Valstiečių laikraštis 2014 07 19

Download Valstiečių laikraštis 2014 07 19

Post on 01-Apr-2016

224 views

Category:

Documents

10 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 07 19

TRANSCRIPT

<ul><li><p>MLIEPOSDETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T</p><p>4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO</p><p>1O</p><p>6ALDAS+VEDARAS6,URNALISTAS</p><p>"E3EIMONARIDISKUSIJOJEDA-LYVAVOEMSKIOMINISTERIJOS-6ALSTYBINSMAISTOIRVE-TERINARIJOSTARNYBOS6-64BEI4RADICINIOATSAKINGOGYVNAU-GINIMOVERSLOASOCIACIJOSa4AGA-VAkATSTOVAI"UVOSUTARTAKAD6-64NESKUBSRENGTIINILGE-ROVBEIAUGINIMREGLAMENTUO-JANIOTEISSAKTOKOLNEBUSGAU-TAMOKSLININKIVAD</p><p>)RPELNASIRUIMTUMAS</p><p>inil augintojus Lietuvoje vienijanti asociacija dar baland paskelb rezoliucij, kuria para-gino skatinti inilininkysts pl-tr kaimo regionuose ir main-ti didiul atskirt tarp didij miest ir region. Rezoliucijoje pabriama, kad Lietuvoje i kio aka reikminga bendras kaili eksportas Lietuvos ekonomikai, tarptautinio Kopenhagos aukcio-no duomenimis, kasmet duoda iki 430 mln. lit pajam, Lietuva u-ima daugiau nei 1 proc. pasaulins kaili rinkos.</p><p>iuo metu Lietuvoje egzistuoja daugiau kaip 100 kailini vreli ki, sukurta apie 1 500 darbo viet, metin apyvarta apie 500 mln. Lt. Verslas pltojamas vien provinci-joje, kaimikose vietovse. Ten gy-venantiems monms sukuriamos darbo vietos, suteikiama galimyb usidirbti. Beveik 100 proc. Lietu-voje uaugintos produkcijos eks-portuojama usien. Verslininkai neslepia, kad ios akos pelningu-mas apie 70 proc. Taiau inil augintojus pasiek nerim kelianti inia nuo lapkriio 1 d. VMVT grietina inil auginimo tvark ir veda reikalavim 13 kart didinti j narvus. Reikalavimai nepagrsti nei moksliniais tyrimais, nei europi-nmis direktyvomis, teig Taga-vos vadovas Tomas Gailius.</p><p>*QGAHP=2Lf</p><p>"RANGIAKAILSINILOSPARPONETSEIMNAMS3EIMONARYS2IARDAS3ARGNAS3EIMONARIPADEDANISPRSTIKAI-MOBENDRUOMENMSIRKININKAMSRPIMUSKLAUSIMUSPARLAMEN-TINSGRUPSPIRMININKASORGANIZAVOAPSKRITOJOSTALODISKUSIJAPIE,IETUVOJEAUGINAMINILGEROV0RETEKSTASnGALIMAIGRIETINAMAJAUGINIMOTVARKAVEDANTNAUJUSREIKALAVIMUS</p><p>6ISMANTASUKLEVIIUS6,URNALISTAS</p><p>,IETUVATAPSJAEUROZO-NOSNARE,IETUVOSBANKASPRA-NEAKAD%3VALIUTGALISIVESTITIKITINGRIETFINANSINIREI-KALAVIMBESILAIKANIOSALYSKANDIDATS,IETUVAnVIENAITOKI.EPAISANTIO VERTINI-MODAUGIAUNEIPUSLIETUVIPRISIPAINOKADNEMOKTAT-SKIRTITIKRONUOPADIRBTOEUROBANKNOTO</p><p>.ERIMAVOIRLATVIAI</p><p>Net 51 proc. Lietuvos gyventoj baiminasi, kad, vedus eur, apyvarto-je pasirodys padirbt pinig, kuri jie negals atpainti. Toki pai baim prajusiais metais patyr ir 49 proc. kaimynins Latvijos gyventoj, dabar jau pusmet naudojani ES valiut, rodo inovatyvi technologini spren-dim vairiems verslo sektoriams tei-kianios bendrovs Hansab atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatai. </p><p>*QGAHP=Lf</p><p>,IETUVIAIBAIMINASIPADIRBTEUR"IRELIOD%UROPOS6ADOV4ARYBANUSPRENDLEISTI,IETUVAIKITAISMETAISSIVESTIBENDRJ%3VALIUT'ALUTINISSPRENDIMASBUSPRIIMTASLIEPOSD%34ARYBOJE4AIAUBEVEIKNIEKASNEDRS-TAABEJOTIKADNUOMPRADIOSLIETUVIKIENSEBESIGLAMANTYSLITAIBUSPAKEISTIEURAIS</p><p>3PECIALISTAITIKINAKADEURBANKNOTDIZAINASIRJAPSAUGOSPRIEMONSLEI-DIATIKRUSPINIGUSATSKIRTIIPIRMOVILGSNIO 1]$=JO=&gt;g=N?DURKJQKPN=QG=</p><p>6ERSLININKAINESLEPIAKADINILININKYSTSPELNINGUMASnNETPROC wikimedia.org JQKPN=QG=</p></li><li><p>2 MLIEPOSDmNr. 