Šeštadienis• Po premjeros baleriną Beatą

Molytę daugelis pavadina Ana Karenina. Nenuostabu – artisto paslaptis atsiveria tada, kai jis ir spektaklio herojus tampa vieniu.

Sodyba

• Kad mūsų puoselėjamos so-dybos nesupanašėtų, būtų savitos, trūksta originalių sumanymų.

Sveikata

• Kada ir kaip vartoti antibio-tikus, nežino ne tik ligoniai, bet ir nemaža dalis gydytojų.

• Atšalus orams saugomės gripo ir peršalimų, bet ne mažiau pavojinga, ypač vaikams, taip pat greitai plintanti rotavirusinė infekcija.

Šiandien VL su priedu

2010 lapkričio 20, šeštadienis • Nr. 92 (9007) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 170)

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Kol Kėdainių rajono ūkininkas vis dar ieško vasarą pavogto kombaino,

kainavusio 665 tūkst. litų, Telšių rajono teisėsauga nesugeba ištirti akivaizdžių traktoriaus „John Deere“ vagystės įro-dymų. Įtariama, kad Lietuvoje veikia žemės ūkio technikos vagių tinklas.

Nukelta į 3 psl.

Apie tai – 5 psl.

Dingusiųjų laukti ar degti žvakelę?

Žmogus – ne kamparas, be pėdsakų neišgaruoja. Tačiau kas-met registruojama ir ieškoma vis daugiau dingusiųjų be žinios.

Apie tai – 20 psl.

Net DNR tyrimais nustačius brangios žemės ūkio technikos vagis, ūkininkai negali būti tikri, kad nusikaltėliai sulauks bausmės.

Iš pradžių mitingavusios, o vėliau pasirašiusios Nacionalinį susitarimą profesinės sąjungos neslepia nusivylimo neįvykdytais valdžios įsipareigojimais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Prokurorai teisingumą užkasė į žemę

Trečiadienį VL su priedais:

Ūkininkų žiniosTėviškės šviesa

Daugelis Vyriausybės įsipareigojimų, pasirašytų su verslo, profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovais, liko tik popieriuje.

Nacionalinis susitarimas – viso labo valdžios diktatas

Kaspijos jūros dalybos

Šią savaitę susitikę Kaspijos jūros regiono valstybių vadovai vėl nesugebėjo pasiekti bendro susitarimo dėl jūros akvatorijos pasidalijimo.

Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

2 Aktualijos 2010 lapkričio 20 • Nr. 92 (9007)Valstiečių laikraštis

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Vyriausybė Nacionalinį susita-rimą pasirašiusias šalis vėl kviečia derėtis dėl naujo susitarimo, nes senojo terminas jau greitai baig-sis. Valdžia tokį susitarimą inicija-vo pernai po sausį kilusių masinių visuomenės protestų akcijų. Vi-suomeninės organizacijos pritarė, kad krizės metu reikia taupyti, bet surašė įpareigojimus Vyriausybei, ką ši turi nuveikti žmonių labui.

Kai kurios stambios organiza-cijos, nepasirašiusios susitarimo, kritikuoja valdžią, kad ši kviečia tik sau patogius partnerius siek-dama įgyvendinti gyventojams nepalankius sprendimus.

Pasirinko sau patogius

Jungtinės profesinės sąjungos ( JPS), kurios jungia Švietimo ir kultūros, Medicinos, Bibliotekinin-kų, Pramonės, Transporto, savival-dybių darbuotojų profesines sąjun-gas, narių skaičiumi lenkia kai kurias Nacionalinį susitarimą pasirašiusias profesines sąjungas – „Solidarumą“, Lietuvos darbo federaciją ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją. Ta-čiau JPS nepakviestos į derybas dėl Nacionalinio susitarimo. „Valdžiai palankiau derėtis su tomis profesi-nėmis sąjungomis, kurios gauna vals-

tybės paramą, nes jas lengviau pa-spausti. Tai tiesiog valdžiai patogūs partneriai“, – mano JPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas. Išties Vals-tybės kontrolė pernai paskelbė, kad Vyriausybė remdama kai kurias prof-sąjungas pažeidžia įstatymus. Tačiau į šias išvadas niekas nereagavo.

„Nacionalinis susitarimas yra nie-kinis, – nukerta A.Dambrauskas. – Ne dėl to, kad nedalyvaujame jį pa-sirašant. Tiesiog nėra įprastos kitose šalyse sutarties su socialiniais part-neriais ar kito juridinio dokumento, kuriuo būtų įteisintos lygiavertės ne-priklausomų visuomenės grupių de-rybos. Jose turėtų būti suformuluo-ti aiškūs tikslai, dėl ko visi sutelktai turime pakentėti.“

Pažadų netesėjo

Kai kurie pasirašiusieji Naciona-linio susitarimo dokumentą neslėpė nusivylimo neįvykdytais valdžios įsi-pareigojimais.

Lietuvos atsinaujinančių ištek lių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius priminė, kad val-džia pažadėjo veiksmingai kontro-liuoti energetikos monopolijas, ska-tinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. „Vietoje to susidūrėme su akivaizdžiais trukdymais, – teigė jis. –

Energetikos ministerija aiškina, kad remti vėjo, vandens energetiką šiuo metu neva per didelė našta vartoto-jams, bet nepateikiama nė vieno tai pagrindžiančio skaičiaus.“

Asociacija skaičiuoja, kad išlaidos alternatyviai energetikai nesudaro nė dešimtosios cento pagamintai kilo-vatvalandei. „Atvirkščiai, didelė našta

vartotojams tenka atnaujinti Lietu-vos elektrinę, taip remiant dujų im-portuotojus, – tvirtino A.Skardžius. – Taip pat didelis akibrokštas buvo be jokių svarių argumentų atmesti šim-tus paraiškų gauti ES paramą vėjo energetikos plėtrai.“

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas pridūrė, kad valdžia neįvykdė ir daugiau įsipa-reigojimų, kurie svarbūs vidutiniam verslui ir žemdirbiams. „Nesumažė-jo verslo kontrolės institucijų, nieko

nepadaryta dėl paprastesnio terito-rinio planavimo, detaliųjų planų ren-gimo, – vardijo jis. – Daug kur lazdą perlenkė Aplinkos ministerija, kuri bandė įteisinti įvairius ūkinei veiklai trukdančius nutarimus.“

Ministerijos buvo vangios

Lietuvos verslo darbdavių konfe-deracijos generalinis direktorius Da-nas Arlauskas mano, kad Naciona-linis susitarimas yra mechanizmas, mažiesiems verslo atstovams sutei-kiantis galimybių bendrauti su val-džia. „Tačiau daugelis siekių nebuvo įgyvendinti. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad nebuvo numatytas jų įgy-vendinimo mechanizmas, – mano jis. – Atrodo, kad ministerijos ir kai kurie viceministrai nelabai supran-ta Nacionalinio susitarimo idėjos ir vangiai į jį žiūri. Nuo šiol iš kiekvie-no ministro reikalausime paaiškini-mo, dėl ko stringa kokio nors įsipa-reigojimo įgyvendinimas. Mums jau neužtenka paprastų susitikimų su premjeru ir abstrakčių kalbų.“

Kauno regiono smulkiųjų ir vi-dutinių verslininkų asociacijos val-dybos pirmininkas Arturas Mac-kevičius minėjo, kad valdžia linkusi naująjį Nacionalinį susitarimą pasi-rašyti be konkrečių įsipareigojimų ir apsiriboti apibendrintomis frazėmis. „Tai būtų didelė apgavystė, – įsitiki-

nęs jis. – Mes, smulkieji ir vidutiniai verslininkai, reikalausime, kad nebū-tų tokių žodžių, kaip „siekti“, „atsi-žvelgti į galimybes“ ir panašiai, nes iš jų paprastai nebūna jokios nau-dos“, – teigė jis.

