Valstiei laikratis 2011 03 02

Download Valstiei laikratis 2011 03 02

Post on 07-Mar-2016

222 views

Category:

Documents

7 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 03 02

TRANSCRIPT

  • 2011 m. kovo 2 d., treiadienis Nr. 17 (9036) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    etadien VL su prieduetadienis

    iandien VL su priedu

    i met savivaldos rinkimuose Lietuvos gyventojai savo aktyvumu nustebino net Vyriausij rinkim komisij. Prie balsadi atjo 44,04 proc. rink-j, arba bema 4 proc. daugiau nei 2007 m., kai balsavo 39,71 proc. balso teis turini alies piliei. Eltos nuotrauka

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    kinink inios Po ilg diskusij Europos

    Komisija nusprend iemet iki va-saros vidurio panaikinti paarini grd importo muitus.

    ems kio rm pirminin-ko rinkimus lm ne kandidat veiklos programos, bet vieno i kandidat rmj garbingos ko-vos ribas perengs agresyvus puolimas.

    Sodiet

    Tarp socialiai remiam as-men yra toki, kurie valstybs sskaita mgina sigyti praban-gos preki.

    Gyventojai iemet pirm kar-t gali dalyvauti elektroniniame gyventoj surayme, kuris prasi-djo vakar ir truks dvi savaites.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Apiplindama gal su galu vos sudurianius gyventojus, kuriems geri mons bdoje paaukojo pi-nig, valdia ukerta keli bet ku-riai paramai ir alies piliei altru-izmui.

    Treiais ekonomikos krizs me-tais daugiau kaip 500 tkst. Lietu-vos moni i labdaros organizacij gauna vairi param, taiau val-dia sugeba ksinti s net j. Kata-lik Banyios atstovai teigia, kad mons neprasilenks su sine, jei apeis buk statym ir nuslps nuo socialins rpybos skyri labdaros faktus.

    Apipl daugiavaik motin

    Prajusi savait Lietuv sukrt inia, kad Pakruojo rajono savivaldy-bs valdininkai i eis nepilnameius vaikus auginanios Linkuvos mieste-lio gyventojos Rasos Biliniens at-m socialin paalp dl prie Kaldas gautos labdaros.

    Nukelta 3 p. f

    Vieni vietos valdios olimp, kiti politin urib

    Kriz nepayktjo verting pamok

    inomi Lietuvos ekspertai sako, kad pasaulin ekonomi-kos kriz tinkamiausias laikas verslininkams pertvarkyti savo versl, o vartotojams pakeisti vartojimo proius.

    Apie tai 4 p. f Apie tai 4 p. f

    Rinkimai savivaldybi tarybas sustiprino tradicines politines partijas, uvr duris vietos valdi populistams ir ada domi kov bsimosiose batalijose dl Seimo nari mandat.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 23 p.

    mons aukoja, valstyb atima

    Pergals ampanas ir skaudios pagirios

    Savivaldybi taryb rinkim maratonas baigsi. Vienos par-tijos digauja, kitos lidi. Taip bna po kiekvien rinkim, nes visi negali bti nugaltojais, ka-kam tenka pralaimti.

  • 2 2011 m. kovo 2 d. Nr. 17 (9036)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Daugiausia savivaldybi taryb nari mandat ikovojo socialde-mokratai. Antri liko Tvyns sjun-gos-Lietuvos krikioni demok-rat atstovai. Ekspertus labiausiai nustebino Darbo partijos ir Lietu-vos valstiei liaudinink sjungos skm bei Kazimieros Prunskiens ir Artro Paulausko nustmimas politin urib.

    mons balsavo aktyviau

    i met savivaldos rinkimuose Lietuvos gyventojai savo aktyvumu nustebino net Vyriausij rinkim ko-misij. Prie balsadi atjo 44,04 proc. rinkj, arba bema 4 proc. daugiau nei 2007 m., kai balsavo 39,71 proc. balso teis turini alies piliei.

    kart, kaip ir prie penkerius metus, daugiausia mandat (328) gavo Lietuvos socialdemokrat par-tija (LSDP; 2007 m. 302).

    Tiek daug mandat nesame gav n per vienus iki iol vykusius rinki-mus, todl bendrus rezultatus vertinu kaip partijos pergal, sak LSDP lyderis Algirdas Butkeviius.

    Socialdemokratai daugiausia man-dat gavo net 18 miest ir rajon. Ypa stiprios j pozicijos yra Birto-ne (52,5 proc. rinkj bals) ir Drus-kininkuose (60,5 proc.), kur LSDP nebtina net tartis su kitomis politi-nmis jgomis dl koalicij.

    Tikina nepatyr pralaimjimo

    Didiausi nuostol iuose rinki-muose patyr Andriaus Kubiliaus va-dovaujama Tvyns sjunga-Lietuvos krikionys demokratai (TS-LKD).

    Nors jau pirmadien A.Kubilius mgino teigti visuomenei, es parti-ja, o kartu ir Vyriausyb, gavo jo po-litikos tstinumo mandat, vis dlto skaiiai rodo k kita.

    TS-LKD savivaldybse turs tik 249 vietas. Palyginti su 2007 m. rin-kimais, i partija neteko 102 mandat, arba tredalio rinkj pasitikjimo.

    Rinkim rezultatai labai optimis-tiniai, nes neisipild paios iauriau-sios ir katastrofi kiausios prognozs, apie kurias kalbjo opozicija, tiki-no TS-LKD rinkim tabo vadovas Valentinas Stundys.

    Pasak jo, nereikia lyginti i rin-kim su 2007 m., kai konservatoriai ir krikionys demokratai tuo metu nebuvo susijung. Gal tada reikt vertinti ir su 1920 m. rinkimais, ironizavo V.Stundys.

    Net 55 mandatais maiau savival-dybse turs ir Liberal ir centro s-junga, kurios mandatus, atrodo, per-m Liberal sjdis, kart tursiantis 98 atstovus (2007 m. 51).

    Skmingai pasirod valstieiai ir darbieiai

    Gerokai savo krait per iuos rin-kimus padidino Darbo partija, kuri gavo 165 mandatus, o 2007 m. j lai-mjo tik 111.

    Gavome daugiau mandat. Tas tiesa. Bet kai kuriuose rajonuose tik-joms didesnio palaikymo, neslp Darbo partijos rinkim tabo vadov Virginija Baltraitien.

