Valstiei laikratis 2014 07 19

Download Valstiei laikratis 2014 07 19

Post on 01-Apr-2016

224 views

Category:

Documents

10 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 07 19

TRANSCRIPT

  • MLIEPOSDETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO

    1O

    6ALDAS+VEDARAS6,URNALISTAS

    "E3EIMONARIDISKUSIJOJEDA-LYVAVOEMSKIOMINISTERIJOS-6ALSTYBINSMAISTOIRVE-TERINARIJOSTARNYBOS6-64BEI4RADICINIOATSAKINGOGYVNAU-GINIMOVERSLOASOCIACIJOSa4AGA-VAkATSTOVAI"UVOSUTARTAKAD6-64NESKUBSRENGTIINILGE-ROVBEIAUGINIMREGLAMENTUO-JANIOTEISSAKTOKOLNEBUSGAU-TAMOKSLININKIVAD

    )RPELNASIRUIMTUMAS

    inil augintojus Lietuvoje vienijanti asociacija dar baland paskelb rezoliucij, kuria para-gino skatinti inilininkysts pl-tr kaimo regionuose ir main-ti didiul atskirt tarp didij miest ir region. Rezoliucijoje pabriama, kad Lietuvoje i kio aka reikminga bendras kaili eksportas Lietuvos ekonomikai, tarptautinio Kopenhagos aukcio-no duomenimis, kasmet duoda iki 430 mln. lit pajam, Lietuva u-ima daugiau nei 1 proc. pasaulins kaili rinkos.

    iuo metu Lietuvoje egzistuoja daugiau kaip 100 kailini vreli ki, sukurta apie 1 500 darbo viet, metin apyvarta apie 500 mln. Lt. Verslas pltojamas vien provinci-joje, kaimikose vietovse. Ten gy-venantiems monms sukuriamos darbo vietos, suteikiama galimyb usidirbti. Beveik 100 proc. Lietu-voje uaugintos produkcijos eks-portuojama usien. Verslininkai neslepia, kad ios akos pelningu-mas apie 70 proc. Taiau inil augintojus pasiek nerim kelianti inia nuo lapkriio 1 d. VMVT grietina inil auginimo tvark ir veda reikalavim 13 kart didinti j narvus. Reikalavimai nepagrsti nei moksliniais tyrimais, nei europi-nmis direktyvomis, teig Taga-vos vadovas Tomas Gailius.

    *QGAHP=2Lf

    "RANGIAKAILSINILOSPARPONETSEIMNAMS3EIMONARYS2IARDAS3ARGNAS3EIMONARIPADEDANISPRSTIKAI-MOBENDRUOMENMSIRKININKAMSRPIMUSKLAUSIMUSPARLAMEN-TINSGRUPSPIRMININKASORGANIZAVOAPSKRITOJOSTALODISKUSIJAPIE,IETUVOJEAUGINAMINILGEROV0RETEKSTASnGALIMAIGRIETINAMAJAUGINIMOTVARKAVEDANTNAUJUSREIKALAVIMUS

    6ISMANTASUKLEVIIUS6,URNALISTAS

    ,IETUVATAPSJAEUROZO-NOSNARE,IETUVOSBANKASPRA-NEAKAD%3VALIUTGALISIVESTITIKITINGRIETFINANSINIREI-KALAVIMBESILAIKANIOSALYSKANDIDATS,IETUVAnVIENAITOKI.EPAISANTIO VERTINI-MODAUGIAUNEIPUSLIETUVIPRISIPAINOKADNEMOKTAT-SKIRTITIKRONUOPADIRBTOEUROBANKNOTO

    .ERIMAVOIRLATVIAI

    Net 51 proc. Lietuvos gyventoj baiminasi, kad, vedus eur, apyvarto-je pasirodys padirbt pinig, kuri jie negals atpainti. Toki pai baim prajusiais metais patyr ir 49 proc. kaimynins Latvijos gyventoj, dabar jau pusmet naudojani ES valiut, rodo inovatyvi technologini spren-dim vairiems verslo sektoriams tei-kianios bendrovs Hansab atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatai.

