Valstiečių laikraštis 2010 09 22

Download Valstiečių laikraštis 2010 09 22

Post on 28-Mar-2016

216 views

Category:

Documents

2 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 09 22

TRANSCRIPT

Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.ltPagrindiniame alies staty-me, Konstitucijoje, skelbiama, kad nuosavyb Lietuvoje yra ne-lieiama vertyb. Tai vienas pa-grindini demokratikos valsty-bs princip. Taiau Kauno rajono kininkas Jonas Vincas Petruke-viius savo kailiu patyr, kaip len-gvai galima netekti dalies ems: po darbymeio apsilanks savo valdose jis rado iverst riboenkl ir sirus jo valdas keli. emt-varkininkai pripaino, kad kinin-kui padaryta ala, taiau nieko daugiau nenuveik.Neteko dalies emsKauno rajone esaniame Mitkn kaime J.V.Petrukeviius jau 20 met dirba nuosavus 9 ha ems. Pernai ruden kininkas suar savo valdas ir ramiawi ivaiavo namus, kurie yra kitoje gyvenvietje Vandiogaloje. 2010 rugsjo 22, treiadienis Nr. 75 (8990) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Ltkinink inios Sodininkus lidina madaug perpus maesnis vaismedi der-lius, bet kvepia padvigubjusios obuoli pardavimo kainos. alies gyvuli augintojai si-tikin, kad sveikos bandos statu-sas tik monopolinink ugaida. Ruden ilauogi krmai puons savo paraudusiais lapais, kurie aiaruoja iltais atspalviais. Tai enklas, kad augalai ruoiasi poilsiui.Tviks viesa Valstiei laikraio priedo Tviks viesa urnalistai ir La-voriki vidurin mokykla sureng popiet Ugdome valstybs piliet patriot. Kasmet pirmoji mokslo met diena suvienija didel grai ben-druomen mus visus.iandien VL su priedais:etadien VL su prieduetadienisPrie monopolinius aidimus ms valstyb yra bedant?Kas pelnosi i brangstani maisto produkt? Ar valstyb pajgi apginti savo alies varto-tojus? Tokie klausimai vis da-niau kyla gyventojams.Martyno Vidzbelio nuotraukaApie tai 4 psl. f Apie tai 19 psl. femtvarkininkai, nu r dal ems i Kauno r. kininko, nusiplov rankas j teigimu, dabar susigrinti dal sklypo yra paties savininko rpestis.Kol televizijos pramoginse laidose Seimo nariai oka, dainuoja ir teisjauja vairiose komisijose, premjeras Andrius Kubilius su ministrais patylomis dlioja 2011 m. valstybs skurdo biudet.Valdininkams nuosavybs teis tik tuti odiaiValstybs biudet ministrai kol kas dlioja po kilimuGediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 psl. vietimu, bet ne draudimais vykime alkoholizmAr prekybos alkoholiu laik pailginus iki 24 val. pavykt padi-dinti valstybs biudeto pajamas ir sumainti elin alkoholio prekyb?Martyno Vidzbelio nuotrauka Nukelta 3 psl. f2 2010 rugsjo 22 Nr. 75 (8990)Valstiei laikratisGediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.ltPrezident Dalia Grybauskait paragino politines partijas 2011 m. valstybs biudeto svarstymo ne-paversti politins kovos instrumen-tu, taiau, atrodo, kad ie ragini-mai nebuvo igirsti. Iki iol neaiku, kaip valstyb gyvens kitais metais, nes Vyriausybs nariai prioritetus dlioja pagal savo poreikius.Slepia net nuo parlamentarDar prie mnes nans mi-nistr Ingrida imonyt tikino, kad rugsjo pradioje Vyriausyb pasieks vis ministerij nansiniai umojai kitiems metams, taiau iki iol Vyriausyb slepia net prelimi-nar valstybs biudet.Nenormalu, kad iki iol neturime net iankstini Vyriausybs plan, kaip valstyb gyvens kitais metais, valstybs biudeto projekto iki iol nra, ap-gailestavo Seimo Biudeto ir nans komiteto narys Remigijus Aas.Vyriausyb Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet nansini ro-dikli patvirtinimo statymo projekt Seimui privalo pateikti likus ne maiau kaip 75 dienoms iki biudetini met pabaigos. Tai yra vliausiai iki spalio vi-durio. Finans ministerija Vyriausybei projekt ada pateikti spalio 1 d.Tradicikai asignavim valdyto-j (ministerij ir inyb) pageida-vimai didesni nei nansavimo ga-limybs, Valstiei laikraiui pripaino nans ministrs patarja Giedr Balytyt.Ji nedetalizavo, kurios ministeri-jos usipra daugiausia l, o kurios atsivelg ekonomines realijas.Sutarta vieai neskelbtiPrognozuojama, kad 2011 m. na-cionalinio biudeto asignavimai be ES ir kitos tarptautins nansins paramos l sudarys 18,2 mlrd. Lt, o su ES ir kitos paramos lomis apie 29,9 mlrd. Lt.Kitais metais i keturi pagrindini mokesi pridtins verts, gyven-toj pajam, akciz ir pelno bus gau-ta apie 15,11 mlrd. Lt, tai yra apie 83 proc. nacionalinio biudeto pajam.Nra abejoni, kad Finans mi-nisterija ino vis ministerij pla-nus, taiau Vyriausybje susitarta j kol kas neskelbti vieai.Kaip kitaip paaikinti tai, kad prie dvi savaites pasirod informa-cija, kurie ministerij klerkai udirba daugiausia, kurie maiausia. U-sienio reikal ministerijos valdinin-kai yra labiausiai nuskriausti. Kit ministerij tarnautoj atlyginimams netaupoma net ekonomins krizs slygomis. Bet esm nuo to nesikei-ia Vyriausyb turi visus skaiius, tik kakodl jais nesidalija.Atskiri Vyriausybs nariai su vi-suomene aidia keist aidim. Biudeto metmen o cialiai