Valstiečių laikraštis 2011 08 24

Download Valstiečių laikraštis 2011 08 24

Post on 09-Mar-2016

224 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 08 24

TRANSCRIPT

  • kinink inios Sodinant uoliukus nepalan-

    kiose giri galinams augti vieto-se, vaistomos Europos Sjungos paramos los.

    Kai saulel rudeniop, taip ir pasipila skundai dl piktoltos kaimynysts.

    Moters pasaulis Laim Kikn ne tik pati do-

    misi kvapais, bet ia aistra ukreia ir kitus. Jos kurtose kvepal dirbtu-vse student spariai daugja.

    Norite pakeisti savo bsto interjer, neileidiant viso mne-sio atlyginimo? Ieitis dekoruoti vien ar kelias kambario sienas.

    2011 m. rugpjio 24 d., treiadienis Nr. 67 (9086) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    iandien VL su priedais:

    Sveikatos apsaugos ministerijos planuojama nauja greitosios medicinos pagalbos tvarka rajon medikams kelia nerim skubi pagalba gali dar labiau nutolti nuo provincijos gyventoj.

    Vida Tavorien. Isamiau skaitykite 2 p.

    i met rugpjtis nelepina gerais orais. Ne tik kininkams tenka gaudyti derliui nuimti pa-lankias valandas ir statybininkai

    darbus planuoja atsivelgdami sinoptik ir meteorolog prog-nozes. Taiau beveik visi ms panekovai sako, kad neverta dejuoti dl patiriam nuostoli reikia tiesiog prisitaikyti prie kap-rizingo lietuviko klimato.

    Nukelta 3 p. f

    Valdininkus btina premijuoti?

    Apie tolesn taupymo reim vis kalbanio Lietuvos premje-ro Andriaus Kubiliaus tarnyboje kuriama nauja valdinink pried prie atlyginim tvarka, kuri leist mokti dvigubai didesnes vien-kartines imokas.

    Kanojininkams pasaulio auksas!

    Vengrijoje besibaigianio pa-saulio baidari ir kanoj irklavi-mo empionato dviviei kanoj varyb 200 m distancijoje fi nale Lietuvos atstovai Raimundas La-buckas ir Tomas Gadeikis ikovojo aukso medalius.

    Rugpjio liets permerk Lietuv

    Apie tai 4 p. f Apie tai 5 p. f

    Dl lii kai kuri region emdirbiai patirs didiuli nuostoli.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Neapibrtumas slegia alies apskrii centruose esanius greitosios medicinos pagalbos medikus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Ms valstybs teritorija nedidel, taiau meteorolog fi ksuojami duomenys labai skiriasi vienur lietaus norma vos pasiekta, o kitur dvigubai viryta.

    Greitosios medicinos pagalbos pertvarka skendi migloje

    etadien VL su priedais:etadienisSodybaBii avilys

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

  • 2 2011 m. rugpjio 24 d. Nr. 67 (9086)Valstiei laikratisAktualijos

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@valstietis.lt

    Priekait dl operatyvumo ir neracionalaus l panaudoji-mo sulaukusi Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) siste-ma nuo kit met pradios cen-tralizuojama 10 apskrii centr steigiamos dispeerins tarnybos. Pokyiai numatyti jau po keturi mnesi, o rajon GMP medikai tvirtina, kad pertvarkai visikai ne-pasiruota. Neinia, kas j fi nan-suos ir kaip j veiks.

    Slegia neapibrtumas

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad turima techni-n ir programin ranga nepakanka-ma GMP pltrai, greitosios pagal-bos automobiliuose esaniomis ryio priemonmis negalima utikrinti centralizuoto duomen perdavimo dispeeriams ir optimalaus pagalbos teikimo valdymo, o dabartinmis te-lekomunikacij priemonmis ne-manomas nepertraukiamas ryys su Bendruoju pagalbos centru (BPC). Sunku patikti, kad iki met pabai-gos ie trkumai bus veikti.

    Norint efektyviai pritaikyti vaka-rietik GMP teikimo model, reikia daug investicij. Dabar tokiai per-tvarkai nepasiruota nei technikai, nei technologikai. Greitosios pagal-bos automobiliuose nra atitinkamos rangos. Visikai nesuprantama, kaip centralizuota sistema veiks jau nuo kit met pradios? Kam tokia sku-ba? nuostabos neslp V Molt rajono greitosios medicinos pagalbos centro direktor Auks Mackonie-n.

    Kol kas daug neaikum, todl ir komentuoti negaliu, sak Zaras rajono pirmins sveikatos prieiros centro vadov Dalia Murakien.

    Neapibrtumas slegia ir alies ap-skrii centruose esanius greitosios medicinos pagalbos medikus.

