2014 m. lapkričio 19 d., trečiadienis • Nr. 93 (9421) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt (0,55 Eur)

• Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis teigė, kad kanapių augintojus slegia didelė po-pierizmo našta. Iki šiol jiems dar neišmokėtos ir avansinės išmokos.

• Pasak ilgamečio veterinari-jos gydytojo Ričardo Bartkaus, kaimo žmogus pirmiausia pasi-rūpina savo gyvuliuko sveikata.

• Prakalbus apie siuvinėjimą, juolab kryželiu, dažnas pajunta senovės dvelksmą: atmintyje lyg per rūką iškyla žilagalvė močiutė, nuo laiko papilkėjusių servetėlių kontūrai ir siuvinėtos staltiesės.

• Vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo tikslų – rasti laimę. Ta-čiau specialistai teigia, kad norė-damas rasti laimę pirmiausia jis turi suvokti, ko ieško.

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

Šeštadienį VL su priedais:SodybaŠeštadienisSveikata

(Užs. 621)

Žemės ūkio rūmai sku-bos tvarka rengia nau-jo mokesčio įstatymo projektą, kurį patvirti-nus ši organizacija tap-tų nepriklausoma nuo valstybės institucijų.

Gaivinama savivaldos mokesčio idėja

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Įsipareigojimas įvesti visuotinį žemdirbių mokestį ir be valstybės pagalbos išlaikyti Žemės ūkio rū-mus buvo priimtas 2013-ųjų kovą Kaune surengtame palyginti ty-liame žemdirbių suvažiavime.

Nukelta į 3 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Lietuvoje žemės ūkio produk-cijos supirkimo kainos – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, už-darbiai – vieni skurdžiausių, o už nemažai maisto produktų tenka mokėti kaip pasiturintiems va-kariečiams.

Laisvosios rinkos stebuklai

„Nieko nepadarysi – gyvename laisvosios rinkos sąlygomis“, – at-sikerta politikai, prašomi tramdyti įtakingas verslo struktūras. Ir sąži-ningos konkurencijos laisvę saugan-čios Konkurencijos tarybos (KT)

atstovai sako, kad KT neatlieka rin-kos reguliuotojo vaidmens: produk-tų kainas turi reguliuoti rinka.

Ekspertai pripažįsta, kad mūsų šalies prekybai ir perdirbimo sekto-riams būdinga oligopolija, todėl vie-nų maisto tiekimo vartotojams gran-dinės dalyvių padėtis stiprėja, o kitų vis daugiau išstumiama į užribį. Tai-gi, vyksta žaidimas į vienus vartus.

Šiaulių rajono Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vitoldas Pranas Zovė be užuolankų kalba apie karčius laisvosios rinkos vai-sius: „Kainomis spekuliuoja visi per-dirbėjai ir supirkėjai. Šiandien, kaip niekada anksčiau, tapo akivaizdu, kad žemdirbiai – jų vergai. Mums dabar blogai, o kai kam – nepalygi-namai geriau. Štai pieno perdirbėjai

vėl skaičiuos milijoninius pelnus, o ūkininkai – milijoninius nuostolius.“

„Kokie stebuklai darosi Lietuvoje? Kam reikalinga KT? Štai kaimyninė-je Lenkijoje už pieno žaliavą moka daugiau, tačiau pieno produktai daug pigesni. Visi mūsų politikai užmerkę akis ir šių problemų nemato“, – svei-kos konkurencijos tiek tarp perdirbė-jų, tiek tarp prekybininkų pasigenda Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys.

Šiemet dėl kritusių žaliavos su-pirkimo kainų diržus veržiasi ir pie-no gamintojai, ir galvijų augintojai, ir grūdininkai. Tačiau parduotuvių lentynose duona, pieno, mėsos bei kiti produktai nepinga. Beje, kai ku-rie iš jų brangsta. Štai Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro

duomenimis, kefyro (2,5 proc. rie-bumo) vidutinė kaina 2014 m. 35-ą savaitę, palyginti su pernykšte, padi-dėjo apie 8 proc., 30 proc. riebumo grietinės – apie 7 proc., o 12 proc. riebumo grietinės – per 20 proc.

