Valstiečių laikraštis 2014 07 16

Download Valstiečių laikraštis 2014 07 16

Post on 01-Apr-2016

219 views

Category:

Documents

5 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 07 16

TRANSCRIPT

  • MLIEPOSDTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    ETADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisSveikata

    1O

    6ALDAS+VEDARAS6,URNALISTAS

    a3NUI NEKANDO n BANDMAN.EPAVYKO!VISGYVE-NIMGYVENAUSININGAInRU-DENERISULAUKSIANTISDRUS-KININKIETISPRISIPASTAKADNETSOVIETINIAISMETAISVADOVAUDA-MASKOLKIUIPIRMIAUGALVOJONEAPIESAVOBETAPIEMONIGEROVn+AITUOMETIS,IETUVOSKOMUNISTPARTIJOSSEKRETORIUS0ETRAS'RIKEVIIUSMPRIEKAI-TAUTIKADPRASILENKIUSUSOCIALIZ-MOIDJOMISnMATKOLKYJEVISIGYVENOKAIPMONSONEVER-

    GAInTKIAUPAREIKIM-ANEPAKEITSKOLKMILIJONIERIPERMETUSNUVARk

    1996-aisiais V.Malinauskas at-sidr tuomeiame Druskinink mik kyje ir tapo bitininku. Su visa eima sikr Grto pelkyne. Palaikiame valdikame mediniame namelyje gyveno penkios eimos i viso 14 asmen. iandien Grto pelkynas V.Malinausko rankomis nusausintas, vietov iraiyta dides-niais bei maesniais tvenkiniais. Bet verslininkas links save ir toliau va-dinti pelkiniu.

    *QGAHP=Lf

    a0ELKINISkLAIMINEPRADJSKOVOTI'RTOPARKOKRJASVERSLININKAS6ILIUMAS-ALINAUSKASLAIMJODARVIENMPRIEJOEIMAIVIEAINEPASKELBTKELI$RUSKININKVERSLININKIRSAVEPOLITIKAISVADINANIOPOZICIJOSVEIKJKAR+AUNOAPYGARDOSPROKURATRAINAGRINJUSIJAIADRESUOTSKUNDKTIKATSISAKKREIPTISTEISMGINANTVIEJINTERESDLNEVANETEISTAIIAMVERSLININKUISKIRTOAREMSSKLYPO

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    ,IETUVOJEKELISKARTUSDAUGIAUMONINEI6AKAR%UROPOSALY-SEVAIRSUNKIAISUSIALOJADAR-BE4AIAUREIKALAUTIPALANKESNIDARBOSLYGMSDIRBANTIE-JIDANIAUSIAIBIJOIRPATYSNERE-TAIDARBERIZIKUOJANESAUGODAMINEISVEIKATOSNEIGYVYBS$AR-BOINSPEKTORIAMSARDARBUOTOJINTERESUSGINANIOMSORGANIZA-CIJOMSJIEDANIAUSIAISKUNDIASITIKDLNEIMOKTOUDARBIO

    "RANGINADARBOVIET ONESVEIKAT

    Iankstiniais Valstybins darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per pirm i met pusmet darbe uvo 29 darbuotojai ir 51 buvo sunkiai sualotas. Sunkiai sualotj, paly-ginti su tuo paiu laikotarpiu per-nai, sumajo kone tredaliu, o mir-tin nelaiming atsitikim darbe skaiius liko toks pat. Nuo 1992 m. darbe uvo ir buvo sualota per 67 tkst. moni.

    Ms alyje dabar brangina-ma darbo vieta, o ne sveikata. To-dl ir ms rodikliai, palyginti su kitomis ES valstybmis, yra ke-lis kartus prastesni. Pavyzdiui, Anglijoje, Olandijoje ar Belgijoje mirtin ir sunki nelaiming at-sitikim darbe skaiius, tenkantis 100 000 darbuotoj, yra 0,81,5. Lietuvoje per pastaruosius 5 me-tus is rodiklis maai keitsi nuo beveik 3 iki 5, Valstiei laik-raiui sak VDI vadovas Vilius Maiulaitis.

