darbu nepatenkinta

    ir opozicija, ir valdantieji

    Isilaikys energetikos ministras

    A.Sekmokas

    Isilaikys aplinkos ministras

    G.Kazlauskas

    57 proc.

    19 proc.

    24 proc.

    0 proc.

    Ar energetikos ir aplinkos ministrams pavyks

    isilaikyti savo postuose po interpeliacijos?

    Jeigu mogus patenkintas savo stabais su-sikrautais milijonais, turima valdia ar gali-mybe tenkinti visus savo geidius jam Die-vas neatsiskleis, kaip neatsiskleid Erodui.

    Paradoksalu, taiau kaip tik autoritarinio reimo valstybs pasinau-doja Facebook ir kitais tinklais persekiodamos savo pilieius arba darydamos tak j nuomonei.

    Europos mogaus Teisi Teis-me (ETT) Strasbre atkurtas Lie-tuvoje pamintas teisingumas. monms, kurie tiki teisingumu, tai i tikrj didel pergal, sak Europos Parlamento narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas spaudos konferencijoje.

    Jis tikisi, kad palankus teismo sprendimas atvers jam keli daly-vauti ne tik Seimo, bet ir prezidento rinkimuose. Dalyvausime 2012-ai-siais vyksianiuose Seimo rinkimuo-se ir ms partija nugals, utik-rintai kalbjo R.Paksas.

    Jis nesim svarstyti teisini me-chanizm, kurie leist jam siekti prezidento posto.

    ETT treiadien paskelb, kad Lietuva paeid i Lietuvos prezi-dento posto prie eerius metus pa-alinto R.Pakso teises.

    Nuolatinis ir neataukiamas bu-vusio prezidento diskvali kavimas nuo parlamentinio posto, vyks po jo nualinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas, tok sprendim paskelb ETT Didioji kolegija dl apkaltos tvarka i Lietuvos pre-zidento posto prie eerius metus paalinto R.Pakso skundo.

    Strasbro teismo Didioji kole-gija, kuri sudar 17 teisj, paskel-b, kad Lietuva paeid Europos mogaus teisi Pirmojo protokolo 3 straipsn dl teiss laisvus rinki-mus, neleisdama R.Paksui dalyvauti rinkimuose Lietuvos Seim.

    Strasbro teismo sprendimas yra privalomas. Vadinasi, Europos S-jungai priklausanti Lietuva priva-ls imtis deram veiksm ir ukirsti keli tokio pobdio mogaus tei-si paeidimams ateityje. Teisjai R.Paksui kompensacijos neskyr argumentuodami, kad pats teismo nuosprendis savaime yra teisingas ir pakankamas teisingumo siekio patenkinimas, skelbia BBC.

    Eltos inf.

    R.Paksas diaugiasi Strasbro sprendimu

    Raimundo uikos nuotrauka

  • 52011 m. sausio 8 d. Nr. 2 (9021)Valstiei laikratis Aktualijos

    Milda Kalvaityt

    kio bankas ems kio veik-la besiveriantiems asmenims ir monms suteik 8 kartus daugiau paskol. Tokius rodiklius kio ban-kas pasiek per 2010-j sausiolapkriio mnesius. Iduot pa-skol suma gteljo 5 kartus iki 24,2 mln. lit. emdirbiai tvirtina, kad kio bank rinkosi dl itin pa-lanki skolinimosi slyg.

    Vienam i Lietuvos kinink s-jungos skyri vadovaujantis Vytau-tas likas teigia, kad emdirbiams visada reikalinga fi nansin pagalba vykdant ar pleiant kio veikl, to-

    dl emdirbiams tenka imti paskolas ir kitaip bendrauti su bankais.

    kio bankas, kaip retas kuris ki-tas bankas, noriai bendrauja su ki-ninkais ir supranta j poreikius. Ban-kas atsivelgia tai, kad ne visada emdirbyste besiveriantys mons gali laiku sumokti mokas, nes is verslas priklauso net nuo oro slyg, taigi bankas lanksiau iri mokji-mo terminus. Mes tvirtai jauiams su kio banku, nes bankas neleidia i kininko padaryti prasiskolinusio mogaus, teigia Vytautas likas.

    kio banko kredit tarnybos vado-vas Mindaugas Pavenskas patvirtina, kad 2010-aisiais emdirbiai ir kinin-kai skolinosi aktyviau nei anksiau.