Žemdirbių balsas tyruose

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija šiemet rugsėjo pradžio-je kreipėsi į žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, prašydama imtis iniciatyvos išsiaiškinti, ar ne-piktnaudžiaujama rinkos galia ir ar nepažeidinėjamas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiks-mų draudimo įstatymas.

Nukelta į 3 p.

Maisto kainų grandinėje – žaidimas į vienus vartus

Neliečiama valstybė valstybėje – taip žemdirbiai dažnai apibūdina žemės ūkio produkci-jos perdirbėjų ir didžiųjų prekybininkų galias. Ūkininkus piktintis verčia didelis atotrūkis

tarp jų gaunamų ir vartotojų mokamų kainų.

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

2 2014 m. lapkričio 19 d. • Nr. 93 (9421) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Žemės ūkio ministrė, priekaiš-tavusi pieno perdirbėjams, kad, pa-sinaudodami Rusijos embargu, jie stipriai sumažino pieno supirki-mo kainas, žadėjo aiškintis, kodėl, smunkant žaliavos supirkimo kai-noms, parduotuvėse brangsta pro-duktai. Ji taip pat žadėjo inicijuoti kainų grandinės tyrimą: kiek tenka žemdirbiams už pieną, kokios per-dirbėjų kainos ir kokius antkainius taiko prekybininkai.

Spalio pabaigoje, praėjus beveik dviem mėnesiams, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos išplės-tiniame prezidiumo posėdyje vėl nuogąstauta dėl žemdirbius į dugną gramzdinančių tendencijų rinkoje.

„Ar teisine ir ekonomine pras-mėmis valstybės institucijos įvertino žemės ūkio produkcijos supirkėjų bei perdirbėjų vienašališkus veiks-mus keičiant supirkimo kainas, ar perdirbėjų veiksmai ir toliau bus toleruojami, kaip neliečiama „vals-tybė“ valstybėje? Kodėl dešimtys valstybės institucijų ir žemdirbių savivaldos pasitarimų su perdirbė-jais nedavė rezultatų? Ar KT tiria ekonominių santykių pagrįstumą perkant žemės ūkio produkciją, par-duodant maisto produktus vidaus ir kitų šalių rinkose?“ – lyg balsas ty-ruose skambėjo žemės ūkio bendro-vių atstovų susirūpinimas.

Aistros subliūško

Šiemet susiklosčiusi situacija, kai, mažėjant žemės ūkio žaliavos su-pirkimo kainoms, maisto produktai nepinga, neišskirtinė. Pramoninin-kai ir prekybininkai niekada neno-ri prarasti pelnų. Suprantama, kad uždirbti norėtų ir ūkininkai, bet jie yra silpnoji grandis maisto kainų grandinėje. Silpnuosius turėtų ap-ginti valstybė. Tik ar gina?

Krizės įkarštyje, kai daugelio maisto produktų kainos kilo kaip ant mielių, buvo keliamas aliarmas, kad reikia tramdyti perdirbėjus ir

prekybininkus. Ir eiliniai politikai, ir aukščiausi šalies vadovai švaistėsi raginimais, kad prekybininkų ant-kainius reikia reguliuoti įstatymu.

Tuometis KT vadovas stebėjo-si esą nepaprastai išsipūtusiomis prekybininkų pelno maržomis par-duodant pieną, duoną, cukrų ir kt. Tačiau visos aistros subliūško ir at-sakymų, ar pagrįstai kyla maisto produktų kainos, kodėl jos nema-žėja, kai atpinga žaliavos ir energi-jos ištekliai, visuomenė neišgirdo.

Perdirbėjų akibrokštas

Šiemet vėl pasigirdo svarstymų, ar nevertėtų riboti prekybininkų antkainių. Žemdirbių atstovai siū-lo valstybei imti reguliuoti pieno ža-liavos įvežimą ir net nustatyti mi-nimalias žaliavos supirkimo kainas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitai-tis abejoja, ar reguliuoti antkainius būtų naudinga tiek vartotojams, tiek žemdirbiams. „Mūsų šalis – ne planinės ekonomikos, o visoms rinkoms atvira valstybė. Kalbant apie pieno produktus, reikia turėti omenyje, kad kitais metais nebeli-kus pieno kvotų, mūsų rinkoje gali atsirasti didesnė pieno produktų pa-siūla iš kitų šalių ir mažesne kaina, nei gali pagaminti mūsų perdirbė-jai“, – sakė parlamentaras.