kaip ir nra, bet ministrai kalba apie di-del l poreik.Vyriausybje dar neapsisprstaFinans ministr I.imonyt pareik, kad ministerijos kitmet turt apie 10 proc. sumainti savo apetit (girdi, reikia taupyti), taiau dauguma ministr kolegs odius praleido negirdomis. Aikja, kad ministerijos usipra net 4 mlrd. Lt daugiau nei iemet.Vien krato apsaugos ministr Rasa Jukneviien pareik, kad jos kuruojamai sriiai kitais metais pa-pildomai prireiks 130 mln. Lt.Beveik 100 mln. Lt daugiau no-rt gauti Susisiekimo ir vietimo ir mokslo ministerijos, o Sveikatos apsaugos ministerijos, su kurios i-nia Lietuvoje usidar deimtys li-gonini ir poliklinik, siekia gauti dar daugiau pinig.kio ministras Dainius Kreivys tikino, kad didiausi dmes kitais metais skirs smulkiajam ir viduti-niam verslui. Kit ministerij at-stovai apsiribojo tik neapibrtais komentarais: dar skaiiuojame, deriname ir panaiai.Daugiau pinig nei iemet reiks Finans ministerijai, kuri adminis-truoja alies skol ir kuriai palka-noms mokti prireiks papildomai apie 100 mln. Lt.Vien iemet valstybs skola pa-didjo nuo 27,1 iki 35,8 mlrd. Lt. Kiekvienam alies pilieiui tenka 10 194 Lt skolos, o kasmet jam reik-t sumokti apie 485 Lt palkan.Pinigus dalijasi siaurame rateKodl Vyriausyb taip slapti-no ministerij planus, politologas R.Lopata toli atsakym neieko.Daug kas priklauso nuo mi-nistro takos ir nuo ministro svorio gauti kuo didesn nansavim. Pa-velgus biudeto eilutes yra ma-tomi Vyriausybs ir atskir politik interesai, sak R.Lopata.Vienmandatse apygardo-se irinkti Seimo nariai turi dide-li sipareigojim savo rinkjams ir rmjams, o pastarj lkesiai matuojami Seimo nario galimyb-mis pramuti investicijas, nea-bejoja R.Lopata.Politologas pabria, kad i biude-to krypi, ypa sunkmeiu, galima sprsti ir apie Vyriausybs strategij. Treias dalykas rinkimai savival-dybes, nes Vyriausybs poiris tam tikrus regionus irgi parodo tam tikrus interesus, akcentavo R.Lopata. Jo odiais, svarstant biudet visada vyksta kova dl nansini resurs.Seimas paliktas neiniojeR.Ao teigimu, Vyriausyb net nediskutuoja su Seimu, ar mains valstybs valdymo ilaidas, kam ki-tais metais skirs prioritetus.Pasiirkite, kas darosi Baltaru-sijoje, kai Vyriausybei sumainus las konsuliniams departamentams balta-rusiai vizos turi laukti 2,5 mnesio, o viena viza kainuoja apie 30 eur, pik-tinosi R.Aas. Tai apie kok biudeto planavim galime kalbti, kai mes pa-tys atsisakome auksini kiauini, jau neskaiiuojant to, kiek pinig vienas sveias gali palikti Lietuvoje.R.Aas pateisina tik vidaus rei-kal ministro Raimundo Palaiio skambinim pavojaus varpais, kad neskyrus daugiau l teissaugai Lietuvos saugumo sistema atsidurs ties katastrofos riba.O apskritai kalbant, kiek teko bendrauti su valdaniosios koalicijos ministrais, kurie nepriklauso Tvy-ns sjungai, tai jie vis laik jauiasi skriaudiami, akcentavo R.Aas.Komiteto vadovas niekur neskubaKitas Biudeto ir nans komite-to narys Vytautas Galvonas prisipa-sta, kad, nors ir dalyvauja komiteto posdiuose, vis dlto informacijos apie valstybs biudeto planavim neturi. Gal Vyriausyb galvoja, kad rinkjams dabar rpi tik tai, kas i parlamentar iuo metu oka, o kas dainuoja, juokavo V.Galvonas.Savo ruotu Biudeto ir nans komiteto pirmininkas Kstutis Gla-veckas Valstiei laikrat tikino, kad kol kas irgi neturs jokios informacijos apie kit met valstybs biudet.Taiau pagrindins kryptys i-liks tos paios stabilizuoti nans sistem, mainti nedarb, pritraukti investicij, vykdyti reformas, sak K.Glaveckas.K.Glavecko teigimu, komitet valstybs biudeto projektas pa-sieks spalio 18 dien, o prelimina-rios jo gairs paaiks madaug po savaits.AktualijosValstybs biudet ministrai kol kas dlioja po kilimuSvarstymai nesugriaus VyriausybsAlgis Krupaviius, politologas Informacija apie kit met biudeto planus turi bti teikiama bent jau Seimo arba Vyriausybs interne-to svetainse. Jeigu dl koki nors prieasi nebt priimtas 2011 m. valstybs biudetas, automatikai sigaliot kitas fi nansavimo princi-pas, tai yra viskas bt fi nansuoja-ma taip, kaip ir 2010 metais. Kar-tais atsitinka, kad biudeto svars-tymai sugriauna vyriausybes, bet dabartiniam A.Kubiliaus ministr kabinetui tai negresia. Su Tvyns sjunga koalicij sudariusios parti-jos stengiasi ilikti tarp valdani-j vien todl, kad bt vieumoje, nors t partij reitingai sumaj tiek, kad galima apskritai abejoti j perspektyvomis politikoje. Kita prie-astis, dl kurios gali griti Vyriau-syb, tai atskir ministr nesusikal-bjimas dl biudeto. Juk sveikatos apsaugai reikia daug pinig, o soci-alinei apsaugai dar daugiau.Svarbu regionams ir miesteliamsLauras Bielinis, politologasiuo metu yra keli 2011 m. vals-tybs biudeto modeliai, dl kuri iki iol Vyriausyb neapsisprendia. Vadinasi, Vyriausybje nesutaria-ma ir ta diskusija iplitusi tarp val-danij partij. Kai kurie biude-to modeliai, matyt, yra derinami ir prie rinkim savivaldybes. Prezi-dents D.Grybauskaits viltis, kad valstybs biudeto