    *QGAHP=Lf

    ,IETUVIAIBAIMINASIPADIRBTEUR"IRELIOD%UROPOS6ADOV4ARYBANUSPRENDLEISTI,IETUVAIKITAISMETAISSIVESTIBENDRJ%3VALIUT'ALUTINISSPRENDIMASBUSPRIIMTASLIEPOSD%34ARYBOJE4AIAUBEVEIKNIEKASNEDRS-TAABEJOTIKADNUOMPRADIOSLIETUVIKIENSEBESIGLAMANTYSLITAIBUSPAKEISTIEURAIS

    3PECIALISTAITIKINAKADEURBANKNOTDIZAINASIRJAPSAUGOSPRIEMONSLEI-DIATIKRUSPINIGUSATSKIRTIIPIRMOVILGSNIO 1]$=JO=>g=N?DURKJQKPN=QG=

    6ERSLININKAINESLEPIAKADINILININKYSTSPELNINGUMASnNETPROC wikimedia.org JQKPN=QG=

  • 2 MLIEPOSDmNr. 58 (9386) 6ALSTIEILAIKRATIS

    Seimas nustat septint atvej, kai nuo 2015 m. sausio valstybin em bus galima isinuomoti be aukciono. Parlamentarai leido vals-tybin em inuomoti be aukciono, jei ji yra su jau rengtais akvakul-tros tvenkiniais. Tokios pat nuo-mos slygos bus taikomos utvan-kos rengini uimtai emei. Toki em gals inuomoti be aukciono joje esani akvakultrai naudoja-m statini ar rengini savininkai.

    I valstybs sigyto ems sklypo pagrindin ems naudojimo paskirtis ir veiklos ems sklype pobdis (uv veisimas, auginimas ir vejyba akva-kultros tvenkiniuose) gali bti kei-iamas ne anksiau kaip po 5 met nuo io ems sklypo sigijimo die-nos. Seimas ketvirtadien prim tai numatanias ems statymo patai-sas: u balsavo 88 Seimo nariai, prie vienas (darbietis Meislovas Zasiu-rinskas), susilaik 4 parlamentarai. Ta-iau Seimas nesutiko, kad iimtis bt taikoma ir valstybins ems neb-t galima inuomoti be aukciono tais atvejus, kai t em pageidauja susi-grinti natra pilieiai, turintys teis nuosavybs teisi atkrim.

    BNS inf.

    Aktualijos

    Pilnatis.3AULTEKALEIDIASI21.42.

    Rytojiandien

    /=R=EPC=HEOLNKCJKVQKF=I=OEHP=O>APHEAPEJC=OE=J@EAJ@EAJLN=@O@=QC-PE@A>AOENLNEAE=QNONUPEJEN=FKJLNE=NPFO=PIKOBANKOBNKJP=OFQKO=PJAPNQILHEAP+N=OOQEHOEGEjH=ELOJEEHQIKO

    .UPKFJ=GPREAPKIEOK@EAJF=Q@=QCAHUFAN=FKJLNKCJKVQKF=IKOPNQILKOHEPUO*=GPKNKPAILAN=PN=>QO=LEAjH=ELOJEK@EAJjjH=ELOJE=Eilumos.

    orai.lt, VL inf.

    $IEN +21 +26

    .AKT +12 +17

    $IEN +22 +27

    .AKT +14 +19

    Poryt$IEN +18 +23

    .AKT +12 +17

    e PGAHP=E1 p.

    0ROJEKTPROJEKTAS

    Pasak diskusijoje dalyvavusio VMVT Gyvn sveikatingumo ir gerovs skyriaus vedjo Egidijaus Mecelio, dar 2012-aisiais per gyvn gerove besirpinani Europos Ko-misijos (EK) veterinarijos tarnybos inspektori vizit paaikjo, kad lietu-viai kailinius vrelius augina taip, kaip nori. Lietuva yra pasiraiusi Euro-pos konvencij dl kini gyvn apsaugos, taiau jos rekomendacij ms alies teiss aktuose dar nra.

