Šeštadienis• Eidama į susitikimą su ak-

toriumi, bardu Gediminu Stor-pirščiu mąsčiau, kokie talentingi turi būti tėvai, užauginę du sū-nus artistus. Bet Gediminas, gar-džiuodamasis popietine kava, tik nusijuokė: „Mūsų tėvai – paprasti mokytojai.“

Sodyba

• Kenkėjai siaubia visą šalį, tačiau labiausiai dėl to išgyvena miestas, kuris neįsivaizduojamas be kaštonų.

• Ginčas tarp žemės paveldė-tojos ir sodininkų bendrijos tęsiasi 10 metų.

Sveikata

• Mitais apipinta kaulų čiulpų donorystė lietuvius gąsdina vis mažiau.

• Galima grėsmė sveikatai žmones skatina atsisakyti gene-tiškai modifi kuotų produktų.

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2010 rugsėjo 4, šeštadienis • Nr. 70 (8985) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Petriuką supa karšta Norvegijos lesbiečių meilėPasakos apie įsimylėjusias princeses dvejų metų Petriukui iš Lietuvos sekamos jau antrą mėnesį. Norvegijos visuomenė su mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečiais elgiasi blogiau nei su bananų respublikos gyventojais.

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Vyriausybė įpareigojo savivaldy-bes iki šių metų galo paženklinti kai-melių gatves, o gyventojus – pasika-binti namų numerius, tačiau lėšų tam

neskyrė. Rajonų vadovai sako, kad šios prievolės įgyvendinimo skubi-nimas per sunkmetį tampa našta ir savivaldybėms, ir gyventojams. Dar daugiau rūpesčių kelia pastatų vai-duoklių numeravimas.

Nukelta į 3 psl.

Kas tikrieji išlaikytiniai Lietuvoje?

Iš premjero sužinojome, kad valstybėje įsivyravo išlaikytinių mentalitetas. Kitas jo kabineto narys išrėžė – šalyje yra daug veltėdžių, o į darbo biržą kreipiasi vis daugiau „įmitusių“ tautiečių.

Karo nualinti žmonės pavargo nuo konfl iktų

Nuolatinis mūsų laikraščio skaitytojas ir bičiulis, grįžęs į Lietuvą atostogų, užsuko ir į redakciją, kur jis mielai sutiko papasakoti apie savo gyvenimą ir darbą tolimajame Afganistane.

Apie tai – 10 psl.

Rajonų savivaldybės skubinamos „pakrikštyti“ gatves ir sunumeruoti namus, nes VĮ Registrų centras žada neregistruoti tikslaus adreso neturinčių pastatų.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2–3 psl.

Apie tai – 4 psl.

Namai-vaiduokliai turės numerius

2 2010 rugsėjo 4 • Nr. 70 (8985)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Norvegijos vaiko teisių gynėjai dvejų metų kaunietį Petriuką prie-varta atėmė iš motinos ir perdavė laikinai globoti lesbiečių šeimai.

Žaloja darželinukų psichiką

Praėjusių metų balandį Lietuvą supurtė skandalas, kai paaiškėjo, kad vaikų darželiuose mėginta taikyti ho-moseksualius santykius propaguojan-čią „Gender Loops“ metodiką.

Pagal ją, ugdymo įstaigų darbuo-tojai turėjo pasakoti darželinukams apie princo meilę princui ir laikas nuo laiko berniukus perrengti mergaitė-mis bei atvirkščiai.

Kilus skandalui, projekto vykdyto-jas Socialinių inovacijų centras pasku-bomis šalino iš interneto metodikos likučius. Prie Švietimo ir mokslo mi-nisterijos (ŠMM) sudaryta ekspertų komisija tada nustatė, kad „Gender Loops“ medžiagoje buvo „supainio-tos moterų ir vyrų lygybės bei diskri-minacijos dėl lytinės orientacijos są-vokos ir jų turinys“, o tokio amžiaus darželinukų psichika nepasirengusi panašiam „švietimui“.

Kas laukia Lietuvos vaikų, ku-riems norima įkalti į galvas pasakas apie gėjų ir lesbiečių meilę, liudija kauniečio Petriuko istorija.

Liepos 1 dieną dvejų metų ber-niuką iš mamos atėmė Batsfj ordo (Norvegija) vaiko teisių gynėjai, ku-rie patikėjo uošvio pasakojimais esą Neringa R. (vardas pakeistas) nepri-žiūri mažylio. Uošvis kartu su vaiko tėvu R.R. irgi laukia tyrimo, kurį ža-

dama baigti rugsėjo 15 d., pabaigos. Tada ir paaiškės, kur ir su kuo turi gyventi Petriukas.

Užuot berniuką perdavusi tikrie-siems giminaičiams, Batfj ordo vai-ko teisių apsaugos atstovė Fay Hege Kristiansen Petriuką apgyvendino lesbiečių šeimoje.

Apie šią istoriją Batfj ordo vaiko teisių gynimo tarnyba nepranešė Lie-tuvos vaiko teisių gynėjams.

Norvegijoje ieškojo skalsesnės duonos

Dar pernai Neringa su R.R. gy-veno Kaune. Abu jie susituokė prieš dvejus metus būdami labai jauni – vos 18 metų.

Ką tik sukurta šeima puoselėjo gero gyvenimo ir amžinos meilės pla-nus, bet neturėjo nei nuosavo būsto, nei darbo. Neringos sunkumai negąs-dino. Jai dar esant mažai, žuvo mama, todėl motinišką meilę mergaitei, kiek galėdavo, kompensuodavo giminai-čiai. Išsilavinimo spragos irgi formavo atitinkamą pasaulėžiūrą.

Kai praėjusiais metais į Norvegi-ją emigravo ir apsigyveno Batsfj ordo mieste R.R. tėvai, jaunuoliai vylėsi, kad ir jie ten nuvykę turės bent laikiną pastogę. Tol, kol atsistos ant kojų.

Apsigyveno moterų krizių centre

Neringos uošvis nuo pat pradžių nepritarė R.R. santuokai. „Uošvis ma-nęs niekada nemėgo, vis grasindavo, kad mus išskirs, vis apšaukdavo įvai-riais žodžiais“, – pasakojo Neringa.

Ji maždaug pusmetį taikėsi su to-kia padėtimi, nes slapta vylėsi, kad uošvis pagaliau nurims ir bent sve-

čioje šalyje sūnaus, marčios ir anūko nesiryš išvyti iš namų.