svarstymas ne-bus panaudotas kaip politins ko-vos instrumentas savivaldos rinki-muose, atrodo, blsta. Matyt, Vy-riausybei labai sudtinga apsisprs-ti, kur biudeto variant teikti Sei-mui. Suprantama, kad biudetas itin svarbus nedideliems mieste-liams ir regionams, kur labai rei-kalingas kiekvienas litas. Jeigu po-litikai sugebs tikinti kitus, kad vie-nam ar kitam regionui reikia skirti daugiau l, ie politikai taps itin populiars savo regione.Kai kurie Vyriausybs nariai aidia keist aidim. Biudeto metme-n ofi cialiai lyg ir nra, bet ministrai kalba apie didel l poreik.Net Seimo Biudeto ir fi nans komiteto nariai dar neturi informacijos apie kit met valstybs biudeto projekt.Martyno Vidzbelio nuotrauka32010 rugsjo 22 Nr. 75 (8990)Valstiei laikratise Atkelta i 1 psl. Po kurio laiko atvykau pasirinkti aviei mano ems pakratyje ir pamaiau, kad alia arimo nuties-tas kelias kaimyn sklypus, ku-riuos jie neseniai sigijo, pasakojo J.V.Petrukeviius. Buvau oki-ruotas, kai pamaiau, kad mano pa-ties tvirtai em betonuotas ribo-enklis ikastas ir numestas al.I J.V.Petrukeviiaus be jo inios naujam keliui buvo nurta pusantro metro ploio ir puss kilometro ilgio ems. Tai sudaro kelis arus ems ploto arba dvi vagas, kur galima so-dinti bulves, skaiiavo kininkas. Bet net ne ploto dydis esm stebi-na, kaip liai su valdios institucij palaiminimu grobiama nuosavyb.kininkas pastebi, kad jis pada-rytas netgi savotiku nusiengliu, nes tiesiogines imokas gavo ir u nurt bei deklaruot pagal teis-tus dokumentus plot, nors jame iuo metu nieko negali dirbti.Valdininkai tik atsirainjoPamats iverst riboenkl, ki-ninkas pirmiausia kreipsi tada dar veikus Kauno rajono emtvarkos skyri. Tuometiniam skyriaus ved-jui Tautvydui Tamoinui pirmiausia parodiau savo ems nuosavybs do-kumentus su sklypo ribomis ir paklau-siau, ar jie tvarkingi, pasakojo ki-ninkas. Vedjas patvirtino, kad jiems negali bti joki priekait. Tada jo pa-klausiau, kaip matininkui buvo leista nurti dal nuosavos ems.Tarnautojai nesiginijo, kad ki-ninkas yra teisus. Jis gavo ir o cial emtvarkinink atsakym, kad ri-boenklis bus atstatytas, o kininko ir kit sklyp savinink ribos bus patikslintos.Taiau taisyti klaidos niekas ne-skubjo. Tada J.V.Petrukeviius jau iais metais kreipsi Kauno apskri-ties virininko administracij. Kovo mnes i apskrities ems tvarky-mo departamento direktoriaus Vyto Daubaro gavo atsakym, kad kinin-ko ems ribos bus atstatytos, kai pa-gers oro slygos. Atjo gegu, at-ilo, oro slygos tapo puikios, bet vis vien nesulaukiau joki emtvarki-nink veiksm, sksiojo rankomis J.V.Petrukeviius. Tada paraiau dar vien rat, taiau atsakymo nesulau-kiau, o paskui buvo panaikintos ap-skrii virinink administracijos.Jokio ratiko atsakymo ki-ninkas nesulauk ir i emtvar-kos funkcijas permusios Nacio-nalins ems tarnybos (NT). J.V.Petrukeviius jau prarado vilt sulaukti teisingumo i valdinink ir ketina su jais bylintis teisme.Atsakomyb permeta gyventojamsNT laikinai Kauno rajono skyriaus vedjo pareigas einantis V.Daubaras teig prisimens vy-k, taiau jis mato maai vili pa-dti kininkui. Atstatyti riboenkl bus sudtinga, dst jis. Bt pa-prasiau, jei alia J.V.Petrukeviiaus sklypo bt valstybin em, o da-bar tai jau savinink tarpusavio gin-as.Pasak V.Daubaro, kininko kaimy-nai nesutinka atiduoti dal kelio. Tokiu atveju gin turt sprsti teismas, mano tarnautojas. Mes savo ruotu dar bandysime su matininkais tartis, kaip isprsti pain klausim, kur tiksliai turi bti tas riboenklis, galbt reiks dalyti t metr per pus.J.V.Petrukeviius sak n neke-tinantis veltis kon iktus su kaimy-nais. Tai valdinink kalt, sitiki-ns jis. Kodl a turiu kariauti su kitais monmis, jei u tai yra atsa-kingos valstybins institucijos?V.Daubaras aikino, kad panai nesusipratim alyje m atsirasti, kai buvo pereita prie naujos sklyp rib nustatymo sistemos. Anksiau ribos buvo nustatomos atsivelgiant varius objektus laukuose, o kai koordinates imta nustatinti pagal palydovines fo-togra jas ir senieji planai transformuo-ti nauj sistem, kai kur gaunamos iki 90 cm sklyp rib paklaidos. Taip galjo atsitikti ir J.V.Petrukeviiaus atveju, teig jis.O J.V.Petrukeviiaus tokie ai-kinimai netikina. Su manimi nie-kas nederino kaimynini sklyp, kur nutiestas kelias, detalij pla-n, be mano inios buvo paalintas riboenk lis, nors jis daug met yra teisintas mano nuosavybs doku-mentuose, stebjosi emdirbys.AktualijosValdininkams nuosavybs teis tik tuti odiaiStebina, kaip liai su valdios institucij palaiminimu grobiama privati nuosavyb.ada skundus nagrinti greiiauGintautas Vasiliauskas, Nacionalins ems tarnybos direktoriaus pavaduotojas NT perm visas emtvarkos funkcijas miestuose ir rajonuose. Apskrii reformos metu susikau-p sustabdyt ems nuosavybs atkrimo byl, skund. Stengiams kuo greiiau atnaujinti iuos proce-sus. Visi mons, turintys koki nors nusiskundim dl emtvarkos rei-kal, gali drsiai kreiptis NT sky-rius rajonuose. juos stengiams kuo greiiau