2011 m. liepos 13 d., trečiadienis • Nr. 55 (9074) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios• Nederlingų žemių ūkininkai

skeptiškai vertina Mėsinės galvi-jininkystės plėtros programą.

• Kol Lietuvoje laužomos ietys dėl atsinaujinančių energijos šal-tinių, keliose Kelmės rajono se-niūnijose netolimoje ateityje gali iškilti keturios vėjo jėgainės ir dvi hidroelektrinės.

• Širvintų rajono ūkininkė val-do nemenką ūkį – jame 500 ožkų banda ir 80 ha žemės.

Sodietė

• Šaukėniškė (Kelmės r.) peda-gogė Elena Burdulienė šmaikš-tauja, kad ji yra tapusi savo pa-čios įkurto muziejaus eksponatu, mat jau ir gyvena tarp praeitų šimtmečių daiktų.

Tiesdami rankas į valstybės biudžeto pinigus ministerijų klerkai pasitelkia neribotą fantaziją.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Jau beveik metai praėjo nuo škvalo, kuris nusiaubė kelių rajonų miškus. Urėdijos sėkmingai baigė tvarkyti audros padarinius, pasodi-no naujų medžių. Daug kur sutvar-

kytos ir privačios valdos. Tačiau Varėnos rajono valdžia, prasidėjus uogavimo ir artėjant grybavimo metui, skelbia, kad žmonėms Dzū-kijos girios kelia pavojų, nes liko daug netvarkytų privačių valdų.

Nukelta į 3 p.

Valdininkai kaulija milijardų

70 tūkst. valdininkų armijai išlaikyti 2012 metais bus skirta panašiai tiek, kiek ir šiemet – apie 2,9 proc. valstybės biudžeto pinigų, arba 1,04 mlrd. Lt. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dzūkijoje vietos valdžia skambina varpais, kad žmonėms pavojų kelia netvarkomos vėtros nuniokotų privačių miškų valdos.

Varėnos rajonas yra tarp labiausiai nuo pernai metų audros nukentėjusiųjų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Dėl škvalo padarinių aistros verda ir po metų

2 2011 m. liepos 13 d. • Nr. 55 (9074)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Finansų ministrė Ingrida Šimo-nytė prasitarė, kad valdininkai 2012 metams užsiprašė papildo-mų 2 mlrd. Lt. Atskirais atvejais pi-nigų prašoma sumokėti baudoms, kurias Europos Sąjunga skyrė Lie-tuvai kaip sankcijas už valstybės tarnautojų klaidas.

Valdininkų armijai skirs per milijardą litų

Premjeras Andrius Kubilius, be-veik prieš metus vertindamas tai, kad reikia vis daugiau pinigų socialinėms išmokoms, kalbėjo esą per 20 metų Lietuvoje susiformavo išlaikytinių mentalitetas.

Tačiau vidurvasarį rengiant kitų metų biudžeto projektus ministeri-jos užsiprašo neproporcingai daug pi-nigų. Finansų ministrė I.Šimonytė prasitarė, kad formuojant 2012 metų biudžetą ministerijų fi nansiniai pa-geidavimai pranoksta valstybės ga-limybes.

„Tai kartojasi kiekvienais metais ir mes prie to jau pripratome, – neįžvel-gė problemos Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis. – Aišku, kad toks ministerijų apetitas nebus patenkintas.“

Pasak jo, didžiąją dalį pinigų mi-nisterijos prašo skirti ne valstybės tar-nautojų darbo užmokesčiui didinti, o įvairioms iš biudžeto fi nansuojamoms programoms įgyvendinti.

Atsižvelgiant į šių metų poreikį, 70 tūkst. valdininkų armijai išlaikyti 2012 metais bus skirta panašiai tiek, kiek ir šiemet – apie 2,9 proc. valsty-bės biudžeto pinigų. Tai sudaro 1,04 mlrd. Lt.

„Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo, kam ministerijos prašo tų papildomų 2 mlrd. litų.

Projektas klaidina skaitytojus?

Finansų ministerijos atstovė Jovita Girlevičiūtė tikino, kad biudžeto pro-jekto duomenys yra „tik darbiniai“, todėl „suklaidins skaitytojus“.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos (SADM) biudžetas irgi bus didesnis, bet sumos šios ministerijos klerkai neįvardijo.

„Šiuo metu negalime pasakyti tiks-liai, kokia bus suma, nes poreikis tiks-linamas“, – teigė SADM atstovė Lina Burbaitė, bet, „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, papildomas SADM porei-kis siekia nuo 100 iki 400 mln. Lt. Panašiai tiek papildomai reikia ir Fi-nansų ministerijai.

„Nieko nekainavusi“ Energetikos ministerija irgi nenurodė skaičiaus, bet jos atstovas Kęstutis Jauniškis sakė, esą planuojamas biudžeto pro-jektas „yra apie 45 mln. Lt mažesnis nei 2011 m.“

Užsienio reikalų ministerija aps-kritai jokių skaičių nepateikė, apsiri-bodama dviejų puslapių išaiškinimu, kuriame pilstoma iš tuščio į kiaurą: „gebėjimai“, „pirmininkavimas ES“, „apmokymai“ ir pan.

Tarnautojų klaidos įvertintos 40 mln. Lt

Iš ministerijų prašomų papildomų 2 mlrd. litų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2012 m. norėtų gauti apie 370 mln. Lt. Žemės ūkio viceminist-ras Aušrys Macijauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad papildomų pi-nigų valdininkams nereikia, juos esą gautų žemdirbiai.

„Kasmet tiesioginėms išmokoms reikia apie 260 mln. Lt, o 2011 m. jų buvo numatyta tik 60 mln. Lt, – aiš-kino A.Macijauskas. – Atskirais nuta-rimais Vyriausybė vis skirdavo trūks-tamus 200 mln. litų. Kadangi kitąmet reikės vėl 260 mln. Lt, tai mes iš karto

ir paprašėme visos sumos.“Dar 25 mln. Lt ŽŪM prašo skir-

ti pasėlių draudimo įmokoms kom-pensuoti, o 100 mln. Lt siekia gauti kompensacijoms už valstybės išper-kamą žemę.

„Ne mums tie pinigai atiteks, o žemės savininkams“, – teigė A.Ma-cijauskas.

Tačiau keisčiausia ŽŪM prašoma papildoma pinigų suma – 40 mln. Lt, kurių neva reikia sumokėti Briuseliui kaip sankcijas, kurias Lietuvai Euro-pos Sąjunga pritaikė 2006–2007 m. už pasėlių deklaravimo klaidas ir pa-žeidimus.

„Sutinku, kad kažkas turėtų prisi-imti asmeninę atsakomybę už šiuos nuostolius, bet to jau reikėtų klausti ne manęs, o teisingumo ministro“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras A.Macijauskas.

Už Sveikatos apsaugos ministe-rijos (SAM) pralaimėtą bylą Ute-nos ekspertinio skyriaus sanitarams iš valstybės biudžeto prašoma 574 tūkst. Lt.

