Šeštadienis• Pati svarbiausia Vytarui Ra-

dzevičiui visada liks kelionė po Afriką – žemyną, pasak jo, turintį sielą.

Sodyba

• Panevėžio r. kaimų gyven-tojai raginami ne tik puoselėti savo sodybas, bet ir tinkamai tvarkyti atliekas, nelikti abejin-giems aplinkai.

Sveikata

• Didesnį pavojų sveikatai ke-lia ne asbesto gaminiai, o netei-singas žmonių elgesys su jais.

• Šiandien Lietuvoje iš trijų ligonių du nesidomi savo mityba ir nenori aktyviau pajudėti.

(Užs. 935)

2010 spalio 9, šeštadienis • Nr. 80 (8995) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Trečiadienį VL su priedu

Ūkininkų žinios

Būstų renovacija per prievartą

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@krastospauda.lt

„Vieni emigruoja, kitiems belieka streikuoti. Nors mūsų organizacija niekada negrasino piketais ir visada

ieškojo sprendimų diskutuojant, da-bar jaučiame, kad mūsų negirdi“, – apie streikus prabilo Lietuvos slau-gos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė.

Nukelta į 3 psl.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Apie tai – 4 psl.

Pratrūko slaugytojų kantrybės votis

Telefoniniai sukčiai keičia braižą

Gyventojai nuolat raginami ne-pasiduoti akimirkos žavesiui į mo-bilųjį telefoną gavus žinutę apie neva „laimėtą“ prizą, nedalyti savo paskutinių santaupų paskambi-nusiems ir policijos pareigūnais prisistačiusiems asmenims.

Karas dėl teisės šildyti

Naktinės šalnos ir vėstantys orai vis dažniau žmones priver-čia čiupinėti radiatorius: gal jau šyla. Ne, kol kas tik kai kuriuose vaikų lopšeliuose, darželiuose, ligoninėse. Kitiems – dideliems ir sveikiems – dar teks palūkėti.

Apie tai – 10 psl.

Beviltiškai įstrigusią renovacijos programą Vyriausybė bando gaivinti savo nustatyta „pavyzdine“ tvarka, kuria akivaizdžiai pažeidžiamos žmonių teisės į nuosavybę.

Įsisukus sveikatos apsaugos reformos mėsmalei, didelių krūvių ir varganų atlyginimų išsekinti slaugos specialistai ketina streikuoti arba emigruoti.

Raimundo Šuikos nuotrauka

2 2010 spalio 9 • Nr. 80 (8995)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Naujomis Civilinio kodekso pa-taisomis, kuriose numatomas pri-valomas lėšų kaupimas remon-tams, Vyriausybė siekia sudaryti sąlygas daugiabučių namų admi-nistratoriams spausti žmones pri-valomai renovuoti namus ir pa-versti juos bankų įkaitais.

Pataisas pateikė aplinkos ministras

Vyriausybė pritarė Civilinio ko-dekso pataisoms, kuriose numatomos privalomos gyventojų įmokos daugia-bučių remontui. Šias kodekso patai-sas Vyriausybei pateikė aplinkos mi-nistras Gediminas Kazlauskas. Jis yra užsiminęs esą toks mokestis galėtų sudaryti kelis centus vienam kvadra-tiniam metrui buto ploto.

„Jokių prievartinių kaupimų ne-numatyta. Vyriausybė turi nustaty-ti pavyzdinę tvarką, kaip turėtų būti tokie mokesčiai skaičiuojami, tuo-met jie pateikiami gyventojams ap-sispręsti, ar jie kaups, kada kaups, ar gyvens nuo avarijos iki avarijos“, – sakė G.Kazlauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikino, kad negalima gyventojų pri-valomai įpareigoti kaupti lėšas dau-giabučių remontams, todėl ji nepasira-šysianti Civilinio kodekso pataisų, jei joms pritartų ir Seimas. „Pirmiausia prievartinio kaupimo neturi būti“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.Kaip bebūtų, pataisos pasieks Seimą.

Siūlymą pavadino politiniu žaidimu

Asociacijos „Būsto rūmai“ pre-zidentas Juozas Antanaitis aplinkos ministro siūlymą laiko politiniu žai-dimu, nes privalomoji lėšų kaupimo

tvarka bendraturčiams jau seniai yra numatyta tame pačiame Civiliniame kodekse, kurio pataisas ir teikė Aplin-kos ministerija.

„Tam nebūtina buvo teikti įsta-tymo pataisų, būtų pakakę Vyriau-sybės nutarimo, jei valdžiai nėra aiš-

kus lėšų kaupimo modelis, – sakė J.Antanaitis. – Savaime suprantama, kad bendrija lėšas kaupia kaupiamo-joje sąskaitoje, o ne stiklainyje.“

Aplinkos ministerija nutyli, kad šiuo metu privalomos įmokos siekia ne kelis centus.

