Valstiečių laikraštis 2010 10 02

Download Valstiečių laikraštis 2010 10 02

Post on 15-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Tau ir tavo eimai

TRANSCRIPT

  • etadienis Dainininkas Egidijus Sipavi-

    ius, iomis dienomis veniantis savo gimtadien, linki sau atsikra-tyti impulsyvumo.

    Sodyba Asmeninio turto ir gyventoj

    apsauga rpinasi jau ir daugia-bui nam bendrijos.

    Sveikata Nors jau ufiksuoti pirmi

    susirgimo gripu atvejai, dau-giausia moni serga peralimo ligomis.

    (Us. 935)

    2010 spalio 2, etadienis Nr. 78 (8993) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien VL su priedu

    (Us. 170)

    Treiadien VL su priedu

    kinink inios

    Premjero pamokymai Rusijai atpiginti dujas nepads

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Valdant Tvyns sjungos koa-licinei Vyriausybei bankrutuojan-ioje padtyje atsidr net 2 avia-kompanijos. Valdia tik linkioja galvas, o prietaringai vertinamas Latvijos verslininkas idr savo alies Vyriausyb ir jau puia mig-

    l akis lietuviams, praradusiems savo nacionalin vej.

    iek tiek daugiau nei prie sa-vait pompastikai pranes apie naujos skrydi bendrovs steigi-m Lietuvoje, prietaringai verti-namas Latvijos verslininkas Bertol-tas Flikas pakeit planus lietuviai ir toliau bus tranzitiniai keleiviai.

    Nukelta 3 psl. f

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    Apie tai 4 psl. f

    Lietuvos oro keleiviais prekiaujama Rygoje

    Per Lietuv nusirito protest banga

    i alt rudens savait di-diuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune, Panevyje, taip pat K-dainiuose, Jonavoje ir Visagine pra miting bei piket ma-ratonas.

    Galimybs sumainti kainas

    Nors pasaulins rinkos mastu Lietuva tiesiog mikroskopin, ta-iau vidaus rinka tuoj pat liguistai sureaguoja, kai tik kuriose nors alyse kyla sausros ar litys i karto kas nors pabrangsta.

    Apie tai 6 psl. f

    Pasistatyti politik ginus iebus suskystint duj terminal mums bt labai pravartu, taiau ekspertai mano, kad vertt duj atpiginimo galimybi rimiau paiekoti ir vidaus rinkoje.

  • 2 2010 spalio 2 Nr. 78 (8993)Valstiei laikratisAktualijos

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Prie 1015 met Rusijos radi-kalai piktinosi, kad Baltijos alims gamtins dujos parduodamos pi-giau nei Vakar Europai. Tada Lie-tuvoje pradta kalbti apie b-tinum didinti alies energetin nepriklausomyb. Prajo tie me-tai, o mes vis tebekalbame, nors padtis pasikeit Lietuvai ir ki-toms ES alims, kurios neturi gali-mybi duj sigyti i kit altini, Rusija nuolat didina duj pardavi-mo kain. Taiau duj atpiginimo galimybi turime iekoti ir vidaus rinkoje.

    Prezidents ypsena nepagelbs

    iemet Lietuva u 1 000 kub. m gamtini duj moka 320 JAV dole-ri, arba net 100 doleri daugiau nei turtingiau gyvenantys vokieiai, pran-czai ir italai.

    Kokia ieitis? Ji aiki jau seniai, ta-iau dl suinteresuot asmen veiklos

    ms valdia ir partijos nieko nedaro. Tik varyti kamp pradedame svars-tyti apie alternatyvius duj gavimo altinius. J yra tik keli reikia nu-tiesti vamzdynus Lenkij ir statyti suskystint duj terminal. Kiti sako, kad dar neinaudotos derybos su Ru-sijos vadovais. Umirkime. Duj par-davimo kainos nuolat didinamos net Kremliui palankiai Ukrainai. Be kita ko, Rusijos vyriausyb planuoja didin-ti duj kainas ir vidaus rinkoje. Taigi

    net jeigu ms Prezidentei pavykt suavti savo ypsena Rusijos prezi-dent ar tikrj alies vadov premjer Vladimir Putin, vili pirkti pigiau dujas beveik nra.

