Valstiei laikratis 2014 07 02

Download Valstiei laikratis 2014 07 02

Post on 31-Mar-2016

215 views

Category:

Documents

3 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 07 02

TRANSCRIPT

  • 6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    %UROPOS 3JUNGOJE LAUKIA-MAREKORDINIORAPSIRGAUSES-NIOUPERNYKTGRDDERLIAUS,IETUVOSAUGINTOJAIPROGNOZUO-JAKADMSALYJEBUSVIDUTI-

    NISDERLIUS4AIAUJIEMSNERIMKELIADABARTINSRAPSIRGRDSUPIRKIMOKAINOS0ASAKEM-DIRBIJEIJOSNEPADIDSJAVA-PJTSMETUAUGINTOJAIYPATIEKURIEMSTEKOATSTIIALU-SIUSIEMKENIUSIEMETPATIRSNUOSTOLI

    Kainos nevilioja

    iemet kovo viduryje Linas Agro surengtoje ems kio konfe-rencijoje, kurioje svarstytos 2014-j grd derliaus kain prognozs, buvo minta, kad u ton kviei kinin-kai gali tiktis nuo 700 iki 750 lit.

    Dabar kviei kaina nusiritusi apie imt lit emyn. Prajusi sa-vait tarptautinse birose sudarant ateities sandorius kviei tona kai-navo 640650 lit, paarini kvie-i 565580 lit, raps tona 1 2001 220 lit.

    'IEDR3ANKAUSKAIT

    6ASAROSSEZONUISIBGJANTNERETASDARTIKPRADEDASUKTIGAL-VKURGERIAUPRALEISTIISVAJOTASATOSTOGAS4IEMSKURIEATOSTO-

    GAUTIKETINA,IETUVOJETIKRAIYRAIKORINKTIS$EJAKOLKASDARNETAIPPAPRASTARASTIVISREIKIAMINFORMACIJAPIETAI

    MLIEPOSDTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    m$AUGUMADIRBAMOSEMS,IETUVOJE SKIRTINGAINEI KITOSE%3ALYSENUALINTATODLKININ-KAMSBTINAKUOSKUBIAUSIKLAU-SYTIMOKSLININKPATARIMUS

    m 0RAJUSISAVAIT5KMERGSRAJONEVYKUSIAME TRADICINIAMEKONKURSE a'ERIAUSI MELJAIVARSIATUONIDALYVIAI2ENGI-NYJEGERIAUSIAIPASIRODIRANTRUSMETUSNUGALTOJATAPO!UDRON+AZLAUSKIENI0ETRONIKAIMO

    m!RNUSTEBTUTE IGIRDKAD6ILNIUJEDURISATVRVIETANETU-RINTIANALOGNETIK"ALTIJOSALY-SEBETIRVISOJE%UROPOJE6AIKRESTORANASTEATRASa+UKU-UKUkJAUPERPIRMGYVAVIMOTRIMESTRPELNAIBSOSTINSGYVENTOJLIAUPSI

    m6ASARAnNUOSTABUSMETLAI-KASKAIGALIMEMGAUTISNETIKSODODAROBETIRMIKOGRYBMISPA-GARDINTIPATIEKALUSAROMATINGOMISUOGOMISIRVAISIAIS*IENETIKGRAIAIATRODOBETIRPRATURTINAMSORGA-NIZMVERTINGAISVITAMINAIS

    IANDIENSKAITYKITE

    -/4%230!3!5,)3 p. f

    -/4%230!3!5,)3 p. f

    +).).+).)/3 p. f

    +).).+).)/3 p. f

    ETADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisSveikata

    1O

    *QGAHP= p. f

    *QGAHP=2 p. f

    .ORSNETYLAKALBOSKADLIETUVIAIMIELIAUATOS-TOGAUJAUSIENYJEVISDAUGIAUJRENKASIPOIL-S,IETUVOJE

    'RIVASTEREOTIPAITURIZMOSEKTORIUJE

    Raimundo uikos nuotrauka

    alloverpress.ee nuotrauka

    ,AUKIAMAGRDGAUSAKIENINEPRIPILDYS

  • 2 MLIEPOSDmNr. 53 (9381) 6ALSTIEILAIKRATIS

    Lietuvoje grd ir raps supirk-jai emdirbius ragina bsim derli parduoti dar emesnmis kainomis. Stambesni supirkjai nurodo, kad, atsivelgiant klas, bsim kviei derli dabar supirkt u 500590 lit u ton, mieius u 445460 lit u ton, o u raps ton mok-t 1 0901 100 lit.