    Kdaini rajone u Darbo par-tij pasisak 54,2 proc. rinkj, to-dl taryboje i partija turs absoliui daugum. Labai gerai pasirodme ir Vilniaus mieste, kur gavome net 8 mandatus, pridr V.Baltraitien.

    kart skmingi rinkimai buvo ir Lietuvos valstiei liaudinink sjun-gai (LVLS), kuri savivaldybi tarybo-se turs 147 atstovus (2007 m. 141). Laimjome ten, kur ms mons turjo dirb, kur rinkjui galjome parodyti savo nuveiktus konkreius darbus, sak LVLS vadovas Ra-mnas Karbauskis.

    Absoliui daugum valstieiai tu-rs Ignalinoje (53,5 proc.) ir beveik absoliui akiuose (47,5 proc.).

    Vilnius atiteko rusams ir lenkams

    Atrodo, kad sostinje mero pos-t pretenduoja grti Artras Zuokas, kuris su Vilniaus koalicija susir net 12 mandat. Per rinkimus A.Zuokas adjo, kad vilnieiai 2020 m. udirbs 6 400 Lt per mnes, o ilu-

    mos kainos artimiausiu metu suma-s 20 procent.

    Ar A.Zuokas taps Vilniaus meru, priklausys nuo deryb su Darbo par-tija ir Lenk rinkim akcijos bei Rus aljanso koalicija Valdemaro Toma-evskio blokas. Pastarasis Vilniuje ikovojo net 11 viet taryboje.

    Beje, i koalicija vent triukinan-i pergal Vilniaus ir alinink ra-jonuose, kur u j balsavo atitinkamai 64,7 proc. ir 70,2 proc. rinkj.

    Vyriausiosios rinkim komisijos duomenimis, save isikl kandida-tai atskirose savivaldybse laimjo i viso 76 mandatus, bet tik 18 i j tarybas kandidatavo ne koaliciniuo-se srauose.

    Klounams rinkjai parod duris

    Visik fi asko rinkimuose patyr Arno Valinsko vadovaujama Tautos prisiklimo partija, negavusi n vie-no mandato. Atrodo, kad ir Vytautui ustauskui toliau teks dirbti taksistu, nes jo vadovaujama Lietuvos laisvs sjunga irgi nieko nelaimjo.

    Tik 7 mandatus peln Kazimieros Prunskiens Lietuvos liaudies partija, o Artro Paulausko socialliberalams atiteko 52 mandatai vietoje 2007 m. turt 97.

    Nedidel ingsnel atgal eng ir opozicin Tvarkos ir teisingumo partija. Nors savivaldybse ji turs 155 atstovus (4 vieta), vis dlto prie penkerius metus ji turjo 26 manda-tais daugiau (181).

    Sakyiau taip: rinkimuose nepra-laimjome, bet mums nepavyko lai-mti tiek, kiek planavome, kalbjo vienas ios partijos lyderi Valentinas Mazuronis.

    Pritart ir interpeliacijai premjerui

    Ar gali savivaldybi taryb rin-kim rezultatai turs koki nors ta-k permainoms centrinje valdio-je, LVLS pirmininkas R.Karbauskis abejoja.

    Opozicija tikrai nenors perim-ti valdios, kai Seime politini jg santykis neatrodo utikrintas, kal-bjo R.Karbauskis. Bus laukiama 2012 m. rinkim Seim, kai kon-servatoriams bus suduotas galutinis smgis.

    Jo teigimu, Seime ir dabar valstie-iai liaudininkai palaikyt interpelia-cijas tiek ministrams, tiek premjerui, bet nra atsakyta klausim, kas su-gebt pakeisti A.Kubiliaus minis-tr kabinet.

    Aktualijos

    Vieni vietos valdios olimp, kiti politin urib

    Nr. Partija Mandatai 2011 m.

    Mandatai 2007 m.

    1 Lietuvos socialdemokrat partija 328 302

    2 TS-LKD* 249 351

    3 Darbo partija 165 111

    4 Partija Tvarka ir teisingumas 155 181

    5 Lietuvos valstiei liaudinink sjunga 147 141

    6 Liberal ir centro sjunga 126 182

    7 Liberal sjdis 98 51

    8 Nepriklausomi kandidatai 76

    9 Lenk rinkim akcija ir Rus aljanso koalicija** 61 56

    10 Naujoji sjunga 52 97

    Laimtoj deimtukas

    *2007 m. savivaldos rinkimuose konservatoriai ir krikionys demokratai kl atski-rus kandidat sraus.**2007 m. Lenk rinkim akcija ir Rus aljansas kl atskirus kandidat sraus.

    Algirdo Butkeviiaus vadovaujami socialdemokratai iuose savivaldos rin-kimuose sulauk didiausio moni palaikymo. Eltos nuotrauka

    21,721,7

    22,222,2

    22,822,8

    33,133,1

    45,345,3

    32,532,523,423,4

    23,023,0

    26,126,122,722,7

    52,552,5

    70,270,2

    17,717,7

    64,764,7

    39,239,2

    29,929,922,922,9

    60,560,534,134,1

    15,515,5

    18,818,8

    53,553,531,731,7

    17,417,424,324,3

    17,817,8

    48,148,1

    27,427,4

    21,321,3

    22,422,4

    25,425,4

    30,230,225,625,6

    25,225,2

    41,941,9

    24,124,1

    40,040,023,323,322,222,2

    29,829,8

    24,924,9

    24,824,8

    37,037,014,014,0

    18,218,2

    47,547,5

    56,556,5

    24,424,4

    22,222,2

    41,341,318,318,3

    29,229,2

    21,821,8

    34,234,2

    17,917,9

    24,324,3

    20,520,5

    21,721,7

    60,260,2

    54,254,2

    Lietuvos socialdemokrat partija

    Tvyns sjunga-Lietuvos krikionys demokratai

    Lietuvos valstiei liaudinink sjunga

    Partija Tvarka ir teisingumas

    Liberal ir centro sjunga

    Liberal sjdis

    Darbo partija

    Naujoji sjunga (socialliberalai)

    Artro Zuoko ir Vilniaus koalicija

    Lietuvos centro partija

    Koalicija Rasai

    Lenk rinkim akcijos ir Rus aljanso koalicija Valdemaro Tomaevskio blokas

  • 32011 m. kovo 2 d. Nr. 17 (9036)Valstiei laikratis Aktualijos

    (Us. 58)

    Anksiau nuo vyro smurto kentu-siai moteriai televizijos laidoje Bd turgus geradariai paaukojo 8 tkst. lit apgriuvusiam nameliui susitvar-kyti, bet ie pinigai atsigr prie labdaros gavj. R.Bilinien negaus net kompensacijos u malkas (apie 80 Lt), kurias teks pirkti u suauko-tus pinigus.