    Taiau deryboms nepadeda ir aro-gantiki ms premjero Andriaus Kubiliaus bandymai pamokyti Rusij prekiauti dujomis pigiau. Jeigu tokie pamokymai Kremli pasiekia, tai aki-vaizdu, kad lius patarimus nebus atsivelgiama. Tikra bda, kad ms politikams pritrksta sugebjim nu-matyti kelis ingsnius priek.

    Nesutarimai su Lietuvos dujomis

    Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pastaraisiais mnesiais bet kuria pasitaikiusia proga pliekia Lie-tuvos dujas, kad ios negina Lietu-vos interes. O kodl jos turt gin-ti ms interesus? Juk Lietuva turi tik 17,7 proc. Lietuvos duj akci-j. Kompanijai Gazprom priklauso 37,1 proc., o vokiei E.On. Ruhr-gas 38,9 proc. akcij. Taigi net ne-verta tiktis, kad tik dl pavadinime

    likusio Lietuvos vardo ios bendro-vs akcininkai gint ms valstybs interesus.

    Lietuvos dujos net neslepia, kad vairiems projektams Lietuvoje ge-riausiu atveju ketina skirti tik 50 proc. l. Likusij reikalaujama i Lie-tuvos.

    Pasak A.Sekmoko, 2007 m. Nacio-nalinje energetikos strategijoje buvo sipareigota iki 2010 m. nutiesti dujo-tiek KlaipdaJurbarkas, taiau mo-

    nopolin bendrov Lietuvos dujos io nurodymo negyvendino. Energe-tikos ministras dar priduria, kad Lie-tuvos dujos investuoja tik tuos pro-jektus, kurie atitinka ne vien Lietuvos, bet ir Gazpromo interesus.

    Lietuvos duj generalinis direk-torius Viktoras Valentukeviius mi-nistro kaltinimus atmet ir apkaltino Vyriausyb, kad i neinformuoja ben-drovs apie ruoiam duj sektoriaus pertvark.

    Kodl toks kain skirtumas?

    Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras chikvadz viename in-terviu teig, kad dujas pigiau tiekti Lietuvai neapsimoka dl maos pre-kybos apimties. Taiau i tikrj yra kitaip.

    tai laikraio Komersant al-tinis kompanijoje Gazprom teigia, kad apie 25 proc. emesnmis kaino-mis rusai dujas parduoda prancz GDF Suez, vokiei E.On Rur-gas ir ital ENI. Kokios prieastys? Kaip sako patys rusai, kartais svei-ku protu Rusijos nesuprasi. Baltijos alims dujas parduoda pati kompa-nija Gazprom, o kai kurioms ES alims UAB Gazprom eksport, kurios kontrakt slygos yra kitokios. Tiesa, niekas nesupranta ir niekas ne-aikina, kodl taip yra. Taiau, anot altinio, Gazpromas lyg ir ketina kainas perirti pasibaigus 2010-ie-siems. Tas pats altinis sako, kad gal geriau bt kompanijai gauti iek tiek maiau pelno sumainant duj par-davimo kainas Baltijos alims, negu jo ivis ateityje negauti, jeigu ios a-lys surast alternatyvius duj tieki-mo altinius. Taigi akivaizdu, kad su-skystint duj terminalo statyba tikrai bt svarbus koziris bendraujant su Rusija.

    Kai kas abejoja, ar apsimoks sta-tyti duj terminal. Skaiiavimai pa-prasti. Lietuva per metus i Rusijos

    perka apie 3,5 mlrd. kub m. duj, taigi per metus permoka net apie 350 mln. JAV doleri (t. y. 100 doleri u 1 000 kub. m. daugiau nei Vokietija). Jeigu pavykt sumainti duj pirkimo kai-nas iki ES lygio, tai toks terminalas vien dl kain skirtumo atsipirkt per kelerius metus (manoma, kad termi-nalui pastatyti prireikt apie 620670 mln. eur).