    Augintoj tokios kainos nevilioja. Jiems rpi pigiau nupirkti, o mums brangiau parduoti. U raps ton 1 100 lit bet kada gausi, o u kvie-ius, manau, per javapjt ar ruden turt mokti panaiai kaip pernai vidutinikai apie 650 lit. Jei moks 10 ar 20 lit maiau ar daugiau, di-dels bdos nebus, sak Anyki rajono augalininkysts kio savinin-kas Romualdas Kubaitis.

    kininko manymu, auginto-jai negali daryti jokios takos su-pirkimo kainoms, todl ir jaudintis i anksto nevertt. Dideli poky-i pasaulio rinkose, atrodo, nra, tad kainos neturt kristi perpus ar tredaliu. O jei sumas keliasde-imia lit, igyvensime, kain pokyi nedramatizavo anyktnas.

    Vos atsipirks savikaina

    Lietuvos kinink sjungos (LS) vadovas Jonas Talmantas sitikins, kad iemet augalininkysts ki paja-mos nediugins: kai kam vos atsipirks gamybos snaudos, o kai kam metai gali baigtis nuostolingai.

    Europoje derliaus prognozs geros, bet supirkimo kainos dabar maos. Ir ms derlius gali bti ne-blogas, taiau reiks nemaai papil-dom snaud jam paruoti. Orai drgni, tad visus grdus teks dio-vinti. Dar daugiau grd paruoi-mas kainuos tiems augintojams, ku-rie neturi savo diovykl. Dl sauls stokos daug grd gali tikti tik pa-arui, sak LS lyderis.

    Dar pavasar grd ir raps augin-tojai bdojo, kad laukia nelengvi me-tai. Ne vienam kininkui teko atsti ialusius iemkenius. Nemaai pas-li nukentjo ir nuo pavasarini aln.

    Bt gerai, jei u rapsus mokt 1 2001 300 lit, bet gali tiek ir ne-siekti. Kaina u maistinius kvieius gali suktis apie 600 lit, u paari-nius grdus maesn. Kai kam to-kios kainos tik savikain padengs, samprotavo J.Talmantas.

    .ORIDAUGIAUUDIRBTI

    Agrokoncerno moni grups prezidentas Ramnas Karbaus-kis taip pat netryko optimizmu dl bsimo derliaus kain: Der-lius auga gana geras: drgms pa-kanka, tik reikt daugiau ilumos. Bet dabartins kainos po nekelia. Reikia tiktis, kad praradimus dl maesni kain kompensuos gau-sesnis derlius.

    Jis pabr, kad Lietuvoje iaugi-namas derlius nedaro jokios takos grd kainoms. Grdais prekiauja-ma tarptautinse birose, kur ir nu-statomos kainos. Ms rinkoje tik remiamasi jomis. Reikia laukti, ko-kie derliai bus Amerikoje, Kanado-je, Australijoje, Rusijoje, tada paai-ks ir kainos. tai Rusijoje laukiama rekordinio grd derliaus, tad kain kilimas maai tiktinas, sampro-tavo R.Karbauskis.

    Akmens rajono kininkas Vilius uolas sak, kad grd kainos tarp-tautinse birose ir ms rinkoje ne-retai gana rykiai skiriasi. Taip, ms alyje silomos kainos u grdus yra susijusios su pasaulinmis. Taiau kar-tais stebimas ir nemaas atotrkis tarp j, ypa per javapjt. Pas mus tokiu metu kainos daniausiai sumaja, nes daug kinink neturi diovykl ir padori sandli, todl skuba gr-dus parduoti. Suprantama, kad eks-portuojant susidaro transportavimo ir kitos ilaidos. Taiau susidaro spdis, kad ms supirkjai nori daugiau u-dirbti. Pavyzdiui, vokieiai kininkai sako, kad toki tendencij savo alyje nepastebi, savo pastebjimais pasi-dalijo grd ir raps augintojas.

