Valstiei laikratis 2010 10 02

Download Valstiei laikratis 2010 10 02

Post on 15-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

4 download

DESCRIPTION

Tau ir tavo eimai

TRANSCRIPT

  • etadienis Dainininkas Egidijus Sipavi-

    ius, iomis dienomis veniantis savo gimtadien, linki sau atsikra-tyti impulsyvumo.

    Sodyba Asmeninio turto ir gyventoj

    apsauga rpinasi jau ir daugia-bui nam bendrijos.

    Sveikata Nors jau ufiksuoti pirmi

    susirgimo gripu atvejai, dau-giausia moni serga peralimo ligomis.

    (Us. 935)

    2010 spalio 2, etadienis Nr. 78 (8993) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien VL su priedu

    (Us. 170)

    Treiadien VL su priedu

    kinink inios

    Premjero pamokymai Rusijai atpiginti dujas nepads

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Valdant Tvyns sjungos koa-licinei Vyriausybei bankrutuojan-ioje padtyje atsidr net 2 avia-kompanijos. Valdia tik linkioja galvas, o prietaringai vertinamas Latvijos verslininkas idr savo alies Vyriausyb ir jau puia mig-

    l akis lietuviams, praradusiems savo nacionalin vej.

    iek tiek daugiau nei prie sa-vait pompastikai pranes apie naujos skrydi bendrovs steigi-m Lietuvoje, prietaringai verti-namas Latvijos verslininkas Bertol-tas Flikas pakeit planus lietuviai ir toliau bus tranzitiniai keleiviai.

    Nukelta 3 psl. f

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    Apie tai 4 psl. f

    Lietuvos oro keleiviais prekiaujama Rygoje

    Per Lietuv nusirito protest banga

    i alt rudens savait di-diuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune, Panevyje, taip pat K-dainiuose, Jonavoje ir Visagine pra miting bei piket ma-ratonas.

    Galimybs sumainti kainas

    Nors pasaulins rinkos mastu Lietuva tiesiog mikroskopin, ta-iau vidaus rinka tuoj pat liguistai sureaguoja, kai tik kuriose nors alyse kyla sausros ar litys i karto kas nors pabrangsta.

    Apie tai 6 psl. f

    Pasistatyti politik ginus iebus suskystint duj terminal mums bt labai pravartu, taiau ekspertai mano, kad vertt duj atpiginimo galimybi rimiau paiekoti ir vidaus rinkoje.

  • 2 2010 spalio 2 Nr. 78 (8993)Valstiei laikratisAktualijos

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Prie 1015 met Rusijos radi-kalai piktinosi, kad Baltijos alims gamtins dujos parduodamos pi-giau nei Vakar Europai. Tada Lie-tuvoje pradta kalbti apie b-tinum didinti alies energetin nepriklausomyb. Prajo tie me-tai, o mes vis tebekalbame, nors padtis pasikeit Lietuvai ir ki-toms ES alims, kurios neturi gali-mybi duj sigyti i kit altini, Rusija nuolat didina duj pardavi-mo kain. Taiau duj atpiginimo galimybi turime iekoti ir vidaus rinkoje.

    Prezidents ypsena nepagelbs

    iemet Lietuva u 1 000 kub. m gamtini duj moka 320 JAV dole-ri, arba net 100 doleri daugiau nei turtingiau gyvenantys vokieiai, pran-czai ir italai.

    Kokia ieitis? Ji aiki jau seniai, ta-iau dl suinteresuot asmen veiklos

    ms valdia ir partijos nieko nedaro. Tik varyti kamp pradedame svars-tyti apie alternatyvius duj gavimo altinius. J yra tik keli reikia nu-tiesti vamzdynus Lenkij ir statyti suskystint duj terminal. Kiti sako, kad dar neinaudotos derybos su Ru-sijos vadovais. Umirkime. Duj par-davimo kainos nuolat didinamos net Kremliui palankiai Ukrainai. Be kita ko, Rusijos vyriausyb planuoja didin-ti duj kainas ir vidaus rinkoje. Taigi

    net jeigu ms Prezidentei pavykt suavti savo ypsena Rusijos prezi-dent ar tikrj alies vadov premjer Vladimir Putin, vili pirkti pigiau dujas beveik nra.

    Taiau deryboms nepadeda ir aro-gantiki ms premjero Andriaus Kubiliaus bandymai pamokyti Rusij prekiauti dujomis pigiau. Jeigu tokie pamokymai Kremli pasiekia, tai aki-vaizdu, kad lius patarimus nebus atsivelgiama. Tikra bda, kad ms politikams pritrksta sugebjim nu-matyti kelis ingsnius priek.

    Nesutarimai su Lietuvos dujomis

    Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pastaraisiais mnesiais bet kuria pasitaikiusia proga pliekia Lie-tuvos dujas, kad ios negina Lietu-vos interes. O kodl jos turt gin-ti ms interesus? Juk Lietuva turi tik 17,7 proc. Lietuvos duj akci-j. Kompanijai Gazprom priklauso 37,1 proc., o vokiei E.On. Ruhr-gas 38,9 proc. akcij. Taigi net ne-verta tiktis, kad tik dl pavadinime

    likusio Lietuvos vardo ios bendro-vs akcininkai gint ms valstybs interesus.

    Lietuvos dujos net neslepia, kad vairiems projektams Lietuvoje ge-riausiu atveju ketina skirti tik 50 proc. l. Likusij reikalaujama i Lie-tuvos.

    Pasak A.Sekmoko, 2007 m. Nacio-nalinje energetikos strategijoje buvo sipareigota iki 2010 m. nutiesti dujo-tiek KlaipdaJurbarkas, taiau mo-

    nopolin bendrov Lietuvos dujos io nurodymo negyvendino. Energe-tikos ministras dar priduria, kad Lie-tuvos dujos investuoja tik tuos pro-jektus, kurie atitinka ne vien Lietuvos, bet ir Gazpromo interesus.

    Lietuvos duj generalinis direk-torius Viktoras Valentukeviius mi-nistro kaltinimus atmet ir apkaltino Vyriausyb, kad i neinformuoja ben-drovs apie ruoiam duj sektoriaus pertvark.

    Kodl toks kain skirtumas?

    Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras chikvadz viename in-terviu teig, kad dujas pigiau tiekti Lietuvai neapsimoka dl maos pre-kybos apimties. Taiau i tikrj yra kitaip.

    tai laikraio Komersant al-tinis kompanijoje Gazprom teigia, kad apie 25 proc. emesnmis kaino-mis rusai dujas parduoda prancz GDF Suez, vokiei E.On Rur-gas ir ital ENI. Kokios prieastys? Kaip sako patys rusai, kartais svei-ku protu Rusijos nesuprasi. Baltijos alims dujas parduoda pati kompa-nija Gazprom, o kai kurioms ES alims UAB Gazprom eksport, kurios kontrakt slygos yra kitokios. Tiesa, niekas nesupranta ir niekas ne-aikina, kodl taip yra. Taiau, anot altinio, Gazpromas lyg ir ketina kainas perirti pasibaigus 2010-ie-siems. Tas pats altinis sako, kad gal geriau bt kompanijai gauti iek tiek maiau pelno sumainant duj par-davimo kainas Baltijos alims, negu jo ivis ateityje negauti, jeigu ios a-lys surast alternatyvius duj tieki-mo altinius. Taigi akivaizdu, kad su-skystint duj terminalo statyba tikrai bt svarbus koziris bendraujant su Rusija.

    Kai kas abejoja, ar apsimoks sta-tyti duj terminal. Skaiiavimai pa-prasti. Lietuva per metus i Rusijos

    perka apie 3,5 mlrd. kub m. duj, taigi per metus permoka net apie 350 mln. JAV doleri (t. y. 100 doleri u 1 000 kub. m. daugiau nei Vokietija). Jeigu pavykt sumainti duj pirkimo kai-nas iki ES lygio, tai toks terminalas vien dl kain skirtumo atsipirkt per kelerius metus (manoma, kad termi-nalui pastatyti prireikt apie 620670 mln. eur).