    Audini ir lapi auginimo s-lygas mokslininkai yra gerai ityr, o inil auginimo mokslini tyri-m niekur nra atlikta. Taigi po ko-leg i EK apsilankymo VMVT ir suskato rengti dokumento projekt, kur ketinama perkelti konvencijos nuostatas.

    Priimant bet kokius teiss ak-tus, j projektus pirmiausia btina aptarti su tais, kurie jais naudosis. Kita vertus, teiss akt reikalavimai turt bti ne tik aiks, bet ir ne-prietarauti sveikam protui, tei-g T.Gailius. Jo teigimu, inil au-gintojai vienareikmiai pasisako u gyvn gerov, bet reikalavimai dl j laikymo slyg kokybs turi bti paremti moksliniais tyrimais, o ne emocijomis arba neinia kur rasto-mis rekomendacijomis.

    T.Gailius pabr, kad EK nra primusi jokios direktyvos dl ini-l auginimo, kurios reikalavimai ga-lt bt aklai perkeliami nacio-nalin teis. Daugumos valstybi, tarp j ir Lietuvos, inil auginto-jai vadovaujasi tarptautine konven-cija, kurioje nustatyti reikalavimai brangiakaili grauik augintojams.

    Tagavos atstovo Alvydo Bars-teigos teigimu, ne kokie nors teiss

    aktai gali nusakyti, geromis ar blo-gomis slygomis auginamos ini-los. Blogomis slygomis laikom brangiakaili grauik kailio koky-b suprastja, krenta jo vert rinko-je ir verslininkui i to jokios naudos. Kaili jis gali ir neparduoti. Todl verslininkai yra suinteresuoti inil gerove, kad iaugint kuo kokybi-kesn produkt, sak A.Barsteiga.

    VMVT Gyvn gerovs sky-riaus virininkas E.Mecelis susi-rinkusius verslininkus ramino: girdi

    panikuoti dar ne laikas, nes tarnyba kol kas yra parengusi tik teiss akto projekt projekt.

    Asociacijos atstovai atkreip val-dios institucij dmes tai, kad Lietuvos kailini vreli augintojai priversti konkuruoti su Lenkijos, Ka-nados ar Kinijos vreli augintojais. Nustaius grietesnius kailini gyv-n auginimo reikalavimus, tokia veik-la kaime gali tapti nuostolinga. Taip jau nutiko Italijoje ir veicarijoje, kur kiai buvo priversti usidaryti.

    'RSTDIDIULSILAIDOS

    I kaimyn lenk patirties sm-si Lietuvos inil augintojai labiau link neoficialiai vadovautis ios a-lies teiss aktais. Lenkijos ems kio ir kaimo pltros ministro sakymu nustatyta, kad inilai skirto narvelio auktis turi bti 34, plotis 40, ilgis 50 centimetr. O EK rekomenduo-ja, kad vienam gyvnui narve bt skiriama pus kubinio metro, narvo auktis bt net metras.

    inilos ne tik brangiai kainuo-jantys, bet ir noringi, leps velnia-kailiai grauikai. Joms reikia pastovios 1820 laipsni temperatros. iem patalpos (daniausiai tai bna rsiai ar garaai) turi bti ildomos, per va-saros karius vdinamos. gyvendi-nus VMVT reikalavim didinti narv plot, didt ir bendras patalp, ku-riose auginami ie grauikai, plotas. Padidt patalp ildymo ir vdini-mo ilaidos. Verslas bt priverstas trauktis el arba lugti, spjo politikus Tagavos atstovai.

    Mes turime parengti tok doku-ment, kuris realiai veikt: kad bt naudingas ir verslininkus kontroliuo-janiai institucijai, ir vreli augin-tojams, kad jie galt gyvendinti reikalavimus ir aukcionams tiekti pakankamai konkurencingus v-reli kailius. Todl konsultuojams ir su Europos teiss departamentu,

    ir su socialiniais partneriais, kad ga-ltume konvencijos priedus teisingai perkelti nacionalin teis ir kad tai

    netapt nata verslui, sak VMVT atstovas E.Mecelis.