    Augant kinink produkcijos pa-klausai, emdirbiai kreipiasi mus vis daniau. Daniausiai kredit praoma nusprendus plsti ar modernizuoti savo kius, sigyti naujos darbo technikos, sak kio banko kredit tarnybos va-dovas Mindaugas Pavenskas.

    Pagal naujai sudaryt sutari su-mas iemet pirmavo Raseini, Pane-vio, Klaipdos bei iauli region kininkai. Didiausi paskol ems kio subjektams portfelio dal suda-r Raseini (28 proc.), Kdaini (16 proc.), Panevio, iluts ir Klaipdos (po 1214 proc.) regionai.

    iema yra tinkamas metas pradti rpintis jau artjanio pavasario dar-bais ir technika, vertinti, koki nauj

    priemoni reiks. kio banko specia-listai jau pasireng priimti naujas pa-raikas paskoloms gauti kad kiai per kelis mnesius spt apsirpinti reikalinga ranga.

    Ilgus metus bendradarbiaujame su kininkais, ems kio technikos pardavjais, todl jau perpratome j poreikius. Be to, dalyvaujame tiksli-ni paskol programose, tad galime pasilyti kreditus kininkams palan-kesnmis nei prastins rinkoje sly-gomis, kalbjo kio banko kredi-t tarnybos vadovas Mindaugas Pa-venskas. ems kio bendrovs buvo vienos i skmingiausiai atlai-kiusi sunkmet, tad manome, kad ir ateityje i sritis bus perspektyvi.

    kio bankas ts kinink kredita-vim palankiomis slygomis.

    Prajusiais metais emdirbiai ypa aktyviai m kreditus veiklos pltrai, todl manome, kad tai bus puiki inia ms esamiems ir bsi-miems klientams, kurie ir toliau tu-rs galimyb plsti savo kius, pasi-naudodami lengvatiniais kreditais, sak kio banko kredito tarnybos vadovas Mindaugas Pavenskas.

    Los skolinamos ems kio val-doms modernizuoti, t. y. naujiems ir modernesniems rengimams, techni-kai, gamybini pastat statybai ir re-konstrukcijai t. y. tiems objektams, kurie palengvint kinink darb, padidint jo naum.

    kio banke kininkai ar bendro-vs gali pasiskolinti nuo 3 000 eur. Paskolos maksimali trukm 7 me-tai, pieno kooperacijai iki 10 met. emdirbiams silomos palkanos u paskolas sudaro 46 procentus.

    Parengta pagal kio banko informacij

    kio bankas Lietuvos kininkams suteik daugiau paskol

    Vasar su savivaldybi taryb rinkimais Marijampolje vyks ir neeiliniai rinkimai Seim. Krik-ioni partija kandidatu Lietuvos parlament kelia buvus susisie-kimo ministr Alg valiausk.

    55 met politikas teigia, kad yra pa-siruos dirbti Seime ir silieti opozi-cijos gretas. Esu iandien vienintelis kandidatas Seim, kuriam jau yra tek bti parlamento nariu. Galiu ikart si-lieti Seimo nari gretas ir dirbti Ma-rijampols miesto ir Lietuvos labui. Jei pavykt gyvendinti Krikioni par-tijos parengt antikrizin ekonomikos program ir usibrtus partijos siekius, pagert kiekvieno ms socialin pa-dtis, teigia Krikioni partijos kan-didatas Seim A.valiauskas.

    Socialini moksl daktaras A.va-liaus kas pastaraisiais metais buvo pa-sitrauks i aktyvios politins veiklos. Visgi jo patirtis, gyta dirbant Seime ir Susisiekimo ministerijoje, anot Krik-ioni partijos pirmininko Gedimino Vagnoriaus, gali bti geras pastipri-nimas Seimo opozicijai. Man vado-vaujant Vyriausybei Algis valiauskas buvo susisiekimo ministras. is mo-gus padar darbtaus, patikimo ir s-iningo mogaus spd. Manau, kad bet kuri partija didiuotsi turdama tok nar savo gretose, teigia buvs premjeras G.Vagnorius.