    Komisija neatlieka savo funkcij

    Vertt pasvarstyti ir apie kitas duj atpiginimo galimybes. Kodl smulkie-ji vartotojai u kubin metr duj iuo metu moka 2,15 Lt, o duj importo kaina yra 0,96 Lt u kub. m? Kokios ilaidos pridedamos prie ios kainos?

    Lietuvos vartotoj asociacijos prezidentas Stanislovas Juodval-kis sako, kad energetikos ministras A.Sekmokas turt pasidomti gam-tini duj kainos struktra. tai duj skirstymo kaina yra net 0,74 Lt u kub. m. Ar ne per didel?

    Buitini vartotoj sjungos ir Nepriklausomos vartotoj asociaci-jos prezidentas Antanas Algimantas Mikinis sako, kad Valstybin kai-n ir energetikos kontrols komisija (VKEKK) neatlieka savo funkcij

    i esms nekontroliuoja, ar patei-kiama teisinga informacija kainoms skaiiuoti: Abejoju, kad duj tieki-mo tarpininkai iai komisijai patei-kia teisingus duomenis. Kai j klau-siu apie ilaidas, jie man atsako, kad tai yra komercin paslaptis.

    Logikai mstant sunku patikti, kad duj igavimas ir transportavimas nuo Sibiro iki Lietuvos kainuoja tiek pat, kiek kainuoja vien j paskirsty-mas Lietuvoje. Kodl tiek daug l skiriama vamzdyn prieirai ir aps-kritai, ar skiriama? klausia ir neran-da atsakymo S.Juodvalkis.

    VKEKK Bendrj reikal sky-riaus vedja Loreta Kimutyt kate-gorikai atmeta kaltinimus: Skirs-tymo kaina tai ilaidos skirstymo vamzdiams priirti, o t vamz-di Lietuvoje daug, juos juk reikia remontuoti, keisti, dar skiriama l amortizacijai, numatomos investici-jos pltrai, t. y. paskirstymo stoi re-konstrukcijai, saugumui utikrinti, juk tai ypatingi objektai, dar skiriama l galingumams didinti ir galiausiai vi-sus iuos ir kitus darbus atliekantiems darbuotojams priskaiiuojami darbo umokesiai.

    Vartotoj interesus ginantiems at-stovams kelia abejoni didoka tar-pininkams atitenkanti duj tiekimo mara (0,03 Lt/kub. m) ir ilaidos u duj perdavim vidaus magistraliniais tinklais.

    Centas prie cento, o kai per metus suvartojama 3,5 mlrd. kub. m, susida-ro didels sumos, kurios ir sukrauna deimtis milijon lit papildomo pel-no Lietuvos dujoms, o ms, varto-toj, kienes tutina.

    Smulkieji Lietuvos vartotojai u kubin metr duj iuo metu moka 2,15 Lt, o duj importo kaina yra 0,96 Lt u kub. m. Kodl vidaus rinkoje tiek daug pabrangsta rusikos dujos?

    Premjero pamokymai Rusijai atpiginti dujas nepads

    Reikia tartis su vokieiaisJulius Veselka, Seimo Ekonomikos ko-miteto pirmininko pavaduotojas

    Kol kas vienintelis duj gavimo altinis per artimiausius 10 met Rusija. Mano nuomone, Vyriausyb turt daugiau tartis su vokieiais, t. y. viena i Lietu-vos duj akcininki E.On Rurgas. Vo-kieiai protingus pasilymus paprastai atsivelgia. Mano iniomis, ruden buvo manoma duj kain sumainti apie 20 proc., deja, Vyriausyb kalbjo ne argument, bet ultimatum kalba, todl kaina ne tik ne-sumajo 4050 dol. u kub. m, bet net iaugo. Su ekonominiu partneriu reikia ne politikuoti, prayti, bet kalbti ekono-mini argument kalba.

    Igelbt terminalasGediminas Vagnorius, Krikioni partijos pirmininkas

    Kompanija Gazprom sumaino duj kai-nas ES valstybms, kurios turi alternaty-vias duj tiekimo galimybes, ir, atvirkiai, padidino kainas toki galimybi neturin-iosioms, tarp j ir Lietuvai. Todl ieitis vienintel Vyriausyb turt nedelsiant pradti suskystint duj terminalo staty-b. Be to, Vyriausyb turt atsiliepti Len-kijos valdios silym sujungti duj tinklus ir turti alternatyvi galimyb pasiekti duj tiekjus i Vakar Europos valstybi. Tartis su E.On Rurgas iuo atveju ne-realu, nes Lietuvos rinkoje ir vokieiai, ir rusai veikia kaip viena kompanija ir j tikslai sutampa.

    (Us. 941)

    Arvydas Sekmokas pastaraisiais mnesiais bet kuria pasitaikiusia proga plie-kia Lietuvos dujas, kad ios negina Lietuvos interes. O kodl jos turt ginti ms interesus? Juk Lietuva turi tik 17,7 proc. Lietuvos duj akcij.

    Raimundo uikos nuotrauka

    Smulkij vartotoj duj kainos struktra

    Importo kainaPerdavimo kaina

    0,740,96

    0,74

    0,74

    0,32

    0,38

    0,03

    0,03

    0,01

    0,01

    0,03

    0,03

    iki liepos 1 po liepos 1I grup

    Skirstymo kainaTiekimo mara

    Duj tiekimo saugumo kaina PVM

  • 32010 spalio 2 Nr. 78 (8993)Valstiei laikratis Aktualijos

    (Us. 942)

    Palaidojo nacionalin vej

    Lietuvi imintis byloja: sileisk kiaul banyi ulips ant alto-riaus. Vyriausyb turjo pamokyti neseniai al supurts skandalas, kai tkstaniai moni dl skrydi ben-drovs Star1 Airlines kalts negaljo grti namo.

    Lietuvos Vyriausybei bankrot pastmjus FlyLAL, alis neteko didiausios savo aviakompanijos, Vil-niuje sumajo ne tik tiesiogini skry-di daugel Europos miest, bet ir pasiekti Lietuv turistams i kit ali pasidar sunkiau.

    Lietuvos pilieiai jau antri metai tarsi pakeleiviai priversti rinktis Rygos oro uost, mat Baltijos ali rinkoje sitvirtino Latvijos kompanija airBal-tic, aplink kuri Latvijoje iuo metu verda ne maesns aistros nei Lietu-voje aplink Star1 Airlines.

    Maa to, airBaltic skandalas trauk jau ir Lietuv, nes airBaltic prezidentas Bertoltas Flikas, ignoruo-damas Latvijos Vyriausyb, pareik planus Vilniuje steigti nauj skry-di kompanij. Atrodo, kad iuo pi-giu triuku B.Flikas tik pasinaudojo.

    Umov apynasr valstybei

    airBaltic bendrovs 52,6 proc. akcij valdo Latvijos valstyb, o 47,2 proc. B.Fliko valdomos Baltijos avi-acijos sistemos (BAS).

    Btent BAS vadovai, skaitant ir B.Flik, Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pareik nor Lietuvo-je steigti nauj oro vej.

    Visa tai vyko tuo metu, kai Latvi-jos Vyriausyb ireik susirpinim, kad cinikai manipuliuodamas air-Baltic vardu B.Flikas siekia tik as-menins naudos.

    airBaltic prezidento B.Fliko valdoma BAS pernai slapta nuo lat-vi visuomens u 45 mln. Lt sigijo airBaltic preks enkl. U jo nuo-m Latvijos Vyriausyb BAS iemet jau sumokjo 130 tkst. eur (apie 450 tkst. lit), o vliau dar ir keit enkl Latvijos Kraj bankui u asmenins B.Fliko mons paskolas. keitimas preks enklo grinim airBaltic daro beveik nemanom.