Pavyzdžiui, Šiauliuose bendri-jų neįsteigusių namų gyventojai administratoriams kiekvieną mė-nesį atideda po 17 ct už kv. m vien smulkaus remonto darbams. Tokį rinkliavos didį bendrijų neturin-čių daugiabučių administratoriams nustatė savivaldybė. Administrato-rius negali pats nustatyti nei namo administravimo, nei eksploatavimo rinkliavų. Privaloma tvarka visiems gyventojams kaupti lėšas remon-tams numatyta tik Panevėžyje, Ute-noje ir Mažeikiuose.

Šiaulių daugiabučių bendrijų aso-ciacijos prezidentas Liudas Rama-nauskas naujame Vyriausybės siūlyme įžvelgia spąstus bendrijų neįsteigu-siems gyventojams.

Civilinio kodekso pataisose siū-loma, kad gyventojams sprendžiant dėl remonto ir iš karto nesurinkus 50 proc. plius vieno balso, antrą kartą sprendimui pakaktų jau 25 proc. +1

balso. „Jei bendrijose apie dalyvavimą renovacijos programoje viską spren-džia gyventojai, tai ten, kur nėra ben-drijų, daugiabučio administratorius pats galės inicijuoti namo renovaci-ją“, – aiškino L.Ramanauskas.

Dar šią vasarą Vyriausybė papil-dė 2001 m. įsigaliojusius Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuo-savybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Juose aiškiai parašyta, kad administratorius turi teisę inicijuoti pastato atnaujinimą, jei namo šilu-minės energijos sąnaudos viršija nu-statytas maksimalias normas.

Vien Šiauliuose tokių daugiabučių yra apie 80 proc.

Planus braižo ant vandens

Civilinio kodekso pataisas aplin-kos ministras irgi vadina „pavyzdi-nėmis“, bet ar tokie „pavyzdžiai“ ne-prasilenkia su Konstitucija, kurioje ginama žmogaus nuosavybė, svars-tys Seimas.

„G.Kazlauską apskritai vertinu kaip itin neprofesionalų politiką, at-

sitiktinai patekusį į ministro postą“, – sakė asociacijos „Būsto rūmai“ vado-vas J.Antanaitis.

Aplinkos ministerija iki šiol neži-no, kiek šalyje yra daugiabučių, ko-kia jų būklė ir kiek realiai iš 39 tūkst. daugiabučių renka amortizacinius at-skaitymus.

„Galiausiai ministras nežino, ku-rios iš 7 100 bendrijų realiai vykdo veiklą, – sakė J.Antanaitis. – Be to, vienai bendrijai kartais priklauso net 78 namai. Tad kai sakoma, kad reno-vacijai reikia 70 mlrd. litų, kyla įtari-mų, nes iš tikrųjų nėra žinomas po-reikio mastas nei pagal miestus, nei pagal rajonus, nei pagal namų pasta-tymo metus.“

Ragina kaupti po truputį

Kad ir kaip būtų, asociacijos „Būs-to rūmai“ vadovas J.Antanaitis gy-ventojus ragina kaupti lėšas. „Tegul tai bus po nedaug, bet visgi kaupia-ma“, – sakė J.Antanaitis.

Pavyzdžiui, lifto eksploatacijos riba yra 25 metai. Per tokį laikotar-pį gyventojai sutaupytų lėšų naujam liftui, kiekvieną mėnesį mokėdami po 1 centą nuo 1 kv. m buto ploto.

„Net sovietmečiu valdžia kaupė amortizacinius atskaitymus. Deja, šiuos pinigus valdžia nusavino, nes gyventojams privatizavus butus už in-vesticinius čekius, sukauptų amortiza-cinių atskaitymų žmonėms niekas ne-grąžino“, – akcentavo J.Antanaitis.

Per 20 nepriklausomybės metų amortizaciniai atskaitymai nebuvo kaupiami, todėl dauguma daugia-bučių neremontuojami stipriai nu-sidėvėjo. „Būsto rūmai“ renovacijai iš esmės pritaria, bet reikėtų sudaryti galimybę gyventojams renovuoti na-mus dalimis (stogą, langus, duris, sie-nas), o ne visą namą iš karto. Pasak J.Antanaičio, reklamuojama 15 proc. parama gyventojams, jei jie pasiryžtų renovacijos programai, būtų priimti-na, bet nepalanku tai, kad ta parama žmonėms bus sugrąžinta jau po visų renovavimo darbų.

Civilinio kodekso pataisas aplinkos ministras vadina „pavyzdinėmis“, bet ar tokie „pavyzdžiai“ neprasilenkia su Konstitucija, kurioje ginama žmogaus nuosavybė.

Būstų renovacija per prievartą

Naujoms rinkliavoms – nepalankus metasGrasilda Makarevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Naujoms rinkliavoms pritartume tik to-kiu atveju, jei didėtų atlyginimai ir pen-sijos. O ką mes turime dabar? Sumažin-tos pensijos, nurėžti atlyginimai, o juk daugiabučiuose gyvena ne vien turtin-gi žmonės. Gyvena ir tie, kurių pensijos siekia 500 litų ir mažiau, todėl, manau, kad naujoms rinkliavoms šiuo metu ne-tinkamas metas. Nejaugi mūsų Vyriau-sybei neatsibodo priiminėti absurdiškus sprendimus? Niekas nesako, kad nerei-kia daugiabučių remontuoti ir rinkti tam lėšas, bet dabar iš žmonių rinkti pinigus, kai jie tik vieną kartą per dieną gali pa-valgyti, būtų nepateisinama.

