Valstiečių laikraštis 2011 08 27

Download Valstiečių laikraštis 2011 08 27

Post on 23-Mar-2016

267 views

Category:

Documents

16 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 08 27

TRANSCRIPT

  • 2011 m. rugpjio 27 d., etadienis Nr. 68 (9087) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien VL su priedais:

    etadienis Jei is jaunatvikas vyras,

    dailiai skustais ilais smilkiniais, bt pardavjas, pirkiau i jo kasdien, jei taksistas kviesiau tik jo taksi. Bet Steponas Januka, ms vis diaugsmui, dainuoja, daugiau nei 30 met, visus avi savo entuziazmu.

    Sodyba Jei pasivalgius po pasaul

    apima noras retais augalais pa-vairinti savo nam aplink, bet kyla vairiausi abejoni, apsi-sprsti pads ivyka Skinderikio dendrologin park.

    Kam i vasar siaubo var aibai, jai baigiantis turt susi-mstyti, kok aibolaid sirengti, kad kitais metais griaudiant per-knui miegot ramiai. Juolab kad ir iem aibai jau ne retenyb.

    Bii avilys Bii produktais stengiams

    pasirpinti, jei esame neabejingi savo sveikatai. Taiau ar inome, kokio medaus mums labiausiai reikia?

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Anksiau Lietuvoje veik pen-kios kunig seminarijos, iuo metu j belik tik trys. Katalik banyios dvasininkai pripasta

    susidr su nemalonia tendenci-ja: kai kuriose parapijose kunigai suteikia tik btiniausias sielova-dos paslaugas. Majant kunig skaii jie sieja su vertybi krize visuomenje.

    Nukelta 3 p. f

    Apie tai 4 p. f Apie tai 6 p. f

    Rugsjo skambutis pakvieia vis maiau mokini ir mokytojiemet Lietuvos mokyklas turt ateiti madaug 30 tkst. maiau moksleivi nei pernai, tkstaniams kvalifi kuot pedagog iemetinis rugsjis prasids darbo biroje.

    Vida Tavorien. Isamiau skaitykite 2 p.

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Kunig gretas retino vertybi krizSvarbiausiomis prieastimis, kodl kunigys-t per pastarj deimtmet tapo nepatraukli, dvasininkai vardija visuomenje sigaljus malonum kult ir paaukimo stok.

    Tariamas ar tikras valdios bejgikumas

    Kain ar gali bti kas nors blo-giau valstybje, kai joje nepaiso-ma statym, kai valdia vieai demonstruoja savo bejgikum, o paeidjai elgiasi taip, tarsi gy-vent negyvenamoje saloje.

    Rus urnalists nuudymo usakovai neatskleisti

    Rusijos tyrjai prane, kad jie mano inantys, kas 2006-aisiais usak urnalists tyrjos Anos Politkovskajos nuudym. Taiau tai gali bti tik gudrus Kremliaus manevras.

    etadien VL su priedais:kinink iniosTviks viesa

    (Us. 170)

  • 2 2011 m. rugpjio 27 d. Nr. 68 (9087)Valstiei laikratis

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@valstietis.lt

    Prie deimtmet alies mokyk-lose moksi madaug 600 tkst. mokini, iemet j teliko apie 390 tkst. Pirm kart mokyklos slenkst perengs 28 tkst. pir-mok. Pernai pai maiausij mokinuk buvo vienu tkstan-iu daugiau. Ofi cialiai deklaruo-ta, kad apie 10 tkst. vaik tvai isive usien.

    Pedagogai mina darbo bir slenksius

    Kol kas tai tik preliminars duo-menys. Gali bti, kad vasar dar ne viena deimtis moksleivi kartu su tvais susikrov lagaminus ir skal-sesns duonos dairytis ivyko u-sien. Tad emigravusi vaik gali bti dar daugiau.

    Lietuvos mokyklos tutja ir u-sidarinja dl mao vaik gimsta-mumo ir emigracijos.

    vietimo ir mokslo ministras Gin-taras Steponaviius guodiasi, kad moksleivi majimas stabilizuojasi. Rajon pedagogai pastebi, kad skel-biamas ekonominis gerjimas provin-cijos toli grau nepasiek, todl emi-gruojanij srautas nemaja. Taigi ir apie stabilizacij kalbti neverta.