    Latvijos politikai tik sksioja ran-komis. Atleisti B.Fliko i airBaltic prezidento posto valstyb negali, nes 2009 m. kov papildytu airBaltic akcinink susitarimu kompanijos prezident gali atleisti tik Baltijos aviacijos sistemos.

    Derino steigim su Vyriausybe?

    Dar didesn Latvijos politik pa-sipiktinim sukl inia, kad B.Flikas rengiasi steigti konkurencij airBal-tic sudarysiani skrydi bendrov Lietuvoje.

    Latvijos iniasklaidai B.Flikas tei-g, kad airBaltic ir nauja Baltijos aviacijos sistem mon nekonku-

    ruos tarpusavyje dl Lietuvos rinkos.Lietuvai reikalinga skrydi ben-drov ir ji j turs, tsyk pareik B.Flikas.

    Ar tai reikia, kad B.Flikas silo Lietuvai turti nacionalin vej, ko-kiu galjo tapti FlyLAL ?

    Buvs Latvijos susisiekimo minis-tras Ainaras lesersas, kuris tariamas neskaidriais ryiais su B.Fliku, tiki-no, kad projekt B.Flikas realizuoja su Lietuvos Vyriausybs inia. Lie-tuva suteik tokias slygas, kuri ne-buvo manoma atsisakyti, aikino A.lesersas.

    Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Valstiei laikra-iui teig, kad su B.Fliku nebuvo de-rinamos jokios slygos, nes Tarptau-tiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) ilyg nedaroma niekam.

    Eligijus Masiulis: Atmetu visus tarimus

    Susisiekimo ministras E.Ma siulis pripasta, kad nacionalinio vejo neturinios Lietuvos pilieiai prara-do galimybes patogiai keliauti.

    Ministre, ar jums neskaudu, kad skrydi prasme Vilnius tapo Euro-pos ukampiu?

    Be abejons, keleiviai neturi to pa-togumo, kok turjo prie 34 metus susisiekiant su Vilniumi i kit Euro-pos miest.

    Lietuvai, neturiniai nacionalinio vejo, verslininkas B.Flikas pasi-l iniciatyv steigti nauj aviacijos kompanij. K apie tai manote?

    Apie nacionalinio vejo status kalbti dar labai anksti. Paskelbta tik verslininko iniciatyva ir planas kurti toki mon. Reikia palaukti, pairti, kokie bus tolesni jo veiksmai.

    Baltijos aviacijos sistemos Vil-niaus oro uoste tikisi dideli nuolai-

    d. Juolab kad ir anksiau kalbta, jog ms sostins paslaugos yra vie-nos brangiausi Baltijos regione.

    Neketiname taikyti joki iimi ir lengvat konkreiai kompanijai. Mo-kesi politika oro uoste pertvarkyta kur kas palankesn nei ji buvo prie dvejus metus.

    Taiau B.Flikui, kuris yra vienas didiausi airBaltic akcinink, Ry-gos oro uoste pavyko gauti kur kas palankesni slyg, nors Vilniuje jos nebuvo taikytos FlyLAL Lietuvos kapitalo monei.

    Sunku komentuoti, nes nesu sigi-lins tuos klausimus. Kiek inau, Ry-goje vyksta teisminiai ginai.

    FlyLAL jau paskelbta bankruta-vusia. Ministre, k darytumte ian-dien kitaip, kad Lietuvai bt bent nedidel viltis turti nacionalin ve-j?

    klausim peradresuoiau buvu-siam susisiekimo ministrui, kuris tur-jo visas galimybes ias problemas i-sprsti iki mans. Jei biau bent me-tus dirbs iki to, i kompanija nebt bankrutavusi.

    Latvijos Vyriausybei ir B.Flikui ginijantis nesijauiate taps io gin-o kaitu?

    Situacija domiuosi, kaip ir privalau tai daryti, taiau kaitu nesijauiu.

    Kalbant apie naujj B.Fliko ben-drov, kokie yra js asmeniniai in-teresai?

    Atmetu visus tarimus, nes jiems tiesiog nra jokio pagrindo.

    Kardinaliai pakeit nuomon

    Prajus tik savaitei po pareikimo, kad 2011 m. Lietuvoje skrydius pra-ds nauja bendrov, B.Flikas Latvijos iniasklaidai suskubo pareikti, kad jau nemats pagrindo tokiai monei atsirasti.

    Reikalingas tam tikras skaiius marrut i sostins, kad bt eko-nomin nauda, bet iuo metu air-Baltic neturi tiek l, kad realizuo-t tok projekt, portalui nozare.lv apie kompanijos steigimo Lietuvoje galimybes jau kalba B.Flikas.

    Jau po poros savaii, po savo pla-n Lietuvoje atskleidimo, visa Latvi-jos iniasklaida mirgjo nuo naujos informacijos, kaip airBaltic statys savo keleivi terminal, kuris toliau vystys keleivi srautus Rygoje, ir kaip iuo projektu susidomjo 170 archi-tekt i viso pasaulio.

    is jo pareikimas pera mint, kad ponui B.Flikui Lietuvos keleiviai rpi tiek, kiek kiaulei debesys, o kalbos apie nepriklausom bendrov, atro-do, buvo panaudotos tik kaip rankis Latvijos Vyriausybei paspausti.

    Mat dien prie tai B.Flikas pa-reik, kad svarstyt Latvijos Vyriau-sybei priklausanio airBaltic akcij paketo (52,6 proc.) ipirkim.

    Pastarasis jo noras atsirado po rug-sjo 22-osios, kai dabartinis Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis krei-psi Generalin prokuratr ir pra itirti, ar prajusi met BAS ir air-Baltic susitarimai, kai susisiekimo ministru dar dirbo A.lesersas, nepa-eid Latvijos valstybs interes.

    ie susitarimai suteik per dide-lius galiojimus maesniam akcinin-kui, teig V.Dobrovolskis.

    Turizmo sektorius patyr nokdaun

    Civilin aviacija laikoma strategine alies ekonomikos dalimi. Pavyzdiui, nacionalinis oro vejas daro dide-l tak bendrajam alies produktui (BVP). Vien FlyLAL iki bankro-to sukurdavo apie 56 proc. Lietu-vos BVP.

    Usienio ekspertai apskaiiavo, kad nacionalini oro linij veikla apie 1,7 proc. padidina investicijas al, o turizmo sektorius sulaukia gerokai daugiau svei i usienio. alies eko-nomikai FlyLAL sugeneruodavo

    apie 1 mlrd. lit. Oro vejas didele dalimi palaiko ir alies vaizd.

    Bankrutavusi FlyLAL tiesiogi-niais reisais kasmet skraidindavo iki 800 tkst. keleivi, taiau jai bankru-tavus Lietuvos pilieiai tapo tranziti-niais keleiviais, nes ms rinkoje si-tvirtino airBaltic.

    Rygos oro uostas iuo metu tiek perkrautas, kad jau nesusitvarko su keleivi srautais. Vis daniau pasigirs-ta skund dl nekokybiko airBaltic aptarnavimo.

    Lietuvos oro keleiviais prekiaujama Rygojee Atkelta i 1 psl.

