„Dievo vabalėli, paimk mane į dangų su žeme“

Šeštadienis• Edita Daniūtė-Vasiliauskienė

žavi ne tik nuostabiu šokiu, bet ir savo asme-

nybe. Sėkmė ant parketo ir gamtos duo-

tas grožis jos neiš-paikino.

Ūkininkų žinios• Žemės ūkio ministerijos at-

šauktas sprendimas remti žaliosios energijos gamybą valstybei gali daug kainuoti. Skundais teismus užvertę pareiškėjai laimi bylas.

Sodyba

• Pavasarėjančios dienos kelia nuotaiką, skatina svajoti apie bū-simas lysves, kaupti patarimus.

Sveikata

• Sunkmečio grimasos paste-bimos net ir gimdykloje – bijoda-mos prarasti savo darbo vietas moterys ateina gimdyti ne su naujagimio kraitele, o su nešio-jamuoju kompiuteriu ant peties.

Šiandien VL su priedais:

2011 m. vasario 19 d., šeštadienis • Nr. 13–14 (9032–9033) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Artimiausiu metu Krikščionių partija rengiasi pareikšti nepasi-tikėjimą visu Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetu.

Pasak šios partijos pirminin-ko Gedimino VAGNORIAUS, opo-zicija jau telkia jėgas, bet esmi-niai pokyčiai įvyks po savivaldos rinkimų.

Jūsų vadovaujama Krikščionių partija pareikalavo vidaus reika-

lų ministro Raimundo Palaičio atsistatydinimo, kai ties Elektrė-nais neblaivus policininkas avari-joje pražudė žinomų medikų šei-mą. Kodėl reikalaujate ministro galvos?

Už padėtį policijoje, už polici-jos fi nansinį ir socialinį žlugdymą politinę atsakomybę turi prisiimti Vyriausybė.

Socialinių garantijų ir atlyginimų policijoje karpymas, ypač apatinėse šios sistemos grandyse, padėtį daro nekontroliuojamą.

Nukelta į 3 p.

Daug pašauktųjų, bet mažai išrinktųjų

Vėlų vakarą gavau SMS žinutę. Šilčiausių jausmų man linkėjo į merus pretenduojantis politikas. Daugelis sveikinimų, elektroninių laiškų šįmet turi vienintelę prie-žastį – rinkimus.

Apie tai – 4 p.

Turgavietėse – šešėliniai milijonai

Kol turgaus prekeiviai renkasi į mitingus, pareigūnai krečia turga-vietes ir randa jose šokiruojančių dalykų. Šiaulių centriniame turgu-je pardavinėtas maistui nebetin-kamas paukštienos faršas.

Reikia keisti Vyriausybę

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Tragiškai pasibaigę eismo įvy-kiai privertė palikti postą du poli-cijos generalinius komisarus, bet

garbingas jų pasitraukimas ap-nuogino politikų veidmainystę. Po paskutinės tragedijos Prezi-dentė nereikalavo vidaus reikalų ministro atsistatydinimo, prem-jeras irgi patenkintas ministru.

Demonai su angelų sargų apdaraisLiberalcentristui Raimundui Palaičiui vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai, girti, Kelių eismo taisykles pažeidę policijos pareigūnai šalies keliuose užmušė jau penkis žmones.

Nukelta į 6 p.

Nijolė Baronienė, Virginija Barštytė. Išsamiau skaitykite 2 p.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius šiandien, vasario 19 dieną, atguls amžinojo poilsio Antakalnio kapinėse. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Taip viename eilėraščių prašė Vasario 16-osios rytą anapilin išėjęs Justinas Marcinkevičius. Lyg tyčia šiomis dienomis jo apdainuota ir mylėta Lietuvos žemė sustingusi lyg skausmas mūsų širdyse.

Apie tai – 14 p.

2 Aktualijos 2011 m. vasario 19 d. • Nr. 13–14 (9032–9033)Valstiečių laikraštis

Kai ištari Justinas Marcinkevičius, nebūtina išvardyti jo parašytų knygų ar pelnytų apdovanojimų. Iškilaus poeto vardas žinomas ir be to. Jis buvo ir bus vadinamas tautos poetu.

Prie atverto sielos lango

Įpusėjus praėjusių metų balandžiui jaukiuose poeto namuose, dvelkiant gaiviam pavasario vėjui, kalbėjome apie poeziją, gyvenimą, šeimą, vaikys-tę. Šiandien tada išsakytos mintys su-skamba naujai. Jos yra tarsi raktas į poeto asmenybės kuklumą, vientisu-mą ir žmogiškumą.

Visada reikliai vertinęs savo kū-rybą poetas ir tada priekaištavo sau, kad išspausdino per daug eilėraščių. „Reikėjo labiau tausoti žodį ir savo pastangas, idėjas. Atrinkti reikėjo. Tie, atrinktieji, šiandien sutalpinti į knygą. Esu parašęs ne vieną poemą, poetinių dramų, kurios laikėsi teatruose. Esu daug stambių dalykų išvertęs, pavyz-džiui, suomių liaudies epą „Kalevala“. Jau vien tik perrašyti 24 tūkstančius

eilučių yra didžiulis darbas, net įsitai-siau nuospaudą ant piršto“, – su šyp-sena kalbėjo poetas. Jis mielai prisimi-nė vaikams skirtą poeziją. Sakė, kad kartkartėmis atsiverčia ir paskaitinėja „Grybų karą“. Ir juokais pridūrė, kad tai turbūt populiariausias jo kūrinys.

Bendraujant su poetu visada smal-su sužinoti, kaip, kada gimsta eilėraš-tis. Juk tai, ką veikia kiti žmonės, labai aišku. O čia? Reikia ar ne prisijaukinti mūzą? J.Marcinkevičius, kaip ir daž-nas kūrėjas, negalėjo paaiškinti kaip, tik pasakė, kad geriausiai jam rašyti vakarop, kai diena ima merktis. Tada jis atsisėda prie lango, ir „žiūrėk, atei-na kokia mintelė“.

Šeima yra nuo Dievo

Ne vieną dešimtmetį kartu su po-etu ėjusi jo žmona Genutė buvo ir mūza, ir geroji fėja. Visada matant juos kartu buvo akivaizdu – šeima šiems žmonėms yra didelė vertybė.

„Šeima yra nuo Dievo. Mūsų gry-čioje kabėjo Šventosios šeimos pa-veikslas: Marija, Juozapas ir mažas Kristus. Tai idealas. Jis išliko. Jaunos šeimos išgyvena kaitą, renkasi laisvus santykius, pagyvena, išsivaikšto kas sau, – apgailestavo poetas. – Nieko nepadarysi, ankstesnei, patriarchali-

nei šeimai dar buvo svarbus ir eko-nominis svertas, mat imdamas žmo-ną, gaudavai pasogos... Daug lėmė ir bažnyčia. Sekmadieniais visi sutarti-nai ten rinkdavosi, tiesa, moterys vie-noje pusėje, vyrai – kitoje.“

Prakalbus apie bažnyčią J.Marcinkevičius prisiminė anks-ti mirusią mamą. Skausmingas jos ilgesys dažnai jaučiamas ir jo kūry-boje. Iš vaikystės likęs vaizdas, kaip

mama miego apimtam sūnui, nes naktis prieš sekmadienio mišias lau-kiant kelionės būdavo bemiegė, išė-musi iš krepšio skarelę, patiesdavo ją ant bažnyčios grindų, ir mažasis Justinėlis skambant giesmėms ramiai nusnūsdavo.

