Valstiečių laikraštis 2010 09 03

Download Valstiečių laikraštis 2010 09 03

Post on 22-Mar-2016

215 views

Category:

Documents

1 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 09 03

TRANSCRIPT

etadienis Eidama susitikim su ak-toriumi, bardu Gediminu Stor-piriu msiau, kokie talentingi turi bti tvai, uaugin du s-nus artistus. Bet Gediminas, gar-diuodamasis popietine kava, tik nusijuok: Ms tvai paprasti mokytojai.Sodyba Kenkjai siaubia vis al, taiau labiausiai dl to igyvena miestas, kuris nesivaizduojamas be katon. Ginas tarp ems paveld-tojos ir sodinink bendrijos tsiasi 10 met.Sveikata Mitais apipinta kaul iulp donoryst lietuvius gsdina vis maiau. Galima grsm sveikatai mones skatina atsisakyti gene-tikai modifi kuot produkt.Treiadien VL su priedukinink inios2010 rugsjo 4, etadienis Nr. 70 (8985) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Ltiandien VL su priedu(Us. 170)Petriuk supa karta Norvegijos lesbiei meilPasakos apie simyljusias princeses dvej met Petriukui i Lietuvos sekamos jau antr mnes. Norvegijos visuomen su maiau ekonomikai isivysiusi ali pilieiais elgiasi blogiau nei su banan respublikos gyventojais. Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@valstietis.ltVyriausyb pareigojo savivaldy-bes iki i met galo paenklinti kai-meli gatves, o gyventojus pasika-binti nam numerius, taiau l tam neskyr. Rajon vadovai sako, kad ios prievols gyvendinimo skubi-nimas per sunkmet tampa nata ir savivaldybms, ir gyventojams. Dar daugiau rpesi kelia pastat vai-duokli numeravimas.Nukelta 3 psl. fKas tikrieji ilaikytiniai Lietuvoje?I premjero suinojome, kad valstybje sivyravo ilaikytini mentalitetas. Kitas jo kabineto narys ir alyje yra daug veltdi, o darbo bir kreipiasi vis daugiau mitusi tautiei.Karo nualinti mons pavargo nuo konfl iktNuolatinis ms laikraio skaitytojas ir biiulis, grs Lietuv atostog, usuko ir redakcij, kur jis mielai sutiko papasakoti apie savo gyvenim ir darb tolimajame Afganistane.Apie tai 10 psl. f Rajon savivaldybs skubinamos pakriktyti gatves ir sunumeruoti namus, nes V Registr centras ada neregistruoti tikslaus adreso neturini pastat.Raimundo uikos nuotraukaGediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 23 psl. Apie tai 4 psl. fNamai-vaiduokliai turs numerius2 2010 rugsjo 4 Nr. 70 (8985)Valstiei laikratisAktualijosGediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.ltNorvegijos vaiko teisi gynjai dvej met kauniet Petriuk prie-varta atm i motinos ir perdav laikinai globoti lesbiei eimai.aloja darelinuk psichikPrajusi met baland Lietuv supurt skandalas, kai paaikjo, kad vaik dareliuose mginta taikyti ho-moseksualius santykius propaguojan-i Gender Loops metodik.Pagal j, ugdymo staig darbuo-tojai turjo pasakoti darelinukams apie princo meil princui ir laikas nuo laiko berniukus perrengti mergait-mis bei atvirkiai.Kilus skandalui, projekto vykdyto-jas Socialini inovacij centras pasku-bomis alino i interneto metodikos likuius. Prie vietimo ir mokslo mi-nisterijos (MM) sudaryta ekspert komisija tada nustat, kad Gender Loops mediagoje buvo supainio-tos moter ir vyr lygybs bei diskri-minacijos dl lytins orientacijos s-vokos ir j turinys, o tokio amiaus darelinuk psichika nepasirengusi panaiam vietimui.Kas laukia Lietuvos vaik, ku-riems norima kalti galvas pasakas apie gj ir lesbiei meil, liudija kaunieio Petriuko istorija.Liepos 1 dien dvej met ber-niuk i mamos atm Batsfj ordo (Norvegija) vaiko teisi gynjai, ku-rie patikjo uovio pasakojimais es Neringa R. (vardas pakeistas) nepri-iri maylio. Uovis kartu su vaiko tvu R.R. irgi laukia tyrimo, kur a-dama baigti rugsjo 15 d., pabaigos. Tada ir paaiks, kur ir su kuo turi gyventi Petriukas.Uuot berniuk perdavusi tikrie-siems giminaiiams, Batfj ordo vai-ko teisi apsaugos atstov Fay Hege Kristiansen Petriuk apgyvendino lesbiei eimoje.Apie i istorij Batfj ordo vaiko teisi gynimo tarnyba neprane Lie-tuvos vaiko teisi gynjams.Norvegijoje iekojo skalsesns duonosDar pernai Neringa su R.R. gy-veno Kaune. Abu jie susituok prie dvejus metus bdami labai jauni vos 18 met.K tik sukurta eima puoseljo gero gyvenimo ir aminos meils pla-nus, bet neturjo nei nuosavo bsto, nei darbo. Neringos sunkumai negs-dino. Jai dar esant maai, uvo mama, todl motinik meil mergaitei, kiek galdavo, kompensuodavo giminai-iai. Isilavinimo spragos irgi formavo atitinkam pasaulir.Kai prajusiais metais Norvegi-j emigravo ir apsigyveno Batsfj ordo mieste R.R. tvai, jaunuoliai vylsi, kad ir jie ten nuvyk turs bent laikin pastog. Tol, kol atsistos ant koj.Apsigyveno moter krizi centreNeringos uovis nuo pat pradi nepritar R.R. santuokai. Uovis ma-ns niekada nemgo, vis grasindavo, kad mus iskirs, vis apaukdavo vai-riais