Valstiečių laikraštis 2014 07 23

Download Valstiečių laikraštis 2014 07 23

Post on 01-Apr-2016

227 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 07 23

TRANSCRIPT

  • MLIEPOSDTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    m"ULVI LIGOSPLINTAKASMETTAIAUIEMETLIETINGIIRILTIORAIDAR LABIAUPASPARTINO JVYSTY-MSI "ULVIENOJUS ATAKUOJA IRKOLORADOVABALLERVOS

    m 4RIUIAIKAIPIRKITIGYVNAIGALISIRGTIPAVOJINGOMISJGYVYBEILIGOMIS6IENAJnEIMERIOZIPLAIAIPAPLITUSIPAVOJINGJAUNTRIUILIGSUKELIAEimeria (Api-complexaPIRMUONYS

    m ILTVASAROSPAVAKARDVIOLIAUTOJOS2ASA3UBAIENIR)EVAIDLAITPAKVIETMIESTELNUSPA-SIVAIKIOTIPO"ERNARDINSODIR6ILNELSPAKRANTMIS"ETNEIAIPPAIOPLINTIOPOKOJOMISVELGTIDAUGNAUDING LAUKINIAUGALKURIEJUOSIMANANTGALIIRPAMAITINTIIRPAGYDYTI

    m!GURKAINRAMAISTINGITAIAUBEJNESIVAIZDUOJAMESAVOSTALO-ANOMAKAD)NDIJOJEJIEBUVOAU-GINAMIPRIEKELETTKSTANTMEI!GURKUSTAIPPATVALGSENOVSEGIPTIEIAIBEIGRAIKAIIRJUOSPIEANTVENTYKLSIEN

    iandien skaitykite:

    MOTERS PASAULIS, 13 p. f

    MOTERS PASAULIS, 15 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    ETADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisEE=REHUO

    1O

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    +AIPIHEKTAROPRISKINTIDAUGIAUUOGNEIJPRINOKO4OKIDILEMSPRENDIAEKOLOGINISERBENTYNSAVININKAIATSIDREKOLOGINSGA-MYBOSSIPAREIGOJIMSPSTUOSE.ORSUOGYNUSPRAUDPAVASARIOALNOSJIEPRIVALOPARDUOTINUSTA-TYTPREKINSPRODUKCIJOSNORM

    4APOKAITAIS

    Bir rajono kininkas Dainius Kriviius kasdien su irdgla dairosi po savo ekologin serbentyn. Pa-vasar nuskriaud gamta, o dabar dl valdios sprendim didja nuostoliai. Derlius labai menkas, jo neapsimoka imti nei kombainu, nei rankomis, ta-iau privalome ir menkai uderju-sias uogas surinkti, kad nesulauktu-me sankcij, rankomis sksiojo uog augintojas, turintis apie 70 ha serbentyn.

    Ekologini ki savininkai pa-reigoti parduoti tam tikr kiek pro-dukcijos. Reikalavimas suprantamas: nemaai bta piktnaudiautoj, kurie deklaruodavo ekologinius serbenty-nus, gaudavo imokas, o derliumi ne-sirpindavo. Taiau k daryti, jei der-li praud gamtos stichija?

    Kol kas priskiname po kelis imtus kilogram uog i hektaro, o turtume priskinti per ton. Juo-dj serbent kilogramo kaina ne-siekia lito, o mes pareigoti i hekta-ro parduoti prekins produkcijos u 1050 lit. Kaip vykdyti i norm, jei pavasar gamta parod savo na-gus beveik visk nuald? eko-logins gamybos sipareigojim kaitu iemet jauiasi birietis.

    $RAUDIATIKKRMUS

    D.Kriviius ra ratus Bir rajo-no savivaldybs administracijai, e-ms kio ministerijai, taiau valdi-nink atsakymai jo nepaguod. Jie patar kininkui derli drausti. Ta-iau draudimo bendrov uog ne-draudia, tik krmus. Arba silo drausti tada, kai uogos jau bna su-siformavusios ir matyti potencialus derlius. Tokiu atveju uogas draustu-me nuo aln liepos mnes, ab-surdikais draudimo pasilymais ste-bjosi kininkas.

