Valstiečių laikraštis 2010 10 09

Download Valstiečių laikraštis 2010 10 09

Post on 28-Mar-2016

219 views

Category:

Documents

4 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 10 06

TRANSCRIPT

  • etadienis Pati svarbiausia Vytarui Ra-

    dzeviiui visada liks kelion po Afrik emyn, pasak jo, turint siel.

    Sodyba

    Panevio r. kaim gyven-tojai raginami ne tik puoselti savo sodybas, bet ir tinkamai tvarkyti atliekas, nelikti abejin-giems aplinkai.

    Sveikata

    Didesn pavoj sveikatai ke-lia ne asbesto gaminiai, o netei-singas moni elgesys su jais.

    iandien Lietuvoje i trij ligoni du nesidomi savo mityba ir nenori aktyviau pajudti.

    (Us. 935)

    2010 spalio 9, etadienis Nr. 80 (8995) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien VL su priedu

    (Us. 170)

    Treiadien VL su priedu

    kinink inios

    Bst renovacija per prievart

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@krastospauda.lt

    Vieni emigruoja, kitiems belieka streikuoti. Nors ms organizacija niekada negrasino piketais ir visada

    iekojo sprendim diskutuojant, da-bar jauiame, kad ms negirdi, apie streikus prabilo Lietuvos slau-gos specialist organizacijos (LSSO) prezident Danut Margelien.

    Nukelta 3 psl. f

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 psl.

    Apie tai 4 psl. f

    Pratrko slaugytoj kantrybs votis

    Telefoniniai sukiai keiia brai

    Gyventojai nuolat raginami ne-pasiduoti akimirkos avesiui mo-bilj telefon gavus inut apie neva laimt priz, nedalyti savo paskutini santaup paskambi-nusiems ir policijos pareignais prisistaiusiems asmenims.

    Karas dl teiss ildyti

    Naktins alnos ir vstantys orai vis daniau mones priver-ia iupinti radiatorius: gal jau yla. Ne, kol kas tik kai kuriuose vaik lopeliuose, dareliuose, ligoninse. Kitiems dideliems ir sveikiems dar teks palkti.

    Apie tai 10 psl. f

    Beviltikai strigusi renovacijos program Vyriausyb bando gaivinti savo nustatyta pavyzdine tvarka, kuria akivaizdiai paeidiamos moni teiss nuosavyb.

    sisukus sveikatos apsaugos reformos msmalei, dideli krvi ir vargan atlyginim isekinti slaugos specialistai ketina streikuoti arba emigruoti.

    Raimundo uikos nuotrauka

  • 2 2010 spalio 9 Nr. 80 (8995)Valstiei laikratisAktualijos

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

    Naujomis Civilinio kodekso pa-taisomis, kuriose numatomas pri-valomas l kaupimas remon-tams, Vyriausyb siekia sudaryti slygas daugiabui nam admi-nistratoriams spausti mones pri-valomai renovuoti namus ir pa-versti juos bank kaitais.

    Pataisas pateik aplinkos ministras

    Vyriausyb pritar Civilinio ko-dekso pataisoms, kuriose numatomos privalomos gyventoj mokos daugia-bui remontui. ias kodekso patai-sas Vyriausybei pateik aplinkos mi-nistras Gediminas Kazlauskas. Jis yra usimins es toks mokestis galt sudaryti kelis centus vienam kvadra-tiniam metrui buto ploto.

    Joki prievartini kaupim ne-numatyta. Vyriausyb turi nustaty-ti pavyzdin tvark, kaip turt bti tokie mokesiai skaiiuojami, tuo-met jie pateikiami gyventojams ap-sisprsti, ar jie kaups, kada kaups, ar gyvens nuo avarijos iki avarijos, sak G.Kazlauskas.

    Prezident Dalia Grybauskait tikino, kad negalima gyventoj pri-valomai pareigoti kaupti las dau-giabui remontams, todl ji nepasira-ysianti Civilinio kodekso patais, jei joms pritart ir Seimas. Pirmiausia prievartinio kaupimo neturi bti, urnalistams sak D.Grybauskait.Kaip bebt, pataisos pasieks Seim.