Tačiau jaunoje šeimoje vis dažniau kildavo ginčų. Neringa apsistojo Kir-kenės moterų krizių centre. Po vyro raginimų, į Batfj ordą Neringa grįžo tik su sąlyga, kad R.R. išnuomos butą ir suras šiokį tokį darbą.

Be to, kartą vairuodama automo-bilį ji pamiršo, kaip reikalauja taisyk-lės, prisegti Petriuko kėdutę dirže-

liu. Lyg tyčia ją sustabdė policija, kuri perdavė informaciją vaiko teisių gy-nėjams.

Uošvis sutirštino spalvas

„Tą dieną stipriai su R.R. susipy-kome, o kai kitą dieną atvažiavo vai-ko teisių gynėjai, uošvis pasinaudojo proga ir sutirštino spalvas, kad vaikas nuolat murzinas, esą jis mėgino jam duoti valgyti, o aš atseit neleidau. Bet jis niekada to vaiko net ant rankų ne-ėmė!“ – pasakojo Neringa.

Nekreipdami dėmesio į jokius Ne-ringos pasiteisinimus, vaiko teisių gy-nėjai patikėjo uošvio žodžiais.

Neringa nė nenutuokė, kad vaikas atsidurs lesbiečių T. ir M. Andreassen šeimoje. Jis Vardo miestelyje gyvena nuo liepos 1 dienos.

Neringos žodžius iš dalies patvirti-na M.Andreassen profi lio socialinia-me tinklalapyje „Facebook“ informa-cija. Ten M.Andreassen nurodo, kad jos vyras yra T.Andreassen. Šis „vyras“ yra moteris.

Neringa: „Esu labai sutrikusi“

„Valstiečių laikraštis“ susisiekė su Neringa ir detaliau pasidomėjo šia istorija.

Neringa, ar tau teko bendrauti su Lietuvos vaiko teisių apsaugos tar-nybos darbuotojais?

Neteko. Aš išvis nežinojau, kad to-kia įstaiga Lietuvoje yra. Norvegams aiškinau, kad esu iš Lietuvos ir neži-nau jų įstatymų. Tik vieną kartą te-lefonu bendravau su Lietuvos am-basados Norvegijoje darbuotoju. Tai ten vyriškis pasakė, kad, jeigu gyve-nu Norvegijoje, privalau laikytis tos šalies įstatymų. Atrodė, kad jis tik norėjo kuo greičiau baigti pokalbį. Vaiko teisių darbuotoja sakė, jei gy-venu Norvegijoje, turiu gyventi pa-gal jų taisykles. Ji sakė, kad pradė-tas tyrimas ir kol jis vyks, vaiko man neatiduos.

Galbūt tau gynybą turi užtikrinti Lietuvos valstybė, o ne Norvegija?

Esu labai sutrikusi. Verkiu ir aiški-nu norvegams, kaip viskas buvo, o jie man sako, kad užjaučia, bet nie-ko padaryti negali, nes tokie įstaty-mai.

Ar mėginai susisiekti su M.Andreassen?

Taip. Norėjau paklausti, kaip auga vaikas, bet vaiko teisių darbuotoja uždraudė bet kokius kontaktus su Andreassen šeima.

Ar pasirašei kokius nors doku-mentus?

Taip. Kad sutinku, jog Petriukas pabus kurį laiką su ta šeima. Advoka-tas sakė, kad, jei nepasirašysiu, tada dar ilgiau užtruks tyrimas ir pradės bylą prieš mane teisme. Atseit tada dar ilgiau neatiduos man vaiko.

Kokia kalba buvo parašytas do-kumentas?

Norvegų.Ar kas nors šį dokumentą tau iš-

vertė?Telefonu jį išvertė lietuvė vertėja.

Bet jai pasakiau, kad ji man ne vis-ką išvertė, nes norvegiškai šiek tiek suprantu. Tačiau ji pradėjo ginčytis,

kad išvertė viską. Tą mano pasirašy-tą dokumentą pasiėmė advokatas. Jis taip pat yra norvegas.

Kas dar tave nustebino?Dabar mane nori padaryti nar-

komane. Vaiko teisių apsaugos dar-buotojai mane išsikvietė tam, kad padarytų testą, ar nevartoju nar-kotikų. Šlapimo testas buvo neigia-mas, bet pažadėjo, kad mane dar atidžiau tirs.

Kiek laiko tau ir vyrui leidžiama pasimatyti su vaiku?

Po dvi valandas kartą per mėnesį. Kai paskutinį kartą buvau, pastebė-jau, kad sūnus beveik nemoka kal-bėti lietuviškai. Jis įsikabino į mane

ir tik kartojo: „Mama“. Man išeinant jis verkė.

Kas apmoka kelionę iki Vardo miestelio?

Su vyru keliaujame iki Vardo už savo pinigus. Mums žadėjo, kad pa-tirtas išlaidas padengs vėliau.

Neįžengė pro duris, braunasi pro langą

Ką reiškia Petriuko istorija Lietu-vai? Joje galima įžvelgti būsimą mūsų šalies ateitį. Švietimo ir mokslo minis-terija pagal ES fondų paramos prie-monę „Kalbų mokymo, verslumo ug-dymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ gavo 125 paraiš-kas, kurių autoriai prašo jiems iš viso skirti 104,7 mln. litų.

Tarp šių paraiškų net 7 mln. litų siekia organizacijos, kurios vienaip ar kitaip rengiasi „šviesti“ visuomenę, kad be vyro ir moters pasaulyje yra dar kelios lytys.

Homoseksualių asmenų teisių gy-nėjai sugeba prisidengti net pabėgė-liais projekte „Pabėgėlių integravimas į visuomenę taikant aktyvios sociali-zacijos metodus“.

Mokyklose Tolerantiškojo jauni-mo asociacija ir Lygių galimybių kon-trolieriaus tarnyba net atliko tyrimą, po kurio konstatuota, kad „mokykli-niai vadovėliai meluoja vaikams“, o „tradicinė lytiškumo ir šeimos sam-prata yra ypač žlugdanti asmenį ir ho-mofobiška“.

Teisinga ir neteisinga šeima

Minėto tyrimo autoriai – Jolan-ta Reingardė, Nida Vasiliauskaitė ir Rasa Erentaitė. Tarp recenzentų yra ir radikali seksualinių mažumų gy-nėja Seimo narė Marija Aušrinė Pa-vilionienė.