    Komisija neatlieka savo funkcij

    Vertt pasvarstyti ir apie kitas duj atpiginimo galimybes. Kodl smulkie-ji vartotojai u kubin metr duj iuo metu moka 2,15 Lt, o duj importo kaina yra 0,96 Lt u kub. m? Kokios ilaidos pridedamos prie ios kainos?

    Lietuvos vartotoj asociacijos prezidentas Stanislovas Juodval-kis sako, kad energetikos ministras A.Sekmokas turt pasidomti gam-tini duj kainos struktra. tai duj skirstymo kaina yra net 0,74 Lt u kub. m. Ar ne per didel?

    Buitini vartotoj sjungos ir Nepriklausomos vartotoj asociaci-jos prezidentas Antanas Algimantas Mikinis sako, kad Valstybin kai-n ir energetikos kontrols komisija (VKEKK) neatlieka savo funkcij

    i esms nekontroliuoja, ar patei-kiama teisinga informacija kainoms skaiiuoti: Abejoju, kad duj tieki-mo tarpininkai iai komisijai patei-kia teisingus duomenis. Kai j klau-siu apie ilaidas, jie man atsako, kad tai yra komercin paslaptis.

    Logikai mstant sunku patikti, kad duj igavimas ir transportavimas nuo Sibiro iki Lietuvos kainuoja tiek pat, kiek kainuoja vien j paskirsty-mas Lietuvoje. Kodl tiek daug l skiriama vamzdyn prieirai ir aps-kritai, ar skiriama? klausia ir neran-da atsakymo S.Juodvalkis.

    VKEKK Bendrj reikal sky-riaus vedja Loreta Kimutyt kate-gorikai atmeta kaltinimus: Skirs-tymo kaina tai ilaidos skirstymo vamzdiams priirti, o t vamz-di Lietuvoje daug, juos juk reikia remontuoti, keisti, dar skiriama l amortizacijai, numatomos investici-jos pltrai, t. y. paskirstymo stoi re-konstrukcijai, saugumui utikrinti, juk tai ypatingi objektai, dar skiriama l galingumams didinti ir galiausiai vi-sus iuos ir kitus darbus atliekantiems darbuotojams priskaiiuojami darbo umokesiai.

    Vartotoj interesus ginantiems at-stovams kelia abejoni didoka tar-pininkams atitenkanti duj tiekimo mara (0,03 Lt/kub. m) ir ilaidos u duj perdavim vidaus magistraliniais tinklais.

    Centas prie cento, o kai per metus suvartojama 3,5 mlrd. kub. m, susida-ro didels sumos, kurios ir sukrauna deimtis milijon lit papildomo pel-no Lietuvos dujoms, o ms, varto-toj, kienes tutina.

    Smulkieji Lietuvos vartotojai u kubin metr duj iuo metu moka 2,15 Lt, o duj importo kaina yra 0,96 Lt u kub. m. Kodl vidaus rinkoje tiek daug pabrangsta rusikos dujos?

    Premjero pamokymai Rusijai atpiginti dujas nepads

    Reikia tartis su vokieiaisJulius Veselka, Seimo Ekonomikos ko-miteto pirmininko pavaduotojas

    Kol kas vienintelis duj gavimo altinis per artimiausius 10 met Rusija. Mano nuomone, Vyriausyb turt daugiau tartis su vokieiais, t. y. viena i Lietu-vos duj akcininki E.On Rurgas. Vo-kieiai protingus pasilymus paprastai atsivelgia. Mano iniomis, ruden buvo manoma duj kain sumainti apie 20 proc., deja, Vyriausyb kalbjo ne argument, bet ultimatum kalba, todl kaina ne tik ne-sumajo 4050 dol. u kub. m, bet net iaugo. Su ekonominiu partneriu reikia ne politikuoti, prayti, bet kalbti ekono-mini argument kalba.