    Valdininkai neskyr kompensaci-jos, nes es pagal Pinigins socialins paramos nepasiturinioms eimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims statym R.Bilinien gavo pinig.

    Apie tai mums prane R.Bili-nien pastantys mons, todl ap-svarst nusprendme, kad kom-pensacija jai nepriklauso, aikino Pakruojo r. savivaldybs Socialins rpybos skyriaus vedja Daiva Rut-keviien.

    Tik po kilusio skandalo Pakruojo r. savivaldyb i savo biudeto kompen-savo R.Bilinienei padaryt skriaud.

    mones pavert baudiauninkais

    Daugiavaiks motinos apipli-mas ne vienintelis atvejis, kai pri-sidengiant netobulu pinigins para-mos statymu i neturtli atimama socialin parama.

    Apie tai, kad imokos atimamos paiais vairiausiais bdais, mums pra-ne mons, sak laidos Bd turgus vedja Edita Mildayt.Po skandalo E.Mildaytei guodsi keletas gyventoj, kad paalpos ati-mamos, kai, pavyzdiui, po keleri bylinjimosi met gaunama prisiteis-ta ala u avarijoje sutrikdyt sveikat, sudauyt automobil. Pagal mint statym, ios los irgi skaiiuojamos kaip pajamos, todl asmuo praranda teis gauti imokas.

    Yra atvej, kai mogus priverstas parduoti karv ir supirkjas jam su-moka pinigus u gyvul, bet ios pa-jamos neturi nieko bendra su teise gauti socialin param, sitikinusi E.Mildayt. Jos nuomone, tokiais statymais valstyb gyventojus paver-ia tiesiog baudiauninkais.

    Vadovaujasi statymu

    Daugiavaik eima gautos para-mos nenurod paraikoje savivaldy-bei. Moter skund kiti mons. So-cialins apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryi su visuomene sky-riaus specialistas Marius Petrauskas teigia, es jei labdara R.Bilinienei

    bt buvusi pervedama dalimis kas mnes arba jei labdara bt buvusi ne pinigin, o suteikta daiktais ar paslau-gomis, socialin paalpa eimai bt buvusi mokama ir toliau.

    SADM ministras Donatas Jan-kauskas aikino, es galbt monms savivaldybse trksta kompetencijos ir jie pernelyg aklai laiksi statymo rai-ds. Taiau savivaldybi darbuotojai tikina, kad vadovaujasi statymais.

    Mes privalome laikytis statym, o juose nra apibrta, kas yra sininga, o kas nesininga, tikino Kdaini r. savivaldybs Socialins rpybos sky-riaus vedja Jrat Blinstrubait.

    Kdaini r. paalpas ir kompen-sacijas gauna apie 5 230 asmen. Tai dvigubai daugiau nei 2009 m. Savival-dyb atmet apie 50 praym. Drus-kininkuose paalpas ir kompensacijas gauna apie 11 tkst. moni. Ma-daug 200 praym valdia atmet.

    Maksimalus siningumas?

    Pildydami praym gauti socialin param, gyventojai privalo nurodyti, kokias pajamas gavo per pastaruosius 3 mnesius. Tai ne tik labdara gau-tos sumos, prisiteistas alos atlygi-nimas, laimjimai loterijose, bet ir kitos pajamos.

    Paklaustas, ar panaiu atveju, su ko-kiu susidr R.Bilinien, gyventojai turi moralin teis apgauti juos apipl-iani valstyb, ministras D.Jankauskas teig, kad valstybs ir mogaus san-tykiai turi bti maksimaliai siningi.K turi galvoje ministras, matyt, su-

    pranta tik jis pats, nes per dvejus krizs metus Vyriausyb tiek apipl mo-nes, kad jos veiksmus kovojant su eko-nomikos krize smerkia net 83 proc. Lietuvos piliei. Tai atskleid Euro-barometro tyrimas.

    Elgdamasi kaip R.Biliniens atveju, valdia ukerta keli ir bet ko-kiai paramai, altruizmo skatinimui. Dl toki pat prieasi kompensa-cijos nepriklausyt abiej rank nete-kusiam Ramygalos gyventojui Valen-tinui Audzeviiui. Protezams sigyti mons 22 met jaunuoliui paaukojo apie 140 tkst. lit.

    Apeiti buk statym ne nuodm

    Lietuvos Carito vadovas kunigas Robertas Grigas mano, kad labda-r gaunantys mons neturt jausti sins grauaties, jei savivaldybse

    deklaruodami pajamas smoningai nuo valstybs nuslpt labdaros ga-vimo faktus.

    Pati krikionyb prasidjo nuo statym nesilaikym, nes toje vi-suomenje, kurioje kilo krikio-nyb, viskas buvo iki smulkme-n reglamentuota statym, sak R.Grigas. Neretai perdtas statym moralumas atsigria prie pai mo-ral, todl mones raginiau pirmiau-sia vadovautis savo irdimi. Pasak jo, Caritas irgi velgia ne statymus, o pirmiausia tai, kaip padti mogui.

    Pagal ES program nemokamai labdar maistu alyje gavo 538 tkst. Lietuvos piliei, arba 20 proc. dau-giau nei 2009 m.

    Atm nor bti padoriems

    Kai kurie valdininkai teig, es sunkmeiu mons imasi pai vai-riausi gudrybi. Viena kauniei ei-ma net ofi cialiai nutrauk santuok, kad tik isaugot kompensacijas, kai beveik vienus metus darbo Lietuvo-je nerads vyras sidarbino Anglijoje. mona su vaikais liko Kaune, o vyras kas ketvirt siunia pinigus i Londo-no. i eima gauna ir kompensacijas bei socialines imokas. Valdininkai tok elges vadina piktnaudiavimu valstybs gerumu. Taiau taip ne-mano Seimo nar Dalia Teierskyt. Mokjimai vokeliuose, pajam slpi-mas yra prast valdinink ir Vyriau-sybs veiklos darbo pasekm, sak D.Teierskyt. Jei valdia sugeba atimti labdar, tai k pilieiui galvoti apie savo valstyb. Daugelis moni, net duodami labdar, paprastai pri-duria gavusiajam: Tik niekam nesa-kyk. Valstyb tiesiog skatina turtin-gus mones bti bailiais ir melagiais, o mones slpti pajamas.