Bręsta vidiniai konfl iktai?

Naujam Nacionaliniam susitari-mui gali kliudyti ir skirtingi jį pa-sirašančių šalių interesai. Trys pro-fesinės sąjungos jau paskelbė, kad

kitas susitarimas bus įmanomas, jei valdžia padidins minimalią algą. „Iš pradžių kitiems metams siū-lysime ją didinti iki 1 tūkst. Lt, – sakė Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas Algir-das Kvedaravičius. – Nuo 2012 m. minimumas galėtų didėti iki 1,2 tūkst. Lt. Taip pat reikalausime, kad visuomenei būtų kuo išsamiau pateikiama derybų eiga.“

Verslo ir pramonininkų organi-zacijos šiems profesinių sąjungų rei-kalavimams nepritaria ir teigia, kad minimalios algos didinimas tik dar labiau apsunkins verslo sąlygas ir padidins nedarbą. „Sieksime, kad per Nacionalinio susitarimo dery-bas su valdžia tarp partnerių ne-būtų diskutuotinų vidinių klausi-mų, – kalbėjo D.Arlauskas. – Dėl minimalios algos dydžio reikia aiš-kintis Trišalėje taryboje, o ne ren-giant Nacionalinio susitarimo do-kumentą.“

„Atrodo, kad ministerijos ir kai kurie viceministrai nelabai supranta Nacionalinio susitarimo idėjos ir vangiai į jį žiūri“, – mano Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Nacionalinis susitarimas –viso labo valdžios diktatas

Energetikos ministras Arvydas Sek-mokas nieko nepadarė, kad būtų plė-tojami atsinaujinantys energijos šal-tiniai, o tik stabdė verslo iniciatyvą.

Raimundo Šuikos nuotrauka

DĖL PARAIŠKŲ PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „ŽEMĖS ŪKIO VALDŲ MODERNIZAVIMAS“ PIRMĄJĄ VEIKLOS SRITĮ SURINKIMO STABDYMO

Stabdomas paraiškų rinkimas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau–KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ gauti. Bendra prašomos paramos suma gautose pa-raiškose viršija nustatytą metinę KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmai veiklos sričiai skirtą paramos sumą. Paraiškų paramai pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį gauti paskutinė rinkimo diena yra 2010 m. lapkričio 17 d.

Teiks daug naujų užduočiųRūta Skyrienė, Investuotojųforumo vykdomoji direktorė

Rengdamiesi naujoms deryboms su Vyriausybe apklausėme verslo orga-nizacijas siekdami išsiaiškinti jų lū-kesčius. Aktualiausi dalykai yra kova su korupcija, šešėline ekonomika, be to, būtina mažinti kontroliuojan-čių institucijų skaičių, užtikrinti mo-kesčių politikos stabilumą. Matome, kad valdžia dar turi daug galimybių taupyti. Štai neįgyvendintas pažadas mažinti biurokratų skaičių. Neefekty-viai valdomas valstybės turtas. Nors pagrindinis Nacionalinio susitarimo tikslas – užtikrinti fi nansinį valstybės stabilumą, manau, įgyvendintas, bet dar laukia daug darbų, ypač skati-nant verslo atsigavimą.

Įsipareigojimai – tik popieriujeGrasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Mūsų organizacija iš Nacionalinio su-sitarimo pasitraukė, kai aiškiai paju-tome, kad valdžia siekia tik savo tiks-lų. Kaip vėliau pamatėme, daugelis Vyriausybės įsipareigojimų liko tik popieriuje, o iš tikrųjų buvo skriau-džiami labiausiai socialiai pažeidžia-mi žmonės. Net pas kaimynus lat-vius pensijos tiek nebuvo sumažin-tos, kiek pas mus. O ministerijų val-dininkai ir toliau gauna didelius prie-dus, kitaip švaistomos lėšos. Kokios gali būti derybos ir visuotinis solida-rumas, kai valdžia viską krauna ant silpniausiųjų pečių.

35 proc.

0 proc.

Ar reikia šiuo metu skelbti pirmalaikius

Seimo rinkimus?Tokį klausimą buvome pateikę

interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip, būtinai

Ne, tai nieko nepakeis

Nežinau

Man tas pats, niekuo netikiu

49 proc.

16 proc.

Naujam Nacionaliniam susitarimui gali kliudyti ir skirtingi jį pasirašančių ša-lių interesai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

(Užs. 989)

(Užs. 861)

3Aktualijos2010 lapkričio 20 • Nr. 92 (9007)Valstiečių laikraštis

Nei vagių, nei kombaino

Kėdainių rajono ūkininkas Arvydas Gudžiūnas naktį iš rugsėjo 29-osios į 30-ąją savo angare pasigedo kombai-no „Class Tucano 440“. Prieš dvejus metus paėmęs iš banko kreditą, ūki-ninkas už jį mokėjo 665 tūkst. litų.

Piktadariai iki šiol nesuras-ti. „Tušti reikalai“, – „Valstie-čių laikraščiui“ tyrimą komentavo A.Gudžiūnas. Bet jis viliasi, kad po-licijai pavyks rasti bent kombainą.

Draudimo bendrovė buvo net pi-lotą pasamdžiusi su sportiniu lėktu-vu, kuris 100 km spinduliu išnar-šė apylinkes. Pastebėta 18 panašių kombainų, bet nė vienas jų nepri-klausė A.Gudžiūnui.

Žemdirbys nenori tikėti, kad policija nesistengia rasti nusikal-tėlių. Juolab kad neseniai žemdir-bį jie buvo išsikvietę. „Vyrai dirba, bet rezultatų nėra“, – apgailestavo A.Gudžiūnas.

Aptiko nenuginčijamų įrodymų

„Lietuvos draudimo“ teigimu, tik vieną kartą per pastaruosius kelioli-ka metų užfi ksuota panaši vagystė, bet jos atomazga neįtikėtina.

2009 m. spalį iš Vilijos Ramo-nienės (Seimo nario Jono Ramono žmonos) ūkio angaro Milvydiškių kaime dingo 125 tūkst. Lt kaina-vęs traktorius „John Deere“. Mote-ris įtarė, kad traktorių pavogė kai-mynas Romas Poškus.

Apgadintą techniką pavyko rasti miške. Draudimas padengė nuosto-lius, bet teisingumas netriumfavo iki šiol. Traktoriaus kabinoje tyrėjai ap-tiko dvi nuorūkas. DNR ekspertizė patvirtino – jas paliko R.Poškus.

Ir nors praėjo daugiau kaip vieni metai, ikiteisminį tyrimą kuruojanti Telšių r. apylinkės prokurorė Jūra-tė Arošienė iki šiol bylos neperda-vė teismui.

Vilkina iš paskutiniųjų

Prokurorė J.Arošienė, komen-tuodama spaudai kitą bylą, kai po maždaug mėnesio tyrimo suabejota, ar prokuratūra nevilkina automobi-lių vagystės Telšiuose, tuomet sakė, esą „taip teigti būtų per drąsu“. O ką galvoti, kai „John Deere“ trak-toriaus vagystės byla trunka dvylika kartų ilgiau?

Prokuratūra pasinaudojo Bau-džiamojo kodekso galimybe ir mak-simaliai pratęsė tyrimo pabaigą – iki gruodžio mėnesio.

Paklausta, ar neįžvelgia proble-mos, kad byla iki šiol neperduo-ta teismui, J.Arošienė pasakė, jog problemą matanti. „Reikia nubausti kaltąjį asmenį. Įtariamasis yra vie-nas, kurį jūs ir nurodėte“, – kalbėjo J.Arošienė.

Pats R.Poškus nepanoro kalbėti su „Valstiečių laikraščiu“.

Kodėl prokuratūra taip vilkina tyrimą, nuspėti nesunku.