    *QGAHP=2Lf

    +ASDIENDARBnKAIPKAR%KONOMINSKRIZSSUPURTYTOJE,IE-TUVOJEDIRBANTIEJINEGALVOJAAPIEDARBOSLYGASIRPAVOJUSSVEIKATAIARNETGYVYBEIJIEMSSVARBIAUSIAnDARBOVIETAIRATLYGINIMAS

    'H=Q@EF=QO NEOGE=QOJQKPN=QG=

  • 2 MLIEPOSDmNr. 57 (9385) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    iemet darbuotojai daniausiai traum patyr atlikdami sandlia-vimo, pakrovimo, ikrovimo, staty-bos darbus, tvarkydami technines priemones, mechanizmus, elektros renginius. Tai kone pus vis a-lyje vykusi sunki ir mirtin ne-laimi darbe. Tredalis darbe u-vusi darbuotoj gyvybs neteko nukrit i auktai, per 20 proc. dl daikt, krovini virtimo ar kri-timo.

    Nesumajo darbe nukentju-si neblaivi darbuotoj: kaip ir per pernykt pirm pusmet, i uvusij ar patyrusij sunki kno sualojim 8 buvo neblai-vs. Pikt naudiauti alkoholiu darbe neveng statybos, ems kio, ap-dirbamosios pramons, taip pat ir vietimo bei elektros tiekimo mo-ni darbuotojai.

    $AUGIAUNELAIMI EMSKYJE

    iemet daugiau i ir sunki traum ems kyje. ems kio padargas mirtinai sualojo Pasva-lio rajono ems kio bendrovs Girsdai darbinink. Ardydamas sunkveimio rm, mirtin sualo-jim patyr vieno Pakruojo rajono kio darbininkas. Kdaini rajone vieno kio traktorinink sunkiai sualojo transporteris. Keli darbi-ninkai sunki traum patyr gyvu-lininkysts kiuose.

    Pasak ems kio rm pirmi-ninko Andriejaus Staniko, ki-ninkai, samdydami darbuotojus, laikosi vis teisini norm ir ins-trukcij. Taiau ivengti nelaimi ems kyje nepavyksta.

    Dabar ems kyje dirba ga-lingos mainos, agregatai. Viena vertus, moderni technika leidia saugiau dirbti. Kita vertus, dl ne-imanymo sudtinga j suvaldyti. Daniausiai nelaims itinka, kai mogus pakliva ant besisukanio veleno. Bd bna ir dirbant su gy-vuliais, teig jis.

    +OVOJADLATLYGIO

    Anot dirbanij interesus gi-nani organizacij atstov, mons apie darbo saug, pavoj sveikatai ar gyvybei dabar maai galvoja jiems su darbdaviais tenka kovo-ti dl udirbto atlygio ir dl dar-bo trukms. Susidaro spdis, kad padtis Lietuvoje negerja. Daug neigiam praneim i paslau-g sektoriaus, kur darbinta dau-giausia moni. Ten dirbama ir po 12 valand be poilsio dien, sak Lietuvos profesins sjungos Solidarumas pirmasis pirmininks pavaduotojas Algirdas Markeviius.

    Lietuvos moter profesins s-jungos Solidarumas pirminink Alma Kriinien pritar, kad dir-bantiesiems dabar svarbiausia ilai-kyti darbo viet ir gauti atlyginim. Profesins sjungos nariai ir tie, ku-rie mums pasiskundia, sako, kad jie

    galt dirbti ir vargti, kad tik jiems u vis darb sumokt. Darbo gin- komisijoje nagrinjame skundus dl nesumokt udarbi, atostogi-ni, u virvalandius. mons dar skundiasi, kad nra sudaryt darbo grafik, todl jie neino, kada ir kiek teks dirbti, pasakojo ji.

    Anot A.Kriiniens, pasiteisi-no antrus metus galiojanti dabartin individuali darbo gin sprendimo tvarka, kai i teism j nagrinjim perm darbo gin komisijos. VDI duomenimis, iemet ios komisijos,

    inagrinjusios per 1,7 tkst. pray-m, darbuotojams priteis beveik 7 mln. Lt iiekotin sum. Per prajusius metus darbuotoj nau-dai buvo priteista daugiau nei 14,6 mln. Lt.