    Igelbt terminalasGediminas Vagnorius, Krikioni partijos pirmininkas

    Kompanija Gazprom sumaino duj kai-nas ES valstybms, kurios turi alternaty-vias duj tiekimo galimybes, ir, atvirkiai, padidino kainas toki galimybi neturin-iosioms, tarp j ir Lietuvai. Todl ieitis vienintel Vyriausyb turt nedelsiant pradti suskystint duj terminalo staty-b. Be to, Vyriausyb turt atsiliepti Len-kijos valdios silym sujungti duj tinklus ir turti alternatyvi galimyb pasiekti duj tiekjus i Vakar Europos valstybi. Tartis su E.On Rurgas iuo atveju ne-realu, nes Lietuvos rinkoje ir vokieiai, ir rusai veikia kaip viena kompanija ir j tikslai sutampa.

    (Us. 941)

    Arvydas Sekmokas pastaraisiais mnesiais bet kuria pasitaikiusia proga plie-kia Lietuvos dujas, kad ios negina Lietuvos interes. O kodl jos turt ginti ms interesus? Juk Lietuva turi tik 17,7 proc. Lietuvos duj akcij.

    Raimundo uikos nuotrauka

    Smulkij vartotoj duj kainos struktra

    Importo kainaPerdavimo kaina

    0,740,96

    0,74

    0,74

    0,32

    0,38

    0,03

    0,03

    0,01

    0,01

    0,03

    0,03

    iki liepos 1 po liepos 1I grup

    Skirstymo kainaTiekimo mara

    Duj tiekimo saugumo kaina PVM

  • 32010 spalio 2 Nr. 78 (8993)Valstiei laikratis Aktualijos

    (Us. 942)

    Palaidojo nacionalin vej

    Lietuvi imintis byloja: sileisk kiaul banyi ulips ant alto-riaus. Vyriausyb turjo pamokyti neseniai al supurts skandalas, kai tkstaniai moni dl skrydi ben-drovs Star1 Airlines kalts negaljo grti namo.

    Lietuvos Vyriausybei bankrot pastmjus FlyLAL, alis neteko didiausios savo aviakompanijos, Vil-niuje sumajo ne tik tiesiogini skry-di daugel Europos miest, bet ir pasiekti Lietuv turistams i kit ali pasidar sunkiau.

    Lietuvos pilieiai jau antri metai tarsi pakeleiviai priversti rinktis Rygos oro uost, mat Baltijos ali rinkoje sitvirtino Latvijos kompanija airBal-tic, aplink kuri Latvijoje iuo metu verda ne maesns aistros nei Lietu-voje aplink Star1 Airlines.

    Maa to, airBaltic skandalas trauk jau ir Lietuv, nes airBaltic prezidentas Bertoltas Flikas, ignoruo-damas Latvijos Vyriausyb, pareik planus Vilniuje steigti nauj skry-di kompanij. Atrodo, kad iuo pi-giu triuku B.Flikas tik pasinaudojo.

    Umov apynasr valstybei

    airBaltic bendrovs 52,6 proc. akcij valdo Latvijos valstyb, o 47,2 proc. B.Fliko valdomos Baltijos avi-acijos sistemos (BAS).

    Btent BAS vadovai, skaitant ir B.Flik, Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pareik nor Lietuvo-je steigti nauj oro vej.

    Visa tai vyko tuo metu, kai Latvi-jos Vyriausyb ireik susirpinim, kad cinikai manipuliuodamas air-Baltic vardu B.Flikas siekia tik as-menins naudos.

    airBaltic prezidento B.Fliko valdoma BAS pernai slapta nuo lat-vi visuomens u 45 mln. Lt sigijo airBaltic preks enkl. U jo nuo-m Latvijos Vyriausyb BAS iemet jau sumokjo 130 tkst. eur (apie 450 tkst. lit), o vliau dar ir keit enkl Latvijos Kraj bankui u asmenins B.Fliko mons paskolas. keitimas preks enklo grinim airBaltic daro beveik nemanom.