reaguoti. Sunku paa-dti, kad visus juos greitai inagri-nsime, taiau bent kok atsakym gyventojai turi gauti greitai. Tikiuosi, kad emtvarkos darbas taps sklan-desnis, nes dabar viskas sutelkta vienoje institucijoje, taigi neiskaidy-ta ir atsakomyb. Taiau jei ginai jau yra persikl teismus, mes te-galime laukti j sprendim. Galime paadti, kad jei emesns instanci-jos teismo sprendimai bus naudingi gyventojams, j nesksime.Btina asmenin atsakomybKstutis ilinskas, teisininkasValdios institucijos, dl savo klai-d vlusios gyventojus tarpusavio turtinius ginus, danai stengiasi likti nuoalyje neva tai privats reikalai, nors btent tarnautojai teisina klaidingai nubrtas ribas.Valdininkai privalo atlyginti patirt tiek materialin, tiek moralin al. Blogai, kad teism praktikoje nenau-dojama galimyb patraukti baudia-mojon atsakomybn konkrei pa-reign ir iiekoti al i j. Vietoje to, dl aling valdios sprendim nukentjusiajam sumokama i vals-tybs biudeto, tai yra i vis ms kiens. Todl valdininkai jauiasi ne-baudiami ir nerizikuodami lengvai priima abejotinus sprendimus.Priepilnis.Saul teka 7.00, leidiasi 19.24.Dien: +10 +15Rytoj PorytPrasidjo astronominis ruduo. Nakties sutemos pamau vis trumpins ir trumpins die-n, skubindamos greiiau suneti aruodus ems grybes, ubaigti iemkeni sj.Rugsjis nelepina emdirbi palankiais orais. Danai merkia liets, kartais net gana smarks. Labiausiai jie padanjo praeit savait, kai vakar oro srautas m plukdyti ciklon virtines per iaurs Europ.Po lietingo antradienio bei dar vieno ciklono ygio rytus, iandien lietaus tikimyb jau mas. Nutoldamas ciklonas Lietuv patrauks sausesn, bet neilt or i iaurs vakar. Debesys rets, gauss pragiedruli. Ps vidutinis iaurs vakar vjas. Oro tem-peratra alyje pasiskirstys gana tolygiai, vyraus 1415 laipsni iluma.Sustabdydamas nauj Atlanto ciklon keliones rytus, ketvirtadien truput pieiau Lietuvos vis stiprdamas ir plsdamasis rytus skubs anticiklonas. Numatomi sausi, rams orai. Nakt kai kur paeme nusidrieks rkas, dids nakties vsa, paryiais tem-peratra daug kur nukris iki 24 laipsni ilumos, dirvos paviriuje suboluos alnos. Truput iliau bus emaitijoje apie 46, pajryje apie 10 laipsni ilumos.Dien oras gana spariai ils ne tik dl rudenikai iltos sauls spinduli, bet ir dl i piet plstanio iltesnio oro. dienojus temperatra kils iki 1517 laipsni.Daugiau ilumos atkeliaus penktadien. Nakt alnos jau nebegsdins, temperatra numatoma tarp 510 laipsni ilumos, dien mgausims 1820 laipsni iluma. Lie-ts ir debesys Lietuv dar aplenks, nors anticiklonas vis labiau tols nuo ms. Stiprs piet vjas.etadien vl atkeliaus liets.Alva NagelytiandienDien: +13 +18 Dien: +15 +20OraiNakt: +5 +10Nakt: +7 +12 Nakt: +1 +6 Rads barbarikai igriaut riboenkl ir prarads dal savo ems J.V.Petrukeviius jau beveik metus yra privers-tas kovoti dl paeist teisi nuosavyb. Sauliaus Tvirbuto nuotraukaGediminas VagnoriusEnergetikos ministras pagaliau vieai pripaino savo ir Vyriausybs vadovo neveiklumo pasekmes Lietuva u privilegijuoto monopo-lininko tiekiamas dujas jau moka 1,5 karto brangiau nei Vakar Europos valstybs. Ministras deklaravo pa-siryim nebedelsti ir kuo greiiau rengti suskystint duj terminal alternatyv tiekimo altin.Bet plyksteljusi politin drsa pra-dti veikti moni ir nacionalini inte-res labui ia pat ir baigsi. Lyg nete-ks elementarios nuovokos, ministras pasil alternatyvaus duj tiekimo ter-minal patikti to paties monopolinin-ko kontroliuojamoms Lietuvos du-joms ir net ada pus rengimo kainos apmokti valstybs lomis.Visikai akivaizdu, kad Gazpromas su toki bevali politik parama gijs net suskystint duj terminalo kontro-l ne tik nesumaint ipst antkaini, bet galt dar ramiau kelti duj kainas, nes nebelikt reali galimybi kitiems tiekjams engti visikai monopoli-zuot Lietuvos duj rink.Nedert apgaudinti savs ir ban-dyti toki antivalstybin pozicij vilk-ti pragmatizmo, realybs ar nau-jos kaimynysts politikos rb. Tai tik primityvus nuolaidiavimas duj mo-nopolininkui, kuris jau dabar alies pi-lieiams ir monms kasmet primeta daugiau kaip pus milijardo lit nepa-grst energetini ilaid. Duj i Rusi-jos tiekjui rankas atrio politin stubur 2002 metais praradusi Lietuvos Vyriau-syb, kuri perleido Gazpromui alies dujotieki kontrol ir nuo 2007 met leido, kiek panorjus, kelti kainas.Gal metas naujiems Tvyns s-jungos lyderiams pagaliau pasimoky-ti ir i kit alies ekonomikai skau-di strategini klaid, kai 1999 ir 2000 metais R.Pakso ir A.Kubiliaus konservatori Vyriausybs netiktai nutrauk ES remtus elektros tilto Lenkij ir europins vs geleinke-lio projektus, pasidav usienio ener-getini kompanij spaudimui anks-iau saugaus eksploatavimo laiko udaryti atomin elektrin, taip pat veng alies duj tinklus sujungti su Vakar Europos tinklais.Energetikos ministras klimpsta Gazpromo interesuose?4 2010 rugsjo 22 Nr. 75 (8990)Valstiei laikratisLina PeelinienVL urnalist, lina.peceliuniene@valstietis.ltJei pasaulio neutk antroji krizs