    Jo teigimu, VMVT svarst vai-rius dokumento variantus, viename i j ir buvo silymas patvirtinti tokius reikalavimus, kokie numatyti kon-vencijoje. Bet dl to narv ploto ir sulaukme nemaai pastab i vre-li augintoj, usimin E.Mecelis. Todl VMVT dar kart kreipsi Europos departament, praydama iaikinti, ar rengiam teiss akt gali traukti nuostat, kad jame pa-teikiami reikalavimai bt ne priva-lomojo, o tik rekomendacinio pob-dio. Taip norima i anksto ubgti u aki galimoms EK sankcijoms.

    2EMSISMOKSLU

    Kai kurie diskusijoje dalyvav Seimo nariai sil nekreipti dme-sio EK pastabas, nes nepriimtos inil auginimo direktyvos. Visgi sutarta, kad bsimas Lietuvos teiss aktas turt bti paremtas moksli-ni tyrim ivadomis.

    Diskusijoje dalyvavs Lietu-vos sveikatos moksl universiteto Veterinarijos akademijos profeso-rius dr. Paulius Matuseviius pa-tvirtino, kad nra atlikta mokslini inil auginimo ir j gerovs tyri-m. Toks tyrimas trukt neilgai ir kainuot nedaug, M e-ms kio gamybos ir maisto pra-mons departamento direktoriaus pavaduotojo Jono Lisausko repli-k reagavo mokslininkas. Pastara-sis, igirds, kad tyrimams tereikia 1020 tkst. lit, lengviau atsiduso, kad ministerijai tai ne problema.

    Tagavos atstovo A.Barsteigos teigimu, EK nra nustaiusi konkre-taus laiko, per kur Lietuva privalo pa-rengti teiss aktus. Taiau bgtauja-ma, kad gyvn gerove besirpinanti VMVT gali skubti parengti teiss akto projekt iki met pabaigos. O tiek laiko moksliniams tyrimams at-likti tikrai nepakaks reikia sulaukti bent dviej inil eimos vad.

    Jei teiss akte iliks nuostata, kuri numatyta konvencijoje, t. y. inilos eimai skirtas narvelis turi bti met-ro aukio ir puss kvadratinio metro ploto, verslas bus sulugdytas, teig Tagavos atstovai.

    "RANGIAKAILSINILOSPARPONETSEIMNAMS

    +AIKURIEDISKUSIJOJEDALYVAV3EIMONARIAISILNEKREIPTIDMESIO%+PASTABASNESNEPRIIMTOSINILAUGINIMODIREKTYVOS

    .UOLAPKRIIOD6-64GRIETINAINILAUGINIMOTVARKIRVEDAREIKALAVIMKARTDIDINTIJNARVUS.=EIQJ@KQEGKOJQKPN=QG=

    3EIMASLEIDONUOMOTIEMPOTVENKINIAIS Valstybins mik urdijos pirm i met ketvirt udirbo 28,4 mln.

    lit grynojo pelno 39,5 proc. dau-giau nei 2013 m. sauskov, kai jis buvo 20,4 mln. lit. Urdij pajamos per pirmus tris i met mnesius, palyginti su tuo paiu laikotarpiu per-nai, gteljo 10,7 proc., iki 149,9 mln. lit, prane Valstybs valdom mo-ni valdymo koordinavimo centras.

    Ataskaitoje nurodyta, kad pajam augim lm 20,2 proc., iki 154,8 lito u kubin metr, iaugusi vidutins apvaliosios medienos kaina. Urdij parduotas apvaliosios medienos kie-kis per metus sumajo 8,6 proc., iki

    884 tkst. kubini metr. 42 mik ur-dij pelnas, eliminavus netipinius mo-kesius valstybei, iaugo 27,2 proc., iki 46,5 mln. lit, o pelnas neatskai-ius mokesi, palkan, nusidv-jimo ir amortizavimo (EBITDA) padidjo 30,5 proc., iki 44,3 mln. lit. Urdij pardavimo savikai-na per metus sumenko 4,2 proc., iki 53,3 mln. lit, veiklos snaudos padidjo 11,7 proc., iki 64,4 mln. lit. i met kovo pabaigoje mik urdijose dirbo 4 151 darbuotojas (2013 m. kovo pa-baigoje 3 661 darbuotojas).