Beje, rekomendacijose šie žmonės teigia, kad „norint gerai integruoti pa-bėgėlius, būtina atmesti tradicinius autoritetus ir moralines nuostatas (ypač lytiškumo klausimais), tik taip užtikrinsime multikultūriškumo ug-dymą“.

Suprantama, kad kaunietis Petriu-kas šiuo metu multikultūriškai auklė-jamas, norvegų požiūriu, „teisingoje“ šeimoje, nes „neteisinga“ yra Nerin-gos šeima.

Tik niekam neįdomu, kad Petriu-kui diegiamos vertybės žaloja jo psi-chiką ir prasilenkia su LR nepilname-čių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu.

Ragina apginti vaiką

„Sunkiai suvokiama, kad iš šeimos paimtas vaikas atiduodamas globoti lesbiečių porai“, – sakė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas.

„Sunkiai suvokiama, kad iš šeimos paimtas vaikas atiduodamas globoti lesbiečių porai“, – sakė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas.

Petriuką supa karšta Norvegijos lesbiečių meilė

Patikslinimas. Dėl techninių nesklandu-mų rugsėjo 1 d. straipsnyje „Vyriausybė kyla į beviltišką kovą su vėjo malūnais“ įsivėlė klaida. Grafi ke „Nelegalus darbas ekonominės veiklos sektoriuje“ turi būti tokie duomenys: apdirbamojoje pramo-nėje – 21,09 proc., žemės ūkyje, miški-ninkystėje, žuvininkystėje – 12,11 proc. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ norvegė M.Andreassen skelbiasi,

kad jos vyras yra moteris.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

VL redakcija

32010 rugsėjo 4 • Nr. 70 (8985)Valstiečių laikraštis

Pasak jo, tokia gyvenimo patirtis vaiką gali traumuoti visam gyvenimui. „Juk ofi cialiai pripažinta liga – nepil-namečių lytinio identiteto sutrikimas, kurį gali iššaukti gyvenimas dviejų moterų, gyvenančių kaip vyras ir mo-teris, globoje“, – teigė T.Šalkauskas.

Organizacijos vadovo žodžiais, „žiaurus ir faktas, kad Lietuvos am-basada palieka mūsų piliečius vienui vienus spręsti savo problemas. Tad apie kokią pagarbą ir meilę tėvynei galima kalbėti?!“

Su Petriuko istorija supažindintas Šeimos gynimo centro pirmininkas Jonas Subačius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad po panašių įvykių Lietuvos visuomenė negali tylėti. Jo žodžiais, „homoseksualai mums tvirtina, kad jie yra skriaudžiami, bet tai tik jų ma-nipuliavimas žmonių protais“. „Ši is-torija atskleidžia, kad homoseksualių asmenų judėjimai tik prisidengia ma-giškais diskriminacijos ir tolerancijos žodžiais“, – sakė J.Subačius.

Neregistruos be tikslaus adreso

Vyriausybės nutarimas „Dėl adresų formavimo taisyklių patvir-tinimo“ buvo priimtas prieš aštuo-netą metų. Tačiau šalies rajonuose daugybė kaimų ir viensėdžių gyven-tojų dar neturi tikslaus adreso.

VĮ Registrų centras priminė sa-vivaldybėms, kad nuo kitų metų pradžios nebus registruojamas ne-kilnojamasis turtas, jei jam nebus suteiktas tikslus adresas.

Pasak savivaldybių darbuotojų, nemažai kaimo gyventojų nėra su-sitvarkę dokumentų dėl namų valdų. Norėdami įregistruoti namų valdą, tvarkyti paveldėjimo dokumentus ar kt., to negalės padaryti, jei nekilno-jamajam turtui nebus suteiktas tiks-lus adresas.

Kaimuose, kuriuose yra daugiau nei 20 sodybų, gatvės privalės turėti pavadinimus, o namai – numerius. Mažesniuose kaimuose privalu tik sunumeruoti namus.

Išlikę nuo sovietmečio

Kaimuose pradėjus kurtis ben-druomenėms, ne vienoje gyven-vietėje žmonės entuziastingai rin-ko gatvių pavadinimus. Kai kuriose gyvenvietėse ir gatvių pavadinimai, ir namų numeriai išlikę nuo sovie-tų laikų.

„Tą nuosekliai darome. Dauguma gyvenviečių jau turi gatvių pavadi-nimus ir namų numerius. Anksčiau kaimo laiškininkas žinojo kiekvieną žmogų, tačiau dabar situacija keičia-si. Atsiranda naujų gyventojų, ypač priemiesčio gyvenvietėse, tad tikslūs adresai reikalingi“, – pripažino Pas-

valio rajono meras Gintautas Ge-gužinskas.

Biržų rajono Vabalninko seniū-nas Stasys Gudas tvirtino, kad gy-ventojai suinteresuoti turėti tikslų adresą. Taip patogiau ir įvairioms institucijoms, ir jiems patiems.

„Daug gyvenviečių jau turi gat-vių pavadinimus, tik dar nepritvir-tinti numeriai. Bet, manau, tai nebus sudėtinga padaryti. Žmonės dabar taupo ir neskuba išlaidauti“, – aiš-kino seniūnas.

Prilygino naujiems mokesčiams

Tačiau tikslaus adreso kaimo gy-ventojams suteikimo procesas kelia ir nemažai keblumų. Savivaldybės susirūpinusios, iš kur gauti papil-domų lėšų šiai prievolei įgyvendin-ti. Papildomi rūpesčiai bei išlaidos užgula ir kaimo gyventojus.

„Ne pats geriausias metas to-kiems darbams. Kaimas dar galė-jo gyventi ir be tikslių adresų. Kai savivaldybių biudžetus sunku su-balansuoti arba to iš viso neįmano-ma padaryti, papildomos išlaidos apsunkina. Tai tarsi nauji mokes-čiai“, – pareiškė Lietuvos savival-dybių asociacijos viceprezidentas, Panevėžio rajono meras Povilas Ža-gunis.

Savivaldybės privalo fi nansuoti lentelių ar kelio rodyklių pagami-nimą ir pakabinimą, o gyventojai savo lėšomis turi įsigyti ir pasika-binti namų numerius. Taip pat jie privalės atnaujinti savo adresą įvai-riuose dokumentuose.

P.Žagunis įsitikinęs, jog visos sa-vivaldybės norėtų, kad šios prievolės įgyvendinimas būtų nukeltas vėles-niam laikui.