    Silym pavadino politiniu aidimu

    Asociacijos Bsto rmai pre-zidentas Juozas Antanaitis aplinkos ministro silym laiko politiniu ai-dimu, nes privalomoji l kaupimo

    tvarka bendraturiams jau seniai yra numatyta tame paiame Civiliniame kodekse, kurio pataisas ir teik Aplin-kos ministerija.

    Tam nebtina buvo teikti sta-tymo patais, bt pakak Vyriau-sybs nutarimo, jei valdiai nra ai-

    kus l kaupimo modelis, sak J.Antanaitis. Savaime suprantama, kad bendrija las kaupia kaupiamo-joje sskaitoje, o ne stiklainyje.

    Aplinkos ministerija nutyli, kad iuo metu privalomos mokos siekia ne kelis centus.

    Pavyzdiui, iauliuose bendri-j nesteigusi nam gyventojai administratoriams kiekvien m-nes atideda po 17 ct u kv. m vien smulkaus remonto darbams. Tok rinkliavos did bendrij neturin-i daugiabui administratoriams nustat savivaldyb. Administrato-rius negali pats nustatyti nei namo administravimo, nei eksploatavimo rinkliav. Privaloma tvarka visiems gyventojams kaupti las remon-tams numatyta tik Panevyje, Ute-noje ir Maeikiuose.

    iauli daugiabui bendrij aso-ciacijos prezidentas Liudas Rama-nauskas naujame Vyriausybs silyme velgia spstus bendrij nesteigu-siems gyventojams.

    Civilinio kodekso pataisose si-loma, kad gyventojams sprendiant dl remonto ir i karto nesurinkus 50 proc. plius vieno balso, antr kart sprendimui pakakt jau 25 proc. +1

    balso. Jei bendrijose apie dalyvavim renovacijos programoje visk spren-dia gyventojai, tai ten, kur nra ben-drij, daugiabuio administratorius pats gals inicijuoti namo renovaci-j, aikino L.Ramanauskas.

    Dar i vasar Vyriausyb papil-d 2001 m. sigaliojusius But ir kit patalp savinink bendrosios nuo-savybs administravimo pavyzdinius nuostatus. Juose aikiai parayta, kad administratorius turi teis inicijuoti pastato atnaujinim, jei namo ilu-mins energijos snaudos virija nu-statytas maksimalias normas.

    Vien iauliuose toki daugiabui yra apie 80 proc.

    Planus braio ant vandens

    Civilinio kodekso pataisas aplin-kos ministras irgi vadina pavyzdi-nmis, bet ar tokie pavyzdiai ne-prasilenkia su Konstitucija, kurioje ginama mogaus nuosavyb, svars-tys Seimas.

    G.Kazlausk apskritai vertinu kaip itin neprofesional politik, at-

    sitiktinai patekus ministro post, sak asociacijos Bsto rmai vado-vas J.Antanaitis.

    Aplinkos ministerija iki iol nei-no, kiek alyje yra daugiabui, ko-kia j bkl ir kiek realiai i 39 tkst. daugiabui renka amortizacinius at-skaitymus.

    Galiausiai ministras neino, ku-rios i 7 100 bendrij realiai vykdo veikl, sak J.Antanaitis. Be to, vienai bendrijai kartais priklauso net 78 namai. Tad kai sakoma, kad reno-vacijai reikia 70 mlrd. lit, kyla tari-m, nes i tikrj nra inomas po-reikio mastas nei pagal miestus, nei pagal rajonus, nei pagal nam pasta-tymo metus.

    Ragina kaupti po truput

    Kad ir kaip bt, asociacijos Bs-to rmai vadovas J.Antanaitis gy-ventojus ragina kaupti las. Tegul tai bus po nedaug, bet visgi kaupia-ma, sak J.Antanaitis.