    BNS inf.

    )AUGOURDIJPELNAS

    FOTODIENALTJQKPN=QG=

    FOTODIENALTJQKPN=QG=

  • 3MLIEPOSDmNr. 58 (9386) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Analogikas tyrimas prajusiais metais buvo atliktas ir Latvijoje.

    Tyrimo, kuriame dalyvavo per 1 tkst. respondent, rezultatai at-skleid, kad nerimauti dl padirbt euro banknot Lietuvoje daniau link vyresni gyventojai. Padirbt eur neatpaint ir emiausio isi-mokslinimo, vidutines ir maesnes pajamas gaunantys bei maesni miest ir kaimo vietovi gyventojai. ie Lietuvos gyventojai labiausiai baiminasi, kad, vedus eur, atsiras padirbt pinig, kuri jie negals atpainti, jie daniau jauia infor-macijos, kur kreiptis gavus padirbt eur, trkum.

    Labiau pasitiki

    UAB Hansab generalinio di-rektoriaus Dariaus ekonio teigi-mu, apibendrinus Lietuvoje ir La-tvijoje atlikt tyrim rezultatus, paaikjo, kad kaimynai, prie si-vesdami eur, labiau pasitikjo savo nacionaline valiuta, nei lietuviai.

    Tiek lietuviams, tiek latviams trksta informacijos, kur kreiptis gavus padirbt euro banknot ar monet, taiau abiej taut poi-ris nacionalin valiut skirtingas, sak D.ekonis. Lietuvos gyven-tojai, palyginti su Latvijos gyvento-jais, yra optimistikesni euro atvil-giu ir maiau pasitiki litu. Latvijoje yra atvirkiai: jos gyventojai skep-tikiau vertino eur ir labiau pa-sitikjo latu, tyrim rezultatus apibendrino Hansab generalinis direktorius Darius ekonis.

    58 proc. Lietuvos gyventoj mano, kad euras apsaugotas nuo pa-dirbinjimo ir nra jokios prieasties dl to nerimauti. O Latvijoje taip pat mananij buvo gerokai maiau vos tredalis, t. y. 34 proc. O tai na-cionalin valiut kur kas palankiau vertino Latvijos gyventojai, mat be-veik pus j 45 proc. man, kad latas geriau apsaugotas nuo padir-binjimo negu euras. Lietuvoje taip mananij iuo metu yra maiau 32 proc. apklaust gyventoj.

    Nuostolis ir verslui, ir vartotojui

    Remiantis Europos centrinio ban-ko duomenimis, galima teigti, kad an-tr prajusi met pusmet i apyvar-tos buvo iimta 353 tkst. padirbt euro banknot. Tai yra 11,4 proc. daugiau negu pirm 2013 m. pusmet.

    Daugiau kaip 75 proc. vis padirbt banknot sudar 20 ir 50 eur ban-knotai. Per laikotarp padaugjo ir padirbt 10 eur banknot.

    D.ekonio teigimu, naujose euro rinkose visada padidja apgavys-i ir skaiiavimo klaid tikimyb. mons dar nepriprat prie nau-jos valiutos, ne visk apie j ino, ne visada moka atpainti tikrus ir padirbtus eurus, Valstiei laik-raiui sak Hansab generalinis direktorius. Skelbdami tyrimo re-zultatus, norime atkreipti dmes ios problemos aktualum.

    Panekovo teigimu, atpainti pa-dirbtus banknotus svarbu tiek pa-prastiems monms, tiek prekybos monms, tiek visam aptarnavimo sektoriui viebuiams, restora-nams, kavinms, visiems kitiems, kurie atlieka grynj pinig opera-cijas. Gavs padirbt pinig, nuos-toli patiria ir paprastas mogus, ir verslas, tikino D.ekonis.

