Valstiečių laikraštis 2011 07 30

Download Valstiečių laikraštis 2011 07 30

Post on 08-Mar-2016

217 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 07 30

TRANSCRIPT

  • 2011 m. liepos 30 d., etadienis Nr. 60 (9079) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Treiadien VL su priedukinink inios

    Vyriausyb silo grietai bausti ir vilk, ir avel

    Kada ms alies mons skundiasi, kad darbdaviai jiems moka atlyginim nelegaliai? Pa-prastai tik tada, kai netenka dar-bo. Kaip vertinti tokius vlyvus praregjimus? Ar galima mones dl to smerkti?

    (Us. 170)

    iandien VL su priedu

    etadienis Viktoro Malinausko balso

    niekaip nesupainiosi su kit. Tai io dainininko vizitin kortel, garantavusi ilg, daugiau kaip keturiasdeimties met, scenin karjer nuo Vilniaus aid an-samblio solisto, Vilniaus bokt konkurso laureato iki i dien.

    Sodyba

    Didij gyvenimo dal mes praleidiame darbovietse. Ant-raisiais namais tampa biurai, ce-chai, mokyklos, kavins, ligonins, parduotuvs. Kai kam svarbesni nei namai yra... iltnamiai.

    Bii avilys Rima ir Gediminas ilinskai

    ino, kad be bii j gyvenimas bt nevisavertis. Kiekvien pa-vasar didiausia vent jiems bitui apsiskraidymas.

    Slaptosios KGB agent bylos tebra u devyni urakt

    Bendradarbiav su KGB prisipaino 1 589 asmenys, todl duomenys apie juos saugomi statymo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Ilgai adtas ir nuo kovo 1 dienos politik pradtas KGB dokument islaptinimas strigo iki iol nesukurta net speciali interneto svetain, iki liepos tam nebuvo skirta pinig.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Lilija Valatkien

    Kultros paveldo departamen-to (KPD) vadov Diana VARNAIT sitikinusi, kad i kultros paveldo apsaugos sistemos btina paalin-ti valstybs tarnautojus, kurie j atjo ne tarnauti visuomenei, ginti kultros paveldo ir vieojo intere-so, o turdami savanaudik tiksl. Ji, beje, pasira sakym, kuriuo i pareig atleido ir ilgalaik KPD Vil-niaus teritorinio padalinio vedj Ri-mant Bitin.

    Kaunietis architektas liko be atestato

    KPD paveldo apsaugos specia-list atestavimo komisija nutar i architekto Virginijaus Juozaiio at-imti teis rengti kultros paveldo vertybi tvarkybos projektus.

    is plaiai nuskambjs faktas privert suklusti daugel funkcio-nieri, jaukiai sitaisiusi valdiko-se kdse.

    Nukelta 3 p. f

    Karo ivarginti mons Afganistane ilgisi taikos

    Igirdusi ms praym regist-ruoti baga gabenti iki Kabulo, Vilniaus oro uosto darbuotoja pavelg mus nustebusiomis akimis: to daryti jai dar neteko. Taip prasidjo misija tolim Cent rins Azijos al.

    Lietuva paveldo griovj rojus

    Apie tai 4 p. f Apie tai 2021 p. f

  • 2 2011 m. liepos 30 d. Nr. 60 (9079)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Gegu paskelbtas imt tks-tani Lietuvos gyventoj likimus sulauiusio SSRS Valstybs sau-gumo komiteto (KGB) dokumen-t vieinimas ubuksavo. Politikai nesutaria, ar reikt skelbti visk, ar vis dlto daryti kruopi doku-ment atrank.

    pareigojo skelbti, bet neskyr pinig

    Prajusi met birel Seimas pri-m Liustracijos statymo pataisas, kurios atvr keli vieai skelbti vi-sus Lietuvos ypatingajame archyve saugomus SSRS specialij tarnyb dokumentus.

    i met gegu premjeras An-drius Kubilius pareik, es i do-kument paskelbimas atkurt isto-rin teisingum ir neleist Maskvai savaip interpretuoti istorijos. Taiau Valstiei laikraio iniomis, pla-iai ireklamuotas KGB dokument vieas skelbimas visikai sustojo.

    Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LG-GRTC) direktor Teres Birut Burauskait pripaino, kad iki lie-pos mnesio centras nebuvo gavs pinig, todl iki iol nesukurta spe-

    ciali visavert svetain KGB ir kit slaptj tarnyb dokumentams pa-skelbti.

    Iki iol veikusi svetain www.kgbveikla.lt buvo demonstraci-nio pobdio, nes visaveriam pusla-piui sukurti i Vyriausybs dar nebu-vome gav pinig, todl negaljome skelbti net ir konkurs, apgailesta-vo T.B.Burauskait.

    Vyriausyb tik liepos viduryje cen-trui i Privatizavimo fondo perved 210,8 tkst. Lt saugykloms rengti ir jau mintai visavertei svetainei sukur-ti. Kol vyksta viej pirkim konkur-sas, neaiku, kiek kainuos sukurti i svetain.

    Fonde apie milijonas dokument

    LGGRTC vadov teig, kad cen-tras iki iol negavo l ir darbo u-mokesiui u KGB dokument vie- skelbim.

    Ms atlyginimai nra dide-li. Neatskaiius mokesi jie siekia 1 3001 500 Lt, todl labai tiki-ms, kad vienuolikai moni Vy-riausyb kitais metais skirs, kaip adjo, apie 250 tkst. Lt, vylsi T.B.Burauskait.

    Eksperimentin svetain cen-tras kr i turim l, bet, pasak T.B.Burauskaits, vieai skelbiant do-kumentus yra daug techninio darbo.

    Vien nesudtingas dokument skenavimas uima daug laiko, todl iam darbui planuojama pasamdyti bent du mones.

    Bylos yra sudtingos, jas rei-kia kruopiai perirti, kad vie-um nepatekt prisipainusij bendradarbiavus su KGB pavards, j eim nari duomenys, sak T.B.Burauskait.

    Bendradarbiav su KGB prisipa-ino 1 589 asmenys, todl duomenys apie juos saugomi statymu.

    LGGRTC vadov aikino, kad centras privalo perirti apie mili-jon dokument lap. Jei lapai bt sudti vienas ant kito, jie pasiekt 40 aukt dangoraiio stog.

    Jauia labai didel spaudim

    Valstiei laikraio paklausta, ar LGGRTC paskelbs vis buvusi KGB bendradarbi vardus ir pavar-des, T.B.Burauskait tikino, kad tai padaryti bus nemanoma.

    Mes neinome vis agent pavar-di, nes i dokumentacijos matyti, kad danai jie turdavo kodinius var-dus, sak T.B.Burauskait. Visgi i dokumentuose esani aplinkybi inantieji atkurs, kas juos sek ir ra ataskaitas KGB.

    Daug dokument i Lietuvos isi-ve okupacin kariuomen, bet, pasak T.B.Burauskaits, lik dokumentai pa-ds labai tiksliai atskleisti, kaip veik i represin struktra, iaiks ir nemaai KGB bendradarbi pavardi.

    Esu sitikinusi, kad vieai skelb-ti reikt visk be iimties, ir mes pasistengsime tai padaryti, kal-bjo T.B.Burauskait. Supranta-ma, ilygos bus taikomos tik lais-

    va valia prisipainusiesiems.Dl tokio poirio T.B.Bu rauskait jau patyr nema spaudim tiek i buvusi KGB bendradarbi, tiek i dabartini politik. Spaudimas la-bai didelis, lakonikai prisipaino T.B.Burauskait.

    Keista tai, kad su centru visikai nebendradarbiauja Valstybs saugu-mo departamentas, nors anksiau a-dta, kad jis prisids prie KGB agent vieo paskelbimo.

    Prilygino Augijo arklidms

    Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad alyje gyven-dinama nevykusi mintis vieai skelbti KGB dokumentus.