Trali vali festivali

Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijos apskritai pasižymi išra-dingumu kaulijant valstybės pinigų.

Donorystei ir sveikai gyvensenai pro-paguoti SAM prašo atitinkamai 100 tūkst. ir 715 tūkst. Lt, o už 20 tūkst. Lt sieks net įtraukti užsienio lietu-vius į valstybės gyvenimą, nors su re-emigrancija sveikatos klausimai visai nesusiję.

Kultūros ministro patarėja Vaida Gogelienė aiškino, kad papildomų 30 mln. Lt ministerijai reikia kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui pa-didinti.

„Jeigu ministerija gautų papildo-mų lėšų, jos būtų skirtos Meno tary-bos įkūrimui, kino gamybai ir Kino instituto įkūrimui, Meno kūrėjų so-cialinės paramos programai, socialinės atskirties mažinimo projektų konkur-sams, EE ir Norvegijos fondo koofi -nansavimui, bibliotekų knygoms, įvai-riems projektams vaikams, jaunimui, susijusiems su kultūrine edukacija, knygų leidybai ir lietuvių literatūrai, festivaliams, kultūros paveldo duome-nų bazės sukūrimui, monitoringo sis-temos sukūrimui, muziejinių vertybių įsigijimui, Spaudos radijo ir televizi-jos fondui, tautinių mažumų projek-tams, kūrybinėms industrijoms, tarp-tautinių ryšių programoms“, – vardijo kultūros ministro patarėja Vaida Go-gelienė.

Pelningoms įmonėms – kompensacijos

Ne mažiau keisti yra ir Susisie-kimo ministerijos papildomi porei-kiai. Ši ministerija kol kas gana kuk-liai įvertino papildomas lėšas – tik 43 mln. Lt.

„Papildomų 25 mln. litų reikia skirti kompensacijoms socialiai rem-tiniems žmonėms, kuriems bus kom-pensuotos išlaidos už skaitmeninės televizijos priedėlius, nes Vyriausybė yra įsipareigojusi mokėti kompensa-cijas“, – aiškino susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

Perkant šiuos TV priedėlius be jo-kių nuolaidų eilinėje parduotuvėje ir mažmenine kaina, už tokią sumą jais būtų galima aprūpinti apie 300 tūkst. Lietuvos piliečių.

Dar 15 mln. litų Susisiekimo mi-nisterija prašo kompensuoti autobusų bendrovėms ir „Lietuvos geležinke-liams“. Šiais pinigais esą bus padeng-ti nuostoliai, kuriuos minėtos įmonės patiria perveždamos keleivius, nors, tarkime, „Lietuvos geležinkeliai“, bū-dami valstybės įmone, nuostolius gali padengti iš kitos savo veiklos.

Ūkio ministerijai 20,8 mln. Lt rei-kia eksporto plėtrai.

Burtažodis – pirmininkavimas ES

Nemažai ministerijų akcentuoja Lietuvos pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungai 2013 metais, to-dėl šis burtažodis melžiant valstybės biudžetą jau porą metų veikia neprie-kaištingai.

Valstybės tarnautojus siekiama išmokyti anglų ir prancūzų kalbų, surengti daugiau komandiruočių į

Briuselį. Pavyzdžiui, Ūkio ministeri-jai pakaks 0,5 mln. Lt, Sveikatos ap-saugos ministerijai papildomai reikia daugiau nei 1 mln. Lt, o Aplinkos mi-nisterija neišsitenka ir į 2,5 mln. Lt.

Tačiau, kaip teigia specialistai, ne pinigai kol kas kiša koją Lietuvai, ku-rios pirmininkavimas ES kainuos apie 230 mln. Lt.

Valstybės institucijos iki šiol neuž-tikrino jaunų žmonių, dirbančių vals-tybės tarnyboje, motyvacijos.

Dėl nepakankamai aukšto darbo užmokesčio valstybės tarnyboje jau-nos merginos per sunkmetį mieliau išeidavo motinystės atostogų, nei mi-nisterijos klerko kėdėje likdavo laukti išsvajotųjų 2013-ųjų, o vaikinai pa-traukdavo pelningesniais keliais. Taip ministerijų investuotos lėšos į žmones „nuplaukdavo“.

Aktualijos

„Pinigus planuoja ir rinkimams“Algirdas Butkevičius, Seimo narys

Susidaro įspūdis, kad ministerijų žmonės visiškai nejaučia atsako-mybės ir nemato, kokia yra socia-linė ekonominė situacija Lietuvoje. Vyriausybė giriasi, kad didėja eks-porto apimtys, bet kažkodėl nuty-li, kad dar labiau didėja importas. O gyventojai, kurių pajamos san-tykinai mažos, kaip rodo Darbo ir socialinių tyrimų instituto duome-nys, skursta sulig kiekvienu mėne-siu. O juk rudenį bus dar blogiau, nes gamtinių dujų kainos auga spar-čiau nei prognozuota. Tad valdinin-kai dirba nejausdami atsakomybės, nors reikėtų gyventi taupiau ir ieš-koti vidinių rezervų. Kai kuriais atve-jais reikia atsisakyti nereikšmingų programų ir projektų vien tam, kad šiandien būtų galima išgyventi. Ne-žinau, bet galbūt valdantieji per mi-nisterijas tam tikrą sumą suplanuoja rinkimams. Aišku, netiesiogiai, bet prisidengdami ne pirmo būtinumo programų fi nansavimu. Tai visiškai įmanoma.

„Gudravimas nepagrįstas skaičiais“Vytautas Gapšys, Seimo narys

Ministerijų įnoriai kasmet gerokai prasilenkia su valstybės biudžeto ga-limybėmis. Ypač kalbant apie Lietu-vos pirmininkavimą ES. Man pačiam teko matyti, kaip viena ministerija paprašė jai didinti su pirminkavimu susijusias išlaidas komandiruotėms. Ji nurodė vienokią sumą. Pažvelgęs į kitos ministerijos prašymą didinti iš-laidas komandiruotėms, nustebau, kad už tokį pat skaičių komandiruo-čių prašoma kone dvigubai didesnė suma. Toks gudravimas nepagrįs-tas skaičiais. Kadangi pirmininka-vimo klausimus visą laiką atkakliai siekė koordinuoti Užsienio reikalų ministerija, tai būtent jos vadovas (Audronius Ažubalis) turėtų prisiim-ti asmeninę atsakomybę už pana-šius ministerijų „fokusus“. Užsienio reikalų ministerija privalo koordi-nuoti likusių ministerijų pasirengi-mą pirmininkauti ir todėl Vyriausy-bei turi teikti logiškai paaiškinamą lėšų poreikį.

Mūsų valstybės institucijos iki šiol neužtikrino jaunų žmonių, dirbančių valstybės tarnyboje, deramos motyvacijos.