Kalbėdamas apie šiųmetį pieno perdirbėjų akibrokštą žemdirbiams, kai dėl esą Rusijos embargo gerokai sumažėjo žaliavos supirkimo kainos, R.Žemaitaitis pareiškė, kad vertėtų tirti ne tik galimus konkurencijos pažeidimus: „Čia jau galima būtų svarstyti, ar tokia veikla nėra nusi-kalstama. Įmonės nesugebėjo mąs-tyti perspektyviai, neieškojo naujų rinkų ir dabar visą naštą nori per-kelti ant ūkininkų pečių.“

R.Žemaitaičio kritikos strėlės skriejo ir į prekybininkų stovyklą. Anot jo, buvo padaryta klaida, kai Lietuvoje leista neribotai plėstis prekybos tinklams, kurie „suvalgė“ mažas parduotuves. „Ta vakarietiš-

ka ar, tiksliau sakant, amerikietiška laisvoji rinka padarė savo. Prekybos centrai prisigalvoja įvairių mokes-čių. Neseniai gavau skundą, kuriame tiekėjas skundžiasi dėl prekybinin-kų veiksmų. Norėdamas, kad pro-dukcija būtų akių lygyje, tiekėjas ją turi atiduoti 30 proc. pigiau. Dar iš tiekėjų reikalaujama mokesčio už reklamą. Problema ta, kad KT ne-turi reklamos teisės specialistų, ku-rie įvertintų galimus pažeidimus“, – pasakojo Seimo narys.

Jo įsitikinimu, nedovanotina ir tai, kad ES skiria paramą stam-biems perdirbėjams ir prekybi-ninkams ir taip stiprina jų galią bei įtaką. Anot parlamentaro, pa-ramos daugiau reikia smulkie-siems verslininkams ir nedide-liems ūkiams.

„Ir patys ūkininkai turėtų pa-sistengti, kad nebūtų priklauso-mi nuo perdirbėjų, prekybininkų. Apygardoje, kurioje esu išrinkas, pa-žįstu ūkininkus, kurie žaliavos ne-parduoda, o patys gamina tiek pie-no, tiek mėsos produktus. Jų turėtų būti daug daugiau“, – samprotavo R.Žemaitaitis.

Sumažėjo žemdirbių dalis

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Žemės ūkio ministerijos užsakymu kas ketvirtį atnaujinan-čio duomenis apie maisto produk-tų kainų struktūrą tarp žemdirbių, perdirbėjų ir prekybininkų, Produk-tų rinkotyros skyriaus tyrėjas Al-bertas Gapšys tvirtino, kad per pir-mą šių metų pusmetį vidutiniškai iki 5 proc. sumažėjo žemdirbio da-lis. „Dėl šiemet sumažėjusių pieno, grūdų, galvijienos supirkimo kainų išlošia perdirbėjai ir prekybininkai.

Kai nėra rimtos konkurencijos, kai-nų nemažina nei vieni, nei kiti“, – dėstė produktų kainų tyrėjas.

Tačiau jis paguodė, kad ir žem-dirbius, ir vartotojus į neviltį varan-čios tendencijos mūsų šalies rinko-je – neišskirtinės. „Mes – ne vieni tokie pasaulyje. Pavyzdžiui, JAV pieno produktų kaina prekyboje auga daug sparčiau nei žaliavos su-pirkimo kainos“, – sakė A.Gapšys. Lietuvos agrarinės ekonomikos ins-tituto ekspertas pabrėžė, kad dide-

liam žaliavos kainų svyravimui įta-kos turi ir tai, kad mūsų žemdirbiai ir perdirbėjai neturi ilgalaikių su-tarčių. O perdirbėjai ir prekybinin-kai sudaro sutartis ilgesniam laikui, todėl ir maisto produktų kainos taip greitai nesikeičia.