    Pasak seimns, pati valdia at-m i moni orum ir nor bti pa-doriems.

    mons aukoja, valstyb atima

    Delia.Saul teka 7.07, leidiasi 17.56.

    Rytoj PorytiandienOrai

    Pirmosiomis kalendorinio pavasario dienomis Lietuvos orus lemia anticiklonas. Ir iandien, kaip ir pastarosiomis dienomis, krituli nenumatoma. Galsime mgautis pa-vasarine saule. Termometrai elyje rodys silpnai neigiam temperatr, bet atokai-toje diena bus visai maloni. Didesni pokyi nenumatoma ir ketvirtadien isilaikys rams ir be krituli orai, tik debes bus truput daugiau. Nakt temperatra nukris iki 914, vietomis iki 17 laipsni alio, pajryje ne taip alta 68 laipsniai emiau nulio. Dien temperatra pajryje bus artima nuliui, kitur bus laipsniu kitu aliau.

    Penktadien orai pamau prads keistis. Daugs debes, bet ymesni krituli kol kas neprognozuojama. Ps vidutinio stiprumo vakaris vjas. Naktis jau nebus tokia al-ta apie 510, pajryje vos 24 laipsniai alio. Dien temperatra rytiniuose alies rajonuose dar iliks silpnai neigiama, o vakariniuose rajonuose daug kur perkops nuli-n padal. Savaitgal Lietuvos orus sujauks Atlanto ciklonas. Teres Kaunien

    Dien: ~0 Dien: ~0 Dien: ~0

    Nakt: -5 -10Nakt: -9 -14 Nakt: -9 -14

    V.Mazuronis tikina, kad opozicija dar neturi tiek bals Seime, kad atsta-tydint Vyriausyb. Opozicija imt-si veiksm, jei susvyruot viena libe-ral frakcij, bet galbt jie nusprs, kad per Seimo rinkimus reikia ti kartu su konservatoriais, svarst V.Mazuronis.

    Vienu metu daug rinkimAlgis Krupaviius, politologas

    Savivaldybi taryb rinkimai turi toki ypatyb, kad vienu metu vyksta daug rinkim (skirtingose savivaldybse) ir juose politins situacijos bna skirtin-gos. Tuo jie ir skiriasi nuo Seimo rinkim. Antra ypatyb ta, kad visuomet kelia-mas klausimas, kas laimjo savivaldos rinkimus. Atsivelgiant Seimo politin pasiskirstym, galima sakyti, kad iuo-se rinkimuose pergal vent opozicins partijos, nes u jas balsavo apie 35 proc. rinkj, o u valdaniosios koalicijos par-tijas tik apie 27 proc. Treias dalykas: nepriklausomi kandidatai nepadar re-voliucijos, bet j dalyvavimas buvo be galo svarbus. Vertinant bendrja pras-me, labai skmingai pasirod valstieiai liaudininkai, u kuriuos iemet balsavo daugiau moni nei 2008 m. Seimo rin-kimuose. Kaip skm vertiniau Darbo partijos ir Lenk rinkim akcijos pasi-rodym. K.Prunskiens partijai, matyt, nelemta iaugti didesn darin.

    Iblakyti balsaiLauras Bielinis, politologas

    Daug kas man, kad rinkimus ateis la-bai maai moni, taiau j aktyvumas buvo didelis. Vadinasi, rinkim rezulta-tai yra objektyvesni. Kitas dalykas, kuris labai stipriai krito akis jau per rinkim kampanij, kandidatai gausiai reklama-vosi internete ir tai padar tam tikr ta-k. Tai reikia, kad politins idjos vis labiau bus eksponuojamos virtualioje erd vje. Rinkim rezultatai yra tokie, jog socialdemokratams nereikt ma-nyti, kad jie rinkimus pralaimjo, o kon-servatoriams nereikt galvoti, kad jie laimjo. Tiek partini, tiek nepartini kandidat gausa iblak dal rinkj bals. Tai akivaizdiai parodo rinkim Vilniaus miesto taryb rezultatai. Net 25 proc. bals atiteko toms partijoms, kurios negavo n vieno mandato io miesto taryboje. Tad sociologams reik-t itirti, kuriai i tradicini partij sim-patizuoja minti 25 proc. rinkj.

    Po skandalo E.Mildaytei guodsi keletas gyventoj, kad paalpos atima-mos, kai, pavyzdiui, po keleri bylinjimosi met gaunama prisiteista ala u avarijoje sutrikdyt sveikat, sudauyt automobil.

    Raimundo uikos nuotrauka

    e Atkelta i 1 p.

  • 4 2011 m. kovo 2 d. Nr. 17 (9036)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Tarptautins konsultacij ir audito bendrovs Pricewater-house Coopers atliktos apklau-sos duomenimis, net 72 proc. var-totoj pripasta, kad j proiai per kriz gerokai pasikeit. Geras gyvenimas vien dien gali pasi-baigti, todl net kai viskas labai sekasi, reikia kartais pagalvoti apie galimas neskmes ir joms deramai pasirengti.

    Neumirtama patirtis

    eimos versl isaugoj kdai-nieiai Vilius ir Joana nelengvai pa-spruko nuo bankroto, taiau tikina imok labai svarbi pamok tik ekstremalios aplinkybs atskleidia tikrsias bendradarbi galimybes. Kriz iretino koleg gretas. Lid-niausia, kad pasitikjim prarado iki tol artimiausiais laikyti mons. Ta-iau atsiskleid kiti ilgus metus alia buv, bet nepastebti mons.

    Be kita ko, Vilius gavo dar vie-n krizs dovan supratim, kad sunkiausias dienas gali igyventi turdamas tik patikim komand. Sunkiausiu metu geriausiai pasiro-d patyr bendradarbiai, o jaunesni, susidr su pirmaisiais sunkumais, pakl sparnus. Kaip jiems seksi kitur? Blogai. Jie neprigijo. Gal to-kia patirtis ir jiems bus naudinga?