Palaikau kaupimo praktikąPetras Ruzgus, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas

Gal nebūsiu populiarus, bet palaikau privalomo lėšų kaupimo praktiką. Pi-nigai iš niekur neatsiranda, o daugia-bučius reikia remontuoti. Pats gyvenu devynaukštyje, žinau, kad jeigu mes nesukauptume nė kiek pinigų, tai bus ir stogas, ir langai kiauri. Pats už Euro-pos Sąjungos lėšas rengiu kursus ir per kelis mėnesius apmokėme apie 500 namų administratorių, kurie mato kaupiamojo fondo teikiamą naudą. Tegul žmonės kaups po nedaug, po truputį, bet lėšų susitaupyti reikia. Tik reikia pasverti kiekvieno žmogaus ga-limybes, kiek jis gali skirti pinigų.

Jaunatis. Saulė teka 7.36, leidžiasi 18.35.

Dieną: +9 +13°Rytoj Poryt

Šiandien debesų bus nedaug, nelis. Vėjas kaitalios savo kryptį ir stiprus nebus. Ta-čiau ir ši diena šiluma nelepins, sušils iki 9–13 laipsnių šilumos. Naktis iš šeštadienio į sekmadienį dar bus šalta. Pragiedrėjus dangaus skliautams oras atvės iki 0–5 laipsnių šalčio, tik pačiuose vakariniuose rajonuose išliks 1–6 laipsniai šilumos. Sekmadienį de-besų gausės, lietaus tikimybė dar bus nedidelė. Vėjas silpnas. Dienos temperatūra mažai skirsis nuo prieš tai buvusių. Pirmadienio naktis bus debesuota ir jau šilta, 2–7 laipsniai šilumos. Dieną jau ir lietų nešantys debesys pasieks mūsų šalį, tiesa lietaus didesnė ti-kimybė šiauriniuose rajonuose. Apniukusią dieną tesušils iki 6–11 laipsnių šilumos. An-tradienį oras toliau bjurs, pragiedrulių bus nedaug, o krituliai plis į didesnę šalies dalį. Daugiausia lis, bet nereikėtų nustebti, jei lietuje ir kelios šlapios snaigės įsimaišys. Naktį oras atvės iki 1–6 laipsnių šilumos, dieną – iki 5–10 laipsnių.

ŠiandienDieną: +9 +12° Dieną: +6 +11°

Orai

Naktį: +2 +7°Naktį: 0 -5° Naktį: +1 +6°

Judita Liukaitytė

Civilinio kodekso pataisose siūloma, kad gyventojams sprendžiant dėl re-monto ir iš karto nesurinkus 50 proc. plius vieno balso, antrą kartą spren-dimui pakaktų jau 25 proc. +1 balso. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Radę užtarimą Seime pareigū-nai baigia 16 dienų trukusią bado akciją.

„Su Vyriausybe, kuriai buvo įteikti reikalavimai, bendros kalbos nerado-me, nors premjeras ir fi nansų ministrė žadėjo prisidėti prie badautojų. Mus parėmė Seimo nariai. Jau įregistruotos įstatymų pataisos, galinčios išspręsti dvi iš trijų mūsų keliamų problemų. Tai – darbo užmokesčio kompensavi-mas laikinojo nedarbingumo laikotar-piu ir sumažintų pensijų kompensavi-

mas“, – pranešime spaudai cituojama Lietuvos vidaus reikalų sistemos res-publikinės profesinės sąjungos pirmi-ninkė Loreta Soščekienė.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) biudžeto klausimas pasibai-gus protesto akcijai taip ir liko atviras. Blogiausias scenarijus, pasak pareigū-nų atstovų, yra, kad 2011 metų minis-terijos biudžetas mažės dešimtadaliu, palyginti su 2010 metais, geriausiu atveju bus paliktas 2010 metų lygio fi nansavimas su papildomais asigna-

vimais prestižiniams tarptautiniams Lietuvoje vyksiantiems renginiams aptarnauti, tai yra jų metu palaikyti viešąją tvarką.

Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pir-mininko pavaduotojas Vladas San-da tikina, kad pareiškimai, esą Esti-joje 100 tūkstančių gyventojų tenka mažiau pareigūnų nei Lietuvoje, nėra objektyvus rodiklis, nes ir nusikaltimų skaičius ten didesnis 50 procentų.

Eltos inf.

Pareigūnai nutraukia bado akciją

„Jokių prievartinių kaupimų nenumatyta. Vyriausybė turi nustatyti pavyzdinę tvarką, kaip turėtų būti tokie mokesčiai skaičiuojami“, – teisinasi G.Kazlauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikino, kad negalima gyventojų privalomai įpareigoti kaupti lėšas daugia-bučių remontams.