    0ATIKRINTIGALSBANKOskyriuose

    Keleri met Hansab patirtis Baltijos alyse rodo, kad, pereinant prie euro, itin didel krv ir daugiau-sia grsmi patiria prekybos ir pas-laug sektorius. Didiausios proble-mos, kuri, artjant euro vedimui, patyr daugelis verslo sektori, ypa prekybininkai, yra susijusios su pi-nig tikrinimu, saugojimu, monet skaiiavimu bei pinig inkasavimu. Hansab vadovas sitikins, kad to-kie ikiai nuo 2015 m. sausio 1 d. laukia ir Lietuvos prekybinink.

    Euras yra labai brangi valiuta, tad padirbtas pinigas gali tapti labai di-deliu nuostoliu prekybininkams, sak D.ekonis. Panekovas prid-r, kad monms svarbu investuoti rang, kuri leist atpainti padirb-tus pinigus.

    Gyventojams patariama bti budriems, tartinas kupiras ar monetas palyginti su pinigin-je esaniais analogikais pinigais. Jei vis tiek galvoje kirbs mintis, kad gavote padirbt eur, abejo-nes isklaidys artimiausio banko arba pato skyriuje dirbantys spe-cialistai. Jie patikrins js duotus

    banknotus specialiais aparatais, kurie padirbtus eurus i karto at-skirs nuo tikr, Valstiei laik-raiui sak D.ekonis.

    Aktualijos

    ,IETUVIAIBAIMINASIPADIRBTEUR

    Remiantis Europos centrinio banko duo-menimis, galima teig-TIKADANTRPRAJU-SIMETPUSMETIAPYVARTOSBUVOI-IMTATKSTPA-DIRBTEUROBANKNO-T4AIYRAPROCDAUGIAUNEGUPIRMMPUSMET

    1O

    $ARBPRADEDANAUJOJIEMSKIOMINISTR

    ems kio ministerija turi nau-j vadov ja tapo ilgamet politik ir Seimo nar Virginija Baltraitien. Premjeras Algirdas Butkeviius, pri-statydamas nauj ems kio minis-tr, ministerijos kolektyvui linkjo rezultatyvaus darbo. Virginija Bal-traitien pasiryusi tsti jau pradtus darbus ir inicijuoti naujus projektus, kurie pads gerinti emdirbi ki-ninkavimo slygas. Naujoji ministr pabr, kad jai itin svarbus koman-dinis darbas ir nuoirdus bendravi-mas. iandien jaudinuosi tikriau-siai kaip ir kiekvienas, kuris engia nauj gyvenimo etap. Tikiuosi, kad su js vis pagalba nuveiksime dar daugiau ir dirbsime kaip viena ko-manda. Mgstu konkretum, visada remiuosi faktais, svariais argumen-tais ir skaiiais. Kiekvienas priimtas sprendimas turi bti gerai apgalvo-tas, svarbu, kad jis teigiamai paveikt emdirbi gyvenim ir padt jiems rasti viet atgimstaniame Lietuvos kaime, sak ems kio ministr Virginija Baltraitien.

    Virginij pastu jau labai seniai. Tai mogus, kuris, bendraudamas su kitais monmis, vadovaujasi iminti-mi. Ji nemgsta kabinetinio darbo ir ilg diskusij, jai svarbs ikelti tiks-lai ir pasiekti rezultatai. Artimiausiu metu ketiname nuvykti su ministre kiauli maro zon patekusius regio-nus ir aptarti padarinius, kad galtume monms pasilyti alternatyvi vei-kl, dst Ministras Pirmininkas.

    ems kio ministerijos kancler Dalia Miniatait perdav Virginijai Baltraitienei ministro portfel. Nuo ios akimirkos prasidjo ministrs ka-dencija. Virginija Baltraitien yra bai-gusi Lietuvos ems kio akademij, turi ekonomisto darbo patirties. Ji buvusi Kdaini rajono mer, nuo 2005 m. Lietuvos Respublikos Sei-mo nar. Domisi ems kio sektoriu-mi, aktyviai dalyvauja Seimo Kaimo reikal, Ekonomikos, Valstybs val-dymo ir savivaldybi reikal bei Eu-ropos reikal komitet veikloje. Ne-maai dmesio skiria socialinei veiklai.

