Valstiečių laikraštis 2014 07 23

Download Valstiečių laikraštis 2014 07 23

Post on 01-Apr-2016

236 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 07 23

TRANSCRIPT

  • MLIEPOSDTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    m"ULVI LIGOSPLINTAKASMETTAIAUIEMETLIETINGIIRILTIORAIDAR LABIAUPASPARTINO JVYSTY-MSI "ULVIENOJUS ATAKUOJA IRKOLORADOVABALLERVOS

    m 4RIUIAIKAIPIRKITIGYVNAIGALISIRGTIPAVOJINGOMISJGYVYBEILIGOMIS6IENAJnEIMERIOZIPLAIAIPAPLITUSIPAVOJINGJAUNTRIUILIGSUKELIAEimeria (Api-complexaPIRMUONYS

    m ILTVASAROSPAVAKARDVIOLIAUTOJOS2ASA3UBAIENIR)EVAIDLAITPAKVIETMIESTELNUSPA-SIVAIKIOTIPO"ERNARDINSODIR6ILNELSPAKRANTMIS"ETNEIAIPPAIOPLINTIOPOKOJOMISVELGTIDAUGNAUDING LAUKINIAUGALKURIEJUOSIMANANTGALIIRPAMAITINTIIRPAGYDYTI

    m!GURKAINRAMAISTINGITAIAUBEJNESIVAIZDUOJAMESAVOSTALO-ANOMAKAD)NDIJOJEJIEBUVOAU-GINAMIPRIEKELETTKSTANTMEI!GURKUSTAIPPATVALGSENOVSEGIPTIEIAIBEIGRAIKAIIRJUOSPIEANTVENTYKLSIEN

    iandien skaitykite:

    MOTERS PASAULIS, 13 p. f

    MOTERS PASAULIS, 15 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    ETADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisEE=REHUO

    1O

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    +AIPIHEKTAROPRISKINTIDAUGIAUUOGNEIJPRINOKO4OKIDILEMSPRENDIAEKOLOGINISERBENTYNSAVININKAIATSIDREKOLOGINSGA-MYBOSSIPAREIGOJIMSPSTUOSE.ORSUOGYNUSPRAUDPAVASARIOALNOSJIEPRIVALOPARDUOTINUSTA-TYTPREKINSPRODUKCIJOSNORM

    4APOKAITAIS

    Bir rajono kininkas Dainius Kriviius kasdien su irdgla dairosi po savo ekologin serbentyn. Pa-vasar nuskriaud gamta, o dabar dl valdios sprendim didja nuostoliai. Derlius labai menkas, jo neapsimoka imti nei kombainu, nei rankomis, ta-iau privalome ir menkai uderju-sias uogas surinkti, kad nesulauktu-me sankcij, rankomis sksiojo uog augintojas, turintis apie 70 ha serbentyn.

    Ekologini ki savininkai pa-reigoti parduoti tam tikr kiek pro-dukcijos. Reikalavimas suprantamas: nemaai bta piktnaudiautoj, kurie deklaruodavo ekologinius serbenty-nus, gaudavo imokas, o derliumi ne-sirpindavo. Taiau k daryti, jei der-li praud gamtos stichija?

    Kol kas priskiname po kelis imtus kilogram uog i hektaro, o turtume priskinti per ton. Juo-dj serbent kilogramo kaina ne-siekia lito, o mes pareigoti i hekta-ro parduoti prekins produkcijos u 1050 lit. Kaip vykdyti i norm, jei pavasar gamta parod savo na-gus beveik visk nuald? eko-logins gamybos sipareigojim kaitu iemet jauiasi birietis.

    $RAUDIATIKKRMUS

    D.Kriviius ra ratus Bir rajo-no savivaldybs administracijai, e-ms kio ministerijai, taiau valdi-nink atsakymai jo nepaguod. Jie patar kininkui derli drausti. Ta-iau draudimo bendrov uog ne-draudia, tik krmus. Arba silo drausti tada, kai uogos jau bna su-siformavusios ir matyti potencialus derlius. Tokiu atveju uogas draustu-me nuo aln liepos mnes, ab-surdikais draudimo pasilymais ste-bjosi kininkas.