    Moksleivi skaiiaus majimas ke-lia tamp mokyklose. Kasmet darbo netenka tkstaniai pedagog. Lietuvos darbo biros duomenimis, rugpjio 1 d. 2031 mokytojas iekojo pedagogo darbo. Taiau bendrojo ugdymo mo-kytojams buvo tik 13 pasilym. Liep kai kurios mokyklos iekojo papildo-mojo ugdymo dalyk, dails, chemijos, angl ir lietuvi kalb mokytoj.

    Kova dl mokini

    Tutjanios mokyklos atrina konkurencij dl mokini. Ne vie-name mieste pradini klasi mo-kytojai neriasi i kailio, viliodami darelinukus savo klas.

    tai kai kurie Panevio pradinio ugdymo pedagogai, iekodami bsi-mj pirmok, tvams namus ne-

    iojo pai parengtus kvietimus. Pe-dagogai vis daniau tampa paslaug teikjais, todl nenuostabu, kad jiems tenka ir savotikas prekybos agent vaidmuo iekant mokini.

    Konkuruodamos dl vaik Pane-vio miesto vietimo staigos ie-met pritrauk daugiau nei 230 pir-mokli ne i savo mikrorajono. I viso miesto mokyklos tikisi sulaukti apie 770 pirmok.

    Dl mokini rungtyniauja ir iauli miesto mokyklos. Nors miesto taryba nustato mokykloms aptarnaujam teritorij ir numa-

    to komplektuojam klasi skaii, mokymo staig pirmokliams ren-kantys tvai danai to nepaiso.

    Pasak iauli miesto savivaldybs vietimo skyriaus vedjo pavaduo-

    tojo ugdymui Rimo Marcinkaus, iemet politikai koregavo sprendi-m ir trims mokykloms leido padi-dinti pirmj klasi skaii.

    Pernai turjome 62 ketvirtsias kla-ses, o iemet pirmok bus tik 51 klas. I viso rugsj laukiama apie 1030 pirmokli, teig R.Marcinkus.

    Keliais pirmokais daugiau iemet tikisi mokyti Panevio rajono pe-dagogai. I viso laukiame 3822 mo-kini, i j 311 pirmokai. Taiau ie skaiiai keisis ne vienas moki-nys vasar gal kartu su tvais emi-gravo. tai Krekenavos miestelyje darel neatjo 8 pavasar planuoti ikimokyklinukai. Deja, bet emigra-cija nenuslopsta, pastebjo Pane-vio rajono savivaldybs vietimo, kultros ir sporto skyriaus vyriau-sioji specialist Skaidra Kriukien.

    Tutina tv pinigines

    Rugsjis atnea nemaai rpesi ir mokini tvams. Ileisti vaik mokyk-l kainuoja vis brangiau. Prekybininkai neslepia, kad iemet ratins priemo-ns pabrango vidutinikai 7 proc.

    Kiek kainuoja tvams parengti vai-k mokykl, priklauso ir nuo j paja-m, ir nuo moksleivio amiaus. Tvai skaiiuoja ileisiantys nuo 200 iki pu-ss tkstanio lit vienam mokiniui.

    Minimalias pajamas gaunan-ioms eimoms numatyta 156 lit socialin parama vieno mokinio

    reik menims sigyti. Mokyklins ir kitos preks brangsta, o i suma jau kelet met nesikeiia. Tad ir galimybs deramai parengti vaik mokslui menksta, o socialin atskir-tis mokyklose tik rykja.

    Socialins apsaugos ir darbo minis-terija prognozuoja, kad iemet mokini reikmenims numatytos socialins para-mos gavj skaiius padids 7 proc.

    Paramos gavj tikrai nebus ma-iau. Matome, kad ekonomin situ-acija negerja ilieka didelis ne-darbas, gyventoj pajamos menkos, mons ir toliau traukia usien, tvirtino Panevio rajono savivaldy-bs Socialins paramos skyriaus ve-dja Aldona Pakeviien.

    Apie rajono moni pragyvenimo lyg byloja ikalbingi skaiiai. Pernai i madaug 3700 rajono vaik apie 3000 buvo nemokamai maitinami, o apie 2700 mokini gavo socialin pa-ram mokyklinms prekms sigyti.

