Valstiečių laikraštis 2011 02 19

Download Valstiečių laikraštis 2011 02 19

Post on 14-Mar-2016

228 views

Category:

Documents

11 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

valstiei laikratis 2011 02 19

TRANSCRIPT

  • Dievo vaballi, paimk mane dang su eme

    etadienis Edita Danit-Vasiliauskien

    avi ne tik nuostabiu okiu, bet ir savo asme-

    nybe. Skm ant parketo ir gamtos duo-

    tas grois jos nei-paikino.

    kinink inios ems kio ministerijos at-

    auktas sprendimas remti aliosios energijos gamyb valstybei gali daug kainuoti. Skundais teismus uvert pareikjai laimi bylas.

    Sodyba

    Pavasarjanios dienos kelia nuotaik, skatina svajoti apie b-simas lysves, kaupti patarimus.

    Sveikata

    Sunkmeio grimasos paste-bimos net ir gimdykloje bijoda-mos prarasti savo darbo vietas moterys ateina gimdyti ne su naujagimio kraitele, o su neio-jamuoju kompiuteriu ant peties.

    iandien VL su priedais:

    2011 m. vasario 19 d., etadienis Nr. 1314 (90329033) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Artimiausiu metu Krikioni partija rengiasi pareikti nepasi-tikjim visu Andriaus Kubiliaus ministr kabinetu.

    Pasak ios partijos pirminin-ko Gedimino VAGNORIAUS, opo-zicija jau telkia jgas, bet esmi-niai pokyiai vyks po savivaldos rinkim.

    Js vadovaujama Krikioni partija pareikalavo vidaus reika-

    l ministro Raimundo Palaiio atsistatydinimo, kai ties Elektr-nais neblaivus policininkas avari-joje praud inom medik ei-m. Kodl reikalaujate ministro galvos?

    U padt policijoje, u polici-jos fi nansin ir socialin lugdym politin atsakomyb turi prisiimti Vyriausyb.

    Socialini garantij ir atlyginim policijoje karpymas, ypa apatinse ios sistemos grandyse, padt daro nekontroliuojam.

    Nukelta 3 p. f

    Daug paauktj, bet maai irinktj

    Vl vakar gavau SMS inut. iliausi jausm man linkjo merus pretenduojantis politikas. Daugelis sveikinim, elektronini laik met turi vienintel prie-ast rinkimus.

    Apie tai 4 p. f

    Turgavietse eliniai milijonai

    Kol turgaus prekeiviai renkasi mitingus, pareignai kreia turga-vietes ir randa jose okiruojani dalyk. iauli centriniame turgu-je pardavintas maistui nebetin-kamas pauktienos faras.

    Reikia keisti Vyriausyb

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Tragikai pasibaig eismo vy-kiai privert palikti post du poli-cijos generalinius komisarus, bet

    garbingas j pasitraukimas ap-nuogino politik veidmainyst. Po paskutins tragedijos Prezi-dent nereikalavo vidaus reikal ministro atsistatydinimo, prem-jeras irgi patenkintas ministru.

    Demonai su angel sarg apdaraisLiberalcentristui Raimundui Palaiiui vadovaujant Vidaus reikal ministerijai, girti, Keli eismo taisykles paeid policijos pareignai alies keliuose umu jau penkis mones.

    Nukelta 6 p. f

    Nijol Baronien, Virginija Bartyt. Isamiau skaitykite 2 p.

    Poetas, dramaturgas, vertjas, visuomens veikjas Justinas Marcinkeviius iandien, vasario 19 dien, atguls aminojo poilsio Antakalnio kapinse. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Taip viename eilrai pra Vasario 16-osios ryt anapilin ijs Justinas Marcinkeviius. Lyg tyia iomis dienomis jo apdainuota ir mylta Lietuvos em sustingusi lyg skausmas ms irdyse.

    Apie tai 14 p. f

  • 2 Aktualijos 2011 m. vasario 19 d. Nr. 1314 (90329033)Valstiei laikratis

    Kai itari Justinas Marcinkeviius, nebtina ivardyti jo parayt knyg ar pelnyt apdovanojim. Ikilaus poeto vardas inomas ir be to. Jis buvo ir bus vadinamas tautos poetu.