    Latvijos politikai tik sksioja ran-komis. Atleisti B.Fliko i airBaltic prezidento posto valstyb negali, nes 2009 m. kov papildytu airBaltic akcinink susitarimu kompanijos prezident gali atleisti tik Baltijos aviacijos sistemos.

    Derino steigim su Vyriausybe?

    Dar didesn Latvijos politik pa-sipiktinim sukl inia, kad B.Flikas rengiasi steigti konkurencij airBal-tic sudarysiani skrydi bendrov Lietuvoje.

    Latvijos iniasklaidai B.Flikas tei-g, kad airBaltic ir nauja Baltijos aviacijos sistem mon nekonku-

    ruos tarpusavyje dl Lietuvos rinkos.Lietuvai reikalinga skrydi ben-drov ir ji j turs, tsyk pareik B.Flikas.

    Ar tai reikia, kad B.Flikas silo Lietuvai turti nacionalin vej, ko-kiu galjo tapti FlyLAL ?

    Buvs Latvijos susisiekimo minis-tras Ainaras lesersas, kuris tariamas neskaidriais ryiais su B.Fliku, tiki-no, kad projekt B.Flikas realizuoja su Lietuvos Vyriausybs inia. Lie-tuva suteik tokias slygas, kuri ne-buvo manoma atsisakyti, aikino A.lesersas.

    Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Valstiei laikra-iui teig, kad su B.Fliku nebuvo de-rinamos jokios slygos, nes Tarptau-tiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) ilyg nedaroma niekam.

    Eligijus Masiulis: Atmetu visus tarimus

    Susisiekimo ministras E.Ma siulis pripasta, kad nacionalinio vejo neturinios Lietuvos pilieiai prara-do galimybes patogiai keliauti.

    Ministre, ar jums neskaudu, kad skrydi prasme Vilnius tapo Euro-pos ukampiu?

    Be abejons, keleiviai neturi to pa-togumo, kok turjo prie 34 metus susisiekiant su Vilniumi i kit Euro-pos miest.

    Lietuvai, neturiniai nacionalinio vejo, verslininkas B.Flikas pasi-l iniciatyv steigti nauj aviacijos kompanij. K apie tai manote?

    Apie nacionalinio vejo status kalbti dar labai anksti. Paskelbta tik verslininko iniciatyva ir planas kurti toki mon. Reikia palaukti, pairti, kokie bus tolesni jo veiksmai.

    Baltijos aviacijos sistemos Vil-niaus oro uoste tikisi dideli nuolai-

    d. Juolab kad ir anksiau kalbta, jog ms sostins paslaugos yra vie-nos brangiausi Baltijos regione.

    Neketiname taikyti joki iimi ir lengvat konkreiai kompanijai. Mo-kesi politika oro uoste pertvarkyta kur kas palankesn nei ji buvo prie dvejus metus.

    Taiau B.Flikui, kuris yra vienas didiausi airBaltic akcinink, Ry-gos oro uoste pavyko gauti kur kas palankesni slyg, nors Vilniuje jos nebuvo taikytos FlyLAL Lietuvos kapitalo monei.

    Sunku komentuoti, nes nesu sigi-lins tuos klausimus. Kiek inau, Ry-goje vyksta teisminiai ginai.

    FlyLAL jau paskelbta bankruta-vusia. Ministre, k darytumte ian-dien kitaip, kad Lietuvai bt bent nedidel viltis turti nacionalin ve-j?

    klausim peradresuoiau buvu-siam susisiekimo ministrui, kuris tur-jo visas galimybes ias problemas i-sprsti iki mans. Jei biau bent me-tus dirbs iki to, i kompanija nebt bankrutavusi.

    Latvijos Vyriausybei ir B.Flikui ginijantis nesijauiate taps io gin-o kaitu?

    Situacija domiuosi, kaip ir privalau tai daryti, taiau kaitu nesijauiu.

    Kalbant apie naujj B.Fliko ben-drov, kokie yra js asmeniniai in-teresai?

    Atmetu visus tarimus, nes jiems tiesiog nra jokio pagrindo.

    Kardinaliai pakeit nuomon

    Prajus tik savaitei po pa...