    *QGAHP=2 p. f

    3KURDSMETAIIRSODUOSEIRMIKUOSE5OGININKAMSIRSODININKAMSNELENGVIMETAInNEDIUGINANEIDERLIUSNEIPRODUKCIJOSSUPIRKIMOKAINOS%KOLOGIKAIUOGASAUGINANIUSKI-NINKUSNUSKRIAUDNETIKPAVASARIOALNOSNUOSTOLIUSPATYRUOGI-NINKAIIEMETTAPOIRVALDIOSREIKALAVIMKAITAIS

    1O

    %UROPIEIVERTINAMOSILAUOGSJAUGRAIBSTOMOSIR,IETUVOJE alloverpress.ee nuotrauka

  • 2 MLIEPOSDmNr. 59 (9387) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Birietis viei serbent nepar-davinja, juos ualdo. Viliasi, kad aldytas uogas pavyks bent kiek brangiau parduoti. Vienam jungti uog aldymo rang neapsimokt. Todl kooperuojams su kolegomis ir uogas veame vien aldymo ka-mer, sak D.Kriviius.

    Bir rajone yra daugiausia serben-tyn. 2013 m. Lietuvoje buvo dek-laruota beveik 2 800 ha juodj ser-bent, i kuri 628 ha Bir rajone.

    $ERLIPRAUDALIAI

    Labai prasti metai nra nei gero derliaus, nei ger kain, konstatavo vieno paangiausi a-lyje uogininkysts ki savininkas Feliksas lv i Radvilikio rajono.

    Jis atsisak ekologins uogininkysts ir gamina iskirtins kokybs produkci-j. Auginant toki produkcij leidia-ma naudoti maesnius kiekius tr ir chemikal. Patrus serbentyn, uo-gakrmiai atsigavo, derlius pagausjo. iemet tikjosi i hektaro priskinti apie 5 tonas juodj serbent, taiau apie pus derliaus praud aliai.

    Pavasar buvo nematyti aliai net iki 7 laipsni. Todl iemet so-dai ir uogynai beveik tuti. Vynios ir trens buvo taip apsipylusios ie-dais, kad maniau, jog skinsiu rekor-din derli. Taiau po aln neliko n uogos net paragauti neteko. Ne-daug liko ir obuoli bei kriaui. Vai-si adjau nuveti darelinukams, dabar neinau, kiek j priskinsiu. ie-met domiai noksta juodieji serben-tai: krmo viruje uogos prinokusios, o apaioje dar alios. Anksiau nie-kad taip skirtingai uogos nenokdavo, pasakojo kininkas, puoseljantis apie 100 ha uogyn ir sod.

    5OGASALDYSIRDIOVINS

    Nors juodj serbent derlius iemet maesnis, j kaina neiau-go, o prieingai nusirito emyn. Madaug po lit silo augintojams. Supirkjai, matyt, nesivaizduoja, kiek kainuoja priirti uogynus, dl kritusi juodj serbent kai-n buvo nusivyls F.lv.

    Radvilikietis turi modernias uog aldyklas, uog riavimo rang. O prie kelet met jis sigijo ir uog diovinimo rang. Tad viei uog parduoti neskuba. Ualdysime ir palauksime geresni kain. Gal par-duosime daugiau diovint uog,

    atrodo, j poreikis auga. Norime atnaujinti uog diovinimo rang, pusveliui pardavinti uog nesku-ba novatoriko mstymo kininkas.

    F.lv septynerius metus aldy-tus juoduosius serbentus eksportavo Rusij. Geriau dirbti su rusais nei vakarieiais. Pastarieji labai prieka-bs. Ne kart susidar spdis, kad priekabiaujama be jokios rimtos prie-asties norima tik numuti kain. Taiau iemet rusai pasil ma kai-n 1,38 lito u kilogram. Atmetus aldymo ir pakavimo ilaidas, n lito neieis. Pernai u kilogram aldyt serbent jie mokjo 2,5 lito, o iemet neinia kodl taip smarkiai sumai-no kain, apgailestavo uogininkas.

    kininkas augina nemaai vly-vj aviei, prie kelerius metus vei-s nedidel vynuogyn. Pernai i jo priskyn apie 180 kg vynuogi. ie-met tokio derliaus nesitiki, nes pava-sario alnos nepagailjo ir i uog.

    Brakyn F.lv perdav snui Vigandui. Anot jo, iemet braki der-lius buvo tredaliu maesnis. Gerais metais i hektaro skindavome po 1314 ton braki, o iemet priskynme apie 9 tonas. Braki kaina buvo pa-nai pernykt vidutinikai 10 lit u kilogram, sak V.lv.