Knygų liga ilgam

„Kai taip nuklysti į vaikystę, tai vie-nas prisiminimas tempia kitą. Aš nie-ko iš vaikystės neturiu, jokio daikto, viskas sudegė, net senoji maldakny-

gė, kantičkos. Kitokių knygų mūsų gryčioje nebuvo. 20 amžiaus viduryje toks knygų badas! – prisiminė tada poetas. – Kai pradėjau vaikščioti į pra-džios mokyklą, mokytojas parsivežda-vo lagaminą – medinę dėžę – knygų iš Prienų, kad vaikams per atostogas pa-dalytų. Bet ką reiškė viena plona kny-gelė – tą patį vakarą ją perskaitydavai. Todėl vėliau, kai atsirado kapeika, su-sirgau knygų liga. Dabar ir tėviškė, ir žmonos gryčia pilna knygų.“ Ir šį sa-vaitgalį vykstančioje knygų mugėje poetas būtų tradiciškai nusipirkęs ne vieną leidinį. Dabar turėsime tai pa-daryti už jį mes.

Įprasmintas honoraras

Marcinkevičių namuose ant sie-nos kabantis paveikslas, regis, ragina paklausti, ar tai ne poeto tėviškė.

„Tėviškė lygiai tokia, kaip šiame paveiksle. Sodo pakraštyje – maume-dis, kurį kartu su tėvu sodinome (aš jį prilaikiau). Tada mane jis į pirmą skyrių nuvedė. Ir obelis greta. Toji obelis augo dar nuo tėvo vaikystės, vadinasi, jai turėtų būti daugiau kaip 100 metų. Kas antrus metus veda vaisius, vasarą nuvažiuoju paragauti obuolių. Skonis toks...“ – sunkiai ga-lėjo apibūdinti poetas. Jis papasakojo, kad visus trobesius tėviškėje pastatė vėliau, nes tikroji sodyba sudegė per karą. Pirmus uždirbtus pinigus – ho-norarą už kūrybą – jis skyrė namui ir knygoms.

Kiek tik leido galimybės, poetas padėjo seserims ir broliui. Vyresnio-ji sesuo visą gyvenimą sunkai dirbu-si kolūkio melžėja tapo neįgali. Jai

J.Marcinkevičius nupirko trobesį, iš kurio pati vėliau pasistatė namą. Kaune gyvenančiai jaunesnei sese-riai padėjo įsigyti kooperatinį butą, Prienuose likusiam ir namą besista-tančiam jaunesniam broliui parūpi-no statybinių medžiagų. Dar vie-ną namą naujam gyvenimui prikėlė žmonos tėviškėje.

Sunkūs pokario metai

Didžiausio malonumo poetui teikdavo žemės darbai: arimas, kul-

tivavimas, akėjimas. „Pasiilgstu šito. Mūsų žemė gražioje vietoje, šalia Nemuno. Augome keturiese – du broliai ir dvi seserys. Gal labiau su vyresniąja seserimi pabendrauju, ji vaizdžiai papildo mano vaikystės at-siminimus. Mama mirė tuoj po karo, besikuriant kolūkiams“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi poetas. Jis pri-siminė sunkų pokario laiką, kai šei-mai teko badauti.

„Aš jau buvau gimnazistas, vė-liau – universiteto studentas. Tė-vas, nepajėgdamas vienas apeiti ūkio, vedė antrąkart. Susilaukė dar penkių vaikų. Tad esame devyniese. Pamotė buvo gera, neskirstė vaikų į savus ir svetimus“, – pasakojo poe-tas. Jis visada stebėjosi, ypač kai pats pradėjo gyventi savarankiškai, iš kur jo tėvas turėjo tiek jėgų. „Jis išgyve-no iki 85-erių. Taigi aš dar turėčiau penkerius metus pagyventi“, – be-veik prieš metus sakė poetas. Gal taip ir būtų buvę, jei ne tas nelemtas atsitikimas laiptinėje. Juk sunkios li-gos tuomet jo nekamavo.

Sunku, bet įdomu

Artimiau bendravusieji su Mar-cinkevičių šeima žinojo, kad jo žmo-nai Genutei niekada netrūko vyro gero žodžio ir kitaip reiškiamo dė-mesio. Per jubiliejinį vakarą tai, kas svarbiausia, jis pasakė vienu sakiniu: „O labiausiai aš dėkoju savo žmo-nai.“ Ir padeklamavo vieną iš pirmų-jų eilėraščių.

„Saulė leidos, pluoštas spindu-lių tiesiai į akis man švietė / Ir tavęs, ateinančios keliu, negalėjau niekaip

įžiūrėti. / O paskui mes ėjome kar-tu, tu juokeisi ir manęs nepastebėjai. / Aš ėjau prieš saulę, o juk tu man seniai su saule susiliejai...“

Kad kūrėjai – išskirtiniai žmo-nės, o dažnas sunkiai pritampa šei-moje, įsitikinęs ne vienas. Į klau-simą, ar sunku gyventi su poetu, J.Marcinkevičius tada atsakė rem-damasis kito poeto mintimi.

„Kai sykį Antano Venclovos žmonos paklausė, ar sunku gyventi su poetu, jis atsakė: „Nelengva, bet įdomu.“ Galėčiau pasakyti tą patį.

Lietuva neteko JUSTINO MARCINKEVIČIAUS.

Liūdna simbolika dar kartą paženklino Vasario 16-ąją – mūsų laisvės dieną, kurią 1927-aisiais į anapilį iške-liavo Jonas Basanavičius, o dabar – kitas iškilus lietuvių tautos sūnus.

Poetas Justinas Marcinkevičius buvo iš tų asmenybių, apie kurias kalbėti ir lengva, ir sunku. Lengva, nes su Jus-tino Marcinkevičiaus parašytu ir pasakytu žodžiu užaugo ne viena Lietuvos karta. Velionio eilėraščiuose, dramose, eseistikoje nuolat ruseno rūpestis Lietuva ir lietuvybe. Iš eilėraščių ciklo „1946-ieji“, iš „Mindaugo“, „Mažvydo“ ir „Katedros“ mes mokėmės tautos ir valstybės istorijos, mokėmės atpažinti ir išsaugoti žmogiškumą, tautiškumą ir ki-tas tikrąsias vertybes.

Klausydama Poeto kalbų Sąjūdžio renginiuose, tauta dar kartą įsitikino, kad jai užteks jėgų tautiniam, politiniam ir dvasiniam atgimimui. Tikriausiai dėl šių nuolatinių pastangų, dėl atjautos šalia esančiam žmogui, dėl nuolatinio dėmesio gimtajai kultūrai, gimtajai kalbai tautos ir Poeto meilė visada buvo abipusė.

Šiandien dar kartą supratome, jog kiekvienas, skaitęs Justino Marcinkevičiaus knygas, klausęs Jo kalbų ar juo labiau bendravęs su pačiu Poetu, gavo labai vertingą likimo dovaną. Todėl itin skaudu suvokti, kokio tiesos ir dvasingumo šauklio netekome. Netekome žmogaus, kurio ramaus žvilgsnio, ramaus balso ir išmintingų žodžių fone dažnai nelikda-vo vietos smulkiems priekaištams, rietenoms, pykčiui, kuris visus mus drąsino tiesai, augino ir brandino dvasiškai.

Nuoširdžiai užjaučiu dėl šios netekties visus, kurie liūdną žinią apie Justino Marcinkevičiaus išėjimą išgyveno kaip asmeninę nelaimę. Žinau, kad tokių žmonių Lietuvoje daugybė. Užjaučiu Velionio šeimą ir artimuosius, bičiu-lius ir kolegas rašytojus, visus Lietuvos kultūros kūrėjus. Amžinas tautos dėkingumas ir pagarba telydi tautos Poeto Justino Marcinkevičiaus vardą ir atminimą.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkė Irena Degutienė

AMŽIAUS POETO NETEKUS

Atsisveikindami su Lituanisti-kos tradicijų ir paveldo įprasmini-mo komisijos nariu Poetu Justinu MARCINKEVIČIUMI, prisime-name jo jautrų ir sąžiningą požiū-rį į tragišką lietuvių istorinę būtį, jo nuolatines pastangas kelti Tautos dvasią, ugdyti plačiašakį lietuvių kultūros medį.

