Valstiečių laikraštis 2010 09 22

Download Valstiečių laikraštis 2010 09 22

Post on 28-Mar-2016

216 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 09 22

TRANSCRIPT

  • Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Pagrindiniame alies staty-me, Konstitucijoje, skelbiama, kad nuosavyb Lietuvoje yra ne-lieiama vertyb. Tai vienas pa-grindini demokratikos valsty-bs princip. Taiau Kauno rajono

    kininkas Jonas Vincas Petruke-viius savo kailiu patyr, kaip len-gvai galima netekti dalies ems: po darbymeio apsilanks savo valdose jis rado iverst riboenkl ir sirus jo valdas keli. emt-varkininkai pripaino, kad kinin-kui padaryta ala, taiau nieko daugiau nenuveik.

    Neteko dalies ems

    Kauno rajone esaniame Mitkn kaime J.V.Petrukeviius jau 20 met dirba nuosavus 9 ha ems. Pernai ruden kininkas suar savo valdas ir ramiawi ivaiavo namus, kurie yra kitoje gyvenvietje Vandiogaloje.

    2010 rugsjo 22, treiadienis Nr. 75 (8990) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    kinink inios Sodininkus lidina madaug

    perpus maesnis vaismedi der-lius, bet kvepia padvigubjusios obuoli pardavimo kainos.

    alies gyvuli augintojai si-tikin, kad sveikos bandos statu-sas tik monopolinink ugaida.

    Ruden ilauogi krmai puons savo paraudusiais lapais, kurie aiaruoja iltais atspalviais. Tai enklas, kad augalai ruoiasi poilsiui.

    Tviks viesa Valstiei laikraio priedo

    Tviks viesa urnalistai ir La-voriki vidurin mokykla sureng popiet Ugdome valstybs piliet patriot.

    Kasmet pirmoji mokslo met diena suvienija didel grai ben-druomen mus visus.

    iandien VL su priedais:

    etadien VL su prieduetadienis

    Prie monopolinius aidimus ms valstyb yra bedant?

    Kas pelnosi i brangstani maisto produkt? Ar valstyb pajgi apginti savo alies varto-tojus? Tokie klausimai vis da-niau kyla gyventojams.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Apie tai 4 psl. f Apie tai 19 psl. f

    emtvarkininkai, nu r dal ems i Kauno r. kininko, nusiplov rankas j teigimu, dabar susigrinti dal sklypo yra paties savininko rpestis.

    Kol televizijos pramoginse laidose Seimo nariai oka, dainuoja ir teisjauja vairiose komisijose, premjeras Andrius Kubilius su ministrais patylomis dlioja 2011 m. valstybs skurdo biudet.

    Valdininkams nuosavybs teis tik tuti odiai

    Valstybs biudet ministrai kol kas dlioja po kilimu

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    vietimu, bet ne draudimais vykime alkoholizm

    Ar prekybos alkoholiu laik pailginus iki 24 val. pavykt padi-dinti valstybs biudeto pajamas ir sumainti elin alkoholio prekyb?

    Martyno Vidzbelio nuotrauka Nukelta 3 psl. f

  • 2 2010 rugsjo 22 Nr. 75 (8990)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Prezident Dalia Grybauskait paragino politines partijas 2011 m. valstybs biudeto svarstymo ne-paversti politins kovos instrumen-tu, taiau, atrodo, kad ie ragini-mai nebuvo igirsti. Iki iol neaiku, kaip valstyb gyvens kitais metais, nes Vyriausybs nariai prioritetus dlioja pagal savo poreikius.

    Slepia net nuo parlamentar

    Dar prie mnes nans mi-nistr Ingrida imonyt tikino, kad rugsjo pradioje Vyriausyb pasieks vis ministerij nansiniai umojai kitiems metams, taiau iki iol Vyriausyb slepia net prelimi-nar valstybs biudet.

    Nenormalu, kad iki iol neturime net iankstini Vyriausybs plan, kaip valstyb gyvens kitais metais, valstybs biudeto projekto iki iol nra, ap-gailestavo Seimo Biudeto ir nans komiteto narys Remigijus Aas.