Valdininkai kaulija milijardų

Nemažai ministerijų akcentuoja Lie-tuvos pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungai 2013 metais.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ministerija Prašo papildo-mai (mln. Lt)

Aplinkos 81,4Energetikos 5–20Finansų 100–420Krašto apsaugos 146,1Kultūros 77Socialinės apsaugos ir darbo

100–400

Susisiekimo 43Sveikatos apsaugos 62,8Švietimo ir mokslo 120Teisingumo 1,4Užsienio reikalų 50–150Ūkio 35,9Vidaus reikalų 68,4Žemės ūkio 370

Rimanto Dovydėno piešinys

32011 m. liepos 13 d. • Nr. 55 (9074)Valstiečių laikraštis

Skelbia pavojų

Varėnos rajonas yra tarp labiau-siai nuo pernai metų audros nuken-tėjusių regionų. Ten stichija pridarė žalos už maždaug 10 mln. Lt.

Visoje šalyje nuostoliai siekė pusšimtį milijono litų. Varėnos ra-jono savivaldybė neseniai paskel-bė, kad nemažai privačių miškų dar net nepradėti tvarkyti. „Nesutvarky-tuose plotuose daug vėjo išverstų ir pavojingai pakibusių medžių, ku-rie kelia ypač didelį pavojų miške besilankančių žmonių gyvybei“, – tvirtino rajono meras Elvinas Jan-kevičius.

Pasak rajono vadovo, neprižiūri-muose miškuose yra didelis gaisrų pavojus, o pažeisti medžiai – labai palanki terpė daugintis greitai plin-tantiems medžių kenkėjams.

Jis teigė nesuprantąs, kodėl iki šiol nepriimami jokie sprendimai. „Kas atsakys, jei nesutvarkytuose Varėnos rajono miškuose žus žmo-gus?“ – piktinosi E.Jankevičius.

Mero nuomone, jeigu privačių miškų savininkai net ir po įspėji-mo nesugeba sutvarkyti savo val-dų, tada šiuos darbus priverstinai gali atlikti konkurso būdu parink-tos privačios įmonės arba urėdijos. Patirtos išlaidos būtų išieškotos iš savininkų.

E.Jankevičius su šiuo pasiūlymu kreipėsi į Seimą, Aplinkos ministe-riją, Generalinę miškų urėdiją.

Miškininkai ramina

Kitų nukentėjusių nuo audros urė-dijų vadovai tikino, kad ir valstybiniai, ir privatūs miškai sutvarkyti. Dzūki-joje esančios Valkininkų miškų urėdi-jos urėdas Arvydas Strazdas tvirtino, kad rajono valdžia, skelbdama apie didelį pavojų, perlenkia lazdą. „Išties yra netvarkytų plotų, bet tai pavieniai sklypai, – mano urėdas. – Kai kuriuos valdo tarpusavyje nesutariantys savi-ninkai, todėl nė vienas jų nieko neda-ro, kitų neįmanoma rasti.“

Varėnos miškų urėdijos urėdo pa-vaduotojas Gintaras Kazlauskas taip pat įsitikinęs, kad nesutvarkytų miš-kų plotų likę ne daugiau kaip 5 proc.

„Aplinkosaugininkų išsiųsti laiškai to-kių apleistų miškų savininkams grįžta atgal, matyt, jie yra išvykę į užsienį“, – svarstė G.Kazlauskas.

Miškininkai įsitikinę, kad tvarkingi savininkai seniai galėjo susitvarkyti savo plotus. „Po audros daugybė įmonių siū-lė tvarkymo paslaugas, o už parduotą medieną savininkai galėjo ne tik pa-dengti tvarkymo išlaidas, bet ir uždirbti gražaus pelno, – kalbėjo A.Strazdas. – Be to, parengusieji miško atsodinimo projektus galėjo gauti iki 80 proc. kom-pensacijas kirtimo išlaidoms.“

Savininkai piktinasi

Lietuvos miško savininkų aso-ciacijos pirmininkas Algis Gaižutis Varėnos valdžios skleidžiamą infor-maciją pavadino klaidinančia, o kai kurie urėdijų miškininkai mano, kad tai panašu į politikavimą. „Aplinko-saugininkų duomenimis, netvarkytų vėjavartų ir vėjalaužų liko ne daugiau kaip 10 proc. – teigė A. Gaižutis. – Privačiuose miškuose škvalo pažeis-tų nesutvarkytų plotų, kur reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, beveik ne-liko, kaip ir valstybiniuose miškuose. Šiuo metu privačių miškų savininkai kreipiasi tik dėl pavienių pažeistų me-džių tvarkymo.“

A.Gaižutis pastebi, kad situaciją blogina vis naujai praūžiančios vėt-ros ir atsirandančios naujos vėjavartos. „Ten, kur gali kilti pavojus miško lan-kytojų sveikatai ir gyvybei, miškingų rajonų savivaldybės turėtų pasinau-doti būtent joms įstatymų suteikta teise apriboti lankymąsi“, – kalbėjo pirmininkas.

Meras E.Jankevičius savo ruožtu tvirtino, kad kalbėdamas apie Dzū-kijos miškus ne reklamuojasi, o ke-lia rimtas problemas. „Man nesvarbu, kiek procentų liko netvarkyta – 5 ar

10. Juk kalbame apie pavojų gyvybei. Tai ne politikavimas – į Seimą eiti neketinu, – tvirtino meras. – Prava-žiuokite miško keliais ir pamatysite baisų vaizdą.“

Netvarkingų yra visur

A.Strazdo teigimu, škvalas pa-rodė, kad dar reikia tobulinti miškų priežiūros tvarką. „Iš tikrųjų nėra re-alių priemonių, kurios priverstų savi-ninkus tvarkyti savo plotus, – aiškino jis. – Aplinkosaugininkai išrašo admi-nistracines baudas, įspėjimus, bet tai nieko negelbsti, jei savininkas išvykęs. Būna, kad žmogus sumoka tą baudą ir vis tiek nieko nedaro.“

Pasak miškininko, reikėtų rem-tis kai kurių kitų šalių patirtimi, kai apleistus privačius miškus sutvarko valstybė, o tada išieško išlaidas iš sa-vininko.

A.Gaižutis mano, kad škvalas tik išryškino senus skaudulius. „Būtina rasti mechanizmą, kuris leistų sklan-

džiai vykdyti privačių miškų priežiū-rą, – sakė jis. – Seniai siūlėme šalia valstybinio formuoti privačią miš-ko ūkio valdymo struktūrą, skatinti savininkų kooperaciją, kaip tai da-roma žemės ūkyje, bet apie miški-ninkystės strategiją niekas nenori diskutuoti.“

Pernai rugpjūčio 8 d. siautusi vėtra nuniokojo Alytaus, Kaišiadorių, Prie-nų, Švenčionėlių, Trakų, Valkininkų ir Varėnos rajonų miškus. Mažesnės aud ros šių metų vasarį ir balandį dar išvartė daug škvalo išjudintų medžių.

Aktualijos

Daugelis privačių miškų savininkų galėjo gauti iki 80 proc. kompensacijas kirtimo išlaidoms, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Priešpilnis.Saulė teka 4.59, leidžiasi 21.50.