Penki tyčiniai padegimai irgi neištirti

R.Poškus jau keliolika metų nuomojasi žemę iš buvusio ge-neralinio prokuroro Algimanto Valantino sesers Stasės Jokšienės vyro Vytauto Jokšo. S.Jokšienė yra įsivėlusi į vadinamąją Samanėlės bylą, kurioje ji fi gūruoja kaip UAB „Samanėlė“ buhalterė ir kaltina-

ma apgaulingos buhalterijos tvar-kymu.

Juk net už išgalvotą Milvydiškių kapinaičių suarimo istoriją teismas R.Poškų įvardijo kaip „sąmoningai suklydusį“.

Be to, po 2005 m. paslaptingai su-degusio apie 500 kvadratinių metrų ploto tvarto V.Ramonienės ūkyje, pas R.Poškų per kratą policija aptiko ne-legaliai laikytą šautuvą „Winchester“ ir šovinių. Telšių apskrities Vyriausio-jo policijos komisariato (VPK) pra-dėtas ikiteisminis tyrimas nebaigtas iki šiol. Tąsyk R.Poškus buvo dviem paroms uždarytas į areštinę.

Atsitiktinai ar ne, bet apylinkėse 2005–2010 m. įvyko dar 4 padegimai. Žmonės įtaria tą patį asmenį, bet Tel-šių apylinkės prokuratūros vyr. proku-roras Arūnas Gailius atsisakė sujungti padegimus į vieną bylą, nors to prašė nukentėjusieji.

Europoje veikia vagių tinklas

Ar gali taip būti, kad teisėsauga su nusikaltėliais dirba išvien, o Lietuvoje veikia gerai organizuotas žemės ūkio technikos vagių tinklas?

Kad toks tinklas Europoje eg-zistuoja, abejonių nėra. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Nacionalinio mašinų registro (TER) ataskaito-

je teigiama, kad vien 2008 m. šalyje buvo pavogti 3 678 technikos viene-tai, kurių vertė sudaro apie 36 mln. svarų sterlingų (apie 150 mln. Lt). Tarp pavogtų mašinų – rekordinis traktorių skaičius.

Pasak TER vadovo Timo Pur-briko, sunkioji technika parduoda-ma lengviau nei įprastinės transpor-to priemonės. „Naudotos technikos prekyba – kaip milžiniška pinigų

plovimo mašina, o gerai organizuota sistema yra pelningesnė nei prekyba narkotikais, – teigia jis. – Vien kom-baino ratas kainuoja 20 tūkst. Lt.“

Spėjama, kad pavogta žemės ūkio technika ir jos dalys realizuojamos Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje.

Šalyje klesti nebaudžiamumas

Ar gali būti, kad traktoriaus va-gyste įtariamas R.Poškus priklausytų gerai organizuotam nusikaltėlių tink-lui? Vargu.

Viena vertus, naujų traktorių ir kombainų vagystės Lietuvoje yra itin retos. Antra vertus, profesiona-lūs vagišiai nemėto kaimynui į kiemą „ežių“, kuriais prakiurdomos trakto-rių padangos, ir atvirai negrasina su-sidoroti.

V.Ramonienės ūkyje gyvenančiai Astai Želvytei skandalingasis kaimy-nas R.Poškus grasino, esą jai kažkas nutiks, ir vaikas atsidurs vaikų na-muose. Moteris kreipėsi į policiją, o drąsuolis suskubo siūlyti atlygį už pa-reiškimo atsiėmimą.

Tai reiškia, kad vagystės gali turėti skirtingus motyvus, bet esminis klau-simas, kada Lietuvoje prasidės tikra-sis teisingumo vykdymas, kai niekšai už nusikaltimus bus baudžiami, o ne dangstomi, lieka atviras.

(Užs. 861)

Atkelta iš 1 psl.

Kategoriškai atmetu įtarimusAlfonsas Motuzas, Telšių apskrities VPK viršininkas

Traktoriaus vagystės ikiteisminis tyrimas pas mus nevilkinamas. Iš šono gali pa-sirodyti, kad viskas tarsi aišku, bet bylą kuruojantys prokurorai mato, kad įro-dymų nepakanka. Vadinasi, dar turime padirbėti. Tai, kad R.Poškus nuomoja-si žemę iš A.Valantino svainio, neturė-tų būti siejama su tyrimu. Kategoriškai atmetu bet kokius įtarimus, kurie laužti iš piršto. Juolab kad R.Poškus buvo ap-klaustas, buvo atlikti ir kiti būtini procesi-niai veiksmai, kurių nenorėčiau atskleis-ti. Spaudimo iš šalies tikrai nejautėme.

Nusikaltėlių tinklui yra visos sąlygosJulius Sabatauskas, Seimo narys

Nenoriu tikėti, kad policija sąmoningai vilkina tyrimus. Juk kiekvienas tyrimas yra vis kitoks, o žemės ūkio technikos grobimo atvejais apskritai, matyt, sunku nustatyti, kas tai padarė. Kol nėra aišku, kas tai galėjo padaryti, kol nesuseka-mi nusikaltimo pėdsakai, tai šiuo atve-ju tyrimo laikotarpis yra dar sunkesnis. Žinoma, jei paaiškėja įtariamasis, tada lengviau. O dėl gerai organizuoto žemės ūkio technikos vagių tinklo, tai beveik neabejoju, kad toks voratinklis gali eg-zistuoti. Prisiminkime, kad ir prabangių automobilių vagių tinklą, kuris nuvary-davo konkretaus modelio automobilius ir juos „eksportuodavo“ į Rusiją bei kitas valstybes. Vadinasi, toks pat tinklas gali egzistuoti ir žemės ūkyje.

Prokurorai teisingumą užkasė į žemę

Ar gali taip būti, kad teisėsauga su nusikaltėliais dirba išvien, o Lietuvoje veikia gerai organizuotas žemės ūkio technikos vagių tinklas?

DĖL PARAIŠKŲ PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „ŽEMĖS ŪKIO VALDŲ MODERNIZAVIMAS“ ANTRĄJĄ VEIKLOS SRITĮ SURINKIMO STABDYMO

Stabdomas paraiškų rinkimas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (toliau–KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį gauti. Bendra prašomos paramos suma gautose paraiškose viršija nustatytą metinę KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrai veiklos sričiai skirtą paramos sumą. Paraiškų paramai pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų moderniza-vimas“ antrąją veiklos sritį gauti paskutinė rinkimo diena yra 2010 m. lapkričio 15 d.

Traktoriaus vagyste įtariamas Romas Poškus savo žemę apsitvėręs gausybe lentelių „Privati valda“. Gedimino Stanišausko nuotraukos

„John Deere“ aptiktas miške. Nuo jo buvo nuardyta nemažai dalių.

Priešpilnis.Saulė teka 7.59, leidžiasi 16.10.

Dieną: +4 +8°Rytoj Poryt

Šiandien vietomis truputį palis. Įdienojus oras dar šils iki 4–8 laipsnių šilumos. Sek-madienį prognozuojami debesuoti ir protarpiais su lietumi orai. Nakties temperatūra dar išliks teigiama – 1–6 laipsniai šilumos. Dieną šils iki 3–8 laipsnių. Ateinančios savai-tės pradžioje numatomi žiemiški orai. Pirmadienio naktį daug kur, dieną vietomis iškris negausūs krituliai. Nakties ir dienos temperatūra mažai skirsis, prognozuojama nuo 4 laipsnių šilumos iki 1 šalčio. Antradienį vietomis numatomi nedideli krituliai: naktį – sniegas, dieną – sniegas, šlapdriba. Orai toliau vės.

