valstiečių laikraštis 2010 10 02

Download Valstiečių laikraštis 2010 10 02

Post on 15-Mar-2016

219 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Tau ir tavo šeimai

TRANSCRIPT

  • etadienis Dainininkas Egidijus Sipavi-

    ius, iomis dienomis veniantis savo gimtadien, linki sau atsikra-tyti impulsyvumo.

    Sodyba Asmeninio turto ir gyventoj

    apsauga rpinasi jau ir daugia-bui nam bendrijos.

    Sveikata Nors jau ufiksuoti pirmi

    susirgimo gripu atvejai, dau-giausia moni serga peralimo ligomis.

    (Us. 935)

    2010 spalio 2, etadienis Nr. 78 (8993) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien VL su priedu

    (Us. 170)

    Treiadien VL su priedu

    kinink inios

    Premjero pamokymai Rusijai atpiginti dujas nepads

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Valdant Tvyns sjungos koa-licinei Vyriausybei bankrutuojan-ioje padtyje atsidr net 2 avia-kompanijos. Valdia tik linkioja galvas, o prietaringai vertinamas Latvijos verslininkas idr savo alies Vyriausyb ir jau puia mig-

    l akis lietuviams, praradusiems savo nacionalin vej.

    iek tiek daugiau nei prie sa-vait pompastikai pranes apie naujos skrydi bendrovs steigi-m Lietuvoje, prietaringai verti-namas Latvijos verslininkas Bertol-tas Flikas pakeit planus lietuviai ir toliau bus tranzitiniai keleiviai.

    Nukelta 3 psl. f

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    Apie tai 4 psl. f

    Lietuvos oro keleiviais prekiaujama Rygoje

    Per Lietuv nusirito protest banga

    i alt rudens savait di-diuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune, Panevyje, taip pat K-dainiuose, Jonavoje ir Visagine pra miting bei piket ma-ratonas.

    Galimybs sumainti kainas

    Nors pasaulins rinkos mastu Lietuva tiesiog mikroskopin, ta-iau vidaus rinka tuoj pat liguistai sureaguoja, kai tik kuriose nors alyse kyla sausros ar litys i karto kas nors pabrangsta.

    Apie tai 6 psl. f

    Pasistatyti politik ginus iebus suskystint duj terminal mums bt labai pravartu, taiau ekspertai mano, kad vertt duj atpiginimo galimybi rimiau paiekoti ir vidaus rinkoje.

  • 2 2010 spalio 2 Nr. 78 (8993)Valstiei laikratisAktualijos

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Prie 1015 met Rusijos radi-kalai piktinosi, kad Baltijos alims gamtins dujos parduodamos pi-giau nei Vakar Europai. Tada Lie-tuvoje pradta kalbti apie b-tinum didinti alies energetin nepriklausomyb. Prajo tie me-tai, o mes vis tebekalbame, nors padtis pasikeit Lietuvai ir ki-toms ES alims, kurios neturi gali-mybi duj sigyti i kit altini, Rusija nuolat didina duj pardavi-mo kain. Taiau duj atpiginimo galimybi turime iekoti ir vidaus rinkoje.

    Prezidents ypsena nepagelbs

    iemet Lietuva u 1 000 kub. m gamtini duj moka 320 JAV dole-ri, arba net 100 doleri daugiau nei turtingiau gyvenantys vokieiai, pran-czai ir italai.

    Kokia ieitis? Ji aiki jau seniai, ta-iau dl suinteresuot asmen veiklos

    ms valdia ir partijos nieko nedaro. Tik varyti kamp pradedame svars-tyti apie alternatyvius duj gavimo altinius. J yra tik keli reikia nu-tiesti vamzdynus Lenkij ir statyti suskystint duj terminal. Kiti sako, kad dar neinaudotos derybos su Ru-sijos vadovais. Umirkime. Duj par-davimo kainos nuolat didinamos net Kremliui palankiai Ukrainai. Be kita ko, Rusijos vyriausyb planuoja didin-ti duj kainas ir vidaus rinkoje. Taigi

    net jeigu ms Prezidentei pavykt suavti savo ypsena Rusijos prezi-dent ar tikrj alies vadov premjer Vladimir Putin, vili pirkti pigiau dujas beveik nra.