Patenka į uždarą ratą

Sumenkę savivaldybių biudžetai ir suplonėjusios žmonių piniginės – ne vienintelė kliūtis formuojant gatves kaimuose ir numeruojant namus.

„Kaip sunumeruoti be savininkų likusius pastatus, esančius vidury lau-kų, vienkiemius? Be to, nemažai yra senų gamybinių pastatų, iš kurių likę tik keli blokai ir kolonos – visa kita iš-nešiota. Jų ir pastatais nepavadinsi, bet ir jiems reikia numerio“, – visoms ra-jonų savivaldybėms aktualią problemą įvardijo Pasvalio rajono meras.

Pasak G.Gegužinsko, rajone yra apie pusę tūkstančio pastatų, kurie neturi šeimininkų. Tokių vaiduoklių apstu ir kituose šalies rajonuose.

„Nekilnojamojo turto registre to-kie pastatai neregistruojami, nes nėra adreso. O norint jį suteikti reikia sa-vininko identifi kacijos arba unikalaus numerio. Taip ratas ir užsidaro“, – aiškino Pasvalio rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Vy-

gantas Bajorūnas. Pasvalio rajono sa-vivaldybės specialistas mato ir daugiau problemų. „Yra kaimų, kurių sodybos išsibarsčiusios po vienkiemius, nėra vieno kelio, kuris jungtų juos. Jeigu reikalaujama suteikti gatvių pavadi-nimus, išeis taip, kad tos pačios gat-vės namus skirs kilometrai. Bandžiau apie tai aiškinti Registrų centro spe-cialistams, tačiau jie žiūri tik į reika-lavimus“, – aiškino V.Bajorūnas. Jam susidarė įspūdis, kad tokias taisykles sukūrė žmonės, nematę šalies kaimų ir vienkiemių.

VĮ Registrų centro atstovas spau-dai Aidas Petrošius „Valstiečių laik-raščiui“ sakė, kad prieš nemažai metų priimtam sprendimui įgyvendinti buvo pakankamai laiko.

„Įstatymų reikia laikytis, o laiko tam tikrai buvo daug. Bet lietuviai – darbštūs žmonės. Manau, kad savival-dybėms pavyks laiku susitvarkyti“, – tvirtino Registrų centro atstovas.

Aktualijos

Tai ne mūsų jurisdikcijaEdita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierėSunku komentuoti situaciją, apie kurią nedaug žinoma. Užsienio valstybėje gy-venanti lietuvių šeima privalo gerbti tos šalies įstatymus ir jų laikytis. Paimdami vaiką iš šeimos, kurioje galbūt jam grė-sė pavojus, Norvegijos vaiko teisių ap-saugos institucijos specialistai neprivalo apie tai pranešti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įs-taigai. Vaiko teisių apsaugos kontrolie-riaus jurisdikcija – vaiko teisių apsauga Lietuvoje. Tarptautinių vaiko teisių ap-saugos priemonių įgyvendinimu rūpi-nasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ap-saugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos įstatymai Norvegijoje negaliojaSimona Bronušienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotojaJungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra bazinis dokumentas tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, kurioje šiuo metu gyve-na minimas vaikas, ginant vaiko teises ir teisėtus interesus. Vadinasi, vaikas priklauso Norvegijos, o ne Lietuvos Res-publikos jurisdikcijai. Norvegijos kom-petentingos institucijos yra atsakingos už jos teritorijoje gyvenančio vaiko sau-gumo užtikrinimą. Mūsų Konstitucija ir kiti įstatymai Norvegijoje nėra taikomi, o šioje šalyje, kaip ir daugelyje kitų Eu-ropos valstybių, diskriminacija dėl sek-sualinės orientacijos yra griežtai drau-džiama. Tarnyba kreipsis į Norvegijos centrinę instituciją su prašymu nurody-ti, dėl kokių priežasčių vaikas buvo at-skirtas nuo šeimos, kuo remiantis jam buvo parinkta viena ar kita globėjų šei-ma, kodėl berniukas nebuvo apgyven-dintas senelių šeimoje ir kokie tolesni Norvegijos institucijų veiksmai šio vai-ko atžvilgiu.

Atkelta iš 1 psl.

Delčia. Saulė teka 6.31, leidžiasi 20.04.

Dieną: +11 +16°Rytoj Poryt

Šiandien dieną daug kur trumpai palis. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį nukris iki 4–9 laipsnių šilumos, tik pajūryje bus kiek šilčiau – 10–12 laipsnių. Dieną oras įšils iki 11–16 laipsnių. Sekmadienį lis dar mažiau, trumpi lietūs nu-lis tik vietomis. Vėjas nurims. Naktis, kaip ir praėjusi, bus vėsi, kai kur gali tvyroti rūkas. Diena numatoma truputį šiltesnė negu šeštadienį. Pirmadienį slėgis dar labiau kils, orus lems anticiklonas, slenkantis nuo Skandinavijos. Žymesnio lietaus jau nenumatoma. Pūs nestiprus šiaurės rytų vėjas. Temperatūra naktį dar šiek tiek nukris, svyruos tarp 3–8 laipsnių, o dieną pakils iki 13–18 laipsnių. Antradienį išsilaikys ramūs, be žymesnio lietaus orai. Temperatūra naktį nesikeis. Diena pradžiugins šiluma – vidurdienį tempe-ratūra pakils iki 15–20 laipsnių. Trečiadienį, artėjant Atlanto ciklonui, vakariniuose ra-jonuose gali palynoti, numatomi vidutiniškai šilti orai.

ŠiandienDieną: +12 +17° Dieną: +13 +18°

Orai

Naktį: +3 +8°Naktį: +4 +9° Naktį: +4 +10°

Natalija Nikolajenko(Užs.828)

Namai-vaiduokliai turės numerius

Proga įamžinti nusipelniusias asmenybesAlgis Kazulėnas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys

Kai namai neturi tikslaus adreso, ne-retai iškyla įvairiausių nesusipratimų, todėl dabar ir norima tai sutvarkyti. Jei savivaldybės iki nustatyto termino ne-suspės to padaryti, gal bus pratęstas laikas. Tačiau kol kas į komitetą niekas nesikreipė ir nesiskundė. Norėtųsi, kad rinkdamos gatvėms pavadinimus ben-druomenės įamžintų tam kraštui svar-bius asmenis, įvykius ar pan. Pastebė-jau, kad dabar žmonės linkę parinkti be-verčius pavadinimus.

Raimundo Šuikos nuotrauka

23 proc.

18 proc.