ŠiandienDieną: +3 +8° Dieną: -1 +4°

Orai

Naktį: -1 +4°Naktį: +1 +6° Naktį: +1 +6°

Judita Liukaitytė

4 2010 lapkričio 20 • Nr. 92 (9007)Valstiečių laikraštis

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Evangelistas Lukas trumpai at-pasakoja Jėzaus kalbą apie pasau-lio pabaigą, praleisdamas mūsų vaizduotei rūpimas detales. Tačiau jis pasako tai, kas labai svarbu: tą dieną pasirodys Žmogaus Sūnus, kuris surinks teisiuosius. Evange-listas Kristaus žodžiais atskleidžia svarbiausią mintį, kaip reikia gy-venti, kad ta pabaiga nebūtų gąs-dinanti: „Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins“ (Lk 17, 33). Panašiai Kristus yra kal-bėjęs kitąkart, kviesdamas žmones sekti paskui jį: „Kas nori išgelbė-

ti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės. Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?!“ (Lk 9, 24–25).

Ką reiškia gyvybę pražudyti ir ją išsaugoti? Gyvybės instinktas mus verčia kabintis į gyvenimą ir daryti visa, kad būtume sotūs ir saugūs. Jis verčia žmogų mąstyti ir dirbti, kad sukurtų gyvenimui reikalin-gas sąlygas. Tai yra gerai iki tam tikros ribos, kurią nubrėžia Dievo įsakymai ir mūsų sąžinė. Instinktas aklas: jis gali versti žmogų dėl savo gerovės peržengti bet kokias mo-ralės normas. Sovietiniais laikais

buvo neįmanoma užimti aukštes-nių pareigų, neįsirašant į komunis-tų partiją. Žmonės skųsdavo savo kaimynus, tapdavo sovietinio sau-

gumo kolaborantais, stribais vien dėl to, kad taip elgdamiesi tikėjosi saugesnio gyvenimo.

Šiandien taip pat matome žmo-nių, kurie, norėdami gerai gyventi, nesibodi peržengti Dievo įsakymų. Ne vienas stengiasi užimti vadovo pareigas ne tam, kad tarnautų ir darytų gerus darbus visuomenei, bet kad susikrautų sau turtų.

Lapkričio 12 d. liturginiame kalendoriuje yra įrašytas XVI–XVII a. gyvenęs šv. Juozapatas. Nuo trylikos metų jis gyveno ir mokėsi Vilniuje. Čia įstojo į bazi-lijonų vienuoliją ir pagarsėjo kaip geras pamokslininkas. Vėliau tapo arkivyskupu. Uoliai gynė tikėji-

mą, todėl buvo žiauriai nužudy-tas. Kankiniai liudija, kad žmo-gaus gyvenime yra dalykų, dėl kurių verta paaukoti net gyvybę.

Svarbiausi jų – tikėjimas Dievą ir bičiulystė su Jėzumi Kristumi.

Gyventi tikėjimo šviesoje kar-tais būna lengva. Ypač kai šeimoje branginamas tikėjimas ir supa ti-kintys draugai. Tačiau gyvenimas kupinas ir kitokių aplinkybių, kai dėl tikėjimo patiriamos patyčios, pažeminimai ir net persekiojimai. Blogai besielgiantieji visuomet yra linkę tyčiotis iš dorai gyvenančiųjų, siekia palenkti juos į savo pusę.

Blogis yra išradingas. Jaunimui gerai pažįstama interneto erdvė, leidžianti diskutuoti ir rašyti ko-mentarus. Tačiau dažnai ten ma-tome apgailėtiną vaizdą: daugeliui rūpi ne tiesa, bet noras suniekinti kitaip mąstantį žmogų. Apie ti-kinčiuosius dažnai rašomi tokie epitetai, tarsi jie iš tikrųjų būtų patys didžiausi nevykėliai. Šias pa-

tyčias reikia išmokti atlaikyti, nes kitaip grės pavojus prarasti svar-bias vertybes, net tikėjimą. Labai dažnai jauni žmonės atsitraukia

nuo tikėjimo vien dėl to, kad ne-būtų draugų žeminami.

Ne be reikalo Jėzus pabrėžė, kad branginantieji savo gyvybę praras ją. Jaunystėje reikia išmokti vertin-ti tikrąsias vertybes. Tos vertybės – tiesa, meilė, sąžiningumas, pagarba žmogui, darbštumas, viltis ir opti-mizmas. Šios vertybės užtikrina, kad subrendę patys būsime laimin-gi ir teiksime laimę kitiems.

Perdėtas rūpinimasis savo svei-kata, karjera ar materialine gerove visuomet pavojingas, nes liekame atviri gundymams išduoti Dievą, prarasti tikėjimą bei tapti dėl savo gyvybės drebančiais žmogeliais, tai yra tikromis menkystomis.

Yra viena mokykla, kur galima išmokti aukos dvasios ir įgyti jėgos dėl bendro gėrio išsižadėti net mums labai reikalingų dalykų, kaip antai gerovės, karjeros ir pan. Ši mokyk-la – tai nuoširdus bendravimas su Kristumi, siekiant jį geriau pažinti ir pamilti. Šiam tikslui pasiekti vie-na svarbiausių priemonių – Šventojo Rašto skaitymas ir malda, apmąstant, ką Dievo žodis nori mums pasaky-ti. Ypač vertinga maldoje apmąstyti Kristaus žodžius, ir tai darome są-moningai dalyvaudami šv. Mišiose.

Žmogaus Sūnaus diena

Stasys Jokūbaitis

Reta partija nėra patyrusi rimtų nuostolių dėl politinių perbėgėlių. Iš-renka žmonės kokį nors Seimo ar sa-vivaldybių tarybų narį, tarkime, pagal dešiniosios partijos kandidatų sąrašą, o tas rinkėjų pasitikėjimą pelnęs par-tietis, praėjus kuriam laikui, žiūrėk, jau atsidūręs visai kitoje politinėje stovyk-loje, į kurią jo niekas nerinko.

Tai kam dabar jis atstovauja? Juk tie, pas kuriuos jis perbėgo, už jį ir jo partiją nebalsavo ir galbūt net nepageidauja matyti savo iš-rinktųjų gretose. Toks žingsnis aki-vaizdžiai rodo, kad politikas spjovė į jam ar jo partijai pareikštą pasiti-kėjimą. Kitaip tariant, juos išdavė, perbėgo pas priešininkus.

Perbėgėlių ir išdavikų niekas ne-mėgsta. Juo labiau kas gali garan-tuoti, kad vieną kartą savo partie-čius ir rinkėjus išdavęs, to paties nepadarys ir atsidūręs pas kitus – neperbėgs pas trečius, į kokią nors tikrai niekam neatstovaujančią mišrią frakciją.

Ne per seniausiai Seimo Darbo partijos frakcija metė pirštinę poli-tiniams perbėgėliams. „Darbiečiai“ pasiūlė panaikinti savivaldybių ta-rybų narių įgaliojimus tada, kai jie palieka ar yra pašalinami iš parti-jos, su kurios vėliava ėjo į rinkimus ir buvo išrinkti į tarybą.

Motyvas labai aiškus: pastaruo-ju metu vis dažniau į savivaldybių tarybas išrinkti politikai, pamir-šę visus rinkėjams duotus pažadus, keičia frakcijas kaip kojines – bėga ten, kur „šilčiau“, kur didesnės gali-mybės gauti kokį nors portfeliuką, būti arčiau valdžios.

Šiuo metu galiojančiame Sa-vivaldybių rinkimų įstatyme ta-rybos nario mandatas nėra susie-tas su jo politine priklausomybe. Tarybos nario įgaliojimai nu-trūksta tik tada, kai jis atsista-tydina, miršta, yra pripažįstamas neveiksniu, pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Todėl niekino netrukdomi, be jokios są-žinės graužaties, net nerausdami, ir bėgioja vietos politikai iš frak-cijos į frakciją.

Teisybės dėlei reikėtų priminti, kad opozicinių „darbiečių“ bandy-mas supančioti politinius perbėgė-lius – ne pirmas. Ankstesnėse Sei-mo kadencijose tai siūlė padaryti socialliberalai, kitų politinių par-

tijų atstovai. Tačiau jų pasiūlymai kolegų, įstatymų leidėjų, pritari-mo nesulaukė. Vargu ar sulauks ir šį kartą.