    'AUSULENKIKGRYBI

    imetinis derlius ir kainos nuotai-kos nekelia ir Anyki rajono uogi-ninkui Alvydui Jurknui. Labai prasti metai. I braki derliaus teliko tre-dalis, juodj serbent bus dar maiau, o sodas dar tutesnis. Negana to, kad derlius toks menkas, dar ir kainos e-mos, apgailestavo kininkas.

    A.Jurknas pastebjo, kad uog kainoms didel tak turi lenkai. Jie

    iemet uog nestokoja, tad ir ne-sibrangina. Lenkijoje uog pilna. Birelio pradioje Vilniaus turgs lo nuo lenkik braki, kuri ki-logramas kainavo nuo 4 iki 6 lit, pasakojo anyktnas.

    Jis savo iaugintas brakes, kurios, kaip ir kitos jo kio gerybs, augina-mos kaip iskirtins kokybs produkci-ja, pardavinjo savo krate. Nors derlius buvo gerokai maesnis, kain nekl. Braki kaina svyravo nuo 6 iki 10 lit. Po pavasario aln buvo svaiiojama, kad braki kilogramo kaina gali pa-siekti 50 lit! Taiau moni perkamoji galia yra menka, jie tiesiog negali dau-giau mokti, samprotavo uogininkas.

    Juodj serbent rinkoje dar lidniau. U ias uogas tesilo 90 cent toki kain seniai nebuvo. Ir dar reikia uogas nuveti supirk-jams, tad pinig gauname dar ma-iau, skaiiavo anyktnas.

    Juodj serbent augintojai prisi-mena tuos laikus, kai u ias vertingas uogas supirkjai nesil ir puss lito. Reikia tiktis, kad reikalai pagers kaina nesmuks emiau u dabartin. Kitaip uogininkams bus sunku isi-kapstyti, tarsteljo anyktnas.

    Kritus i uog kainoms, apie 30 ha juodj serbent auginantis A.Jurknas pradjo svarstyti, ar ver-ta plsti serbentyn. Galvojau plstis, taiau dabar, matyt, teks toki plan atsisakyti. Pigiai pardavus uogas, ne-bus l investuoti technik. Norint laiku nuskinti sunokusias uogas, rei-kt dar vieno uog skynimo kom-baino, aikino uogininkas.

    .EIVENGIANUOSMUKI

    Serbentyn savininkai igyveno ir pakilimus, ir nuosmukius. Kai kinin-kai buvo raginami verstis uogininkyste, juodj serbent kilogramas kainavo

    4 ir daugiau lit. Serbentynai pltsi, augintojai pradjo vienytis koope-ratyvus, pirkti aldymo rang. Taiau neilgai trukus ios uogos deimt kar-tu atpigo. Tokio nuosmukio dauge-lis nauj srit pasinrusi kinink neatlaik.

    Juodj serbent kainos labai svyravo nuo 40 cent iki 4 lit. To-dl i uog augintojams buvo sunku isilaikyti. tai Bir rajone anksiau buvo apie 1 000 ha serbentyn, o da-bar smarkiai sumajo ir plot, ir au-gintoj, sak D.Kriviius.

    Anyki rajono uogininkai buvo susivienij kooperatyv Avuoga. Taiau prie kelet met jis usida-r. Tam takos turjo kelerius me-tus trks kain nuosmukis. Buvo didelis uogyn veisimo vajus, daug kas prognozavo, kad uog labai rei-ks. Bet uoginink lkesiai neisi-pild, uogininkysts peripetijas prisimin A.Jurknas.

    ILAUOGSGERAIUDERJO

    Pavasario alnas gerai atlaik Lietuvoje populiarjanios ilauo-gs. Jau keturiolika met ilauogi plantacij puoseljantis ilals rajo-no kininkas Vladas Letukas paste-

    bjo, kad reikia pasirinkti tinkamas veisles. Ypa kininkaujant Lauku-vos zonoje, kur, pasak jo, bna dau-giau visko: ir alio, ir sniego, ir lie-taus, ir sauls.

    Auginame atsparias kanadieti-k veisli ilauoges. Per pat ydjim uklupo didels alnos, bet iedai ne-nukentjo, ir uog derlius nesuma-jo. Deja, alnos pakando uogakrmi virnes, i kuri auginame sodinu-kus, aikino ilauogi augintojas.

    ilalikis uogas parduoda vienam alies prekybos tinklui. Anot jo, ie-met pirmj ilauogi siunt sosti-n suruo anksiau nei prastai. Per prekybos tinkl jis iparduoda apie 67 tonas uog, madaug dar tiek iperka pavieniai gyventojai. Iki to-nos ilauogi kininkas eksportuo-ja Suomij, vedij. Skandinavai nort daugiau pirkti i verting uog, taiau V.Letukas daugiau j nori parduoti vietos gyventojams, labai pamau prisipratinusiems i-lauoges.