15 proc.

Ko tikitės iš Lietuvos krepšinio rinktinės

pasaulio čempionate?Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Iškovos medalius

Pateks tarp keturių geriausių

komandų

Pateks tarp aštuonių geriausių

komandų

Į kitą etapą nepateks

44 proc.

4 2010 rugsėjo 4 • Nr. 70 (8985)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Šią savaitę iš premjero sužinojo-me, kad jo vadovaujamoje valstybė-je įsivyravo išlaikytinių mentalite-tas. Kitas jo kabineto narys išrėžė dar griežčiau – šalyje yra daug vel-tėdžių ir tinginių, o į darbo biržą kreipiasi vis daugiau „įmitusių“ tau-tiečių. Be to, Vyriausybė prisiekia, kad dėl šių reikalų, žinoma, nejau-čia jokios kaltės. Valdžia viską daro gerai ir net labai gerai – apie šiuos

darbus ateities kartos net rašys va-dovėlius, o štai dabartiniai valstybės piliečiai to nesupranta. Ko iš jų no-rėti, juk veltėdžiai ir tinginiai.

Į šiuos pasisakymus labai greitai sureagavo Savivaldybių asociacija, kuri suprato, kad valdžios kritika nukreipta būtent jai, kai pabandė Vyriausybei pranešti, jog tiesiog akyse augant skurstančiųjų ir be-darbių skaičiui socialinėms pašal-poms, kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį bei socialinei pa-

ramai mokiniams nebeužteks Vy-riausybės papildomai numatytų 150 mln. litų. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad bendras poreikis iš-augęs net iki 241 mln. litų.

O kokios papildomų išlaidų priežastys? Štai dėl jų paviešinimo ir nukentėjo Savivaldybių asociacija. Galėjo asociacijos vadovai sugalvoti Vyriausybei labiau priimtinas prie-žastis ir, ko gero, būtų pamaloninti, o jie, nenaudėliai, tiesiai premjerui į akis išrėžė, kad socialinės paramos gavėjų skaičiaus didėjimą bei lėšų trūkumą lėmė didelis nedarbas ir sumažėjusios gyventojų pajamos. Bet Vyriausybei tokie paaiškinimai nepriimtini.

Maža to, gavę pylos savivaldy-bių atstovai dar bando teisintis – paskelbė, kad pastaraisiais metais iš esmės pasikeitė socialinių pašal-pų gavėjų kontingentas. Anksčiau

socialinės pašalpos dažniausiai bū-davo skiriamos ilgalaikiams bedar-biams, o dabar dėl pašalpų kreipiasi darbo netekę pareigingi asmenys, kuriems svetimas išlaikytinių men-talitetas.

Pasvarstykime, kas valstybėje vadintini išlaikytiniais. Štai atkak-lieji žemaičiai jau dvejus metus bando prisikviesti Kretingoje iš-rinktą Seimo narį. Įvairioms par-tijoms priklausantys vietos politi-kai atvirą laišką-kvietimą susitikti

net išspausdino rajono laikraštyje, nes kitaip su jų išrinktuoju nepa-vyksta susitarti. Štai ir atsakykime kiekvienas sau, kaip galėtume pa-vadinti tokį Seimo narį. Gal to-kie valdžios atstovai ir yra išlai-kytiniai?

Jeigu pradėtume rimtai skai-čiuoti, tai kiekvienas nors šiek tiek krimtęs ekonomikos mokslų pasa-kytų ir premjerui, ir fi nansų minis-trei, kad jie ir jų kolegos ministrai ir visų ministerijų tarnautojai bei visi politikai ir yra tikrieji valstybės iš-laikytiniai. Ir neverta piktintis, juk nė vienas politikas ar ministerijų klerkas per metus nesukuria nė vie-no cento bendrojo vidaus produk-to. Visi ką nors sukuriantys versli-ninkai, ūkininkai, žvejai ar kirpėjai per metus lyg bitutės suneša beveik 100 milijardų litų bendrojo vidaus produkto. Kai kurie valdininkai gal

ir padeda kitiems sukurti tą pro-duktą, tačiau verslininkai sako, kad vis daugiau valdininkų tik trukdo tą daryti.

Taigi valdžios atstovams, kad ir kokias pareigas jie užimtų, išlai-kytiniais, tinginiais ar įmitusiais tautiečiais vadinti savo šalies pi-liečius reikėtų labai atsargiai, nes šiuo atveju kaltinimai gali sugrįž-ti bumerangu. Žiniasklaidoje mir-ga marga rašinių apie išlaidaujan-čius politikus. Ir pikčiausia, kad šie

tik rieji išlaikytiniai prisiskyrė tei-sę sau pasiskirti mokesčių mokė-tojų pinigus – tūkstantines sumas vadinamosioms kanceliarinėms iš-laidoms, egzotinėms komandiruo-tėms ir netgi išlaikytinių partijoms fi nansuoti.

Milijonų nepritrūksta ir prem-jero rezidencijai remontuoti. Argi šie pinigai ne iš mokesčių mokėto-jų kišenės? Gal kaip tik šių pinigų ir trūksta pensijoms bei skurstan-tiems šalies piliečiams? Argi ne-galėtų politikai ir valdininkai nors per sunkmetį atsisakyti tūkstančių litų pieštukams ar kitoms kancelia-rinėms išlaidoms? Smulkmena, bet taip būtų parodomas solidarumas.

Be kita ko, prieš kaltinant savo šalies piliečius išlaikytinių sindro-mu vertėtų prisiminti, kad pigiau-sia darbo jėga Baltijos valstybėse išlieka Lietuvoje. Vidutinis ap-skaičiuotas mėnesio darbo užmo-kestis Estijoje siekia 2 840, krizės labiausiai kamuojamoje Latvijoje – 2 181, o „išlaikytinių“ Lietuvoje – tik 2 056 litus.

Ir galiausiai – nepaisant Vy-riausybės pastangų lietuviai suge-ba susitaupyti net šiais nelengvais laikais. Bankininkai paskelbė, kad bendrasis (ne tik gyventojų, bet ir juridinių asmenų) indėlių portfelis Lietuvos bankuose liepos mėnesį pirmą kartą šalies istorijoje persi-rito net 43 milijardus litų. Ar tai irgi išlaikytinių mentalitetą paro-dantis rodiklis?