    Ketino steigti ir anksiauKstutis Auryla, Civilins aviacijos administracijos (CAA) direktorius

    B.Fliko ketinimai steigti skrydi ben-drov Lietuvoje man nebuvo netikti. airBaltic, pradjusi skrydius i Lietu-vos, jau prie kelerius metus siek ia steigti toki mon. Tai susij su teise skrydiams treisias alis. Tai yra, pa-gal Europos Sjungos direktyv, skry-diai Europos Sjungos ekonominje erdvje, skaitant ir ES nepriklausan-ias Norvegij, veicarij ir Islandij, yra laisvi ir neribojami, o vykdyti skry-dius treisias alis (pavyzdiui, Ru-sij ir kitas) btini tarpvalstybiniai susi-tarimai. Direktyva pareigoja valstybes nares kontroliuoti ir priirti oro ve-jus. Pavyzdiui, mes negalime leisti airBaltic vykdyti skrydius Maskv, Kijev, Turkij, nes kompanija priklauso Latvijai. Oro laiv registre airBaltic jau buvo registravusi du savo lktuvus, bet skrydiai i Lietuvos vyksta tik ES vals-tybes. Ponas B.Flikas ir Baltijos aviaci-jos sistem vadovas K.Kirchheineris kol kas ofi cialiai nesikreip Civilins aviaci-jos administracij dl vejo sertifi kato idavimo, bet dalyvavo CAA pasitarime, kuriame norjo suinoti apie kompani-jos sertifi kavimo procedras.

    Delia. Saul teka 7.21, leidiasi 18.56.

    Dien: +9 +12Rytoj Poryt

    Savaitgal Lietuvoje ymesni krituli nenumatoma. Rytiniu bei pietiniu alies pa-kraiu praslinks neaukt debes juosta. Ps nestiprus ryt vjas. Naktimis tempe-ratra svyruos tarp 16 laipsni ilumos, vietomis ems paviri nuarmos alnos, dienomis bus apie 912 laipsni ilumos. Pirmoje kitos savaits pusje, kai anticiklonas nuslinks Ryt Europ, ms alyje nusistovs beveik giedri orai. Stipriau ps pietryi vjas. Naktimis oro temperatra svyruos apie 14 laipsnius ilumos, paemio sluoks-nyje daug kur numatomos alnos, dienomis bus apie 10 laipsni ilumos.

    iandienDien: +9 +12 Dien: ~ +10

    Orai

    Nakt: +1 +4Nakt: +1 +6 Nakt: +1 +6

    Alva Nagelyt

    Vyriausyb turjo pamokyti neseniai al supurts skandalas, kai tkstaniai moni dl skrydi bendrovs Star1 Airlines kalts negaljo grti namo.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei bankrot pastm-jus FlyLAL alis neteko didiausios savo aviakompanijos.

    Raimundo uikos nuotrauka

    Usienio ekspertai apskaiiavo, kad nacionalini oro linij veikla apie 1,7 proc. padidina investicijas al.

  • 4 2010 spalio 2 Nr. 78 (8993)Valstiei laikratis

    Sigitas TamkeviiusArkivyskupas

    Pranaas Amosas rsiai kalba apie mones, nesirpinanius daryti gera ir leidianius laik lbavimui: Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose, dykaduoniauja savo guoliuose . Jie geria vyn tau-rmis ir tepasi rinktiniais aliejais, taiau dl Juozapo ties nesisie-loja! Todl dabar jie pirmieji ieis tremt. Pasibaigs dykaduoni lba-vimas. (Am 6, 47)

    Panaiai Kristus kalba apie l-bautoj, pasipuous graiausiais drabuiais, kasdien itaigingai puo-taudavus ir po mirties atsidrus pragare. Dievo odis smerkia be-irdius, leidianius sau visk ir usimerkianius prie kit varg. Toks kelias veda ne aminj gy-

    venim, bet amin atskirt nuo Dievo.

    Apatalas Paulius ragina savo mo-kin Timotiej: O tu, Dievo mogau, bk alin nuo t dalyk! Tu veriau vykis teisum, maldingum, tikjim, meil, itverm, romum. Kovok au-nij tikjimo kov, pagauk amin-j gyvenim, kuriam esi paauktas ir kur puikiai ipainai daugelio liudy-toj akyse. (1 Tim 6,1112)

    iuo metu pasaulyje yra milijonai badaujani moni. Daug j i bado mirta, kit gyvenimas bna trum-pas, o ems turtais gausiai naudo-jasi labai maas procentas gyvento-

    j. Neatsitiktinai Jzus, pasakodamas apie lbaujant turtuol, alia jo vaiz-davo elgetos Lozoriaus paveiksl.

    Krikionikas socialinis moky-mas skatina atviromis akimis irti

    moni varg. Net geriausiai be-sitvarkanioje valstybje visuomet bus silpn moni, kuriems gyve-nime kakas nepasisek, kurie gal buvo ar yra ir patys kalti dl savo bd, kurie yra atsidr visuome-ns uribyje. Jiems sunku ir patys jie nesugeba veikti savo bd. Vargo atvejais pagalb turi ateiti krik-ionikasis solidarumas ir bandyti j sumainti.

    Pirmaisiais nepriklausomybs metais Vokietijos katalikai labai stengsi padti Lietuvai. Pirmosio-mis spalio dienomis Oldenburgo krate Vechtoje bus minimas vo-kiei solidarumo su Lietuvos mo-nmis dvideimtmetis. Dar tuomet, kai nebuvo paskelbta Lietuvos ne-priklausomyb, bet jau buvo atsira-dusi galimyb pervaiuoti sien, Ol-denburgo krato katalikai pradjo rinkti pagalb ir veti Lietuv. Ga-

    ljo jie, kaip tas turtuolis i Evan-gelijos, mstyti tik apie save. Galjo, bet j tikjimas skatino juos bti so-lidarius ir dalytis su kitais savo g-rybmis. Per dvideimt met jie per

    220 kart ve Lietuv didelius krovinius vairios pagalbos.

    Prajusiais metais minjome dvi-deimtmet, kai Lietuvoje susik-r Caritas organizacija. Pradioje kataliks moterys, matydamos ap-linkui daug vargo, susiorganizavo sambr, kuriam dav Caritas var-d. Jos lank ligonius, vargus, da-lijo tai, k gaudavo i turtingesni-j. Per dvideimt met padar daug ger darb.

    Atkreipkime dmes, kad Evan-gelija nemoko moni bti ilai-kytiniais. is pavojus yra labai re-alus. iandien Lietuvoje surasime daug moni, kurie nenori dirbti ir siekia, kad valstyb juos ilaikyt. Kartais net siekiama nesiningai gauti paalp ir, tai lidniausia, ne kart jos bna prageriamos. Kris-taus laikais buvo turting lbautoj, o ms laikais atsirado daug tingi-ni, norini bti lbautojais. Kai kurie mons net atsidr didiau-siame varge ir gav paramos skuba nusipirkti ne duonos, bet degtins ar alaus. Dievo odis smerkia tok tingjim ir skatina usikariauti aminj gyvenim.

    Tikinio Diev mogaus gyve-nimas yra nuolatin kova su blo-giu, kuris ksinasi sibrauti jo ird ir j pavergti. Nesurasime n vieno gero, vento mogaus, kuris bt ta-ps toks be pastang, be kasdiens kovos su nuodme, be kovos u g-rio pergal.

    Lbautojo ir Dievo mogaus kelias

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Jau ne pirm ruden pasklinda inios apie ko nors brangim. Prie-astys bna vairios. Pavyzdiui, vie-nais metais kai kurie maisto pro-duktai Lietuvoje pradeda brangti todl, kad tokie pat produktai pa-brango kitose alyse, taigi perdir-bjai aikina galintys j dal palikti vidaus rinkoje tik u ne maesn pardavimo kain. Kitais metais tie patys produktai Lietuvoje pabrangs-ta, nes jie atpigo kitose alyse. iuo atveju perdirbjai aikina negalin-tys dirbti nuostolingai pasaulinse rinkose udirbti nebemanoma, to-dl tenka atsigriebti vidaus rinkoje. Juk darbuotojams reikia mokti at-lyginimus. Tiesa, niekada nesako-ma, kad ir t moni vadovai turi udirbti kelis kartus daugiau nei a-lies prezidentas.