    Pirmaisiais metais maniau, kad vis derli teks suvalgyti patiems. mons gana tariai irjo ias uogas ir stebjosi, kodl tos mlyns tokios didels. Teko nemaai vai-nti po al, pasakoti apie ilauoges ir j privalumus. Dabar jau i uog pristatinti nereikia europiei la-bai vertinamos uogos graibstomos ir Lietuvoje, diaugsi V.Letukas.

    .ETENKINAKAINA

    venionliuose sikrusios uog ir gryb supirkimo bei perdirbimo mons Girios direktorius Mo-destas Maseviius tvirtino, kad ie-met beveik tuti ne tik sodai, bet ir mikai. Taiau u uogas supirkjai daugiau nemoka. Anot jo, mlyni kainos nekyla, nes sandliuose es yra lik ualdyt pernyki uog.

    iemet mlyni gal 5 kartus maiau nei buvo pernai, o kainos panaios pernyktes u mly-ni kilogram supirkjai moka apie 8 litus, sak uog supirkimo mons vadovas.

    Anot jo, nereikt labai skstis dl juodj serbent derliaus, taiau j supirkimo kainos tikrai netenkina kinink. Uog kainas nustato len-kai. Lenkijoje serbent derlius geras, o ir pernykio liko daug sandliuo-se. Todl kainos smuko emyn. Mes negalime brangiau pirkti, nes uogas eksportuojame tas paias rinkas, aikino M.Maseviius.

    mon Girios superka, ivalo ir aldo mlynes, bruknes, juoduosius serbentus, avietes, aronijas, alta-lankius ir kitas uogas. Didij dal uog eksportuoja Europ bei kitas alis. Lietuvos rinkai tenka labai ne-daug mons aldyt uog.

    Aktualijos

    E=J@EAJ=JPE?EGHKJ=OLN=J==QF=O=QOQOO=QHPQOKNQO/=QHL=OEOPAJCOKNG=EPEJPEEGEjH=ELOJEG=NEK RAHGOOEHLJ=OE=QNOGNULPEAORF=O.UP@EAJKOJ=GPEO>QON=IE(EAP=QOJAJQI=PKI=2F=OEHEGOH=>=EOEHLJ=O+N=OLKPNQLQP=PROEGEjH=ELOJEEHQIKO EAJRH=HEJOjH=ELOJEG=NPEO/QGEJOEOJAOPELNQOE=QNORF=O,KLEAPEJIEOR=H=J@KIEOL=@=JCFAL=OENK@UO@A>AOUOKEFG=EGQNLN=LHEQLOPNQILEHEAPOC=HEIKOENLANGJEFKO

    ,AJGP=@EAJKN=E>ARAEGJAOEGAEO0EGPEJ=G=@@EAJG=EGQNPNQIL=EOQLANG-JEFKIEOL=HEO2F=OCNAEEKENGNULPEAOENCEJAGAEO+NKPAILAN=PN=J=GPJQI=PK-I=j@EAJjjH=ELOJE=EEHQIKO

    orai.lt, VL inf.

    $ELIA3AULTEKALEIDIASI21.37.

    Rytojiandien Poryt

    .AKT+14 +19o .AKT+12 +17o.AKT+12 +17o

    $IEN+25 +30o $IEN+24 +29o$IEN+25 +30o

    3KURDSMETAIIRSODUOSEIRMIKUOSE

    )=NPUJK2E@V>AHEKJQKPN=QG=

    %KOLOGINIOSERBENTYNOSAVININKAS$AINIUS+RIVIIUSSPRENDIADILEMKAIPPRISKINTIDAUGIAUUOGNEIJPRINOKO 2E@KO0=RKNEAJOJQKPN=QGKO

    INOMASUOGININKAS&ELIKSASLVNESKUBAPUSVELIUIPARDAVINTIVIEIUOGDALJUALDODALnSUDIOVINA

  • 3MLIEPOSDmNr. 59 (9387) 6ALSTIEILAIKRATIS

    *OLITAURAUSKIEN6,URNALIST

    VENTINDIENnLIEPOSJnIEMINIUSMIEIUSKULTIPRADJO6ILKAVIKIORAJONOKININKAS2OKASLIVINSKAS0ASTAROSIOMISDIENOMISJISKULIAIRIEMINIUSRAPSUSKININKASNESKUBAPRIDUOTIGRDNESJONETENKINASUPIRKIMOKAINOS