banga, galime manyti, kad jau atsispyrme nuo dugno ir pra-dsime lipti auktyn. Gali bti, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) iemet nebekris, o 1,6 proc. paaugs. Gali bti, kad kitais metais BVP dar dvigubai kils.Neuteks. Tokio mao kilimo neuteks, kad kiekvienas mogus pajust storjani savo pinigin. Po krizs cunamio Lietuvoje susi-formavo nepavydtinas vaizdelis: 300 tkst. bedarbi, antra tiek emi-gravusij. Dirba 1,1 mln. Ant t dirbanij pei apie 1,5 mlrd. Sodros ilaikytini. Pradedan-tis kvpuoti verslas jau ima ieko-ti darbinink, bet gali pasilyti tik minimali alg. Taiau darbinink u toki alg neranda, nes mogui naudingiau gauti Sodros imo-kas ir prisidurti i nelegalaus vers-lo. Ratas usidaro.Andriaus Kubiliaus Vyriausy-b toliau pasiryusi verti dirus. Biudeto de cit mainti priva-lu, kad po poros met atitiktume Mastrichto kriterijus biudeto de citas neviryt 3 proc. O tada, planuojama 2014 metais, galtume sivesti eur. Ne tik dl euro reikia verti dirus. Iki 32 mlrd. lit pri-auginta valstybs skola su brangio-mis palkanomis nors ir nra ka-tastro ka, bet gula ant t pai dirbanij pei (guls ir ant u-auganios kartos). Blogiausia, kad per kriz paskolos pravalgytos, i esms skirtos paalpoms, ne inves-ticijoms. Taigi niekas neatsipirks.Visi ino, kad isiverti i skur-do padt verslo skatinimas. Bet niekas neturi t skatinamj vais-t nei pozicija, nei opozicija.iemet valdia skatino: sugr-ino pelno mokest 15 proc. ta-rif, kur pernai buvo padidinusi iki 20 proc. Dar suteik mokes-i lengvat darbdaviams, darbi-nantiems jaunim. Dar iek tiek paleng vino moni steigimo pro-cedras. Smulkmena visa tai. Ir teisus Verslo darbdavi konfede-racijos vadovas Danas Arlauskas: smulkiajam verslui skatinti nra labai daug galimybi. Jei vidaus paklausa apmirusi, kas pirks tavo prekes ir paslaugas? Darbo partija silo sumainti mokesius vidaus rinkai dirbanioms monms. Bet sumainti mokesiai vl biude-to skyl.Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimon-das Kuodis ir Pramoninink kon-federacijos prezidentas Bronislo-vas Lubys sutartinai kartoja, kad vienintel priemon, kuri galjo i esms paskatinti versl ir ijudinti vis ekonomik, bsto renovavi-mas. kio ministras Dainius Krei-vys buvo mus ubrs grandioziniu 5 mlrd. Lt planu. Buvo kalbama apie sutart su Europos rekons-trukcijos ir pltros banku bei a-dta: tuoj tie milijardai stebuklingu bdu plstels versl ir pirmiausia bsto renovacij.Galima sutikti su nans anali-tiku R.Kuodiu: jeigu btume mi-lijardus dj namams apiltinti, efektas garantuotas. Maesns i-laidos u ilum, maiau sumoktu-me Gazpromui u dujas. Bstams renovuoti bt darbinti 100 tkst. statybinink, bt neikilusi emi-gracijos banga ir verslo elis nesi-plst. Ir vidaus rinka bt sukta.Bda, kad lietuviai savanori-kai nenori imtis sipareigojim u paskol ir tvarkytis bsto. Per kri-z juo labiau. O neturtingi gauna kompensacijas u ildym kam jiems rizika u paskolas, jei ir taip gerai. Programa bt vis spariau gyvendinama tik tuo atveju, jei valstyb pati paimt paskol ir prievarta liept renovuotis. Prie-vartos, kaip inia, neleidia Kons-titucija. O valstybs vardu paimta paskola didint ir taip didel biu-deto de cit. Taigi rizikuoti pabi-jojo ir valdia, ir pilieiai. Gal rei-kjo visiems pasirayti nacionalin susitarim dl renovacijos? Bet, matyt, toks ms tautinis bruo-as: dl nieko nesusitarti, o paskui visus kaltinti. Taip ir liekame prie suskilusios geldos.Jei nebus interpeliuotas, poli-tin sezon D.Kreivys kurs vis nau-jus projektus. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tikriau-siai t bsto renovacij jau pamir-o (nors tai jo ministerijos sritis). Kad ilaikyt post, jam reikia pa-naudoti nors dal Europos Sjun-gos paramos. Pinigai prie nos, bet j nepasisemsi be projekt. O mes nesugebame susitarti net dl atlie-k perdirbimo. Norime nieko ne-daryti ir visk gauti.Opozicija vis ruden kartos burtaod verslo skatinimas, bet niekas nepasikeis, tik ateis iema.KomentaraiTiesiai viesiaiBurtaodis verslo skatinimasPradedantis kvpuoti verslas jau ieko dar-binink, bet gali pasilyti tik minimali alg. Taiau darbinink u toki alg neranda, nes mogui naudingiau gauti Sodros i-mokas ir prisidurti i nelegalaus verslo.Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@valstietis.ltKas pelnosi i brangstani maisto produkt? Ar valstyb pajgi apginti savo alies varto-tojus? Tokie klausimai kyla gy-ventojams, priverstiems par-duotuvse plaiau atverti ir taip suplonjusias pinigines. juos tu-rt atsakyti darbo imtis para-ginta Konkurencijos taryba.taria spekuliuojant kainomisStatistikos departamento duo-menimis, antr i met ketvirt, palyginti su tuo paiu praeit met laikotarpiu, moni pelnas padid-jo 2,5 karto. Tarp daugiausia pelno udirbusi moni didmenins ir mamenins prekybos bendrovs.Taiau pirkj kiens tutja. Artjant ildymo sezonui kaip ant mieli pradjo augti maisto produk-t kainos. Rekordines auktumas pasiek griki kaina ji iaugo dau-giau nei dvigubai. Rugsj