32010 spalio 9 • Nr. 80 (8995)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Ka. 631)

Premjero svarstymai sukėlė bangas

Slaugos specialistų situacija pasun-kėjo, sumažėjus fi nansavimui ir refor-mai užgriuvus sveikatos priežiūros įs-taigas. Itin sunku rajonų ligoninėms, kurios galynėjasi dėl išgyvenimo.

Pasak D.Margelienės, dėl mažes-nio fi nansavimo kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai renkasi lengviausius taupymo būdus. Vienas iš jų – slaugytojų atleidimas. Išaugę krūviai kitiems slaugos specialistams sekina jėgas, o sumenkę atlyginimai juos stumia į skurdą.

„Mažinant darbo užmokestį taip pat labiausiai nukenčia slaugos specia-listai, nes tarp gydytojų ir slaugytojų atlygio yra labai didelis atotrūkis. Tai labai opi ir sena problema. Slaugytojai jaučiasi labai nuskurdinti ir apleisti“, – aiškino D.Margelienė.

Slaugos specialistų nuotaikos pa-aštrėjo išgirdus premjero Andriaus Kubiliaus pasvarstymus esą sveikatos priežiūros sistemoje dar yra rezervų fi nansavimo lėšoms karpyti.

„Ką dar galima būtų atimti iš slau-gytojų?! Tokios kalbos mums sukė-lė didelį nerimą. Todėl tie, kurie dar neemigravo, rimtai galvoja apie strei-ką“, – tvirtino LSSO prezidentė.

Vargani atlyginimai vėluoja

Pasak Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Utenos skyriaus direk-torės Raselės Andrijauskienės, slaugy-tojų padėtis priklauso ir nuo to, kaip

laikosi sveikatos priežiūros įstaigos.Po reformos daugelio paslaugų

teikti negalinčiose ir ties išlikimo riba balansuojančiose Ignalinos, Za-rasų, Molėtų ligoninėse vėluoja atly-ginimai. Slaugytojų atlygiai nedideli, todėl jiems tokia situacija atsiliepia skaudžiausiai.Geriau laikosi Anykš-čių, Visagino ligoninės. „Čia ir slau-gytojams geriau. Štai Visagino ligo-ninėje padidėjus slaugos specialistų krūviams, 20 proc. išaugo ir jų atlygi-nimai“, – teigė R.Andrijauskienė.

LSSO atstovų tvirtinimu, refor-mos įkarštyje nemažai slaugytojų neteko darbo. Pirmiausia buvo atlei-džiami pensinio amžiaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Kupiškio rajono ligoninė-je, pasak D.Margelienės, darbo ne-teko 44 slaugos specialistai, iš kurių dalis – pensinio amžiaus.

„Atleidimų priežastys supranta-mos. Bet manome, kad gali būti ku-riamos naujos darbo vietos pirminės priežiūros grandyje. Rajonų ligoni-nės reformuotos siekiant sutaupyti lėšų. Dalis jų galėtų būti nukreiptos slaugytojams pirminės sveikatos prie-žiūros įstaigose įdarbinti. Taip būtų vystoma bendruomenių slauga“, – aiš-kino LSSO prezidentė.

Geriausi specialistai išvažiuoja į užsienį

LSSO duomenimis, per tris vasa-ros mėnesius į Europos Sąjungos šalis

dirbti išvažiavo 58 slaugytojai. Anot D.Margelienės, emigruoja geriausi slaugos specialistai, turintys aukštą-jį išsilavinimą ir mokantys užsienio kalbą. O gydymo įstaigose lieka bene daugiausia priešpensinio amžiaus dar-buotojų.

„Dėl netoliaregiškos sveikatos politikos Lietuva gali likti be slau-gytojų. Gydytojai atlieka savo darbą, bet slaugytojų darbas irgi ne mažiau svarbus. Jei po operacijos ligonis ne-bus tinkamai slaugomas, komplika-cijų bus sunku išvengti“, – pastebėjo D.Margelienė.

LSSO prezidentė apmaudavo, kad mūsų šalyje vis dar konservaty-viai žiūrima į slaugą ir slaugytojus. Nuo to kenčia ir slaugos specialistai, ir pacientai.

D.Margelienės teigimu, mūsų slau-gos specialistai yra išsimokslinę, dirba pagal ES standartus. Naujos medici-nos technologijos verčia nuolat lavintis ir tobulintis. Tačiau slaugytojų kvalifi -kacijos neatitinka menki atlyginimai.

„Slaugytojai galėtų greitai suparaly-žiuoti sveikatos apsaugos paslaugų teikimą. Bet nenorime taip spręsti problemų. Be to, mes gerbiame pa-cientus ir vis dar tikimės, kad mus supras“, – vylėsi slaugytojams atsto-vaujančios organizacijos, kuri vienija daugiau nei pusę slaugos specialistų, vadovė.

Kas mažiau gauna, labiau nukenčia

Ligoninių asociacijos preziden-tas Anykščių ligoninės vadovas Da-lis Vaiginas nemano, kad reforma da-roma skriaudžiant slaugytojus ar jų padėjėjus.