Tokio projekto priešininkai ir dabar tuoj suskubs pareikšti, kad atėmus teisę pagal partijų kandi-datų sąrašus į savivaldybių tary-

bas išrinktiems politikams bėgioti iš frakcijos į frakciją, iš partijos į partiją esą būtų apribotas tarybos nario nepriklausomumas, o tai jau būtų nedemokratiška.

Tokių pavojų iš tiesų gali būti. Tačiau kaip tada su tais šimtais, tūkstančiais apgautų rinkėjų? Ko-dėl į jų valią galima paprasčiausiai nusispjauti, o žmonių išrinktasis dėl tariamo savo nepriklausomu-mo gali elgtis taip, kaip tik jam šaus į galvą – išduoti buvusius bendraminčius, persimesti pas jų oponentus, vykdyti jų, o ne tų, ku-riems mandatus patikėjo rinkėjai, politiką?

Taigi ką pasirinks ginti mūsų aukštosios politikos atstovai – savivaldybės tarybos nario ne-priklausomumą ar rinkėjų valią? Tik riausiai nepriklausomumą, nes rinkėjai jau senokai kai kam tik minia, kurios nuomonė niekam nesvarbi.

Ta proga argumentams dar gali-ma pasitelkti ir nuvalkiotą senten-ciją: dviratis seniai išrastas, ir ne-

reikia jo išradinėti iš naujo. Tik rai taip, išrastas. Bet kiek kartų tobu-lintas ir tobulinamas toliau. O kaip su ydingais įstatymais? Jų tobulin-ti negalima? O gal paprasčiausiai nenorima, nes kai kam taip pato-giau.

Lietuvos radijas

Komentarai

Savaitės komentaras

Dviratis išrastas, bet tobulinti jį galima

„Darbiečiai“ pasiūlė panaikinti savivaldybių tarybų narių įgaliojimus tada, kai jie palieka ar yra pašalinami iš partijos, su kurios vėliava ėjo į rinkimus ir buvo išrinkti į tarybą.

Jaunystėje reikia išmokti vertinti tikrąsias vertybes. Tos vertybės – tiesa, meilė, sąžiningumas, pagarba žmogui, darbštumas, viltis ir optimizmas.

Lietuvos kino ir televizijos bendruomenė, visa šalies kultūra patyrė skaudžią netektį –

anapilin iškeliavo vienas talentingiausių mūsų operatorių Rimantas JUODVALKIS.

Velionis buvo iš tų žmonių, kurių asmeninė biografi ja ir kūryba neatski-riamai sutapo su Lietuvos kultūros, Lietuvos kino raida, gražiausiais jos eta-pais. Ir kai šiandien prisimename iškiliausius mūsų kino laikus, lietuviškojo subtilaus, dvasingo ir poetinio kino tradiciją, šie prisiminimai neatskiria-mi nuo operatoriaus Rimanto Juodvalkio vardo ir talento. „Tadas Blinda“, „Vakar ir visados“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Bilietas iki Tadž Mahalo“ ir daugybė kitų kino juostų tapo legendomis, kurias atranda ir atradusios ma-loniai nustemba vis naujos ir naujos Lietuvos žiūrovų kartos. Turbūt tai ir yra pats tikriausias pripažinimas, pats nuoširdžiausias įvertinimas. Meninė, dokumentinė, literatūrinė Rimanto Juodvalkio kūryba šiandien lieka mums kaip nesenstantis grožio ir dvasingumo orientyras ir kartu – kaip niekada nenuvertėsiantis šalia gyvenusio šviesaus žmogaus atminimas.

Vienas iš Velionio fi lmuotų kino fi lmų – „Amžinoji šviesa“. Tešviečia Amžinoji šviesa Rimantui Juodvalkiui, telydi Jo atminimą pagarba ir dė-kingumas. Nuoširdžiai užjaučiu Velionio artimuosius ir šeimą, draugus ir kolegas, visą Lietuvos kultūrai neabejingų žmonių bendruomenę.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkė Irena Degutienė

Seimui nepritarus pirmalaikiams rinkimams, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys priėjo išva-dą, kad konservatoriai įsikibę laikosi savo šiltų vietų, nes tarp balsavusiųjų prieš pirmalaikius rinkimus daugiau-sia buvo būtent šios partijos atstovų.

Jo nuomone, tik Lietuvos piliečiai šiandien gali atsakyti į esminį klausi-mą: koks turi būti Seimas ateityje.

„Nieko nuostabaus, kad valdan-tieji, prigalvoję nebūtų dalykų, tiesiog pasislėpė nuo tautos ir išsaugojo savo šiltas vietas. Tačiau tikrieji valdžios atstovai turi galvoti ne apie postus, o apie valstybės likimą. Šiandien parla-mentu nepasitiki beveik 90 proc. Lie-tuvos žmonių. Ar tai nėra pagrindinis ženklas, kad toks Seimas dirbti nega-li? Bet konservatoriai, įsikibę į savo

postus, bijo akistatos su tauta. Bijo, nes jaučia, kad jų valdymo laikas ne-numaldomai trumpėja, o konserva-torių era, kuri taps juoduoju puslapiu nepriklausomos Lietuvos istorijoje, greitai artėja prie pabaigos“, – teigė Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Ketvirtadienį už nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 50, susilaikė 17 parlamenta-rų. Seimas nepritarė šio dokumento to-bulinimui ir nutarė jį visiškai atmesti.

Pagal šalies Konstituciją, pirma-laikiai Seimo rinkimai gali būti ren-giami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t. y. už jį turi bal-suoti 85 Seimo nariai.

Eltos inf.

Seimą ištiko politinė krizė

Martyno Vidzbelio nuotrauka

52010 lapkričio 20 • Nr. 92 (9007)Valstiečių laikraštis Pasaulis

Daumantas Musnickas

„Nepaisant aukštų Levo Tols-tojaus kūrybos vertinimų, neįma-noma dabar, minint šimtąsias ra-šytojo mirties metines, atšaukti rašytojo atskyrimą nuo Bažnyčios, nes L.Tolstojus pats save nuo jos atskyrė“, – pareiškė Rusijos sta-čiatikių patriarcho Kirilo atstovas spaudai archimandritas Tichonas.

1901 metais Rusijos stačiatikių bažnyčios sinodas atskyrė nuo Baž-nyčios rašytoją L.Tolstojų. Rusų lite-

ratūros klasikas dvasininkų nemalonę užsitraukė dėl savo kūrinių, kuriuo-se kritikavo Stačiatikių bažnyčią ir jos atstovus. 1899 metais pasirodė L.Tolstojaus romanas „Prisikėlimas“, kuriame autorius pavaizdavo šventi-kus kaip abejingus tarnautojus, grei-tomis, be didelio dvasinio jausmo at-liekančius bažnytines apeigas. Šiame romane kai kurie aukšti Rusijos sta-čiatikių bažnyčios atstovai atpažino save kaip kūrinio herojų prototipus.

Be to, L.Tolstojus buvo apkaltintas dėl idėjos kurti naują tikėjimą, sektos steigimo, šventvagysčių (pvz., „Evan-gelijos pagal Tolstojų“ sukūrimas itin

neigiamai įvertintas dvasininkų). Ra-šytojas buvo kaltinamas, kad savo kū-riniais ir pasisakymais išsižada Dievo, neigia tikėjimo dogmas, netiki nekal-tu Jėzaus Kristaus pradėjimu, amži-nuoju gyvenimu ir t. t.