    *QGAHP=2 p. f

    3KURDSMETAIIRSODUOSEIRMIKUOSE5OGININKAMSIRSODININKAMSNELENGVIMETAInNEDIUGINANEIDERLIUSNEIPRODUKCIJOSSUPIRKIMOKAINOS%KOLOGIKAIUOGASAUGINANIUSKI-NINKUSNUSKRIAUDNETIKPAVASARIOALNOSNUOSTOLIUSPATYRUOGI-NINKAIIEMETTAPOIRVALDIOSREIKALAVIMKAITAIS

    1O

    %UROPIEIVERTINAMOSILAUOGSJAUGRAIBSTOMOSIR,IETUVOJE alloverpress.ee nuotrauka

  • 2 MLIEPOSDmNr. 59 (9387) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Birietis viei serbent nepar-davinja, juos ualdo. Viliasi, kad aldytas uogas pavyks bent kiek brangiau parduoti. Vienam jungti uog aldymo rang neapsimokt. Todl kooperuojams su kolegomis ir uogas veame vien aldymo ka-mer, sak D.Kriviius.

    Bir rajone yra daugiausia serben-tyn. 2013 m. Lietuvoje buvo dek-laruota beveik 2 800 ha juodj ser-bent, i kuri 628 ha Bir rajone.

    $ERLIPRAUDALIAI

    Labai prasti metai nra nei gero derliaus, nei ger kain, konstatavo vieno paangiausi a-lyje uogininkysts ki savininkas Feliksas lv i Radvilikio rajono.

    Jis atsisak ekologins uogininkysts ir gamina iskirtins kokybs produkci-j. Auginant toki produkcij leidia-ma naudoti maesnius kiekius tr ir chemikal. Patrus serbentyn, uo-gakrmiai atsigavo, derlius pagausjo. iemet tikjosi i hektaro priskinti apie 5 tonas juodj serbent, taiau apie pus derliaus praud aliai.

    Pavasar buvo nematyti aliai net iki 7 laipsni. Todl iemet so-dai ir uogynai beveik tuti. Vynios ir trens buvo taip apsipylusios ie-dais, kad maniau, jog skinsiu rekor-din derli. Taiau po aln neliko n uogos net paragauti neteko. Ne-daug liko ir obuoli bei kriaui. Vai-si adjau nuveti darelinukams, dabar neinau, kiek j priskinsiu. ie-met domiai noksta juodieji serben-tai: krmo viruje uogos prinokusios, o apaioje dar alios. Anksiau nie-kad taip skirtingai uogos nenokdavo, pasakojo kininkas, puoseljantis apie 100 ha uogyn ir sod.

    5OGASALDYSIRDIOVINS

    Nors juodj serbent derlius iemet maesnis, j kaina neiau-go, o prieingai nusirito emyn. Madaug po lit silo augintojams. Supirkjai, matyt, nesivaizduoja, kiek kainuoja priirti uogynus, dl kritusi juodj serbent kai-n buvo nusivyls F.lv.

    Radvilikietis turi modernias uog aldyklas, uog riavimo rang. O prie kelet met jis sigijo ir uog diovinimo rang. Tad viei uog parduoti neskuba. Ualdysime ir palauksime geresni kain. Gal par-duosime daugiau diovint uog,

    atrodo, j poreikis auga. Norime atnaujinti uog diovinimo rang, pusveliui pardavinti uog nesku-ba novatoriko mstymo kininkas.

    F.lv septynerius metus aldy-tus juoduosius serbentus eksportavo Rusij. Geriau dirbti su rusais nei vakarieiais. Pastarieji labai prieka-bs. Ne kart susidar spdis, kad priekabiaujama be jokios rimtos prie-asties norima tik numuti kain. Taiau iemet rusai pasil ma kai-n 1,38 lito u kilogram. Atmetus aldymo ir pakavimo ilaidas, n lito neieis. Pernai u kilogram aldyt serbent jie mokjo 2,5 lito, o iemet neinia kodl taip smarkiai sumai-no kain, apgailestavo uogininkas.

    kininkas augina nemaai vly-vj aviei, prie kelerius metus vei-s nedidel vynuogyn. Pernai i jo priskyn apie 180 kg vynuogi. ie-met tokio derliaus nesitiki, nes pava-sario alnos nepagailjo ir i uog.

    Brakyn F.lv perdav snui Vigandui. Anot jo, iemet braki der-lius buvo tredaliu maesnis. Gerais metais i hektaro skindavome po 1314 ton braki, o iemet priskynme apie 9 tonas. Braki kaina buvo pa-nai pernykt vidutinikai 10 lit u kilogram, sak V.lv.

    'AUSULENKIKGRYBI

    imetinis derlius ir kainos nuotai-kos nekelia ir Anyki rajono uogi-ninkui Alvydui Jurknui. Labai prasti metai. I braki derliaus teliko tre-dalis, juodj serbent bus dar maiau, o sodas dar tutesnis. Negana to, kad derlius toks menkas, dar ir kainos e-mos, apgailestavo kininkas.