Anot ligoninės vyriausiojo gydy-tojo, sumažėjus paslaugų ir sumaži-nus medicinos paslaugų balo vertę, sumenko ir gydytojų bei slaugytojų atlyginimai. Tačiau slaugos specialis-tai labiau nukenčia, nes jų atlygini-mai mažesni.

D.Vaiginas pastebėjo, kad tau-pant lėšas kai kuriose pirminės svei-katos priežiūros įstaigose sumažėjo slaugytojų paslaugų. Kai kur dviem gydytojams priskirtas vienas slaugos specialistas.

„Kiekviena įstaiga turi teisę ir ga-limybes susireguliuoti darbo krūvius. Dalyvaujant profsąjungoms reikia

tartis su administracija ir spręsti tas problemas. Streikai – kraštutinė prie-monė, kai jau išsemtos susitarimo ga-limybės“, – kalbėjo Ligoninių asocia-cijos prezidentas.

Aplenkia reformų nustekentas ligonines

Sveikatos apsaugos reformos įkai-tais jaučiasi ne tik slaugytojai, gydyto-jai, bet ir rajonų gyventojai. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų optimiza-

ciją labiausiai nukentėjo 10 rajoninių ligonių. Ne viena jų, likusi be chirur-gijos, reanimacijos paslaugų, atsidūrė ties bankrotu.

Pasak D.Vaigino, kai kuriose li-goninėse (pvz., Kupiškio) tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų neliko natūraliu būdu, nes dėl sumažėjusio pacientų srauto neliko specialistų.

Tačiau rajonų ligonines ėmus re-formuoti pagal įsakymą, prasidėjo jų griūtis, išaugo pacientų nepasitenki-nimas ir nuogąstavimai dėl savo svei-katos ir reformų nustekentų ligoninių galimybių gydyti.

„Tose ligoninėse mažėja ir kai kurių stacionaro paslaugų, kurias jos dar turi teisę teikti. Nebelikus rea-nimacijos paslaugų, kurios reikalin-gos ne tik chirurgijos skyriams, bet ir susirgus kitomis ligomis – išti-kus infarktui, insultui, komai, žmo-nės važiuoja į didesnes ligonines“, – aiškino Anykščių rajono ligoninės vadovas.

Kol kas nepasitvirtino ir refor-matorių liaupsinta dienos chirurgi-ja. Pasak D.Vaigino, mažėja ir dienos chirurgijos paslaugų teikimas. Be to, rajonuose, kuriuose ligoninės refor-muotos, sumažėjo ir ambulatorinių paslaugų, nes specialistai išvažiavo dirbti kitur.

„Ligoninių asociacija, kitos organi-zacijos išsakė nuogąstavimus, kad taip reformuojamos ligoninės neišgyvens, tačiau reformos sumanytojai to neno-rėjo girdėti. Dabar tai pasitvirtina“, – apmaudavo D.Vaiginas.

Pratrūko slaugytojų kantrybės votis Atkelta iš 1 psl.

Lietuvos sveikatos apsaugos reformos įkaitais jaučiasi ne tik slaugytojai, gydytojai, bet ir dalis rajonų gyventojų.

Slaugos specialistai „neatneša“ pinigųVida Augustinienė, Pacientų organi-zacijų atstovų tarybos pirmininkė

Siekiame, kad būtų įteisintas diabeto slaugytojo paslaugos įkainis. Tvirtina-ma, kad endokrinologui neapsimoka turėti slaugytojo, nes esą jis „neatne-ša“ pinigų – už paslaugą mokama gy-dytojui. Tačiau gydytojas neturi laiko tokiems dalykams, kuriuos gali atlikti slaugytojas. Jis pamoko ligonį, kaip susi-leisti insuliną, kaip maitintis ir pan. Da-bar mums gėda prisipažinti tarptauti-nėse organizacijose, kad Lietuvoje nėra slaugytojo diabetologo etato. Matyt, panaši situacija ir kitose srityse. Dėl to ir nukenčia slaugos specialistai.

Iš slaugytojų duoną atima gydytojaiNora Ribokienė, sveikatos apsaugos viceministrė

Šiuo metu gydytojas gali dirbti be slau-gytojos, nes slaugos paslauga įskai-čiuota į bendrą įkainį. Tai reiškia, kad formaliai slaugytojo darbo vieta egzis-tuoja, tačiau jo funkcijų imasi pats gy-dytojas, norėdamas daugiau užsidirbti. Tokia ydinga praktika didina laukiančių pacientų eiles. Todėl, siekiant atskirti slaugos ir gydymo paslaugas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, pavesta Valstybinei ligonių kasai nustatyti ats-kirą gydymo ir slaugos paslaugų įkainį. Tokiu atveju padidės slaugytojų poreikis ir atsiras galimybė juos įdarbinti.

Slaugos specialistų situacija pasunkėjo, sumažėjus fi nansavimui ir reformai užgriuvus sveikatos priežiūros įstaigas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2010 spalio 9 • Nr. 80 (8995)Valstiečių laikraštisKomentarai

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Kristus yra pasakęs labai vaiz-dingą palyginimą apie plėšikų nu-skriaustą žmogų ir šiam nelaimin-gajam pagelbėjusį svetimšalį. Savieji praėjo pro šalį, o svetimšalis sustojo, pasilenkė prie sužeistojo ir jam su kaupu padėjo.