    A pats KGB buvau tardomas du kartus, o vien kart suimtas ir tik v-liau suinojau, kas mane skund, pa-sakojo V.P.Andriukaitis. Kalbda-masis su tuo agentu Pranu, padariau ivad, kad jis buvo tiesiog iprievartau-tas ir todl apie mane prira vairiausi niek. Bet taip elgtis KGB iprievarta-vo daugum savo bendradarbi.

    Pasak parlamentaro, KGB korta politik nuolat eskaluojama be pa-grindo, nes dauguma j nebuvo suim-ti ir neino, k reikia bti tardymo izoliatoriuje.

    Su KGB reikia pasielgti kaip su Augijo arklidmis paleisti jas srove giliausius pragarus ir daugiau ne-beprisiminti, palyginimais kalbjo V.P.Andriukaitis.

    Netoleruoja joki ilyg

    Partijos Jaunoji Lietuva lyderis Stanislovas Bukeviius teig, kad vieai skelbiant KGB dokumentus nedert taikyti joki ilyg.

    KGB buvo represin okupaci-n struktra, nukreipta prie Lietu-vos valstyb ir lietuvi taut. Todl KGB tarnav mons u savo klai-das, abejingum ir nusikaltimus pri-valo sumokti vis kain, neabejoja S.Bukeviius. O ta kaina, kad tik vieai bt paskelbtos pavards, yra labai menkut.

    Jaunalietuvi lyderis tikino, kad valdia turt mokytis i Izraelio, ku-ris Holokausto vykdytojus ir j pa-rankinius persekioja iki j gyvenimo pabaigos.

    Nuo KGB nukentjs Kovo 11-osios nepriklausomybs akto sig-nataras Algirdas Patackas irgi mano, kad joki iimi neturt bti.

    T, kurie laisva valia prisipai-no, pavardi vieai skelbti nereikt, o apie V.P.Andriukaiio tardymus mes visi puikiai inome, todl to-kios jo kalbos neimponuoja, sak A.Patackas.

    Usislpusius buvusius KGB ben-dradarbius, kurie iki iol neprisipa-

    ino ir neatgailavo dl savo veiksm, jis prilygino pliniams, kurie gali ir toliau kenkti Lietuvai.

    Pasak LGGRTC vadovs T.B.Burauskaits, iuo metu yra vie-ai paskelbtos 15 neprisipainusij KGB agent pavards. Prie kai kuri j yra ir nuotraukos.

    Bet 19601990 metais ideologi-kai buvo pasivent tik apie 5 proc. KGB uverbuot moni, o kiti vie-naip ar kitaip sutikdavo bendradar-biauti dl karjeros ar kit perspekty-v, aikino T.B.Burauskait.

    Anksiau ji sak, kad KGB agen-triniam fondui vieai paskelbti pri-reiks ne vien met. ios nuostatos nepakeiiau ir dabar. Jei fi nansavimas nestrigs, visus dokumentus paskelb-sime vieai per trejus metus, tikino T.B.Burauskait.

    Jos teigimu, kol kas nra prasms skelbti iki 1960 m. datuojam KGB dokument, nes aktualesnis yra mi-ntas trij deimtmei laikotarpis.

    Neseniai Seime nebuvo patvir-tinta 2010 m. LGGRTC ataskaita. iam centrui nemaai priekait dl autorini sutari sudarymo turjo ir Valstybs kontrol.

    io centro veikloje yra labai daug problem ir beveik niekas nepakito nuo 2010 m., kai iaip ne taip pa-tvirtinome 2009 m. ataskait, sak Seimo mogaus teisi komiteto pir-mininkas Arminas Lydeka.