RytojŠiandien

Šiandien mūsų šalis išliks aukštesnio slėgio lauko įtakoje, tad orai turėtų būti malonūs ir ramūs. Debesų bus nedaug, o lietaus tikimybė nedidelė. Nestiprus vėjas pastoviai keis savo kryptį, ir įdienojus temperatūra pakils iki 20–25 laipsnių šilumos. Deja, ketvirtadie-nį Lietuvą pasieks naujas ciklonas. Beveik visoje šalyje protarpiais lis, dienos metu kai kur liūtys bus itin intensyvios ir gausios. Iš pietinių platumų plūstant šiltesnio oro srautams naktį temperatūra nenukris žemiau 12–17 laipsnių, o dieną, nors bus ir gana debesuo-ta, oras šils iki 24–29 laipsnių, tik prie jūros bus apie 22 laipsnius šilumos. Po karštos ke-tvirtadienio dienos penktadienio naktis numatoma labai tvanki – 14–19 laipsnių, o dieną termometrai jau terodys 21–26, pajūryje – 18–20 laipsnių šilumos. Trumpi lietūs šią parą lankysis didesnėje šalies teritorijoje, vietomis juos lydės perkūnijos griausmas. Vėjas keis kryptį ir pūs iš pietvakarių, vakarų 5–10 m/sek. greičiu. Šeštadienį orai beveik nesiskirs nuo penktadienio, tik bus dar keliais laipsniais vėsiau: naktį temperatūra atvės iki 11–16, dieną pakils vos iki 18–23 laipsnių.

Margarita Kirkliauskaitė

PorytDieną: +20 +25°

Naktį: +12 +17°

Dieną: +24 +29° Dieną: +21 +26°

Naktį: +14 +19°Naktį: +12 +17°

Dėl škvalo padarinių aistros verda ir po metų

Miškų priežiūra – būtinybėGintaras Visalga, generalinio urėdo pavaduotojas

Miškų priežiūra būtina dėl sanitari-jos, saugant medžius nuo kenkėjų plitimo, priešgaisrinės prevencijos. Valstybiniai miškai prižiūrimi atsa-kingai, o privačių savininkai konsul-tuojami, mokomi. Po škvalo sutvar-kyti valstybiniai ir privatūs miškai, tik Varėnoje liko rūpesčių. Apskritai miškų priežiūrą privačiame sekto-riuje reikėtų tobulinti.

Dauguma savininkų atsakingiRytis Kuliešius, Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos vadovas

Nemanau, kad reikėtų papildomų reglamentų privačių miškų savinin-kams. Jiems ir taip numatyta ne-mažai pakankamai griežtų sank-cijų. Sutinku, kad yra nesąžiningų ir neatsakingai savo turtą valdan-čių žmonių. Tačiau dauguma miš-kų tvarkomi gerai, žmonės nė ne-pastebi skirtumo tarp valstybinių ir privačių girių. Pastarųjų jau grei-tai bus apie pusę visų šalies miš-kų. Daug privačių plotų patenka į draustinius, kitas saugotinas terito-rijas, kur neleidžiama ūkinė veikla, bet savininkai vis tiek negaudami jokių kompensacijų tvarko miškus.

Reikia bendros diskusijosAlgis Kašėta, Seimo narys

Suprantu Varėnos rajono mero su-sirūpinimą, nes nesutvarkyti miš-kai kelia pavojų žmonėms. Su juo jau kreipėmės į Seimo komitetus, Aplinkos ministeriją. Manau, kad reikėtų visoms pusėms susėsti ir tartis dėl įstatymo bazės tobulini-mo nepažeidžiant ir privačių miškų savininkų teisių.

„Po audros daugybė įmonių siūlė tvarkymo paslaugas, o už parduotą medieną savininkai galėjo ne tik padengti tvarkymo išlaidas, bet ir uždirbti gražaus pelno“, – kalbėjo A.Strazdas.

Atkelta iš 1 p.

Lietuva turi pastabų pasiūly-mams dėl naujosios 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fi nan-sinės perspektyvos. Nuogąstaujama, kad Europos Sąjungos paramos lėšos gali būti paskirstytos silpniausiems regio nams, nepritariama siūlymams dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams ir per mažos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos.

Lietuva taip pat nesutinka, kad būtų sumažintos paramos ribos nuo maždaug 3 iki 2,5 proc. bendrojo na-cionalinio produkto.

„Lubas“ siūloma nustatyti neva re-miantis tuo, kad valstybės narės tiek lėšų nesugeba įsisavinti, bet mūsų ir kitų pirmaujančių ES valstybių na-rių duomenys rodo, kad tikrai įma-noma lėšas įsisavinti. Kalbant apie fi nansus žemės ūkiui, įžvelgiama ri-zika, kad Baltijos šalyse žemės ūkio subjektų gaunamos išmokos net ir periodo pabaigoje išliktų pačios ma-žiausios. „Mūsų supratimu, tai yra toli nuo kompromiso“, – įsitikinusi fi nan-sų ministrė Ingrida Šimonytė. Lietuva nesutinka ir su numatoma paramos,

skirtos Lietuvos, Slovakijos ir Bulga-rijos AE uždaryti, suma. „Tas fi nansi-nis vokas, kuris siūlomas visoms trims elektrinėms uždaryti, yra nepakanka-mas, atsižvelgiant į lėšų poreikį dar-bams atlikti“, – sakė I. Šimonytė.

Eltos inf.

Netenkina naujosios ES fi nansinės perspektyvos

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

4 2011 m. liepos 13 d. • Nr. 55 (9074)Valstiečių laikraštis

Vakar sukako lygiai dveji me-tai, kai Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė buvo inauguruota. Jos veiklą vertinantys ekspertai pa-brėžia piktesnę retoriką, didesnį dėmesį vidaus politikai nei buvo būdinga jos pirmtakams. Daugu-ma siūlo rezultatų dar palūkėti.

Per trumpas laikas vertinti

Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas, politologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakaus-kas sakė, kad Prezidentę yra pagrin-do laikyti bent jau kai kurių reformų iniciatore. Faktas, kad Prezidentė reitingais ir jų stabilumu pranoksta savo pirmtakus, jo nestebina.

„Palyginti su Valdu Adamkumi, Prezidentė daug labiau atsigręžė į vidaus reikalus, tą pačią teisėtvarką. Tai labiausiai domina žmones, ta-čiau yra ir labai daug nepatenkin-tų. Jos kalbos ryžtingos, kaip ir kai kurie veiksmai, pavyzdžiui, keičiant valdininkus“, – jos populiarumą pa-prastai aiškina A.Kulakauskas.

Pasak katedros vedėjo, ji bent jau pradėjo reformas kai kuriose srity-se. „Apie rezultatus kalbėti dar anks-ti, bet pradžia kaip reformatorės pa-daryta. Bet koks rimtesnis istorikas jums pasakys, kad dveji metai yra per mažai, kad visiškai įgyvendintum ko-kią nors rimtą reformą. Paprastai re-zultatai pasirodo mažiausiai po de-šimties metų“, – kalbėjo analitikas.