    Pavyzdiui, lifto eksploatacijos riba yra 25 metai. Per tok laikotar-p gyventojai sutaupyt l naujam liftui, kiekvien mnes mokdami po 1 cent nuo 1 kv. m buto ploto.

    Net sovietmeiu valdia kaup amortizacinius atskaitymus. Deja, iuos pinigus valdia nusavino, nes gyventojams privatizavus butus u in-vesticinius ekius, sukaupt amortiza-cini atskaitym monms niekas ne-grino, akcentavo J.Antanaitis.

    Per 20 nepriklausomybs met amortizaciniai atskaitymai nebuvo kaupiami, todl dauguma daugia-bui neremontuojami stipriai nu-sidvjo. Bsto rmai renovacijai i esms pritaria, bet reikt sudaryti galimyb gyventojams renovuoti na-mus dalimis (stog, langus, duris, sie-nas), o ne vis nam i karto. Pasak J.Antanaiio, reklamuojama 15 proc. parama gyventojams, jei jie pasiryt renovacijos programai, bt priimti-na, bet nepalanku tai, kad ta parama monms bus sugrinta jau po vis renovavimo darb.

    Civilinio kodekso pataisas aplinkos ministras vadina pavyzdinmis, bet ar tokie pavyzdiai neprasilenkia su Konstitucija, kurioje ginama mogaus nuosavyb.

    Bst renovacija per prievart

    Naujoms rinkliavoms nepalankus metasGrasilda Makareviien, Lietuvos pagyvenusi moni asociacijos prezident

    Naujoms rinkliavoms pritartume tik to-kiu atveju, jei didt atlyginimai ir pen-sijos. O k mes turime dabar? Sumain-tos pensijos, nurti atlyginimai, o juk daugiabuiuose gyvena ne vien turtin-gi mons. Gyvena ir tie, kuri pensijos siekia 500 lit ir maiau, todl, manau, kad naujoms rinkliavoms iuo metu ne-tinkamas metas. Nejaugi ms Vyriau-sybei neatsibodo priiminti absurdikus sprendimus? Niekas nesako, kad nerei-kia daugiabui remontuoti ir rinkti tam las, bet dabar i moni rinkti pinigus, kai jie tik vien kart per dien gali pa-valgyti, bt nepateisinama.

    Palaikau kaupimo praktikPetras Ruzgus, Lietuvos pensinink sjungos Boiai pirmininkas

    Gal nebsiu populiarus, bet palaikau privalomo l kaupimo praktik. Pi-nigai i niekur neatsiranda, o daugia-buius reikia remontuoti. Pats gyvenu devynauktyje, inau, kad jeigu mes nesukauptume n kiek pinig, tai bus ir stogas, ir langai kiauri. Pats u Euro-pos Sjungos las rengiu kursus ir per kelis mnesius apmokme apie 500 nam administratori, kurie mato kaupiamojo fondo teikiam naud. Tegul mons kaups po nedaug, po truput, bet l susitaupyti reikia. Tik reikia pasverti kiekvieno mogaus ga-limybes, kiek jis gali skirti pinig.

    Jaunatis. Saul teka 7.36, leidiasi 18.35.

    Dien: +9 +13Rytoj Poryt

    iandien debes bus nedaug, nelis. Vjas kaitalios savo krypt ir stiprus nebus. Ta-iau ir i diena iluma nelepins, suils iki 913 laipsni ilumos. Naktis i etadienio sekmadien dar bus alta. Pragiedrjus dangaus skliautams oras atvs iki 05 laipsni alio, tik paiuose vakariniuose rajonuose iliks 16 laipsniai ilumos. Sekmadien de-bes gauss, lietaus tikimyb dar bus nedidel. Vjas silpnas. Dienos temperatra maai skirsis nuo prie tai buvusi. Pirmadienio naktis bus debesuota ir jau ilta, 27 laipsniai ilumos. Dien jau ir liet neantys debesys pasieks ms al, tiesa lietaus didesn ti-kimyb iauriniuose rajonuose. Apniukusi dien tesuils iki 611 laipsni ilumos. An-tradien oras toliau bjurs, pragiedruli bus nedaug, o krituliai plis didesn alies dal. Daugiausia lis, bet nereikt nustebti, jei lietuje ir kelios lapios snaigs simaiys. Nakt oras atvs iki 16 laipsni ilumos, dien iki 510 laipsni.