odiais, pasakojo Neringa.Ji madaug pusmet taiksi su to-kia padtimi, nes slapta vylsi, kad uovis pagaliau nurims ir bent sve-ioje alyje snaus, marios ir anko nesiry ivyti i nam.Taiau jaunoje eimoje vis daniau kildavo gin. Neringa apsistojo Kir-kens moter krizi centre. Po vyro raginim, Batfj ord Neringa gro tik su slyga, kad R.R. inuomos but ir suras iok tok darb.Be to, kart vairuodama automo-bil ji pamiro, kaip reikalauja taisyk-ls, prisegti Petriuko kdut dire-liu. Lyg tyia j sustabd policija, kuri perdav informacij vaiko teisi gy-njams.Uovis sutirtino spalvasT dien stipriai su R.R. susipy-kome, o kai kit dien atvaiavo vai-ko teisi gynjai, uovis pasinaudojo proga ir sutirtino spalvas, kad vaikas nuolat murzinas, es jis mgino jam duoti valgyti, o a atseit neleidau. Bet jis niekada to vaiko net ant rank ne-m! pasakojo Neringa.Nekreipdami dmesio jokius Ne-ringos pasiteisinimus, vaiko teisi gy-njai patikjo uovio odiais.Neringa n nenutuok, kad vaikas atsidurs lesbiei T. ir M. Andreassen eimoje. Jis Vardo miestelyje gyvena nuo liepos 1 dienos.Neringos odius i dalies patvirti-na M.Andreassen profi lio socialinia-me tinklalapyje Facebook informa-cija. Ten M.Andreassen nurodo, kad jos vyras yra T.Andreassen. is vyras yra moteris.Neringa: Esu labai sutrikusiValstiei laikratis susisiek su Neringa ir detaliau pasidomjo ia istorija.Neringa, ar tau teko bendrauti su Lietuvos vaiko teisi apsaugos tar-nybos darbuotojais?Neteko. A ivis neinojau, kad to-kia staiga Lietuvoje yra. Norvegams aikinau, kad esu i Lietuvos ir nei-nau j statym. Tik vien kart te-lefonu bendravau su Lietuvos am-basados Norvegijoje darbuotoju. Tai ten vyrikis pasak, kad, jeigu gyve-nu Norvegijoje, privalau laikytis tos alies statym. Atrod, kad jis tik norjo kuo greiiau baigti pokalb. Vaiko teisi darbuotoja sak, jei gy-venu Norvegijoje, turiu gyventi pa-gal j taisykles. Ji sak, kad prad-tas tyrimas ir kol jis vyks, vaiko man neatiduos.Galbt tau gynyb turi utikrinti Lietuvos valstyb, o ne Norvegija?Esu labai sutrikusi. Verkiu ir aiki-nu norvegams, kaip viskas buvo, o jie man sako, kad ujauia, bet nie-ko padaryti negali, nes tokie staty-mai.Ar mginai susisiekti su M.Andreassen?Taip. Norjau paklausti, kaip auga vaikas, bet vaiko teisi darbuotoja udraud bet kokius kontaktus su Andreassen eima.Ar pasiraei kokius nors doku-mentus?Taip. Kad sutinku, jog Petriukas pabus kur laik su ta eima. Advoka-tas sak, kad, jei nepasiraysiu, tada dar ilgiau utruks tyrimas ir prads byl prie mane teisme. Atseit tada dar ilgiau neatiduos man vaiko.Kokia kalba buvo paraytas do-kumentas?Norveg.Ar kas nors dokument tau i-vert?Telefonu j ivert lietuv vertja. Bet jai pasakiau, kad ji man ne vis-k ivert, nes norvegikai iek tiek suprantu. Taiau ji pradjo ginytis, kad ivert visk. T mano pasiray-t dokument pasim advokatas. Jis taip pat yra norvegas.Kas dar tave nustebino?Dabar mane nori padaryti nar-komane. Vaiko teisi apsaugos dar-buotojai mane isikviet tam, kad padaryt test, ar nevartoju nar-kotik. lapimo testas buvo neigia-mas, bet paadjo, kad mane dar atidiau tirs.Kiek laiko tau ir vyrui leidiama pasimatyti su vaiku?Po dvi valandas kart per mnes. Kai paskutin kart buvau, pasteb-jau, kad snus beveik nemoka kal-bti lietuvikai. Jis sikabino mane ir tik kartojo: Mama. Man ieinant jis verk.Kas apmoka kelion iki Vardo miestelio?Su vyru keliaujame iki Vardo u savo pinigus. Mums adjo, kad pa-tirtas ilaidas padengs vliau.Neeng pro duris, braunasi pro langK reikia Petriuko istorija Lietu-vai? Joje galima velgti bsim ms alies ateit. vietimo ir mokslo minis-terija pagal ES fond paramos prie-mon Kalb mokymo, verslumo ug-dymo ir inovatyvi vietimo metod krimas ir diegimas gavo 125 parai-kas, kuri autoriai prao jiems i viso skirti 104,7 mln. lit.Tarp i paraik net 7 mln. lit siekia organizacijos, kurios vienaip ar kitaip rengiasi viesti visuomen, kad be vyro ir moters pasaulyje yra dar kelios lytys.Homoseksuali asmen teisi gy-njai sugeba prisidengti net pabg-liais projekte Pabgli integravimas visuomen taikant aktyvios sociali-zacijos metodus.Mokyklose Tolerantikojo jauni-mo asociacija ir Lygi galimybi kon-trolieriaus tarnyba net atliko tyrim, po kurio konstatuota, kad mokykli-niai vadovliai meluoja vaikams, o tradicin lytikumo ir eimos sam-prata yra ypa lugdanti asmen ir ho-mofobika.Teisinga ir neteisinga eimaMinto tyrimo autoriai Jolan-ta Reingard, Nida Vasiliauskait ir Rasa Erentait. Tarp recenzent yra ir radikali seksualini maum gy-nja Seimo nar Marija Aurin Pa-vilionien.Beje, rekomendacijose ie mons teigia, kad norint gerai integruoti pa-bglius, btina atmesti tradicinius autoritetus ir moralines nuostatas (ypa lytikumo klausimais), tik taip utikrinsime multikultrikumo