    Aktualijos

    Centro vadov pralau ledusLauras Bielinis, politologas

    Daug anksiau visuomen reikjo su-paindinti su KGB dokumentais, bet jei jie iki iol nepateikti, reikia labai gerai pagalvoti, kaip KGB agentri-n fond reikt paskelbti, nes iuo ingsniu galime ne tik padti, bet ir pakenkti Lietuvos ateiiai ir dabariai. Pavyzdiui, jei Kazimieros Prunskie-ns bendradarbiavimas bt buvs vieai paskelbtas i karto, iandien nei ji, nei visuomen nebtume tu-rj problem su atrijos Raganos istorija. Kad ir kaip bt, jauiu dide-l pagarb T.B.Burauskaitei, kuri visgi sugebjo pralauti ledus ir pradjo vieai skelbti tuos dokumentus.

    mons laikomi kaitaisAlgis Krupaviius, politologas

    KGB korta Lietuvoje eskaluojama nuo 1990 m. ir vis t laik visuomen yra prieinama. Paskelbti tuos do-kumentus reikjo jau prie 20 met, o ne laikyti su KGB bendradarbiavu-sius mones savotikais kaitais. Vien todl manau, kad informacija turt bti kruopiai atrenkama. Supran-tama, kad daugum dokument rei-kt atskleisti, bet jais nereikt nau-dotis kaip rankiais politinje kovoje, jie turt bti aktualesni istorikams. Ypa ia korta naudojasi konserva-toriai ir krikionys demokratai, ne-sugebantys tvirtinti aikios ir nedvi-prasmikos KGB dokument vieo skelbimo tvarkos.

    KGB korta Lietuvoje eskaluojama nuo 1990 m. ir vis t laik visuomen yra prieinama. Paskelbti tuos dokumentus reikjo jau prie 20 met, o ne laikyti su KGB bendradarbiavusius mones savotikais kaitais.

    Slaptosios KGB agent bylos tebra u devyni urakt

    Jaunatis.Saul teka 5.25, leidiasi 21.25.

    Rytojiandien PorytDien: +20 +25

    Nakt: +12 +17

    Dien: +21 +26 Dien: +22 +25

    Nakt: +14 +16Nakt: +13 +18 iandien dien vietomis trumpas lietus. Vjas piet, 49 m/sek. Temperatra

    nakt numatoma 1217, dien 2025 laipsniai ilumos. Sekmadien daug kur palis, vietomis perknija. Vjas nepastovios krypties, 49 m/sek. Temperatra nakt bus 1318, dien 2126 laipsniai ilumos. Pirmadien ir antradien iliks panas orai, kai kur palis. Pirmadienio nakt bus 1416, dien 2225, antradienio nakt turt bti 1416, dien 2325 laipsniai ilumos.

    Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad alyje gyvendinama nevykusi mintis vieai skelb-ti KGB dokumentus. VL archyvo nuotraukos

    Partijos Jaunoji Lietuva lyderis Stanislovas Bukevi-ius teig, kad vieai skelbiant KGB dokumentus ne-dert taikyti joki ilyg.

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

    Ar pritartumte banyios alia Kryi kalno statybai?

    Taip, atvykusieji aplankyti Kryi kaln ia galt pasimelsti

    Ne, naujas statinys ioje vietoje sudarkyt Kryi kalno unikalum

    Neturiu nuomons

    22 proc.

    10 proc.

    68 proc.

  • 32011 m. liepos 30 d. Nr. 60 (9079)Valstiei laikratis

    Departamento direktors Dianos Varnaits sakymu sudaryta Laikinoji komisija, nagrinjusi ant Kauno Lais-vs al. 90 istorinio pastato atsiradusio stiklinio antstato istorij, be kita ko, pasil vertinti, ar io projekto vado-vai, ekspertizes atlik ekspertai atitin-ka turim kvalifi kacij.

    Susipainusi su Kauno miesto is-torins dalies Naujamiesio teritorijo-je esaniame pastate atliekamais dar-bais, atestavimo komisija nusprend, kad stiklinio antstato projekto auto-rius V.Juozaitis paeid kultros pa-veldo apsaug reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus, taip pat ir reikalavimus pagal atestate nurody-tas veiklos ris, sritis bei specializaci-j, komentavo D.Varnait.