    Prarado tkstanius

    Dar prie kriz i aktyvaus verslo pasitrauks kaunietis Rimas usim anksiau udirbt pinig investavimu vertybinius popierius. Iki 2008-j pradios skme nesiskund. Uklu-pus krizei reikjo las investuoti sau-giau. Kilo mintis daugiau l skirti nekilnojamajam turtui. Kaip tik tuo metu Lietuvoje veikl pradjo JAV

    registruota nekilnojamojo turto par-davimo, pirkimo ir nuomojimo kom-panija, kuriai vadovavo lietuviai.

    Tarpininkauti pasiovs vyrukas vaizdiai pie atsivrusias galimybes udirbti Amerikoje perkant atpigus nekilnojamj turt. Ir vis prasitarda-vo, kad geriausias laikas investuoti jau baigiasi, nes nekilnojamasis turtas jau pradeda brangti, taigi reikia skub-

    ti. Tai buvo 2008-j spalis. Sudarius pirkimo sutart jo atstovaujama kom-panija pasirpint ne tik visais doku-mentais, bet ir sigyto bsto nuoma, taigi investicija, kukliausiais skaiiavi-mais, galt atsipirkti per 45 metus. Be kita ko, tarpininkas aikino, kad gaut peln i karto galima investuoti toliau pirkti kit bst ustaius pir-m, o treij pirkti ustaius antrj ir taip, kiek tik jgos leidia.

    Rimas patarimo kreipsi labiau patyrusius nekilnojamojo turto eks-pertus. ie jam patar pasinaudoti nauja galimybe. Taiau iki sutarties pasiraymo likus kelioms valandoms Rimas atauk susitikim. Kaip tik t dien bankrutavo viena mon, ir jis prarado visas akcijas. Taiau da-bar Rimas net diaugiasi jis prara-do apie 50 tkst. Lt, o JAV nekil-

    nojamj turt t dien investavs jo draugas neteko beveik 2 mln. Lt.

    Jaunasis kininkas Andrius sako, kad tik kriz j privert keisti ki-ninkavimo bd.

    Su broliu ekonomistu sudarme kelis kio pltros variantus. Iaugu-sios tr kainos privert pagalvoti apie ekologin kininkavim. ian-dien, prajus trejiems metams, mano kis jau pripaintas ekologiniu. Dar-buojuosi netoli Kauno, todl beveik vis uaugint produkcij parduodu savo jgomis, sako Andrius.

    Buvo ir lidna pamoka bankru-tavo kaimynas, i kurio Andrius mo-ksi kininkauti. Stambus kininkas daug skolinosi, vykd grandiozinius projektus, taiau kriz i perspek-tyvaus ir visoje alyje garsaus kio nepaliko akmens ant akmens. Tech-nik kreditoriai jau isive, fermo-se tylu, o laukuose antrus metus nei sjama, nei pjaunama. Ustatyti net namai. Tokia vaizdin pamoka.

    Nepasiduoda minios instinktui

    Kriz pamok ir vartotojus. tai Onut i Jonavos sako, kad per trejus metus labai pakito jos pirkini krep-elis. eima pradjo pirkti atidiau tik tiek, kiek reikia, ir tik kart per savait. iukli konteiner maisto produkt beveik nepatenka.

    Prie dvejus metus jonaviki eima gro umirt ir apleist sod. Pernai usiaugino darovi, o met augins ir bulvi. Be to, Onut diaugiasi krizs metais praradusi 5 kilogramus svorio.

    Anyktnas menininkas Viktoras sako, kad kriz j imok savo kailiu patirti tai, apie k ne kart skait geras gyvenimas vien dien gali pa-sibaigti, todl net kai tau labai sekasi, reikia kartais pagalvoti apie galimas neskmes ir joms pasirengti.

    Komentarai

    Tiesiai viesiai

    Kriz nepayktjo verting pamok

    Stasys Jokbaitis

    Savivaldybi taryb rinkim maratonas baigsi. Vienos partijos digauja, kitos lidi. Taip bna po kiek vien rinkim, nes visi ne-gali bti nugaltojais, kakam tenka pralaimti.

    Taiau kas vis dlto laimjo iuos rinkimus? Klausimas ne toks jau pa-prastas, kaip gali atrodyti i pirmo vilgsnio. Jei skaiiuotume, kiek kuri partija po i rinkim savivaldybi tarybose turs mandat, laimto-jai lyg ir aiks socialdemokratai. Neo cialiais duomenimis, jie laim-jo penktadal vis alies savivaldy-bi mandat 326 ir, palyginti su prajusiais rinkimais, pagerino savo padt. Tada jie buvo ikovoj 302 mandatus.

    Tvyns sjunga, kuriai daugelis stebtoj iuose rinkimuose pranaa-vo krach, nors ir gerokai sumenki-

    no savo pozicijas, vis dlto sitvirtino antroje vietoje. Kartu su krikioni-mis demokratais jie iemet peln 248 mandatus. 2007-aisiais Tvyns s-junga buvo laimjusi 256 mandatus, kaip atskira partija Lietuvos krik-ionys demokratai tada turjo dar 95 vietas. Tada konservatoriai ir krik-ionys demokratai i viso buvo gav 351 mandat. Tai akivaizdus smu-kimas.

    Taiau patys konservatoriai ir kai kurie politologai tai vadina perga-le. Ir tai netoli nuo tiesos. Atrod, kad taip juodai prisidirbusi Seime ir Vyriausybje, savo veiksmais su-pykdiusi daugiau kaip pus tautos Tvyns sjunga ir jos satelitai val-daniojoje daugumoje turjo bti per patrankos v neprileisti prie valdios. Bet atsitiko kitaip. Net Kaune, mieste, kuris po konserva-tori valdymo atrodo kaip nuvary-tas arklys, Tvyns sjunga vent pergal.

    Taiau or audyti ampano kamius ir ramintis, kad taip pat susiklostys ir Seimo rinkimai, dar ankstoka. Daug kur takai bus su-dlioti tik tada, kai bus suformuo-tos valdaniosios koalicijos ir irink-ti merai. Tada ir paaiks reals i rinkim nugaltojai.