Poeto netektis verčia apmąstyti šimtmečio įvykių prasmę – nuo Jono Basanavičiaus netekties iki Justino Marcinkevičiaus eilėmis brandinto naujojo Lietuvos prisikėlimo.

Nuoširdžiai užjaučiame Poeto šeimą ir artimuosius.Liūdime kartu su visais lituanistikos puoselėtojais, kurie drauge su

Justinu Marcinkevičiumi išpažįsta tas pačias vertybes – meilę Motinai, Tėvynei ir Gimtajai kalbai.

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narių varduČeslovas Vytautas Stankevičius

Nijolė Baronienė VL žurnalistė, nijole.baroniene@valstietie.lt

„Nelengva šiandien būti optimistu, bet reikia“, – pasitikdamas paskutinį savo gyvenimo pavasarį sakė poetas.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Virginija Barštytė

„Dievo vabalėli, paimk mane į dangų su žeme“

Tada, pavasariui beldžiantis į langą, poetas įvardijo savo ydą, kuria sunku patikėti. „Dažniausiai kaunuosi su tinginyste. Amžius jau daro savo, norisi atsisėsti, atsigulti“, – priekaištavo sau J.Marcinkevičius.

3Aktualijos2011 m. vasario 19 d. • Nr. 13–14 (9032–9033)Valstiečių laikraštis

(Užs. 58)

Tad net policijos komisarams sun-ku pareikalauti iš savo pavaldinių at-sakomybės, palaikyti sistemoje tvarką. Eilinis policininkas jau nelabai ką turi prarasti. Todėl manome, kad dėl tra-giško įvykio kalti ne tik atskiri parei-gūnai, bet atsakingi ir politikai.

Pastaruoju metu tiek premjero Andriaus Kubiliaus kabineto nariai, tiek pats Vyriausybės vadovas akty-viai lankosi regionuose. Kaip mano-te, ar tai nuoširdūs susitikimai?

Suprantama, kad Vyriausybės na-riai ruošiasi rinkimams. Tie pokal-biai su visuomene Vyriausybei tikrai nepakenks. Ji pamatys, kad paprasti žmonės yra nusivylę tiek vykdoma politika, tiek Vyriausybės vadovo ne-veiklumu.

Krikščionių partijos nariai taip pat daug bendrauja su gyventojais. Oponentai irgi gali pasakyti, kad rengiatės rinkimams.

Taip, rengiamės, bet nei manęs asmeniškai, nei mūsų frakcijos narių Seime nėra jokiuose kandidatų į savi-valdybių tarybas sąrašuose, skirtingai nuo kai kurių Vyriausybės narių. Kaip jauna partija stengiamės įsitvirtinti vi-suomenėje ir pateikiame alternatyvią socialinę ekonominę programą, kuri padėtų šaliai išbristi iš krizės.

Maistas vis brangsta, prie to pri-sideda ir prekybos tinklai, dirbtinai didindami kainas. Ar įmanoma su-tramdyti prekybininkų norą pasi-pinigauti?

Tarp prekybininkų egzistuoja mil-žiniška konkurencija, todėl nelabai ti-kiu, kad prekybininkai dirbtinai ma-nipuliuoja kainomis. Gal kai kuriuose Lietuvos regionuose iš tiesų egzistuo-ja tam tikra manipuliacija, bet ją la-biau siečiau ne su prekyba, o su pro-dukcijos supirkimu iš gamintojų.

Lietuvoje dirvonuoja daugiau kaip 500 tūkst. hektarų laukų, o pasaulyje dirbama žemė yra aukso vertės. Kaip manote, kodėl būda-mi žemdirbių šalimi nesugebame išnaudoti visų savo galimybių?

Tiesiog Lietuvoje yra per daug biurokratinių apribojimų. Viena ver-tus, lyg ir Europos Sąjungos lėšomis skatiname žemdirbius užsiimti alter-natyviais verslais, kita vertus, Vyriausy-bė sudaro įvairias kliūtis keisti žemės paskirtį, žemę nuomoti, parduoti.

Lietuvoje darbo neturi apie 310 tūkst. žmonių, emigracija pasiekė tokį mastą, kad liaudyje kalbama apie visuotinę evakuaciją. Ar aps-kritai įmanoma pakeisti dabartinę ekonominę situaciją?

Be abejonės. Ekonominę situaciją būtų galima pakeisti per šešis mėne-sius, bet tam reikia išlaisvinti įšaldy-tus pinigus.

Kokiu būdu?Pavyzdžiui, jei Vyriausybė realiai

įgyvendintų būsto renovavimo pro-gramą, kuriai skirta 1 mlrd. litų. Vien tai sukurtų 50 tūkst. darbo vietų. Jei ūkio ministras realiai įgyvendintų smulkiojo ir vidutinio verslo skati-nimo programą, šalyje būtų sukurta dar 50 tūkst. darbo vietų. Deja, dau-giau kaip 1 mlrd. litų lieka įšaldyti. Jei Vyriausybė nors simboliškai paskatin-tų vidaus vartojimą, padidinant mini-malųjį darbo užmokestį, rinkoje atsi-rastų dar apie 50 tūkst. darbo vietų. Galiausiai, jei Vyriausybė sustabdytų

komercinių bankų pinigų išvežimo iš Lietuvos politiką ir atšauktų embargą verslui kredituoti, būtų galima sukurti dar 40–50 tūkst. darbo vietų.

Šią žiemą sąskaitos už šildy-mą pribloškė gyventojus. Už dujas mokame brangiausiai Europoje. Ar įžvelgiate kokią nors išeitį?

Lietuvai nedelsiant reikia paskelb-ti suskystintų dujų terminalo statybą. Vien tai, net neprasidėjus terminalo statyboms, priverstų „Gazprom“ su-mažinti dujų kainas Lietuvai. Kaip žinia, dujų kainos pakilo po to, kai 2002 m. tuometinė Vyriausybė „Gaz-promui“ pusvelčiui atidavė dujotiekio vamzdynus. 2008 m. pasibaigus len-gvatinių kainų laikotarpiui, monopo-linėmis sąlygomis veikiantis „Gazpro-mas“ mūsų šaliai dujų kainas didina tiek, kiek nori. Be to, Vyriausybė ir savivaldybės kol kas neatvėrė kelių alternatyviems šilumos tiekėjams, to-dėl nesant konkurencijai šilumos kai-nos ir didėja.

Dažnai iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės lūpų išgirstame apie nepasitikėjimą vienu ar kitu ministru, bet realiai niekas nesikei-čia. Kaip vertinate tokią Preziden-tės poziciją?

Panašiais pareiškimais Prezidentė kenkia ne tik sau, bet ir Lietuvos eko-nomikai, dangstydama atskirų minis-trų ir visos Vyriausybės neveiklumą. Dėl to, kad niekas nesikeičia, mes ir surinkome parašus po interpeliacijo-mis energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, aplinkos ministrui Ge-diminui Kazlauskui, pareikštas ne-pasitikėjimas ūkio ministru Dainiu-mi Kreiviu. Tačiau mūsų partija ir jos frakcija Seime įsitikinusios, kad bū-tina iš esmės performuoti visą Vy-riausybę. Turi būti pakeistas ne tik jos vadovas, bet ir visas ministrų ka-binetas.

Kada opozicija planuoja pareikš-ti nepasitikėjimą Vyriausybe?

Tokį procesą mūsų partija inicijuos artimiausiu metu, bet realūs pokyčiai, manau, įvyks po savivaldos rinkimų.

Per 20 nepriklausomybės metų, atrodo, neturėjome valdžios, kuriai iš tiesų rūpėtų žmonės. Ko tikitės iš artėjančių rinkimų?