Prieš septyniasdešimt metų į plėšikų rankas pateko daug Rytų Europos tautų, su jomis ir lietuviai. Nelygioje kovoje su okupanto ka-riuomene Lietuvoje žuvo dešim-tys tūkstančių partizanų. Šimtai tūkstančių nekaltų žmonių buvo ištremti į Sibirą, o daugelis, kaip karo pabėgėliai, ne savo noru at-sidūrė Vakaruose. Iš kaimo žmo-nių buvo atimta žemė, pastatai, gy-vuliai, ūkio inventorius, o jie patys prievarta suvaryti į kolūkius, kad už vergišką darbą gautų vargingus

rublius. Šios okupantų padarytos žaizdos ilgus dešimtmečius buvo kraujuojančios, o pasaulio galingieji dažniausiai tylėjo, kad plėšikas kar-tais nesupyktų.

Taip pat buvo padaryta daug nematomų žaizdų, dažnai net pa-vojingesnių už matomas. Suaugu-siesiems ir ypač jaunimui prievar-ta buvo skiepijamas marksizmas ir ateizmas. Žmonės buvo mokomi

mylėti ir garbinti tik „neklystančią“ komunistų partiją ir jos vadus. Pa-našiai šiandien yra Šiaurės Korėjoje. Maža to, buvo uždrausta daryti net meilės darbus. Religinės bendruo-menės neturėjo teisės vykdyti kari-tatyvinės veiklos, nes komunizmo kūrėjai skelbė, kad visais žmonių poreikiais pasirūpinsianti valsty-bė, t. y. tas pats plėšikas, kuris buvo mirtinai sužeidęs ir laikė leisgyvę mano Tėvynę. Vietoj meilės dar-bų šimtai tūkstančių žmonių buvo

verbuojami skųsti ir išdavinėti vie-ni kitus. Šie žmonės buvo taip gi-liai sužeisti, kad daugelis jų neatsi-tiesia iki šiol.

Berlyno siena buvo pastatyta ne tik jūsų sostinėje. Ji buvo statoma žmonių širdyse. Žmonės buvo su-skirstyti į klases: sovietinė liaudis ir liaudies priešai. Ta tikroji liaudis, kuri priklausė komunistų partijai ar komjaunimui, galėjo kartais pasi-

naudoti net kai kuriomis privilegi-jomis, o vadinamieji liaudies priešai, kaip tas Lozorius iš Kristaus paly-ginimo, turėjo maitintis trupiniais nuo turtuolio stalo.

Tačiau gerų ir Dievą tikinčių žmonių meilei pastatyti užtvaras yra labai sunku. Prisimenu savo trem-tį Sibire. Kas mėnesį iš Vokietijos ir Austrijos gaudavau daug laiškų. Man visiškai nepažįstami, tačiau broliai ir seserys Kristuje rašė, kad jie prisimena ir meldžiasi už mane.

Šis žinojimas, kad esi nepamirštas, anuomet buvo ne mažiau brangus kaip duonos kąsnis.

Dar nesugriuvus Berlyno sienai ir tik subraškėjus blogio imperijos pa-matams, jūsų bendruomenės Cari-tas žmonės pasiekė Lietuvą. Pasiekė mus mylinčiomis širdimis ir gėrybių pilnomis rankomis. Anuomet buvo svarbi materialinė pagalba, ypač kai Lietuvai buvo paskelbta ekonominė blokada, bet dar svarbesnė buvo dva-sinė pagalba – suvokimas, kad lais-vo pasaulio katalikai yra solidarūs su mumis – žino mūsų vargus, mūsų ieško ir suradę bando pagelbėti. Tuo metu Lietuvoje kūrėsi Caritas, todėl mums buvo labai brangi krikščioniš-kos meilės patirtis, kuria su mumis

dosniai dalijosi bičiuliai iš Vechtos. Jiems liksime amžinai dėkingi.

Jėzus Kristus pagyrė didįjį mei-lės įsakymą žinojusį vyrą ir pridūrė: „Tai daryk, ir gyvensi!“ Apaštalas Jonas ragino pirmuosius krikščionis: „Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pa-žįsta Dievą“ (1 Jn 4, 7). Dievas kvie-čia mus visus mylėti ir liudyti meilę savo gerais darbais. Palaiminti, ku-rie atsiliepia į Dievo kvietimą.

Stasys Jokūbaitis

Naktinės šalnos ir vėstantys orai vis dažniau žmones priverčia čiupi-nėti radiatorius: gal jau šyla. Ne, kol kas tik kai kuriuose vaikų lopšeliuo-se, darželiuose, ligoninėse. Kitiems – dideliems ir sveikiems – dar teks pa-lūkėti. Gerai ten, kur viskas parengta dar vasarą ir tereikia komandos at-sukti šiluminiame mazge sklendes. Praeis diena kita ir į būstus plūste-lės šiluma.

