valstiečių laikraštis 2014 07 19

Download Valstiečių laikraštis 2014 07 19

Post on 01-Apr-2016

226 views

Category:

Documents

10 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2014 07 19

TRANSCRIPT

  • MLIEPOSDETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO

    1O

    6ALDAS+VEDARAS6,URNALISTAS

    "E3EIMONARIDISKUSIJOJEDA-LYVAVOEMSKIOMINISTERIJOS-6ALSTYBINSMAISTOIRVE-TERINARIJOSTARNYBOS6-64BEI4RADICINIOATSAKINGOGYVNAU-GINIMOVERSLOASOCIACIJOSa4AGA-VAkATSTOVAI"UVOSUTARTAKAD6-64NESKUBSRENGTIINILGE-ROVBEIAUGINIMREGLAMENTUO-JANIOTEISSAKTOKOLNEBUSGAU-TAMOKSLININKIVAD

    )RPELNASIRUIMTUMAS

    inil augintojus Lietuvoje vienijanti asociacija dar baland paskelb rezoliucij, kuria para-gino skatinti inilininkysts pl-tr kaimo regionuose ir main-ti didiul atskirt tarp didij miest ir region. Rezoliucijoje pabriama, kad Lietuvoje i kio aka reikminga bendras kaili eksportas Lietuvos ekonomikai, tarptautinio Kopenhagos aukcio-no duomenimis, kasmet duoda iki 430 mln. lit pajam, Lietuva u-ima daugiau nei 1 proc. pasaulins kaili rinkos.

    iuo metu Lietuvoje egzistuoja daugiau kaip 100 kailini vreli ki, sukurta apie 1 500 darbo viet, metin apyvarta apie 500 mln. Lt. Verslas pltojamas vien provinci-joje, kaimikose vietovse. Ten gy-venantiems monms sukuriamos darbo vietos, suteikiama galimyb usidirbti. Beveik 100 proc. Lietu-voje uaugintos produkcijos eks-portuojama usien. Verslininkai neslepia, kad ios akos pelningu-mas apie 70 proc. Taiau inil augintojus pasiek nerim kelianti inia nuo lapkriio 1 d. VMVT grietina inil auginimo tvark ir veda reikalavim 13 kart didinti j narvus. Reikalavimai nepagrsti nei moksliniais tyrimais, nei europi-nmis direktyvomis, teig Taga-vos vadovas Tomas Gailius.

    *QGAHP=2Lf

    "RANGIAKAILSINILOSPARPONETSEIMNAMS3EIMONARYS2IARDAS3ARGNAS3EIMONARIPADEDANISPRSTIKAI-MOBENDRUOMENMSIRKININKAMSRPIMUSKLAUSIMUSPARLAMEN-TINSGRUPSPIRMININKASORGANIZAVOAPSKRITOJOSTALODISKUSIJAPIE,IETUVOJEAUGINAMINILGEROV0RETEKSTASnGALIMAIGRIETINAMAJAUGINIMOTVARKAVEDANTNAUJUSREIKALAVIMUS

    6ISMANTASUKLEVIIUS6,URNALISTAS

    ,IETUVATAPSJAEUROZO-NOSNARE,IETUVOSBANKASPRA-NEAKAD%3VALIUTGALISIVESTITIKITINGRIETFINANSINIREI-KALAVIMBESILAIKANIOSALYSKANDIDATS,IETUVAnVIENAITOKI.EPAISANTIO VERTINI-MODAUGIAUNEIPUSLIETUVIPRISIPAINOKADNEMOKTAT-SKIRTITIKRONUOPADIRBTOEUROBANKNOTO

    .ERIMAVOIRLATVIAI

    Net 51 proc. Lietuvos gyventoj baiminasi, kad, vedus eur, apyvarto-je pasirodys padirbt pinig, kuri jie negals atpainti. Toki pai baim prajusiais metais patyr ir 49 proc. kaimynins Latvijos gyventoj, dabar jau pusmet naudojani ES valiut, rodo inovatyvi technologini spren-dim vairiems verslo sektoriams tei-kianios bendrovs Hansab atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatai.