    Priteisti neimokt darbo u-mokest, vluojant galutin atsis-kaitym, kitas su darbo santykiais siejamas imokas reikalauja dau-giau nei 90 proc. darbo gin ko-misijas besikreipiani darbuotoj. Kiti gaunami praymai isprsti darbuotoj nesutarimus su darb-daviu dl vairi paeidim, susi-jusi su darbo sutartimi ar darbo

    ir poilsio laiko apskaita, panaikin-ti drausmines nuobaudas. Darbda-viai daniausiai prao i darbuotoj priteisti kompensacijas u padary-t materialin al. Lietuvoje dabar veikia 13 darbo gin komisij: ke-turios Vilniuje, trys Kaune, dvi Klaipdoje, po vien iauliuose, Panevyje, Alytuje ir Teliuose.

    $ARBUOTOJAIBIJOSKSTIS

    Darbdaviai dabar pamgo kalbti apie socialiai atsaking versl. Lie-tuvos gyventojams verslo socialin atsakomyb pirmiausia asocijuojasi su rpesiu darbuotojais. Taiau ko verti tokie teiginiai, jei daugyb dir-banij bijo prasitarti apie nepa-lankias darbo slygas? Taip, mons bijo darbdavi. Prao ms pagal-bos, bet nenori sakyti pavardi, nes baiminasi, kad pavieinus problemas bus dar blogiau. Be to, mes negalime rodyti paeidim, aikino darbo slygomis besiskundianias moteris ginanti A.Kriinien.

    Neretai apie darbe patirtas nuos-kaudas darbuotojai isipasakoja tik uvr darboviei duris. Pavyz-diui, prekybos centre Iki dirbu-sios moterys, tik ijusios i ios darboviets, pasipasakojo apie prob-lemas. Sak, jog tai daro nordamos, kad ten likusiems darbuotojams bt geriau, prisimin Lietuvos moter profesins sjungos vadov.

    Ji pastebjo, kad pastangos su-tramdyti su darbuotojais nesiskai-tanius darbdavius nelieka bevaiss. tai kai kurie Norfos prekybos centr direktoriai padkojo mums, kad rpinams j darbuotojais. Kai kuriais atvejais pagerjo slygos

    Drogo parduotuvse, pasako-jo A.Kriinien.

    Lietuvos moter profesins sjungos pirminink stebina va-dovaujanias pareigas einani darbuotoj abejingumas kolek-tyvo nariams, mogikumo sto-ka. Anot jos, darbuotojai emi-nami, eidinjami. Kokios nors maos parduotuvs samdyta ve-dja taip elgiasi su pavaldinmis ir nesuvokia, kad ir pati gali atsi-durti tokioje situacijoje. Nenori nedirbk, gatvje laukia kiti, taip nepatenkintiems darbuotojams danai atauna j virininkai.

    3UNKMETISNUBLOKATGAL

    Ekonomin recesija mus nu-blok atgal. Iki tol jau keitsi po-iris darbo saug ir sveikat dar-be. tai jau buvo investuojama, ir valstyb palaik tokias privaias iniciatyvas. Per sunkmet viso to neliko. Dabar kalbama tik apie at-lyginimus ir darbo trukm, ap-gailestavo V.Maiulaitis.

    Tiesa, VDI vadovas pastebjo, kad iemet yra ioks toks pagerji-mas: nors ekonomika auga, atsigau-na statybos ir kiti sektoriai, kuriuose pasitaiko daugiausia nelaiming at-sitikim, vis dlto j ufiksuota ma-iau. Kaip ir ekonomikos pakilimo metais, dabar atsiranda skund dl darbo priemoni ir slyg. Per sun-kmet dl to niekas nesiskund.