    R.Karbauskis tikino, kad supir-kimo mons grdais nespekuliuoja. Su kininku ateities sandoryje u-fiksavus kain, grdai t pai dien parduodami eksportui. Prisipirk-ti grd ir laukti geresni kain bt didel rizika. Kainoms kritus, eksportuotojai neivengt didiuli nuostoli, aikino Agrokoncer-no moni grups vadovas.

    Europa laukia gausaus derliaus

    Tarptautin grd taryba prog-nozuoja, kad pasaulio kviei der-lius 20142015 sudarys 696,3 mln. ton beveik 2 proc. maiau nei prie metus. O bsimas pasaulio raps derlius gali sumati iki be-

    veik 4 proc ir sudaryti 68,642 mln. t. O tai Europos Sjungoje laukia-ma 2,3 proc. gausesnio u pernyk-t grd derliaus ir rekordinio rap-s derliaus 22,18 mln. ton (4,2 proc. didesnio nei pernyktis).

    ES emdirbi organizacija Co-pa-Cogeca skelbia, kad derlius 28 ES alyse narse turt sudary-ti daugiau nei 304 mln. ton. O kviei 28-iose ES valstybse tu-rt bti prikulta apie 145,9 mln. ton beveik 1 mln. ton viryti Europos Komisijos lkesius. Pro-gnozuojama, kad 20142015 m. ES gali aplenkti JAV ir tapti didiau-sia pasaulyje kviei eksportuotoja.

    Apie rekordin grd derli kal-bama ir Rusijoje. Naujien agentra RIA Novosti skelbia, kad tikimasi prikulti apie 100 mln. ton grd. Rusai prognozuoja, kad eksportuos 25 mln. t grd 3 mln. daugiau nei pernai.

    Pasak kinink, kol grdai neat-sidr sandliuose, pasikliauti der-liaus prognozmis ir skaiiuoti pa-jamas neverta. Augintojai tiktsi panai pernyktes grd supirki-

    mo kainas, bet ekspertai skaiiuoja, kad jos sumas deimtadaliu. Anot j, sunku tiktis, kad treius metus i eils ir derlius bt gausus, ir su-pirkimo kainos auktos.

    3UMAJOIANKSTINISUTARI

    iemet kur kas maiau Lietu-vos grd augintoj rizikavo pasi-rayti iankstines bsimo derliaus pardavimo sutartis. Tie, kurie su-dar ateities sandorius, dabar tyliai digauja.

    Madaug prie du mnesius pa-arini miei kaina buvo 550560 lit u ton. U tiek ir pardaviau dal derliaus. Dabar kaina sumajo 100 lit. Panaiai atpigo ir kvieiai, sak kasmet rizik iskaidantis ir apie tre-dal derliaus i anksto parduodantis V.uolas.

    R.Karbauskis pastebjo, kad ie-met triskart maiau pasirayta i-ankstini sutari nei ankstesniais metais. Ateities sandoriuose ufik-suotos kainos, palyginti su dabarti-nmis, labai geros beveik 700 lit

    u pirmos klass kviei ton. Deja, kainos pradjo ristis emyn, ap-gailestavo Agrokoncerno moni grups vadovas.

    R.Kubaitis iankstinmis sutarti-mis nesusigund. Buvo momentas, kai kainos kylo auktyn. Kas susp-jo jas ufiksuoti, galbt ir diaugsis. Bet a ne visada pataikau tem, todl, kol grd nenukuliu, sutar-i nesudarinju, teig kininkas.

    LS pirmininkas ramiai vertino tai, kad grd ir raps augintojai ne-sudar daug iankstini derliaus par-davimo sutari. Ne vienas yra nude-gs ir net atsidrs teisme, todl dabar atsargiai elgiasi. Kiekvienas kininkas pats turt nusprsti: reikia jam atei-ties sandori ar ne. Patarimai ia ne-reikalingi, sak J.Talmantas.

    4ROSIRSKLAUGRDUS

    Iankstines derliaus pardavimo sutartis pasira kininkai danai gauna kreditus i grd ir raps supirkj. Tokia bendradarbiavimo praktika jau seniai sieja emdirbius ir jiems tras, cheminius prepara-tus, skl tiekianias bei derli i j superkanias bendroves.

    kininkai nra tokie turtingi, kad per darbymet isiverst be apy-vartini l. Danas naudojasi gr-d supirkj teikiamais kreditais. Toks bdas yra patogesnis, nors ir brangesnis. I bank skolintis bt pigiau, taiau ne visi gali tai pada-ryti, aikino V.uolas.