    Pastaraisiais metais Lietuva be konkurencijos laimi rinkos reaga-vimo varybose. Nors alis nedide-l, o pasaulins rinkos mastu tiesiog mikroskopin, taiau vidaus rinka tuoj pat sureaguoja, kai tik kurio-se nors alyse kyla sausros ar li-tys, ems drebjimai ar terorist atakos. Tada Lietuvoje i karto kas nors pabrangsta. Tiesa, vidaus rinka

    visikai prastai, nenoriai ir labai pa-vluotai reaguoja atpigimus. Juk tai labai blogas enklas mons ekono-mikai sunku isilaikyti rinkoje, kai atpinga tavo gaminami produktai.

    Tikroji, esmin maisto produkt kain augimo prieastis ne visiems matoma konkurencijos trkumas. Nors pieno ir duonos gamini asor-timentas neretai didesnis nei kitose alyse, taiau i tikrj vidaus rin-koje vyrauja arba monopoliniai, arba oligopoliniai santykiai. tai duo-nos rinkoje dvi mons pasidalija net 70 proc. visos rinkos. Penkios pieno mons superka 93 proc. viso aliavinio pieno, o gatav produk-t vidaus rinkoje ios mons uima

    per 40 proc. rinkos. Mamenins prekybos rinkoje vyrauja keturios bendrovs. Taigi tokio moni su-sitelkimo nepavadinsi monopoliniu, taiau jis atitinka oligopolin struk-tr. Esant tokioms aplinkybms ioms monms nesunku susitarti dl kain didinimo ir susitarim skmingai paslpti, pavyzdiui, nuo Konkurencijos tarybos. Susitarimas akivaizdus, taiau rodym nra.

    inoma, per ilg laik kainos pasieks ne susitart, bet tikrj lyg, ms atveju sumas. Taiau kuo ilgiau lauksime, tuo mes, vartotojai, daugiau prarasime, o gamintojai ir

    prekybininkai udirbs pelno. Ap-riboti kain niekas negali, neturi teiss ir galimybi. Tai manoma tik esant planinei ekonomikai, kuri turi kit trkum. Taiau yra bd gamintojus ir perdirbjus paveikti. Kaip? Reikia, kad vartotojai gyt solidarumo jausm. Ak, js ketina-te padidinti kokio nors produkto kainas? Didinkite, taiau ms nie-kas neprivers pirkti js produkt didesnmis kainomis. Nepirkime t produkt savait, dvi, tris. Jei-gu labai reiks, pirksime nedaug. Ekspertai tikina, kad tokiam boi-kotui neprireikt net savaits, nes pradj patirti nuostolius gaminto-jai tuoj pat visais bdais pranet

    apie produkt atpiginim. Tokios akcijos yra labai veiksmingos. tai i met pradioje laikraiuose ir televizijoje vienas po kito pasipy-l straipsniai ir laidos apie tikrj (prast) kai kuri maisto produk-t sudt. Nei msos perdirbjai, nei duonos kepjai vieai neskel-b, taiau, ms iniomis, patyr nemenk nuostoli. tai vienos stambiausi kepykl vadovas ne-o cialiai prasitar, kad po mint laid apie dvi savaites duonos ga-mini perkamumas sumajo 2530 proc., o visikai atsigavo tik po keli mnesi. Kepyklos buvo pri-

    verstos mainti gamyb ir skubiai m skelbti vairias kain maini-mo akcijas. Msos produkt ga-mintojai patyr dar daugiau nuos-toli ir pradjo gaminti produktus i geresns kokybs aliavos. i-noma, is poveikis buvo laikinas ir stichikas. Paskui vl viskas sugro sensias ves. Taiau jeigu var-totojai tuoj pat sureaguot ga-mintoj praneimus didinti kainas, poveikis bt labiau pastebimas ir trukt ilgiau.

    Kita galimyb siveti produkt i kit rink. Taiau Lietuvoje is b-das kol kas nesuveikt, nes mes, lie-tuviai, esame sitikin, kad lietuvika produkcija yra sveikesn ir skanesn. I kit ali vetus maisto produktus lietuviai perka nenoriai, jiems kelia daug auktesnius reikalavimus nei lietuvikiems, todl j veama labai

    nedaug. Dl ios prieasties vidaus rinkoje dar labiau sumaja konku-rencijos galimybi ir tuo naudoja-si ne kas kitas, o kainas didinantys maisto produkt gamintojai.

    Pirmieji kainas padidin gamin-tojai ir prekybininkai gal susps nu-griebti grietinl. Taiau ateina alta iema, vartotojai greitai suinos apie naujas padidjusias ilaidas butams ir namams ildyti. tai tada lietu-viai gal ir nepaseks graik ar ispan pavyzdiu ir neieis gatves protes-tuoti, taiau nepagrstai pabrangusi produkt jie tikrai nepirks. Ne vien duona mogus sotus.

    Komentarai

    Savaits komentaras

    Galimybs sumainti kainas

    iuo metu pasaulyje yra milijonai badaujan-i moni. Daug j i bado mirta, kit gyve-nimas bna trumpas, o ems turtais gausiai naudojasi labai maas procentas gyventoj.

    Nors pasaulins rinkos mastu Lietuva tiesiog mikroskopin, taiau vi-daus rinka tuoj pat liguistai sureaguoja, kai tik kuriose nors alyse kyla sausros ar litys, ems drebjimai ar terorist atakos i karto kas nors pabrangsta.

    Lina PeelinienVL urnalist, lina.peceliuniene@valstietis.lt

    Po susitikimo su energetikos ministru Arvydu Sekmoku social-demokratai pagrasino jam inter-peliacija. Opozicijos lyderis Soci-aldemokrat partijos pirmininkas Algirdas Butkeviius teigia, kad versti ministr ketinama ne dl strategij, o dl sumaities ir ne-kompetencijos.

    Kodl staiga pagrasinote inter-peliacija energetikos ministrui?

    Mes neplanavome jam interpe-liacijos, bet paiurpome, kai minis-tras A.Sekmokas atjo susitikim su frakcija ir prasidjo diskusija dl duj kain tarp Valstybins kain ir energe-tikos kontrols komisijos pirmininks Dianos Korsakaits, akcins bendrovs Lietuvos dujos generalinio direkto-riaus Viktoro Valentukeviiaus ir mi-nistro. Mes klausme, ar nekils duj kainos iskaidius Lietuvos duj ben-drov atskyrus transportavim nuo paskirstymo. Tada jie vieni kitiems m mtyti kaltinimus. Matsi, kad Energe-tikos ministerija su Lietuvos dujomis nesusikalba ir net nenori kalbtis. Mes dar neprimme galutinio sprendimo dl interpeliacijos, lauksime ministro atsakym iki met pabaigos.

    Ar js esate prie Vyriausybs planus atskirti vamzdio valdym nuo duj pardavimo?

    Apie tai mes dar nediskutavome. Bet Vyriausyb apie savo sprendi-mus skaidyti mon Lietuvos du-jos net nesiteikia informuoti, Ener-getikos ministerija net dujinink ratus neatsako. N karto nebuvo organizuotas bendras pasitarimas. Problemos sprendiamos u aki. V.Valentukeviius minjo, kad infor-macij apie tuos svarbius projektus Lietuvos dujos gauna i iniasklai-dos, o ne i paties ministro, nes minis-tras neranda laiko pokalbiams.

    Ar gavote atsakymus apie bsi-m dujotiek JurbarkasKlaipda, kuris bt reikmingas alternaty-viam duj altiniui?

    Ne. Ir apie j sklando tik skanda-lingos istorijos. Buvo jau numatyti tai dujotiekio atakai pinigai 80 mln. Lt. Suinojome, kad dabar j jau ne-bra. O jau po susitikimo ms frak-cijoje ministras A.Sekmokas paskel-b, kad pinigai atsirado. Klausme ir dl siurblins statybos. Ji reikalinga ir tranzitui. Pasirodo, ministerijos dar-buotojai nieko neisiaikin ir neino esms. Ko tik klausme, visur sumai-tis ir nekompetencija. Mes netikjo-me, kad gali bti tokia diskusija.

    Ar opozicija rems naujj ener-getikos strategij?