    Sakoma, kad savivaldybi taryb rinkimai yra savotika generalin re-peticija prie Seimo rinkimus. Dalis tiesos ia yra, kai kurios tendenci-jos tikriausiai iliks. Taiau iki Seimo rinkim dar kone dveji metai. Daug kas gali pasikeisti, taip pat ir rinkj simpatijos.

    Antra vertus, savivaldybi taryb rinkimai gerokai skiriasi nuo Seimo rinkim. Todl ramiai j laukti negali nei socialdemokratai, nors ir iek tiek pagerin savo padt, bet gana blo-gai pasirod didiuosiuose miestuo-se, kur mandat svoris yra didesnis negu atokiuose nedideliuose rajonuo-se, nei nedideliu smukimu emyn be-sidiaugiantys konservatoriai.

    Kaip ir tiktasi, geriausiai iuose rinkimuose pasirod tradicins poli-tins partijos. Rinkjams, atrodo, jau pradeda atsibosti iki iol populist dalytas paad pyragas. Dauguma populist iemet liko u savivaldy-bi taryb dur j arstyti paadai nesugund moni. Tai jau savotika ms rinkim branda.

    Pasidiaugti galima ir padidju-siu, palyginti su pastarj met rinki-mais, rinkj aktyvumu. Toks aktyvu-mas, koks buvo prajus sekmadien, jau nepadaryt gdos ir prezidento rinkimams. inoma, kai kuri nuo-

    sd liko. iaip ar taip rinkti vietos valdi atjo maiau kaip pus teis balsuoti turini rinkj. Vadinasi, valdi mums irinko mauma a-lies rinkj...

    Ar nepastebime, kad daniausiai balsuoja graiai pagyven ir jau ga-ntinai subrend mons, jaunimas neretai rinkimus numoja ranka, nes jiems dabartinis balsavimo bdas at-rodo archajikas.

    iemet pirm kart buvo leista dalyvauti rinkimuose nepartiniams kandidatams ir j susivienijimams. Seimas toki galimyb jiems suda-r pareigotas Konstitucinio Teismo. Taiau isaugoti savo tak bet kokia kaina usimoj parlamento partie-iai pasisteng sudaryti tokias slygas, kad po rinkim bt galima pasakyti: na, va, matote, nepasiteisino...

    Ar kas nors pasikeis po i rinki-m? Vargu, nes Lietuvos savivaldybi taryb rinkim sistema viena pras-iausi Europoje. Kosmetins rinki-m statymo permainos, kokios pada-rytos prie iuos rinkimus, nepads, jei savivaldybs ir toliau neturs nansi-nio savarankikumo, jei merus, seni-nus ir netgi seninaiius rinks ne savi-valdybje gyvenantys mons, o tik valdi patekusios partijos. Taigi tik-rosios savivaldos dar teks palaukti.

    Pergals ampanas ir skaudios pagirios

    Ekspertai sako, kad kriz tinkamiausias laikas verslininkams per-tvarkyti savo versl, o vartotojams pakeisti vartojimo proius.

    Kriz Lietuvoje visus pastat ant ems ir privert devynis kartus matuoti ir tik deimt kart priimti sprendim.

    Kriz privert mones pakeisti vartojimo proius. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokbaitis

    Administrator (8 5) 210 0110

    Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeil Tarakeviien Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

    SODYBA, SODIET, BII AVILYS Irma Duboviien (8 5) 210 0112

    INIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Peelinien (8 5) 210 0042

    TVIKS VIESA Bernardas aknys (8 5) 210 0090

    KININK INIOS, SVEIKATAMeil Tarakeviien (8 5) 210 0044

    ETADIENIS Nijol Baronien (8 5) 210 0035

    PRIEBLANDOS Vismantas ukleviius (8 5) 210 0042

    Dizaineriai (8 5) 210 0113

    Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

    KRATO KORESPONDENTAI:

    KAUNAS Albinas aplikas 8 655 74 524Gediminas Staniauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

    PANEVYS Vida Tavorien 8 615 75 183

    KELM Nijol Petroit (8 427) 56 797

    MS AUTORIAI: Algimantas ekuolis (raytojas), Jonas Maiukeviius (raytojas), Kazys Saja (raytojas), Sigitas Tamkeviius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

    REDAKCIJASaltoniki g. 29 / Sli g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. patas redakcija@krastospauda.lt

    SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniki g. 29 / Sli g. 3 (3 auk tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: emals g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

    Laikratis leidiamas nuo 1940 met. Spaus di na UAB Lietuvos ryto spaustuv, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti n spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra as 16 055 egz. In dek sas 0127; ISSN 10214526; us. Nr. 275. Rankraiai nerecenzuojami ir negrinami. U skelbim ir reklam turin bei kalb redakcija neatsako.

    Leidjas udaroji akcin bendrov

    Generalinis direktorius anas Panovas

    Administrator (8 5) 210 0110

    Reklamapardavimai@krastospauda.lt

    Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

    Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas Kaimo vaikai (8 5) 210 0110Knyg prekyba Viktorija Kanaeviit (8 5) 210 0070

  • 52011 m. kovo 2 d. Nr. 17 (9036)Valstiei laikratis

  • 6 2011 m. kovo 2 d. Nr. 17 (9036)Valstiei laikratis

    Pasaulis baiminasi Libijos re-voliucijos pasekmi ir neino, kaip reaguoti. Europ plstan-i pabgli srautas gresia hu-manitarine katastrofa. Dl naf-tos kain augimo pranaaujama nauja pasaulins ekonomikos kri-zs banga.

    Menkos sankcijos

    Jungtins Tautos, JAV ir Euro-pos Sjunga (ES) paskelb sankci-jas prie Libijos diktatoriaus reim. M. el Kadafi o klano nariams udraus-ta vaiuoti ES alis, Libijai paskelb-tas ginkl embargas, Europos valsty-bse bus aldytos Libijos vadovybs sskaitos. Per 1 000 taiki demons-trant jau iuds diktatorius gali bti teisiamas u nusikaltimus moniku-mui. Politikai ir politologai prasitaria, kad jau skaiiuojamos paskutins M. el Kadafi o valdymo dienos. JAV vals-tybs sekretor Hilari Klinton parei-k, kad tarptautin bendrija turi ras-ti ir humanitarin, ir politin atsak kriz Libijoje. iuo metu, anot jos, li-biai mgina pasirengti laikui po M. el Kadafi o, o JAV ketina juos paremti. Taiau M. el Kadafi s Jungtini Tau-t sankcijas pavadino bevertmis. Jis pats negali atsistatydinti, nes ofi cialiai jis nra Libijos prezidentas, o ami-nas revoliucijos, prasidjusios Libijoje daugiau kaip prie 40 met, vadas.