Reikia pripažinti, kad dabartinės valdančiosios koalicijos lyderiai aki-vaizdžiai nusigręžė nuo žmonių. Ar-tėjant savivaldos rinkimams Vyriausy-bės nariai bando spalvingais plakatais dar kartą atkreipti dėmesį į save, bet per rinkimus, manau, bus balsuojama ne tik už pavienius kandidatus, bet žmonės pareikš ir nepasitikėjimą da-bartine Vyriausybės politika.

Reikia keisti Vyriausybę Atkelta iš 1 p.

Pilnatis.Saulė teka 7.33, leidžiasi 17.34.

Rytoj Poryt

Šiandien slėgis truputį kris, šiek tiek padidės debesuotumas, tačiau žymesnio sniego nenuma-toma. Pūs pietryčių, rytų, 6–11 m/s vėjas. Temperatūra naktį nukris iki 16–21 laipsnio šalčio. Gana šalta bus diena, temperatūra neviršys 9–14 laipsnių šalčio. Sekmadienį pradės stiprėti šiaurės an-ticiklonas. Slėgis kils, debesų bus mažiau ir naktį temperatūra nukris iki 18–23 laipsnių šalčio, tik pietvakariniame Lietuvos pakraštyje gali būti truputį šilčiau. Dieną temperatūra mažai skirsis nuo praėjusios dienos. Sniego tikimybė nedidelė. Pirmadienį nesnigs, debesų bus nedaug, šiaurės rytų, rytų vėjas aprims ir orai dar šiek tiek atšals. Temperatūra naktį bus 20–25, vietomis 15–17 laips-nių šalčio, dieną – 9–14 laipsnių. Antradienį ir trečiadienį vėjas pūs iš pietryčių ir truputį sustiprės. Slėgis pradės kristi, debesuotumas didės ir naktimis gali būti keliais laipsniais šilčiau, temperatū-ra svyruos tarp 18 ir 23 laipsnių šalčio, vietomis, daugiausia pietrytiniuose rajonuose, bus 14–17 laipsnių, o dienomis 11–16 laipsnių. Antroje savaitės pusėje išliks žiemiški orai.

ŠiandienOrai

Margarita Kirkliauskaitė

Dieną: -9 -14°

Naktį: -16 -21°

Dieną: -9 -14° Dieną: -9 -14°

Naktį: -20 -25°Naktį: -18 -23

Pasak G.Vagnoriaus, Krikščionių partija ir jos frakcija Seime įsitikinusios, kad būtina iš esmės performuoti Vyriausybę – turi būti pakeistas ne tik jos vado-vas, bet ir visas ministrų kabinetas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Visko buvo, bet aš, ačiū Dievui, iš-vengiau girtuokliavimo, išvengiau nuėjimo į kairę, kuo „pasipuošusi“ visa literatūros istorija. Ir ne tik lietu-vių“, – liūdnai pastebėjo poetas. Anot jo, dar baisiau, kad tarp kūrėjų gaji narkomanija, kad tikinama, esą taip pažadinama vaizduotė.

Reikia tikėti

Sunku patikėti, tačiau tada, pa-vasariui beldžiantis į langą, poetas įvardijo savo ydą, kuria sunku pati-kėti. „Dažniausiai kaunuosi su tin-ginyste. Amžius jau daro savo, no-risi atsisėsti, atsigulti, juo labiau kad kūrybinių ambicijų sumažėjo arba visai neliko“, – tyliai priekaištavo sau J.Marcinkevičius.

Prabilus apie nūdieną, jis liūdnai pastebėjo, kad daugumai šiandien rūpi imti, o ne duoti. „Kai žmonės stovėjo susikibę rankomis Baltijos kelyje, be abejo, prieš akis matė lau-kus, miškus, ežerus, ir tikrai nė vienas tada nemąstė apie jų privatizaciją, o dabar?“– retoriškai klausė poetas.

Tačiau ne kas kitas, o J.Mar-cinkevičius per Steigiamąjį Sąjū-džio suvažiavimą ištarė: „Pagaliau atėjo ta diena.“ Praėjus dvidešim-čiai metų poetas liko ištikimas lais-vės idėjai.

„Žmogų keičia laikas, sąlygos, aplinkybės. Tada to patriotizmo buvo kupina Lietuva. Bepigu buvo ją šauk-ti į mitingus, į Baltijos kelią, prie par-lamento ar TV bokšto. Dabar žmo-nės nuvilti, likę be nieko. Nelengva šiandien būti optimistu, bet reikia“, – pasitikdamas paskutinį savo gyveni-mo pavasarį sakė poetas.

Regis, ne taip seniai minėjo-me poeto 80-ies metų jubiliejų. Niekada nemėgęs išskirtinio dė-mesio ir tada J.Marcinkevičius ne itin smagiai jautėsi girdėdamas jam tariamus gražius žodžius. Prašė mažiau ploti, daugiau įsi-klausyti į lietuvišką žodį. Tautos džiaugsmus, netesėjimus, pakly-dimus skaudžiai išgyvenantis po-etas lyg atpjautas juodos ruginės duonos riekes susirinkusiesiems į jo šventę dalijo posmų eilutes: „Šiandieną širdį pasivaikščioti iš-leisiu. / Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu. / Aš prašau: tik nesumin-džiokit širdies.“

Poetas sakė suskaičiavęs, kad parašė apie pusantro tūkstančio eilėraščių. Jei kiekvienas mūsų šir-dyje nešiotume nors po vieną jo eilėmis įprasmintą mintį ir kar-totume ją sau lyg maldą, gyven-ti būtų gal ne sočiau, bet tikrai lengviau.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar jau apsisprendėte, už kokios partijos ar pavienius kandidatus

balsuosite?

Taip, mano pasirinkimas jau

nesikeis

Ne, dar svarstau, stebiu rinkimų

agitaciją

Neketinu iš viso eiti

balsuoti 67 proc.

25 proc.

8 proc.

4 2011 m. vasario 19 d. • Nr. 13–14 (9032–9033)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Vėlų šventojo Valentino dienos vakarą gavęs SMS žinutę vos neiš-virtau iš lovos. Meilės ir šilčiausių jausmų man, kaip ir didelei grupei kauniečių, linkėjo vienas į laikino-sios sostinės merus pretenduojantis politikas. Aš tik pasijuokiau, o štai mano kolegei šis pranešimas baigė-si lengvu skandalu, kurį iškėlė pa-vydus vyras. Jeigu tokio pobūdžio sveikinimus minėta proga gali ra-šyti vyras vyrui, tai tada iškyla klau-simas, kodėl šio meilės prisipažini-mo nesulaukiau prieš metus, kodėl kandidatas į merus mane ir daugelį

kitų kauniečių įsimylėjo tik šįmet, artėjant rinkimams į savivaldybės tarybą. Daugelis papriekaištausite, kad klausinėju naiviai. Žinoma, visi sveikinimai ir apskritai laiškai elek-troninio ir realaus pašto dėžutėse

šįmet turi bendrą priežastį – rinki-mus. Kasdien pašto dėžutėse ran-du originalaus turinio tekstų, juos kraunu į krūvelę ir pasilieku atmin-čiai, vildamasis kada nors juos pa-naudoti, jeigu kiltų mintis parašyti rašinį apie absurdą.

Štai vienas pretendentas į savi-valdybės tarybą man žada padėti išsaugant dabartinę darbo vietą ar, jeigu prireiktų, ieškant naujos. Nors tokios jo paslaugos neketinu prašyti, vis tiek įdomu, kaip jis tai padarytų. Kitas siūlosi pasirūpinti, kad mano duobėtas kiemas būtų užlietas asfal-to danga. Trečias pasiraitojęs ranko-ves laukia mano balso ir viliasi, kad suteiksiu jam galimybę sumažinti maisto produktų kainas. Ketvirtas pasižada griežtai kontroliuoti šilu-mos tiekėjus, kad šie nedidintų kai-nų. O penktas pagarsėjo prieš ke-lias savaites pareiškęs, kad jam rūpi mano pinigai. Taip ir parašė: „Man rūpi jūsų pinigai.“ Žmogus pasakė tikrą tiesą, o mes nustebome, kad nemeluoja. Originalu. Į tokį agresy-vų pareiškimą daugelis atkreips dė-

mesį, įsimins politiko pavardę, o tai ir buvo pagrindinis jo tikslas.