    Ilgamete partneryste su grd ir raps supirkjais nesiskund anyk-tnas R.Kubaitis. Anot jo, i bank skolintis bt pigiau, bet greiiau ir paprasiau iuos reikalus galima susitvarkyti su supirkjais. Papras-tai bendradarbiaujama tokiu bdu: pavasar kininkai gauna tras, che-minius preparatus, skl, o ruden u tai atiduoda dal grd. Kokia dalis prikult grd ir raps tokiu bdu subyra supirkj aruodus, priklauso nuo derlingumo ir kultros.

    Augintojai skaiiuoja, kad vie-nam hektarui pasli paprastai rei-kia per 1 000 lit troms, chemi-niams preparatams. Jei, pavyzdiui, kviei i ha prikuliama 5 t, o kaina siekia 600 lit, tredal pajam i hektaro tekt atiduoti tr ir che-mini preparat tiekjui.

    J.Talmantas sitikins, kad ki-ninkams bt parankiau atsiribo-ti nuo grd supirkj teikiam kredit ir kreiptis bankus. Dabar bankai apyvartinms loms skolina gana palankiomis slygomis. Aiku, kai kam bna palanku imti kredi-tus i moni. Taiau jei augintojai pamstyt apie ilgamet naud, gali bti, kad tokio bendradarbiavimo atsisakyt, savo nuomon isak kininkams atstovaujanios organi-zacijos lyderis.

    R.Karbauskis mano, kad be gr-d supirkj teikiam kredit em-dirbiams bt nelengva. Prie 1015 met jiems nebuvo joki ans apyvartinms loms pasiskolinti i bank, o dabar tik teorikai len-gviau. Ms mon kasmet i ban-k pasiskolina po 350400 mln. lit ir kredituoja kininkus. Aps-kritai tokiu bdu ems k kas-met plaukia 1 milijardas lit. Mes nepraome i kinink joki usta-t, taigi per tuos metus visi augo-me dalydamiesi rizika. Taip miesto verslinink kredituoti niekas nesi-ryt, sitikins Agrokoncerno moni grups vadovas.

    Aktualijos

    e Atkelta i 1 p.

    ,AUKIAMAGRDGAUSAKIENINEPRIPILDYS

    E=J@EAJLORE@QPEJEOR=G=NGNULPEAORF=OREAPKIEOJAC=QOE=EL=HEOPAI-LAN=PN=@EAJL=GEHOEGEjH=ELOJEEHQIKO,=FNUFACNE=Q@OLANGJEF=

    .UPKFRF=OL=OEOQGOELEAP@=JCQIELH=QGONAPE@A>AOUO@EAJPNQIL=EL=HEOKPAILAN=PN=L=GEHOF=QEGEjH=ELOJEEHQIKO,=FNUFA>QOCEA@N=KN=OOQEHOEGEH=ELOJE

    ,AJGP=@EAJ>QO@A>AOQKP=LOLEAPR=G=NERF=O*QI=PKI=OJAC=QOQOHEA-PQOPAILAN=PN=GEHOEGEjH=ELOJE,=FNUFALENIKFEL=NKOLQO>QO@A>A-OQKP=P=E=Q@EAJKFQOJQREOO=QH+N=OEHOEGEjH=ELOJE

    orai.lt, VL inf.

    Pilnatis.3AULTEKALEIDIASI21.56.

    Rytojiandien Poryt

    .AKT+7 +10o .AKT+10 +11o.AKT+7 +9o

    $IEN+18 +24o $IEN+20 +24o$IEN+17 +22o

    +OLGRDAINEATSIDRSANDLIUOSEPASIKLIAUTIDERLIAUSPROGNOZMISIRSKAIIUOTIPAJAMASNEVERTA 'H=Q@EF=QO NEOGE=QOJQKPN=QG=

  • MLIEPOSDmNr. 53 (9381) 6ALSTIEILAIKRATIS 3

    6ISDANIAURENKASI,ETUV

    Pastaruoju metu lietuviai daug intensyviau investuoja kokybi-kas atostogas Lietuvoje. Tai rei-kia, kad jie derina ne tik pasyvj, bet ir aktyvj poils Lietuvoje, pasakojo Turizmo rm prezident ydr Gavelien.