ug-dym.Suprantama, kad kaunietis Petriu-kas iuo metu multikultrikai aukl-jamas, norveg poiriu, teisingoje eimoje, nes neteisinga yra Nerin-gos eima.Tik niekam nedomu, kad Petriu-kui diegiamos vertybs aloja jo psi-chik ir prasilenkia su LR nepilname-i apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymu.Ragina apginti vaikSunkiai suvokiama, kad i eimos paimtas vaikas atiduodamas globoti lesbiei porai, sak Nacionalins eim ir tv asociacijos pirmininkas Tomas alkauskas.Sunkiai suvokiama, kad i eimos paimtas vaikas atiduodamas globoti lesbiei porai, sak Nacionalins eim ir tv asociacijos pirmininkas Tomas alkauskas.Petriuk supa karta Norvegijos lesbiei meilPatikslinimas. Dl technini nesklandu-m rugsjo 1 d. straipsnyje Vyriausyb kyla beviltik kov su vjo malnais sivl klaida. Grafi ke Nelegalus darbas ekonomins veiklos sektoriuje turi bti tokie duomenys: apdirbamojoje pramo-nje 21,09 proc., ems kyje, miki-ninkystje, uvininkystje 12,11 proc. Socialiniame tinklalapyje Facebook norveg M.Andreassen skelbiasi, kad jos vyras yra moteris. Martyno Vidzbelio nuotraukaVL redakcija32010 rugsjo 4 Nr. 70 (8985)Valstiei laikratisPasak jo, tokia gyvenimo patirtis vaik gali traumuoti visam gyvenimui. Juk ofi cialiai pripainta liga nepil-namei lytinio identiteto sutrikimas, kur gali iaukti gyvenimas dviej moter, gyvenani kaip vyras ir mo-teris, globoje, teig T.alkauskas.Organizacijos vadovo odiais, iaurus ir faktas, kad Lietuvos am-basada palieka ms pilieius vienui vienus sprsti savo problemas. Tad apie koki pagarb ir meil tvynei galima kalbti?!Su Petriuko istorija supaindintas eimos gynimo centro pirmininkas Jonas Subaius Valstiei laikraiui teig, kad po panai vyki Lietuvos visuomen negali tylti. Jo odiais, homoseksualai mums tvirtina, kad jie yra skriaudiami, bet tai tik j ma-nipuliavimas moni protais. i is-torija atskleidia, kad homoseksuali asmen judjimai tik prisidengia ma-gikais diskriminacijos ir tolerancijos odiais, sak J.Subaius.Neregistruos be tikslaus adresoVyriausybs nutarimas Dl adres formavimo taisykli patvir-tinimo buvo priimtas prie atuo-net met. Taiau alies rajonuose daugyb kaim ir viensdi gyven-toj dar neturi tikslaus adreso.V Registr centras primin sa-vivaldybms, kad nuo kit met pradios nebus registruojamas ne-kilnojamasis turtas, jei jam nebus suteiktas tikslus adresas.Pasak savivaldybi darbuotoj, nemaai kaimo gyventoj nra su-sitvark dokument dl nam vald. Nordami registruoti nam vald, tvarkyti paveldjimo dokumentus ar kt., to negals padaryti, jei nekilno-jamajam turtui nebus suteiktas tiks-lus adresas.Kaimuose, kuriuose yra daugiau nei 20 sodyb, gatvs privals turti pavadinimus, o namai numerius. Maesniuose kaimuose privalu tik sunumeruoti namus.Ilik nuo sovietmeioKaimuose pradjus kurtis ben-druomenms, ne vienoje gyven-vietje mons entuziastingai rin-ko gatvi pavadinimus. Kai kuriose gyvenvietse ir gatvi pavadinimai, ir nam numeriai ilik nuo sovie-t laik.T nuosekliai darome. Dauguma gyvenviei jau turi gatvi pavadi-nimus ir nam numerius. Anksiau kaimo laikininkas inojo kiekvien mog, taiau dabar situacija keiia-si. Atsiranda nauj gyventoj, ypa priemiesio gyvenvietse, tad tiksls adresai reikalingi, pripaino Pas-valio rajono meras Gintautas Ge-guinskas.Bir rajono Vabalninko seni-nas Stasys Gudas tvirtino, kad gy-ventojai suinteresuoti turti tiksl adres. Taip patogiau ir vairioms institucijoms, ir jiems patiems.Daug gyvenviei jau turi gat-vi pavadinimus, tik dar nepritvir-tinti numeriai. Bet, manau, tai nebus sudtinga padaryti. mons dabar taupo ir neskuba ilaidauti, ai-kino seninas.Prilygino naujiems mokesiamsTaiau tikslaus adreso kaimo gy-ventojams suteikimo procesas kelia ir nemaai keblum. Savivaldybs susirpinusios, i kur gauti papil-dom l iai prievolei gyvendin-ti. Papildomi rpesiai bei ilaidos ugula ir kaimo gyventojus.Ne pats geriausias metas to-kiems darbams. Kaimas dar gal-jo gyventi ir be tiksli adres. Kai savivaldybi biudetus sunku su-balansuoti arba to i viso nemano-ma padaryti, papildomos ilaidos apsunkina. Tai tarsi nauji mokes-iai, pareik Lietuvos savival-dybi asociacijos viceprezidentas, Panevio rajono meras Povilas a-gunis.Savivaldybs privalo fi nansuoti lenteli ar kelio rodykli pagami-nim ir pakabinim, o gyventojai savo lomis turi sigyti ir pasika-binti nam numerius. Taip pat jie privals atnaujinti savo adres vai-riuose dokumentuose.P.agunis sitikins, jog visos sa-vivaldybs nort, kad ios prievols gyvendinimas bt nukeltas vles-niam laikui.Patenka udar ratSumenk savivaldybi biudetai ir suplonjusios moni pinigins ne vienintel klitis formuojant gatves kaimuose ir numeruojant namus.Kaip sunumeruoti be savinink likusius pastatus, esanius vidury lau-k, vienkiemius? Be