    Taiau darbo inspektoriams r-pest kelia sisukusi viej pirki-m, orientuot emiausi pas-laug kain, karusl. emiausi kain silanios komapnijos pri-verstos taupyti. O darbo sauga viena i t srii, kurioje taupyti pradedama pirmiausia. Be to, ne-pagrsti darb vykdymo terminai didina temp, o tai sukelia dar-bo saugumo problem, teig V.Maiulaitis.

    3TRESASDARBEn ne problema

    Lietuvoje beveik nekalbama apie stres, psichosocialin rizik darbe. O tai viena didiausi iki ir nuolatini pokyi genamos iuolai-kins visuomens problem. Euro-barometro apklausos duomenimis, pagrindiniu profesiniu pavojumi ES darbuotojai laiko btent stres tai nurod 53 proc. apklaustj.

    Apie tai su ms darbdaviais pradjome kalbti prie septynerius metus. Tada psichosocialin rizika darbe atrod tarsi i mistikos pasau-lio. O Vakar Europos valstybse tam skiriama nemaai dmesio. Mes daniau kalbame apie elementarias darbo priemones ir slygas, o kiek darbuotoj kenia dl streso, kuris sukelia daugyb lig, beveik nedis-kutuojame. Tik pavieniais atvejais galime rodyti, kad mogaus sveikata yra palijusi dl darbe patiriamo stre-so, aikino VDI vadovas.

    ES darbo ir socialins politikos strategai yra pareng 20142020 m. ES darbuotoj saugos ir sveika-tos strategin program. Joje jun-tamas rpestis dl senjanios Eu-ropos. Prognozuojama, kad 2030 m. nuo 55 iki 64 met sulauku-si darbingo amiaus gyventoj 27 ES alyse padaugs apie 16 proc. Be to, nuolat raginama ilginti dar-bing ami. Vadinasi, nori neno-ri reikia itin rpintis darbuotoj sveikata ir darbo slygomis. Bet ms alyje apie tai kol kas ne-galvojama.

    Aktualijos

    E=J@EAJELEAPR=G=NELNE=NPO=JPE?EGHKJ=O EAJ@E@AHEKHEAP=QOJAPQNP>PE2F=OLOEE=QNOR=G=NE=QNOjIOAG0AILAN=PN=GEHOEGEj H=ELOJEEHQIKO

    'APRENP=@EAJENLAJGP=@EAJRUN=QOC=J=O=QHPEN=IOENI=HKJE=EEHPEKN=E'=NP=EOG=EGQNEKOAREAPKROAL=OENK@UOJA@E@AHEKPNQILKHEAP=QO@A>AOUOGQNEACNAEP=EEJUGO,OJAOPELNQOE=QNEJEGNULERF=O*=GPEIEOPAILAN=PN=GNEOEGE

    jH=ELOJEEHQIKO@EAJKIEO@EQCEJOjH=ELOJEEHQI=

    orai.lt, VL inf.

    Pilnatis.3AULTEKALEIDIASI21.46.

    Rytojiandien Poryt

    .AKT+13 +18o .AKT+13 +18o.AKT+12 +16o

    $IEN+23 +27o $IEN+23 +27o$IEN+21 +26o

    +ASDIENDARBnKAIPKAR

    EMSKYJEDIRBAGALINGOSMAINOSMODERNSAGREGATAITAIAUSKAUDINELAIMIIVENGTINEPAVYKSTA'H=Q@EF=QO NEOGE=QOJQKPN=QG=

    ,IETUVOJEBEVEIKNEKALBAMAAPIESTRESPSI-CHOSOCIALINRIZIKDARBE/TAInVIENADI-DIAUSIIKIIRNUOLATINIPOKYIGENA-MOSIUOLAIKINSVISUOMENSPROBLEM

    Premjeras Algirdas Butkeviius sak, kad regionuose, esaniuose af-rikinio kiauli maro apsaugos zono-je, teks pltoti kitus verslus.

    Dabar turi bti naujos ems kio ministrs ir specialist ivyk tuos regionus ir aikinama, kokia galima finansin parama, kad tie re-gionai persiorientuot kit versl ir

    atsigaut, antradien Seime pri-statydamas bsimus Ministr ka-bineto darbus sak A.Butkeviius. Pasak jo, Lietuva turi 700 km sien su Baltarusija ir dl maro su ia a-limi besiribojaniame regione apie 10 met nebus galima auginti kiauli.