Atsakydamas į sinodo sprendimą atskirti jį nuo Bažnyčios, L.Tolstojus rašė: „Tai, kad aš atsiskyriau nuo Baž-nyčios, vadinančios save stačiatikių, yra teisinga. Bet taip yra ne todėl, kad aš pakilau prieš Dievą, o todėl, kad stengiuosi iš visų jėgų jam tarnauti“.

Po atskirimo nuo Bažnyčios L.Tolstojų užplūdo tūkstančiai tele-gramų ir laiškų. Vienuose jį palaikė, kituose skambėjo pasmerkimo žo-džiai, prakeiksmai ir grasinimai. Kai kurie rašytojo kūriniai buvo uždraus-ti ne tik bažnytinės, bet ir valstybinės cenzūros. Cerkvėse atsirado paveikslų ir freskų, kur L.Tolstojus pavaizduo-tas degantis pragaro liepsnose.

2001 m. L.Tolstojaus proanū-kis Vladimiras Tolstojus kreipėsi į tuometį Rusijos stačiatikių patriar-chą Kirilą ir prašė atšaukti sinodo sprendimą dėl L.Tolstojaus atsky-rimo nuo Bažnyčios, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

Š iemet , minint rašy to jo 100-asias mirties metines, Rusijos knygininkų sąjungos pirmininkas Sergėjus Stepašinas kreipėsi į pa-triarchą Kirilą ir prašė panaikinti praėjusio amžiaus pradžioje priim-tą sinodo sprendimą. Tačiau Rusi-jos stačiatikių vadovas buvo nepa-lenkiamas. Jis teigė, kad tikintieji pripažįsta L.Tolstojaus literatūrinį talentą, bet nepriima jo „antikrikš-čioniškų idėjų“. Anot patriarcho Kirilo, „L.Tolstojus pats save at-skyrė nuo Bažnyčios, todėl pakeis-ti sprendimų neįmanoma. Tačiau galima melstis už jo sielą“.

Literatūros klasikas liks atskirtas nuo BažnyčiosRusijos stačiatikių bažnyčia atmetė visuome-nės veikėjų raginimus atšaukti literatūros kla-siko Levo Tolstojaus (1828–1910 m.) atskyri-mą nuo Bažnyčios.

Rusijos stačiatikių vadovai atsisakė panaikinti daugiau nei prieš šimtą metų priimtą sprendimą atskirti ra-šytoją L.Tolstojų nuo Bažnyčios.

VL archyvo nuotrauka

Manvydas Vitkūnas

Šią savaitę susitikę Kaspijos jū-ros regiono valstybių vadovai vėl nesugebėjo pasiekti bendro susi-tarimo dėl jūros akvatorijos pasi-dalijimo. Naftos ir dujų bei erške-tinių žuvų išteklių turtinga Kaspija tapo rimtų geopolitinių ir ekono-minių interesų sankirtos vieta.

Jūra ar ežeras?

Iki 1991 metų Kaspijos jūrą da-lijosi dvi valstybės – Sovietų Sąjun-ga ir Iranas, kurios jūrinę sieną buvo nustačiusios 1921 ir 1940 metų su-tartimis. Po Sovietų Sąjungos žlu-gimo greta Irano atsirado keturios žaidėjos – Rusija, Azerbaidžanas, Turkmėnija ir Kazachstanas. Kaspi-jos jūrą reikėjo perdalyti, bet kaip tai padaryti, nesutariama iki šiol. Net-gi neaišku, kokiais tarptautinės tei-sės aktais remtis, nes Kaspijos jūra iš esmės yra didžiausias pasaulyje eže-ras, mat nesijungia su pasauliniu van-denynu. O nustatant valstybių sienas jūrose ir ežeruose, taikomos skirtin-gos tarptautinės teisės normos (jūroje

nustatomas kontinentinis šelfas, teri-toriniai vandenys, išskirtinė ekonomi-nė zona). Ežerams taikoma kitokia sąvoka – vidaus vandenys, kuriems netaikomos tarptautinės jūrų teisės normos. Ežerai dalijami su jais besi-ribojančių valstybių tarpusavio susi-tarimais. Čia nėra neutralių vandenų, kuriuose be suvaržymų gali plaukioti kitų valstybių laivai ir t. t.

Kaspija tradiciškai vadinama jūra, ir tai pagrįsta vien jau dėl jos dydžio: ji savo plotu nedaug nusileidžia Bal-tijos jūrai. Tačiau žiūrint grynai geo-grafi niu požiūriu, tai yra ežeras.

Iranas nori daugiau jūros

Kaspijos jūros pakrantėse ir dug-ne glūdi didžiuliai naftos ir dujų iš-tekliai. Būtent jų naudojimo pers-pektyva neduoda ramybės prie Kaspijos esančioms šalims. Jos lai-

kosi skirtingų pozicijų, kaip turėtų būti pasidalyta Kaspija.

Rusijos, Kazachstano ir Azerbai-džano pozicijos gana panašios: šios šalys norėtų dalytis Kaspiją nacio-naliniais sektoriais, nustatomais pa-gal kontroliuojamos pakrantės ilgį, laikantis vadinamosios modifi kuotos vidurio linijos. Remiantis šiuo prin-cipu, trys šalys pasirašė atitinkamus susitarimus ir pasidalijo jūrą, tiksliau, jos dugną su naftos ir dujų ištekliais, o akvatoriją sutarė naudoti bendrai.

Tačiau visiškai kitokios nuomonės laikosi ir minėtų trišalių Azerbaidža-no, Rusijos ir Kazachstano susitari-mų nepripažįsta Iranas, kuriam tenka kiek mažiau nei 14 procentų Kaspijos pakrantės. Ši šalis siūlo jūrą dalytis ly-giomis dalimis. Tada kiekvienai šaliai tektų po 20 procentų akvatorijos bei atitinkama dalis kontinentinio šelfo, kuriame būtų galima užsiimti gamtos išteklių gavyba. Šią poziciją linkusi palaikyti ir Turkmėnija. Tačiau tokiu atveju kitoms regiono valstybėms tek-tų atsisakyti dalies savo kontroliuo-jamo sektoriaus, taip pat ir kai kurių naftos bei dujų telkinių. Tai Maskvai, Baku ir Astanai kol kas nepriimtina.

Turkmėnai kuria karo laivyną

Šis nesutarimas nėra vie-nintelė problema. Didžiu-

liai prieštaravimai išlieka tarp priešinguose Kas-

pijos jūros krantuose esančių Azerbaidža-no ir Turkmėnijos valstybių, kurios konkuruoja dėl tri-jų didelių Kaspijos dugne esančių naf-tos telkinių. Nors jų

priklausomybė nėra galutinai nustatyta,

naftą čia jau išgauna Azerbaidžanas.Iki šiol Turkmėnija kovojo

už savo interesus diplomatinėmis notomis, prašė tarptautinių orga-nizacijų pagalbos ir įsikišimo. Vis-gi azerbaidžaniečiai, taip pat rusai ir kazachai tikėjosi, kad Ašchabade pa-sikeitus valdžiai vietoje Turkmenba-ši (visų turkmėnų tėvu) vadinto eks-centriškojo diktatoriaus Saparmutato Nijazovo prie valstybės vairo stojus Gurbanguly Berdymuchamedovui Turkmėnija taps sukalbamesnė.

Tačiau kaimynų viltys nepasitei-sino. Netgi atvirkščiai: Turkmėnija ėmėsi aktyvių veiksmų, stiprindama savo pajėgas Kaspijoje. Iki šiol ši šalis tenkinosi tik nedidele patruliniais ka-teriais aprūpinta pakrančių apsaugos

fl otile, kuri savo pajėgumu nė iš tolo negalėjo lygintis su Azerbaidžano karinėmis jūrų pajėgomis, savo galia regione nusileidžiančioms tik Rusijos karo laivyno Kaspijos fl otilei.

Dabar labai tikėtina, kad Turk-mėnijai sukurti savo laivyną padės Iranas. O tada gali kilti ir ginkluo-tų incidentų.