58 (9386) 6ALSTIEILAIKRATIS</p><p>Seimas nustat septint atvej, kai nuo 2015 m. sausio valstybin em bus galima isinuomoti be aukciono. Parlamentarai leido vals-tybin em inuomoti be aukciono, jei ji yra su jau rengtais akvakul-tros tvenkiniais. Tokios pat nuo-mos slygos bus taikomos utvan-kos rengini uimtai emei. Toki em gals inuomoti be aukciono joje esani akvakultrai naudoja-m statini ar rengini savininkai.</p><p>I valstybs sigyto ems sklypo pagrindin ems naudojimo paskirtis ir veiklos ems sklype pobdis (uv veisimas, auginimas ir vejyba akva-kultros tvenkiniuose) gali bti kei-iamas ne anksiau kaip po 5 met nuo io ems sklypo sigijimo die-nos. Seimas ketvirtadien prim tai numatanias ems statymo patai-sas: u balsavo 88 Seimo nariai, prie vienas (darbietis Meislovas Zasiu-rinskas), susilaik 4 parlamentarai. Ta-iau Seimas nesutiko, kad iimtis bt taikoma ir valstybins ems neb-t galima inuomoti be aukciono tais atvejus, kai t em pageidauja susi-grinti natra pilieiai, turintys teis nuosavybs teisi atkrim.</p><p>BNS inf.</p><p>Aktualijos</p><p>Pilnatis.3AULTEKALEIDIASI21.42.</p><p>Rytojiandien</p><p>/=R=EPC=HEOLNKCJKVQKF=I=OEHP=O&gt;APHEAPEJC=OE=J@EAJ@EAJLN=@O@=QC-PE@A&gt;AOENLNEAE=QNONUPEJEN=FKJLNE=NPFO=PIKOBANKOBNKJP=OFQKO=PJAPNQILHEAP+N=OOQEHOEGEjH=ELOJEEHQIKO</p><p>.UPKFJ=GPREAPKIEOK@EAJF=Q@=QCAHUFAN=FKJLNKCJKVQKF=IKOPNQILKOHEPUO*=GPKNKPAILAN=PN=&gt;QO=LEAjH=ELOJEK@EAJjjH=ELOJE=Eilumos.</p><p> orai.lt, VL inf.</p><p>$IEN +21 +26</p><p>.AKT +12 +17 </p><p>$IEN +22 +27</p><p>.AKT +14 +19</p><p>Poryt$IEN +18 +23</p><p>.AKT +12 +17 </p><p>e PGAHP=E1 p. </p><p>0ROJEKTPROJEKTAS</p><p>Pasak diskusijoje dalyvavusio VMVT Gyvn sveikatingumo ir gerovs skyriaus vedjo Egidijaus Mecelio, dar 2012-aisiais per gyvn gerove besirpinani Europos Ko-misijos (EK) veterinarijos tarnybos inspektori vizit paaikjo, kad lietu-viai kailinius vrelius augina taip, kaip nori. Lietuva yra pasiraiusi Euro-pos konvencij dl kini gyvn apsaugos, taiau jos rekomendacij ms alies teiss aktuose dar nra. </p><p>Audini ir lapi auginimo s-lygas mokslininkai yra gerai ityr, o inil auginimo mokslini tyri-m niekur nra atlikta. Taigi po ko-leg i EK apsilankymo VMVT ir suskato rengti dokumento projekt, kur ketinama perkelti konvencijos nuostatas.</p><p>Priimant bet kokius teiss ak-tus, j projektus pirmiausia btina aptarti su tais, kurie jais naudosis. Kita vertus, teiss akt reikalavimai turt bti ne tik aiks, bet ir ne-prietarauti sveikam protui, tei-g T.Gailius. Jo teigimu, inil au-gintojai vienareikmiai pasisako u gyvn gerov, bet reikalavimai dl j laikymo slyg kokybs turi bti paremti moksliniais tyrimais, o ne emocijomis arba neinia kur rasto-mis rekomendacijomis.