    *QGAHP=Lf

    ,IETUVIAIBAIMINASIPADIRBTEUR"IRELIOD%UROPOS6ADOV4ARYBANUSPRENDLEISTI,IETUVAIKITAISMETAISSIVESTIBENDRJ%3VALIUT'ALUTINISSPRENDIMASBUSPRIIMTASLIEPOSD%34ARYBOJE4AIAUBEVEIKNIEKASNEDRS-TAABEJOTIKADNUOMPRADIOSLIETUVIKIENSEBESIGLAMANTYSLITAIBUSPAKEISTIEURAIS

    3PECIALISTAITIKINAKADEURBANKNOTDIZAINASIRJAPSAUGOSPRIEMONSLEI-DIATIKRUSPINIGUSATSKIRTIIPIRMOVILGSNIO 1]$=JO=>g=N?DURKJQKPN=QG=

    6ERSLININKAINESLEPIAKADINILININKYSTSPELNINGUMASnNETPROC wikimedia.org JQKPN=QG=

  • 2 MLIEPOSDmNr. 58 (9386) 6ALSTIEILAIKRATIS

    Seimas nustat septint atvej, kai nuo 2015 m. sausio valstybin em bus galima isinuomoti be aukciono. Parlamentarai leido vals-tybin em inuomoti be aukciono, jei ji yra su jau rengtais akvakul-tros tvenkiniais. Tokios pat nuo-mos slygos bus taikomos utvan-kos rengini uimtai emei. Toki em gals inuomoti be aukciono joje esani akvakultrai naudoja-m statini ar rengini savininkai.

    I valstybs sigyto ems sklypo pagrindin ems naudojimo paskirtis ir veiklos ems sklype pobdis (uv veisimas, auginimas ir vejyba akva-kultros tvenkiniuose) gali bti kei-iamas ne anksiau kaip po 5 met nuo io ems sklypo sigijimo die-nos. Seimas ketvirtadien prim tai numatanias ems statymo patai-sas: u balsavo 88 Seimo nariai, prie vienas (darbietis Meislovas Zasiu-rinskas), susilaik 4 parlamentarai. Ta-iau Seimas nesutiko, kad iimtis bt taikoma ir valstybins ems neb-t galima inuomoti be aukciono tais atvejus, kai t em pageidauja susi-grinti natra pilieiai, turintys teis nuosavybs teisi atkrim.

    BNS inf.

    Aktualijos

    Pilnatis.3AULTEKALEIDIASI21.42.

    Rytojiandien

    /=R=EPC=HEOLNKCJKVQKF=I=OEHP=O>APHEAPEJC=OE=J@EAJ@EAJLN=@O@=QC-PE@A>AOENLNEAE=QNONUPEJEN=FKJLNE=NPFO=PIKOBANKOBNKJP=OFQKO=PJAPNQILHEAP+N=OOQEHOEGEjH=ELOJEEHQIKO

    .UPKFJ=GPREAPKIEOK@EAJF=Q@=QCAHUFAN=FKJLNKCJKVQKF=IKOPNQILKOHEPUO*=GPKNKPAILAN=PN=>QO=LEAjH=ELOJEK@EAJjjH=ELOJE=Eilumos.

    orai.lt, VL inf.

    $IEN +21 +26

    .AKT +12 +17

    $IEN +22 +27

    .AKT +14 +19

    Poryt$IEN +18 +23

    .AKT +12 +17

    e PGAHP=E1 p.

    0ROJEKTPROJEKTAS

    Pasak diskusijoje dalyvavusio VMVT Gyvn sveikatingumo ir gerovs skyriaus vedjo Egidijaus Mecelio, dar 2012-aisiais per gyvn gerove besirpinani Europos Ko-misijos (EK) veterinarijos tarnybos inspektori vizit paaikjo, kad lietu-viai kailinius vrelius augina taip, kaip nori. Lietuva yra pasiraiusi Euro-pos konvencij dl kini gyvn apsaugos, taiau jos rekomendacij ms alies teiss aktuose dar nra.

    Audini ir lapi auginimo s-lygas mokslininkai yra gerai ityr, o inil auginimo mokslini tyri-m niekur nra atlikta. Taigi po ko-leg i EK apsilankymo VMVT ir suskato rengti dokumento projekt, kur ketinama perkelti konvencijos nuostatas.

    Priimant bet kokius teiss ak-tus, j projektus pirmiausia btina aptarti su tais, kurie jais naudosis. Kita vertus, teiss akt reikalavimai turt bti ne tik aiks, bet ir ne-prietarauti sveikam protui, tei-g T.Gailius. Jo teigimu, inil au-gintojai vienareikmiai pasisako u gyvn gerov, bet reikalavimai dl j laikymo slyg kokybs turi bti paremti moksliniais tyrimais, o ne emocijomis arba neinia kur rasto-mis rekomendacijomis.

    T.Gailius pabr, kad EK nra primusi jokios direktyvos dl ini-l auginimo, kurios reikalavimai ga-lt bt aklai perkeliami nacio-nalin teis. Daugumos valstybi, tarp j ir Lietuvos, inil auginto-jai vadovaujasi tarptautine konven-cija, kurioje nustatyti reikalavimai brangiakaili grauik augintojams.