    Dar daug dalyk neisprsta. Kol kas niekas neatsako, i koki l bus sigyta kompiuteri, kitos reikalingos rangos? Juk tam reikia dideli pinig, tvirtino Utenos pirmins sveikatos prieiros centro Greitosios pagalbos skyriaus vyriau-sioji slaugos administrator Jrat Rinkeviien.

    Nukenia operatyvumas

    Greitosios pagalbos medikai tvirti-na, kad dar neino, ar centrins GMP dispeerins sikurs prie sveikatos prieiros staig, ar bus jungtos Bendrosios pagalbos centro sistem.

    GMP medikai jau dabar nra pa-tenkinti BPC darbu. Jie skundia-si, kad bendrosios pagalbos sistem patek skambuiai apsunkina greitj keliones pacient link.

    Kai i telefono 112 perduoda-mi kvietimai, neretai nukenia ms operatyvumas, nukenia ir pacientai. Anksiau i rajono policijos komisa-riato galjome paprayti palydovo psi-chiniam ligoniui veti, dabar tiesiogi-nis ryys su pareignais nutrko. BPC praym perduoda Utenos pareig-nams, ie perduoda moltikiams

    taip gaitamas laikas. Be to, praran-damas telefono numeris, i kurio skambinta, todl negalime pasitikslin-ti kelio, aikino A.Mackonien.

    Viskas sklandu tik teorikai

    Medikai nuogstauja, kad greito-sios pagalbos pertvarkai neparengta ir ms visuomen. diegus kompiu-terinius algoritmus, dispeeriai uda-vint kryptingus klausimus ir taip diferencijuot ikvietimus. Kompiu-teris nurodyt, ar pacientui reikalinga greitoji pagalba ar tik eimos gydytojo konsultacija.

    Technologijos leist dispeeriui nustatyti greitosios pagalbos auto-mobili buvimo viet ir nelaims viet pasisti ariausiai esantj. Vadi-nasi, greitj kelias iki pagalbos kvie-ianij turt sutrumpti.

    Taiau GMP medikai mano, kad viskas sklandu tik teorikai. Kad per-tvarka sklandiai veikt, reikia inves-tuoti ir paruoti gyventojus.

    Pagal tok model dirba skandi-navai. Dispeeriai turs vadovautis bendru GMP ikvietim algoritmu ir uduoti atitinkamus klausimus. Pir-miausia bus klausiama adreso, pas-kui skambinaniojo telefono nu-merio. Po toki pirm klausim ms mons gali pradti plstis, sam-protavo J.Rinkeviien.

    Provincij stumia urib

    SAM numatomoje GMP pertvar-koje medikai mato ir daugiau sprag.

    Kas i to, kad steigs centrines dispe-erines? Daug svarbiau turti gerus automobilius, rang ir specialistus. Mes jau kelerius metus nesulaukia-me nauj automobili. Esant dabar-tiniam krviui, kai tenka nuvaiuoti dvigubai ar trigubai daugiau kilome-tr, main parkas labai greitai dvi-si, teig Pakruojo rajono pirmins sveikatos prieiros centro vyriausia-sis gydytojas Valentinas Misinas.

    Anot GMP teikj, rajon ligoni-nse udarius akuerijos, chirurgijos, reanimacijos skyrius, greitosios ligo-nius vea didesnes ligonines, todl skubios pagalbos monms tenka il-giau laukti.

    Rajonuose dirbantys medikai ne-slepia nusivylimo nesibaigianiomis pertvarkomis ir lidnomis j pasek-mmis. Jie puse lp kalba, kad val-dinink kabinetuose pagal vakarieti-kus modelius rengiamos reformos ne visada tinka ms socialins atskirties paeistiems regionams.

    Gal didesni miest gyventojams ir geriau, taiau rajonuose medicinos paslaugos tolsta nuo moni. Los taupomos paprast gyventoj sveika-tos ir gyvybi sskaita. Niekas nenori ir inoti, kokios socialins problemos kamuoja nustekent provincij. Vis-kas nuleidiama i viraus, mes nega-lime pasiprieinti. Taip visose srity-se, kartlio pilni ne vieno atokesni rajon mediko odiai.

    Ministerija fi nansavimo nekomentuoja

    Apie GMP pertvark rajonuose ir jos fi nansavim SAM atstovai ne-apibrtai komentavo ir Valstiei laikraiui.

    Kaip tvirtino SAM Asmens svei-katos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriau-sioji specialist Asta Einikien, vado-vaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, GMP dispeeri-ni tarnyb funkcijas nuo 2012 m.

    sausio 1 d. vykdys Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Taurags, Teli, Utenos ir Vilniaus apskrii centr GMP pas-laugas teikianios staigos.

    Jei ios staigos kit met pra-dioje neturs technini galimybi centralizuotai vykdyti dispeerins tarnybos funkcij visoje apskrityje, savo aptarnaujamoje teritorijoje jas at-liks GMP paslaugas teikianios stai-gos, ratu informavo A.Einikien. Kas fi nansuos technines galimybes, SAM atstov nekomentavo.