Iranas ir Azerbaidžanas pernai bei šiemet taip pat vieni kitus gąs-dino dideliais kariniais mokymais kaimynų pasienyje.

Šį ketvirtadienį Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiame penkių Kaspijos jūros regiono šalių vadovų susitikime Turkmėnijos prezidentas G.Berdymuchamedovas pareiškė, kad „tvirto stabilumo užtikrinimas yra visų šalių interesas. Kaspijos jūra turi ne skirti, bet jungti tautas“. Ta-čiau tam, kad šie gražūs žodžiai tap-tų kūnu, reikės labai didelių visų ša-lių pastangų.

Sprendimai svarbūs ir Vakarams

Nesutarimai tarp Turkmėnijos ir Azerbaidžano trukdo ir visai Euro-pai strategiškai svarbaus dujotiekio „Nabucco“ statybai. Turkmėnija, tu-rinti didžiulius dujų išteklius, galėtų tapti rimta dujų tiekimo atsvara Ru-sijai. Akivaizdu, kad be turkmėniškų dujų ambicingas dujotiekio „Nabuc-co“ projektas bus beprasmis. Tačiau šios dujos į Europą saugiai gali te-kėti tik per Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją. Todėl Baku ir Ašchaba-do susitaikymas Europos Sąjungos šalims yra labai svarbus.

Vakarams neabejotinai rūpi ir Kaspijos regiono naftos ištekliai. Todėl Vakarų šalys suinteresuotos kuo greitesniu Kaspijos regiono ša-lių susitarimu, tačiau jos niekaip ne-gali daryti įtakos tarptautinės politi-kos užribin stumiamam Iranui. Beje, būtent derybos dėl Kaspijos jūros dalybų yra gera proga bene pikčiau-siam Vakarų priešui Irano preziden-tui Machmudui Ahmadenidžadui pasirodyti tarptautinėje arenoje.

Baku vykusiame susitikime šalių lyderiai preliminariai sutarė baigti derybas dėl Kaspijos kitąmet, tačiau nepriėmė beveik jokių konkrečių sprendimų. Taigi prezidentai „susi-tarė, kad tarsis toliau“. Belieka viltis, kad bus išvengta ginkluotų konfl ik-tų Kaspijos jūroje.

Kaspijos jūros dalybosDaug gamtos išteklių turinti Kaspijos jūra jau du dešimtmečius yra penkių ją supančių šalių ginčų objektu.

Penkios Kaspijos jūrą supančios šalys iki šiol nesugebėjo pasidalyti jos akva-torijos ir dugne slypinčių išteklių.

Kaspijos jūros dugne glūdi ne mažiau kaip 10 milijardų tonų naftos. bauxitevietnam.free.fr nuotrauka

Kaspija tradiciškai vadinama jūra, ir tai pagrįsta vien jau dėl jos dy-džio: ji savo plotu nedaug nusileidžia Baltijos jūrai. Tačiau žiūrint gry-nai geografi niu požiūriu, tai yra ežeras.

6 2010 lapkričio 20 • Nr. 92 (9007)Valstiečių laikraštisŪkis

Andriejus Tautevičius

Ivanas Voitulevičius, įsigijęs iš UAB „Rovaltra“ italų kompa-nijos „Seko“ prikabinamąjį pa-šarų dalytuvą „Samurai 5“, ti-kisi nemažai sutaupyti. „Dabar man nebereikia samdyti atski-ro darbuotojo, kuris krautų pa-šarą į dalytuvą, be to, sumažės ir technikos eksploatacijos iš-laidos“, – sako Riešės seniūnijos Liubavo kaime (Vilniaus r.) įsi-kūręs ūkininkas. 130 melžiamų karvių ūkio savininkas įsitikinęs, kad dėl nauja technika pagamin-to pašarų mišinio padidės ir kar-vių produktyvumas.

Pasirinko dėl frezos

Prieš pirkdamas naują techniką I.Voitulevičius jau žinojo, kokios jos norėtų. Todėl galiausiai iš daugelio rinkoje siūlomų mašinų ūkininkas pasirinko itališką „Seko“ pašarų da-lytuvą „Samurai 5“. Pirmiausia dėl jame sumontuotos frezos. Šis įren-ginys gali atpjauti silosą iš tranšė-jų, neišdraskydamas likusios masės, bei tinka šieno, šiaudų ar šienainio ritiniams ir ryšuliams pakrauti.

„Pagrindinis mano tikslas buvo tas, kad, įsigijus pašarų dalytuvą, nereikėtų papildomo traktoriaus su krautuvu ar žmonių rankų darbo. Juk anksčiau pas mane samdomi dar-bininkai šakėmis kraudavo pašarą.

Man reikėjo tokios mašinos, kurią galėtų valdyti vienas žmogus – arba aš pats, arba samdomas darbuoto-jas“, – sakė ūkininkas.

Be to, mašinoje yra svarstyklės bei pašarų smulkinimo ir maišymo įtaisas. „Dabar galiu susidėlioti pa-šaro sudėtį pagal poreikį. Krauti į dalytuvą galima ne tik silosą, bet ir šienainį, šiaudus, koncentratus. Pašarą galiu dėlioti tokį, kokio rei-kia įvairiu metų laiku“, – džiaugėsi I.Voitulevičius.

Ūkininkas įsitikinęs, kad pieno ko-kybę ir karvių produktyvumą dide-le dalimi lemia pašaro kokybė. „Tai priklauso nuo to, kaip pašaras bus išmaišytas, kokia jo sudėtis. Žino-ma, ir karvės turi būti geros“, – nu-sišypso agronomo išsilavinimą tu-rintis vyras.

Gavo ES paramą

Naujuoju pašarų dalytuvu I.Voitu-levičius pradėjo dirbti prieš mėnesį.

„Rovaltra“ naujai technikai suteikė 24 mėnesių garantiją. „Seko“ pašarų da-lytuvą ūkininkas pirko pasinaudojęs Europos Sąjungos (ES) parama.

I.Voitulevičius ketina ir toliau mo-dernizuoti savo ūkį. Už ES paramą

vyras dar ketina pirkti ir traktorių. „Galbūt taip pat pirksiu iš „Rovalt-ros" – dar neapsisprendžiau. Reikia susidėlioti, pasikalbėti, pasvarstyti, pasiderėti – kaip turguje“, – šyp-

sosi sprendimus atsargiai priiman-tis vyras.

I.Voitulevičius valdo 380 hektarų žemės, iš jos 240 hektarų ariamos, tad geras traktorius ūkyje tikrai pra-verstų.

Pradėjo perdirbti pieną

Nuo pat nepriklausomybės atkū-rimo savarankiškai ūkininkaujantis I.Voitulevičius bandė sėti įvairias kul-tūras, augino kiaules ir mėsinius gal-vijus, bet galiausiai nusprendė užsi-imti pienininkyste.

Dabar 50 metų vyras laiko 130 melžiamų karvių, o iš viso jo ūkyje – 230 galvijų. Jo ūkis – stambiausias Vilniaus rajone. Vidutiniškai iš Lietu-vos juodmargės I.Voitulevičius melžia po 5,5 tonos pieno per metus. Pradė-jęs pašarus gaminti naujuoju pašarų dalytuvu, jis tikisi produktyvumą pa-didinti dar 2–2,5 tonos.

„Jau dabar iš atskirų karvių melžiu aštuonias tonas“, – sakė I.Voitulevičius.

Pernai ūkininkas dėl kritusių pieno supirkimo kainų labai sunkiai vertėsi, todėl skubiai įkūrė pieno perdirbimo cechą, o sostinės Ukmergės g. esan-čioje Centrinėje ūkininkų prekyvietėje įsirengė kioskelį. Čia vilniečiai gali kas-dien įsigyti I.Voitulevičiaus gaminamų pieno produktų: įvairių rūšių varškės sūrių, grietinės, sviesto ir kt.