Kitas reikalas – kaip valstybės piliečius įtikinti, kad jie nors dalį sutaupytų lėšų išleistų vidaus rinko-je. Kol kas iš šių pinigų pelną gau-na tik indėlių palūkanas sumažinę bankai. Štai čia ir yra Vyriausybės uždavinys. Jis nelengvas, reikalau-jantis išmanymo. Daug paprasčiau ne ką nors kurti, bet drausti.

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Šiandien mes, kaip piligrimai, atėjome į Šiluvą padėkoti Dievo Motinai už laisvės dovaną. Rug-pjūčio paskutinis sekmadienis pili-grimystei pasirinktas neatsitiktinai. Buvo laikas, kai ji aršiai persekio-ta. Giliai tikintys Lietuvos žmo-nės, drauge su visais kęsdami oku-pacinę prievartą, nutarė paskutinį rugpjūčio sek madienį kaip piligri-mai keliauti iš Tytuvėnų į Šiluvą ir prašyti Aukščiausiąjį laisvės dova-nos. Pagrindiniai šios piligrimystės organizatoriai buvo labai kuklūs ir nuolankūs tikintieji – daugiausia Eucharistijos bičiuliai. Jie ėjo į žygį už laisvę ne su kalašnikovais, bet su Dievo galybe. Juos sovietinis teis-mas teisė – nuteisė po trejus metus laisvės atėmimo, kaip nusikaltėlius. Okupantai elgėsi labai nuosekliai, iškart suvokę pavojų: jei žmonės

meldžiasi už laisvę, vadinasi, apie ją galvoja, jos trokšta, apie ją kal-ba. O tai, apie ką mąstoma, vieną dieną tampa tikrove.

Piligrimai, anuomet iš Tytuvė-nų keliavę į Šiluvą, gūdaus brežne-vizmo metais pradėjo skelbti: mes norime laisvės. Iš tikrųjų jie buvo pirmieji Baltijos kelio dalyviai. 1989 m. Baltijos kelio dalyviai jau niekuo nerizikavo, o Šiluvos pili-grimai anuomet rizikavo savo lais-ve.

Mišių skaitinyje iš Siracido kny-gos girdėjome žodžius: „Sūnau, kuo esi didesnis, tuo labiau nusižemink, ir rasi malonės pas VIEŠPATĮ“ (Sir

3, 18). Pirmieji Šiluvos piligrimai išties buvo nuolankūs, nes neturėjo kuo didžiuotis. Jie neužėmė jokių aukštų postų, neturėjo pasaulietinės valdžios, net nežinojo, kuo viskas gali baigtis. Jie tik žinojo, kad Die-vas apdovanoja romiuosius ir nuo-lankiuosius, kad su Dievo vardu ga-lima siekti, atrodytų, nepasiekiamų dalykų. Aštuntajame ir devintajame

praėjusio amžiaus dešimtmečiuose laisvė atrodė nepasiekiama aukšto kalno viršūnė. Sovietinė imperija su raketomis, atominėmis bombomis, milžiniška armija, visus žmones ap-raizgiusiu KGB voratinkliu atrodė tarsi galijotas, prieš kurį visi turėjo drebėti. Nedrebėjo tik nuolankieji Kristaus sekėjai.

Ši Evangelijos ir gyvenimo pa-moka labai svarbi šiandienai. Prieš dvidešimt metų dangus mums padovanojo laisvę. Anuomet sie-kiantieji laisvės bandė kažką dary-ti. Tačiau jei Dievas nebūtų leidęs sugriūti melu ir prievarta palai-komai blogio imperijai, visi lais-

vės siekusieji būtų buvę sutrypti baisios mašinos – ji negailestingai trypė Lietuvą penkiasdešimt metų. Prievartos padarinius matėme ne-laisvės metais ir daug ką matome iki šiolei.

Kokios didžiausios šiandienos bėdos? Jos nėra ekonominės. Di-džiausia bėda – žmones žudantis pyktis, beveik visuotinė depresi-

ja, kaltų ieškojimas, nesugebėjimas savikritiškai analizuoti savo poel-gių. Sąrašą negerovių, kurios sle-gia daugelį Lietuvos žmonių, būtų galima tęsti. Yra ir objektyvių pa-vojų, kurie ne nuo mūsų priklau-so. Europos Sąjungos politika ne visada džiugina, nes ji savižudiš-ka – neturi atsakymo į paprasčiau-sią klausimą, ką daryti, kad Euro-pa nesusinaikintų. Bandoma ginti mažumų teises, o pačios valstybės silpnėja ir nyksta.

Mums, lietuviams, Europos bė-dos yra dar aktualesnės ir aštres-nės, nes mūsų nedaug ir kaimynai pasiruošę primesti savo „globą“, kurią vilkome 50 metų. Šiandien mums reikia daug vilties ir pozity-vių žingsnių. Tokius žingsnius gali žengti tik tie politikai, kurie remiasi ne tiek savo išmintimi, kiek Dievu.

Tačiau taip elgtis reikia evangelinio nuolankumo.

Šiluvos Dievo Motina, tu apsireiš-kei šioje vietoje ant akmens, kai Lie-tuvai buvo ne mažiau sunku, nei šian-dien. Tu matai mūsų nerimą ir žinai mūsų viltis. Mes pasitikime tavo glo-ba ir pažadame dar uoliau ir dažniau ateiti pas tave ir tavo globai patikėti savo Tėvynės vargus ir siekius.

Komentarai

Savaitės komentaras

Nuolankumas ir kova už laisvę

Kas tikrieji išlaikytiniai Lietuvoje?

Homilija, pasakyta Šiluvoje 2010 m. rugpjūčio 29 d.

Didžiausia bėda – žmones žudantis pyktis, beveik visuotinė depresija, kaltų ieškojimas, nesugebėjimas savikritiškai analizuoti savo poelgių.

Valdžios atstovams, kad ir kokias pareigas jie užimtų, išlaikytiniais, tinginiais ar įmitusiais tautiečiais vadinti savo šalies piliečius reikėtų labai atsargiai, nes šiuo atveju kaltinimai gali sugrįžti bumerangu.

Opozicija vers valdančiuosius

Opozicinių Lietuvos socialde-mokratų partijos ir partijos „Tvar-ka ir teisingumas“ lyderiai prakal-bo apie planus versti valdančiąją koaliciją. Šios atstovai tokias kal-bas sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais.

„Tvarkos ir teisingumo“ nuostata yra labai aiški – dabartinę valdan-čiąją daugumą reikia kuo greičiau versti. Tą darysime ir Seime turimo-mis priemonėmis, ir kviesdami pilie-čius, visuomenines organizacijas per nepaklusnumo akcijas, mitingus“, – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Valentinas Mazuronis žurna-listams ketvirtadienį po opozicinių partijų susitikimo Seime.