</p><p>T.Gailius pabr, kad EK nra primusi jokios direktyvos dl ini-l auginimo, kurios reikalavimai ga-lt bt aklai perkeliami nacio-nalin teis. Daugumos valstybi, tarp j ir Lietuvos, inil auginto-jai vadovaujasi tarptautine konven-cija, kurioje nustatyti reikalavimai brangiakaili grauik augintojams. </p><p>Tagavos atstovo Alvydo Bars-teigos teigimu, ne kokie nors teiss </p><p>aktai gali nusakyti, geromis ar blo-gomis slygomis auginamos ini-los. Blogomis slygomis laikom brangiakaili grauik kailio koky-b suprastja, krenta jo vert rinko-je ir verslininkui i to jokios naudos. Kaili jis gali ir neparduoti. Todl verslininkai yra suinteresuoti inil gerove, kad iaugint kuo kokybi-kesn produkt, sak A.Barsteiga.</p><p>VMVT Gyvn gerovs sky-riaus virininkas E.Mecelis susi-rinkusius verslininkus ramino: girdi </p><p>panikuoti dar ne laikas, nes tarnyba kol kas yra parengusi tik teiss akto projekt projekt.</p><p>Asociacijos atstovai atkreip val-dios institucij dmes tai, kad Lietuvos kailini vreli augintojai priversti konkuruoti su Lenkijos, Ka-nados ar Kinijos vreli augintojais. Nustaius grietesnius kailini gyv-n auginimo reikalavimus, tokia veik-la kaime gali tapti nuostolinga. Taip jau nutiko Italijoje ir veicarijoje, kur kiai buvo priversti usidaryti.</p><p>'RSTDIDIULSILAIDOS</p><p>I kaimyn lenk patirties sm-si Lietuvos inil augintojai labiau link neoficialiai vadovautis ios a-lies teiss aktais. Lenkijos ems kio ir kaimo pltros ministro sakymu nustatyta, kad inilai skirto narvelio auktis turi bti 34, plotis 40, ilgis 50 centimetr. O EK rekomenduo-ja, kad vienam gyvnui narve bt skiriama pus kubinio metro, narvo auktis bt net metras.</p><p>inilos ne tik brangiai kainuo-jantys, bet ir noringi, leps velnia-kailiai grauikai. Joms reikia pastovios 1820 laipsni temperatros. iem patalpos (daniausiai tai bna rsiai ar garaai) turi bti ildomos, per va-saros karius vdinamos. gyvendi-nus VMVT reikalavim didinti narv plot, didt ir bendras patalp, ku-riose auginami ie grauikai, plotas. Padidt patalp ildymo ir vdini-mo ilaidos. Verslas bt priverstas trauktis el arba lugti, spjo politikus Tagavos atstovai.</p><p>Mes turime parengti tok doku-ment, kuris realiai veikt: kad bt naudingas ir verslininkus kontroliuo-janiai institucijai, ir vreli augin-tojams, kad jie galt gyvendinti reikalavimus ir aukcionams tiekti pakankamai konkurencingus v-reli kailius. Todl konsultuojams ir su Europos teiss departamentu, </p><p>ir su socialiniais partneriais, kad ga-ltume konvencijos priedus teisingai perkelti nacionalin teis ir kad tai </p><p>netapt nata verslui, sak VMVT atstovas E.Mecelis. </p><p>Jo teigimu, VMVT svarst vai-rius dokumento variantus, viename i j ir buvo silymas patvirtinti tokius reikalavimus, kokie numatyti kon-vencijoje. Bet dl to narv ploto ir sulaukme nemaai pastab i vre-li augintoj, usimin E.Mecelis. Todl VMVT dar kart kreipsi Europos departament, praydama iaikinti, ar rengiam teiss akt gali traukti nuostat, kad jame pa-teikiami reikalavimai bt ne priva-lomojo, o tik rekomendacinio pob-dio. Taip norima i anksto ubgti u aki galimoms EK sankcijoms. </p><p>2EMSISMOKSLU</p><p>Kai kurie diskusijoje dalyvav Seimo nariai sil nekreipti dme-sio EK pastabas, nes nepriimtos inil auginimo direktyvos. Visgi sutarta, kad bsimas Lietuvos teiss aktas turt bti paremtas moksli-ni tyrim ivadomis.