    Jai pritar ir Lietuvos viebu-i ir restoran asociacijos prezi-dent Evalda ikauskien. Daug poilsiautoj keliauja ir su vaikais, domisi vairiomis edukacinmis kelionmis, sak ji. Vis dlto, remiantis Valstybinio turizmo de-partamento prie kio ministerijos pateiktais duomenimis, madaug 40 proc. vietini turist praju-siais metais kelioni prioritetas buvo draug, gimini lankymas, o 30 proc. kelions tikslas buvo po-ilsis, atostogos.

    $AUGIAUSIALIETUVIAI

    Valstybinio turizmo departa-mento prie kio ministerijos va-dov Raimonda Balnien taip pat teig, kad pastaruosius penkerius metus lietuviai vis daniau atosto-gauja Lietuvoje. Ms alies gy-ventojai pamau imoksta ne tik il-giau atostogauti, bet ir savaitgaliais vykti koki trump kelion, sak ji ir pridr, kad kurortiniai alies miestai visikai priklausomi nuo lie-tuvi turist.

    Diugu, kad pietiniuose alies kurortuose, kitaip nei jos pajryje, nra sezonikumo problemos,

    sak R.Balnien. Jos skaiiavimais, pajrio kurortuose dauguma tu-rist taip pat lietuviai. Vasaros sezonu usienieiai pajrio kuror-tuose sudaro apie 13 proc. poil-siautoj, tvirtino R.Balnien. O E.ikauskien teig, kad kei-iasi kai kuri kurort, pavyz-diui, Nidos, poilsiautojai. Pa-

    stebiu, kad daug emigrant, kurie usidirba pinig svetur, leidia sau ilstis Lietuvos pajrio kuror-te Nidoje, valgomis dalijosi E.ikauskien.

    5SIENYJEPATOGIAUILSTIS

    Poilsis Lietuvoje ir usienyje, pasak .Gaveliens, i esms ski-riasi tuo, kad ilstis usienyje daug patogiau. Neturime viebui, ku-riuose bt viskas skaiiuota. Be to, nesame garantuoti, kad per vi-sas atostogas vies saul, kalb-

    jo ji. Btent ios aplinkybs ir ver-ia paslaug teikjus labiau pasukti galvas, k pasilyti turistams, jei nevies saul.

    Kas nori pilno pilvo, neatosto-gaus Lietuvoje. Poilsiautoj porei-kiai skirtingi, sitikinusi Turiz-mo rm prezident. .Gavelien pastebjo, kad Lietuvoje popu-

    liarja kaimo turizmas, taip pat ir vairios sveikatinimo kelions. Tai nra vien tik pasyvus poilsis, toks kaip SPA ir panaiai, kal-bjo .Gavelien. Tai ir vairios manktos, aktyvios pramogos. Ji teig, kad vis daniau lietuviai pa-geidauja paintini kelioni.

    )LEIDIADAUGIAU

    Lietuvi protis vis daniau atostogas leisti Lietuvoje padeda pildyti turizmo sektoriaus kien. Vien jau praeitais metais, Valsty-

    binio turizmo departamento prie kio ministerijos duomenimis, buvo gauta 5 proc. daugiau paja-m, t. y. 425,6 mln. lit. O paja-m i vietinio turizmo buvo 1,317 mlrd. lit.

    Didja lietuvi ilaidos atos-togoms, sak R.Balnien. Vi-dutinikai per vien trump ke-

    lion ileidiama apie 165 litus, o per vienadienes keliones apie 81 lit. .Gaveliens teigimu, vieti-ni ilaidos didja, nes vis daugiau poilsiautoj usisako paslaug pa-ketus. Todl ileidia iki 10 proc. daugiau nei prastai, teig Tu-rizmo rm prezident.

    4RKSTAINFORMACIJOSSKLAIDOS

    Vis dlto R.Balnien sitikinu-si, kad siekiant dar geresni re-zultat reikt didinti investici-jas rinkodar. Svarbu negailti l informacijai, jos sklaidai, nes rinkodara yra skmingos pltros pagrindas, leidiniui pasakojo R.Balnien. Panaios nuomons buvo ir .Gavelien. Jos sitiki-nimu, trksta bendros duomen bazs, kuri bt keliami vai-rs pasilymai, kaip praleisti atos-togas.