to, nemaai yra sen gamybini pastat, i kuri lik tik keli blokai ir kolonos visa kita i-neiota. J ir pastatais nepavadinsi, bet ir jiems reikia numerio, visoms ra-jon savivaldybms aktuali problem vardijo Pasvalio rajono meras.Pasak G.Geguinsko, rajone yra apie pus tkstanio pastat, kurie neturi eiminink. Toki vaiduokli apstu ir kituose alies rajonuose.Nekilnojamojo turto registre to-kie pastatai neregistruojami, nes nra adreso. O norint j suteikti reikia sa-vininko identifi kacijos arba unikalaus numerio. Taip ratas ir usidaro, aikino Pasvalio rajono savivaldybs Teritorij planavimo ir kio pltros skyriaus vyriausiasis specialistas Vy-gantas Bajornas. Pasvalio rajono sa-vivaldybs specialistas mato ir daugiau problem. Yra kaim, kuri sodybos isibarsiusios po vienkiemius, nra vieno kelio, kuris jungt juos. Jeigu reikalaujama suteikti gatvi pavadi-nimus, ieis taip, kad tos paios gat-vs namus skirs kilometrai. Bandiau apie tai aikinti Registr centro spe-cialistams, taiau jie iri tik reika-lavimus, aikino V.Bajornas. Jam susidar spdis, kad tokias taisykles sukr mons, nemat alies kaim ir vienkiemi.V Registr centro atstovas spau-dai Aidas Petroius Valstiei laik-raiui sak, kad prie nemaai met priimtam sprendimui gyvendinti buvo pakankamai laiko.statym reikia laikytis, o laiko tam tikrai buvo daug. Bet lietuviai darbts mons. Manau, kad savival-dybms pavyks laiku susitvarkyti, tvirtino Registr centro atstovas.AktualijosTai ne ms jurisdikcijaEdita iobien, Vaiko teisi apsaugos kontrolierSunku komentuoti situacij, apie kuri nedaug inoma. Usienio valstybje gy-venanti lietuvi eima privalo gerbti tos alies statymus ir j laikytis. Paimdami vaik i eimos, kurioje galbt jam gr-s pavojus, Norvegijos vaiko teisi ap-saugos institucijos specialistai neprivalo apie tai praneti Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus s-taigai. Vaiko teisi apsaugos kontrolie-riaus jurisdikcija vaiko teisi apsauga Lietuvoje. Tarptautini vaiko teisi ap-saugos priemoni gyvendinimu rpi-nasi Valstybs vaiko teisi apsaugos ir vaikinimo tarnyba prie Socialins ap-saugos ir darbo ministerijos.Lietuvos statymai Norvegijoje negaliojaSimona Bronuien, Valstybs vaiko teisi apsaugos ir vaikinimo tarnybos direktors pavaduotojaJungtini Taut vaiko teisi konvencija yra bazinis dokumentas tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, kurioje iuo metu gyve-na minimas vaikas, ginant vaiko teises ir teistus interesus. Vadinasi, vaikas priklauso Norvegijos, o ne Lietuvos Res-publikos jurisdikcijai. Norvegijos kom-petentingos institucijos yra atsakingos u jos teritorijoje gyvenanio vaiko sau-gumo utikrinim. Ms Konstitucija ir kiti statymai Norvegijoje nra taikomi, o ioje alyje, kaip ir daugelyje kit Eu-ropos valstybi, diskriminacija dl sek-sualins orientacijos yra grietai drau-diama. Tarnyba kreipsis Norvegijos centrin institucij su praymu nurody-ti, dl koki prieasi vaikas buvo at-skirtas nuo eimos, kuo remiantis jam buvo parinkta viena ar kita globj ei-ma, kodl berniukas nebuvo apgyven-dintas seneli eimoje ir kokie tolesni Norvegijos institucij veiksmai io vai-ko atvilgiu.e Atkelta i 1 psl. Delia. Saul teka 6.31, leidiasi 20.04.Dien: +11 +16Rytoj Porytiandien dien daug kur trumpai palis. Vjas vakar, iaurs vakar, 510 m/s. Temperatra nakt nukris iki 49 laipsni ilumos, tik pajryje bus kiek iliau 1012 laipsni. Dien oras ils iki 1116 laipsni. Sekmadien lis dar maiau, trumpi liets nu-lis tik vietomis. Vjas nurims. Naktis, kaip ir prajusi, bus vsi, kai kur gali tvyroti rkas. Diena numatoma truput iltesn negu etadien. Pirmadien slgis dar labiau kils, orus lems anticiklonas, slenkantis nuo Skandinavijos. ymesnio lietaus jau nenumatoma. Ps nestiprus iaurs ryt vjas. Temperatra nakt dar iek tiek nukris, svyruos tarp 38 laipsni, o dien pakils iki 1318 laipsni. Antradien isilaikys rams, be ymesnio lietaus orai. Temperatra nakt nesikeis. Diena pradiugins iluma vidurdien tempe-ratra pakils iki 1520 laipsni. Treiadien, artjant Atlanto ciklonui, vakariniuose ra-jonuose gali palynoti, numatomi vidutinikai ilti orai.iandienDien: +12 +17 Dien: +13 +18OraiNakt: +3 +8Nakt: +4 +9 Nakt: +4 +10 Natalija Nikolajenko(Us.828)Namai-vaiduokliai turs numeriusProga aminti nusipelniusias asmenybesAlgis Kazulnas, Seimo Valstybs valdymo ir savivaldybi komiteto narysKai namai neturi tikslaus adreso, ne-retai ikyla vairiausi nesusipratim, todl dabar ir norima tai sutvarkyti. Jei savivaldybs iki nustatyto termino ne-susps to padaryti, gal bus pratstas laikas. Taiau kol kas komitet niekas nesikreip ir nesiskund. Nortsi, kad rinkdamos gatvms pavadinimus ben-druomens amint tam kratui svar-bius asmenis, vykius ar pan. Pasteb-jau, kad dabar mons link parinkti be-verius pavadinimus.Raimundo uikos nuotrauka23 proc.18 proc.15 proc.Ko tikits i Lietuvos krepinio rinktins pasaulio empionate?Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.Ikovos medalius Pateks tarp keturi geriausi komand Pateks tarp atuoni geriausi komand kit etap nepateks44 proc.4 2010 rugsjo 4 Nr. 70 (8985)Valstiei laikratisAlbinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lti savait i premjero suinojo-me, kad jo vadovaujamoje valstyb-je sivyravo ilaikytini mentalite-tas. Kitas jo kabineto narys ir dar grieiau alyje yra daug vel-tdi ir tingini, o darbo bir kreipiasi vis daugiau mitusi tau-tiei. Be to, Vyriausyb prisiekia, kad dl i reikal, inoma, nejau-ia jokios kalts. Valdia visk daro gerai ir net labai gerai apie iuos darbus ateities kartos net rays va-dovlius, o tai dabartiniai valstybs pilieiai to nesupranta. Ko i j no-rti, juk veltdiai ir tinginiai. iuos pasisakymus labai greitai sureagavo Savivaldybi asociacija, kuri suprato, kad valdios kritika nukreipta btent jai, kai paband Vyriausybei praneti, jog tiesiog akyse augant skurstanij ir be-darbi skaiiui socialinms paal-poms, kompensacijoms u ildym ir kart vanden bei socialinei pa-ramai mokiniams nebeuteks Vy-riausybs papildomai numatyt 150 mln. lit. Atlikus skaiiavimus paaikjo, kad bendras poreikis i-augs net iki 241 mln. lit.O kokios papildom ilaid prieastys? tai dl j pavieinimo ir nukentjo Savivaldybi asociacija. Galjo asociacijos vadovai sugalvoti Vyriausybei labiau priimtinas prie-astis ir, ko gero, bt pamaloninti, o jie, nenaudliai, tiesiai premjerui akis ir, kad socialins paramos gavj skaiiaus didjim bei l trkum lm didelis nedarbas ir sumajusios gyventoj pajamos. Bet Vyriausybei tokie paaikinimai nepriimtini.Maa to, gav pylos savivaldy-bi atstovai dar bando teisintis paskelb, kad pastaraisiais metais i esms pasikeit socialini paal-p gavj kontingentas. Anksiau socialins paalpos daniausiai b-davo skiriamos ilgalaikiams bedar-biams, o dabar dl paalp kreipiasi darbo netek pareigingi asmenys, kuriems svetimas ilaikytini men-talitetas.Pasvarstykime, kas valstybje vadintini ilaikytiniais. tai atkak-lieji emaiiai jau dvejus metus bando prisikviesti Kretingoje i-rinkt Seimo nar. vairioms par-tijoms priklausantys vietos politi-kai atvir laik-kvietim susitikti net ispausdino rajono laikratyje, nes kitaip su j irinktuoju nepa-vyksta susitarti. tai ir atsakykime kiekvienas sau, kaip galtume pa-vadinti tok Seimo nar. Gal to-kie valdios atstovai ir yra ilai-kytiniai?Jeigu pradtume rimtai skai-iuoti, tai kiekvienas nors iek tiek krimts ekonomikos moksl pasa-kyt ir premjerui, ir nans minis-trei, kad jie ir j kolegos ministrai ir vis ministerij tarnautojai bei visi politikai ir yra tikrieji valstybs i-laikytiniai. Ir neverta piktintis, juk n vienas politikas ar ministerij klerkas per metus nesukuria n vie-no cento bendrojo vidaus produk-to. Visi k nors sukuriantys versli-ninkai, kininkai, vejai ar kirpjai per metus lyg bituts sunea beveik 100 milijard lit bendrojo vidaus produkto. Kai kurie valdininkai gal ir padeda kitiems sukurti t pro-dukt, taiau verslininkai sako, kad vis daugiau valdinink tik trukdo t daryti.Taigi valdios atstovams, kad ir kokias pareigas jie uimt, ilai-kytiniais, tinginiais ar mitusiais tautieiais vadinti savo alies pi-lieius reikt labai atsargiai, nes iuo atveju kaltinimai gali sugr-ti bumerangu. iniasklaidoje mir-ga marga raini apie ilaidaujan-ius politikus. Ir pikiausia, kad ie tik rieji ilaikytiniai prisiskyr tei-s sau pasiskirti mokesi mok-toj pinigus tkstantines sumas vadinamosioms kanceliarinms i-laidoms, egzotinms komandiruo-tms ir netgi ilaikytini partijoms nansuoti.Milijon nepritrksta ir prem-jero rezidencijai remontuoti. Argi ie pinigai ne i mokesi mokto-j kiens? Gal kaip tik i pinig ir trksta pensijoms bei skurstan-tiems alies pilieiams? Argi ne-galt politikai ir valdininkai nors per sunkmet atsisakyti tkstani lit pietukams ar kitoms kancelia-rinms ilaidoms? Smulkmena, bet taip bt parodomas solidarumas.Be kita ko, prie kaltinant savo alies pilieius ilaikytini sindro-mu vertt prisiminti, kad pigiau-sia darbo jga Baltijos valstybse ilieka Lietuvoje. Vidutinis ap-skaiiuotas mnesio darbo umo-kestis Estijoje siekia 2 840, krizs labiausiai kamuojamoje Latvijoje 2 181, o ilaikytini Lietuvoje tik 2 056 litus.Ir galiausiai nepaisant Vy-riausybs pastang lietuviai suge-ba susitaupyti net iais nelengvais laikais. Bankininkai paskelb, kad bendrasis (ne tik gyventoj, bet ir juridini asmen) indli portfelis Lietuvos bankuose liepos mnes pirm kart alies istorijoje persi-rito net 43 milijardus lit. Ar tai irgi ilaikytini mentalitet paro-dantis rodiklis?Kitas reikalas kaip valstybs pilieius