</p><p>Diskusijoje dalyvavs Lietu-vos sveikatos moksl universiteto Veterinarijos akademijos profeso-rius dr. Paulius Matuseviius pa-tvirtino, kad nra atlikta mokslini inil auginimo ir j gerovs tyri-m. Toks tyrimas trukt neilgai ir kainuot nedaug, M e-ms kio gamybos ir maisto pra-mons departamento direktoriaus pavaduotojo Jono Lisausko repli-k reagavo mokslininkas. Pastara-sis, igirds, kad tyrimams tereikia 1020 tkst. lit, lengviau atsiduso, kad ministerijai tai ne problema.</p><p>Tagavos atstovo A.Barsteigos teigimu, EK nra nustaiusi konkre-taus laiko, per kur Lietuva privalo pa-rengti teiss aktus. Taiau bgtauja-ma, kad gyvn gerove besirpinanti VMVT gali skubti parengti teiss akto projekt iki met pabaigos. O tiek laiko moksliniams tyrimams at-likti tikrai nepakaks reikia sulaukti bent dviej inil eimos vad.</p><p>Jei teiss akte iliks nuostata, kuri numatyta konvencijoje, t. y. inilos eimai skirtas narvelis turi bti met-ro aukio ir puss kvadratinio metro ploto, verslas bus sulugdytas, teig Tagavos atstovai. </p><p>"RANGIAKAILSINILOSPARPONETSEIMNAMS</p><p>+AIKURIEDISKUSIJOJEDALYVAV3EIMONARIAISILNEKREIPTIDMESIO%+PASTABASNESNEPRIIMTOSINILAUGINIMODIREKTYVOS</p><p>.UOLAPKRIIOD6-64GRIETINAINILAUGINIMOTVARKIRVEDAREIKALAVIMKARTDIDINTIJNARVUS.=EIQJ@KQEGKOJQKPN=QG=</p><p>3EIMASLEIDONUOMOTIEMPOTVENKINIAIS Valstybins mik urdijos pirm i met ketvirt udirbo 28,4 mln. </p><p>lit grynojo pelno 39,5 proc. dau-giau nei 2013 m. sauskov, kai jis buvo 20,4 mln. lit. Urdij pajamos per pirmus tris i met mnesius, palyginti su tuo paiu laikotarpiu per-nai, gteljo 10,7 proc., iki 149,9 mln. lit, prane Valstybs valdom mo-ni valdymo koordinavimo centras.</p><p>Ataskaitoje nurodyta, kad pajam augim lm 20,2 proc., iki 154,8 lito u kubin metr, iaugusi vidutins apvaliosios medienos kaina. Urdij parduotas apvaliosios medienos kie-kis per metus sumajo 8,6 proc., iki </p><p>884 tkst. kubini metr. 42 mik ur-dij pelnas, eliminavus netipinius mo-kesius valstybei, iaugo 27,2 proc., iki 46,5 mln. lit, o pelnas neatskai-ius mokesi, palkan, nusidv-jimo ir amortizavimo (EBITDA) padidjo 30,5 proc., iki 44,3 mln. lit. Urdij pardavimo savikai-na per metus sumenko 4,2 proc., iki 53,3 mln. lit, veiklos snaudos padidjo 11,7 proc., iki 64,4 mln. lit. i met kovo pabaigoje mik urdijose dirbo 4 151 darbuotojas (2013 m. kovo pa-baigoje 3 661 darbuotojas).</p><p>BNS inf.</p><p>)AUGOURDIJPELNAS</p><p>FOTODIENALTJQKPN=QG=</p><p>FOTODIENALTJQKPN=QG=</p></li><li><p>3MLIEPOSDmNr. 58 (9386) 6ALSTIEILAIKRATIS</p><p>e Atkelta i 1 p. </p><p>Analogikas tyrimas prajusiais metais buvo atliktas ir Latvijoje.</p><p>Tyrimo, kuriame dalyvavo per 1 tkst. respondent, rezultatai at-skleid, kad nerimauti dl padirbt euro banknot Lietuvoje daniau link vyresni gyventojai. Padirbt eur neatpaint ir emiausio isi-mokslinimo, vidutines ir maesnes pajamas gaunantys bei maesni miest ir kaimo vietovi gyventojai. ie Lietuvos gyventojai labiausiai baiminasi, kad, vedus eur, atsiras padirbt pinig, kuri jie negals atpainti, jie daniau jauia infor-macijos, kur kreiptis gavus padirbt eur, trkum.</p><p>Labiau pasitiki</p><p>UAB Hansab generalinio di-rektoriaus Dariaus ekonio teigi-mu, apibendrinus Lietuvoje ir La-tvijoje atlikt tyrim rezultatus, paaikjo, kad kaimynai, prie si-vesdami eur, labiau pasitikjo savo nacionaline valiuta, nei lietuviai.