    Vyriausybs ekstremali situacij komisija iki kit met sausio 24 d.

    prats ekstremali padt eiuose Lietuvos rajonuose. Didesns grs-ms zonoje Lietuvoje yra Alytaus, Lazdij, Druskinink, Varnos ir alinink rajonai. Maro ukratas sausio pabaigoje oficialiai patvirtintas Lietuvoje, kiek vliau ir Lenkijoje.

    BNS inf.

    0REMJERASKIAULIMAROAPSAUGOSZONOJEESANTYSREGIONAITURSPERSIORIENTUOTI

  • 3MLIEPOSDmNr. 57 (9385) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    3KLYPIRGAVOIRPIRKO

    V. Malinauskas sako, jog 1993-iai-siais jis jau buvo verslininkas, kai su-man eimai statyti nuosav bst: Kiek galima gyventi namuke, kur trinasi net 14 moni? alyje buvo leista statytis individualius namus, tok sprendim buvo primusi ir tuo-met Varnos rajono valdyba. Nu-vaiavau Varn su dokumentais.

    1993-ij baland Varnos rajono valdyba, remdamasi savo dar pra-jusiais metais priimtu potvarkiu dl ems sklyp skyrimo individuali nam statybai, V.Malinauskui ski-ria 25 arus ne konkurso tvarka neat-lygintinai. Potvarkyje akcentuojama ir kita ne maiau reikminga aplin-kyb sklypas skiriamas Grto kai-me, buvusio savininko Juozo Aksti-no emje.

    Ar galjo bti skirtas sklypas V.Ma-linauskui, jei tai savininko em? V.Malinauskas sako, kad viskas buvo padaryta ne tik teisikai, bet ir teisingai. Skiriant neatlygintinai sklypus indivi-duali nam statybai, tuo metu galiojo lengvatins pretendent eils. Antroje eils vietoje buvo akcentuojami antros ir pirmos grups invalidai antr gru-p a turjau dar dirbdamas Rokikio rajone. Kita vertus, J.Akstino em a ne ugrobiau, kaip bandyta rodyti, bet u j sumokjau savininkams, pasa-koja V. Malinauskas.

    Tuo metu, kai V. Malinauskui Va-rnos rajono valdyba skyr 25 ar sklyp, teisme buvo nustatytas juri-dinis faktas, kad ne tik tas gaballis menkaveriais mediais apaugusiame Grto pelkyne, bet ir 52 hektarai gre-timos ems iki nacionalizacijos pri-klaus J.Akstinui. Pretendentai i em buvo pasira susitarim, kaip dalijasi palikim, o pagrindin pre-tendent Anel Akstinien pas nota-r surait para, kad sutinka tuos 25 arus kemsyno perleisti V.Malinauskui.

    Sklypo a veltui nemiau, a u j sumokjau, V.Malinauskas sakosi iki iol turintis tai patvirtinant dokumen-t. 1993-ij pavasar A.Akstinien i V. Malinausko gavo 50 tkst. laikinj talon vagnorli.

    Ar tai buvo didelis pinigas? V.Ma-linauskas sako nepamens tuomei talon verts, bet tai buvo pinigas. Statistikos departamento duomeni-mis, 1993-ij pirm pusmet dirban-i alies moni minimalus darbo umokestis (o retas gaudavo ne mi-nimal) buvo 2 5003 000 laikinj talon. Met viduryje talonai santykiu 100:1 buvo keiiami litus. 1993 m. spalio 3 d. Vyriausybs nutarimu buvo nustatyta, kad minimalus gyvenimo lygis yra 36 litai per mnes, minimali mnesin alga 40 lit.

    Tuo metu vien JAV doler buvo galima sigyti u madaug 450 laiki-nj talon, vliau u 4,5 lito. Kad ir kaip skaiiuotume, V.Malinauskas A.Akstinienei u 25 arus pelkyno su-mokjo veik 20 mnesi minima-l darbo umokest. Taigi 50 tkst. laikinj talon 1993-ij pradioje ities buvo pasakiki pinigai.

