Valstiečių laikraštis 2014 07 09

Download Valstiečių laikraštis 2014 07 09

Post on 01-Apr-2016

219 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 07 09

TRANSCRIPT

  • 6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    EMDIRBIAMSATSTOVAUJANIOSORGANIZACIJOSSUSIRPINUSIOSKAD!PLINKOSMINISTERIJOSPARENGTA-ME!PLINKOSAPSAUGOSSTATYMO

    PAKEITIMOSTATYMOPROJEKTEJU-RIDINIAMSASMENIMSNUMATYTOSEKONOMINS BAUDOSU APLIN-KOSAPSAUGOSIRGAMTOSITEKLINAUDOJIMOPAEIDIMUSLABIAUSIAISMOGSGYVULIUSLAIKANIOMSE-MSKIOBENDROVMS

    Prasilenkia su 6YRIAUSYBSPROGRAMA

    U tuos paius nusiengi-mus galime bti net 3 kartus nu-bausti! Ar kas nors usiimti gy-vulininkyste ir investuoti i

    srit? Sugalvotos naujos sankcijos u aplinkos apsaug reglamentuo-jani nuostat paeidimus prasi-lenkia su Vyriausybs skelbiamu prioritetu gyvulininkysts sektoriui.

    "IRUTEMAITYT

    0IRMJIMETKETVIRTPA-LYGINTISUTUOPAIUMLAI-KOTARPIUBSTOSANDORISKAIIUSIAUGOPROC.EKILNOJAMOJOTURTO.4EKSPERTAIPASTEBIKADVLGRTATIELAIKAIKAIBUTUSPIR-KOMEDARNEPASTATYTUS

    "STORINKAATSIGAUNAPamau auga ir kainos. Vil-

    niuje gegus mnes vidutin kvad ratinio metro kaina perkop 4 400 Lt ir nuo emiausio kain ly-gio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegu, ji iaugo 10,7 proc., arba 425 Lt

    u kvadratin metr. Kaune vidutin kvadratinio metro kaina gegu pa-siek 3 235, Klaipdoje 3 376 Lt. Metinis kain augimas ufiksuotas ir iauliuose bei Panevyje.

    Sandori kiekis auga visur, ta-iau kainos labiausiai kyla Vilniu-je: i met gegus mnes kainos buvo madaug 7 proc. didesns negu pernai. Kituose didiuo-siuose miestuose kainos gtel-jo iki 3 proc., o Kaune, kur kain kilimas maiausias, jos paaugo tik 0,4 proc., sak Ober-Haus Vertinimo ir rinkos tyrim depar-tamento vadovas Saulius Vagonis.

    MLIEPOSDTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    m,IETINGAVASARAVIENUSEM-DIRBIUSVARONEVILTOKITUSSKA-TINASUMANIAUKININKAUTI6IENIJAUSKAIIUOJANUOSTOLIUSKITISAKOKADTURIPRISITAIKYTIPRIEKLIMATOPOKYIONEVERKLENTIIRSKSTIS

    mEMDIRBIAIPLEIASJOMAINIRNIAISIRPUPOMIS-OKSLININKAIPASTEBIKADANKTINSKULTROSLABAIGERAIAUGABETOJPAS-LIUOSENRADAUGKENKJTODLGALIMATIKTISNEBLOGODERLIAUS

    m+AInMETMAYLISPRADE-DASPIEGTI TRENKIAEMYNVISKKASPASITAIKPORANKAARBAKRINTAANTGRINDNORISIBGTIINAMTAIAUINOMATONEPADAROTE4AAKIMIRKAKAIVAIKASAUKIAPYKSTAIRSPARDOSIUTRUNKAAMINYBIRLABAIERZINA)EITISnSUVOKTIKADPYKIOPRIEPUOLIAInNORMALUIRJUOSIRTISUHUMORUBEINUOS-TATAKADTAInPUIKIPROGAIMOKTIKONORSNAUDINGO

    m0RIEKELERIUSMETUSKIAUINIAIBUVOPATEKSVEIKATAIPAVOJINGPRODUKTSRA6LIAUJIEaREABILI-TUOTIk4AIGINESIBAIMINANTGALIMAMGAUTISGREITAIPAGAMINAMAISGARDIAISPATIEKALAISIKIAUINI