    Dar nenusprendme. Kai iana-lizuosime, tada vertinsime. Seimui ji dar nepristatyta.

    Ministras paiurpino

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • 52010 spalio 2 Nr. 78 (8993)Valstiei laikratis

    Viso pasaulio mokytojai ateinant antradien mins Tarptautin moky-toj dien.

    Nuo pedagog sunkaus triso priklauso vaik, paaugli, jaunuo-li ateitis. Kad ir kur dirbt ms mokytojai pradinje, pagrindinje ar vidurinje mokykloje, gimnazi-joje, kolegijoje ar universitete vi-sur jie veda jaunus mones mokslo keliu, sja imint, moko gyvenimo

    diaugsmo, tiesia keli viesesn bt.

    Nepamirkime pagerbti savo vai-k, vaikaii mokytoj. Padkokime jiems u bemieges naktis, u nerim dl kiekvieno mokinio brandos vin-gi, u kantryb, ridenant akmenis nuo kelio, vedanio mokini ateit.

    Su vente, mieli ms ateities k-rjai!

    Valstiei laikraio redakcija

    Aktualijos

    Prie por savaii premjeras pareik, kad nemato prieasi, kodl turt didti maisto pro-dukt kainos. Nors ir ne pirmoje vietoje, bet buvo pamintas pie-no produkt kain didjimas. Tai kaip su tomis pieno produkt kai-nomis?

    Mes labai nortume, kad prie vieai metant tokias grsmingas pastabas nebt pabijota paben-drauti su perdirbjais. Juk galima uduoti ties klausim: Gerbia-mieji, dl ko brangsta produktai. Mes su malonumu atvyksime, at-sakysime visus klausimus, pateik-sime vis informacij. Taiau ms nereikia. Galima udaruose kabine-tuose panagrinti tam tikr infor-macijos dal ir paskelbti savo ver-dikt. Manau, kad nepasakysiu nie-ko naujo iai Vyriausybei trksta dialogo su visuomene, jos grup-mis. Tuo viskas ir pasakyta. Norint suprasti reikin, reikia j vairiapu-sikai panagrinti.

    Taiau js neatsakte klausi-m dl kintani pieno produk-t kain?

    Vienas paprastas faktas paly-ginti su prajusi met tuo paiu mnesiu, perkama pieno aliava pabrangusi beveik 50 procent.

    kio ministras minjo, kad kai-nas didina pardavj apetitas?

    Smokslo teorijos labai pato-gios. Nereikia jokios analizs. Pa-kanka visk paaikinti slaptais su-sitarimais ar kokiu baubu vien kart perdirbj, kit kart preky-binink. Pasakysiu tik tiek. Perdir-bjai ariai konkuruoja ne tik a-lies viduje, bet ir su aplinkini ali perdirbjais. Todl kainas esame nukirp iki panagi. Prekybinin-kai siekia kuo daugiau parduoti. Jei jie ukels kainas, pardavimas ne-bus toks, kokio nori. Danai bau-ginama, kad kainas nulemia keli dideli perdirbjai ir keli dideli pre-kybininkai. Taiau noriu pabrti, kad tarp j ar tai bt perdirb-jai, ar prekybos tinklai vyksta ari konkurencija. O tai, kad jie dideli,

    kaip tik ir leidia pasiekti didelio masto ekonomij ir silyti rinkoje maiausiai galim kain.

    Taiau kodl kiekvienais me-tais vis plyksteli pieno tema? Tai kininkai garsiai piktinasi, tai vartotojai nepatenkinti?

    Kai kininkai skundiasi per ma-omis supirkimo kainomis, tuomet vartotojas bna patenkintas. Kai pieno supirkimo kainos kyla, ki-ninkai aprimsta, taiau nuvilni-ja nepatenkint vartotoj balsai. Supraskime, nemanoma brangiai mokti u aliav ir pigiai parduo-ti produktus. Taip darant tiesus kelias bankrot. Taiau tada pra-lot ir vartotojas, ir kininkas, ir valstyb. Net naujai statoma per-dirbimo gamykla nesupirkt viso pieno, o Lietuvos rinka bt u-kimta importiniais pieno produk-tais su konservantais.

    Na jau, kai konkurent i kit ali, tai i karto ir su konservan-tais?

    Elementaru transportuoti vie-ius pieno produktus dideliu atstu-mu be i pried nemanoma. Pro-duktai sugest.

    Paminjote nauj gamykl. Tu-rsite rimta konkurent?

    inote, savo laiku vieai apsikei-tme nuomonmis, pareikimais.

    Manau, kad abi puss isak savo argumentus. Gyvenimas eina pir-myn.

    Mes galvojame, kaip stiprinti ms konkurencin pranaum, kaip parduoti produktus usienio rinkose. O naujosios gamyklos va-

    dovus mes jau esame pakviet, kai tik pastatys gamykl, prisijungti prie Lietuvos perdirbjus vienijan-ios asociacijos Pieno centras. Galiu tik pakartoti savo kvietim.

    Kaip sekasi eksporto rinkose? Lyg aprimo prie kur laik kils aiotaas dl eksporto Rusij?

    Perdirbjai iandien gyvena i eksporto. Tikriausiai bene visos Lietuvos pieno perdirbimo mons neudirba pelno ms alyje. iuos praradimus kompensuoja kol kas pelningos eksporto rinkos. Taiau i kompensacija tik guodianti, bet

    nediuginanti. Daugumai perdir-bj met pradia buvo nuosto-linga.

    Dirbate su nuostoliu ir parduo-te pien pigiau nei jis jums kai-nuoja? I kur toks altruizmas?

    Perdirbimo mons udirba par-duodamos didesns pridtins ver-

    ts produktus. Juk vartotojas perka ne tik pien. Taiau drastikai kri-tus Lietuvos vartotoj fi nansiniam pajgumui, mons labiau laikosi rinkos ilaikymo, o ne pelno gavi-mo strategijos. Peln, kaip sakiau, udirbame usienio rinkose.

    Tai reikia, kad iuo laikotarpiu eksportuotojai gerina Lietuvos mokjim balans?

    Tikrai taip. Todl kiek skaudu, kai politikai prie televizijos kame-ras giriasi Lietuvos eksporto pa-jgumais. I ties jie tik savinasi ms pasiekimus ir demonstruoja tarsi savo nuopelnus rinkjams. Ta-iau kit dien tuos, kurie sukuria iuos rezultatus, jie jau maio su emmis, rodo tariam susirpini-m Lietuvos vartotoju. Nors nieko dl to konkreiai nepadar.

    O k, js nuomone, jie tur-t padaryti?

    Vien paprast dalyk. Uuot imitav audring veikl, galt imti ir sumainti maisto produk-tams taikomo PVM tarif, kuris iuo metu yra vienas didiausi ES alyse. Tai bt konkreti pa-galba vartotojui. Dl pasaulini pokyi brangstant aliavai ir ati-tinkamai produktams, jiems tikrai bt palengvinta fi nansin nata. Maa to, valdiai noriu priminti, kad kininkams iais metais su-mokta 240 mln. Lt daugiau nei prajusiais metais. Tuos milijonus mes sumokjome. Ne savo kien susidjome. Ir tie imtai milijon ms kininkams atjo ne i Lie-tuvos vartotoj kiens, o i eks-porto rink.

    Ms kininkai tapo turtingesni dl usienio vartotoj, kurie pirko ms produkcij.

    Kaip baigsis is vieas ginas dl pieno kain?

    kitas alis neretai iriu su pa-vydu, matau, kaip j vyriausybs sugeba priimti gerus sprendimus tiek vartotojui, tiek kininkams ir pramonei. ios alys vystosi, juda priek.

    Mes kol kas ritams dugn. Laikoms tik verslo gebjimu. Ms nauja, slni idjas gene-ruojanti valdia padidino mokes-ius mokame.