Nustebino ir 68 metų amžiaus sulaukusi kandidatė, skelbianti, jog „geriausiai žino, ko reikia jaunimui“. Ir atvirkščiai – tos pačios partijos

rek laminėje skrajutėje žaviai besi-šypsantis 30-metis žada rūpintis senjorų reikalais, kad kuo greičiau būtų kompensuojamos jų pensijos. Ir dar pasirašo: „Mūsų pensijas val-džia turi grąžinti!“ Mūsų ar jūsų?

Tačiau ne visi pretendentai į po-litikus yra nusiteikę taikiai. Štai vie-nas pretendentas pareiškė turintis galimybių sustabdyti emigraciją ir, nelaukdamas gyventojų surašymo, paskelbė savo duomenis, pagal ku-riuos Lietuvoje nelikę ir dviejų mi-lijonų gyventojų. Be kita ko, šis pre-tendentas į savivaldybės tarybą net pasakė naują priežastį, dėl kurios žmonės bėga iš Lietuvos. Mes ne-numanėme, kad ji tokia paprasta. Žmonės iš Lietuvos nebėgtų, jeigu šiam asmeniui mokyklose ir univer-sitetuose būtų leidžiama dėstyti jo sugalvotą naują mokslą. Šis pilietis savo konkurentų iš kitų partijų nesi-gaili, kaltinimus beria tiesiai šviesiai: „Išgamos, vykdantys lietuvių tau-tos genocidą.“ Galiausiai šis pilietis savo rinkimų programą baigia rei-kalavimu uždrausti dabar veikian-

čias partijas ir neleisti joms dalyvau-ti rinkimuose į savivaldybių tarybas. Štai toks išaugo „hitleriukas“.

Pasirausęs savo archyve radau šiek tiek daugiau originalios in-formacijos apie šį kandidatą. Prieš

4–5 metus išradėju save tituluojantis veikėjas rimtu veidu siūlė Lietuvoje statyti daugiaaukštes karvių ir kiau-lių fermas. Jis tikino, bet neįtikino, kad tradicinėse vienaukštėse fermo-se prarandama daug šilumos, o štai pastačius 10–20 aukštų fermas rei-kėtų šildyti tik pirmus aukštus. Su-taupytume milijonus.

Kandidatai kvailioja, tačiau ne-lieka skolingi ir rinkėjai. Štai links-mų plaučių Jonas viename virtua-liame forume vykusioje diskusijoje dalyvavusios kandidatės klausė ir kartu jai patarė: „Kristinute, pagal-vok, ką tu toje rajono taryboje veik-si – mes tave iš karto išrinksime į Seimą, gal tu ten visus iš proto išve-si ir į beprotnamį su savimi nusivesi visą Vyriausybę.“

Regis Vyriausiosios rinkimų ko-misijos pirmininkas buvo teisus sa-kydamas, kad šį kartą partijos į savo sąrašus griebė visus, kurie tik sutiko būti įtraukti. Daugelis šalies pilie-čių nenori dalyvauti politikoje, to-dėl į miestų ir rajonų savivaldybes surinkti 1 524 ne tik norinčius, bet ir galinčius dirbti žmones ne taip paprasta, nors to siekia beveik 17 tūkstančių asmenų. Todėl ne dėl per didelio pasirinkimo į sąrašus pateko ir teistumą mėginę nuslėpti 600 as-menų. Galėjo neslėpti, juk tik retas būtų pasidomėjęs jų biografi jomis. Kita vertus, daugiau bėdos ne dėl kažkada turėjusių teistumą, o dėl daugelio neteistųjų proto trūkumo. Regis, bandoma grąžinti laikus, kai buvo tikinama, kad valdyti valstybę gali ir virėja. Daugelis dar prisime-name tokio valdymo pasekmes.

Vasario 16-oji – tolima, bet brangi data, primenanti Lietuvos valstybės atkūrimą ir laisvo gyveni-mo pradžią. Kasmet dėkojame Die-vui už laisvės ir nepriklausomybės dovaną, už tėvų namus ir žmones, kuriuos vienija kalba, kultūra ir is-torija.

Dievo žodis mums priminė arką, kurioje Nojus su šeima gelbėjosi nuo visą gyvybę žudančio tvano. Vieną dieną Nojus pradžiugo, kai išleistas balandis parnešė alyvų šakelę, liudi-jančią, kad tvano vandenys traukiasi ir jau skleidžiasi žaluma.

Lietuva mums yra tarsi Nojaus arka, nešanti mus per neramius is-torijos vandenis. Išgyvenome pačius sunkiausius istorijos laikotarpius, kai reikėjo apginti teisę laisviems gyventi prie Baltijos krantų. Mes ne tik išlikome gyvi, bet ir išsaugojome tikėjimą, kultūrą, kalbą bei papro-čius. Šiandien kai kas suabejoja, ar ši arka plaukia reikiama kryptimi,

ar ji kartais neskęsta ir ar nereikia bėgti iš jos, bandant išlikti gyviems. Kai kurie net yra praradę tikėjimą Lietuva ir jos žmonėmis. Šis pra-radimas panašus į tą, kurį išgyvena žmogus, per stichinę nelaimę prara-dęs namus ir savo artimuosius.

Evangelijos pasakojimas mums priminė audrą Galilėjos jūroje ir valtį su žvejais, kuriems grėsė dide-lis pavojus. Jis buvo toks didelis, kad išsigandę mokiniai šaukė: „Mokyto-jau, gelbėk mus, nes žūvame!“ Dievo žodis mums papasakojo ne tik apie audrą ir mirtiną pavojų, bet ir apie tai, kaip Jėzus nutildė audrą. Gerai, kad mokiniai audros metu prisimi-nė, jog valtyje jie ne vieni – su jais

drauge plaukia Mokytojas, kurį visai neseniai Petras buvo išpažinęs: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“

Šiandien nesunkiai galima su-prasti žmones, paliekančius Lietu-vos laivelį. Natūralu, kad žmogus ieško ir keliauja ten, kur tikisi, kad išsipildys jo viltys. Be Dievo, be Kristaus šis Lietuvos laivelis nie-kuomet nebus saugus. Visuomet at-siras žmonių, kurie sąmoningai ar gal nesąmoningai jį skandins. Kar-

tais mes patys skandiname jį, skleis-dami neviltį ir nesiryždami prisiimti atsakomybės už dabartį. Tačiau su Kristumi galima ramiai pasitikėti, jog pasieksime tikslą.

Plaukiantieji Nojaus arka matė tik tvano vandenis ir tai juos gąsdi-no, bet drauge vertė su dėkingumu atsigręžti į juos gelbstintį Dievą. Kai pagaliau žmonės galėjo išlipti iš ar-kos, pirmas jų rūpestis buvo pasta-tyti aukurą ir paaukoti auką Viešpa-čiui, padėjusiam jiems išsigelbėti.

O ką mes darome? Ar ne per dažnai žvalgomės į neramius da-barties vandenis ir gąsdinamės, kad ir mus gali ištikti kokia nors bėda? Toks elgesys iš esmės yra klaidingas.

Reikia nuolat žvalgytis ne į tam-są ir mirtį, bet į šviesą ir gyvenimą. Reikia ne gąsdintis mus supančios tamsos, bet į šią tamsą nešti švie-są. Tai mūsų, Dievą tikinčių žmo-nių, misija.