pabran-go ir miltai, makaronai, pomidorai, obuoliai, bulvs, aliejus, kava, kaka-va, pieno produktai, duona ir kt.ems kio ministerijos duome-nimis, geriamasis pienas per metus pabrango iki 25,1 proc., o juoda duo-na iki 10,8 proc. Produkt brangi-mas daniausiai motyvuojamas tuo, kad iaugo aliavos kainos.ems kio ministras Kazys Starkeviius dl maisto produkt brangimo kaltina perdirbjus ir pre-kybininkus. Ministras mano, kad gali bti, jog pramoninkai ir pre-kybininkai naudojasi nepalankiomis gamtos slygomis bei pokrizine si-tuacija ir didina kainas.Pasak K.Starkeviiaus, speku-liacij galima velgti paanaliza-vus kai kuriuos duomenis. tai 2008 m. grd kainos pakilo iki 700 Lt/t, o duonos kaina iaugo 30 proc. 2009 m. grd kainos nu-krito iki 400 Lt/t, o duonos kaina pakilo 5 proc.Anot ministro, pramons ir pre-kybos dalis duonos produkt kainoje per pastaruosius metus padvigub-jo nuo 20 iki 43 proc. Duomenys rodo, kad geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) litro kainoje prekybinink dalis per trejus pastaruosius metus iaugo daugiau nei dvigubai, perdir-bj iek tiek sumajo, o gamintoj nedaug padidjo.Kainas kl dl pabrangusios aliavosVis didesn maisto produkt kainos dal atsiriekiani prekybi-nink atstovai tikina, kad pastaruo-ju metu maisto produktai ant pre-kystali brangsta dl to, jog kainas didina tiekjai.I ties prekybininkai nepadi-dino ms mons produkt kain. Mes patys didinome kainas, kurios, palyginti su 2009 m., iaugo viduti-nikai 8 proc. Gali bti, kad produk-tus dar teks branginti, Valstie-i laikraiui sak AB Rokikio sris valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.Pieno perdirbimo mons vado-vas aikino, kad kain kilimo prie-astys 10 proc. padidj atlygini-mai, pabrangusi elektra ir, palyginti su pernai, 50 proc. iaugusios alia-vos kainos.D.Trumpa pabr, kad pieno produktus mon pradjo brangin-ti vliau nei pakl aliavos kainas. Nuostolius vietos rinkoje, anot jo, deng skmingas eksportas.Kaip nekils milt kainos, jeigu aliava dvigubai ar net daugiau pa-brango? Spekuliuoti kainomis nie-kaip negalime, nes rinkoje tuoj pat atsiras milt i Latvijos, Lenkijos. Ms sin rami, tvirtino Lie-tuvos grd perdirbj asociacijos direktor Dalia Stasinien.Pasak asociacijos direktors, kvietini milt kainos i met liep, palyginti su pernykte, buvo nukritusios 1020 proc., o rugini milt 1216 proc. Rugpjt pra-dti malti naujo derliaus grdai, ku-rie buvo gerokai brangesni. Rugi kainos iaugo net 135,8 proc., o an-tros klass kviei 61,8 proc. To-dl rugpjt iaugo ir milt kainos pirmos klass kvietini milt 26,3 proc., rugini milt 5 proc., griki kruop 61 proc.D.Stasinien pabr, kad pasta-raisiais metais malninink dalis duo-nos gamini kainoje yra sumajusi.velgia monopolinius aidimusis kain augimas skatina pa-koreguoti ms mstym. Iki iol manme, kad kaina yra laisv rin-kos jg aidimo rezultatas, kurio negalime paveikti. Bet dabar susi-daro spdis, kad tai ne rinkos, o greiiau monopolini efekt pase-km, Valstiei laikraiui sak Vilniaus universiteto (VU) profeso-rius Povilas Gylys.VU profesorius mano, kad kainas greiiausiai kelia pramonininkai ir prekybininkai. Jie dideli ir galingi, todl ir gali naudotis savo iskirtin-mis galiomis. Taip jie lugdo ne tik vartojim, dar kart suduoda smg skurdiausiam visuomens sluoks-niui, bet kenkia ir kitiems ekono-mikos sektoriams. Jei brangiau per-kama duona ar pienas, maiau lieka kitoms prekms ir paslaugoms, samprotavo P.Gylys.Anot Lietuvos nacionalins var-totoj federacijos prezidents Alvitos Armanaviiens, valstyb turi taiky-ti visas priemones, kad apgint savo moni ekonominius interesus.Blogai, kad Lietuvoje neturime gerai veikianios konkurencins insti-tucijos, kuri priirt rink ne prem-jero ar ministro sakymu, o pati imt-si priemoni, kad nebt ikraipoma konkurencija. Maa to, kad Konku-rencijos taryba laukia nurodym i viraus, dar ir rodym nat ukrauna ant pareikj pei, samprotavo vartotoj interesams atstovaujanios organizacijos vadov.Pasak A.Armanaviiens, proble-m sukelia ir ilgai besitsiantys teis-miniai procesai, jei dl piktnaudia-vimo nubaustos mons kreipiasi teismus.Prie monopolinius aidimus ms valstyb yra bedant?Artjant ildymo sezonui kaip ant mieli pradjo augti maisto produkt kainos. Martyno Vidzbelio nuotraukaVis didesn maisto produkt kainos dal at-siriekiani prekybinink atstovai tikina, kad maisto produktai ant prekystali brangsta dl to, kad kainas didina tiekjai.2010 rugsjo 22 Nr. 75 (8990)Valstiei laikratis 52010 rugsjo 22 Nr. 75 (8990)Valstiei laikratis6 SportasMedaliai. ekijoje vykusio Euro-pos stalo teniso empionato moter dvejet varyb nugaltojomis tapo 33-ej lietuv Rta Pakauskien ir 35-eri rus Oksana Fadejeva. Jos fi -nale 4:0 veik Olandijos atstoves 26-eri Li Dzie ir 41-eri Jelen Ti-min. R.Pakauskien, kuri pasaulio reitinge uima 48- viet, vienet varybose peln bronzos medal. Ji pusfi nalyje 1:4 nusileido 2005 m. Eu-ropos empionei 28-eri met Aus-trijai atstovaujaniai kinei Liu Dzia.Nugaltojas. Formuls-2 auto-mobili lenktyni empionato pas-kutiniojo, devintojo, etapo antr-sias lenktynes Valensijoje (Ispanija) sekmadien laimjo i 1-os pozicijos startavs lietuvis Kazimieras Vasi-liauskas. Jis peln 25 skaitinius ta-kus. Tai buvo pirmoji 20-meio lenk-tynininko pergal iame empionate ir antroji per vis karjer Formu-ls-2 varybose. K.Vasiliauskas, su-rinks 153 takus, empionate u-m 4- viet. Jis sezon ant prizi-nink pakylos kop 6, o pernai 4 kartus. 