    Vakar NATO pradjo tartis ir dl karinio sikiimo. Taiau pagrindins

    NATO pajgos sutelktos Afganista-ne, karinei invazijai NATO valstybs neturi nei noro, nei itekli. Usienio valstybi karin intervencija Libij atnet prieing nei tiktasi rezulta-t. Niekas neturt kitis iuos vy-kius. Labai svarbu suvokti arab pa-saulio moni mentalitet ir i ali istorij, pareik buvs Rusijos mi-nistras pirmininkas, Artimj Ryt ekspertas Jevgenijus Primakovas.

    Sunku prognozuoti, kaip klosty-sis tolesni vykiai, nes nemaa dalis Libijos gyventoj ilieka lojals M. el Kadafi ui.

    Rusija bijo revoliucijos

    Rusijos televizij debat laido-se politikai ir politologai jau atvirai svarsto, kaip Rusijai apsisaugoti nuo

    revoliucijos bangos. NTV laidoje buvo net pranaaujama, kad i met bire-l prasids sukilimai Azijos respubli-kose: Uzbekijoje, Kirgizijoje. Paskui isilies iaurs Kaukazas ir galiausiai revoliucijos banga pasieks Maskv. O tarp maitinink bus ir ars nacio-nalistai, ir u politin laisv stojantys demokratai. Politikos apvalgininkas S.Dorenka teig, kad Rusijos valdia prie demonstrantus privals panau-doti jg, kad valstyb ilikt nesu-skaldyta ir nesugriauta. J.Primakovas bando atvsinti tokias kartas galvas. Abejoju, ar demonstracijos Oma-ne arba Bahreine, ar netgi revoliucija Egipte turs kokios nors takos ms aliai. Taiau jei musulmonai ten atei-t valdi, o tuo a nuoirdiai abe-joju, jie gali turti takos iaurs Kau-kazui, svarsto J.Primakovas.

    Naftos kainos auktumos

    Neslgstant tampai Libijoje, au-gant baimei, kad neramumai gali per-simesti kitus iaurs Afrikos ir Ar-timj Ryt rajonus, naftos kainos kilimas gali bti didiausias nuo pir-mojo karo Persijos lankoje laik, rao Th e Guardian. Manoma, kad pus naftos gavybos darb Libijoje iuo metu yra sustabdyti dl al apmusios krizs, tad iaugo susirpinimas dl tiekimo ir galiausiai smarkiai okte-ljo Brent naftos kainos. Naftos kai-nos okteljo iki aukiausio lygio per dvejus metus. Kovo mnesio pristaty-mo JAV lengvos naftos kaina elektro-ninje Niujorko prekyboje virijo 100 doleri rib, Brent nafta pabrango iki 119 doleri u barel.

    Saudo Arabijos naftos kompanija Saudi Aramco prane, kad alis pa-didino gavyb siekdama kompensuoti jos sumajim Libijoje. Neofi cialiais duomenimis, Saudo Arabija dabar i-gauna daugiau nei 9 mln. bareli per par, palyginti su 8,3 mln. bareli sau-s. Taiau pirmadien Brent naftos kaina vis tiek iaugo daugiau nei 2 JAV doleriais ir siek 114,50 JAV do-lerio u barel. Diktatorius M. el Ka-dafi s buvo saks susprogdinti naf-totiekius, taiau opozicijos koalicijos atstovai pareik, kad jie jau kontro-liuoja daug dideli naftos telkini ir jos terminal Libijos rytuose.

    Naftos kain augimas, turintis ta-k ir duj kainoms, ypa pavojingas ES. Kalbama, kad trumpuoju laiko-tarpiu (trejiems metams) Rusijai tai gali bti labai naudinga, nes Rusijos biudetas smarkiai priklauso nuo pa-saulini naftos kain pagrindines jo pajamas sudaro mokesiai, surinkti i naftos ir duj eksporto.

    Pabgliai nelaukiami

    ES trikdo ir pabgliai i arab valstybi. Vasario viduryje Italija, pa-skelbusi nepaprastj padt, sp-jo, kad emigrantai i Tuniso, plste plstantys prie jos krant, pridarys prob lem visoms Europos valsty-bms. Italijos vidaus reikal minis-tras Robertas Maronis pareik, kad migrantai grsm socialinms Eu-ropos struktroms. Italija pra ES skirti madaug 100 mln. eur param, kad galt susidoroti su antpldiu.

    Dauguma Italij pasiekiani pa-bgli teigia, kad Europoje iekos darbo ir geresnio gyvenimo. Vis dl-to praneama, kad tarp atvykli gali bti buvusi kalini ir nuverst rei-m alinink, bgani nuo atpildo. iaurs Afrikos alyse kilusi rizika ir spariai vykstantys pokyiai gali turti griaunani pasekmi Europos taut institucijoms ir socialinms strukt-roms, perspjo R.Maronis. Baimi-namasi, kad kartu su pabgliais po pasaul iplis terorizmo ukratas.

    VL inf.

    Airijos opozicijos lyderis En-das Kenis, kurio centro partija Fine Gael laimjo parlamen-to rinkimus, perms valdios galiojimus ada skubiai kore-guoti nepopuliar susitarim dl tarptautins fi nansins pa-galbos.

    Neabejojama, kad E.Kenis taps premjeru po skaudaus dabartinio vyriausybs vadovo Brajano Koue-no deiniosios partijos Fianna Fail pralaimjimo. i partija Airijos poli-tikoje dominavo 80 met, o dabar gavo tik 17, 4 proc. bals 14 viet parlamente. Fianna Fail patyr di-diul pralaimjim prajus keletui mnesi po kreipimosi pagalbos Europos Sjung (ES) ir Tarptautin valiutos fond (TVF). Rinkjai buvo pasipiktin dl ekonomikos lugimo ir sunki tarptautins pagalbos s-lyg. Jie kaltina Fianna Fail, buvu-si 14 met valdioje su vairiais ko-aliciniais partneriais, dl ekonomi-nio pakilimo baigties. Fianna Fail rinkimuose dalyvavo, vadovauja-ma naujo pirmininko Maiklo Mar-tino, kuris perm partijos vair i B.Koueno, bet tai nepadjo laimti rinkim.