    VL inf.

    Kandidatas Seim buvs susisiekimo ministras

    Vismantas ukleviius

    Atokiame Bir rajono Lama-kli kaime gyvenanti Janina Ka-rosien ne tik kaimikus darbus dirba, snui k vesti padeda, bet ir gretimo Meiln kaimo biblio tek usuka pabendrauti su malonia bibliotekininke, nauj skaitini parsineti.

    Kart ujusi bibliotek, mote-ris pamat prie kompiuteri palin-kusius skaitytojus. Atjau biblio-tek ir matau, kad moterys mokosi kompiuteriu naudotis. Mane tai la-bai sudomino. Pradjau ir a lan-kyti kursus, prisimena Janina. Ji tada nusprend pasinaudoti proga gyti kompiuterinio ratingumo pa-grindus.

    Janina ne tik greitai imoko dirb-ti kompiuteriu, bet ilgai nelaukusi ir pati sigijo, kaip ji sako, io am-iaus stebukl. Turiu du mobiliuo-sius telefonus, o j klaviatros pana-ios kompiuterio. Imokti naudotis kompiuteriu ir internetu nebuvo

    sunku, nors i pat pradi ne kaip seksi. Girdjau, kol mogus moko-si, tol ne taip greitai sensta, opti-mistikai nekjo moteris.

    Imokau Skype programa

    naudotis. Buvo bd su kamera, vis sugesdavo kompiuteris, bet dabar jau viskas gerai. Bendrauju su An-glijoje gyvenania dukteria ir su kaimyne, ypsodamasi interneto

    telefonijos tinklo pranaumus dsto I.Karosien. Bibliotekininks pade-dama senol ir elektronin pat su-sikr, tik sako maai juo besinau-dojanti nra kam rayti.

    Janina ir pati kadaise buvo bib-liotekinink, bet nei kompiuteriu ar juo labiau internetu pasinaudo-ti negaljo toki dalyk papras-iausiai dar nebuvo. Taiau moteris dl to nenusimena, nes mano, kad amius ne klitis pradti mokytis vairiausi nauj dalyk. O juk pa-inti interneto galimybes ir malo-nu, ir neapsakomai domu!

    Buvusi bibliotekinink labai mgsta gles, tad internete randa vairi straipsni, nuotrauk, pata-rim apie jas. Paskaitau ir straips-nius apie brakes, vairius augalus. Randu domi recept. O svarbiau-sia galiu pasiirt ir labai reika-lingus dalykus: pieno tyrimus, ka-dangi auginu karves, ir orus kaimo mogui tai labai reikalinga, in-terneto teikiamomis galimybmis diaugsi atunt deimt skaiiuo-janti moteris.

    Laisvalaikiu Janina mgsta per-skaityti rajonin Bir laikrat, respublikinius dienraius, vairius kikus leidinius tiek popierin-je, tiek ir internetinje laikmenoje. Visiems linkiu atrasti t stebuk l internet. Mokytis niekada nevlu, o ir tikrai nesunku, visiems ne-atradusiems interneto linki Irena Karosien.

    Senol pieno tyrim rezultatus pasiiri internete

    Projektas Bibliotekos paangai

    Janina ne tik greitai imoko dirbti kompiuteriu, bet ilgai nelaukusi ir pati sigijo, kaip ji sako, io amiaus stebukl. Autoriaus nuotrauka

  • 6 2011 m. sausio 8 d. Nr. 2 (9021)Valstiei laikratisPasaulis

    Arvydas JockusVL urnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

    Vos savait trunkantis Ven-grijos pirmininkavimas Europos Sjungai (ES) sukl kar gin- alyje ir u jos rib. Nuo met pradios sigaliojs naujasis i-niasklaidos statymas, kuriuo smarkiai ribojama spaudos lais-v, bei nauja mokesi politika sukl ant koj ES valstybi na-ri lyderius.