    iandienDien: +9 +12 Dien: +6 +11

    Orai

    Nakt: +2 +7Nakt: 0 -5 Nakt: +1 +6

    Judita Liukaityt

    Civilinio kodekso pataisose siloma, kad gyventojams sprendiant dl re-monto ir i karto nesurinkus 50 proc. plius vieno balso, antr kart spren-dimui pakakt jau 25 proc. +1 balso. Martyno Vidzbelio nuotraukos

    Rad utarim Seime pareig-nai baigia 16 dien trukusi bado akcij.

    Su Vyriausybe, kuriai buvo teikti reikalavimai, bendros kalbos nerado-me, nors premjeras ir fi nans ministr adjo prisidti prie badautoj. Mus parm Seimo nariai. Jau registruotos statym pataisos, galinios isprsti dvi i trij ms keliam problem. Tai darbo umokesio kompensavi-mas laikinojo nedarbingumo laikotar-piu ir sumaint pensij kompensavi-

    mas, praneime spaudai cituojama Lietuvos vidaus reikal sistemos res-publikins profesins sjungos pirmi-nink Loreta Soekien.

    Vidaus reikal ministerijos (VRM) biudeto klausimas pasibai-gus protesto akcijai taip ir liko atviras. Blogiausias scenarijus, pasak pareig-n atstov, yra, kad 2011 met minis-terijos biudetas mas deimtadaliu, palyginti su 2010 metais, geriausiu atveju bus paliktas 2010 met lygio fi nansavimas su papildomais asigna-

    vimais prestiiniams tarptautiniams Lietuvoje vyksiantiems renginiams aptarnauti, tai yra j metu palaikyti viej tvark.

    Lietuvos vidaus reikal sistemos respublikins profesins sjungos pir-mininko pavaduotojas Vladas San-da tikina, kad pareikimai, es Esti-joje 100 tkstani gyventoj tenka maiau pareign nei Lietuvoje, nra objektyvus rodiklis, nes ir nusikaltim skaiius ten didesnis 50 procent.

    Eltos inf.

    Pareignai nutraukia bado akcij

    Joki prievartini kaupim nenumatyta. Vyriausyb turi nustatyti pavyzdin tvark, kaip turt bti tokie mokesiai skaiiuojami, teisinasi G.Kazlauskas.

    Prezident Dalia Grybauskait tikino, kad negalima gyventoj privalomai pareigoti kaupti las daugia-bui remontams.

  • 32010 spalio 9 Nr. 80 (8995)Valstiei laikratis Aktualijos

    (Ka. 631)

    Premjero svarstymai sukl bangas

    Slaugos specialist situacija pasun-kjo, sumajus fi nansavimui ir refor-mai ugriuvus sveikatos prieiros s-taigas. Itin sunku rajon ligoninms, kurios galynjasi dl igyvenimo.

    Pasak D.Margeliens, dl maes-nio fi nansavimo kai kuri sveikatos prieiros staig vadovai renkasi lengviausius taupymo bdus. Vienas i j slaugytoj atleidimas. Iaug krviai kitiems slaugos specialistams sekina jgas, o sumenk atlyginimai juos stumia skurd.

    Mainant darbo umokest taip pat labiausiai nukenia slaugos specia-listai, nes tarp gydytoj ir slaugytoj atlygio yra labai didelis atotrkis. Tai labai opi ir sena problema. Slaugytojai jauiasi labai nuskurdinti ir apleisti, aikino D.Margelien.

    Slaugos specialist nuotaikos pa-atrjo igirdus premjero Andriaus Kubiliaus pasvarstymus es sveikatos prieiros sistemoje dar yra rezerv fi nansavimo loms karpyti.