    Tagavos atstovo Alvydo Bars-teigos teigimu, ne kokie nors teiss

    aktai gali nusakyti, geromis ar blo-gomis slygomis auginamos ini-los. Blogomis slygomis laikom brangiakaili grauik kailio koky-b suprastja, krenta jo vert rinko-je ir verslininkui i to jokios naudos. Kaili jis gali ir neparduoti. Todl verslininkai yra suinteresuoti inil gerove, kad iaugint kuo kokybi-kesn produkt, sak A.Barsteiga.

    VMVT Gyvn gerovs sky-riaus virininkas E.Mecelis susi-rinkusius verslininkus ramino: girdi

    panikuoti dar ne laikas, nes tarnyba kol kas yra parengusi tik teiss akto projekt projekt.

    Asociacijos atstovai atkreip val-dios institucij dmes tai, kad Lietuvos kailini vreli augintojai priversti konkuruoti su Lenkijos, Ka-nados ar Kinijos vreli augintojais. Nustaius grietesnius kailini gyv-n auginimo reikalavimus, tokia veik-la kaime gali tapti nuostolinga. Taip jau nutiko Italijoje ir veicarijoje, kur kiai buvo priversti usidaryti.

    'RSTDIDIULSILAIDOS

    I kaimyn lenk patirties sm-si Lietuvos inil augintojai labiau link neoficialiai vadovautis ios a-lies teiss aktais. Lenkijos ems kio ir kaimo pltros ministro sakymu nustatyta, kad inilai skirto narvelio auktis turi bti 34, plotis 40, ilgis 50 centimetr. O EK rekomenduo-ja, kad vienam gyvnui narve bt skiriama pus kubinio metro, narvo auktis bt net metras.

    inilos ne tik brangiai kainuo-jantys, bet ir noringi, leps velnia-kailiai grauikai. Joms reikia pastovios 1820 laipsni temperatros. iem patalpos (daniausiai tai bna rsiai ar garaai) turi bti ildomos, per va-saros karius vdinamos. gyvendi-nus VMVT reikalavim didinti narv plot, didt ir bendras patalp, ku-riose auginami ie grauikai, plotas. Padidt patalp ildymo ir vdini-mo ilaidos. Verslas bt priverstas trauktis el arba lugti, spjo politikus Tagavos atstovai.

    Mes turime parengti tok doku-ment, kuris realiai veikt: kad bt naudingas ir verslininkus kontroliuo-janiai institucijai, ir vreli augin-tojams, kad jie galt gyvendinti reikalavimus ir aukcionams tiekti pakankamai konkurencingus v-reli kailius. Todl konsultuojams ir su Europos teiss departamentu,

    ir su socialiniais partneriais, kad ga-ltume konvencijos priedus teisingai perkelti nacionalin teis ir kad tai

    netapt nata verslui, sak VMVT atstovas E.Mecelis.

    Jo teigimu, VMVT svarst vai-rius dokumento variantus, viename i j ir buvo silymas patvirtinti tokius reikalavimus, kokie numatyti kon-vencijoje. Bet dl to narv ploto ir sulaukme nemaai pastab i vre-li augintoj, usimin E.Mecelis. Todl VMVT dar kart kreipsi Europos departament, praydama iaikinti, ar rengiam teiss akt gali traukti nuostat, kad jame pa-teikiami reikalavimai bt ne priva-lomojo, o tik rekomendacinio pob-dio. Taip norima i anksto ubgti u aki galimoms EK sankcijoms.

    2EMSISMOKSLU

    Kai kurie diskusijoje dalyvav Seimo nariai sil nekreipti dme-sio EK pastabas, nes nepriimtos inil auginimo direktyvos. Visgi sutarta, kad bsimas Lietuvos teiss aktas turt bti paremtas moksli-ni tyrim ivadomis.

    Diskusijoje dalyvavs Lietu-vos sveikatos moksl universiteto Veterinarijos akademijos profeso-rius dr. Paulius Matuseviius pa-tvirtino, kad nra atlikta mokslini inil auginimo ir j gerovs tyri-m. Toks tyrimas trukt neilgai ir kainuot nedaug, M e-ms kio gamybos ir maisto pra-mons departamento direktoriaus pavaduotojo Jono Lisausko repli-k reagavo mokslininkas. Pastara-sis, igirds, kad tyrimams tereikia 1020 tkst. lit, lengviau atsiduso, kad ministerijai tai ne problema.

    Tagavos atstovo A.Barsteigos teigimu, EK nra nustaiusi konkre-taus laiko, per kur Lietuva privalo pa-rengti teiss aktus. Taiau bgtauja-ma, kad gyvn gerove besirpinanti VMVT gali skubti parengti teiss akto projekt iki met pabaigos. O tiek laiko moksliniams tyrimams at-likti tikrai nepakaks reikia sulaukti bent dviej inil eimos vad.

    Jei teiss akte iliks nuostata, kuri numatyta konvencijo