tikinti, kad jie nors dal sutaupyt l ileist vidaus rinko-je. Kol kas i i pinig peln gau-na tik indli palkanas sumain bankai. tai ia ir yra Vyriausybs udavinys. Jis nelengvas, reikalau-jantis imanymo. Daug paprasiau ne k nors kurti, bet drausti.Sigitas TamkeviiusArkivyskupasiandien mes, kaip piligrimai, atjome iluv padkoti Dievo Motinai u laisvs dovan. Rug-pjio paskutinis sekmadienis pili-grimystei pasirinktas neatsitiktinai. Buvo laikas, kai ji ariai persekio-ta. Giliai tikintys Lietuvos mo-ns, drauge su visais ksdami oku-pacin prievart, nutar paskutin rugpjio sek madien kaip piligri-mai keliauti i Tytuvn iluv ir prayti Aukiausij laisvs dova-nos. Pagrindiniai ios piligrimysts organizatoriai buvo labai kukls ir nuolanks tikintieji daugiausia Eucharistijos biiuliai. Jie jo yg u laisv ne su kalanikovais, bet su Dievo galybe. Juos sovietinis teis-mas teis nuteis po trejus metus laisvs atmimo, kaip nusikaltlius. Okupantai elgsi labai nuosekliai, ikart suvok pavoj: jei mons meldiasi u laisv, vadinasi, apie j galvoja, jos trokta, apie j kal-ba. O tai, apie k mstoma, vien dien tampa tikrove.Piligrimai, anuomet i Tytuv-n keliav iluv, gdaus brene-vizmo metais pradjo skelbti: mes norime laisvs. I tikrj jie buvo pirmieji Baltijos kelio dalyviai. 1989 m. Baltijos kelio dalyviai jau niekuo nerizikavo, o iluvos pili-grimai anuomet rizikavo savo lais-ve.Mii skaitinyje i Siracido kny-gos girdjome odius: Snau, kuo esi didesnis, tuo labiau nusiemink, ir rasi malons pas VIEPAT (Sir 3, 18). Pirmieji iluvos piligrimai ities buvo nuolanks, nes neturjo kuo didiuotis. Jie neum joki aukt post, neturjo pasaulietins valdios, net neinojo, kuo viskas gali baigtis. Jie tik inojo, kad Die-vas apdovanoja romiuosius ir nuo-lankiuosius, kad su Dievo vardu ga-lima siekti, atrodyt, nepasiekiam dalyk. Atuntajame ir devintajame prajusio amiaus deimtmeiuose laisv atrod nepasiekiama aukto kalno virn. Sovietin imperija su raketomis, atominmis bombomis, milinika armija, visus mones ap-raizgiusiu KGB voratinkliu atrod tarsi galijotas, prie kur visi turjo drebti. Nedrebjo tik nuolankieji Kristaus sekjai.i Evangelijos ir gyvenimo pa-moka labai svarbi iandienai. Prie dvideimt met dangus mums padovanojo laisv. Anuomet sie-kiantieji laisvs band kak dary-ti. Taiau jei Dievas nebt leids sugriti melu ir prievarta palai-komai blogio imperijai, visi lais-vs siekusieji bt buv sutrypti baisios mainos ji negailestingai tryp Lietuv penkiasdeimt met. Prievartos padarinius matme ne-laisvs metais ir daug k matome iki iolei.Kokios didiausios iandienos bdos? Jos nra ekonomins. Di-diausia bda mones udantis pyktis, beveik visuotin depresi-ja, kalt iekojimas, nesugebjimas savikritikai analizuoti savo poel-gi. Sra negerovi, kurios sle-gia daugel Lietuvos moni, bt galima tsti. Yra ir objektyvi pa-voj, kurie ne nuo ms priklau-so. Europos Sjungos politika ne visada diugina, nes ji saviudi-ka neturi atsakymo paprasiau-si klausim, k daryti, kad Euro-pa nesusinaikint. Bandoma ginti maum teises, o paios valstybs silpnja ir nyksta.Mums, lietuviams, Europos b-dos yra dar aktualesns ir atres-ns, nes ms nedaug ir kaimynai pasiruo primesti savo glob, kuri vilkome 50 met. iandien mums reikia daug vilties ir pozity-vi ingsni. Tokius ingsnius gali engti tik tie politikai, kurie remiasi ne tiek savo imintimi, kiek Dievu. Taiau taip elgtis reikia evangelinio nuolankumo.iluvos Dievo Motina, tu apsirei-kei ioje vietoje ant akmens, kai Lie-tuvai buvo ne maiau sunku, nei ian-dien. Tu matai ms nerim ir inai ms viltis. Mes pasitikime tavo glo-ba ir paadame dar uoliau ir daniau ateiti pas tave ir tavo globai patikti savo Tvyns vargus ir siekius.KomentaraiSavaits komentarasNuolankumas ir kova u laisvKas tikrieji ilaikytiniai Lietuvoje?Homilija, pasakyta iluvoje 2010 m. rugpjio 29 d.Didiausia bda mones udantis pyktis, beveik visuotin depresija, kalt iekojimas, nesugebjimas savikritikai analizuoti savo poelgi.Valdios atstovams, kad ir kokias pareigas jie uimt, ilaikytiniais, tinginiais ar mitusiais tautieiais vadinti savo alies pilieius reikt labai atsargiai, nes iuo atveju kaltinimai gali sugrti bumerangu.Opozicija vers valdaniuosius Opozicini Lietuvos socialde-mokrat partijos ir partijos Tvar-ka ir teisingumas lyderiai prakal-bo apie planus versti valdanij koalicij. ios atstovai tokias kal-bas sieja su artjaniais savivaldos rinkimais.Tvarkos ir teisingumo nuostata yra labai aiki dabartin valdan-ij daugum reikia kuo greiiau versti. T darysime ir Seime turimo-mis priemonmis, ir kviesdami pilie-ius, visuomenines organizacijas per nepaklusnumo akcijas, mitingus, sak partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Valentinas Mazuronis urna-listams ketvirtadien