    Vyriausyb Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet nansini ro-dikli patvirtinimo statymo projekt Seimui privalo pateikti likus ne maiau kaip 75 dienoms iki biudetini met pabaigos. Tai yra vliausiai iki spalio vi-durio. Finans ministerija Vyriausybei projekt ada pateikti spalio 1 d.

    Tradicikai asignavim valdyto-j (ministerij ir inyb) pageida-vimai didesni nei nansavimo ga-limybs, Valstiei laikraiui pripaino nans ministrs patarja Giedr Balytyt.

    Ji nedetalizavo, kurios ministeri-jos usipra daugiausia l, o kurios atsivelg ekonomines realijas.

    Sutarta vieai neskelbti

    Prognozuojama, kad 2011 m. na-cionalinio biudeto asignavimai be ES ir kitos tarptautins nansins paramos l sudarys 18,2 mlrd. Lt, o su ES ir kitos paramos lomis apie 29,9 mlrd. Lt.

    Kitais metais i keturi pagrindini mokesi pridtins verts, gyven-toj pajam, akciz ir pelno bus gau-

    ta apie 15,11 mlrd. Lt, tai yra apie 83 proc. nacionalinio biudeto pajam.

    Nra abejoni, kad Finans mi-nisterija ino vis ministerij pla-nus, taiau Vyriausybje susitarta j kol kas neskelbti vieai.

    Kaip kitaip paaikinti tai, kad prie dvi savaites pasirod informa-cija, kurie ministerij klerkai udirba daugiausia, kurie maiausia. U-

    sienio reikal ministerijos valdinin-kai yra labiausiai nuskriausti. Kit ministerij tarnautoj atlyginimams netaupoma net ekonomins krizs slygomis. Bet esm nuo to nesikei-ia Vyriausyb turi visus skaiius, tik kakodl jais nesidalija.

    Atskiri Vyriausybs nariai su vi-suomene aidia keist aidim. Biudeto metmen o cialiai kaip ir nra, bet ministrai kalba apie di-del l poreik.

    Vyriausybje dar neapsisprsta

    Finans ministr I.imonyt pareik, kad ministerijos kitmet turt apie 10 proc. sumainti savo apetit (girdi, reikia taupyti), taiau dauguma ministr kolegs odius

    praleido negirdomis. Aikja, kad ministerijos usipra net 4 mlrd. Lt daugiau nei iemet.

    Vien krato apsaugos ministr Rasa Jukneviien pareik, kad jos kuruojamai sriiai kitais metais pa-pildomai prireiks 130 mln. Lt.

    Beveik 100 mln. Lt daugiau no-rt gauti Susisiekimo ir vietimo ir mokslo ministerijos, o Sveikatos

    apsaugos ministerijos, su kurios i-nia Lietuvoje usidar deimtys li-gonini ir poliklinik, siekia gauti dar daugiau pinig.

    kio ministras Dainius Kreivys tikino, kad didiausi dmes kitais metais skirs smulkiajam ir viduti-niam verslui. Kit ministerij at-stovai apsiribojo tik neapibrtais komentarais: dar skaiiuojame, deriname ir panaiai.

    Daugiau pinig nei iemet reiks Finans ministerijai, kuri adminis-truoja alies skol ir kuriai palka-noms mokti prireiks papildomai apie 100 mln. Lt.

    Vien iemet valstybs skola pa-didjo nuo 27,1 iki 35,8 mlrd. Lt. Kiekvienam alies pilieiui tenka 10 194 Lt skolos, o kasmet jam reik-t sumokti apie 485 Lt palkan.

    Pinigus dalijasi siaurame rate

    Kodl Vyriausyb taip slapti-no ministerij planus, politologas R.Lopata toli atsakym neieko.

    Daug kas priklauso nuo mi-nistro takos ir nuo ministro svorio

    gauti kuo didesn nansavim. Pa-velgus biudeto eilutes yra ma-tomi Vyriausybs ir atskir politik interesai, sak R.Lopata.

    Vienmandatse apygardo-se irinkti Seimo nariai turi dide-li sipareigojim savo rinkjams ir rmjams, o pastarj lkesiai matuojami Seimo nario galimyb-mis pramuti investicijas, nea-bejoja R.Lopata.