    Vis perdirbj buhalterija va-ri mokami atlyginimai ne voke-liuose, mons gauna socialines garantijas, sumokame kiekvienais metais 0,5 milijardo lit valstybs kien vairiausi mokesi, ilai-kome tkstanius darbo viet. Ta-iau jau pakaks joti ant ms kaip ant atpirkimo oi ir valytis koj purv, kad valdios vaizdelis bt graus.

    Dirbkite, valdios ponai, o ne nekkite. Sukurkite paprast sl-n su tokiu PVM maisto produk-tams, koks yra kitose Europos S-jungos alyse. Perdirbjai mato, kad Vyriausyb savo rankose lai-ko svert, kurio neinaudoja pa-gelbti savo aliai.

    Kai saul pasuka vakarop, tada norisi ramiai stebti saullyd ir gurknoti ilt arbat. Deja, iomis dienomis vakarai neretai

    bna kanoti ir lietingi, o rankose tik aar laai. Visgi tikiu, kad sulauksime ryto, kai norsis ypsotis kiekvien

    akimirk, dienojus dainuoti laim, o vakarjant riekuiomis semti stipryb.

    Kiekvien bsim ir esam garbaus amiaus lietuv sveikinu su Tarptautine pagyvenusi moni diena

    ir linkiu stiprybs, sveikatos bei isipildysiani vili.

    Krikioni partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius

    Spalio 5-oji Tarptautin mokytoj diena

    Rokikio rajono Pandlio gimnazi-jos direktorius D.Karalinas nesi-gaili pasirinks mokytojo darb.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Pienas prie pien

    Vienas paprastas faktas palyginti su prajusi met tuo paiu mnesiu, perkama pieno aliava pabrangusi beveik 50 procent, sako AB Pieno vaigds vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.

    AB Pieno vaigds nuotrauka

    Danai bauginama, kad kainas nulemia keli dideli perdirbjai ir keli dideli prekybininkai. Taiau noriu pabrti, kad tarp j ar tai bt perdirbjai, ar prekybos tinklai vyksta ari konkurencija. O tai, kad jie dideli, kaip tik ir leidia pasiekti didelio masto ekonomij ir silyti rinkoje maiausiai galim kain.

    (Us. 939)

    Kiekvienais metais vienaip ar kitaip visuomenje nuskamba pie-no tema.

    Pernai girdjome kinink aimanas dl kritusi pieno supirkimo kain. Vartotojai tada tyliai diaugsi, kad pieno produktai nebran-gs, be to, dar danai buvo pardavinjami su nuolaidomis. Padid-jus pieno supirkimo kainoms ir aprimus kinink aistroms, pasigirdo vartotoj nepasitenkinimas. Taiau perdirbj teigimu, ekonomikos dsniai lemia, kad negali bti brangios pieno aliavos ir pigios per-dirbto pieno produkcijos.

    Apie tai pokalbis su AB Pieno vaigds vykdomuoju direk-toriumi Linu SASNAUSKU.

  • 2010 spalio 2 Nr. 78 (8993)Valstiei laikratis6 Aktualijos

    Virginija ManaitVL urnalist, virga.macenaite@valstietis.lt

    Treiadien Vilniuje, Kaune, Panevyje, Kdainiuose, Jona-voje ir Visagine pra miting bei piket maratonas. Taip Lie-tuvos profesins sjungos irei-k vienyb su Europos profesi-ni sjung konfederacija, tdien inicijavusia protestus 14-oje Eu-ropos miest. Didiausia tarptau-tin protesto demonstracija vyko Briuselyje su kiu Gana skur-dinti mones. Sociologai sako, kad tai geras bdas atkreipti val-dios dmes skurdo problem, juolab kad 2010-ieji Europoje pa-skelbti kovos su skurdu ir sociali-ne atskirtimi metais.

    Piketavo po devynis

    Plakatais bei transparantais su uraais: STOP moni skurdini-mui ir nedarbui, verslo lugdymui, sporto, spaudos ir kultros naikini-mui, Kiek dar skurdinsit taut?, U darb norime atlyginimo, o ne paalpos, Darbuotojai ne vergai, Vyriausybs taupymo programa: pavargs medikas, mirs pacientas, Dirus verkite oligarchams, Mi-nistre, nelaidokite ms socialini garantij, STOP kain didini-mui, Kiekvienas mogus turi tei-s apsaug nuo skurdo ir sociali-ns atskirties apsiginklav vairi Lietuvos profsjung atstovai tre-iadien upldo centrines sostins gatves.

    Vilniaus savivaldyb neleido pro-testuotojams rinktis prie Vyriausy-bs rm ir pasil jiems aikt prie Siemens arenos. Taiau profsjun-g atstovai grietai atsisak trauk-tis miesto pakrat, tad 11 valand profsjung akcija prasidjo piketais prie ministerij, darbdavi organiza-cij ir Vilniaus miesto savivaldybs. Piketuose dalyvavo ne daugiau nei po 9 mones, kaip leidia statymas. Mums udraud surengti miting prie Vyriausybs, bet niekas neu-draus kitomis teistomis formomis reikalauti suvaldyti auganias mais-to produkt kainas, didinti minima-l darbo umokest, grinti atimtas

    pensijas, stabdyti nelegal darb ir elin ekonomik, kuriant realias darbo vietas ir skatinant ekonomikos augim, sak Lietuvos profesini sjung konfederacijos (LPSK) pir-mininkas Artras erniauskas.

    Ireik paniek Vyriausybei

    Dalyvauti protesto akcijoje Vil-niuje profsjung atstovai atvyko i Kauno, Ukmergs, Marijampols, Maeiki ir Alytaus region. Prie pat vidurdien Lietuvos profesini sjung konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesi-n sjunga Solidarumas, Lietuvos urnalist sjunga, Lietuvos pagy-venusi moni asociacija ir kit profsjung atstovai patrauk prie Vyriausybs. ia isiskirst grupe-lmis piketuotojai ygiavo Vinco Kudirkos aikte pro Vyriausybs r-mus. Pasak A.erniausko, taip i-reikta tam tikra panieka Vyriausy-bei. Netoli rm susirinkus apie 200 moni, su nepatenkintais protes-tuotojais ijo susitikti susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

    i met pradioje buvo pa-

    skelbta 2008 met statistika, ir ten jau buvo parayta, kad 20 proc. Lietu-vos gyventoj gyvena emiau skurdo ribos, o skurdo riba vienam mogui buvo vardyta kaip 720 lit. Dabar minimali alga rankas yra maesn, atskaiiavus mokesius 670 lit. Vadinasi, tie, kurie gauna minimali alg, gyvena emiau skurdo ribos, kalbjo Darbo federacijos generalin sekretor Janina vedien.

    Aplank badaujanius pareignus

    Tuoj po vidurdienio protestuo-tojai Gedimino prospektu patrauk

    prie Seimo. ia jie aplank palapi-nje jau ger savait badaujanius statutinius pareignus, paliko jiems iltesni drabui. Tiek protestuo-tojai, tiek pareignai pasidiaug iuo aktu, akcentuodami solidarum ir palaikym vieni kitiems. Labai cinikai skamba gerbiamo premjero ir nans ministrs pareikimai es ir jie gali pradti badauti. Kviet-me. Kakodl neprisijung, sak pareign bado akcijos organizato-r, Lietuvos vidaus reikal sistemos respublikins profesins sjungos pirminink Loreta Soekien.

    Alytaus policijos profesins s-jungos pirmininkas Stasys Bale-entis VL primin badaujani pareign reikalavimus: Ms rei-kalavimai labai teisingi, tegul Vy-riausyb juos sigilina ir siskaito. Badaudami reikalaujame, kad pa-reignams nenaikint socialini ga-rantij, kad 2011 met biudetas bt toks, jog leist pareignams atlikti savo darb, kad bt numa-tyta kompensuoti buvusias parei-gn pensijas. Mes juk nereikalau-jame milijonini alg, prie valdios nesilyginame. Tiesiog norime, kad suprast, jog ir mes mons. I pra-di apskritai A.Kubilius vaidino nesuprantantis, ko mes i jo nori-me. Nesuvokiamas jo elgesys! Jeigu premjeras be atminties tai tauta be ateities, nukirto S.Baleentis

    ir pridr, kad bado akcij ketinama vykdyti vis mnes.