Mato šalies vadovų skirtumus

Ekonomistė Aušra Maldeikie-nė portalui balsas.lt sakė matanti tik įvaizdžių skirtumus tarp kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus ir D.Grybauskaitės. „V.Adamkus sielvartaudavo, o D.Grybauskaitė rūstauja“, – ironiškai sakė ji.

A.Maldeikienės teigimu, Prezi-dentė ekonomikos srityje nėra jokia reformatorė. „Pristatydama save kaip reformatorę, ekonomikos srityje ji visiškai nieko naujo neįnešė. Ji toliau gina per dvidešimt metų susiklos-čiusią paradigmą, kurioje vyrauja ne visuomenės interesas, ne samdomo darbo ir verslo interesų derinimas, o atstovavimas tam tikriems verslo in-teresams“, – kalbėjo ekonomistė.

Pasak A.Maldeikienės, Preziden-tė visiškai remia premjero Andriaus Kubiliaus ekonominę politiką. „Ji tiki, kad taupymas yra svarbiausia, kad tas taupymas išgelbės Lietuvą, tačiau pats taupymas yra gana se-lektyvus. Jie su A.Kubiliumi ir čia labai sutampa. Kai prabylama apie tai, kieno sąskaita taupoma, prisi-menama tik viena gyventojų grupė, t.y. pensininkai“, – stebėjosi ji.

Kaip teigia A.Maldeikienė, Prezi-dentė yra pamiršusi vieną iš konstitu-cinių teisių, t.y. pagrindinio įstatymo 48 ir 52 straipsniuose garantuotą tei-sę į socialinę apsaugą nedarbo atveju. „Bedarbiai vidutiniškai prarado apie 30 procentų pajamų. Tiems bedar-

biams, kurie anksčiau dirbo labiau kvalifi kuotą darbą ir gavo didesnį at-lyginimą, išmokos, vadovaujantis 2009 metais priimtu įstatymu, sumažintos per pusę ir sutrumpintas jų mokėjimo laikotarpis. Šių žmonių Prezidentė irgi niekada neprisimena, o problema yra didelė“, – kalbėjo pašnekovė.

Galėtų būti reiklesnė

Politologas Vladimiras Lau-čius laikosi nuomonės, kad pasta-ruoju metu Lietuvos politiką ėmė lemti interesų grupių spaudimas. „V.Adamkus viename savo metinių pranešimų kalbėjo apie oligarchijos grėsmę. Toji grėsmė nedingo, bet V.Adamkus nustojo apie ją kalbėti.

Galima kelti klausimą – kodėl nu-stojo? Bet galima ir nekelti, nes yra svarbesnių klausimų. Tarp jų – koks yra Prezidentės D.Grybauskaitės santykis su vadinamąja oligarchi-ja?“ – sakė jis portalui balsas.lt.

Anot V.Laučiaus, Lietuvoje oli-garchija vadinama ne visai tai, kas yra oligarchija. „Kalbėkime apie pinigų valdžią: plutokratiją. Lietuva tapo daugeliu atžvilgių plutokratine vals-tybe – į tai atkreipia dėmesį ir mūsų nepriklausomybės architektas Vytau-tas Landsbergis. D.Grybauskaitė yra valstybės vadovė, kuri ne tik yra at-spari plutokratinėms tendencijoms, bet ir nuoširdžiai stengiasi jas paža-boti. Manau, tai viena svarbiausių jos didelio populiarumo priežasčių. D.Grybauskaitė yra kovojanti prezi-dentė, o jos kova – tai kova su pluto-kratija“, – svarstė V.Laučius.

Kaip teigia V.Laučius, vidaus po-litikoje didžiausia D.Grybauskaitės klaida yra pritarimas Andriaus Kubi-liaus vyriausybės veiksmams. „Žmo-nės, kurių valiai Prezidentė atsto-vauja, anksčiau ar vėliau paklaus: „Gerbiamoji, kodėl Jūs rėmėte šitą šutvę?“ Ir jei Prezidentė atsakys: „Aš juk kritikavau ministrą Kazlauską!“, toks atsakymas turės poveikį nebent Arūnui Valinskui, kuris ministro Kaz-lausko nekritikavo, bet ne Lietuvai. D.Grybauskaitė per daug susisiejo su A. Kubiliumi, jo Vyriausybe ir jo aplinka“, – pabrėžia politologas.

Prezidentę D.Grybauskaitę, re-miantis birželio mėnesį bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duo-menimis, palankiai vertina 81 proc. Lietuvos gyventojų.

balsas.lt

Stasys Jokūbaitis

„Gaila, bet drįstu pasakyti: esu nusivylęs ir labai nusivylęs Seimu“, – neseniai interviu Lietuvos televizijai pareiškė kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Pri-pažinkime, tai labai skaudus mūsų įstatymų leidėjų vertinimas. Ar yra kokia nors išeitis? Yra – atsakingiau rinkti savo atstovus Seime. Bet pra-sidėjus rinkimų kampanijai, tai daž-niausiai pamirštama.

Kita vertus, net kadenciją baigęs Prezidentas pripažino, kad Seimas, kad ir kaip ten būtų, yra atspindys, kitaip tariant, veidrodis to, kas mes esame. Ko gero, buvęs šalies vado-vas teisus – tol, kol Lietuvos žmo-gus apsispręs ir išsirinks tokį savo atstovą į Seimą, kuris jaus vertybes, jaus atsakomybę žmogui, valstybei, tokį Seimą ir turėsime.

Paklaustas, ar po kitais me-tais vyksiančių Seimo rinkimų, jo nuomone, kas nors pasikeis, Prezi-dentas pripažino, kad į šį klausimą nuoširdžiai atsakyti labai sunku. „Didelių vilčių nededu, nes nema-tau pagrindo, arba laiko gal trūks-ta tam esminiam pokyčiui, kuris

yra reikalingas“, – buvo atviras V.Adamkus.

Ne taip seniai, vos užsiminus, kad turime tokią valdžią, kokios esame verti, galėjai nuo oponentų gauti per galvą. „Kaip galima taip sakyti, argi iš tiesų mes tokie?“ – išgirsdavai pa-sipiktinimą. Piktintis, žinoma, ga-lima, gal net ir reikia, nes tikrai ne kiekvienas parlamentaras yra geres-nis, doresnis už paprastą, toli nuo valdžios esantį žmogų, kuris, anot V.Adamkaus, labiau negu kai ku-rie dabartiniai politikai gerbia kitą, įstatymus, visuomenę ir valstybę.

Išeitų, kad aukštos moralės, są-žiningų ir veiklių žmonių Lietuvoje visgi yra. Tai kodėl jie ne valdžioje, kodėl jiems diriguoja kitos, neretai kur kas prastesnės prabos, pilkesnės asmenybės? Todėl, kad tokius kaž-kodėl mes renkame. Vieni – į viską

numoję ranka, palikę valdžią rinkti kitiems, antri – šventai pasitikėda-mi partijomis ir jų kandidatais. Štai taip ir atsitinka, kad valdžioje atsi-duria ne tikrieji valstybės patriotai, galintys deramai valdyti šalį, kreip-ti ją gerovės link, o tik „visuomenės atspindžiai“.

