valstiečių laikraštis 2011 07 30

Download Valstiečių laikraštis 2011 07 30

Post on 08-Mar-2016

217 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2011 07 30

TRANSCRIPT

  • 2011 m. liepos 30 d., etadienis Nr. 60 (9079) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Treiadien VL su priedukinink inios

    Vyriausyb silo grietai bausti ir vilk, ir avel

    Kada ms alies mons skundiasi, kad darbdaviai jiems moka atlyginim nelegaliai? Pa-prastai tik tada, kai netenka dar-bo. Kaip vertinti tokius vlyvus praregjimus? Ar galima mones dl to smerkti?

    (Us. 170)

    iandien VL su priedu

    etadienis Viktoro Malinausko balso

    niekaip nesupainiosi su kit. Tai io dainininko vizitin kortel, garantavusi ilg, daugiau kaip keturiasdeimties met, scenin karjer nuo Vilniaus aid an-samblio solisto, Vilniaus bokt konkurso laureato iki i dien.

    Sodyba

    Didij gyvenimo dal mes praleidiame darbovietse. Ant-raisiais namais tampa biurai, ce-chai, mokyklos, kavins, ligonins, parduotuvs. Kai kam svarbesni nei namai yra... iltnamiai.

    Bii avilys Rima ir Gediminas ilinskai

    ino, kad be bii j gyvenimas bt nevisavertis. Kiekvien pa-vasar didiausia vent jiems bitui apsiskraidymas.

    Slaptosios KGB agent bylos tebra u devyni urakt

    Bendradarbiav su KGB prisipaino 1 589 asmenys, todl duomenys apie juos saugomi statymo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Ilgai adtas ir nuo kovo 1 dienos politik pradtas KGB dokument islaptinimas strigo iki iol nesukurta net speciali interneto svetain, iki liepos tam nebuvo skirta pinig.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Lilija Valatkien

    Kultros paveldo departamen-to (KPD) vadov Diana VARNAIT sitikinusi, kad i kultros paveldo apsaugos sistemos btina paalin-ti valstybs tarnautojus, kurie j atjo ne tarnauti visuomenei, ginti kultros paveldo ir vieojo intere-so, o turdami savanaudik tiksl. Ji, beje, pasira sakym, kuriuo i pareig atleido ir ilgalaik KPD Vil-niaus teritorinio padalinio vedj Ri-mant Bitin.

    Kaunietis architektas liko be atestato

    KPD paveldo apsaugos specia-list atestavimo komisija nutar i architekto Virginijaus Juozaiio at-imti teis rengti kultros paveldo vertybi tvarkybos projektus.

    is plaiai nuskambjs faktas privert suklusti daugel funkcio-nieri, jaukiai sitaisiusi valdiko-se kdse.

    Nukelta 3 p. f

    Karo ivarginti mons Afganistane ilgisi taikos

    Igirdusi ms praym regist-ruoti baga gabenti iki Kabulo, Vilniaus oro uosto darbuotoja pavelg mus nustebusiomis akimis: to daryti jai dar neteko. Taip prasidjo misija tolim Cent rins Azijos al.

    Lietuva paveldo griovj rojus

    Apie tai 4 p. f Apie tai 2021 p. f

  • 2 2011 m. liepos 30 d. Nr. 60 (9079)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Gegu paskelbtas imt tks-tani Lietuvos gyventoj likimus sulauiusio SSRS Valstybs sau-gumo komiteto (KGB) dokumen-t vieinimas ubuksavo. Politikai nesutaria, ar reikt skelbti visk, ar vis dlto daryti kruopi doku-ment atrank.

    pareigojo skelbti, bet neskyr pinig

    Prajusi met birel Seimas pri-m Liustracijos statymo pataisas, kurios atvr keli vieai skelbti vi-sus Lietuvos ypatingajame archyve saugomus SSRS specialij tarnyb dokumentus.

    i met gegu premjeras An-drius Kubilius pareik, es i do-kument paskelbimas atkurt isto-rin teisingum ir neleist Maskvai savaip interpretuoti istorijos. Taiau Valstiei laikraio iniomis, pla-iai ireklamuotas KGB dokument vieas skelbimas visikai sustojo.

    Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LG-GRTC) direktor Teres Birut Burauskait pripaino, kad iki lie-pos mnesio centras nebuvo gavs pinig, todl iki iol nesukurta spe-

    ciali visavert svetain KGB ir kit slaptj tarnyb dokumentams pa-skelbti.

    Iki iol veikusi svetain www.kgbveikla.lt buvo demonstraci-nio pobdio, nes visaveriam pusla-piui sukurti i Vyriausybs dar nebu-vome gav pinig, todl negaljome skelbti net ir konkurs, apgailesta-vo T.B.Burauskait.

    Vyriausyb tik liepos viduryje cen-trui i Privatizavimo fondo perved 210,8 tkst. Lt saugykloms rengti ir jau mintai visavertei svetainei sukur-ti. Kol vyksta viej pirkim konkur-sas, neaiku, kiek kainuos sukurti i svetain.

    Fonde apie milijonas dokument

    LGGRTC vadov teig, kad cen-tras iki iol negavo l ir darbo u-mokesiui u KGB dokument vie- skelbim.

    Ms atlyginimai nra dide-li. Neatskaiius mokesi jie siekia 1 3001 500 Lt, todl labai tiki-ms, kad vienuolikai moni Vy-riausyb kitais metais skirs, kaip adjo, apie 250 tkst. Lt, vylsi T.B.Burauskait.

    Eksperimentin svetain cen-tras kr i turim l, bet, pasak T.B.Burauskaits, vieai skelbiant do-kumentus yra daug techninio darbo.

    Vien nesudtingas dokument skenavimas uima daug laiko, todl iam darbui planuojama pasamdyti bent du mones.

    Bylos yra sudtingos, jas rei-kia kruopiai perirti, kad vie-um nepatekt prisipainusij bendradarbiavus su KGB pavards, j eim nari duomenys, sak T.B.Burauskait.

    Bendradarbiav su KGB prisipa-ino 1 589 asmenys, todl duomenys apie juos saugomi statymu.

    LGGRTC vadov aikino, kad centras privalo perirti apie mili-jon dokument lap. Jei lapai bt sudti vienas ant kito, jie pasiekt 40 aukt dangoraiio stog.

    Jauia labai didel spaudim

    Valstiei laikraio paklausta, ar LGGRTC paskelbs vis buvusi KGB bendradarbi vardus ir pavar-des, T.B.Burauskait tikino, kad tai padaryti bus nemanoma.

    Mes neinome vis agent pavar-di, nes i dokumentacijos matyti, kad danai jie turdavo kodinius var-dus, sak T.B.Burauskait. Visgi i dokumentuose esani aplinkybi inantieji atkurs, kas juos sek ir ra ataskaitas KGB.

    Daug dokument i Lietuvos isi-ve okupacin kariuomen, bet, pasak T.B.Burauskaits, lik dokumentai pa-ds labai tiksliai atskleisti, kaip veik i represin struktra, iaiks ir nemaai KGB bendradarbi pavardi.

    Esu sitikinusi, kad vieai skelb-ti reikt visk be iimties, ir mes pasistengsime tai padaryti, kal-bjo T.B.Burauskait. Supranta-ma, ilygos bus taikomos tik lais-

    va valia prisipainusiesiems.Dl tokio poirio T.B.Bu rauskait jau patyr nema spaudim tiek i buvusi KGB bendradarbi, tiek i dabartini politik. Spaudimas la-bai didelis, lakonikai prisipaino T.B.Burauskait.

    Keista tai, kad su centru visikai nebendradarbiauja Valstybs saugu-mo departamentas, nors anksiau a-dta, kad jis prisids prie KGB agent vieo paskelbimo.

    Prilygino Augijo arklidms

    Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad alyje gyven-dinama nevykusi mintis vieai skelbti KGB dokumentus.

    A pats KGB buvau tardomas du kartus, o vien kart suimtas ir tik v-liau suinojau, kas mane skund, pa-sakojo V.P.Andriukaitis. Kalbda-masis su tuo agentu Pranu, padariau ivad, kad jis buvo tiesiog iprievartau-tas ir todl apie mane prira vairiausi niek. Bet taip elgtis KGB iprievarta-vo daugum savo bendradarbi.