    K dar galima bt atimti i slau-gytoj?! Tokios kalbos mums suk-l didel nerim. Todl tie, kurie dar neemigravo, rimtai galvoja apie strei-k, tvirtino LSSO prezident.

    Vargani atlyginimai vluoja

    Pasak Lietuvos slaugos specialist organizacijos Utenos skyriaus direk-tors Rasels Andrijauskiens, slaugy-toj padtis priklauso ir nuo to, kaip

    laikosi sveikatos prieiros staigos.Po reformos daugelio paslaug

    teikti negaliniose ir ties ilikimo riba balansuojaniose Ignalinos, Za-ras, Molt ligoninse vluoja atly-ginimai. Slaugytoj atlygiai nedideli, todl jiems tokia situacija atsiliepia skaudiausiai.Geriau laikosi Anyk-i, Visagino ligonins. ia ir slau-gytojams geriau. tai Visagino ligo-ninje padidjus slaugos specialist krviams, 20 proc. iaugo ir j atlygi-nimai, teig R.Andrijauskien.

    LSSO atstov tvirtinimu, refor-mos kartyje nemaai slaugytoj neteko darbo. Pirmiausia buvo atlei-diami pensinio amiaus darbuotojai. Pavyzdiui, Kupikio rajono ligonin-je, pasak D.Margeliens, darbo ne-teko 44 slaugos specialistai, i kuri dalis pensinio amiaus.

    Atleidim prieastys supranta-mos. Bet manome, kad gali bti ku-riamos naujos darbo vietos pirmins prieiros grandyje. Rajon ligoni-ns reformuotos siekiant sutaupyti l. Dalis j galt bti nukreiptos slaugytojams pirmins sveikatos prie-iros staigose darbinti. Taip bt vystoma bendruomeni slauga, ai-kino LSSO prezident.

    Geriausi specialistai ivaiuoja usien

    LSSO duomenimis, per tris vasa-ros mnesius Europos Sjungos alis

    dirbti ivaiavo 58 slaugytojai. Anot D.Margeliens, emigruoja geriausi slaugos specialistai, turintys aukt-j isilavinim ir mokantys usienio kalb. O gydymo staigose lieka bene daugiausia priepensinio amiaus dar-buotoj.

    Dl netoliaregikos sveikatos politikos Lietuva gali likti be slau-gytoj. Gydytojai atlieka savo darb, bet slaugytoj darbas irgi ne maiau svarbus. Jei po operacijos ligonis ne-bus tinkamai slaugomas, komplika-cij bus sunku ivengti, pastebjo D.Margelien.

    LSSO prezident apmaudavo, kad ms alyje vis dar konservaty-viai irima slaug ir slaugytojus. Nuo to kenia ir slaugos specialistai, ir pacientai.

    D.Margeliens teigimu, ms slau-gos specialistai yra isimokslin, dirba pagal ES standartus. Naujos medici-nos technologijos veria nuolat lavintis ir tobulintis. Taiau slaugytoj kvalifi -kacijos neatitinka menki atlyginimai.

    Slaugytojai galt greitai suparaly-iuoti sveikatos apsaugos paslaug teikim. Bet nenorime taip sprsti problem. Be to, mes gerbiame pa-cientus ir vis dar tikims, kad mus supras, vylsi slaugytojams atsto-vaujanios organizacijos, kuri vienija daugiau nei pus slaugos specialist, vadov.

    Kas maiau gauna, labiau nukenia

    Ligonini asociacijos preziden-tas Anyki ligonins vadovas Da-lis Vaiginas nemano, kad reforma da-roma skriaudiant slaugytojus ar j padjjus.

    Anot ligonins vyriausiojo gydy-tojo, sumajus paslaug ir sumai-nus medicinos paslaug balo vert, sumenko ir gydytoj bei slaugytoj atlyginimai. Taiau slaugos specialis-tai labiau nukenia, nes j atlygini-m...