Ar galime ką nors padaryti, kad tas veidrodis rodytų bent kiek gra-

žesnį vaizdelį? Galėtume, bet, ma-tyt, dar nenorime, todėl ir turime tokią valdžią, kokios nusipelnome. Atidžiau pažiūrėkime, kas šiuo metu vyksta mūsų politinėse partijose.

Ne vienas dėl įvairių priežasčių politikos užribyje su savo partijė-le atsidūręs veikėjas, pagaliau įsiti-kinęs, kad valdžios Olimpą matys kaip savo ausis, bando šlietis prie stipresniųjų, kad tokiu būdu galėtų peržengti parlamento slenkstį.

Tik ar galima tikėtis, kad toks politikas, ant stipresniojo sparnų šiaip ne taip įskraidintas į Seimą, netaps tuo nelabai žmonių mėgs-tamu „atspindžiu“? Tikriausiai ne, nes jei rinkėjai nuo jo nusisuko dar tada, kai skleidė savo partijos idėjas, vargu ar tas politikas sužibės origi-nalesnėmis, gražesnėmis spalvomis naujajame politiniame darinyje.

Kartais atsitinka netgi savotiškų kuriozų. Lietuvos liaudies partijai vadovaujanti ekspremjerė Kazimira Prunskienė, Rusijoje tituluojama ku-nigaikštiene, neseniai viešai pareiškė, kad dėl bendro darbo kalbasi su šiuo metu aukščiausią reitingą turinčiais socialdemokratais. Kitaip tariant, politikė suka ienas ten, kur kažkada buvo, bet pabėgo, kūrė savas partijas,

matyt, tikėdama, kad jos taps popu-liaresnės. Bet taip neatsitiko.

Oficialiuose partijos praneši-muose spaudai buvo skelbiama, kad K.Prunskienė būtent Socialdemo-kratų partiją laiko labiausiai tikėti-na ir realiausia partnere rinkimuose. Tačiau jos bandymai grįžti į didžiąją politiką kol kas nesėkmingi. Rusijos kunigaikštienei kol kas niekaip ne-pavyksta prisišlieti prie kurios nors didžiosios partijos, su kuria kandi-datuodama Seimo rinkimuose galė-tų tikėtis vietos parlamente.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad artėjančiuo-se Seimo rinkimuose Socialdemokra-tų partija yra apsisprendusi dalyvauti viena ir jokių planų bendradarbiauti su Lietuvos liaudies partija nėra.

Blaškosi ieškodami prie ko prisi-šlieti ir kai kurie iš politinės arenos

jau dingstančios Naujosios sąjungos atstovai. Dauguma rado prieglobs-tį pas „darbiečius“, kiti suka pas li-beralcentristus. Ką gi, kuo arčiau nauji Seimo rinkimai, tuo daugiau ieškančiųjų vietos po politine saule. Kitaip prie valdžios pyrago neatsi-sėsi. Tačiau nesinorėtų vėl apsigauti ir paskui kaltinti nelabai gražiai ro-dantį veidrodį.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Aurelija Meškaitė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

SODIETĖ (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 782 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 873. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Aktualijos

Ar verta pykti ant veidrodžio? Tiesiai šviesiai

Dveji prezidentavimo metai

Ne vienas dėl įvairių priežasčių politikos užribyje su savo partijėle at-sidūręs veikėjas, pagaliau įsitikinęs, kad valdžios Olimpą matys kaip savo ausis, bando šlietis prie stipresniųjų,

Prezidentę palankiai vertina net 81 proc. Lietuvos gyventojų.

Eltos nuotrauka

52011 m. liepos 13 d. • Nr. 55 (9074)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 476)

Socialdemokratų partijos frak-cijos narys Algirdas Sysas apgai-lestauja, kad Vyriausybė niekaip nesugeba sureguliuoti darbo ap-mokėjimo.

„Kai profesinės sąjungos kėlė klausimą dėl minimalaus atlygini-mo didinimo Trišalėje taryboje, Vy-riausybė niekaip nerado jėgų aiš-kiai pasakyti, kokia jos pozicija šiuo klausimu. Procesas tęsis rudenį. At-lyginimų klausimas opus tiek valsty-bės įmonių, tiek privačių bendrovių

darbuotojams. Nors pernai kai ku-rių įmonių pelnai didėjo, augo dar-bo našumas, tačiau atlyginimai taip ir liko stovėti vietoje, o kai kur net sumažėjo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo A. Sysas.

Parlamentaras primena, jog Vy-riausybė karpydama atlyginimus tuo pačiu metu teikė įstatymus, kuriais atskiroms grupėms norėta darbo už-mokestį padidinti. Pasak jo, Seimo pavasario sesijos pabaigoje pateikti projektai dėl sveikatos įstaigų vado-vų atlyginimų didinimo, nors ligo-ninių žemesnės grandies personalo algos penkiskart mažesnės.

„Daugelis pelningai dirbančių įmonių nesirūpina savo darbuoto-jais. Vadovams mokami dideli atly-ginimai, išmokami milijoniniai divi-dendai, o darbuotojai turi tenkintis minimaliu darbo užmokesčiu. Kon-kretus pavyzdys – situacija uždarojoje akcinėje bendrovėje „Švyturio – Ute-nos alus“. Šiais metais numatyta divi-dendams išmokėti 100 milijonų litų. Darbo užmokesčiui indeksuoti ge-rai dirbantiems žmonėms pinigų ne-randama, o dividendams išmokėti jų yra“, – sako Seimo narys A. Sysas.

Spaudos konferencijoje dalyva-vusi Lietuvos maistininkų profe-sinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė teigė, kad Lietuva tarp

kitų Europos Sąjungos šalių mini-malaus atlyginimo atžvilgiu gero-kai atsilieka.

„ES šalyse minimalią algą gau-na tik 2–3 proc. darbuotojų, t.y. ap-mokėjimas už nekvalifi kuotą darbą, tuo metu Lietuvoje minimalų dar-bo užmokestį gauna net 19,4 proc. žmonių. Minimali alga į rankas te-siekia 670 litų, tai yra mažiau, negu ofi cialiai paskelbta skurdo riba. Kas už tai atsako? Dėl atlyginimų turėtų būti tariamasi kolektyvinėmis su-

tartimis, tačiau jų nesilaikoma, nie-kas to nekontroliuoja“, – piktinosi G.Gruzdienė.

Profsąjungos pirmininkė Seime priimtą rezoliuciją dėl minimalios algos pavadino juokinga, nes ji ne-duos jokių rezultatų. „Jei Vyriausybė būtų atsakinga, tai taškai būtų su-dėti, o šiuo atveju pasakyta tik tiek, kad kada nors minimalią algą reikia didinti“, – teigia profesinės sąjungos pirmininkė.

Eltos inf.

Nesugeba sutarti dėl darbo apmokėjimo

„Daugelis pelningai dirbančių įmo-nių nesirūpina savo darbuotojais“, – sako Seimo narys Algirdas Sysas.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Vyriausybė karpydama atlyginimus tuo pačiu metu teikė įstatymus, ku-riais atskiroms grupėms norėta darbo užmokestį padidinti.