    A.Jurknas pastebjo, kad uog kainoms didel tak turi lenkai. Jie

    iemet uog nestokoja, tad ir ne-sibrangina. Lenkijoje uog pilna. Birelio pradioje Vilniaus turgs lo nuo lenkik braki, kuri ki-logramas kainavo nuo 4 iki 6 lit, pasakojo anyktnas.

    Jis savo iaugintas brakes, kurios, kaip ir kitos jo kio gerybs, augina-mos kaip iskirtins kokybs produkci-ja, pardavinjo savo krate. Nors derlius buvo gerokai maesnis, kain nekl. Braki kaina svyravo nuo 6 iki 10 lit. Po pavasario aln buvo svaiiojama, kad braki kilogramo kaina gali pa-siekti 50 lit! Taiau moni perkamoji galia yra menka, jie tiesiog negali dau-giau mokti, samprotavo uogininkas.

    Juodj serbent rinkoje dar lidniau. U ias uogas tesilo 90 cent toki kain seniai nebuvo. Ir dar reikia uogas nuveti supirk-jams, tad pinig gauname dar ma-iau, skaiiavo anyktnas.

    Juodj serbent augintojai prisi-mena tuos laikus, kai u ias vertingas uogas supirkjai nesil ir puss lito. Reikia tiktis, kad reikalai pagers kaina nesmuks emiau u dabartin. Kitaip uogininkams bus sunku isi-kapstyti, tarsteljo anyktnas.

    Kritus i uog kainoms, apie 30 ha juodj serbent auginantis A.Jurknas pradjo svarstyti, ar ver-ta plsti serbentyn. Galvojau plstis, taiau dabar, matyt, teks toki plan atsisakyti. Pigiai pardavus uogas, ne-bus l investuoti technik. Norint laiku nuskinti sunokusias uogas, rei-kt dar vieno uog skynimo kom-baino, aikino uogininkas.

    .EIVENGIANUOSMUKI

    Serbentyn savininkai igyveno ir pakilimus, ir nuosmukius. Kai kinin-kai buvo raginami verstis uogininkyste, juodj serbent kilogramas kainavo

    4 ir daugiau lit. Serbentynai pltsi, augintojai pradjo vienytis koope-ratyvus, pirkti aldymo rang. Taiau neilgai trukus ios uogos deimt kar-tu atpigo. Tokio nuosmukio dauge-lis nauj srit pasinrusi kinink neatlaik.

    Juodj serbent kainos labai svyravo nuo 40 cent iki 4 lit. To-dl i uog augintojams buvo sunku isilaikyti. tai Bir rajone anksiau buvo apie 1 000 ha serbentyn, o da-bar smarkiai sumajo ir plot, ir au-gintoj, sak D.Kriviius.

    Anyki rajono uogininkai buvo susivienij kooperatyv Avuoga. Taiau prie kelet met jis usida-r. Tam takos turjo kelerius me-tus trks kain nuosmukis. Buvo didelis uogyn veisimo vajus, daug kas prognozavo, kad uog labai rei-ks. Bet uoginink lkesiai neisi-pild, uogininkysts peripetijas prisimin A.Jurknas.

    ILAUOGSGERAIUDERJO

    Pavasario alnas gerai atlaik Lietuvoje populiarjanios ilauo-gs. Jau keturiolika met ilauogi plantacij puoseljantis ilals rajo-no kininkas Vladas Letukas paste-

    bjo, kad reikia pasirinkti tinkamas veisles. Ypa kininkaujant Lauku-vos zonoje, kur, pasak jo, bna dau-giau visko: ir alio, ir sniego, ir lie-taus, ir sauls.

    Auginame atsparias kanadieti-k veisli ilauoges. Per pat ydjim uklupo didels alnos, bet iedai ne-nukentjo, ir uog derlius nesuma-jo. Deja, alnos pakando uogakrmi virnes, i kuri auginame sodinu-kus, aikino ilauogi augintojas.

    ilalikis uogas parduoda vienam alies prekybos tinklui. Anot jo, ie-met pirmj ilauogi siunt sosti-n suruo anksiau nei prastai. Per prekybos tinkl jis iparduoda apie 67 tonas uog, madaug dar tiek iperka pavieniai gyventojai. Iki to-nos ilauogi kininkas eksportuo-ja Suomij, vedij. Skandinavai nort daugiau pirkti i verting uog, taiau V.Letukas daugiau j nori parduoti vietos gyventojams, labai pamau prisipratinusiems i-lauoges.

    Pirmaisiais metais maniau, kad vis derli teks suvalgyti patiems. mons gana tariai irjo ias uogas ir stebjosi, kodl tos mlyns tokios didels. Teko nemaai vai-nti po al, pasakoti apie ilauoges ir