2009 m. empionate lietu-vis tarp 24 lenktyninink buvo sep-tintas.Paadas. Trevize (Italija) sureng-tame seminare, kuriame dalyvavo Eurolygos ir Europos taurs turny-ruose rungtyniausiani ekip tre-neriai ir geriausi teisjai, viejs iauli komandos treneris Anta-nas Sireika kit vasar sulauks gar-saus sveio. iaulius paadjo at-vaiuoti tikra krepinio legenda ta-ps Atn Panathinaikos strategas serbas eljko Obradoviius. Paad serbas itar per vakarien, kurioje dar dalyvavo ir naujasis Kauno al-girio vedlys Aco Petroviius. Keturi treneriai per vakarien aptar mo-kymus, kuriuose buvo diskutuojama apie krepinio taisykli pakeitimus ir naujoves.Kraustymasis. Vilniaus Sakal krepinio komanda ateinant sezo-n nam rungtynes ais akiuose, nes sostinje esanti sal nebeati-tinka Lietuvos krepinio lygos (LKL) reikalavim. Mums didel garb ir diaugsmas, kad Sakalai ais a-kiuose prie beveik dvejus metus pa-statytoje salje, sak aki rajono meras Juozas Bertaius. Bilietai rungtynes kainuos tik tris litus, nes norime, kad krepin galt pamatyti visi. J.Bertaius pridr, kad Saka-lai akiuose turs didiul irov palaikym, todl zanavyk sostin-je bus nelengva ir Vilniaus Lietuvos rytui, ir Kauno algiriui. Susirad stipr rmj ir atnaujin koman-dos sudt, Sakalai ateinant sezo-n sieks LKL bronzos medali.VL inf.ini sprintasArvydas JockusVL urnalistas, arvydas.jockus@valstietis.ltTenisas Lietuvoje populiaru-mu nusileidia tik krepiniui ir futbolui, teigia Vilniaus teniso klubo vadovas, buvs ilgametis Lietuvos teniso sjungos prezi-dentas Liutauras RADZEVIIUS. Jo nuomone, tai patvirtina gau-sus sirgali brys, atjs Lietu-vos ir Slovnijos rinktini dviko-v ma Vito Gerulaiio teniso akademijoje, Vilniuje, prajus sa-vaitgal stebjo beveik 2 tkst. irov ( analogikas rungtynes Latvijoje atjo tik 200). Tenis Lietuvoje pamilo vairaus am-iaus, skirting profesij ir turti-ns padties mons. Nors Lietu-va nusileido Slovnijai rezultatu 2:3 ir nepateko auktesn grup, ms tenisinink ir ios sporto akos laukia puiki ateitis, si-tikins L.Radzeviius.Lietuva vienintel rimtai pasi-prieino slovnams, kurie grups varovus norvegus ir bulgarus nuo kelio nulav rezultatu 5:0. Ar rea-liai galjome pasiekti daugiau?Tam bt reikj du kartus pa-kartoti stebukl, kuris vyko eta-dien, kai Riardas Berankis ir Lau-rynas Grigelis dvejet mae veik Greg emlij ir Luk Gregorc. Deja, mes turjome vien Pasau-lio teniso profesional (ATP) rei-tingo imtuko aidj ir kovojome prie komand, kurioje toki ai-dj buvo du. 404-je vietoje esan-tis L.Grigelis su vienu i j galjo laimti set arba du, bet abejoju, ar galjo itraukti vis ma.Taiau irovai ivydo puik teniso spektakl. Rinktin eng milinik ingsn nuo tada, kai prie metus tiems patiems slov-nams pralaimjome 0:5. Tada i visos komandos vieninteliam Do-vydui akiniui pavyko laimti vie-n set, o per kitus keturis maus nelaimjome n vieno seto. Dabar laimjome net du maus, kovo-jome ir buvome labai arti perga-ls. Bet tikrai neapsiveria lieuvis kritikuoti bent vien ms aidj ar vis komand. Jie tikrai atidav visk, k galjo.Laurynas per metus dvigubai pagerino savo ATP reiting nuo 862 okteljo 404 viet. Sporti-ninkas neslepia, kad siekia patek-ti imtuk. Ar jis turi galimybi meistrikumu pasivyti Riard?Tikiu, kad Riardas turi galimy-b per vienus ar dvejus metus engti dar kokias 50 pozicij priek (da-bar jo ATP reitingas 106, red.). O Laurynas, manau, arts prie antro imtuko. Paskutiniame mae Riar-dui nelabai seksi pirmasis padavi-mas, Laurynui nelabai pavykdavo smgiuoti i deins. Visi ms te-nisininkai ino, k jiems reikia to-bulinti.Lietuvos rinktin viena jau-niausi pasaulyje, jos amiaus vi-durkis 18 met. Ko i i tenisi-nink galima tiktis ateityje?Manau, kad po met ar dvej mes kovosime dl patekimo pir-mj grup, o paskui liks tik du ingsniai iki pasaulins grups. Mes negalime lygintis su JAV ar Pranczija, kuri rinktinse visi keturi aidjai yra i pirmo im-tuko, be to, yra ir puiks dvejet specialistai.Ms, toki ma ali kaip Lietuva, Latvija, veicarija, Kip-ras, rinktinse gali bti vienas ki-tas ikiliausias aidjas kaip lat-vis E.Gulbis, bet to nepakanka. Ir tas vaigdes turi kas nors pakeisti, kad jos gaut bent dien pailsti. Juk i esms Blaas Kaviius lai-mjo prie L.Grigel lemiam ma-i, nes etadien ilsjosi, o Laury-nas be poilsio aid visas tris dienas. T pat galima pasakyti ir apie Ri-ard.Po netiktinos lietuvi per-gals prie britus, paskui prie airius, Lietuvoje kilo susidom-jimo tenisu bumas. Ko reikia, kad is aidimas ms alyje