    Taiau deryboms nepadeda ir aro-gantiki ms premjero Andriaus Kubiliaus bandymai pamokyti Rusij prekiauti dujomis pigiau. Jeigu tokie pamokymai Kremli pasiekia, tai aki-vaizdu, kad lius patarimus nebus atsivelgiama. Tikra bda, kad ms politikams pritrksta sugebjim nu-matyti kelis ingsnius priek.

    Nesutarimai su Lietuvos dujomis

    Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pastaraisiais mnesiais bet kuria pasitaikiusia proga pliekia Lie-tuvos dujas, kad ios negina Lietu-vos interes. O kodl jos turt gin-ti ms interesus? Juk Lietuva turi tik 17,7 proc. Lietuvos duj akci-j. Kompanijai Gazprom priklauso 37,1 proc., o vokiei E.On. Ruhr-gas 38,9 proc. akcij. Taigi net ne-verta tiktis, kad tik dl pavadinime

    likusio Lietuvos vardo ios bendro-vs akcininkai gint ms valstybs interesus.

    Lietuvos dujos net neslepia, kad vairiems projektams Lietuvoje ge-riausiu atveju ketina skirti tik 50 proc. l. Likusij reikalaujama i Lie-tuvos.

    Pasak A.Sekmoko, 2007 m. Nacio-nalinje energetikos strategijoje buvo sipareigota iki 2010 m. nutiesti dujo-tiek KlaipdaJurbarkas, taiau mo-

    nopolin bendrov Lietuvos dujos io nurodymo negyvendino. Energe-tikos ministras dar priduria, kad Lie-tuvos dujos investuoja tik tuos pro-jektus, kurie atitinka ne vien Lietuvos, bet ir Gazpromo interesus.

    Lietuvos duj generalinis direk-torius Viktoras Valentukeviius mi-nistro kaltinimus atmet ir apkaltino Vyriausyb, kad i neinformuoja ben-drovs apie ruoiam duj sektoriaus pertvark.

    Kodl toks kain skirtumas?

    Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras chikvadz viename in-terviu teig, kad dujas pigiau tiekti Lietuvai neapsimoka dl maos pre-kybos apimties. Taiau i tikrj yra kitaip.

    tai laikraio Komersant al-tinis kompanijoje Gazprom teigia, kad apie 25 proc. emesnmis kaino-mis rusai dujas parduoda prancz GDF Suez, vokiei E.On Rur-gas ir ital ENI. Kokios prieastys? Kaip sako patys rusai, kartais svei-ku protu Rusijos nesuprasi. Baltijos alims dujas parduoda pati kompa-nija Gazprom, o kai kurioms ES alims UAB Gazprom eksport, kurios kontrakt slygos yra kitokios. Tiesa, niekas nesupranta ir niekas ne-aikina, kodl taip yra. Taiau, anot altinio, Gazpromas lyg ir ketina kainas perirti pasibaigus 2010-ie-siems. Tas pats altinis sako, kad gal geriau bt kompanijai gauti iek tiek maiau pelno sumainant duj par-davimo kainas Baltijos alims, negu jo ivis ateityje negauti, jeigu ios a-lys surast alternatyvius duj tieki-mo altinius. Taigi akivaizdu, kad su-skystint duj terminalo statyba tikrai bt svarbus koziris bendraujant su Rusija.

    Kai kas abejoja, ar apsimoks sta-tyti duj terminal. Skaiiavimai pa-prasti. Lietuva per metus i Rusijos

    perka apie 3,5 mlrd. kub m. duj, taigi per metus permoka net apie 350 mln. JAV doleri (t. y. 100 doleri u 1 000 kub. m. daugiau nei Vokietija). Jeigu pavykt sumainti duj pirkimo kai-nas iki ES lygio, tai toks terminalas vien dl kain skirtumo atsipirkt per kelerius metus (manoma, kad termi-nalui pastatyti prireikt apie 620670 mln. eur).

    Komisija neatlieka savo funkcij

    Vertt pasvarstyti ir apie kitas duj atpiginimo galimybes. Kodl smulkie-ji vartotojai u kubin metr duj iuo metu moka 2,15 Lt, o duj importo kaina yra 0,96 Lt u kub. m? Kokios ilaidos pridedamos prie ios kainos?