Jei mes šiandien tik dejuotume dėl esančios korupcija ir mąstytu-me, kad kol reikalai nepasikeis į gera valdžios viršūnėse, nieko gero nebus ir apačioje, toks mūsų elgesys ves-tų į aklavietę ir tamsą. Tikintieji į

Kristų yra pašaukti ne keikti tamsą, bet nešti šviesą ir laiminti darančius gera. Šitai turime daryti kasdien. Mums niekas nekliudo daryti gera savo aplinkoje – šeimoje ir bendruo-menėje. Tad darykime gera ir neški-me viltį jos stokojantiesiems. Tegu tai bus patys mažiausi geri darbai, bet jie kurs Lietuvą. Iš mažų plytų pastatomi daugiaaukščiai namai.

Pati gūdžiausia tamsa stoja tuo-met, kai neturime į ką atsiremti. Svarbiausia atrama yra Dievas, bet mes, tikintieji, esame pašaukti būti atrama ir vieni kitiems. Tai krikš-čioniško solidarumo pareiga. Todėl nepraleiskime dienos, nepasakę ki-tiems gera linkinčio žodžio, nepa-drąsinę nusiminusiojo ir praradu-siojo viltį, nepradžiuginę kuo nors šalia mūsų esančio brolio ar sesers. Kasdienėje maldoje linkėkime tė-vynainiams neprarasti vilties, ne-

pamesti tikėjimo į Jėzų Kristų, ku-ris visuomet pasiruošęs nuraminti blogio audrą, šėlstančią ne tik aplink mus, bet ir mūsų širdyse.

Vasario 16-oji žadina mūsų at-sakomybę už Lietuvą ir jos žmones. Už Lietuvą, kurios laisvė ir nepri-klausomybė aplaistyta savanorių ir partizanų krauju, už kurią sudėtos milžiniškos aukos.

Komentarai

Savaitės komentaras

Pasiryžimas nešti viltį

Daug pašauktųjų, bet mažai išrinktųjų

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

SVEIKATA, PRIEBLANDOS Virginija Mačėnaitė (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 10 sp. lan kų. Ti ra žas 30 087 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 190–191. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Homilija, pasakyta 2011 m. vasario 16-ąją Kaune, Kristaus Prisikėlimo šventovėje

Reikia nuolat žvalgytis ne į tamsą ir mirtį, bet į šviesą ir gyvenimą. Rei-kia ne gąsdintis mus supančios tamsos, bet į šią tamsą nešti šviesą.

Daugelis šalies piliečių nenori dalyvauti politikoje, todėl į miestų ir ra-jonų savivaldybes surinkti 1 524 ne tik norinčius, bet ir galinčius dirbti narius ne taip paprasta, nors to siekia beveik 17 tūkstančių asmenų.

2011 m. vasario 19 d. • Nr. 13–14 (9032–9033)Valstiečių laikraštis 5Šeštoji pavara

Policijos vadovybė nusprendė daugiau nebenaudoti greičio mata-vimo prietaisų, neturinčių vidinės atminties. Rankiniai radarai, turin-tys vidinę atmintį, bus naudojami tik griežtai nustatyta tvarka. Visi

nenaudotini radarai iki šių metų kovo 1 dienos iš policijos padalinių bus surinkti. Bus griežtai kontro-liuojama, ar greičio matuoklių už-fi ksuoti pažeidimai atitinka sura-šytus protokolus. Jų atitikimas bus

papildomai tikrinamas Vidaus tyri-mų valdyboje. Taip tikimasi užkirsti kelią nesąžiningų policijos pareigū-nų kyšininkavimui.

„Aptarėme, kokių priemonių im-tis, kad vairuotojams keliuose nebe-

kiltų noras duoti pareigūnui kyšį, o pareigūnui – tą kyšį imti. Tai, kad greičio matavimo prietaisai, kuriuo-se neįmanoma išsaugoti užfi ksuotų pažeidimų, nebus toliau naudoja-mi, – didelis žingsnis kovojant su pareigūnų korupcija“, – teigia vi-daus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo S.Skvernelio, duomenis patikrinti nėra sudėtin-ga – greičio matuokliai atmintyje iš-laiko užfi ksuoto greičio, datos, laiko, kai kurie ir vietos, rodmenis, o pa-reigūnai į kelią išvažiuoja turėdami aiškiai suformuluotas užduotis, kur ir kada matuoti greitį.

VL, Eltos inf.

ES padės, bet kukliau

Lietuvos transporto sektoriui šiemet numatyta skirti 841,1 mln. litų Europos Sąjungos (ES) para-mos lėšų. Tai 22,6 mln. litų mažiau negu praėjusiais metais.

Didžiąją dalį ES paramos lėšų – 416,4 mln. litų – žadama skirti vals-tybinės reikšmės keliams gerinti. Planuojama pradėti tiesti Vilniaus išorinį pietinį aplinkkelį, tęsti Grigiš-kių transporto mazgo rekonstrukciją, Jakų žiedinėje sankryžoje ties Klaipė-da statomą estakadą Kauno–Palangos ir Palangos–Kauno kryptimis. Bus rekonstruojamos europinės reikšmės Lietuvos autostrados: Kaunas–Klai-pėda ir Vilnius–Panevėžys, taip pat magistralės Vilnius–Kaunas, Vilnius–Lyda, Panevėžys–Šiauliai–Palanga, Vilnius–Prienai–Marijampolė. Pra-sidės Kairių (Šiaulių r.) ir Priekulės aplinkkelių tiesimo darbai.

Savivaldybių transporto projektams šiemet planuojama skirti 80,4 mln. Lt. Gavusios paramą, jos galės tęsti su-planuotus gatvių ir vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos darbus. Penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – sa-vivaldybės iki metų pabaigos turėtų baigti viešuosius pirkimus ir pasirašyti sutartis ekologiško transporto plėtros projektams įgyvendinti.

Viršijus greitį įsiūlyti kyšį bus sunku

Slovakijoje investuos 1 mlrd. eurų

„Volkswagen AG“ koncernas per artimiausius 5 metus Slovaki-joje planuoja investuoti 1 mlrd. eurų ir padidinti automobilių bei jų da-lių gamybą.

Gamykloje netoli Bratislavos yra gaminami „Volkswagen Touareg“ ir „Audi Q7“ visureigiai ir „Pors-che Cayenne“ dalys. Šiemet čia bus pradėta ir naujo mažo šeimyninio automobilio gamyba.

„Volkswagen“, kuris yra vienas didžiausių investuotojų ir ekspor-tuotojų Slovakijoje, per pastaruosius 20 metų šalyje investavo daugiau nei 1,7 mlrd. eurų.

Kompanijos duomenimis, 2009 metais „Volkswagen“ Slovakijoje pagamino 106 tūkst. automobilių, nors metais anksčiau – 188 tūkst.

Elektromobilio vizija

„Nissan Motor“ paruošė sporti-nio elektromobilio viziją. Užpaka-liniais ratais varomas dvivietis mo-delis „Esfl ow“ debiutuos Ženevos automobilių parodoje.

Gamintojų teigimu, „Esfl ow“ bus varomas tokia pat technologija kaip ir pirmasis šios markės elektromo-bilis „Leaf“, tačiau svarbiausias skir-tumas tarp šių modelių – „Esfl ow“ elektros motorai bus sumontuoti ne virš priekinės, o virš užpakalinės ašies. „Esfl ow“ iki 100 km/val. galės įsibėgėti per 5 sek., o su pilnai įkrau-tomis baterijomis galės nuvažiuoti daugiau nei 240 km.

„Nissan“ ofi cialiai kol kas nepla-nuoja gaminti „Esfl ow“.