ilgam si-tvirtint tarp populiariausi spor-to ak?Lietuvos rinktins pergals De-viso mauose tik sutvirtino t su-sidomjim, kuris kilo, kai tuomet septyniolikmetis Riardas laim-jo pasaulio jauni empionat. Bet tenisas Lietuvoje skynsi keli dar anksiau. A jau kokius penkerius metus kartoju, kad is aidimas Lie-tuvoje tampa treija sporto aka. Tikrai ne iais metais tai atsitiko. iemet tik matome ilgo darbo vai-sius.Labai svarbu, kad atsiranda vis daugiau teniso bazi. iemet atviri teniso aiktynai rengti Panevyje. Klaipdoje pastatytas dengtas teniso aiktynas. Teniso aikteli atsirado Druskininkuose, Alytuje, Prieku-lje, Nidoje, Kdainiuose, Utenoje. Per pastaruosius trejus metus Ute-nos rajone idygo net deimt teni-so kort.Milinikas susidomjimas ia sporto aka atsirado dl to, kad te-nisas labai sveikas, varus, gra-us ir malonus akiai aidimas. Bet to, j galima aisti vis gyvenim nuo keleri iki 8085 met. Visa-me pasaulyje vyksta senjor tur-nyrai. Lietuvoje tenis aidia net trys 80 met perkop vyrai. Beje, jie visi arenoje gyvai stebjo De-viso ma.Tai rodo, kad Lietuva pasiek tam tikr civilizacijos lyg, nes te-nisas labiausiai populiarus tose a-lyse, kuriose klesti ekonomika ir kultra.Egzistuoja stereotipas, kad te-nisas turting moni sportas, nepasiekiamas ne tik vidutines pa-jamas gaunantiems suaugusiems mgjams, bet ir vaikams i netur-ting eim. Ar tai tiesa?Labai klaidingas stereotipas. So-vietmeiu buvo formuojama nuo-mon, kad tenisas buruazin sporto aka, kad j aidia tik turtin-gieji. Bet tai an laik vaizdis. Da-bar tok stereotip skleidia mons, kurie nemgsta ne tik teniso, bet ir bet kokio sporto.I tikrj tenis Lietuvoje gali aisti visi. Savo odius galiu pa-tvirtinti tokiu faktu. iandien teni-s aidiantys vaikai u treniruotes moka lygiai tiek pat, kiek ir vaikai, lankantys krepin Arvydo Sabonio ar arno Mariulionio akademijo-se. Tai kainuoja madaug 200 lit per mnes.Tenis aidia ir senjorai, ku-riems per 6070 met. O juk jie pensininkai, ne pats turtingiausias visuomens sluoksnis. Vadinasi, tai nra itin brangus usimimas. Vi-dury dienos galima u maesn kai-n aisti privaiuose aiktynuose. Bet juk yra ir savivaldybi aikte-li, pavyzdiui, Nidoje, Preiloje ir kituose miestuose, kur leidiama aisti nemokamai.Manau, kad ms valstybs eko-nomikos ir kultros lygis yra gana auktas. Galiu pasakyti, kad Lietu-vos pajryje vasar kartu rengiami teniso ir diazo festivaliai. Ar gir-djote, kad kur nors bt sureng-tas koks kultros renginys ir bok-so empionatas? Nors boksas irgi dviej moni dvikova.Tenisas yra nekontaktin, labai sveika ir grai akiai kova. Be to, tai intelektuali moni sportas. Ne turting, o intelektuali. O inte-lektualas nebtinai turi bti tur-tingas.Tenisas Lietuvoje ant bangos19-metis Laurynas Grigelis meistrikumu spariai vejasi metais vyresn Riard Berank. Eltos nuotraukaEltos nuotraukaMartyno Vidzbelio nuotraukaTenisas sveikas, graus ir malonus akiai aidimas, sako L.Radzeviius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka LietuvaSlovnija 2:3Pirma diena 2010 m. rugsjo 17 d.R.BerankisB.Kaviius 3:1 (3:6, 6:2, 7:6, 6:4)L.GrigelisG.emlija 0:3 (3:6, 6:7, 3:6)Antra diena 2010 m. rugsjo 18 d.R.Berankis/L.GrigelisG.emlija/L.Gregorcas3:2 (5:4, 4:6, 6:1, 6:3, 6:3)Treia diena 2010 m. rugsjo 19 d.R.BerankisG.emlija 0:3 (6:7, 4:6, 3:6)L.GrigelisB.Kaviius 0:3 (4:6, 6:7, 6:7)Deviso taurs maas Vito Gerulaiio teniso akademijoje, VilniujeSkyryb su vyru dram igyvenusi 41 met vo-kiet nuud savo sn, buvus sugyventin, dar vien niekuo dt mo-g ir susprogdino dau-giabut nam.Daumantas Musnickaskinink iniosKitus straipsnius skaitykite laikratyjeNauja tvarka lugdo vereli eksportalies gyvuli augintojai si-tikin, kad sveikos bandos statusas tik monopolinin-k ugaida.Nijol PetroitVL urnalist9 psl.Sodininkus lidina ma-daug perpus maesnis vaismedi derlius, bet kvepia padvigubju-sios obuoli pardavimo kainos. Vida TavorienVL urnalist9 psl.Lietuvik obuoli valgysime dar maiau7 psl.Skerdynes Vokietijoje sureng advokatPasaulisLavoriki viltis lietuvika gimnazijaValstiei laikraio riedo Tviks viesa urnalistai ir Lavoriki vidurin mokykla surengpopiet Ugdome valstybs piliet patriot.15 psl.Mokslo metai visus su-buria bendruomenKasmet pirmoji mokslo met diena suvienija di-del grai bendruome-n mus visus: smalsius pirmoklius, gtelju-sius mokinukus, moky-kl vaikus ileidianius tvus ir pasitempusius mokytojus. Rugsjis Ra-seini rajono Girkalnio pagrindinje mokyklo-je iemet buvo ypa lau-kiamas. Mokykla atvr duris daugiau kaip 160 mokini, 24 juos ugdan-tiems pedagogams.Rita Petroien, Dalia Garvien15 psl.Tviks viesaRuden ilauogi krmai puons savo paraudu-siais lapais, kurie aia-ruoja iltais atspalviais. Tai enklas, kad augalai ruoiasi poilsiui.Alma Maeikait12 psl.Tik gerai priirtas uogynas gausiai deraVLA2201VLA2202VLA2203VLA2204VLA2205VLA2206VLA2207VLA2208VLA2209VLA2210VLA2211VLA2212VLA2213VLA2214VLA2215VLA2216VLA2217VLA2218VLA2219VLA2220VLA2221VLA2222VLA2223VLA2224