    Pasak parlamentaro, KGB korta politik nuolat eskaluojama be pa-grindo, nes dauguma j nebuvo suim-ti ir neino, k reikia bti tardymo izoliatoriuje.

    Su KGB reikia pasielgti kaip su Augijo arklidmis paleisti jas srove giliausius pragarus ir daugiau ne-beprisiminti, palyginimais kalbjo V.P.Andriukaitis.

    Netoleruoja joki ilyg

    Partijos Jaunoji Lietuva lyderis Stanislovas Bukeviius teig, kad vieai skelbiant KGB dokumentus nedert taikyti joki ilyg.

    KGB buvo represin okupaci-n struktra, nukreipta prie Lietu-vos valstyb ir lietuvi taut. Todl KGB tarnav mons u savo klai-das, abejingum ir nusikaltimus pri-valo sumokti vis kain, neabejoja S.Bukeviius. O ta kaina, kad tik vieai bt paskelbtos pavards, yra labai menkut.

    Jaunalietuvi lyderis tikino, kad valdia turt mokytis i Izraelio, ku-ris Holokausto vykdytojus ir j pa-rankinius persekioja iki j gyvenimo pabaigos.

    Nuo KGB nukentjs Kovo 11-osios nepriklausomybs akto sig-nataras Algirdas Patackas irgi mano, kad joki iimi neturt bti.

    T, kurie laisva valia prisipai-no, pavardi vieai skelbti nereikt, o apie V.P.Andriukaiio tardymus mes visi puikiai inome, todl to-kios jo kalbos neimponuoja, sak A.Patackas.

    Usislpusius buvusius KGB ben-dradarbius, kurie iki iol neprisipa-

    ino ir neatgailavo dl savo veiksm, jis prilygino pliniams, kurie gali ir toliau kenkti Lietuvai.

    Pasak LGGRTC vadovs T.B.Burauskaits, iuo metu yra vie-ai paskelbtos 15 neprisipainusij KGB agent pavards. Prie kai kuri j yra ir nuotraukos.

    Bet 19601990 metais ideologi-kai buvo pasivent tik apie 5 proc. KGB uverbuot moni, o kiti vie-naip ar kitaip sutikdavo bendradar-biauti dl karjeros ar kit perspekty-v, aikino T.B.Burauskait.

    Anksiau ji sak, kad KGB agen-triniam fondui vieai paskelbti pri-reiks ne vien met. ios nuostatos nepakeiiau ir dabar. Jei fi nansavimas nestrigs, visus dokumentus paskelb-sime vieai per trejus metus, tikino T.B.Burauskait.

    Jos teigimu, kol kas nra prasms skelbti iki 1960 m. datuojam KGB dokument, nes aktualesnis yra mi-ntas trij deimtmei laikotarpis.

    Neseniai Seime nebuvo patvir-tinta 2010 m. LGGRTC ataskaita. iam centrui nemaai priekait dl autorini sutari sudarymo turjo ir Valstybs kontrol.

    io centro veikloje yra labai daug problem ir beveik niekas nepakito nuo 2010 m., kai iaip ne taip pa-tvirtinome 2009 m. ataskait, sak Seimo mogaus teisi komiteto pir-mininkas Arminas Lydeka.

    Aktualijos

    Centro vadov pralau ledusLauras Bielinis, politologas

    Daug anksiau visuomen reikjo su-paindinti su KGB dokumentais, bet jei jie iki iol nepateikti, reikia labai gerai pagalvoti, kaip KGB agentri-n fond reikt paskelbti, nes iuo ingsniu galime ne tik padti, bet ir pakenkti Lietuvos ateiiai ir dabariai. Pavyzdiui, jei Kazimieros Prunskie-ns bendradarbiavimas bt buvs vieai paskelbtas i karto, iandien nei ji, nei visuomen nebtume tu-rj problem su atrijos Raganos istorija. Kad ir kaip bt, jauiu dide-l pagarb T.B.Burauskaitei, kuri visgi sugebjo pralauti ledus ir pradjo vieai skelbti tuos dokumentus.

    mons laikomi kaitaisAlgis Krupaviius, politologas

    KGB korta Lietuvoje eskaluojama nuo 1990 m. ir vis t laik visuomen yra prieinama. Paskelbti tuos do-kumentus