VL inf.(Užs. 88)

Martyno Vidzbelio nuotrauka

6 2011 m. vasario 19 d. • Nr. 13–14 (9032–9033)Valstiečių laikraštisAktualijos

Pražudė medikų šeimąPraėjusio sekmadienio naktį kelyje

Vilnius–Kaunas ties Elektrėnais per neblaivaus Trakų policininko Sigito Šostako sukeltą avariją žuvo du žino-mi Kauno medikai Rimgaudas Kazi-mieras ir Vida Žukai. Dar du žmonės buvo sunkiai sužaloti. Ne darbo metu nuosavą automobilį vairavusiam po-licininkui buvo nustatytas 1,16 pro-milės girtumas.

Tik praėjus kelioms dienoms nuo įvykio atsistatydinimo pareiškimą pa-rašė Trakų rajono policijos vadovas Nerijus Šiaulys. Jis anksčiau tikino, esą S.Šostakas buvo vienas geriausių patrulių, nors ant Prezidentės stalo buvo visai kitas dosjė: avariją sukėlęs S.Šostakas buvo penkis kartus baus-tas už įvairius prasižengimus, o kartą už girtavimą darbe.

Penkių gyvybių ministrui per mažai

Tragiškas įvykis supurtė policijos sistemą. Tuoj po avarijos atsistaty-dino policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. „Valstiečių laik-raščiui“ jis nedetalizavo, kodėl apsi-sprendė tokiam žingsniui.

Įvykis beveik idealiai atkarto-ja 2007 m. tragediją, kai neblaivus Skuodo policininkas Saulius Pauli-kas Aleksandrijos kaime automobiliu BMW užmušė iš mokyklos ėjusius tris mažamečius vaikus.

Tada atsistatydino ne tik policijos generalinis komisaras Vytautas Gri-garavičius, bet ir Vidaus reikalų mi-nisterijos (VRM) vadovas Raimundas Šukys. S.Paulikas sulaukė bausmės. Jis nuteistas 9 metams kalėjimo.

Ko laukia vidaus reikalų minis-tras Raimundas Palaitis po tragedijos Elektrėnuose, neaišku. Jam vadovau-jant VRM, po policininkų automobi-lių ratais jau žuvo penki žmonės.

Pareigūnai sėja mirtį

2009 m. lapkritį buvęs Utenos aps-krities vyriausiojo policijos komisa-

riato patrulis Robertas Strolia Ku-piškio rajone automobiliu partrenkė buvusius savo kaimynus 58-erių Marę Alvyrą Leikaitę ir 8 metais jaunesnį Petrą Vanagą. Pareigūnas pabėgo iš įvykio vietos, paslėpė ir skubiai ėmė remontuoti apdaužytą automobilį. Kol atvyko pagalba, parblokštas vyras jau buvo miręs, o moteris mirė greito-sios medicinos pagalbos automobily-je. Už šį įvykį R.Strolia turės 3 metus praleisti atviroje kolonijoje.

2009 m. gruodį Kauno rajone ties Mauručiais kelių patrulis R.Š. auto-mobiliu „Citroen Xsara Picasso“ mir-tinai sužalojo žmogų.

Per R.Palaičio vadovavimą VRM neblaivių pareigūnų sukeltų įvykių būta ir daugiau, bet šis ministras po paskutinės tragedijos apsilankęs pas Prezidentę pareiškė: „Atsakomybę su-pratau ir ją vykdysiu“.

Lyg tyčia praėjusį trečiadienį Vil-niuje policija sulaikė automobilį „Re-nault Megane“, kurį vairavo neblaivus Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Linas Pukys.

Turi tik sausą statistiką

„Valstiečių laikraštis“ kreipėsi į Po-licijos departamentą informacijos, kiek per pastaruosius 10 metų dėl pareigū-nų kaltės šalies keliuose žuvo ir buvo sužeista žmonių. Tačiau paaiškėjo, kad tokios statistikos departamentas netu-ri. Gal sąmoningai, kad niekas ja ne-baksnotų policijos vadovams?

„Turime tik pastarųjų metų duo-menis“, – aiškino Komunikacijos sky-riaus viršininko pavaduotojas Ra-mūnas Matonis. 2010 m. šalyje dėl neblaivių policijos pareigūnų kal-tės įvyko 14 eismo įvykių. „Apiben-drinant galima teigti, kad 2010 m. šiurkščius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus padarė 19 polici-jos pareigūnų“, – tikino R.Matonis.

Šiuo metu dar dėl 18 policijos pa-reigūnų, kurie 2010 m. galbūt būdami neblaivūs vairavo transporto priemo-nes (9 iš jų padarė eismo įvykį), tebe-vyksta administracinės teisenos arba ikiteisminiai tyrimai. 2009 m. šaly-

je dėl neblaivių policijos pareigūnų kaltės įvyko 8 eismo įvykiai, o šiurkš-čius KET pažeidimus iš viso padarė 25 pareigūnai.

Premjeras veidmainiauja

Prezidentės patarėja Daiva Ulbi-naitė patikino, kad tiek šalies vadovės D.Grybauskaitės, tiek jos vyriausio-sios patarėjos Solveigos Cirtautienės VRM vadovui R.Palaičiui išsakyti žodžiai apie asmeninės atsakomybės prisiėmimą visiškai nereiškia siūlymo atsistatydinti.

„S.Cirtautienė kalbėjo apie at-sakomybę, kurios turi imtis minis-tras, išgyvendindamas dangstymus, o žiniasklaida jos žodžius apvertė sa-vaip, – sakė D.Ulbinaitė. – Tai nebuvo raginimas ministrui atsistatydinti.“

Lyg žalčiai rangosi ir VRM va-dovas R.Palaitis, ir premjeras A.Kubilius. Po 2007 m. tragedijos Aleksandrijos kaime būdamas opozi-cijos lyderiu A.Kubilius reikalavo tiek V.Grigaravičiaus, tiek VRM vadovo R.Šukio atsistatydinimo, tačiau dabar tikina, kad visa atsakomybė tenka gir-tuokliui patruliui.

Palangoje – girtuoklio dangstymas

Atrodo, kad ministras R.Palaitis siekia išlikti švarus, nes dalyvauja sa-vivaldybių tarybų rinkimuose Palan-goje. Jo kandidatūra įrašyta Liberalų ir centro sąjungos sąraše.

Kaip palangiškiai įvertins R.Palaičio elgesį, galima tik spėlio-ti, bet žmonės neturėtų užmiršti, kad ministras iki šiol toleruoja, ko gero, garsiausią Palangos policijos komisa-

riato girtuoklį – ūkvedį Vasilijų Suško.Per pastaruosius ketverius metus V.Suško net 3 kartus prie vairo už-tiktas girtas.

2006 m. kovą neblaivus (daugiau kaip 2 promilės) V.Suško Kretingo-je sukėlė avariją ir atsipirko 2 000 Lt bauda. Po dvejų metų antrą avariją jis sukėlė Šventojoje irgi neblaivus (2,38 promilės). Tik per laimingą atsitikti-numą nenukentėjo žmonės. Tąsyk už pareigūną teisme mūru stojo polici-jos vadovas, ir V.Suško atsipirko tik 4 000 Lt bauda.

2010 m. balandį girtuoklį Švento-joje sustabdė policija. Tada V.Suško girtumas buvo jau net 2,8 promilės. Pareigūnas iki šiol dirba Palangos po-licijoje.

Galvų kapojimas primena sovietmetį

Buvęs policijos generalinis komi-saras Vytautas Grigaravičius „Vals-

tiečių laikraščiui“ nebuvo linkęs vertinti VRM vadovo elgesį. „Ne-vertinu niekaip, nes R.Palaitis yra politikas, tad jis pats turi apsispręs-ti“, – tikino V.Grigaravičius.

Kalbėdamas apie V.Telyčėno ir kitų pareigūnų atsistatydinimą bu-vęs generalinis komisaras pasisakė prieš bet kokį „galvų kapojimą“.