    Ipuolis prie spaudos laisv

    Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atremia visus kal-tinimus.

    iniasklaidos statymo kritika paremta nesusipratimu, kuris ti-krai inyks Vengrijos pirmininka-vimo pusmet ES metu, tei-g jis.

    Naujuoju statymu sukurta parla-mento renkama takinga iniasklai-dos taryba, kuri dabar kontroliuoja privaias alies televizijos ir radijo stotis, laikraius ir interneto svetai-nes. Visi ios Vyriausybei pavaldios tarybos nariai priklauso valdaniajai Fidesz partijai. Daugelis Europos laikrai statym pavadino i-puoliu prie spaudos laisv.

    Mintai tarybai suteikta teis u-daryti ar bausti transliuotojus dau-giau kaip 700 tkst. eur (2,4 mln. lit), o laikraius ir interneto sve-taines 90 tkst. eur (310 tkst. lit) bauda, jeigu jie pateiks nesuba-lansuot ar amorali informacij.

    Grieta Europos reakcija

    Europos Saugumo ir Bendradar-biavimo Organizacija pareik, kad naujas Vengrijos statymas neatitin-ka europietik iniasklaidos stan-

    dart ir stato pavoj spaudos laisv bei pliuralizm.

    ES taip pat pasmerk statym. Vengrijai, ES pirmininkaujaniai valstybei, tenka ypatinga atsakomy-b u visos Sjungos vaizd pasau-lyje, spaudos konferencijoje Ber-lyne pareik Vokietijos kanclers atstovas spaudai.

    Liuksemburgo usienio reikal ministras anas Aselbronas kalbjo dar grieiau. Jis klaus, ar Vengri-ja pasiruousi bti ES veidu tarp-tautinje arenoje: Vengrijos planai prietarauja ES sutari dvasiai. Kyla klausimas, ar tokia alis verta pirmi-ninkauti ES.

    Atri kritika

    Vengrij atvirai sukritikavo ir ke-lios ES ali vyriausybs. Valstybs atstovas Vokietijos usienio reikal ministerijoje Berlyne pareik ti-ks, kad Vengrija perirs statym. Europos Parlamento Socialdemok-rat ir Liberal frakcijos pasil at-imti i Vengrijos pirmininkavimo ES mandat, jeigu statymas ir to-liau galios nepakeistas.

    Su valdios sprendimais nesi-taiksto ir Vengrijos iniasklaida. Ji bando turimomis priemonmis prieintis statymui.

    Spaudos laisv Vengrijoje nu-

    stojo galioti, tokia antrate, pa-rayta visomis 27 o cialiomis ES kalbomis, pirmadien ijo didiau-sio tirao alies laikratis Nepsza-badsag.

    Solidarizuodamasis su kolego-mis Vokietijos dienratis Tages-zeitung pirmajame puslapyje pa-dar t pat.

    Tiria Europos Komisija

    Abejones dl naujo statymo teistumo pareik Europos Ko-misija. Komisar, atsakinga u te-lekomunikacij ir informacijos technologijas, Neli Kros suabejo-jo Vengrijos iniasklaidos staty-mo legalumu.

    Pirmiausia kyla abejoni dl pa-ties statymo dvasios. Antra, ar jis atitinka ES teis. Treias klausimas dl tarybos sudties: ar ji gals veik-ti nepriklausomai nuo valdios,

    pirmadien pareik Komisijos vie-j ryi atstov Briuselyje Miel Serson.

    Komisija dabar laukia o cialaus Budapeto atsakymo pateiktus klausimus. Jeigu ji prieis prie iva-dos, kad Vengrija nusiengia ES tei-sei, iai Vidurio Europos valstybei gresia teisins procedros.

    Protestuoja prie mokesius

    Tuo paiu metu trylika lyderiau-jani Europos bendrovi bendru laiku paragino Europos Sjung taikyti Vengrijai sankcijas dl, j nuomone, usienio investuotoj lugdymo ir konkurencijos princi-p lauymo.

    Vengrija, siekdama subalansuoti biudet, planuoja agresyviai apmo-kestinti kai kurias pramons akas ir usienio kompanijas.

    nemalons sra patenka ener-getikos grups, tarp j Austrijos OMV, Pranczijos draudimo mil-in AXA, Vokietijos Deutsche Telekom, Olandijos nans gru-ps ING ir Aegon.