</p><p>Tiek lietuviams, tiek latviams trksta informacijos, kur kreiptis gavus padirbt euro banknot ar monet, taiau abiej taut poi-ris nacionalin valiut skirtingas, sak D.ekonis. Lietuvos gyven-tojai, palyginti su Latvijos gyvento-jais, yra optimistikesni euro atvil-giu ir maiau pasitiki litu. Latvijoje yra atvirkiai: jos gyventojai skep-tikiau vertino eur ir labiau pa-sitikjo latu, tyrim rezultatus apibendrino Hansab generalinis direktorius Darius ekonis.</p><p>58 proc. Lietuvos gyventoj mano, kad euras apsaugotas nuo pa-dirbinjimo ir nra jokios prieasties dl to nerimauti. O Latvijoje taip pat mananij buvo gerokai maiau vos tredalis, t. y. 34 proc. O tai na-cionalin valiut kur kas palankiau vertino Latvijos gyventojai, mat be-veik pus j 45 proc. man, kad latas geriau apsaugotas nuo padir-binjimo negu euras. Lietuvoje taip mananij iuo metu yra maiau 32 proc. apklaust gyventoj.</p><p>Nuostolis ir verslui, ir vartotojui</p><p>Remiantis Europos centrinio ban-ko duomenimis, galima teigti, kad an-tr prajusi met pusmet i apyvar-tos buvo iimta 353 tkst. padirbt euro banknot. Tai yra 11,4 proc. daugiau negu pirm 2013 m. pusmet. </p><p>Daugiau kaip 75 proc. vis padirbt banknot sudar 20 ir 50 eur ban-knotai. Per laikotarp padaugjo ir padirbt 10 eur banknot.</p><p>D.ekonio teigimu, naujose euro rinkose visada padidja apgavys-i ir skaiiavimo klaid tikimyb. mons dar nepriprat prie nau-jos valiutos, ne visk apie j ino, ne visada moka atpainti tikrus ir padirbtus eurus, Valstiei laik-raiui sak Hansab generalinis direktorius. Skelbdami tyrimo re-zultatus, norime atkreipti dmes ios problemos aktualum.</p><p>Panekovo teigimu, atpainti pa-dirbtus banknotus svarbu tiek pa-prastiems monms, tiek prekybos monms, tiek visam aptarnavimo sektoriui viebuiams, restora-nams, kavinms, visiems kitiems, kurie atlieka grynj pinig opera-cijas. Gavs padirbt pinig, nuos-toli patiria ir paprastas mogus, ir verslas, tikino D.ekonis.</p><p>0ATIKRINTIGALSBANKOskyriuose</p><p>Keleri met Hansab patirtis Baltijos alyse rodo, kad, pereinant prie euro, itin didel krv ir daugiau-sia grsmi patiria prekybos ir pas-laug sektorius. Didiausios proble-mos, kuri, artjant euro vedimui, patyr daugelis verslo sektori, ypa prekybininkai, yra susijusios su pi-nig tikrinimu, saugojimu, monet skaiiavimu bei pinig inkasavimu. Hansab vadovas sitikins, kad to-kie ikiai nuo 2015 m. sausio 1 d. laukia ir Lietuvos prekybinink.</p><p>Euras yra labai brangi valiuta, tad padirbtas pinigas gali tapti labai di-deliu nuostoliu prekybininkams, sak D.ekonis. Panekovas prid-r, kad monms svarbu investuoti rang, kuri leist atpainti padirb-tus pinigus.</p><p>Gyventojams patariama bti budriems, tartinas kupiras ar monetas palyginti su pinigin-je esaniais analogikais pinigais. Jei vis tiek galvoje kirbs mintis, kad gavote padirbt eur, abejo-nes isklaidys artimiausio banko arba pato skyriuje dirbantys spe-cialistai. Jie patikrins js duotus </p><p>banknotus specialiais aparatais, kurie padirbtus eurus i karto at-skirs nuo tikr, Valstiei laik-raiui sak D.ekonis.</p><p>Aktualijos</p><p>,IETUVIAIBAIMINASIPADIRBTEUR</p><p>Remiantis Europo...</p></li></ul>