Tačiau ką daryti, pavyzdžiui, ukmergiškiams, kur nuo ankstyvo pavasario vyksta karas tarp savival-dybės ir miesto katilines išsinuomo-jusių verslininkų. Čia ginčui spręsti jau pasitelkta ir policija, ir augalo-ti saugos tarnybos vyrukai, ir netgi iki šiol negirdėtos priemonės – akis graužiančios dujos. Pradėta mojuo-ti kumščiais ir šturmuoti miestiečių

saugota pagrindinė Ukmergės ka-tilinė.

Iki tol taip pat buvo kovota, tik ne taip drastiškai, civilizuočiau – sa-vivaldybės sprendimais, kone kasdie-niniais pranešimais spaudai, teismais ir jų sprendimų apskundimais. Kai už lango dar tvyrojo trisdešimties ir daugiau laipsnių karštis, šios įnirtin-gos kanceliarinės ir juridinės batali-jos dėl teisės šildyti Ukmergę atrodė juokingos.

Dabar, kai naktimis termometro stulpelis nukrinta penkis laipsnius žemiau nulio, tie juokai jau išgaravo. Butuose šalta, o paliaubų nuožmia-me kare dėl šilumos nematyti. Nei viena, nei kita šalis net negalvoja pa-kelti baltos vėliavos.

Kas gi čia atsitiko, kodėl taip įsi-plieskė tas šilumos karas?

Ukmergės rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje, gindama vie-tos žmonių interesus, išdrįso mesti pirštinę šilumos ūkį išsinuomojusiai bendrovei „Miesto energija“ ir nu-traukti su ja gyventojams nepalan-kią šilumos tiekimo sutartį.

Kaip jau kurį laiką tikina savi-valdybės vadovai, sutartis buvo nu-traukta paaiškėjus, kad „Miesto

energija“ skirstė ir dalijo pajamas 20 fi zinių ir juridinių asmenų, veikian-čių skirtingose šalies ir pasaulio vie-tovėse. Grupės įmonės sukūrė me-chanizmus, pagal kuriuos Ukmergės gyventojai iš dalies dengė šilumos ir karšto vandens kainą net Trakų ra-jono vartotojams.

Praėjusiais metais Ukmergės rajono gyventojai už šildymą mo-kėjo Lietuvoje bene brangiausiai – beveik po 30 ct/kWh. Tai perpil-dė vietos žmonių kantrybės taurę ir jie pradėjo varstyti savivaldybės vadovų duris.

Tada ir prasidėjo karas dėl šilu-mos tiekimo. Abejingai stebint vi-soms mūsų institucijoms, kaip tik-rame mūšyje katilinės ėjo iš rankų į rankas, ilgą laiką gyventojai buvo likę net be karšto vandens.

Kodėl kalbame apie iš pirmo žvilgsnio atrodantį labai lokalų atve-jį? Todėl, kad tai, kas atsitiko Ukmer-gėje, gali atsitikti bet kurioje kitoje savivaldybėje, ir todėl, kad šis atvejis dar kartą pademonstravo mūsų val-džios institucijų neveiksnumą.

Tikrai nepanašu, kad iki šiol ne-buvo kam sustabdyti daugiau kaip pusmetį vykusio beprasmiško karo,

kuris padarė vietos gyventojus sa-votiškais įkaitais. Juk turime net aš-tuoniolika įvairių vartotojų teisių gynimo organizacijų ir vieną valsty-binę, apie dvi dešimtis kontroliuo-jančių institucijų, Vyriausybės atsto-vus apskrityse, policiją, prokuratūrą, o žmonės privesti patys, net fi ziškai, grumtis už savo teisę gauti juos ten-kinančią paslaugą.

Kažin ar galima sutikti su tei-singumo ministro Remigijaus Ši-mašiaus nuomone, kad ekstremali situacija dėl šilumos tiekimo Ukmer-gėje susidarė dėl savivaldybės tarybos veiksmų. Juk niekas, išskyrus savival-dybę, net nebandė ginti gyventojų interesų ar bent išklausyti jų. Tai negi vietos valdžia privalėjo kaip strutis įkišti galvą į smėlį ir nematyti, kaip privati bendrovė, išsinuomojusi sa-vivaldybės turtą, apiplėšinėja gyven-tojus, lupdama už šilumą didžiausius mokesčius šalyje?

Gal ir iki viduržiemio būtų vykęs šis karas, jei ne Prezidentės Dalios Grybauskaitės pagrūmojimas, pri-vertęs skubiai sušaukti Krizių valdy-mo komiteto posėdį, paprašyti Kai-nų ir energetikos komisijos dar kartą atidžiai ir nuodugniai išnagrinėti, ar šilumos kainos Ukmergės savivaldy-bėje yra pagrįstos, ar nėra manipu-liavimų, ar ukmergiškiai nepermoka. Reikia tikėtis, kad tai bus padaryta. Tik ar tikrai kiekvieną kartą būtinai reikia šalies vadovės paraginimo? Ar ne laikas pačioms mūsų valdžios ins-titucijoms atsigręžti į žmogų ir išgir-ti, ką jis kalba ir kuo skundžiasi?