    IANDIENSKAITYKITE

    -/4%230!3!5,)3 p. f

    -/4%230!3!5,)3 p. f

    +).).+).)/3 p. f

    +).).+).)/3 p. f

    ETADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisSveikata

    *QGAHP= p. f

    *QGAHP=2 p. f

    "STORINKOJEBURBULONEBUS

    1O

    .UOKRIZSPRADIOSNEREGTSUJUDIMNEKILNOJAMOJOTURTORINKOJEEKSPERTAI SIEJANESUEUROBAI-MEOSUGERJANIUGYVENIMU

    EMSKIOBENDROVMS GRESIADRAKONIKOSSANKCIJOS,IETUVAPRISKIRIAMA%3ALIMSMAIAUSIAILAUKUS TRIANIOMSMLU4AIAUEMSKIOBENDROVMS GRESIANAUJOSEKONOMINSSANKCIJOSUMLOBEISRUT TVARKYMOIRKITAPLINKOSAUGOSREIKALAVIMNESILAIKYM

    ,APNK)=HGKJQKPN=QG=

    ,AIKAIKAIBUVOPERKAMIDARNEPASTATYTIBUTAIPAMAUGRTA fotodiena.lt nuotrauka

  • 2 MLIEPOSDmNr. 55 (9383) 6ALSTIEILAIKRATISAktualijos

    e Atkelta i 1 p.

    Jis per pastaruosius 20 met bai-gia nunykti, sitikin Lietuvos ems kio bendrovi asociacijos (LBA) ir Lietuvos kiauli au-gintoj asociacijos (LKAA) vadovai.

    Jiems susidar spdis, kad nor-ta kuo greiiau prastumti pakeitimus, kuriuose numatytos, emdirbi aki-mis, drakonikos sankcijos. Taiau statymo pakeitim rengjams teko ssti prie deryb stalo su emdirbi organizacij atstovais, siekianiais, kad rengiamos teisinti baudos bt su-velnintos.

    emdirbi manymu, gresian-ios ekonomins sankcijos stipriai atitrkusios nuo realaus gyvenimo. Numatyti pakeitimai negyvenimi-ki. U menkiausius nusiengimus numatytos didiuls baudos net ne-spjus. Jei aplinkosaugininkai net ir nedideliame plote rast pamestos plvels ar pagato gabal, bt ski-riamos baudos. Jei, veant ml, jo pasibarstyt, vl didels sankcijos. Juk tai gali bti netyiniai atvejai, o baudjams tai n motais, apie naujas aplinkosauginink pinkles ems kiui pasakojo LBA di-rektorius Jonas Sviderskis.

    Aplinkos apsaugos statymo pa-keitimo statymo projekte numaty-tos ekonomins sankcijos, kurios gali bti pritaikytos ems kio monms, yra nuo keli imt iki keliolikos, ke-liasdeimties ar net 120 tkst. lit.

    Aplinkosauginink klausme, kas atsitiko Lietuvoje, kad reikia itaip drastikai bausti. Juk tokios baudos gali sulugdyti ems kiu gana jautria veikla tiek dl gamtos slyg, tiek dl subsidijavimo tvar-kos besiverianias mones. Taiau jie mums nepateik rimt argumen-t, sak LKAA vadovas Algis Ba-ravykas, nesuprantantis aplinkosau-ginink umojo bausti emdirbius.

    -LASnTARAARTRA

    Abiej asociacij vadovai pabr, kad u paeidimus gresianios naujos sankcijos diskriminuoja juridinius as-menis, nes fiziniams asmenims, taip pat ir pareignams, remiantis Admi-nistracini teiss paeidim kodeksu (ATPK), u tuos paius nusiengimus taikomos kur kas maesns baudos. tai u mlo ir srut tvarkymo reika-lavim nesilaikym Aplinkos apsaugos statymo pakeitimo statymo projekte juridiniai asmenys gali bti nubausti nuo 500 iki 16 tkst. lit bauda. U netinkam srut ir mlo paskleidim juridinius asmenis numatoma baus-ti nuo 500 iki 15 tkst. lit, o fizinius asmenis 3001 500 lit bauda. Ma-esns ir pareignams ATPK nustaty-tos sankcijos nuo 800 iki 4 000 lit.

    U mlo ir srut laikymo, trans-portavimo ir perdavimo paeidimus juridiniai asmenys bt baudiami nuo spjimo iki 16 tkst. lit, fizi-niai asmenys nuo 100 iki 400 lit, o pareignai nuo 200 iki 800 lit baudomis. Didiausios baudos iki 60 tkst. lit, o u pakartotin pa-eidim iki 120 tkst. lit nu-matytos u veiklos vykdym netu-rint Taros integruotos prevencijos ir kontrols (TIPK) leidimo. Ne-turint io leidimo, baudiama iki

    20 tkst., o u pakartotin paeidi-m iki 40 tkst. lit bauda. O fizi-niai asmenys u iuos nusiengimus atsipirkt nuo 1 000 iki 2 000 lit bauda.