Tokiems tikslams paramą išreiš-kė socialdemokratų lyderis Algir-das Butkevičius. „Dabartine valdžia žmonės yra nepatenkinti. Nemato-me jokių Vyriausybės veiksmų, dėl kurių Lietuvoje situacija keistųsi į gera“, – sakė A. Butkevičius.

Socialdemokratų vadovo teigimu, tą būtų galima pasiekti inicijuojant in-terpeliacijas. A. Butkevičius užsiminė apie galimus mėginimus versti iš posto ūkio ministrą Dainių Kreivį ir aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską.

Darbo partijos frakcijos Seime se-niūnas Vytautas Gapšys apie valdžios keitimą kalbėjo nuosaikiau. „Jau esa-me ne kartą sakę, kad, susirinkus tam tikram žmonių skaičiui, būtume kom-petentingi sudaryti valdančiąją koali-ciją. Šiuo momentu mes to skaičiaus neturime. Yra 67 žmonės, kurie dirba viena linkme“, – sakė V. Gapšys.

Politinis turizmasParlamentaras „Tvarkos ir tei-

singumo“ partijos narys Andrius Mazuronis piktinasi, kad Seimo rezervo lėšos švaistomos turisti-nėms kelionėms.

Politikas kreipėsi į Seimo pirmi-ninkę Ireną Degutienę bei kultūros ministrą Arūną Gelūną prašydamas nurodyti rugpjūčio mėnesį vykusios dviejų parlamentarų komandiruotės į Baku aplinkybes. Seimo narys do-misi, kokios svarbos Lietuvai buvo ši kelionė, ar kolegos Seimo nariai Arūnas Valinskas ir Dainius Budrys tik rai buvo kviesti, kokia buvo rengi-nio darbotvarkė. Anot A. Mazuronio, tai žinoti yra svarbu, nes kelionės iš-laidos buvo apmokėtos iš Seimo re-zervo lėšų. Anot A.Mazuronio, toks nepagrįstas lėšų švaistymas pasipik-tinimą kelia ne pirmą kartą. „Vyriau-sybė iš savo rezervo lėšų fi nansuoja grožio konkursus, Seimas – turisti-nes keliones ir nenurodo jokių sva-rių priežasčių. Manau, kad turi būti nustatyti labai aiškūs kriterijai, kuriais remiantis būtų skirstomi mokesčių mokėtojų pinigai komandiruotėms ir kitiems pramoginiams renginiams. Vien tai, kad esi koalicijos partneris, neturi būti priežastis keliauti už val-diškas lėšas“, – teigė A.Mazuronis.

VL, Eltos inf.

2010 rugsėjo 4 • Nr. 70 (8985)Valstiečių laikraštis 5

6 2010 rugsėjo 4 • Nr. 70 (8985)Valstiečių laikraštisAktualijos

Marytė Kupstienė

Laboratorijai išduotas akredi-tavimo pažymėjimas, kuris liudi-ja, kad VĮ „Pieno tyrimai“ atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2005 reika-lavimus ir yra akredituota atlikti žalio pieno cheminius, fi zikinius ir mikrobiologinius tyrimus. Šis pa-žymėjimas galios iki 2015 m. rug-pjūčio mėnesio.

Akreditavo nebe vokiečiai, o lietuviai

Akreditacija – tai tarptautiniu lygiu pripažinta atitikties vertinimo sistema, sukurta tyrimų laboratorijų rezultatų patikimumui užtikrinti. Akreditacija sie-kiama užtikrinti laboratorijos teikiamų paslaugų kokybę, nes kito būdo patik-rinti, ar teisingai dirbama, nėra.

Pirmą kartą VĮ „Pieno tyrimai“ buvo akredituota 2000 m. sausio mė-nesį Vokietijos akreditacijos tarnybos DAP (Deutsches Akkreditierungssys-tem Prüfwesen GmbH), kuri patvirtino laboratorijos kompetenciją atlikti žalio pieno sudėties ir kokybės tyrimus pa-gal standarto EN ISO/IEC 17025 „Tyri-mų, bandymų ir kalibravimo laborato-rijų kompetencijai keliami bendrieji rei-kalavimai“ reikalavimus. Akreditavimo pažymėjimas galiojo penkerius metus. 2005 m. laboratorija buvo sėkmingai perakredituota. Perakreditavimą at-liko Vokietijos akreditacijos tarnybos DAP ekspertai.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos regla-mentui (EB) Nr. 765/2008, akredita-vimo tvarka pasikeitė. Šis reglamen-tas nustato, kad kiekviena ES valstybė narė paskiria vieną nacionalinę akredi-

tacijos įstaigą. Kad būtų išvengta kelių akreditacijų, taip pat siekiant padidinti pasitikėjimą akreditacijos pažymėji-mais bei vykdyti veiksmingą akredi-tuotų atitikties vertinimo įstaigų ste-bėseną, atitikties vertinimo įstaigos dėl akreditacijos turėtų kreiptis į valstybės narės, kurioje jos yra įsteigtos, nacio-nalinę akreditacijos įstaigą. Šių metų rugsėjį baigiasi DAP suteikto akredita-vimo pažymėjimo galiojimas. Baigian-tis akreditacijai, šiemet VĮ „Pieno tyri-mai“ išreiškė pageidavimą vėl jos siekti (tai yra savanoriškas kiekvienos labo-ratorijos apsisprendimas). Remiantis naujai įsigaliojusiu reglamentu, VĮ „Pie-no tyrimai“ kreipėsi į Nacionalinį akre-ditacijos biurą, o ne į Vokietijos akredi-tacijos tarnybą, kaip iki šiol.