    4IKRINTOJAINERADONIEKO

    V.Malinauskui sigijus sklyp, jau tada bandyta kiti verslininkui koj girdi, em suteikta neteistai. Tada

    pretenzijas pareik tuomet Druski-nink mik kio vadovyb.

    Tuo metu buvau vienas i ben-drovs Madma akcinink. Akcij turjo ir tuometis mik kio direk-torius. Bdavo, vienas atvaiuoja, kitas atvaiuoja duok ir duok. A juk taip negaliu. K, a i savo kiens turiu duot? A neturiu. Kai bendrov gaus pelno, bus ir pinig. Kiekvienam, kiek priklauso, V. Malinauskas spja, kodl Druskinink mik kis m pretenduoti jam jau paskirt sklyp.

    Varnos rajono valdyba tkart su-stabd potvarkio vykdym ir suda-r speciali komisij mik kio pre-tenzijoms itirti. Atvaiavo vyr ir moter brys, sako rodyk, kur ta em. O aplink kemsynai, didiuliai krmynai. Parodiau, o sklype jau pirmojo aukto sienos su perdanga. Numojo ranka ir ivaiavo atgal, prisimena V.Malinauskas. Neseniai jis kalbino vien ios komisijos nar Kat, pra prisiminti, kuo ta istori-ja baigsi. Verslininkui buvo atsakyta, kad, tuomeiam rajono valdytojui ra-portavus apie patikrinimo rezultatus, is irgi ranka numojs. Net nelieps patikrinimo akto surayti. Taiau ne-buvo priimta ir naujo potvarkio, ku-riuo bt buvs atauktas ankstesnio-jo potvarkio sustabdymas. Btent i aplinkyb buvo viena i keli, Drus-kinink opozicijai leidusi prisiminti dvideimties met senumo istorij.

    3KUNDRAITSKANDALINGAASMENYB

    Prajusi met rugsjo pradioje Kauno apygardos prokuratra gavo vilnieio Sauliaus Vaiknoro skund. Jame teigiama, kad V.Malinauskas 25 ar sklyp 1993 m. gavo netei-stai, Registr centras j vertino vos 409 litais, nors vidutin rinkos kaina per 30 tkst. lit. Raiusiojo skund teigimu, nekilnojamojo turto eksper-tai sklyp iandien vertina apie 150200 tkst. lit. S.Vaiknoras tvirti-na, kad jei sklypas V.Malinauskui suteiktas neteistai, neteistai jis yra ir regist ruotas Registr centre. S.Vaiknoras pra pradti ikiteis-min tyrim dl galbt neteistai registruoto ems sklypo nepagrs-tai sumainant sklypo vert.

    Asociacijos Druskinink gyni-mo frontas prezidento vardu pri-sidengs pilietis S.Vaiknoras ities labiau inomas ne kaip keli asme-n kurtos asociacijos vadovas, o kaip buvs teisjas bei advokatas, prie ke-lerius metus nubaustas dl nepagar-bos teismui.

    Tuo metu S.Vaiknoro laikai priblok aukiausius alies vadovus. Balzakik ami perkopusi teis-ja teisingum pritaiko kaip vibrato-ri, usiimant profesine masturbaci-ja, profesins kamasutros svaigulyje sadomazochistiniam-nekrofiliniam orgazmui pasiekti, skunde prezi-dentrai, Teisj tarybai ir Akmens rajono apylinks teismo pirmininkui apie vien teisj ra S.Vaiknoras. Tuometis Vilniaus miesto 1-asis apy-links teismas S.Vaiknor nubaud 50 MGL dydio (6 500 lit) bauda.

    !TSISAKGINTIVIEJINTERES

    Nors Kauno apygardos proku-ratros buvo praoma pradti iki-

    teismin tyrim dl galimai ne-teistai registruoto ems sklypo, nepagrstai sumainant sklypo ver-t, pareignai panoro ginti vie-j interes inicijuoti teismin proces ne tik dl neteistai skirto ems sklypo, bet ir dl jame pp-sanio namo.