Tiekėjai nenori skųstis

Ar maisto kainų grandinėje vykstantys stebuklai įdomūs KT? Pasak KT Komunikacijos skyriaus vedėjos Viktorijos Urbonavičiū-tės, KT ekspertai atidžiai stebi rin-

ką ir, nustatę galimų Konkurenci-jos įstatymo pažeidimų požymių, nedelsiant imasi veiksmų. Tačiau ji pabrėžė, kad KT negali ir neturi re-guliuoti nei žemės ūkio produktų supirkimo, nei jų pardavimo kainų. KT tiria galimus konkurenciją ribo-jančius susitarimus, dominuojančių ūkio subjektų veiksmus arba viešojo sektoriaus sprendimus, ribojančius konkurenciją.

Šiemet rugsėjį KT baigė 2010 m. pradėtą tyrimą dėl galimai drau-džiamų ūkio subjektų, užsiimančių maisto gaminių gamyba ir parda-vimu, susitarimų. Spaudos praneši-me skelbiama, kad, KT tyrėjų ver-tinimu, bendrovės „Maxima LT“ ir bendrovės „Mantinga“ tiekimo sutarčių nuostatos, šių įmonių dar-buotojų tarpusavio susirašinėjimas bei kitos nustatytos faktinės aplin-kybės leidžia įtarti perpardavimo kainų susitarimą, pažeidžiantį Kon-kurencijos įstatymą. KT ekspertai, įvertinę tyrimo metu surinktus duo-menis, nustatė, kad įtariamas mi-nėtų bendrovių pažeidimas truko 10 metų.

KT tyrėjai surinko duomenis, kad „Maxima LT“ ir „Mantinga“ buvo suinteresuotos kitų mažme-ninės prekybos tinklų prisijungimu prie susitarimo, tačiau tyrimo eigo-je surinktų įrodymų nepakako, kad būtų nustatytas UAB „Prisma LT“, UAB „Palink“, UAB „Norfos maž-mena“ ir UAB „Rimi Lietuva“ da-lyvavimas draudžiamuose susitari-muose. Tad šių bendrovių atžvilgiu tyrimas nutrauktas. Nutarimą dėl šio tyrimo KT tikisi paskelbti šie-met.

KT vykdo ir Mažmeninės pre-kybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo stebėseną. Ta-čiau, pasak V.Urbonavičiūtės, nuo 2010 m. įsigaliojusiu įstatymu tie-kėjai nesiremia. KT negavo nė vie-no tiekėjo skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, tačiau apklausos rodo, kad tarp tiekėjų ir stambiųjų pre-kybininkų ne viskas gerai.

KT ekspertai, 2014 m. pradžioje raštu apklausę 100 tiekėjų bei 4 pre-kybos tinklus, konstatavo, kad pre-kybos tinklai ėmė taikyti skaidres-nę nuolaidų apskaičiavimo sistemą. 10 proc. apklaustų tiekėjų tvirtino, kad jų pozicijos derantis dėl naujų sutarčių pasirašymo sąlygų pagerė-jo. Bet 82 proc. tiekėjų nurodė, kad santykiai su mažmeninės prekybos tinklais nepasikeitė.

Konkurencijos prievaizdai paste-bėjo, kad KT sunkiai sekėsi prakal-binti kai kuriuos tiekėjus. Jie vengė išsamių atsakymų į klausimus, ne-pateikė tyrimui reikalingų paaiški-nimų. Toks elgesys suprantamas, nes tiekėjai nenori susipykti su preky-bininkais.

Aktualijos

Šiandien daugelyje rajonų spustels šaltukas. Įdienojus vietomis palis. Nenu-rims rytų krypties vėjas.

Rytoj danguje daugės pragiedrulių, rytų vėjas rims. Naktis bus apniukusi, ter-mometrai fiksuos 1 laipsnį šilumos. Auštant dangus išsigiedrins, šals iki –2 laips-nių. Įdienojus debesys ir vėl sugrįš, bus apie 1 laipsnį šilumos.

Penktadienį temperatūra išliks panaši, dieną daugelyje rajonų švies saulė. Pūs rytų vėjas. Naktį ir ryte temperatūra svyruos apie 1 laipsnį šalčio. Įdienojus dan-gus išsigiedrins, bus apie 2 laipsnius šilumos.

orai.lt, VL inf.