    Ligoni kasos dl GMP dispee-rini paslaug apmokjimo sutartis sudarys su 10 apskrii centr tar-nyb. Su pastarosiomis tokias sutartis turs sudaryti rajon greitosios pagal-bos teikjai.

    Pasak A.Einikiens, ateityje GMP dispeerini funkcijas turs perim-ti BPC. iemet vasar sveikatos ap-saugos ir vidaus reikal ministrai pa-tvirtino bendradarbiavimo veiksm plan, pagal kur lapkriio pabaigoje turi bti utikrinama BPC ir GMP sveikos pltra ir jos gyvendinimas Klaipdos apskrityje.

    Tikinama, kad tam papildom l nereiks. Kaip informuoja SAM, Klaipdos apskrities vieosioms svei-katos prieiros staigoms, teikian-ioms GMP paslaugas, bus perduo-ti europins paramos lomis sigyti GMP automobiliai, aprpinti medi-cinine ir kompiuterine GPS ranga.

    Tokius automobilius turi GMP paslaugas teikianios Vilniaus aps-krities vieosios sveikatos prieiros staigos. Iki met pabaigos minta ranga numatoma aprpinti Kau-no miesto GMP paslaug teikjus ir kaip bandomj diegti dispee-rio veiksm plan ,,Priority dispatch system.

    iuo metu Lietuvoje GMP pas-laugas teikia 56 viej staig stotys ir skyriai, kuri steigjai yra savivaldy-bs ir 4 privaios GMP tarnybos.

    Greitosios pagalbos medikai tvirtina, kad dar neino, ar centrins dispeerins sikurs prie sveikatos prieiros staig, ar bus jungtos Bendrosios pagalbos centro sistem.

    Integracijai pasirengtaArtras Kedaviius, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldaus Bendrojo pagalbos centro virininkas

    Mes technikai ir technologikai GMP paslaug teikimo integracijai esame pasiruo, o organizacinius ir kitus klausimus sprendia SAM ir sveikatos prieiros gydymo staig steigjai. Klaipdoje jau rengtos ir darbo vie-tos, kur gali dirbti GMP dispeeriai. iandien BPC skambuius priima i 85 proc. Lietuvos gyventoj.Klaipdos centre skambuiai priimami i trij ap-skrii Klaipdos, Taurags, Teli.

    Prieinamasi i inercijosNedas Jasinskas, Lietuvos sveikatos moksl universiteto Medicinos akademijos Ekstremaliosios medicinos katedros asistentas

    Kit ali patirtis rodo, kad efektyvu sujungti maas greitsias, kurios ne-pajgios utikrinti kokybik paslau-g. Centralizavus sistem, ivengia-ma toki atvej, kai skubios pagal-bos mones nesulaukia dl teritori-nio pasiskirstymo. Jei, tarkim, visos greitosios pagalbos brigados uimtos ir prireikia vaiuoti dar vien ikvieti-m, skubios pagalbos i kito rajono ar miesto nesulaukiama. Pertvarkos mi-nusai velgiami dl inercijos. Bet ko-kiai naujovei lengviausia prieintis.

    Greitosios medicinos pagalbos pertvarka skendi migloje

    Delia.Saul teka 6.10, leidiasi 20.31.

    Rytojiandien

    iandien Vilniuje bus giedra, dien termometrai rodys 26 laipsnius. Kaune irgi vies saul. Dienos metu suils iki 22 laipsni, debesys trumpam pridengs saul. Pajryje temperatra svyruos apie 14 laipsni. Ketvirtadien paps piet vjas. Vilniuje dien temperatra pakils iki 25 laipsni. Kaune nakt be lietaus, suils iki 14 laipsni. Ryte giedra, oro temperatra sieks 17 laipsni. Dienos metu tempe-ratra pakils iki 25 laipsni, lietaus nenumatoma. Pajryje nakt ir ryte bus giedra, suils iki 1516 laipsni, dienos metu iki 19 laipsni. Penktadien ir vl drsiai danguje ypsosis saul. Paskutinius iedus glostys ramus pietryi vjas. Vilniuje nakt giedra, suils iki 16 laipsni. Rytas iau saultas, temperatra svyruos apie 19 laipsni. Dienos metu bus karta 27 laipsniai ilumos. Kaune nakt galimas negausus lietus, ryte bus jau giedra, suils iki 1518 laipsni. Dienos metu tempe-ratra sieks 26 laipsnius, iliks giedra.