    Nacionalins ems tarny-bos prie ems kio ministeri-jos sudaryta komisija kelis mne-sius pluo aikindamasi, teistai ar ne V.Malinauskui buvo suteiktas 25 ar sklypas. Ivariusi visus tuo laikotarpiu galiojusius teiss aktus bei statymus, komisija konstatavo, kad Varnos rajono valdyba skly-p neatlygintinai ir be eils skyr neteistai.

    Tame akte nepaminta tik viena privilegij gauti sklyp man sutei-k invalidumas. Kiek inau i ko-misijos nari, patikros aktas buvo suraytas visai kitoks, taiau poli-tikams paliepus per savaitgal buvo perraytas kaip reikia, paslapt atskleidia V.Malinauskas. Versli-ninko teigimu, pagaliau kodl jam turt skaudti galv yra paei-dim ar ne, juk potvark dl sklypo skyrimo ne jis, o tuomeiai valdi-ninkai pasira. Ir toki, gavusi e-ms, Varnos rajone buvo ne vienas ar du, o imtai.

    Prokurorai konstatavo, kad net jei ir bt panaikintas ginytinas Varnos rajono tarybos aktas, skly-po savininkui ilieka teis skly-p sigyti nuosavybn sumokant 654 litus. Tai vienas i pagrindini argument, kodl bandymas gin-ti tariam viej interes yra be-prasmis.

    -ATININKMANIPULIACIJOS

    Suvalkijoje gims V.Malinauskas tartum emaitis i seno anekdoto: kas mane mai kio, tas tegu ir itraukia. Jie dabar visi uodegas vingiuoja ir kal-t veria vieni kitiems. O kuo a kaltas? Tegu tarp savs aikinasi, dsto jis.

    iandien V.Malinauskas rodo du skirtingus kadastrinius emlapius. Vie-name j jo tvui Suvalkijoje priklau-siusi ir dabar Grt perkelta em. Ji padalyta tris dalis: dalis priklauso jam, dar po dal snui bei dukrai.

    Kur tie 25 arai? klausia V.Malinauskas, pirtu besdamas e-mlapyje pavaizduot nam. J nra.

    O istorija tokia. Kai verslininkas persikl em, matininkai nesismul-kino emlapyje nutk ir uklo-jo 25 ar vald. Faktikai ji dingo, nors teisikai egzistavo. To neino-damas, a mokjau ems mokest ir u 25 arus, ir u susigrint em, V.Malinauskas sako valstybei sumo-kjs u didesn ems plot, negu i ties turjo. is faktas paaikjo tik mus tikrinti skund dl neva netei-stai skirto 25 ar sklypo. K pada-r dabar matininkai? Ogi raudonj sklypo linij pastm taip, kad u-klojo snaus bei dukros em. Da-bar jiems trksta, V.Malinauskas juokauja, kad vl gali bti apkaltintas eimininkaujantis svetimoje emje. Juk snus bei dukra jau kitos eimos.

    +AMNEPATINKA-ALINAUSKAI

    Druskinink meras Riardas Malinauskas ir jo tvas V.Ma-linauskas pagrindiniai keli mo-ni, priklausani Druskinink opozicijai, taikiniai.

    Mes inom Leninas tikrai nemi-rs, / Bet jauiam puls jo didios ir-dies. / J jauia kaimai, miestai, plaios girios / J jauia ms didel irdis, pradeda deklamuoti V. Malinauskas ir tsia: olins rytas. Skamba varpo diai, / Dievulis aukia savo aveles. / ventoriuje klebonas susigs / Skai-iuoja liauianias banyion bobeles. / (...) / Jis jiems adjo pomirtin laim, / Kentti liep emje ir vargt. / O pats stenjo laininiam kaily, / Augino gur-klius keturis ikart.