    Yra kinink, kuri kiai pa-nas bendrovi, taiau u tuos paius paeidimus jie sulaukt ke-lis kartus maesni baud nei e-ms kio mons. Akivaizdu, kad taip sudaromos nevienodos kon-kurencijos slygos, ikreipt konkurencij velg A.Baravykas. Anot J.Sviderskio, teisinus dideles baudas u aplinkosaugos ir gam-tos itekli naudojimo paeidi-mus, Lietuvos ems kio bend-rovms bus sunkiau konkuruoti ir su kaimynini ali ems kio produkcij gaminaniomis mo-nmis. Kiek inome, kaimyninse alyse toki ekonomini sankcij nra, sak jis.

    emdirbiai sitikin, kad mlas ir srutos yra tra, o ne tara. Anot j, i tra btina dirvai ir yra beveik vienintel veiksminga priemon prastjanio Lietuvoje dirvoemio struktrai gerinti. Ar mlo ir srut panaudojimas yra trimas, ar teri-mas, gali bti subjektyviai vertina-ma. O tai gali brangiai atsieiti em-dirbiams, sitikins A.Baravykas.

    3ANKCIJOSLYGILUB

    Pasak LKAA vadovo, nemaai si-lom tvirtinti sankcij yra visikai ne-proporcingos ir neadekvaios paei-dim pavojingumui, o atsakomyb numatyta nevertinus praktini kins veiklos aspekt. tai TIPK nurodyta, kiek monje per metus gali susidaryti atliek. Sakykime, kiauli paarai bus pradti pakuoti kitos ries ir kitokio svorio pakuotes, todl gali padaugti atliek. Dl prieasi, kurios nedaro

    jokio reikmingo poveikio aplinkai, mon bt ne tik priversta pradti TIKP leidimo pakeitimo procedr, kuri trunka ilgai ir reikalauja papildo-m sanaud, bet ir bti nubausta nuo 2 000 iki 5 000 lit, o u pakartotin paeidim iki 10 tkst. lit bauda, jei po deryb su aplinkosaugininkais ios sankcijos nebt sumaintos, pavyzd pateik A.Baravykas.

    Jis sitikins, kad lyg i lub buvo nukabintos ir sankcijos u klaidin-gus duomenis atliek susidarymo apskaitoje. Toks suklydimas mo-nei galjo kainuoti nuo 5 000 iki 10 tkst. lit. Po ems kio moni interesus ginani atstov kritikos ios baudos buvo sumaintos.

    Sunku paaikinti ir tai, kad u to-kios apskaitos netvarkym buvo nu-matyta bausti velniau nei u klaidas, kuri galjo bti apskaitoje. Neprotin-gai atrod ir sankcijos u vlavim pa-teikti aplinkos monitoringo duome-nis. U tai norta bausti nuo 3 000 iki 10 tkst. lit baudomis, bet gali bti, kad ir jos bus velnesns, ios ir daug kit Aplinkos apsaugos statymo pa-keitimo statymo projekte numatyt sankcij LKAA vadovui atrod nea-dekvaios. Gal taip siekiama bau-ginti emdirbius, kad, ivyd aplinko-saugininkus, jie imt drebti?

    A.Baravykui abejoni kelia ir tai, kad visiems juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo j dydio, veik-los ir pelningumo, numatytos vieno-dos sankcijos. Tokio pat dydio bau-da gali bti nubausti ir naftininkai, ir chemijos gamykla, ir nedidel ems kio mon. Didels baudos gali su-lugdyti maesn gamintoj, sta-tymo projekto rengj silymus kri-tikavo LKAA direktorius.

    "AUSTRISKARTUS

    ems kio moni interesus gi-nani organizacij atstovai pateik dar vien argument, kodl ekono-mins sankcijos gali itin skaudiai smogti emdirbiams. U t pat nusiendim galime bti nubausti net tris kartus! dl ems kio bendrovms gresiani baud lavi-nos nuogstavo J.Sviderkis.

    Jis primin, kad, nesilaikant m-lo ir srut tvarkymo taisykli, kaip ir kit aplinkosaugos, valdymo, ge-ros agrarins bkls, taip pat ir au-gal apsaugos priemoni naudojimo reikalavim, Nacionalin mokjimo agentra prie ems kio ministeri-jos emdirbiams taiko grietas finan-sines sankcijas 5 proc. nuoskait nuo visos tiesiogini imok sumos. moni vadovai gali bti baudiami ir remiantis ATPK. Be to, atlygin-ti reikia ir u padaryt al gamtai.