Stebėjo ekspertų grupė

Paraišką dėl pakartotinio akredita-vimo įmonė pateikė jau kovo mėnesį. Nacionalinis akreditacijos biuras skyrė keturių ekspertų grupę atlikti pakar-totinį įmonės įvertinimą LST EN ISO/IEC 17025:2005 atitikčiai. Vienas svar-besnių akreditavimo principų – neša-liškumas. Įvertinimą atlikti gali tik ne-priekaištingos kvalifi kacijos specialis-tai. Per akreditavimą buvo tikrinamas įmonės veiklos organizavimas, vady-bos sistema, dokumentų valdymas, užsakymų ir sutarčių analizė, perka-mos paslaugos ir tiekimai, paslaugos užsakovams, skundai, prevenciniai bei korekciniai veiksmai, įrašų valdymas, vidiniai auditai, įmonės darbuotojai, jų

kompetencija, patalpos ir darbo aplin-kos sąlygos, įrengimai, bandymų me-todai ir jų įteisinimas, duomenų tvar-kymas, rezultatų kokybės užtikrinimas ir valdymas bei rezultatų pateikimas. Ekspertai labai atidžiai stebėjo ir ver-tino laboratorijoje atliekamus tyrimus visais tyrimo metodais, nuo mėginio atvežimo, priėmimo iki pat gautų ty-rimų rezultatų išdavimo. Taip ekspertai tikrino visus be išimties VĮ „Pieno tyri-mai“ laboratorijoje atliekamus tyrimus. Norėdami įvertinti darbuotojų kompe-tenciją, kvietėsi juos atsitiktine tvarka atlikti tam tikrą tyrimą ir taip vertino, ar jie išties sugeba ir gali atlikti visus tyrimus pagal jiems suteiktus įgalioji-mus. Griežtai buvo stebimos įrangos kalibravimo procedūros.

Siekia naujovių ir darbų kokybės

Nacionalinio akreditacijos biuro eks-pertai patvirtino efektyvų kokybės va-dybos sistemos funkcionavimą įmonė-je, laboratorijos techninę kompetenciją atlikti žalio pieno fi zikinius, cheminius ir mikrobiologinius tyrimus.

Su Nacionaliniu akreditacijos biuru ir toliau bus bendradarbiaujama, pa-laikomas nuolatinis ryšys. Net ir akre-dituota laboratorija turi nuolat infor-muoti apie joje vykdomus pakeitimus,

diegiamas naujoves. Kaip ir anksčiau, bus vykdomi kasmetiniai patikrinimai, kuriuos atliks Nacionalinio akreditavi-mo biuro paskirti ekspertai.

Pagal šių dienų darbų apimtį VĮ „Pieno tyrimai“ – trečioji Europoje (po Olandijos „Qlip“ ir Vokietijos „Mil-chprufring Bayern e.V.“ laboratorijų) ir didžiausia pieno tyrimų laboratorija ne tik Baltijos šalyse, bet ir kitose kaimyni-nėse valstybėse. Verta nepamiršti, kad šių metų birželio mėnesį buvo atliktas 100 milijoninis tyrimas. Tai įrodo, kad VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijos veikla tikrai reikalinga Lietuvos pienininkys-tei. Per mėnesį laboratorija gauna dau-giau kaip 480 000 mėginių, iš jų atlie-kama daugiau kaip 860 000 tyrimų. VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorija teikia labai daug paslaugų. Šiuo metu laboratori-joje galima atlikti 36 žalio pieno tyri-mus. Beje, laboratorijos teikiamomis paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvos ūkininkai, bet ir artimiausių Lietuvos kaimyninių valstybių (Latvijos ir Balta-rusijos) pieno sektoriaus atstovai.

VĮ „Pieno tyrimai“ siekia glaudžiau bendradarbiauti su pieno gamintojais ir pieno supirkėjais, todėl vis siūlo nau-jas paslaugas ir galimybes. Laboratori-ja nuolat tobulina laboratorinių tyrimų procesą, modernizuoja laboratorijos įrangą ir siekia dar didesnio tyrimų re-zultatų tikslumo bei patikimumo.

Šių metų rugpjūčio 18 d. Nacionalinio akreditacijos biuro prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Valstybės įmonė (VĮ) „Pieno tyrimai“ buvo akredituota iš naujo.

„Pieno tyrimams“ suteiktas naujas akreditavimo pažymėjimas

Ilgo ekspertų ir laboratorijos specialistų bendradarbiavimo rezultatas – Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro direktorės I.Mikelionienės įteiktas akreditavimo pažymėjimas.

Per mėnesį laboratorija gauna daugiau kaip 480 000 mėginių, iš kurių atliekama daugiau kaip 860 000 tyrimų. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Naujus Europos Sąjungos reikalavimus akreditavimo įs-taigoms bei Lietuvos akreditacijos sistemą pristatė Na-cionalinio akreditacijos biuro direktorė I.Mikelionienė.

„Susipažinti su naujuoju akreditavimo pažymėjimu galės ne tik įmonės darbuotojai, bet ir svečiai”, – kabindamas įrėmintą akreditavimo pažymėjimą džiaugėsi S.Savickis.

Nacionalinio akreditavimo biuro direktorė I.Mikelionienė, ekspertės V.Senkutė, dr. I.Šeduikienė ir habil. dr. J.Šalomskienė bei VĮ „Pieno tyrimai“ atstovai.

Į reginį susirinko gausus būrys svečių.

(Užs. 848)

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Sunkios teisybės paieškos

Šeštadienis

11 psl.

Sveikata

Mitais apipinta kaulų čiulpų donorystė vėžiu sergan-tiems ligoniams lietuvius gąsdina vis mažiau.

7 psl.

Kenkėjai siaubia visą šalį, tačiau labiausiai dėl to iš-gyvena miestas, kuris ne-įsivaizduojamas be šių medžių.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

7 psl.

Lietuva gali likti be kaštonų

Dar vienas bilietas į gyvenimą Galima grėsmė sveikatai žmones skatina atsisaky-ti genetiškai modifi kuotų produktų.

Vida TavorienėVL žurnalistė

23 psl.

Ką dedame į burną: maistą ar nuodą?

Ruduo kviečia sėti ateitįGamtoje nėra neprasmingų metų laikų – čia gilią pras-mę turi kiekviena akimirka. Po vasaros atveriame duris rudeniui. Rugsėjis – gra-žiausias rudens mėnuo.

Selemonas Paltanavičius

13 psl.

23 psl.

Sodyba

Gediminas Storpirštis: „Mes turime tiek progų džiaugtis gyvenimu“Eidama į susitikimą su ak-toriumi, bardu Gediminu Storpirščiu mąsčiau, kokie talentingi turi būti tėvai, už-auginę du sūnus – artistus. Bet Gediminas, gardžiuo-damasis popietine kava, tik nusijuokė: „Mūsų tėvai – paprasti mokytojai.“

Virginija BarštytėVL žurnalistė

Ginčas tarp žemės paveldėtojos ir sodininkų bendrijos tęsiasi 10 metų.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

Aušra PocienėVL žurnalistė