    Tai itrauka i dar 1953 m. pa-rayt druskininkieio poeto Romo Sadausko eilrai, lovinani so-vietin santvark. V.Malinausko i-leistoje rinktinje Grto parko ly-rika surinktos panaaus pobdio ne tik vietins reikms, bet ir ypa garsi poet eils, lovinanios Le-nin, partij, sovietin santvark. Gal tai ir yra raktis, kodl Mali-nauskai puolami, o tarp nepaten-kintj ir minto poeto snus?

    Nereikjo rayti. Dabar patrio-tais dedasi tie, kurie ir anais lai-kais garsiai rk, mok, kaip reikia gyventi, ir gyr an santvark, V.Malinauskas sako, kad dabar gar-siausiai rkia tie, kurie anais laikais buvo valdioje.

    Aktualijos

    1O

    a0ELKINISkLAIMINEPRADJSKOVOTI

    $RUSKININKOPOZICIJAINEPAVYKOI'RTOPARKOEIMININKO6-ALINAUSKOATIMTIJOTEISTAIGYTSKLYP ,APNK)=HGKJQKPN=QG=

  • griso bebr kaimynyst

    kinink inios

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Javams ir rapsams reikia pagalbos

    Moters pasaulis

    15 psl.

    Pastaraisiais metais vis daugiau kinink skundiasi bebr padaryta ala. Dl atriadani utvenkt melioracijos griovi nukenia ne tik mikai, bet ir pasliai.

    Jolita urauskien

    KelyjeAktualijos

    Prajusi savait Lietuvos agrarini ir mik moksl centro (LAMMC) emdir-bysts institute vyko semi-naras lauko diena Jav ir raps apsaugai nuo lig kompleksinis poiris. kininkai susipaino su Lietuvoje auginam rap-s, kviei ir miei veis-lmis bei suinojo, koks j atsparumas ligoms ir kiek jie iais metais nukentjo.

    Jolita urauskien

    4 psl.

    Prezidentei labiau rpi savas kiemas

    12 psl.

    ali lap gauti bus lengviau

    Juodj serbent ta-k mogaus organizmui bt sunku pervertinti. Vien vitamino C juose yra deimt kart daugiau nei citrinose iki 400 mg 100 gram. I Lietuvo-je augani augal dau-giau io vitamino yra tik erki ir aktinidij vai-siuose. mogui askorbo rugties reikia 30 mg per par, todl pakanka per dien suvalgyti 2550 g juodj serbent.

    Nuo liepos 1 d. sigalio-jo dar prajusiais metais priimti Lietuvos Respubli-kos saugaus eismo auto-mobili keliais statymo pakeitimai. Automobilio savininkams bus galima i-registruoti savo transporto priemon, griets atsako-myb neblaiviems vairuo-tojams, o tai pradedan-tiesiems mokytis vairuoti teises gauti bus lengviau.

    Vismantas ukleviius

    7 psl.

    Raseinik Ona Babonien jau baigia pusti septint-j deimt. Bet irdamas j negali patikti tokiais raais, ir anaiptol ne kie-kvienas jaunas mogus i-drst su ja rungtyniauti. Pati Ona Babonien sako, kad savo metus skaiiuoja tik nuveiktais darbais.

    Milda Mediokalnyt

    7 psl.

    Lietuvos Prezident Dalia Grybauskait pirmadien surengtoje spaudos konferencijoje teig, kad svarbiausi jos penkeri met darbai stiprinti valstybs saugum, mainti jaunimo nedarb, kovoti su korupcija, utikrinti tolesn energetin saugum ir skatinti ekonomikos augim.

    Vismantas ukleviius

    13 psl.

    Gyvenim skaiiuoja nuveiktais darbais

    Juodos uogels didel galia

    /ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages false /GrayImageMinResolution 300 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 60 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages false /MonoImageMinResolution 1200 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 600 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

    /CreateJDFFile false /Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure true /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MarksOffset 6 /MarksWeight 0.250000 /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PageMarksFile /RomanDefault /PreserveEditing true /UntaggedCMYKHandling /LeaveUntagged /UntaggedRGBHandling /LeaveUntagged /UseDocumentBleed false >> > ]>> setdistillerparams> setpagedevice