Delčia.Saulė teka 7.54, leidžiasi 16.13.

RytojŠiandien Poryt

Naktį: –1 +1o Naktį: –2 +1o

Dieną: –1 +3oDieną: –3 +2o

Naktį: –1 0o

Dieną: –1 +3o

Šiemet susiklosčiusi situacija, kai, mažė-jant žemės ūkio žaliavos supirkimo kainoms, maisto produktai nepinga, neišskirtinė.

Maisto kainų grandinėje – žaidimas į vienus vartus

Norintys būti nepriklausomi nuo perdirbėjų ir prekybininkų ūkininkai produkciją stengiasi realizuoti patys. Martyno Vidzbelio nuotrauka

32014 m. lapkričio 19 d. • Nr. 93 (9421) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Sumažino finansavimą

Keli tūkstančiai į Kauno sporto halę susirinkusių žemdirbių tada be diskusijų pritarė šiai idėjai, nes apie ją buvo girdėję daug kartų ir tiek pat kartų pasižadėjimas nebuvo vykdo-mas. Užmiršto suvažiavimo rezoliu-cija į dienos šviesą dabar ištraukta neatsitiktinai: valstybė Žemės ūkio rūmus jau antrus metus nenoriai fi-nansuoja, beje, pradėjo mažinti ski-riamą pinigų sumą.

Valstybė 2015-aisiais finansa-vimą Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) planuoja sumažinti 3 proc. – iki 1,275 mln. Lt, taigi ketinama skir-ti 39 tūkst. Lt mažiau nei skirta šįmet. Prieš 10–15 metų valstybė ŽŪR atriekdavo gerokai storesnę riekę ir dar daugiau pinigėlių ŽŪR darbuotojai užsidirbdavo, dalyvau-dami įvairiose valstybės ir ES finan-suojamose programose. Tiesa, tais laikais ŽŪR dirbo gerokai daugiau darbuotojų. Dabar ŽŪR susitraukė kaip šagrenės oda, tačiau vis dar ati-tinka vadinamosios skėtinės organi-zacijos apibūdinimą. Taigi išsiver-čia ir su mažesne suma lėšų. Tačiau opesnė yra nepriklausomybės prob- lema. Valstybės finansuojami ŽŪR negali atsikratyti išlaikytinio statuso, o išlaikytinis negali kąsti savo šei-mininkui į ranką. Todėl apie visišką ŽŪR išsilaikymą ir nepriklausymą nuo valstybės finansavimo pradėta kalbėti prieš gerą dešimtmetį. Tuo-metinis ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas buvo net pasižadėjęs iki savo kadencijos pabaigos nors pra-dėti visuotinio mokesčio įvedimą. Kaip teigė B.Markauskas, buvo pra-sidėjusios diskusijos su Finansų mi-nisterija, konsultuotasi su panašio-mis kitų šalių struktūromis. Tačiau valdžios keitėsi ir pažadai buvo už-miršti, be to, užklupus ekonominei krizei 2008-aisiais niekas net nedrį-so užsiminti apie dar vieną mokestį. Tada visi skaičiavo kiekvieną litą ir tik galvojo, kaip išgyventi sunkmetį.

Reikia parengti įstatymo projektą

ŽŪR direktorius Sigitas Dimai-tis planuojamą įvesti mokestį pa-vadino savivaldos mokesčiu. Tai-gi patys žemdirbiai finansuos savo sukurtas struktūras ir pasiliks rea-lią teisę kibti valdžiai į atlapus. Dėl šių priežasčių ŽŪR taryba nuspren-dė dar kartą gauti visų ŽŪR narių pritarimą ir surinkti pirminį įnašą

po 1 000 Lt tokio mokesčio mo-deliui rengti. Kiek surinkta? Pasak S.Dimaičio, lėšos vis dar renkamos ir kaupiamos atskiroje sąskaitoje. Tačiau ŽŪR direktorius patikino, kad idėja jau žingsniuoja į gyveni-mą. Štai lapkričio pradžioje ŽŪR vadovai susitiko su Seimo pirmi-ninke Loreta Graužiniene ir aptarė idėjos įgyvendinimo reikalus.