    LBA direktorius sak, kad aplinkosaugininkus pavyko tikinti kai kurias baudas sumainti 2 kar-tus. Taiau jie liko nepajudinami dl baud u mlo bei srut tvarky-mo paeidimus. Dar susitarta, kad aplinkos sergtojai atsist rati-k paaikinim, dl ko ada baus-ti. statymo rengjai aikina, kad administracini baud taikymas ju-ridinio asmens vardu veikiantiems fiziniams asmenims nra efekty-vi paeidim prevencija, nes ilai-d dl paskirtos administracins nuobaudos patiria tik individuals asmenys (vadovai ar kiti atsakin-gi asmenys), o mon ar bendrov ekonominio poveikio nepatiria.

    EMSKIOBENDROVMS GRESIADRAKONIKOSSANKCIJOS

    "AUDOSOKIRUOJABronius Markauskas, AIOGEKNIRE?ALENIEJEJG=O

    LHEJGKO=QCEJEJGOLNAJ@EI=EJAL=H=JGO ENGEJEJG=IO*KNOL=OP=N=EOE=EOIAP=EOFEALN=@FKH=->E=QOEGH=QOUPEIOEO=GKIQO=NCQIAJPQOLNK>HAIL=G=JG=#=HEI=OQPEGPEOQAIOGEK>AJ@NKREJQKCOP=REI=EOJAOJQI=PU-P=O>=Q@@U@EOPEGN=EKGENQKF=+GEJEJG=E@=>=NOQOENLEJ@HNAE-G=H=REIK@AJCPEOGUOPKFKIHKENONQPNAVANRQ=NQO'=EFQKOOP=PPKGEKNAEG=H=REIKJA>QRK+@=->=NNAEGE=OQGPEC=HR=OG=ELFQKOQ@AJCPE/LA?E=HEOP=EJAC=HEL=-P=NPEG=ELNAJCPEOPKC=JP@E@A-HENAVANRQ=N#AN=EG=@C=HE>PEJ=Q@KF=IKOR=ENEKOLH=QGEKF=JEKO@=JCKO PENPKIHKOIQHGEJPE=Q@ENL=JAPJA>QRKRANPEJ-PKOGEPKOC=HEIU>OGR=LQEI=EJPE,=RUV@EQE=GUFAJ=Q@KFQ>=G-PANEF=OGQNEKOOQI=EJ==LHEJGEOGENE=IK=IKJE=GKGEAG HPKIHKLHQP=L=RENEQFAJAOQOE@=-NKP=E=QP=N=CANKG=EOQI=F=,=C=HJQOP=PUP=OP=EOUGHAOIHLNER=HKI=PR=NGUPEENJA@E@AHEQK-OAGEQKOA#=H>PPEANAEG=H=REI=EJN=OQ@PEJCE>APL=OE@=ENEQOLKGEP=O!/=HEO=LEI=G=NPHEOG=@IO=HUFAFEALANJAHUCCNEAPE HPKJEAG=OENJAOERANE=OP=PUPEJ=Q-FBANI0EGQLKRAEGEK=LHEJG=ERANPEJEILNEGH=QOKI=EJQKBAN-IKO@U@EKC=HELNENAEGPEL=GHKPEEGEPGOPHEP

    5MLOIRSRUTTVARKYMOREIKALAVIMNESILAIKYMPAGAL!PLINKOSAPSAUGOSSTATYMOPAKEITIMOSTATYMOPROJEKTJURIDINIAIASMENYSGALIBTINUBAUS-TINUOIKITKSTLITBAUDA 'H=Q@EF=QO NEOGE=QOJQKPN=QG=

    EMDIRBIAISITIKINKADMLASIRSRUTOSYRATRAONETARA !NOTJITRABTINADIRVAIIRYRABEVEIKVIENINTELVEIKSMINGAPRIEMONPRASTJANIO,IETUVOJEDIRVOEMIOSTRUKTRAIGERINTI

  • MLIEPOSDmNr. 55 (9383) 6ALSTIEILAIKRATIS 3

    Pasak jo, nors statyb tempai di-deli vien Vilniuje iemet planuo-jama pastatyti apie 2 600 but, vl tapo populiaru rezervuoti bst dar nepastatytame name. Taiau dau-guma sigyjam but net Vilniuje toki apie 70 proc. senos statybos namuose. Prieastis paprasta i-skyrus didiuosius miestus, nauji butai beveik nestatomi.