    M inf.

    fotodiena.lt nuotrauka

    .EPRASIAU apsaugoti nei litai$ANGUOL,IAUGMINIEN(EAPQRKO>=JGK#NUJFLEJECP=NJU>KO,E-JECC=IU>KOKNC=JEV=REIKENAGO-LANPEVOOGUNE=QORENEJEJG

    EQKIAPQ?ENGQHEQKF=OALPUJEJKIEJ=HENAQN>=JGJKP=EREAJK@EREOKFAAQNKVKJKFA&EAG=ELENHEP=EUN=CA-N=E=LO=QCKPE*=QF=LO=QCKOLNEA-IKJEUN=J=QFKOEKO=JPNKOEKOOA-NEFKOL=R=@EJPKO]!QNKL=g>=JGJK-PQKOAEOANEF=LN=@P=AQNJ=QFK@EV=EJKIEHAEOPQ>=JGJKPQEN>QOPOE=I=HAE@E=JPGEPJKIEJ=HJ=QFQO>=JGJKPQOINQCOFK@=LUR=NP>QOEHAEOP=OJ=QF=O

    AQN>=JGJKP=O(EAPQRKO>=JG=OQO=GPEGJ=QFQO=JPNKOOANEFKOEN

    AQN>=JGJKPQOP=E=QEGEP=-HEIQOC=HEL=OEAGPEENLENIKOH=E@KO>=JGJKP=E/AJEAFE>=JGJKP=EL=I=-Q>QOEEI=IEE=LUR=NPKO

    P=NPEJK>=JGJKPKOEHUE=QJA-EIPEEPKG=OFOEHKKFAEF=QPKGE=GQLEN=L=GHEQRKFOLEJECEJNAE-GPGNAELPEO(EAPQRKO>=JGKG=O=O2EHJEQFA=N>='=QJA>AEGKIAN?EJEQO>=JGQOGQNUN=LEJECAGOLANPC=-HEJEL=O=GUPE=NP=NEI=E@H>=J-GJKPKPEGNQIKL=CNOPE'EAGREAJ=INAGKIAJ@QKFQOEIEJPEL=CNEJ@E-JEQOK@EQOGQNEAL=@OLNEOEIEJ-ti, kaip patikrinti, ar euro bankno-P=OPEGN=O0EGNEJ=JPNAEGE=J=Q@KPEOCANE=QOE=EO]N=JGE=EOgjN=JGKIEOEN=GEIEO0=ECEPEAPNUOK@E=Ej=L-EQKLGEPAL=RAHGEPAL=GNAELGEPAiLEQKLGEPA OL=Q@KO JAHUCQ-IQOL=CNEJ@EJEKIKPURKN=E-@EEN@E@EKFKJKIEJ=HKOG=E-E=QO@=OHQKGOJEOUN=OPKNAO-JEO,=HAEJ=QFFEN=JPNKOOANEFKOAQN>=JGJKPG=ENF EN@AEJFGN=PQOUN=PNQILE-GEHE>NGJAHE0=Ej=LO=QCKOLNEAIKJOGENP==GHEAOEAIOENOEH-LJ=NACE=IO

    i,=RAHGEPA>=JGJKPENL=GAHGE-PAFLNEAREAOL=I=PUOEPAR=J-@AJOAJGH=LO=QCEJOEHAHENOQP=LEIKAJGHAHOG=EEEAREOEPNUOLKUIE=EI=PKIEENLNEAGEJ-FAENGEPKFAPEGN>=JGJKPLQOFA