„Seimo pirmininkė mūsų idėjai pritarė ir įpareigojo žemės ūkio mi-nistrę mums padėti ją įgyvendinti. Iki gruodžio 19 d. turime pateikti savo viziją ir pasiūlymus. Gavome pažadą, kad įstatymo projektas Sei-me bus svarstomas pirmoje 2015 m. sesijoje“, – sakė S.Dimaitis. Bėda ta, kad šiuo metu yra tik idėja, o Sei-mas idėjų nesvarsto – reikia įstaty-mo projekto.

Sumą dalys į tris dalis

Jau dabar akivaizdu, kad šio įsta-tymo projektas bus nagrinėjamas atidžiau nei kuris nors kitas. Štai net ŽŪR tarybos posėdyje užvi-rė aštrios diskusijos, todėl nesun-ku prognozuoti, kokie karšti ginčai užvirs Seime.

Pagrindinės įstatymo nuostatos: žemdirbių savivaldos mokestį žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir ju-ridiniai asmenys turėtų mokėti nuo deklaruojamų žemės ūkio naud- menų pasėlių ploto. Bet tai – mini-malus variantas.

Kiek tokio ploto yra? ŽŪM duo-menimis, 2013–2014 m. buvo dek-laruota per 2,8 mln. ha. Taigi nuo kiekvieno hektaro turėtų kapsėti ir mokestis. Numatyta, kad surinkti pinigai būtų skirstomi į tris dideles dalis: ŽŪR padaliniams rajonuo-se, ŽŪR kaip mokesčio administ-ratoriui ir vadinamajam Savišalpos fondui. Įdomu, kaip į šiuos pasiūly-mus reaguos ŽŪR nepriklausančios žemdirbių organizacijos.

Tačiau pirmiausia planuojama ŽŪR įsteigti Biudžeto komitetą, kurio veiklą kontroliuotų ŽŪR ta-ryba. Ji, vadovaudamasi ŽŪR sta-tutu, kiekvienų metų paskutinį ketvirtį patvirtintų kitų metų biu-džetą. Biudžeto komitetas kasmet parengtų ir pasiūlymus dėl biudžeto finansuojamų priemonių. ŽŪR ta-ryba numatytų principus, pagal ku-riuos kiekvienam lėšų gavėjui būtų apskaičiuota jam skiriama metinė suma. Taigi ŽŪR skiriama mokesčio dalis turėtų užtikrinti svarbiausią sa-vivaldos organizacijos principą – fi-nansinį savarankiškumą. Savišalpos fondo lėšos būtų skiriamos nenuma-

tytoms, tačiau žemės ūkyje dažnai patiriamoms išlaidoms, pavyzdžiui, dėl epidemijų ir kt., finansuoti.

Mokesčio dydį numatys vėliau

Kiekvienam galvojančiam pilie-čiui pirmiausia kyla klausimas: kiek reikės mokėti už hektarą: litą, pen-kis ar dešimt litų? To ŽŪR direk-torius S.Dimaitis patarė nesvarstyti: „Įstatyme mokesčio dydžio nereikia numatyti, nes jeigu užfiksuotume, tai jį pakeisti būtų labai sunku. Ma-nau, kad mokesčio dydį galėtume įtvirtinti įstatymo įgyvendinamuo-siuose teisės aktuose.“

Kol kas taip pat nenumatyta, ko-

kiomis dalimis mokesčio pajamos būtų dalijamos numatytiems tiks-lams siekti. Pavyzdžiui, Savišalpos fondui reikėtų daug lėšų. Kitaip jis būtų neefektyvus.

„Nenorėkime visų tikslų pasiekti per vienus metus. Savišalpos fondą rinksime daug metų. Tai būtų lyg draudimo kompanija, tarsi šalies žemdirbių kooperatyvas. Surinktos lėšos būtų skirtos administravimui, nes reikėtų pasamdyti specialistus, kurie išmanytų draudimo reikalus. Kita dalis tektų kompensacijoms, kad žmonėms nereikėtų mokėti di-

delių draudimo įmokų“, – aiškino S.Dimaitis.