    Istorinio Laisvs aljos pastato ekspertiz atlikusios Nijol Lukio-nyt-Tolvaiien ir Nijol Steponai-tyt atestatus kol kas isaugojo. Taiau atestavimo komisija atkreip j d-mes, kad reikdamos savo nuomon dl kultros paveldo objekt ar vieto-vi paveldotvarkos darb jos privalo atsivelgti kultros vertybi apskai-tos dokumentus ir kitus j apsaug reglamentuojanius teiss aktus.

    Darbo neteko aukto rango pareignas

    KPD direktor D.Varnait pasira- sakym, kuriuo i pareig atleido ir ilgalaik KPD Vilniaus teritorinio pa-dalinio vedj Rimant Bitin. Toks sprendimas priimtas dl nuolatinio pareig nevykdymo, t. y. dl kultros paveldo nesaugojimo.

    Paskutinis kantrybs taur per-pilds laas buvo R.Bitino bandymas nuslpti asmenis, kurie sualojo uni-kali barokins v. Jurgio banyios ir karmelit vienuolyno XVIII a. sie-n tapyb. iame valstybs saugoma-me kultros paveldo objekte 2008 m. savavalikai sumontuota priegaisri-ns signalizacijos sistema. Tada buvo nukaltas dekoruotas tinkas, igrtos skyls, ant verting fresk rengti sig-nalizacijos davikliai, ivedioti laidai. ie darbai nebuvo suderinti su KPD, jiems negautas btinas kultros pa-

    veldo specialist leidimas, paeidi-m mast nupasakojo departamento vadov D.Varnait.

    Tai ne pirmas atvejis, kai is vals-tybs tarnautojas nesim priemoni paeidjams nustatyti ir itaisyti dl j veiksm kultros paveldui pada-ryt al. Pavyzdiui, vietoje projekte numatytos laiptins Auros Vart koplyi restauravimo buvo atlieka-mi statybos darbai, kuri metu sua-lotos senovins grind plytels. Ta-iau R.Bitinas ir tada dangst paveldo alotojus. Nuo rugpjio iai tarnybai sostinje vadovaus Vitas Kariauskas, buvs Vilniaus vicemeras, ilgametis dabartinio mero Artro Zuoko ben-draygis.

    Aprayto paeidimo metu Ri-mantas Bitinas jau turjo du galio-janius grietus papeikimus u parei-g neatlikim, todl ir buvo pasirinkta grieiausia statyme numatyta nuo-bauda atleidimas i darbo, ko-mentavo D.Varnait.

    Pastaruoju metu daug kalba-ma, kad paveldosaugininkai dirba aplaidiai, aloja paveldo vertybes, dangsto alotojus. Ar j praangos lyg yla i maio ilindo tik iemet?

    Vieasis interesas kultros paveldo atvilgiu yra gana didelis. Visuomen stebi tuos procesus ir laukia atsakymo, kodl dangstomi netinkami sprendi-mai. Jau kur laik labai dmiai ste-bjome Vilniaus ir Kauno teritorini padalini veikl. Mes privalome isi-valyti, paalinti mones, kurie netar-nauja valstybs ir visuomens intere-sams, o svarbiausia aplaidiai iri ms valstybs kultros paveld. Pri-imame nepopuliarius sprendimus ir departamento viduje, pertvarkome derinimo procedras ir siekiame, kad KPD dirbt mons, kurie myli pa-veld ir yra pasiry atiduoti visas j-gas bei intelekt. Atvirai kalbdami ir sprsdami savo bdas, visuomenei labai aikiai pasakome, kad su tokiais monmis, kurie niekina kultros pa-veld, mums ne pakeliui. Juk jiems atlyginimai mokami i mokesi mo-ktoj pinig. Akivaizdu, jog jie turi dirbti taip, kad rezultatai diugint ir mums nereikt aikintis dl j niekybi.

    Taiau prietaringos reputacijos dar...