    Politologas pabria, kad i biude-to krypi, ypa sunkmeiu, galima sprsti ir apie Vyriausybs strategij. Treias dalykas rinkimai savival-dybes, nes Vyriausybs poiris tam tikrus regionus irgi parodo tam tikrus interesus, akcentavo R.Lopata. Jo odiais, svarstant biudet visada vyksta kova dl nansini resurs.

    Seimas paliktas neinioje

    R.Ao teigimu, Vyriausyb net nediskutuoja su Seimu, ar mains valstybs valdymo ilaidas, kam ki-tais metais skirs prioritetus.

    Pasiirkite, kas darosi Baltaru-sijoje, kai Vyriausybei sumainus las konsuliniams departamentams balta-rusiai vizos turi laukti 2,5 mnesio, o viena viza kainuoja apie 30 eur, pik-tinosi R.Aas. Tai apie kok biudeto planavim galime kalbti, kai mes pa-tys atsisakome auksini kiauini, jau neskaiiuojant to, kiek pinig vienas sveias gali palikti Lietuvoje.

    R.Aas pateisina tik vidaus rei-kal ministro Raimundo Palaiio skambinim pavojaus varpais, kad neskyrus daugiau l teissaugai Lietuvos saugumo sistema atsidurs ties katastrofos riba.

    O apskritai kalbant, kiek teko bendrauti su valdaniosios koalicijos ministrais, kurie nepriklauso Tvy-ns sjungai, tai jie vis laik jauiasi skriaudiami, akcentavo R.Aas.

    Komiteto vadovas niekur neskuba

    Kitas Biudeto ir nans komite-to narys Vytautas Galvonas prisipa-

    sta, kad, nors ir dalyvauja komiteto posdiuose, vis dlto informacijos apie valstybs biudeto planavim neturi. Gal Vyriausyb galvoja, kad rinkjams dabar rpi tik tai, kas i parlamentar iuo metu oka, o kas dainuoja, juokavo V.Galvonas.

    Savo ruotu Biudeto ir nans komiteto pirmininkas Kstutis Gla-veckas Valstiei laikrat tikino, kad kol kas irgi neturs jokios informacijos apie kit met valstybs biudet.

    Taiau pagrindins kryptys i-liks tos paios stabilizuoti nans sistem, mainti nedarb, pritraukti investicij, vykdyti reformas, sak K.Glaveckas.

    K.Glavecko teigimu, komitet valstybs biudeto projektas pa-sieks spalio 18 dien, o prelimina-rios jo gairs paaiks madaug po savaits.

    Aktualijos

    Valstybs biudet ministrai kol kas dlioja po kilimu

    Svarstymai nesugriaus VyriausybsAlgis Krupaviius, politologas

    Informacija apie kit met biudeto planus turi bti teikiama bent jau Seimo arba Vyriausybs interne-to svetainse. Jeigu dl koki nors prieasi nebt priimtas 2011 m. valstybs biudetas, automatikai sigaliot kitas fi nansavimo princi-pas, tai yra viskas bt fi nansuoja-ma taip, kaip ir 2010 metais. Kar-tais atsitinka, kad biudeto svars-tymai sugriauna vyriausybes, bet dabartiniam A.Kubiliaus ministr kabinetui tai negresia. Su Tvyns sjunga koalicij sudariusios parti-jos stengiasi ilikti tarp valdani-j vien todl, kad bt vieumoje, nors t partij reitingai sumaj tiek, kad galima apskritai abejoti j perspektyvomis politikoje. Kita prie-astis, dl kurios gali griti Vyriau-syb, tai atskir ministr nesusikal-bjimas dl biudeto. Juk sveikatos apsaugai reikia daug pinig, o soci-alinei apsaugai dar daugiau.

    Svarbu regionams ir miesteliamsLauras Bielinis, politologas

    iuo metu yra keli 2011 m. vals-tybs biudeto modeliai, dl kuri iki iol Vyriausyb neapsisprendia. Vadinasi, Vyriausybje nesutaria-ma ir ta diskusija iplitusi tarp val-danij partij. Kai