    i,=GNAELGEPA>=JGJKPI=FJK-IEJ=H>=JGJKPQKOAAQNAQNENAQNUN=DKHKCN=IEJOFQKOPAHOEKOAFQKOPAHOAR=NP=JP>=JGJKPENUGF=JKIEJ=HKOG=E-EQOFGAEE=AQNKAJGH=O$KHK-CN=IEJFAFQKOPAHFAUN=@AIA-P=HEVQKPKOREAPKOENFAEL=GAHOEPA>=JGJKPLNEAREAOI=PUOEPAOGUHQPAOENN=E@AOGQNEKOPQNEC=J=NUGGKJPN'EPKFA>=JGJKPLQOFAI=PUPE>HEVC=JPEFQKOPAH=JPAQNAQNENAQN>=JGJKP=N>=OL=HRGAEE=JPEOOG=EEQO=JPAQNAQNAQNENAQN>=JGJKP

    0ASAK$EKONIOTIKTINAKADEURUSNUSIKALTLIAIBANDYSPARDIRBINTIPIR-MAISIAISJVEDIMOMETAISKAIVISUOMENDARNEBUSPRIEJPRIPRATUSI

    1]$=JO=>g=N?DURKJQKPN=QG=

    %URATPAINIMOAPARATUSTURSVISIBANKBEIPATOSKYRIAI2EOI=JPKQGHAREE=QOJQKPN=QG=

  • SveikataKaip dozuoti saul po auktel ar po samt?

    Prasmingas miegas tarp ied

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    etadienis

    Sodyba

    7 p.7 p.

    21 p.

    Daug skms istori-j rodo, kad gyvenimas kaime gali bti ne pras-tesnis, o danai net ge-resnis, turiningesnis ir sveikesnis nei mieste. Vis daniau tai supranta ir jauni mons.

    Nijol Baronien

    Kiekviena gl turi savo reikm, simbolizuoja dva-sines ir moralines monijos vertybes.

    Vijol Aguonait

    Lietuvos nepriklausomy-bs laikotarpiu, ypa pas-tarj deimt met, i pra-eities grta piliakalni dvasia, mokanti istorijos, kvieianti ilstis kultrin-gai ir mus lenkianti prie pai tautos akn.

    Nijol Mitkeviien

    Kitoks gyvenimas vilioja ir jaunus

    Nuo oro netunkama

    Mokslininkai gsdina: jei kaitinsits saulje, susirg-site odos viu, o jei nesi-kaitinsite, jus gali kankinti krties ar prostatos vys, be to, dar gali isivystyti hipertenzija, istin skle-roz, pirmojo tipo diabe-tas, reumatoidinis artritas ir net galite prarasti atmin-t. K daryti?

    Aurin mien

    Ir suaugusieji, ir vaikai kaip ukand daniausiai renka-si bulvi trakuius, msai-nius ar saldumynus. To pa-sekm nutukimas, ltinis nuovargis, padidjs cho-lesterolio kiekis ir net cukri-nis diabetas.

    Al Sima

    Atgij piliakalniai kvieia ilstis kultringai

    maikiausias alies hidrometeorologas ir astrologas Naglis ulija apie save kalbti nemgsta, bet apie orus ir vaigdes praom. Or spjimas yra jo profesija, vaigdi kalba hobis. Vilniaus universitete gijs meteorologo specialyb, Naglis pirmiausia gijo patirties Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, o vliau tapo urnalistu, or praneju televizijoje, jos laid vedju: matyt, tai buvo vaigdi lemta, bet ir sinoptiku paauktas atsiliept.

    Inga Auktuolyt 11 p.

    Nagliui ulijai nuotaikos orai negadina

    21 p.

    17 p.

    /ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages false /GrayImageMinResolution 300 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 60 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages false /MonoImageMinResolution 1200 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 600 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

    /CreateJDFFile false /Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure true /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MarksOffset 6 /MarksWeight 0.250000 /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PageMarksFile /RomanDefault /PreserveEditing true /UntaggedCMYKHandling /LeaveUntagged /UntaggedRGBHandling /LeaveUntagged /UseDocumentBleed false >> > ]>> setdistillerparams> setpagedevice