    Prie atverto sielos lango

    pusjus prajusi met balandiui jaukiuose poeto namuose, dvelkiant gaiviam pavasario vjui, kalbjome apie poezij, gyvenim, eim, vaikys-t. iandien tada isakytos mintys su-skamba naujai. Jos yra tarsi raktas poeto asmenybs kuklum, vientisu-m ir mogikum.

    Visada reikliai vertins savo k-ryb poetas ir tada priekaitavo sau, kad ispausdino per daug eilrai. Reikjo labiau tausoti od ir savo pastangas, idjas. Atrinkti reikjo. Tie, atrinktieji, iandien sutalpinti knyg. Esu paras ne vien poem, poetini dram, kurios laiksi teatruose. Esu daug stambi dalyk iverts, pavyz-diui, suomi liaudies ep Kalevala. Jau vien tik perrayti 24 tkstanius

    eilui yra didiulis darbas, net sitai-siau nuospaud ant pirto, su yp-sena kalbjo poetas. Jis mielai prisimi-n vaikams skirt poezij. Sak, kad kartkartmis atsiveria ir paskaitinja Gryb kar. Ir juokais pridr, kad tai turbt populiariausias jo krinys.

    Bendraujant su poetu visada smal-su suinoti, kaip, kada gimsta eilra-tis. Juk tai, k veikia kiti mons, labai aiku. O ia? Reikia ar ne prisijaukinti mz? J.Marcinkeviius, kaip ir da-nas krjas, negaljo paaikinti kaip, tik pasak, kad geriausiai jam rayti vakarop, kai diena ima merktis. Tada jis atsisda prie lango, ir irk, atei-na kokia mintel.

    eima yra nuo Dievo

    Ne vien deimtmet kartu su po-etu jusi jo mona Genut buvo ir mza, ir geroji fja. Visada matant juos kartu buvo akivaizdu eima iems monms yra didel vertyb.

    eima yra nuo Dievo. Ms gry-ioje kabjo ventosios eimos pa-veikslas: Marija, Juozapas ir maas Kristus. Tai idealas. Jis iliko. Jaunos eimos igyvena kait, renkasi laisvus santykius, pagyvena, isivaikto kas sau, apgailestavo poetas. Nieko nepadarysi, ankstesnei, patriarchali-

    nei eimai dar buvo svarbus ir eko-nominis svertas, mat imdamas mo-n, gaudavai pasogos... Daug lm ir banyia. Sekmadieniais visi sutarti-nai ten rinkdavosi, tiesa, moterys vie-noje pusje, vyrai kitoje.

    Prakalbus apie banyi J.Marcinkeviius prisimin anks-ti mirusi mam. Skausmingas jos ilgesys danai jauiamas ir jo kry-boje. I vaikysts liks vaizdas, kaip

    mama miego apimtam snui, nes naktis prie sekmadienio miias lau-kiant kelions bdavo bemieg, i-musi i krepio skarel, patiesdavo j ant banyios grind, ir maasis Justinlis skambant giesmms ramiai nusnsdavo.

    Knyg liga ilgam

    Kai taip nuklysti vaikyst, tai vie-nas prisiminimas tempia kit. A nie-ko i vaikysts neturiu, jokio daikto, viskas sudeg, net senoji maldakny-

    g, kantikos. Kitoki knyg ms gryioje nebuvo. 20 amiaus viduryje toks knyg badas! prisimin tada poetas. Kai pradjau vaikioti pra-dios mokykl, mokytojas parsiveda-vo lagamin medin d knyg i Prien, kad vaikams per atostogas pa-dalyt. Bet k reik viena plona kny-gel t pat vakar j perskaitydavai. Todl vliau, kai atsirado kapeika, su-sirgau knyg liga. Dabar ir tvik, ir monos gryia pilna knyg. Ir sa-vaitgal vykstanioje knyg mugje poetas bt tradicikai nusipirks ne vien leidin. Dabar tursime tai pa-daryti u j mes.

    prasmintas honoraras

    Marcinkevii namuose ant sie-nos kabantis paveikslas, regis, ragina paklausti, ar tai ne poeto tvik.