    PorytDien: +22 +26

    Nakt: +11 +15

    Dien: +22 +25 Dien: +24 +27

    Nakt: +12 +16Nakt: +10 +14

    iuo metu Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 56 viej staig stotys ir skyriai, kuri stei-gjai yra savivaldybs ir 4 privaios GMP tarnybos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • 32011 m. rugpjio 24 d. Nr. 67 (9086)Valstiei laikratis Aktualijos

    Klimato atilimo taka

    mnes po stipri lii plauk ne vieno miesto gatvs, taiau atriau-siai akis bad keli potvyniai Vilniuje ir Klaipdoje. Kas atsitiko?

    Meteorologai atsargiai primena apie globalin atilim. Pastebima, kad temperatra kyla. Tiesa, nedaug tik imtosiomis dalimis, taiau tokie pasi-keitimai fi ksuojami. Daugja krituli, j daugiau ikrinta altuoju metu, o pavasariais j net stinga. met em-dirbiai jau buvo isigand, nes pasjus labai trko lietaus.

    Daugja smarkesni lii, per-knij, kval ir jie vis stipresni. Pa-stebime, kad mus pasiekia tokie rei-kiniai, kokie anksiau buvo bdingi Lenkijai. Vis daniau mus pasiekia subtropinio klimato protrkiai, sak Bir meteorologijos stoties vir-ininkas Bronius Medinis.

    Pasak iauli meteorologijos sto-ties virininko Gyio erniausko, mnes iauli krate labai stipri li-i nebuvo, taiau nelieting dien buvo labai nedaug, todl kininkams tai buvo sudtingas mnuo. tai Vi-

    durio Lietuvoje rugpjio 1118 d. lijo kasdien, todl javapjts darbai praktikai nevyko. Drgms kiekis 020 cm dirvoemio sluoksnyje sie-k net 1517 proc.

    Suvalkijoje dal derliaus nuk-l krua. Kai kuriuose laukuose ie-mini raps nuostoliai siek net iki 60 proc.

    Statybininkai darbus planuoja su meteorologais

    Vjuoti bei lietingi orai trukd ir statybininkams, ypa Klaipdos re-gione.

    Patikkite kiekvienos dienos darb planus rengiu vertindamas or prognozes, kalbjo bendro-vs Ranga darb vykdytojas Vin-cas Rekeius.

    Prajus penktadien Klaipdoje dirbantiems bendrovs statybinin-kams teko kelis kartus jungti vandens siurblius, taiau apskritai statybinin-kai nesiskundia, nes tokiems netik-tumams ruosi.

    Duomenys apie kritulius patei-kiami milimetrais. sivaizduokime, jeigu vanduo nenutekt, nesusiger-t em, tai tiek milimetr pasiek-t em.

    Kartais mums skambina statybi-ninkai projektuotojai, kuriems svarbu, kokias pralaidas vandens nutekjimui rengti, ir klausia kiek vidutinikai lyja. Kai pasakome milimetrais, jiems neaiku, tada juokaujame jeigu rei-kia, galite apskaiiuoti ir kibirais arba kubais. Nesudtinga plot padau-ginkite i milimetr ir inosite ku-bais, juoksi B.Medinis.

    Mnuo dvigubai lietingesnis

    Lietuva nedidel, taiau meteoro-log fi ksuojami duomenys labai ski-riasi. tai Bir rajone dideli svy-ravim nebta, o emaitijoje jie itin ryks meteorologai juokauja, kad emaitijoje jau ios savaits pradioje buvo prilyta pusantro rugpjio, tai-gi manoma, kad mnesio norma bus dvigubai viryta.

    Pasak Klaipdos hidrometeoro-logijos tarnybos meteorologs Ju-ditos Navainskiens, uostamies-tyje rugpjt paprastai prilyja 83 mm (liepos mnes vidutinikai 73 mm).

    Populiariai galime sakyti, kad kvadratin metr iki rugpjio 23 d. jau prilijo 130 kibir, taigi iki mne-sio pabaigos galimai ikris dviguba norma. Toks pat lietingas rugpjtis buvo 2010 m., 2008 m., 2007 m. (tri-guba norma) ir 2005 m., o 2003 m. ir 1999 m. pusantro karto daugiau lyta nei vidutinikai. Taiau 2004 m.

    ir 2006 m. rugpjt krituli beveik nebuvo, sako J.Navainskien.

    Per 30 met meteorologijos srityje dirbantis Bir meteorologijos stoties virininkas B.Medinis sak, kad la-biau turtume stebtis, jeigu rugpjt nelyt. Mes klaidingai manome, kad lietingiausias mnuo yra liepa. Netie-sa. Rugpjtis yra gerokai lietingesnis. Kolegai pritaria ir J.Navainskien: Remdamasi daugiamei stebjim rezultatais, galiu patvirtinti, kad liepos mnuo emaitijoje paprastai yra sau-sesnis nei rugpjtis. Beje, rugpjtis yra net lapesnis nei spalis.

    Kaupiasi...