    Laike kalbame apie papildo-mus nepaprastai didelius mokes-ius, kuri reikalaujama i tarp-

    tautini kompanij, Deutsche Welle televizijai sak Olandijos ir Vengrijos pramons rm Buda-pete vykdanioji direktor Mar-lina de Vri. Kompanijos nebuvo sptos apie tokio masto mokes-ius, kai investavo Vengrijoje, todl aiku, kad jos nusiminusios. Labai domu stebti, kaip Vengrija, kuri perima pirmininkavim Europos Sjungai, dabar vykdo vidaus po-litik, kuriai prieinasi tarptautin bendruomen.

    Ypa iauriai apmokestinami bankai, energetikos, telekomunika-cij bendrovs ir mamenins pre-kybos tinklai.

    Juokims ir verkime kartu

    Vengrijos premjeras V.Orbanas gina sav pozicij.

    Kad ir kur Europos lyder su-tiksiu, a j utikrinsiu, jog dl i Vengrijoje veikiani kompanij mes kartu verksime ir kartu juoksi-ms, teig jis spaudos konferen-cijoje. Dideli alyje veikiani kompanij likimas neturi bti at-sietas nuo Vengrijos likimo. Negali taip bti, kad kai mes verkiame, jos juokiasi, o kai jos verkia, mes juo-kiams. Tai negali tstis.

    V.Orbano nuomone, Briuselis neturi teiss kitis Vengrijos vi-daus reikalus. Taiau ne visi sutinka su tokia premjero pozicija.

    Neturime nieko prie bet kurios ES valstybs nars skalin ar mo-kesi politik, kuria siekiama su-balansuoti alies biudet, teig Europos Komisijos atstovas Oliv-j Beli. Taiau taisykls turi bti vienodos visiems. Negalima vien operatori apmokestinti labiau nei kit. Neturt bti jokios diskrimi-nacijos tarp operatori.

    Atstovas teig, kad dl pana-i prieasi Europos Komisija jau pradjo procedras prie kitas alis, pavyzdiui, Ispanij ir Pran-czij.

    I tikrj ES turi teis taikyti sankcijas bendrijos standart nesi-laikanioms valstybms. Tad Ven-grija gali sulaukti nansini baud arba ES paramos ualdymo.

    Vengrija skandalingai pradjo pirmininkavim Europos Sjungai

    V.Orbano nuomone, Briuselis neturi teiss kitis Vengrijos vidaus reikalus. Taiau ne visi sutinka su tokia premjero pozicija. VL archyvo nuotrauka

    Vengrija, siekdama subalansuoti biudet, planuoja agresyviai ap-mokestinti kai kurias pramons akas ir usienio kompanijas.

    Aras Mockus

    Ilg laik besivystanios Af-rikos alys iekojo Vakar vals-tybi draugysts, bet viskas pasikeit, kai scenoje pasirod Kinija. Ji ypa patiko Afrikos dik-tatoriams, nes nekl nemaloni klausim apie teising valdym ir mogaus teises. Vakar spau-

    da ir mogaus teisi aktyvis-tai nuolat kaltino Pekin, neva pastarasis remia Afrikos diktat-ras ir stabdo demokratijos plt-r iame emyne. Taiau nauja Norvegijos mokslinink studija parod, kad Jungtins Amerikos Valstijos teikia gerokai daugiau paramos Afrikos diktatroms u Kinij.

    Netikti rezultatai

    Ityr Stokholmo tarptautinio taikos tyrim instituto turim in-formacij, Norvegijos Trondheimo moksl ir technologij universiteto darbuotojai Indra de Soysa ir Pau-lis Midfordas sulygino Kinijos ir JAV ginkl pardavim 19892008 metais.

    Norveg tyrimas parod, kad Ki-nija parduoda ginklus beveik visoms alims, kurioms j reikia, net Suda-nui, u k yra smarkiai kritikuojama Vakar. Nenorime pasakyti, kad Kinija nepaeidia mogaus teisi, aikino I. de Soysa. Tik teigiame, kad Kinija, prieingai nei JAV, ne-naudoja ginkl prekybos kaip usie-nio politikos priemons.