Finansavimas ir efektyvumas

Kai kurie ŽŪR tarybos nariai abejoja savivaldos mokesčio su-rinkimo galimybe ir nauda. „Tai – utopija. Man atrodo, kad ši idė-ja neįgyvendinama. Štai surinkto-mis lėšomis siūloma paremti vei-kiančias organizacijas. Manau, jog kiekviena organizacija turi veikti taip, kad išsilaikytų. Jeigu ji nesu-geba išsilaikyti, ar verta ją finan-suoti? Štai Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) išsilaiko ir paramos iš biudžeto

neprašo. Jeigu neefektyviai vei-kiančios organizacijos bus finan-suojamos, tai jos nesieks veikti efektyviai. Kam dirbti, jei finan-savimas garantuotas“, – svarstė LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Tačiau ŽŪR direktorius nu-traukė tokio pobūdžio diskusijas: „Sprendimas jau priimtas. Kita vertus, mokesčio įstatymo projektą rengs ne mėgėjai, o profesionalai. Jie numatys visus niuansus. Be to, jeigu nieko nedarysime, tai nieko ir nepasieksime.“

Kaip bus renkamas mokestis?

ŽŪR tarybos nariai siūlė mo-kesčio rinkimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ar Nacionalinei mokė-jimo agentūrai prie Žemės ūkio mi-nisterijos – nurėžti numatytą dalį nuo ES skiriamų tiesioginių išmo-kų. Tačiau idėja pasmerkta: pagal ES reglamentą visos tiesioginės iš-mokos turi patekti į konkretaus as-mens sąskaitą. Taigi savivaldos mo-kestį galima tik surinkti. Kaip?

„Tarsimės su teisininkais“, – svarstė ŽŪR pirmininkas Andrie-jus Stančikas. ŽŪR tarybos nariai projektą rengsiantiems teisinin-kams paliko dvi galimybes – mokes-tį rinkti tik nuo deklaruoto žemės ploto arba nuo bet kurio asmens tu-rimo žemės ploto.

„Mano žiniomis, taip yra Pran-cūzijoje. Ten niekas nesidomi, kaip tu naudojiesi turima žeme. Tai – jos savininko reikalas. Tačiau jeigu turi žemės, tai mokėk mokestį ŽŪR“, – siūlė A.Stančikas.

Lietuvos šeimos ūkininkų są-jungos pirmininkas Vidas Juods-nukis vienintelis pasiūlė pasido-mėti, kaip toks mokestis renkamas kitose šalyse. Be to, jis suabejojo ŽŪR objektyvumu: „Man neramu dėl smulkiųjų ūkininkų apmo-kestinimo. Juolab kad šiuo metu smulkiųjų ūkininkų interesus gi-nančių sprendimų ŽŪR daug ne-priima.“ Tačiau ŽŪR direktorius S.Dimaitis atsikirto: „O aš manau, kad ir smulkieji ūkininkai naudo-jasi tuo gėriu, kuris sukuriamas čia, ŽŪR.“

Aktualijos

Surinktus pinigus planuojama skirstyti į tris dideles dalis: ŽŪR padaliniams rajonuose, Že-mės ūkio rūmams kaip mokesčio administra-toriui ir vadinamajam Savišalpos fondui.

Gaivinama savivaldos mokesčio idėja

Veterinarijos specialistai ir visuo-menė sunerimę dėl Europoje plin-tančio paukščių gripo. Spėjama, kad šią ligą platina migruojantys lauki-niai paukščiai. Pastarosiomis dieno-mis užregistruoti du paukščių gripo protrūkiai paukštininkystės ūkiuose – vištų dedeklių fermoje Olandijoje ir ančių fermoje Anglijoje. Europos Komisija žada priimti skubų teisės aktą (įgyvendinimo sprendimą), ku-riame bus numatytos priemonės Europos Sąjungos valstybėms ap-saugoti nuo šios ligos plitimo.

Olandijoje, Twelve regione esan-čiame paukštininkystės ūkyje, ku-riame buvo laikoma 150 tūkst. vištų dedeklių, nustatytas didelio patoge-niškumo H5N8 paukščių gripo atve-jis. Šio tipo virusas labai užkrečiamas ir gali būti pavojingas žmonėms.