    Tvik lygiai tokia, kaip iame paveiksle. Sodo pakratyje maume-dis, kur kartu su tvu sodinome (a j prilaikiau). Tada mane jis pirm skyri nuved. Ir obelis greta. Toji obelis augo dar nuo tvo vaikysts, vadinasi, jai turt bti daugiau kaip 100 met. Kas antrus metus veda vaisius, vasar nuvaiuoju paragauti obuoli. Skonis toks... sunkiai ga-ljo apibdinti poetas. Jis papasakojo, kad visus trobesius tvikje pastat vliau, nes tikroji sodyba sudeg per kar. Pirmus udirbtus pinigus ho-norar u kryb jis skyr namui ir knygoms.

    Kiek tik leido galimybs, poetas padjo seserims ir broliui. Vyresnio-ji sesuo vis gyvenim sunkai dirbu-si kolkio melja tapo negali. Jai

    J.Marcinkeviius nupirko trobes, i kurio pati vliau pasistat nam. Kaune gyvenaniai jaunesnei sese-riai padjo sigyti kooperatin but, Prienuose likusiam ir nam besista-taniam jaunesniam broliui parpi-no statybini mediag. Dar vie-n nam naujam gyvenimui prikl monos tvikje.

    Sunks pokario metai

    Didiausio malonumo poetui teikdavo ems darbai: arimas, kul-

    tivavimas, akjimas. Pasiilgstu ito. Ms em graioje vietoje, alia Nemuno. Augome keturiese du broliai ir dvi seserys. Gal labiau su vyresnija seserimi pabendrauju, ji vaizdiai papildo mano vaikysts at-siminimus. Mama mir tuoj po karo, besikuriant kolkiams, skaudiais prisiminimais dalijosi poetas. Jis pri-simin sunk pokario laik, kai ei-mai teko badauti.

    A jau buvau gimnazistas, v-liau universiteto studentas. T-vas, nepajgdamas vienas apeiti kio, ved antrkart. Susilauk dar penki vaik. Tad esame devyniese. Pamot buvo gera, neskirst vaik savus ir svetimus, pasakojo poe-tas. Jis visada stebjosi, ypa kai pats pradjo gyventi savarankikai, i kur jo tvas turjo tiek jg. Jis igyve-no iki 85-eri. Taigi a dar turiau penkerius metus pagyventi, be-veik prie metus sak poetas. Gal taip ir bt buv, jei ne tas nelemtas atsitikimas laiptinje. Juk sunkios li-gos tuomet jo nekamavo.

    Sunku, bet domu

    Artimiau bendravusieji su Mar-cinkevii eima inojo, kad jo mo-nai Genutei niekada netrko vyro gero odio ir kitaip reikiamo d-mesio. Per jubiliejin vakar tai, kas svarbiausia, jis pasak vienu sakiniu: O labiausiai a dkoju savo mo-nai. Ir padeklamavo vien i pirm-j eilrai.

    Saul leidos, pluotas spindu-li tiesiai akis man viet / Ir tavs, ateinanios keliu, negaljau niekaip

    irti. / O paskui mes jome kar-tu, tu juokeisi ir mans nepastebjai. / A jau prie saul, o juk tu man seniai su saule susiliejai...

    Kad krjai iskirtiniai mo-ns, o danas sunkiai pritampa ei-moje, sitikins ne vienas. klau-sim, ar sunku gyventi su poetu, J.Marcinkeviius tada atsak rem-damasis kito poeto mintimi.

    Kai syk Antano Venclovos monos paklaus, ar sunku gyventi su poetu, jis atsak: Nelengva, bet domu. Galiau pasakyti t pat.

    Lietuva neteko JUSTINO MARCINKEVIIAUS.

    Lidna simbolika dar kart paenklino Vasario 16-j ms laisvs dien, kuri 1927-aisiais anapil ike-liavo Jonas Basanaviius, o dabar kitas ikilus lietuvi tautos snus.

    Poetas Justinas Marcinkeviius buvo i t asmenybi, apie kurias kalbti ir lengva, ir sunku. Lengva, nes su Jus-tino Marcinkeviiaus paraytu ir pasakytu odiu uaugo ne viena Lietuvos karta. Velionio eilraiuose, dramose, eseistikoje nuolat ruseno rpestis Lietuva ir lietuvybe. I eilrai ciklo 1946-ieji, i Mindaugo, Mavydo ir Katedros mes mokms tautos ir valstybs istorijos, mokms atpainti ir isaugoti mogikum