    Kritikuoja ivadas

    Vaingtone sikrusio Amerikos universiteto politolog Debora Bro-tigem kritikuoja koleg ivadas. Jai pasirod abejotinas faktas, kad ty-rimui naudota informacija buvo pa-remta ginkl pinigine verte, o ne j kiekiu. Amerikiei ginklai yra brangesni u Kinijos, taigi studijos ivados negali atspindti tikrosios padties, mano ji.

    D.Brotigem taip pat teig, kad i-vados bt visai kitos, jeigu norvegai nebt susikoncentrav ties sunkiai-siais ginklais, tokiais kaip tankai ir ra-ketos, kurie nevaidina lemiamo vai-dmens Afrikos pilietiniuose karuose.

    Mes kalbame apie automatus AK47 bei amunicij ir kad dauguma i kar kariaujama Kinijoje paga-mintais ginklais. Beje, juos afrikie-iams tiekia ne tik Kinija. Ukraina ir kitos posovietins valstybs irgi yra stambios ginkl tiekjos iam pasau-lio regionui, teigia amerikiet.

    Ne tas laikotarpis

    Berlyne sikrusio Transatlan-tinio saugumo informacijos centro gynybos ekspertas Otfridas Na-saueris taip pat abejoja norveg i-vad patikimumu. Pasak jo, rezul-tatai bt gerokai tikslesni, jeigu norvegai aikiai atskirt laikotarp nuo altojo karo pabaigos iki 2001 met, per kur Kinija aktyviai Af-rikoje nesireik, ir vlesn laik, kai jos vaidmuo gerokai iaugo.

    Nors nuodugnesnis pastarojo deimtmeio tyrimas Kinijai bt maiau palankus, jos taka demok-ratijos pltrai ir mogaus teisms Afrikoje pasirodyt ne tokia alin-ga nei tai nort parodyti JAV, mano mokslininkas.

    JAV diktatorikiems reimams tiekia daugiau ginkl nei Kinija

    Oponentai norveg tyrim kritikavo dl to, kad j dmesio centre buvo sunkieji ginklai. VL archyvo nuotrauka

  • Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Gripo epidemija jau atslenka

    etadienis

    11 p.

    Sveikata

    Danai su gailesiu pagal-vojame apie miko gyv-nij, taiau ar sugebame jai tinkamai padti?

    Nijol PetroitVL urnalist

    7 p.

    sismarkavusi snieginga iema greitai maina ke-li prieirai skirtas las.

    Vida TavorienVL urnalist

    23 p.

    Sniegas spariai tirpdo savivaldybi biudetus

    Kikiai nusipeln met be vi

    iandien medicina ir kos-metologija irado vairiau-si priemoni malonumui pirtyjepatirti ir sveikatai pa-sisemti.

    Nijol Petroit,VL urnalist

    23 p.

    Karta pirtel ir knui, ir sielai

    kotij mokytis tradicijir gyvenimo diaugsmo

    13 p.

    7 p.

    Sodyba

    Sausio 13-osios medaldalijasi per pus su dukrasimintin nakt Lietuvos radijuje dirbusi komanda rizikavo gyvybe iki pasku-tins akimirkos eterio ban-gomis sisdama pasauliui ini apie u laisv kovo-jani Lietuv.

    Nijol Baronien,VL urnalist

    Kai kuriose Lietuvos vie-tovse netrukus gali vyk-ti sezoninio gripo protr-kis.

    Virginija ManaitVL urnalist

    Vyr segimi kiltai seniaitapo kot vizitine kortele. vairiausi tradicij puose-ljimas jiems padeda kas-met savo al pritraukti tu-rist i viso pasaulio.

    Kostas Jankus

    VLA0801VLA0802VLA0803VLA0804VLA0805VLA0806VLA0807VLA0808VLA0809VLA0810VLA0811VLA0812VLA0813VLA0814VLA0815VLA0816VLA0817VLA0818VLA0819VLA0820VLA0821VLA0822VLA0823VLA0824VLA0825VLA0826VLA0827VLA0828VLA0829VLA0830VLA0831VLA0832