Siūloma siaurinti galimybes dirbti su verslo liudijimu ir palik-ti jį tik tam tikroms veikloms ir išskirtinai su galutiniu vartotoju. Tačiau tai nereiškia, kad visi liku-sieji privalės steigti įmones.

„Visiems, turintiems verslo liudijimą, prekes parduoti ar pas-laugas suteikti būtų galima tik galutiniam vartotojui. Tai būtų mažmenos tipo veikla, dirbant su žmogumi, kuris atėjo pasitaisyti batų ar nusipirkti braškių, nusi-kirpti plaukų“, – sakė fi nansų mi-nistrė Ingrida Šimonytė.

Pasak fi nansų ministrės, šitų pas-laugų su verslo liudijimu nebūtų ga-lima suteikti įmonėms ir kitiems ju-ridiniams asmenims. „Tokiu atveju nėra problemos sudaryti civilinę su-tartį, apskaičiuoti išmokėtas sumas todėl, kad įmonei ar įstaigai reikia turėti įsigijimo dokumentą, vadinasi, visos šitos pajamos yra labai tvarkin-gai apskaitomos. Neretai verslo liudi-jimu bandoma pridengti darbo san-tykius ar kitą samdą, tokių galimybių neturėtų būti“, – teigė I.Šimonytė.

Siūloma panaikinti didmeninės prekybos galimybę su verslo liudi-jimu. Šiuo metu yra leidžiama pre-kiauti ne maisto prekėmis.

Taip pat siūloma panaikinti kai kurias veiklas, kurioms užten-ka verslo liudijimo. Kai kurioms jų yra keliami specifi niai reikala-vimai, tarp jų – veikloms, susiju-sioms su turistų apgyvendinimu, inžinieriams ir architektams. Siū-loma susiaurinti verslo liudijimo galiojimo mastą statybos darbuo-se, apsiribojant paprastais staty-bos darbais – apdaila ir panašiomis veiklomis. Nebūtų galimybės užsi-imti nuoma su verslo liudijimu.

Finansų ministrė mitologija va-dina kalbas, kad visiems likusiems teks steigti įmones, samdyti buhal-terius. „Žmogaus individuali veikla yra įmanoma įvairiomis formomis, verslo liudijimas yra tik viena iš for-mų, pati primityviausia. (...) Žmo-gus turi teisę neturėdamas jokios įmonės vykdyti individualią veiklą deklaruodamas pajamas. (...) Alter-natyva yra ir įsteigti įmonę, bet tai nėra vienintelė galimybė, kuri lieka žmogui, kuris negali įsigyti verslo liudijimo“, – sakė I. Šimonytė.

Jei siūlymams bus pritarta, jie įsigalios nuo kitų metų.

VL, Eltos inf.

Pridengti darbo santykius bus sunkiau

„Žmogus turi teisę neturėdamas jo-kios įmonės vykdyti individualią vei-klą deklaruodamas pajamas“, – sakė I. Šimonytė. Martyno Vidzbelio nuotrauka

6 2011 m. liepos 13 d. • Nr. 55 (9074)Valstiečių laikraštisMūsų reportažas

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@gmail.com

Pirmojoje Lietuvos sostinėje jau 13-ąjį kartą šurmuliavo tarptau-tinis eksperimentinės archeologi-jos festivalis „Gyvosios archeolo-gijos dienos Kernavėje“. Lietuvos ir kaimyninių šalių archeologijos meistrai lankytojus supažindino su rekonstruotais proistorės ir anks-tyvųjų viduramžių amatais, rodė ir pasakojo, kaip senovėje buvo gaminami titnago, kaulo bei gele-žies įrankiai, audžiamos ir pinamos juostos, kuriami įmantrūs papuo-šalai, mokė, kaip nesunkiai pasiga-minti natūralaus muilo.

Muilažolių vandenėlis – natūralus muilo pakaitalas

Dalyvių minioje išsiskyrė links-mas, vienodais marškinėliais su už-rašu „Vasaros archeologijos stovykla“ pasipuošęs vaikų kolektyvas. Suginčių (Molėtų r.) vidurinės mokyklos mo-kiniai „Gyvosiose archeologijos die-nose“ lankėsi pirmą kartą.

„Nuotaika puiki, vaikams labai pa-tiko titnagais grojantis vokietis, kuris rodė, kaip įvairiais būdais galima iš-gauti ugnį. Jaunieji archeologai lip-dė puodus, stebėjo viduramžių ri-terių kovas, šaudė iš lankų, jodinėjo žemaitukais, kuriuos pamatė pirmą kartą. Smagu, kad kiekvienas galėjo pramogauti pagal savo pomėgius“,– turininga išvyka džiaugėsi Suginčių vidurinės mokyklos istorijos moky-toja Anželika Laužikienė.

Kanklininkė ir dainininkė Kristi-na Keturakytė ne tik kanklių stygas virpino, bet ir vaikus žaidimų mokė. Šalimais iš Ukmergės krašto atvykęs Česlovas Talačka demonstravo luoto (iš vientiso medžio kamieno išskob-tas laivelis) gamybą. Vyras sakė, kad jau ne vieną tokį išskobęs ir į vande-nį paleidęs.

Dūdmaišiais ir kauliniais instru-mentais lankytojus linksmino svečiai iš Baltarusijos – Todaras Kaškurevi-čius, Svetlana Klepikava, Volha Dze-dovika ir Dzianis Sukchis. Kalvystės ypatumus ir ginklų gamybą demonst-ravo Algis ir Martynas Stankai, Mak-simas Juozas Mickevičius, Mindaugas Stankus ir Donatas Liekmanis.

Renginio naujiena – natūralaus muilo gamyba. Mindaugas Makutė-nas rodė, kaip nesunkiai iš vandens, pelenų ir taukų išsivirti muilo. „Dar paprasčiau yra vandenyje paplak-ti muilažolių. Muiluotu vandenėliu bus galima natūraliai švarintis“, – tei-gė M.Makutėnas.

Senoji lietuvių virtuvė

Gabija Mauliūtė vilną velia jau penkeri metai, o „Archeologijos die-nose“ – pirmą kartą. Gabijos vaikai, aštuonerių Rapolas ir penkerių Rėja, noriai padėjo mamai velti kilimą, aus-karus. Šventėje Gabija dalyvavo kartu su kolege Ramune Butrimaite, kurios 2,5 metų dukrytė taip pat jau susido-mėjusi senaisiais amatais.

„Vaikai yra labai smalsūs. Užten-ka tik parodyti ir jie jau patys prašosi padėti, nori ką nors patys pasigaminti. O šventėje žmonių buvo išties gausu. Entuziastai ir karolius, ir net batus nusivėlė“, – sakė G.Mauliūtė.