po opozicini partij susitikimo Seime.Tokiems tikslams param irei-k socialdemokrat lyderis Algir-das Butkeviius. Dabartine valdia mons yra nepatenkinti. Nemato-me joki Vyriausybs veiksm, dl kuri Lietuvoje situacija keistsi gera, sak A. Butkeviius.Socialdemokrat vadovo teigimu, t bt galima pasiekti inicijuojant in-terpeliacijas. A. Butkeviius usimin apie galimus mginimus versti i posto kio ministr Daini Kreiv ir aplinkos ministr Gedimin Kazlausk.Darbo partijos frakcijos Seime se-ninas Vytautas Gapys apie valdios keitim kalbjo nuosaikiau. Jau esa-me ne kart sak, kad, susirinkus tam tikram moni skaiiui, btume kom-petentingi sudaryti valdanij koali-cij. iuo momentu mes to skaiiaus neturime. Yra 67 mons, kurie dirba viena linkme, sak V. Gapys.Politinis turizmasParlamentaras Tvarkos ir tei-singumo partijos narys Andrius Mazuronis piktinasi, kad Seimo rezervo los vaistomos turisti-nms kelionms.Politikas kreipsi Seimo pirmi-nink Iren Degutien bei kultros ministr Arn Geln praydamas nurodyti rugpjio mnes vykusios dviej parlamentar komandiruots Baku aplinkybes. Seimo narys do-misi, kokios svarbos Lietuvai buvo i kelion, ar kolegos Seimo nariai Arnas Valinskas ir Dainius Budrys tik rai buvo kviesti, kokia buvo rengi-nio darbotvark. Anot A. Mazuronio, tai inoti yra svarbu, nes kelions i-laidos buvo apmoktos i Seimo re-zervo l. Anot A.Mazuronio, toks nepagrstas l vaistymas pasipik-tinim kelia ne pirm kart. Vyriau-syb i savo rezervo l nansuoja groio konkursus, Seimas turisti-nes keliones ir nenurodo joki sva-ri prieasi. Manau, kad turi bti nustatyti labai aiks kriterijai, kuriais remiantis bt skirstomi mokesi moktoj pinigai komandiruotms ir kitiems pramoginiams renginiams. Vien tai, kad esi koalicijos partneris, neturi bti prieastis keliauti u val-dikas las, teig A.Mazuronis.VL, Eltos inf.2010 rugsjo 4 Nr. 70 (8985)Valstiei laikratis 56 2010 rugsjo 4 Nr. 70 (8985)Valstiei laikratisAktualijosMaryt KupstienLaboratorijai iduotas akredi-tavimo paymjimas, kuris liudi-ja, kad V Pieno tyrimai atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2005 reika-lavimus ir yra akredituota atlikti alio pieno cheminius, fi zikinius ir mikrobiologinius tyrimus. is pa-ymjimas galios iki 2015 m. rug-pjio mnesio.Akreditavo nebe vokieiai, o lietuviaiAkreditacija tai tarptautiniu lygiu pripainta atitikties vertinimo sistema, sukurta tyrim laboratorij rezultat patikimumui utikrinti. Akreditacija sie-kiama utikrinti laboratorijos teikiam paslaug kokyb, nes kito bdo patik-rinti, ar teisingai dirbama, nra.Pirm kart V Pieno tyrimai buvo akredituota 2000 m. sausio m-nes Vokietijos akreditacijos tarnybos DAP (Deutsches Akkreditierungssys-tem Prfwesen GmbH), kuri patvirtino laboratorijos kompetencij atlikti alio pieno sudties ir kokybs tyrimus pa-gal standarto EN ISO/IEC 17025 Tyri-m, bandym ir kalibravimo laborato-rij kompetencijai keliami bendrieji rei-kalavimai reikalavimus. Akreditavimo paymjimas galiojo penkerius metus. 2005 m. laboratorija buvo skmingai perakredituota. Perakreditavim at-liko Vokietijos akreditacijos tarnybos DAP ekspertai.Nuo 2010 m. sausio 1 d. sigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos regla-mentui (EB) Nr. 765/2008, akredita-vimo tvarka pasikeit. is reglamen-tas nustato, kad kiekviena ES valstyb nar paskiria vien nacionalin akredi-tacijos staig. Kad bt ivengta keli akreditacij, taip pat siekiant padidinti pasitikjim akreditacijos paymji-mais bei vykdyti veiksming akredi-tuot atitikties vertinimo staig ste-bsen, atitikties vertinimo staigos dl akreditacijos turt kreiptis valstybs nars, kurioje jos yra steigtos, nacio-nalin akreditacijos staig. i met rugsj baigiasi DAP suteikto akredita-vimo paymjimo galiojimas. Baigian-tis akreditacijai, iemet V Pieno tyri-mai ireik pageidavim vl jos siekti (tai yra savanorikas kiekvienos labo-ratorijos apsisprendimas). Remiantis naujai sigaliojusiu reglamentu, V Pie-no tyrimai kreipsi Nacionalin akre-ditacijos biur, o ne Vokietijos akredi-tacijos tarnyb, kaip iki iol.Stebjo ekspert grupParaik dl pakartotinio akredita-vimo mon pateik jau kovo mnes. Nacionalinis akreditacijos biuras skyr keturi ekspert grup atlikti pakar-totin mons vertinim LST EN ISO/IEC 17025:2005 atitikiai. Vienas svar-besni akreditavimo princip nea-likumas. vertinim atlikti gali tik ne-priekaitingos kvalifi kacijos specialis-tai. Per akreditavim buvo tikrinamas mons veiklos organizavimas, vady-bos sistema, dokument valdymas, usakym ir sutari analiz, perka-mos paslaugos ir tiekimai, paslaugos usakovams, skundai, prevenciniai bei korekciniai veiksmai, ra valdymas, vidiniai auditai, mons darbuotojai, j kompetencija, patalpos ir darbo aplin-kos slygos, rengimai, bandym me-todai