    Lietuvos vartotoj asociacijos prezidentas Stanislovas Juodval-kis sako, kad energetikos ministras A.Sekmokas turt pasidomti gam-tini duj kainos struktra. tai duj skirstymo kaina yra net 0,74 Lt u kub. m. Ar ne per didel?

    Buitini vartotoj sjungos ir Nepriklausomos vartotoj asociaci-jos prezidentas Antanas Algimantas Mikinis sako, kad Valstybin kai-n ir energetikos kontrols komisija (VKEKK) neatlieka savo funkcij

    i esms nekontroliuoja, ar patei-kiama teisinga informacija kainoms skaiiuoti: Abejoju, kad duj tieki-mo tarpininkai iai komisijai patei-kia teisingus duomenis. Kai j klau-siu apie ilaidas, jie man atsako, kad tai yra komercin paslaptis.

    Logikai mstant sunku patikti, kad duj igavimas ir transportavimas nuo Sibiro iki Lietuvos kainuoja tiek pat, kiek kainuoja vien j paskirsty-mas Lietuvoje. Kodl tiek daug l skiriama vamzdyn prieirai ir aps-kritai, ar skiriama? klausia ir neran-da atsakymo S.Juodvalkis.

    VKEKK Bendrj reikal sky-riaus vedja Loreta Kimutyt kate-gorikai atmeta kaltinimus: Skirs-tymo kaina tai ilaidos skirstymo vamzdiams priirti, o t vamz-di Lietuvoje daug, juos juk reikia remontuoti, keisti, dar skiriama l amortizacijai, numatomos investici-jos pltrai, t. y. paskirstymo stoi re-konstrukcijai, saugumui utikrinti, juk tai ypatingi objektai, dar skiriama l galingumams didinti ir galiausiai vi-sus iuos ir kitus darbus atliekantiems darbuotojams priskaiiuojami darbo umokesiai.

    Vartotoj interesus ginantiems at-stovams kelia abejoni didoka tar-pininkams atitenkanti duj tiekimo mara (0,03 Lt/kub. m) ir ilaidos u duj perdavim vidaus magistraliniais tinklais.

    Centas prie cento, o kai per metus suvartojama 3,5 mlrd. kub. m, susida-ro didels sumos, kurios ir sukrauna deimtis milijon lit papildomo pel-no Lietuvos dujoms, o ms, varto-toj, kienes tutina.

    Smulkieji Lietuvos vartotojai u kubin metr duj iuo metu moka 2,15 Lt, o duj importo kaina yra 0,96 Lt u kub. m. Kodl vidaus rinkoje tiek daug pabrangsta rusikos dujos?

    Premjero pamokymai Rusijai atpiginti dujas nepads

    Reikia tartis su vokieiaisJulius Veselka, Seimo Ekonomikos ko-miteto pirmininko pavaduotojas

    Kol kas vienintelis duj gavimo altinis per artimiausius 10 met Rusija. Mano nuomone, Vyriausyb turt daugiau tartis su vokieiais, t. y. viena i Lietu-vos duj akcininki E.On Rurgas. Vo-kieiai protingus pasilymus paprastai atsivelgia. Mano iniomis, ruden buvo manoma duj kain sumainti apie 20 proc., deja, Vyriausyb kalbjo ne argument, bet ultimatum kalba, todl kaina ne tik ne-sumajo 4050 dol. u kub. m, bet net iaugo. Su ekonominiu partneriu reikia ne politikuoti, prayti, bet kalbti ekono-mini argument kalba.

    Igelbt terminalasGediminas Vagnorius, Krikioni partijos pirmininkas

    Kompanija Gazprom sumaino duj kai-nas ES valstybms, kurios turi alternaty-vias duj tiekimo galimybes, ir, atvirkiai, padidino kainas toki galimybi neturin-iosioms, tarp j ir Lietuvai. Todl ieitis vienintel Vyriausyb turt nedelsiant pradti suskystint duj terminalo staty-b. Be to, Vyriausyb turt atsiliepti Len-kijos valdios silym sujungti duj tinklus ir turti alternatyvi galimyb pasiekti duj tiekjus i Vakar Europos valstybi. Tartis su E.On Rurgas iuo atveju ne-realu, nes Lietuvos rin