    0IRMIRAJONE

    R.livinskas tradicikai pirmas pradeda javapjt rajone. ie-mini miei priklme apie 6,5 tonos i hektaro, iemini rap-s 45 tonas i hektaro. I kie-kvieno lauko byra kitoks kiekis grd. Nors jav veisl ta pati,

    derlius priklauso nuo ems, sak Vilkavikio rajono kininkas. Pasak R.livinsko, iemini mie-i derlius iais metais geresnis. I j kininkas ruoia grdain gyvu-liams, o dal j derliaus planuoja parduoti.

    ieminius mieius veame saugyklas. Jose pagal sutartis gr-

    dus saugo nemokamai. ieminius mieius parduosime vliau, nes iuo metu labai emos supirkimo kainos. Ypa nukrito raps kaina, pasakojo R.livinskas. kinin-kas diaugsi, kad j krate visos

    auginamos kultros uderjo labai gerai. Nums rapsus, jis planuoja kulti kvietrugius, kvieius ir ku-kurzus. Pastami kininkai i Kdaini, Panevio krato stebi-si, kad pas mus gerai periemojo visos iemins kultros. J krate nualo ieminiai rapsai, kuriuos teko atsti irniais. Kitais metais

    taip pat planuoju auginti irnius ir pupas, pridr panekovas.

    Vilkavikio rajono kininkas Renatas iraitis augina 12 ha iemini miei. Juos kininkas nukl prajusi savait. Derliaus

    numimo darbai iek tiek usit-s, nes paved senas kombainas, teko keisti nutrkusius dirus. Jei viskas bt vyk sklandiai, dar-bus biau nudirbs per du pus-dienius, pasakojo R.iraitis. Pasak kininko, iemini miei derlius nra prastas, jis prikl 5 tonas i hektaro. Nors grd su-pirkimo kainos maos, kininkas planuoja derli parduoti. Arti-miausiu laiku kininkas planuoja nuimti ir iemini raps derli, vliau kvietrugi ir kviei.

    6ESAUGYKL

    Vilkavikio rajono kinink Bi-rut Navickien ieminius mie-ius pradjo kulti liepos 9 dien. iemini miei auginau apie 20 ha. Kelias dienas lijo, todl darbai buvo sustoj. Mieius nuklme per por dien. Derlius neblogas, priklme vidutinikai apie 4 to-nas i hektaro. Vienuose laukuose uderjo gausesnis grd derlius net 56 tonos, kituose tik 2 to-nos hektare, sak B.Navickien. Ji pasakojo, kad iemet iemini miei derlius yra menkesnis nei prajusi met, nes pasliai po al-tos iemos praretjo. Pasak ki-ninks, artimiausiu metu ji pla-nuoja kulti rapsus.

    Anksiau turjome kiaulinin-kysts k, todl sunaudodavo-me nemaai grd. Dabar liko tik augalininkysts kis. Neturi-me diovyklos, todl visus grdus veame saugyklas. Dabar nepla-nuojame grd parduoti, lauksi-me auktesni supirkimo kain, sak B.Navickien. Pasak ki-ninks, ive grdus saugyklas emdirbiai gauna avans, kad ga-lt atlikti sjos darbus. Ten gr-dai gali bti laikomi net iki kovo mnesio. Laikydami grdus sau-gyklose, prisiimame sipareigoji-m. Gali bti, kad kita kompanija u grdus pasilys didesn supir-kimo kain, taiau mes kitiems negalsime parduoti. Tai dide-

    lis trkumas kininkams, taiau iandien nra i ko rinktis, ds-t B.Navickien. Pasak kininks, grd supirkimo kaina jav au-gintojams nenaudinga. U toki em kain, kuri yra dabar, visa-

    da spsime parduoti. Prajusiais metais taip pat laikme grdus iki gruodiosausio ir pardav-me palankiomis kainomis. Per-nai grd supirkimo kaina buvo 100 Lt auktesn, sak ki-nink.

    EMOSKAINOS

    Lietuvos kinink sjun-gos Alytaus skyriaus Dzki-jos kininkas vado...