O štai Mindaugas Rutkauskas jau šeštus metus Kernavėje pristato puo-dininkystės subtilybes. Puodus lip-dė ir degino pagal proistorės tradi-cijas Gytis Grižas. Kaip pasigaminti deguto, mokė Biskupynės muziejaus archeologas Voičekas Petrovskis, at-vykęs iš Lenkijos, Torūnės krašto. Su-sikalbėti su lietuvaičiais jam padėjo jauna vertėja Irena.

„Nedalyvauti tiesiog negalime, nes tai jau tapo tradicija. Esame renginio pradininkai. Šiais metais pristatėme XIV a. lietuvių virtuvę“, – pasakojo Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ prezidentė Daiva Luchta-nienė. Moteris lankytojus supažin-dino su maisto istorija nuo pačių pirmųjų grūdinių kultūrų iki grikių aukso amžiaus.

„Daugelis nuvertina lietuvių vir-tuvę, neva seniau nebuvę prieskonių, maistas buvęs skurdus. Tačiau tai ne-tiesa, lietuviai jau senaisiais laikais turėjo Viduržemio regiono priesko-nių, kuriais gardino įvairius patieka-lus. Lankytojams itin patiko senovinis lietuvių saldumynas – lazdynų riešutai su medumi“, – sakė D.Luchtanienė.

Daiva pasakoja, kad XIII a. pab. į mūsų šalį atkeliavo agurkai ir grikiai. „XIV a. – grikių aukso amžius, tuo-met jie paplito ir po mūsų šalį. Turė-tume labiau didžiuotis nuo Trakų vi-soje šalyje paplitusiais balandėliais nei daug vėliau atsiradusiais bulvių patie-kalais“, – domėtis lietuviška virtuve ragino „Pajautos“ prezidentė.

Prezidentė valgė avino akį

Saulė negailėjo šilumos senajai ša-lies sostinei, tad norintieji atsigaivin-ti būrėsi prie Ramūno Čižo gamin-to alaus. „Tai lengvas, nefi ltruotas ir gyvas keptinis alus. Keptiniam alui salyklas užmaišomas kaip tešla ir ke-palais pašaunamas į duonkepę krosnį. Gerai pakepus toliau dorojamas kaip paprastas salyklas. Alus išeina tamsus. Toks specifi nis alus buvo būdingas tik Rytų Aukštaitijos kraštui. Šiuo metu jis gaminamas vos keliose vietose“, – sakė R. Čižas iš Dusetų.

Etnomuzikologas Evaldas Viči-nas šventės lankytojus linksmino La-banoro dūdos (dar kitaip vadinamos dūdmaišiu, kūline su ūku, dūdragine, kūline dūda, murenka ir pan.) garsais bei ratukinės lyros skambesiu. Laba-noro dūdos buvo paplitusios jau XV–XVI amžiuje ne tik Lietuvoje, bet ir dabartinėje Vakarų Gudijos teritori-joje bei Latvijoje.

Kaip apdoroti kaulą ir skaldyti tit-nagą, mokė trečią kartą „Archeolo-gijos dienose“ dalyvaujantis Gvidas Slach. Egzotiškos išvaizdos vyras, tu-rintis alžyrietiško kraujo, dirba Šiau-lių „Aušros“ muziejuje muziejininku archeologu.

„Žeberkliukams, pjautuvams ir ki-tiems įvairiems įrankiams naudojami stirnų, elnių, briedžių ragai, laukinių gyvūnų kaulai. Būna, kad randame jų tiesiog miške ar iš medžiotojų gauna-me. Taip pat naudojame ožkų, avių kaulus. Stengiuosi kuo tiksliau re-konstruoti ir visuomenei pademonst-ruoti kaulo apdirbimo amatą“, – sakė Joniškyje gyvenantis archeologas.

Prie viduramžių šurmulio prisidėjo ir pašėlę dūdmaišių virtuozai – latviai „Auli“ bei lietuvių grupės „Žalvari-nis“, „Marga muzika“ ir kitos. Vieno iš renginio organizatorių, Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Jono Vitkūno, teigimu, didžiulė scena, įsi-kūrusi ant Pilies kalno ir aprūpinta galinga technika, Kernavėje buvo vie-nintelis šiandienį amžių primenantis statinys. Koncertuoti be įgarsinimo, esant tokiam gausiam būriui lanky-tojų, šiais laikais nepavyksta.

Kernavėje lankėsi ir šalies prezi-dentė Dalia Grybauskaitė. Preziden-tė nusipirko įvairių suvenyrų, dovanų gavo rankų darbo muilo, buvo pavai-šinta avino akimi, kurią, vaišintojų džiaugsmui, suvalgė visą.

Etnomuzikologas Evaldas Vičinas su Labanoro dūda.

Lankytojai galėjo išbandyti romėnų laikų šaudyklę-arkbalistą.

Kristina Keturatytė ne tik kankliavo, bet ir vaikus žaisti kvietė.

Česlovas Talačka skobė luotą.

Medžiotojai gamino lankus ir strėles.

Festivalio dalyvių eitynėse išsiskyrė riterių apranga ir ginklai. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Kernavėje atgijo senieji lietuvių amatai

14 2011 m. liepos 13 d. • Nr. 55 (9074)Valstiečių laikraštis

Vienintelio Panevėžio rajo-ne knygyno savininkė su-teikia galimybę Ramygalos miesto gyventojams per-skaityti naujausias knygas tik už 2 Lt.

Vida Tavorienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Nederlingų žemių ūkinin-kai skeptiškai vertina Mėsi-nės galvijininkystės plėtros programą.

Vida Tavorienė

9 psl.

Širvintų rajono Griciūnų kaime ūkininkaujanti Da-lia Ėmužytė valdo nemen-ką ūkį – jame 500 ožkų banda ir aštuoniasdešimt hektarų žemės.

Nijolė Baronienė

9 psl.

Pelno laukė penkiolika metų

Sodietė

15 psl.

Knygų mylėtoja tęsiasenas miesto tradicijas Šaukėniškė (Kelmės r.) pe-

dagogė Elena Burdulienė šmaikštauja, kad ji yra ta-pusi savo pačios įkurto mu-ziejaus eksponatu, mat jau ir gyvena tarp praeitų šim-tmečių daiktų. Ir moteris labai gerai jaučiasi, nes į muziejų užsukantys žmo-nės praeityje ieško atsaky-mų į daugybę šiandienos klausimų ir ji padeda juos surasti.

Nijolė Petrošiūtė

15 psl.

Mokytoja trina laiko ribas

Parama pradedantiems mėsinių galvijų augintojams – per menka

Lietuvos jaunių krepšinio rinktinė pirmą kartą tapo pasaulio čempione. Rytis Burneckas8 psl.

Lietuvos jauniai prasiautė kaip galingas uraganas

Sportas

Moterų teisės Afganistanešiurkščiai pažeidinėjamos. Talibano režimas draudė moterims mokytis, dirbti, jos galėjo išeiti iš namų tik lydimos vyro, privalėjo dėvėti burką. Tačiau ir žlugus talibų režimui situacija nedaug tepakito.

Zigmas Zinkevičius

18 psl.

Naujojo Afganistano vyrainepripažįsta moterų laisvių

Pasaulis