    Lietuvoje vyksta begal rengi-ni, tik apie juos sunku suinoti, teig .Gavelien. Ji pasakojo, kad informacijos sklaidos galt imtis kio ministerijos Turizmo politikos skyrius. Reikt visiems kartu pa-dirbti, kad bt dar labiau paska-tintas vietinis turizmas, kalbjo .Gavelien.

    .EINAUDOJAMASPOTENCIALAS

    E.ikauskien taip pat mano, kad reikt didinti alies inomu-m. Lietuvos viebui ir resto-ran asociacijos prezident tei-g, kad reikt apsvarstyti, kaip bt galima paskatinti konfe-rencin turizm. Siekiant pltoti konferencin turizm, puikiai tik-t Vilniuje esantys Sporto rmai, kuriuose bt galima rengti kon-gres centr, lkesi neslp E.ikauskien.

    Aktualijos

    e Atkelta i 1 p.

    'RIVASTEREOTIPAITURIZMOSEKTORIUJE

    0IETINIUOSEALIESKURORTUOSEKITAIPNEIJOSPAJRYJENRASEZONIKUMOPROBLEMOS 2EOI=JPKQGHAREE=QOJQKPN=QG=

    (EAPQRKO>=JG=OJQKIAPHEALKO@@EAJKOJQOP=PKPKGEQOHEPKENQOEAJEKR=HEQPO=JPUGEQOjK?E=HQOHEPKGQNO=OjHEPKQ

    AQNC=HEKF=JPEOJQKIR=O=NEK@L=PRENPEJP=O(EAPQRKO.AO-LQ>HEGKO2UNE=QOU>OEJ*NEN(EAPQRKO>=JGKR=H@U>KOEJ*NJQP=NEI=EO

    0AVADINIMAS Kodas Valiutos kiekis 3ANTYKIS

    !QN=O !1.

    =HP=NQOEFKONQ>HEO 5.

    AGEFKOGNKJ= CZK

    E@EKOEKONEP=JEFKOOR=N=OOPANHEJC GBP

    &2@KHANEO USD

    (AJGEFKOVHKP=O ,(*

    .QOEFKONQ>HEO .1

    1GN=EJKOCNEREJ= UAH

    RA@EFKOGNKJ= SEK

    *KNRACEFKOGNKJ= *+'

    ,ITOIRUSIENIOVALIUTSANTYKIAI

    6IETINISTURIZMAS,IETUVOJEzMVIETINIAITURISTAIKE-LIAUDAMIPO,IETUVDAUGIAUSIAAPSISTODAVOPASGIMINESIRDRAU-GUS4OKITURISTBUVOPROCz6IEBUIUOSEIRMOTELIUOSEAP-SISTODAVOPROCVIETINITU-RISTz6IETINIAITURISTAIMGSTAPOILSKAIMOTURIZMOSODYBOSEM DUOMENIMIS ,IETUVOS KAIMO TURIZMO SODYBOSE SVEIAVOSITKSTTURISTIJPROCARBATKSTBUVOVIETINIAITURISTAITKSTnSVEIAIIUSIENIO6ALSTYBINIOTURIZMODEPARTAMENTOPRIEKIOMINISTERIJOS

    PATEIKTAISDUOMENIMISMADAUGPROCVIETINITURISTPRAJUSIAISMETAISKELIONIPRIORITETASBUVODRAUGGIMINILANKYMASOPROCKELIONSTIKSLASBUVOPOILSISATOSTOGOS

    Nuo liepos automobili ardy-tojams darbo padaugs. Btent j rankas greiiausiai pateks po avari-j ekspert netinkamomis eksploa-tuoti pripaintos mainos. J savinin-kai negals toki automobili prikelti antram gyvenimui, nes j registracija bus panaikinta, o i naujo uregistruo-ti nebus galima. Iki iol savininkas ga-ldavo tokiu automobiliu naudotis, jei j pavykdavo suremontuoti ir jis ati-tikdavo techninius reikalavimus.