    Pirmadien prasidjo derybos dl naujos koalicijos. Paskelbus re-zultatus dl 134 viet parlamente tapo aiku, kad Fine Gael parla-mente turs 61 viet, taiau j ne-pakaks suformuoti vienos partijos daugumai. Labiausiai tiktina, kad Fine Gael sudarys koalicij su Dar-bo partija, kuri per rinkimus buvo antra. Taiau laimjusioji partija taip pat gali susitarti su nepartiniais par-lamentarais.

    E.Kenis paadjo perirti Ai-rijos ekonomikos gelbjimo plan, stengtis gauti pigesn paskol i TVF ir ES. Anot E.Kenio, TVF ir ES suteikta paskola bloga sutartis ir Airijai, ir Europai.

    VL inf.

    Pasaulis

    1. Planuojamos kins veiklos usakovas Vaiduts Stankeviie-ns kis, Parovjos k., Parovjos sen., Bir r., kio kodas 5515685, tel. 8 626 56 739.

    2. Planuojamos kins veiklos pavadinimas kininks Vaiduts Stankeviiens Paberi karvi fer-mos rekonstrukcija pritaikant ES rei-kalavimus atitinkant palaid karvi laikym.

    3. Planuojamos kins veiklos vieta Paberi k., Parovjos sen., Bir r.

    4. Atsakingos institucijos Lietu-vos Respublikos aplinkos ministerijos Panevio regiono aplinkos apsau-gos departamento priimta atrankos ivada planuojamai kinei veiklai kininks Vaiduts Stankeviiens Paberi karvi fermos rekonstruk-cija pritaikant ES reikalavimus atitin-kant palaid karvi laikym poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

    5. Isamiau susipainti su infor-macija apie planuojam kin veik-l, atrankos ivada ir atrankos doku-mentais galima per 10 darbo dien

    nuo io skelbimo Vaiduts Stanke-viiens kyje, Parovjos k., Bir r., tel. 8 626 56 739 arba Lietuvos Res-publikos aplinkos ministerijos Pa-nevio regiono aplinkos apsaugos departamente (vaigdi g. 7, Pa-nevys, tel. (8 45) 58 14 01).

    6. Motyvuotus pasilymus per-svarstyti atrankos ivad galima teikti per 10 darbo dien nuo io praneimo paskelbimo LR aplinkos ministerijos Panevio regiono aplinkos apsau-gos departamentui (vaigdi g. 7, Panevys, tel. (8 45) 58 14 01).

    Informacija apie atrankos ivad dl kininks Vaiduts Stankeviiens Paberi karvi fermos

    rekonstrukcijos, pritaikant ES reikalavimus atitinkant palaid karvi laikym, poveikio aplinkai vertinimo

    (Us. 113)

    Dl mylimo vyro mirties reikiame gili uuojaut Violetai edienei.

    Lietuvos bitinink s junga

    Skaudi netekties ir lidesio valand dl mylimo tvelio mirties nuoirdiai ujauiame

    Lietuvos Respublikos Prezidents patarj Edit Kriinien bei artimuosius.

    Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikal komitetas

    Airijos ekonomik gelbs nauja valdia

    Libija purto pasaul

    Baiminamasi, kad kartu su pabgliais po pasaul iplis terorizmo ukratas.

    Dauguma senj emyn pasiekiani pabgli teigia, kad Europoje ie-kos darbo ir geresnio gyvenimo. EPA-Eltos nuotraukos

    E.Kenis paadjo perirti Airi-jos ekonomikos gelbjimo plan, stengtis gauti pigesn paskol i TVF ir ES. EPA-Eltos nuotrauka

  • Tai vienas seniausi, popu-liariausi valgi. Nelygu kok dar ar udar parinksi, bly-nai gali tikti tiek pietums, tiek pavakariams ar vakarie-nei. Vaikai juos neatsisakyt valgyti ir kasdien. O kokios Ugavns be blyn! Kie-kvienos eimininks jie ki-tokie, nors ruoiami i toki pat nemantri produkt.

    Vilija Lukauskien

    kinink inios

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Tarp socialiai remiam as-men yra ir toki paramos praytoj, kurie valstybs sskaita mgina sigyti pra-bangos preki.

    Nijol Petroit

    15 psl.

    Po ilg diskusij Euro-pos Komisija pagaliau nu-sprend iemet iki vasaros vidurio panaikinti paarini grd importo muitus.

    Albinas aplikas

    9 psl.

    ES rinka atvr duris paariniams grdams

    Sodiet

    16 psl.

    Kvietiniai blynai mgstamiausi

    Sniego leopardas priglaus Soio olimpiados 30 milijard doleri

    2014 m. Soio iemos olim-pini aidyni talismanais tapo sniego leopardas, ki-kis ir baltasis lokys. ie trys gyvnai surengtame bal-savime surinko 62 proc. bals.

    Rytis Burneckas

    18 psl.

    Taurags rajono Skaudvi-ls seninijos Sauslaukio kaimo kinink Stanislava Prataien neseniai gavo Taurags ir Paggi savi-valdybs emtvarkos sky-riaus vedjo Riardo A-nos raginim isipirkti tarp jos vald esanius 0,38 ha valstybins ems.

    Nijol Petroit

    9 psl.

    Sil pirkti savo em

    Sportas

    Vargeta ir veltdis vienodomis teismis

    Lietuviai nori didiuotis, tik nela-bai ino, kuo turt didiuotis

    Lietuvos politikos turinys lktas. Politikai prast-ja, jiems trksta idj. Ir kas dar svarbiau politi-ns valios ias idjas gy-vendinti. Tok lidn alies politikos vaizd pieia LTV debat laidos Savaits at-garsiai vedjas Virginijus Savukynas.

    Arvydas Jockus

    8 psl.

    Ms interviu

    VLA0201VLA0202VLA0203VLA0204VLA0205VLA0206VLA0207VLA0208VLA0209VLA0210VLA0211VLA0212VLA0213VLA0214VLA0215VLA0216VLA0217VLA0218VLA0219VLA0220VLA0221VLA0222VLA0223VLA0224