    Sudegino Nacionalin susitarim

    Vliau protestuotojai nuygiavo Lietuvos profesini sjung kon-federacijos kiemel, kur 13 valand sureng miting. ia buvo irei-kiamos padkos u dalyvavim, sa-komos baigiamosios kalbos. Medi-k profsjungos pirminink Albina Kavaliauskait pareik: Uteks skurdinti mones. Premjeras pri-valo atsistatydinti. Jos mintis su-lauk gausi protestuotoj ploji-

    m. L.Soekien atvirai ir, kad A.Kubili reikia pasveikinti Pasauli-ns kurij dienos proga, nes jis a-lies profsjung reikalavim negirdi ir girdti nenori. O A.erniauskas pakviet visus susirinkti lapkriio pabaigoje prie Vyriausybs ir grie-tai pasakyti ne tautos skurdinimo politikai.

    Treiadienio protesto akcijos kulminacija tapo Nacionalinio su-sitarimo, pasirayto beveik prie

    metus, sudeginimas. Taip parody-ta, kad valdia nesilaiko savo paa-d. Nacio naliniu susitarimu valdia, verslas, darbuotojai ir kitos socia-lins grups vardijo ekonomikos sunkmeio sukeltas problemas ir susitar dl j sprendimo bd bei tolesni priemoni alies konkuren-cingumo augimui. Pradjome der-tis, nektis, pasakme, ko mes no-rime, dabar baims jausmas inyko. Ir vl daro, k nori. I pradi band udusinti mokesiais. Dusino, dusi-

    no, pasiirjo na, gyvi tie lietu-viai, prat. Dabar sugalvojo nauj variant, sak A.erniauskas.

    Po mitingo LPSK pirmininkas Valstiei laikraiui sak, kad premjerui yra ne kart minjs gra- posak: Darbais, o ne odiais mes tvyn mylime, taiau jo po-litika tik odiais tvyn mylti nesikeiia. A.Kubiliui laikas pradti dirbti, pakaks tuiaodiauti, pa-br A.erniauskas.

    Per Lietuv nusirito protesto akcij banga

    Protestai valdiai primena jos pareigasSocialini moksl daktaras Romas LazutkaProtesto akcijos yra paveiki priemon mainti skurd, nes

    atkreipia politik ir kit su skurdu nesusiduriani moni dmes. inoma, tiesioginio poveikio, kad tuoj po mitingo sumas skurdas ar Vyriausyb suras sprendim, kaip j mainti, nevertt tiktis. Taiau demokratinse valstybse valdioms tak daro pilieiai. Per rinkimus politik duoti paadai yra greitai pamirtami, todl tokios akcijos yra reikmingas priminimas, kas visuomenei svarbu, ko i jos irinktj tikimasi.

    Danai sakoma, kad neva Lietuvoje tebeegzistuoja sovietinis suvokimas, jog valdia negali viskuo pasirpinti, todl protestuojama bergdiai. Taip tik-rai nra. iuolaikinse visuomense privaios pagalbos neutenka. Labdaros, alpos buvo pagrindin pagalbos skurstantiems monms forma tarpukario Lietuvoje. Dabar mogui yra keliami didiuliai reikalavimai, kad jis integruo-tsi visuomen. Jis turi bti pasirengs darbui, turti profesij, bti gerai pailsjs, nusiteiks, nes kitaip jis neisilaikys konkurencinje kovoje. Galiau-siai pasikeit ir eimos. Dabar yra natralu, kad mons nenori senatvje i-laikyti savo suaugusi vaik. Vaikai taip pat link gyventi sau, o ne tredal gyvenimo ilaikyti senus tvus. Todl valdia yra pagrindinis veikjas, turintis suteikti socialin pagalb monms. Tik jai reikia baksnoti pirtu, kad skurdo problemas reikia sprsti. iuolaikini valstybi pagrindin uduotis nebe kova su prieais, svetim teritorij grobimas, o socialini problem sprendi-mas, pagalba skurstantiesiems.

    (Us. 940)

    Lietuvoje yra beveik penktadalis milijono (182 000) socialins pa-alpos gavj, kuri pajamos tik 315 Lt per mnes.

    Per pastaruosius 2 metus asme-n, gyvenani emiau absoliu-taus skurdo ribos (350 Lt per m-nes), padaugjo 4 kartus.

    Daugiausia skurstanij nepil-nos eimos, vienii tvai. eim, kuriose abu tvai augina vien ar du vaikus, skurdo lygis per 2 me-tus iaugo 10 kart.

    Kas septintas darbingo amiaus asmuo Lietuvoje neturi darbo.

    Apie 8 proc. dirbanij gauna minimal atlyginim (apie 700 Lt per mn. rankas). Minimalus darbo umokestis Lietuvoje vie-nas maiausi Europoje.

    Sugrietinus registracijos darbo biroje tvark nedarbo rodikliai maja, taupomi valstybs pini-gai. Bedarbiai praranda paskuti-n galimyb gauti socialin paal-p.

    2010 m. Eurobarometro duo-menimis, 17 proc. moni Lietu-voje mano gal tapti benamiais.

    altinis: stopskurdui2010.lt.

    Dabartin socialin situacija alyje:

    Andri Kubili reikia pasveikinti Pasaulins kurij dienos proga, nes jis alies profsjung reikalavim negirdi ir girdti nenori.

    Negav leidimo rinktis prie Vyriausybs, protestuotojai sureng miting Profesini sjung konfederacijos kiemelyje.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Tobulesns technologijos saugesn aplinka

    etadienis

    11 psl.

    Sveikata

    Nors jau ufi ksuoti pirmi ios ukreiamos ligos atvejai, daugiausia moni serga tradicinmis peralimo ligomis.

    Aura Pocien,VL urnalist

    7 psl.

    Atpildas u nuveiktus darbus geras vardas ir premija, kuria taip ir ne-teko pasinaudoti.

    Nijol Petroit,VL urnalist

    7 psl.

    Kaimo viesuolio veiklos erdvs

    Gripas atslenka LietuvNra auksins tablets, kuri igelbt nuo irdies ir kraujagysli lig. Taiau j ivengti galima terei-kia daugiau judti, sveikai maitintis ir gyventi darnoje su savimi ir aplinka.

    Aura Pocien,VL urnalist

    21 psl.

    irdies ligos puola vis jaunesnius

    Ant rudenlio svarstykliDidiosios met tamsos link skubantis ruduo dar geba bti labai velnus ir mielas: spalis tebra isaugojs va-saros atminim nuotrupas, rugsjo mnesio avias de-tales ir turi daug tik jam vie-nam bding bruo.

    Selemonas Paltanaviius

    13 psl.

    21 psl.

    Sodyba

    Egidijus Sipaviius: Man dar per anksti igalvoti gyvenim

    Dainininkas, iomis dieno-mis veniantis savo gim-tadien, linki sau atsikratyti impulsyvumo.

    Virginija Bartyt,VL urnalist

    Asmeninio turto ir gyven-toj apsauga rpinasi jau ir daugiabui nam ben-drijos.

    Irma Duboviien,VL urnalist

    VLA0201VLA0202VLA0203VLA0204VLA0205VLA0206VLA0207VLA0208VLA0209VLA0210VLA0211VLA0212VLA0213VLA0214VLA0215VLA0216VLA0217VLA0218VLA0219VLA0220VLA0221VLA0222VLA0223VLA0224VLA0225VLA0226VLA0227VLA0228VLA0229VLA0230VLA0231VLA0232