„Aišku, atėjęs naujas vadovas imasi tam tikrų pertvarkų, bet jo galios ribotos, todėl tie „galvų ka-pojimai“ man primena sovietmetį arba dabartinę Rusiją, kai po vieno ar kito įvykio lekia galvos“, – tikino V.Grigaravičius.

Buvęs policijos vadovas atkreipė dėmesį į daug didesnį nerimą ke-liantį reiškinį, kai policijai nuolat mažinamas fi nansavimas.

„Tai viena priežasčių, kodėl įvyksta daugiau drausmės pa-žeidimų, nes kai profesija pra-randa prestižinį statusą, į ją at-eina ne patys geriausieji, – sakė V.Grigaravičius. – Tai nereiškia, kad policijoje nebeliko garbingų pareigūnų, nes jų visada bus bet kokiomis aplinkybėmis.“

Ko laukia R.Palaitis po tragedijos Elektrėnuose, neaišku. Jam vadovaujant VRM, po policininkų automobilių ratais jau žuvo penki žmonės. Eltos nuotrauka

Šiuo metu dar dėl 18 policijos pareigūnų, kurie 2010 m. galbūt būdami ne-blaivūs vairavo transporto priemones (9 iš jų padarė eismo įvykį), tebevyksta administracinės teisenos arba ikiteisminiai tyrimai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

2000 10 30 Šilutės rajone girtas policijos inspektorius Algirdas Ruškys sukėlė avariją ir trenkėsi į medį.

Žuvo 2 policininkai ir dar 3 buvo sužeisti.

2001 05 09 Girtas Panevėžio policininkas Audrius Mackevičius sukėlė avariją. Žuvo 1 žmogus (kartu važiavęs jau-nesnysis inspektorius Arūnas Skrėbė).

2001 10 28 Vilniuje neblaivus (1,89 prom.) patrulis Darius Narinkevičius automobiliu „Mazda 626“ sankryžoje rėžėsi į taksi. Jis nubaustas 6,5 m. kalėjimo.

Žuvo 2 žmonės (krepšinio treneris Gediminas Ulys ir jo močiutė)

2002 09 18 Jonavoje neblaivus Kėdainių policininkas Igoris Sizovas pėsčiųjų perėjoje partrenkė berniuką.

Sužeistas 3 metų berniukas.

2003 06 09 Kauno r. apvirto neblaivaus (2,95 prom.) Kauno patrulio Juliaus Karvelio vairuojamas „Opel Vectra“.

Sunkiai sužalotas su pareigūnu važiavęs 3 metų berniukas.

2003 06 24 Akmenės r. avariją sukėlė šio rajono policijos inspektorius Pranas Skatikas.

Sužeista bendrakeleivė, kuri palikta P.Skatikui pabėgus iš įvykio vietos.

2004 02 09 Kauno r. neblaivus (2 prom.) tyrėjas Rimantas Janušauskas su „Mazda“ įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su dviem automobiliais.

1 mergina žuvo, 3 sužaloti.

2004 02 19 Kauno r. neblaivus patrulis Petras Dambrava sukėlė avariją. Žuvo 3 žmonės.2004 06 06 Vilniuje girtas (3,43 prom.) patrulis Aleksandras Čevyčelovas pėsčiųjų

perėjoje Savanorių pr. partrenkė dvi pėsčiąsias.Žuvo 2 moterys.

2004 10 03 Kretingos r. kelyje Klaipėda–Liepoja neblaivaus policininko Rimvydo Vali-šausko sukeltoje avarijoje buvo sužalotas ir jis pats, ir jo bendradarbis.

Sužaloti 2 žmonės.

2004 12 Girtas Vilniaus kriminalistas Edvardas Lebionka Nemenčinėje partrenkė dviratininkę.

1 žmogus žuvo.

2005 01 10 Neblaivus Šilutės patrulis Vytautas Urbonas Žemaičių Naumiesčio gyven-vietėje vairuodamas automobilį nuvažiavo nuo kelio.

Mirtinai sužalotas kaltininko draugas.

2005 05 25 Šiaulių patrulis Romualdas Kundrotas partrenkė du moksleivius. Viena moksleivė po kelių parų mirė, kita – sužalota.

2007 04 Radviliškyje girtas policininkas Tomas Kliorė pėsčiųjų perėjoje patrenkė moterį.

Sužalotas 1 žmogus.

2007 10 16 Radviliškio kriminalistas A.B. vairuodamas neblaivus kelyje Panevėžys–Šiauliai atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „VW Caravelle“.

Sužeistas 1 žmogus.

2007 11 07 Aleksandrijos kaime (Skuodo r.) neblaivus policijos pareigūnas Saulius Paulikas automobiliu BMW mirtinai taranavo iš pagrindinės mokyklos ėjusių vaikų būrelį.

Žuvo 3 vaikai.

2009 11 Utenos patrulis Robertas Strolia Kupiškio r. automobiliu partrenkė du pėsčiuosius.

Žuvo 2 žmonės.

2009 12 Kauno rajone ties Mauručiais kelių patrulis R.Š. automobiliu „Citroen Xsara Picasso“ partrenkė pėsčiąjį.

Žuvo 1 žmogus.

2010 12 13 Alytaus rajone neblaivus pareigūnas (1,93 prom.) R.S. vairuodamas „Audi 100“ susidūrė su autobusu „Setra S 315“ ir automobiliu „VW Sharan“.

Sužeisti 3 žmonės.

2011 02 13 Kelyje Vilnius–Kaunas ties Elektrėnais neblaivus Trakų patrulis Sigitas Šostakas trenkėsi į ta pačia kryptimi važiavusį „Opel Vectra“.

Žuvo 2 žmonės, o dar 2 sunkiai sužaloti.

Skaudžiausios nelaimės, kurias sukėlė neblaivūs policijos pareigūnai

Demonai su angelų sargų apdarais

Atkelta iš 1 p.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Darbštuolių ir nėštumas neišgydo

Šeštadienis

15 p.

Sveikata

Šių metų žiema nenuo-bodi – jau būta nemažai sniego, staigių atodrėkių, mažesnių ir didesniųšalčių. Tačiau tokios orų permainos kelia nerimą žemdirbiams, kurie, ap-žiūrėję pasėlius, progno-zuoja nemažus derliaus nuostolius..

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė,

7 p.

Pavasarėjančios dienos kelia nuotaiką, skatina svajoti apie būsimas lys-ves, kaupti patarimus.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė,

31 p.

Sėklų parduotuvės panašėja į bendraminčių klubus

Orai gąsdina žemdirbius

Pasivaikščiojimas su liūtais tolimojoje Zimbabvėje

24 p.

25 p.

Sodyba

Šokėja svajoja apie dieną su pižamaEdita Daniūtė-Vasiliauskie-nė žavi ne tik nuostabiu šo-kiu, bet ir savo asmenybe. Sėkmė ant parketo ir gam-tos duotas grožis jos neiš-paikino.

Nijolė Baronienė,VL žurnalistė

Sunkmečio grimasos pas-tebimos net ir gimdyklo-je – bijodamos prarasti savo darbo vietas mote-rys ateina gimdyti ne su naujagimio kraitele, o su nešiojamuoju kompiuteriu ant peties.

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė

Verslininkė Jolanta Povilaity-tė neseniai grįžo iš Afrikos. Mergina dar kartą įsitikino, kad dalykai, apie kuriuos ne tik svajoji, bet ir eini jų link, būtinai išsipildo.

Austė Šaulytė

Ūkininkų žinios

Žemės ūkio ministerijos atšauktas sprendimasremti žaliosios energijos gamybą valstybei gali kai-nuoti milijonus litų.Skundais teismusužvertę pareiškėjailaimi bylas.

Vida TavorienėVL žurnalistė,

25 psl.

Žalioji energetika įsukoteismų karuselę