    Politikai taip pat main konstra-vim i skirting dali prilygino do-kument klastojimui, preki falsifi-kavimui ir sukiavimui. O u tai gali grsti ir kaljimas. Be to, policijos ir Valstybins keli transporto inspek-cijos pareignams suteikti galioji-

    mai stabdyti akivaizdiai netvarkin-gas mainas ir panaikinti technins apiros galiojim. Tokios sankcijos grs, jei neveikia stabdiai, vairo me-chanizmas, nakt nedega viesos ar

    lyjant neveikia vairuotojo puss valy-tuvas, taip pat jei per daug tamsintas priekinis stiklas ar iem vaiuojama su vasarinmis padangomis.

    Taksi ir motocikl vairuotojams nuo liepos grs baudos u vairavi-m igrus, jei j kraujyje alkoholio koncentracija virys dvi deimtsias promils. Be to, jei vairuotojas bus du kartus baustas u vairavim i-grus, trei kart jis vairuotojo pa-ymjim atgaus tik po deimties met. Saugaus eismo statyme taip pat numatyta, kad galinguosius ke-turraius gals vairuoti ir B, ir A ka-tegorijas turintys vairuotojai.

    .ETVARKINGAUTOMOBILIVAIRUOTOJLAUKIAJUODOSDIENOS

    .UOLIEPOSPAREIGNAMSSUTEIKTIGA-LIOJIMAISTABDYTIAKIVAIZDIAINETVAR-KINGASMAINAS fotodiena.lt JQKPN=QG=

  • Mokslinink patarimai emdirbiams nekainojami

    kinink inios

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Geriausios meljos titul peln antr kart

    Moters pasaulis

    15 psl.

    Dauguma dirbamos ems Lietuvoje, skirtingai nei kitose ES alyse, nualinta, todl kininkams btina kuo skubiau vertinti mokslinink patarimus.

    Albinas aplikas

    RenginiaiSportas

    Prajusi savait Ukmer-gs rajone vykusiame tra-diciniame konkurse Ge-riausi meljai varsi atuoni dalyviai. Rengi-nyje geriausiai pasirod ir antrus metus nugaltoja tapo Audron Kazlauskie-n i Petroni kaimo.

    Jolita urauskien

    11 psl.

    Ar Lietuva bus futbolo alis?

    12 psl.

    Gyvoji archeologija vl pulsuos Kernavje

    Vasara nuostabus met laikas, kai galime mgau-tis ne tik sod, dar, bet ir mik grybmis, pa-gardinti patiekalus aro-matingomis uogomis ir vaisiais. Jie ne tik graiai atrodo, bet ir praturtina ms organizm vertin-gais vitaminais.

    Mindaugo karnavi-mo dien senoji Lietu-vos sostin jau 15- kar-t pasitinka tarptautiniu festivaliu Gyvosios ar-cheologijos dienos Ker-navje, kuris vyks lie-pos 56 d. iuo renginiu Lietuvoje populiarinama eksperimentin archeo-logija.

    7 psl.

    Ar nustebtute igird, kad Vilniuje duris atvr vieta, neturinti analog ne tik Baltijos alyse, bet ir viso-je Europoje? Vaik resto-ranas-teatras KukuMuku jau per pirm gyvavimo trimestr peln aib sos-tins gyventoj liaupsi. Kokybikas maistas, sava konditerija, spektakliai, didiuls aidim erdvs veria manyti, kad tokio verslo idja buvo ilgai ir nuosekliai brandinta.

    Izabel Norkut

    7 psl.

    Vis pasaul apmusi futbolo kartin kreia ir Lietuv. Tik tautieiai vis priversti sirgti u kit ali rinktines savosios nacionalins ekipos pasaulio empionatuose dar niekada neturjome. Remiantis geriausiomis prognozmis, ten aidianius lietuvius galime ivysti po tuzino met.

    Aurimas Kuckailis

    13 psl.

    Analog neturinti verslo idja

    Ant stalo graios ir naudingos grybs

    /ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages false /GrayImageMinResolution 300 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 60 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages false /MonoImageMinResolution 1200 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 600 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

    /CreateJDFFile false /Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure true /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MarksOffset 6 /MarksWeight 0.250000 /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PageMarksFile /RomanDefault /PreserveEditing true /UntaggedCMYKHandling /LeaveUntagged /UntaggedRGBHandling /LeaveUntagged /UseDocumentBleed false >> > ]>> setdistillerparams> setpagedevice