Anglijos Jorkšyro regiono ūkyje, kur buvo auginti 6 tūkst. ančių, nu-statytas labai mažą pavojų žmonių sveikatai keliantis H5 atmainos vi-rusas. Europos specialistai atlieka tyrimus, siekdami išaiškinti, ar pro-trūkiai tarpusavyje susiję.

Olandijos ir Anglijos atsakin-gos veterinarijos institucijos ėmėsi griežtų priemonių, kad sustabdytų paukščių gripo plitimą. Aplink pro-trūkių vietas nustatytos 3 km ap-saugos ir 10 km stebėjimo zonos. Ligos židinių vietose visi paukščiai likviduoti, atlikti valymo ir dezin-fekavimo darbai. Apribojimo zo-nose esančiuose paukštininkystės ūkiuose imami mėginiai, tiriama, ar auginami paukščiai neužsikrėtę gripu. Abiejose valstybėse uždraus-ta transportuoti paukščius, prekiauti

Europoje plinta paukščių gripas paukštiena ir jos produktais, rengti paukščių muges ar parodas.

,,Pavojingo paukščių gripo tiki-mybė aktuali ir mūsų šalies paukščių laikytojams, todėl paukštininkystės ūkiai ir įmonės turėtų peržiūrėti ir maksimaliai sugriežtinti taikomas biologinės saugos priemones. Ūki-ninkams rekomenduojama naminius paukščius laikyti izoliuotus, saugoti juos nuo kontaktų su laukiniais. Ki-lus bent menkiausiam įtarimui dėl pasikeitusio paukščių elgesio, jų lai-kytojai turėtų nedelsdami kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinius padalinius arba pranešti visą parą veikiančiu nemo-

kamu telefono numeriu 8 800 40 403“, – komentavo Valstybinės mais-to ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Šimkus.

VMVT inf.

scanpix.ee nuotrauka

Jau antrus metus valstybė Žemės ūkio rūmus labai jau nenoriai finansuoja. VL archyvo nuotrauka

Žodis „kanapės“ lietuviams – tarsi prakeiksmas

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Gyvuliais rūpinasi labiau nei savimi

Moters pasaulis

13 psl.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis teigė, kad kanapių augintojus slegia didelė popierizmo našta. Iki šiol jiems dar nėra išmokėtos ir avansinės išmokos.

Jolita Žurauskienė

UžsienyjeAktualijos

Pasak ilgamečio veteri-narijos gydytojo Ričar-do Bartkaus, kaimo žmo-gus pirmiausia pasirūpina savo gyvuliuko sveikata, o save kartais ir užmiršta. Ir taip, sako, visada buvo gydytojo gimtajame Žibu-lių kaime, Betygalos seniū-nijoje, Raseinių rajone.

Nijolė Petrošiūtė

Kas trečias lietuvis – skurdo spąstuose

16 psl.

Maisto karo pasekmės

7 psl.7 psl.

13 psl.

Milijonai kryželių virsta paveikslais

Žinios apie madą – už beprotišką kainą

4 psl.

Prakalbus apie siuvinėji-mą, juolab kryželiu, daž-nas pajunta senovės dvelksmą: lyg per rūką iškyla žilagalvė močiutė, palinkusi prie rankdarbio, nuo laiko ir dulkių papilkė-jusių servetėlių kontūrai, siuvinėtos staltiesės ir pa-galvėlių kampučiai.

Nijolė Petrošiūtė

Vilniaus dailės akademi-joje baigusi kostiumo di-zaino studijas, Lietuvoje kūrusi drabužių kolekci-jas ir turėjusi savo mados namus, dabar dizainerė Aura Taylor sako jaučiasi atitrūkusi nuo gimtosios šalies ir nebegali sekti mūsų mados „virtuvės“.

Gintarė Lingienė

Kai TV kanalai džiugiai transliavo vaizdus iš Klaipėdos uosto, į kurį įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivas-saugykla „Independence“, naujienų agentūros paskelbė naujausius ES statistikos tarnybos duomenis apie skurdo paplitimą ES šalyse.

Arvydas Praninskas

Nuo Rusijos įvesto euro-pietiškų maisto produk-tų importo uždraudimo praėjo 3 mėnesiai. ES ga-mintojai ir ekspertai jau įvertino pirmuosius jo re-zultatus.

Arvydas Praninskas