ir j teisinimas, duomen tvar-kymas, rezultat kokybs utikrinimas ir valdymas bei rezultat pateikimas. Ekspertai labai atidiai stebjo ir ver-tino laboratorijoje atliekamus tyrimus visais tyrimo metodais, nuo mginio atveimo, primimo iki pat gaut ty-rim rezultat idavimo. Taip ekspertai tikrino visus be iimties V Pieno tyri-mai laboratorijoje atliekamus tyrimus. Nordami vertinti darbuotoj kompe-tencij, kvietsi juos atsitiktine tvarka atlikti tam tikr tyrim ir taip vertino, ar jie ities sugeba ir gali atlikti visus tyrimus pagal jiems suteiktus galioji-mus. Grietai buvo stebimos rangos kalibravimo procedros.Siekia naujovi ir darb kokybsNacionalinio akreditacijos biuro eks-pertai patvirtino efektyv kokybs va-dybos sistemos funkcionavim mon-je, laboratorijos technin kompetencij atlikti alio pieno fi zikinius, cheminius ir mikrobiologinius tyrimus.Su Nacionaliniu akreditacijos biuru ir toliau bus bendradarbiaujama, pa-laikomas nuolatinis ryys. Net ir akre-dituota laboratorija turi nuolat infor-muoti apie joje vykdomus pakeitimus, diegiamas naujoves. Kaip ir anksiau, bus vykdomi kasmetiniai patikrinimai, kuriuos atliks Nacionalinio akreditavi-mo biuro paskirti ekspertai.Pagal i dien darb apimt V Pieno tyrimai treioji Europoje (po Olandijos Qlip ir Vokietijos Mil-chprufring Bayern e.V. laboratorij) ir didiausia pieno tyrim laboratorija ne tik Baltijos alyse, bet ir kitose kaimyni-nse valstybse. Verta nepamirti, kad i met birelio mnes buvo atliktas 100 milijoninis tyrimas. Tai rodo, kad V Pieno tyrimai laboratorijos veikla tikrai reikalinga Lietuvos pienininkys-tei. Per mnes laboratorija gauna dau-giau kaip 480 000 mgini, i j atlie-kama daugiau kaip 860 000 tyrim. V Pieno tyrimai laboratorija teikia labai daug paslaug. iuo metu laboratori-joje galima atlikti 36 alio pieno tyri-mus. Beje, laboratorijos teikiamomis paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvos kininkai, bet ir artimiausi Lietuvos kaimynini valstybi (Latvijos ir Balta-rusijos) pieno sektoriaus atstovai.V Pieno tyrimai siekia glaudiau bendradarbiauti su pieno gamintojais ir pieno supirkjais, todl vis silo nau-jas paslaugas ir galimybes. Laboratori-ja nuolat tobulina laboratorini tyrim proces, modernizuoja laboratorijos rang ir siekia dar didesnio tyrim re-zultat tikslumo bei patikimumo.i met rugpjio 18 d. Nacionalinio akreditacijos biuro prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus sakymu Valstybs mon (V) Pieno tyrimai buvo akredituota i naujo.Pieno tyrimams suteiktas naujas akreditavimo paymjimasIlgo ekspert ir laboratorijos specialist bendradarbiavimo rezultatas Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro direktors I.Mikelioniens teiktas akreditavimo paymjimas.Per mnes laboratorija gauna daugiau kaip 480 000 mgini, i kuri atliekama daugiau kaip 860 000 tyrim. Martyno Vidzbelio nuotraukosNaujus Europos Sjungos reikalavimus akreditavimo s-taigoms bei Lietuvos akreditacijos sistem pristat Na-cionalinio akreditacijos biuro direktor I.Mikelionien.Susipainti su naujuoju akreditavimo paymjimu gals ne tik mons darbuotojai, bet ir sveiai, kabindamas rmint akreditavimo paymjim diaugsi S.Savickis. Nacionalinio akreditavimo biuro direktor I.Mikelionien, eksperts V.Senkut, dr. I.eduikien ir habil. dr. J.alomskien bei V Pieno tyrimai atstovai. regin susirinko gausus brys svei.(Us. 848)Kitus straipsnius skaitykite laikratyjeSunkios teisybs paiekosetadienis11 psl.SveikataMitais apipinta kaul iulp donoryst viu sergan-tiems ligoniams lietuvius gsdina vis maiau.7 psl.Kenkjai siaubia vis al, taiau labiausiai dl to i-gyvena miestas, kuris ne-sivaizduojamas be i medi.Nijol Petroit,VL urnalist7 psl.Lietuva gali likti be katonDar vienas bilietas gyvenim Galima grsm sveikatai mones skatina atsisaky-ti genetikai modifi kuot produkt.Vida TavorienVL urnalist23 psl.K dedame burn: maist ar nuod?Ruduo kvieia sti ateitGamtoje nra neprasming met laik ia gili pras-m turi kiekviena akimirka. Po vasaros atveriame duris rudeniui. Rugsjis gra-iausias rudens mnuo.Selemonas Paltanaviius13 psl.23 psl.SodybaGediminas Storpirtis: Mes turime tiek prog diaugtis gyvenimuEidama susitikim su ak-toriumi, bardu Gediminu Storpiriu msiau, kokie talentingi turi bti tvai, u-augin du snus artistus. Bet Gediminas, gardiuo-damasis popietine kava, tik nusijuok: Ms tvai paprasti mokytojai. Virginija BartytVL urnalistGinas tarp ems paveldtojos ir sodinink bendrijos tsiasi 10 met.Irma Duboviien,VL urnalistAura PocienVL urnalistVLA0401VLA0402VLA0403VLA0404VLA0405VLA0406VLA0407VLA0408VLA0409VLA0410VLA0411VLA0412VLA0413VLA0414VLA0415VLA0416VLA0417VLA0418VLA0419VLA0420VLA0421VLA0422VLA0423VLA0424VLA0425VLA0426VLA0427VLA0428VLA0429VLA0431VLA0432