Populiariausia mašina

Kaip teigia Lietuvos žemės ūkio uni-versiteto Žemės ūkio inžinerijos insti-tuto mokslininkas dr. Jonas Liaukonis, mobilieji pašarų smulkintuvai-maišy-tuvai-dalytuvai yra bene populiariau-sia pienininkystės ūkių mašina, nes in-tensyvėjant pieno gamybai vis dau-giau pieno ūkių savininkų karves ištisus metus laiko tvartuose. Tokiems ūkiams reikalingiausia mašina yra pašarų smul-kintuvas-maišytuvas-dalytuvas.

Šie įrenginiai susmulkina įvairiau-sius stambiuosius pašarus (šieną, si-losą, žolę, šiaudus), tiksliai dozuoja papildomus komponentus (kombi-nuotuosius pašarus, sumaltus ar su-traiškytus grūdus, mineralų ir vitami-nų priedus), juos sumaišo ir išdalija tvartuose į šėryklas.

Pašarinių žaliavų deriniai lengvai kei-čiami ir koreguojami. Tai gerina pašaro maisto medžiagų pasisavinimą. Didėja

ėdamumas, galvijų produktyvumas, be-veik nelieka atliekų. Teigiama, kad kar-vių primilžiai padidėja iki 2 kg per parą, pieno riebumas – iki 0,2 proc., o penimų galvijų priesvoriai ir melžiamų karvių produktyvumas išauga 15 proc.

Pašarų dalytuvas padidins karvių produktyvumą

Pašarų dalytuvas susmulkina įvairiausius stambiuosius pašarus (šieną, silosą, žolę, šiaudus), tiksliai dozuoja papildomus komponentus, juos sumaišo ir išdalija tvartuose į šėryklas 130 melžiamų karvių, kurios laikomos prieš dvejus metus pastatytoje karvidėje. Raimundo Šuikos nuotraukos

„Seko“ pašarų dalytuvas „Samurai 5“ pats pasiima silosą iš tranšėjos arba pasikrauna šienainį, šieną ar šiaudus.

„Dabar galiu parinkti pašaro su-dėtį pagal poreikį ir tikiuosi pa-didinti karvių produktyvumą“, – sakė I.Voitulevičius.

Pašarinių žaliavų deriniai lengvai keičiami, koreguojami ir kontroliuo-jami. Tai gerina pašaro maisto medžiagų pasisavinimą.

„Visų veislininkystės įmonių privatizuoti neketinama, o svars-tant jų optimizavimo klausimus bus tariamasi su visuomeninėmis žemdirbių organizacijomis“, – pa-reiškė žemės ūkio ministras Ka-zys Starkevičius Seimo Kaimo rei-kalų komiteto posėdyje.

Komiteto nariai išklausė minis-tro informaciją apie Gyvulių veis-lininkystės įstatymo įgyvendinimą. K.Starkevičius pažymėjo, kad reikia siekti didesnio veislininkystės efek-tyvumo, vienyti visų veislininkystės institucijų ir asociacijų pastangas tei-kiant kokybiškas paslaugas ūkinin-kams. Aptartos galvijų ir melžiamų karvių veislių gerinimo, produktyvu-mo kontrolės, genetinio fondo, veis-linių telyčių auginimo problemos.

Komiteto nariai nusprendė, kad reikia parengti naują Ūkinių gyvū-nų veislininkystės įstatymo projektą, siekiant išplėsti šiuo metu galiojančio Gyvulių veislininkystės įstatymo re-guliavimo ribas, reglamentuoti ne tik veislinių gyvulių, bet ir visų kitų ūki-nių gyvūnų veislininkystę, genetinių ištek lių išsaugojimą, patikslinti valsty-bės valdymo institucijų kompetenci-ją gyvulių produktyvumo kontrolės ir veislinės vertės nustatymo srityje, dalį ministerijos atliekamų funkcijų, susi-jusių su veislininkyste, perduoti veisli-ninkystės savivaldos organizacijoms.

Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta parengti papildomas priemones sie-kiant sustiprinti veislininkystę, pa-gerinti gyvulių selekciją, produkty-vumo kontrolę ir veislines savybes, optimizuoti valstybės valdomų įmo-nių veiklą.

Komiteto nuomone, Žemės ūkio rūmams reikia sustiprinti ūkininkų švietimo veiklą veislininkystės klau-simais, skatinti žemdirbius vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolę ir dalyvauti selekcinėse programose.

Seimo Kaimo reikalų komiteto inf.

Taisys veislininkystės įstatymą

Kviečių ir kukurūzų kainos ket-virtadienį pasaulio grūdų biržose gerokai šoktelėjo – Čikagos biržos elektroninėje dienos prekyboje bušelis (27,3 kg) kviečių pabran-go 1,8 proc., iki 6, 837 JAV dolerio. Kukurūzų bušelis pabrango 1,9 proc., iki 5,495 JAV dolerio.

Grūdų paklausa ketvirtadienį padidėjo tada, kai Jungtinių Tau-tų Maisto ir žemės ūkio organiza-cija (FAO) paskelbė šių metų savo grūdų derliaus prognozę.

Jos apskaičiavimu, 2010–2011 m. pasaulyje bus surinkta 2,216 mlrd. metrinių tonų grūdų, o tai yra mažiau nei praėjusiais agrariniais metais, kai buvo surinkta 2,263 mlrd. metrinių tonų. Pasaulinė grūdų paklausa šiais metais sieks 2,254 mlrd. tonų. Taigi visi grūdų vartotojų poreikiai, atsi-žvelgiant į sumažėjusį derlių, nebus patenkinti, teigia FAO specialistai.

Kviečių derlius pasaulio mastu šiais metais sumažės 5,1 proc., iki 647,7 mln. tonų. Tačiau jų paklausa, FAO vertinimu, sieks 668 mln. tonų.

Susiklosčius tokiai situacijai grū-dų kainos nuolat augs, įspėja spe-cialistai.

Eltos inf.

Pasaulio rinkose brangsta grūdai

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Antibiotikai tampa žmonių priešu

Šeštadienis

11 psl.

Sveikata

Pasėjus žolę tenka ilgokai laukti, kol suželia tanki veja. O kai norima apželdinti šlaitą, rezultatas neretai nuvilia, nes lietūs gadina sėjėjo darbą.

Asta Mažeikaitė

7 psl.

Kad mūsų puoselėjamos sodybos nesupanašėtų, būtų savitos, trūksta ori-ginalių sumanymų.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

21 psl.

Metas aplinkotvarkos verslui auginti sparnus

Kaip tiesiamas žolės kilimas

Nemažos dalies šachtinių šulinių Lietuvoje vanduo netinkamas naudoti – che-minė ir mikrobinė jų tarša viršija normas. Valstybinėmaisto ir veterinarijos tar-nyba šių šulinių vandens mėginiuose rado didesnį, nei leidžia normos, nitra-tų, nitritų ir žarninių ente-rokokų kiekį.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

21 psl.

Skanus vanduogali būti nuodingas

Tarp laukinės gamtosBalio saloje ir civilizacijos

13 psl.

7 psl.

Sodyba

Ir išore, ir vidumi – tikra Ana Karenina

Po premjeros baleriną Be-atą Molytę daugelis pa-vadina Ana Karenina. Ne-nuostabu – didžioji artisto paslaptis atsiveria tada, kai jis ir spektaklio herojus tampa vieniu.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

Kada ir kaip juosvartoti, nežino ne tikligoniai, bet ir nemažadalis gydytojų.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

Iš 13 677 tropinių salų, pri-klausančių Indonezijos ar-chipelagui, Balio sala – ryš-kiausia ir egzotiškiausia su savo gigantiškomis orchidė-jomis, laukinėmis beždžio-nėlėmis ir 30 laipsnių tem-peratūra ištisus metus.

Asta Bendoraitė