    Vienkartin socialin imoka pervedama tvams, taiau sociali-ns rizikos eimos i pinig ran-kas negauna. Toki eim vaikams reikalingas prekes sigyti padeda se-ninij socialiniai darbuotojai, pabr A.Pakeviien.

    Pratyboms per 100 lit

    Pasak tv, vienos didiausi i-laid mokykliniame krepelyje pratyb ssiuviniams. Vien u juos tenka pakloti gerokai per 100 lit.

    Kaip informavo vietimo ir moks-lo ministerija (MM), pratyb ssiu-viniai yra neprivalomi. Jei mokytojai ir tvai sutaria, kad pratyb ssiuviniai pamokose bus naudojami, tuomet juos perka mokini tvai. Nereikt sku-bti pirkti neisiaikinus, koki konk-reiai pratyb reikia, teig MM atstov Elona Bagdanaviien.

    Pedagogai pripasta, kad praty-b ssiuviniai nata tv kienei, taiau tikina, kad pratybos paleng-vina darb.

    Mokytojams patinka pratyb ssiuviniai, bet jie pirmiausia tur-t vertinti tv galimybes j sigyti. Anksiau dl to turdavome tv nu-siskundim, dabar j nesulaukiame. Mokyklos lanksiau sprendia klau-sim, tikino iauli miesto savival-dybs vietimo skyriaus vedjo pava-duotojas ugdymui R.Marcinkus.

    Mokyklos turi kopijavimo apara-tus, tad gali pratyb uduotis padau-ginti ir taip pagelbti mokiniams. pagalbines priemones reikia lanksiai irti, sitikinusi Panevio rajo-no savivaldybs vietimo, kultros ir sporto skyriaus vyriausioji specialist.

    S.Kriukien tikino, jog rajono mo-kyklos neturi problem dl vadovli. Jei vienai mokyklai j stinga, pasisko-linama i kitos mokymo staigos.

    Prasta tradicija tampa vluojan-ios mokykl renovacijos, kurios ap-kartina rugsjo pirmosios vent.

    tai iauli mieste vasar atnauji-

    nimo darbai vyko 6 ugdymo staigo-se. Dl vairi prieasi dviejuose i j statybininkai plus ir ruden.

    Gaila, bet 2 mokyklose iki mokslo met pradios remontas nebus baig-tas. Taigi viena mokykla nepersikels atnaujint pastat, o kitos moki-niai turs glaustis kitose patalpose. Mokyk loms teks dirbti dviem pamai-nomis. To seniai jau nebuvo mieste, apgailestavo R.Marcinkus.

    Kasmet alies mokyklos sulaukia visuomens sveikatos specialist vi-zit. Jie vertina, ar mokiniai mokysis saugioje aplinkoje, taip pat ar mo-kyklos paalino prajusiais mokslo metais nustatytus paeidimus.

    Visuomens sveikatos specialistai 20102011 mokslo metais patikrino 1077 mokyklas ir j skyrius. Paeidi-mai nustatyti 842 mokymo staigose.

    Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, beveik tredalio alies mokykl grind danga neatitinka nu-statyt reikalavim, deimtadalyje mo-kykl sporto sals ir aiktynai rengti nesaugiai, beveik tredalyje nra atski-r tualet mergaitms ir berniukams, bema ketvirtadalyje mokykl apvie-timas neatitinka reikalavim ir kt.

    Aktualijos

    Daugja mokytoj bedarbi

    Aleksas Bruas, Lietuvos vietimo dar-buotoj profsjungos pirmininkas

    Nuo 2002 m. pradjus spariai ma-ti moksleivi, nemaai mokytoj lieka be darbo. Moksleivi sumadavo po 2024 tkstanius. 56 metus pavyko pristabdyti mokytoj nedarb ir ilaikyti kasmet apie 1250 darbo viet. Pedago-gams bdavo sudaromas darbo krvis skiriant papildomo ugdymo valand ir pan. Taiau per ekonomin kriz taip pagelbti mokytojams jau nepavyko ir tkstaniai j tapo bedarbiais. I 51 tkst. mokytoj dabar nelik ir 37 tkst. Ir dl geresns ugdymo kokybs, ir dl solidarumo silyta mainti mokytojams savaitin darbo krv ir daugiau peda-gog palikti mokyklose, taiau MM is silymas pritarimo nesulauk.

    Paramos prao vis daugiau va