    +AINRIBOJA MONIPAJAMOS

    Ekspert teigimu, takos bsto rinkos suaktyvjimui turi atsigau-nanti ekonomika. mons jau nebi-jo, kad ryt ar poryt gali netekti dar-bo, todl drsiau rytasi didesnms investicijoms, o darbdaviai, siekda-mi ilaikyti specialistus, didina j atlyginimus.

    Pernai vyko lis darbo rinko-je. Didjant darbo umokesiui, ku-ris pernai augo spariausiai nuo pat 2009 m., didja nam ki pajamos ir auga vartotoj lkesiai, skati-nantys priimti sprendimus sigyti nekilnojamojo turto, teigia DNB banko vyriausioji ekonomist Indr Genyt-Pikien.

    Gyventojai penkerius metus beveik nepirko NT ir dabar, ma-tydami gerjani makroekono-min situacij, majant nedar-b, didjanius darbo umokesius, drsiau priima sprendimus sigyti NT, pritaria banko Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Maiulis.

    Anot jo, sujudim bsto rinkoje lemia ir tai, kad lietuviai visuomet pirmenyb teik nuosavam, o ne nuomojamam bstui sigyti but yra patraukliau negu nuomotis.

    Dabar beveik visuose miestuo-se nuomos pajamingumas (meti-ni nuomos pajam santykis su NT kaina red. past.) yra iaugs. Pa-vyzdiui, Vilniuje jis yra apie 6 proc. Vadinasi, vidutin but nuomojantis asmuo per metus sumoka 6 proc. jo kainos. Vidutins bsto paskol pa-lkanos iuo metu yra 2,6 proc., to-dl akivaizdu, kad sigyti but, net skolintomis lomis, daug pigiau ir patraukliau, negu j nuomotis, teigia N. Maiulis.

    Nepaisant to, pastebi S.Vagonis, gyventoj galimybs sigyti bst vis dar yra ribotos. Naujos staty-bos butai kokybikesni, noras pirkti iaugo, bet, palygin kainas ir savo pajamas, dalis moni renkasi pi-gesnius senus butus j galimybs sigyti NT neatsigauna taip spariai. Tai riboja ir kain kilim sandori skaiius auga deimtimis procent, o kainos procentais arba j dali-mis, pastebi jis.

    0INIGUSTRAUKIAIKOJINI

    Per pirmus penkis i met mnesius bankai suteik madaug tredaliu daugiau bsto paskol, palyginti su prajusi met tuo paiu laikotarpiu. Taiau eksper-tai pastaruoju metu pastebi ir nau-j tendencij. 2008 m. apie pus sandori buvo finansuojami sko-lintomis lomis, o dabar, Lietu-vos banko duomenimis, tik treda-

    lis vis NT sandori finansuojami imant paskolas, u du tredalius at-siskaitoma santaupomis. NT pl-tros specialist teigimu, didesniems ekonomins ar vidurins klass bu-tams sigyti pirkjai ima paskolas, o savo lomis daniausiai sigy-ja 12 kambari butus. Tam nau-dojamos ir santaupos bankuose, ir grynieji pinigai.

    Nuo i met pradios grynj pinig kiekis apyvartoje suma-jo 800 mln. Lt. Dalis t pinig at-sidr einamosiose sskaitose, nes gyventojai ruoiasi valiut pasikei-timui, bet dalis t pinig investuo-jami sigyjama NT arba koki nors kit verting preki, paste-bi Swedbank vyriausiasis ekono-mistas N.Maiulis.

    Jam pritaria ir Ober-Haus at-stovas S.Vagonis. Nemaai san-dori yra grandininiai, kai mo-gus parduoda jau turim bst ir u gautus pinigus sigyja kit, pri-ddamas nedidel sum arba net sutaupydamas, jei perka maesn but. Dl to taip pat gali ma-ti paskol: pirmasis pirkjas gau-na finansavim banke, o kitas per-ka jau u nuosavus pinigus. Todl

    manau, kad tikrovje bankai fi-nansuoja iek tiek daugiau negu 30 proc., teigia jis.

    VEDUSEURBSTASBRANGS

    Ekspertai vardija ir daugiau prieasi, skatinani gyventojus traukti pinigus i kojini. Maos

    palkanos yra papildoma paska-ta tiems, kurie nusprendia san-taupas panaudoti bstui sigyti. Ir nebtinai sau. Nors oficialios statistikos nra, o Lietuvoje bsto nuomos verslas daugiau ar maiau elinis, ekspertai pripasta, kad dalis bst iuo metu sigyjama ne sau, o kaip investicija vliau jie bus nuomojami.

    Taiau spliones, kad pirkti bu-tus skatina artjantis euras, nes bai-

    minamasi, kad, perjus prie bendros...