Lietuvos radijas

Turime net aštuoniolika įvairių vartotojų teisių gynimo organizacijų ir vieną valstybinę, apie dvi dešimtis kontroliuojančių institucijų, prokuratūrą, teismus, o žmonės privesti patys, net fi ziškai, grumtis už savo teisę gauti juos tenkinančią paslaugą.

Nelygioje kovoje su okupanto kariuomene Lietuvoje žuvo dešimtys tūkstančių partizanų. Šimtai tūkstančių nekaltų žmonių buvo ištremti į Sibirą, o daugelis, kaip karo pabėgėliai, ne savo noru atsidūrė Vakaruose.

Savaitės komentaras

Įsiplieskęs karas dėl teisės šildyti

„Tai daryk, ir gyvensi“Homilija, pasakyta Vechtos bažnyčioje 2010 m. spalio 2 d. minint vokiečių pagalbos Lietuvai dvidešimtmetį.

Alytaus meras uždarytas 15 parų

Sunkiu nusikaltimu įtariamas Aly-taus miesto meras Česlovas Daugėla suimtas 15 parų. Teismo sprendimu šio miesto vadovas ir savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius trims mėnesiams nu-šalinti nuo pareigų.

Pasak prokuroro Aivaro Ali-mo, Č.Daugėla įtariamas organiza-vęs sunkų nusikaltimą – dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarny-ba ir didelės vertės turto iššvaistymą. Prokuroras prašė įtariamąjį suim-ti dviem mėnesiams, tačiau teismas skyrė 4 kartus trumpesnį terminą. Di-džiausia numatoma bausmė už tokį nusikaltimą – 8 metai laisvės atėmi-mo. Kitiems įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

STT pareigūnams įkliuvęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius Tėvynės sąjungos gretas papildė vos prieš kelis mėnesius, paskubėjo pa-reikšti premjeras Andrius Kubilius.

„Nelabai turiu, ką komentuoti, nes nežinau visų aplinkybių. Kaip ir bet kuriuo atveju, iš tikrųjų tenka apgai-lestauti, kad kažkas iš mūsų partijos bendražygių yra įsivėlęs į kokią nors neskaidrią istoriją. Tai šiuo atveju rea-guojame kaip ir visais kitais panašiais atvejais – iš karto stabdome narys-tę partijoje“, – apie įvykius Alytuje, kai STT sulaikė keturis Alytaus sa-vivaldybės pareigūnus, tarp jų merą Č.Daugėlą, „Žinių radijuje“ kalbėjo A.Kubilius.

Pats premjeras teigė nepažįstąs jo vadovaujamos partijos nario, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G.Čereškevičiaus.

A.Kubilius teigė remiantis pasta-ruoju metu suaktyvėjusį STT darbą bei Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą tikrinti valstybės tarnautojus prieš juos priimant į darbą. Tai, anot A.Kubiliaus, padėtų apsisaugoti nuo kokių nors atvejų, kai į valstybės tar-nybą pretenduoja asmuo, kurio repu-tacija tokiam darbui netinkama.

„Tai yra specialiųjų tarnybų darbas, ir laiku pateikta jų sukaupta informa-cija tikrai padėtų apsisaugoti nuo kai kurių istorijų, kurias esame regėję per pastaruosius keletą metų“, – komen-tavo premjeras.

Trečiadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos Priežiūros komitetas sustab-dė Alytaus savivaldybės administra-cijos direktoriaus G.Čereškevičiaus narystę partijoje, kol vyks ikiteismi-nis tyrimas.

VL, Eltos inf.

Paprašytas paatvirauti, ar ne poli-tiniai oponentai su juo nori susido-roti inicijavę bylą, Alytaus meras Č.Daugėla sakė: „Šiandien apie tai aš nenoriu kalbėti.“ Eltos nuotrauka

52010 spalio 9 • Nr. 80 (8995)Valstiečių laikraštis

6 2010 spalio 9 • Nr. 80 (8995)Valstiečių laikraštisPasaulis

Lietuva neteko didžio patrioto, aktyvaus visuomenininko ir žinomo publicisto, ilgamečio tautinės kultūros puoselėtojo Viliaus Bražėno.

Šiandien Velionio likimas atrodo kaip ištisus dešimtmečius truku-si sąžininga tarnystė savajai tautai ir svarbiausioms jos vertybėms – laisvei, tiesai, istorinei atminčiai. Priverstas emigruoti iš okupuotos tėvynės, Vilius Bražėnas išeivijoje tapo aktyviu Lietuvos ir lietuvy-bės saugotoju, aktyviu Lietuvos laisvės bylos dalyviu. Jo straipsniai spaudoje, paskaitos naujausios istorijos tema, skaitytos daugelyje Jung-tinių Amerikos Valstijų miestų, tekstai tautinėms dainoms, aktyvus organizacinis darbas VLIK-e – viskas buvo skirta Lietuvai, jos lais-vei, jos žmonėms. Velionis ir savo kūryba, ir kantriu kasdieniu darbu mokė šalia esančius įžvelgti tikrąsias vertybes, mokė atskirti tiesą nuo melo, pasirinkti, Jo paties knygos pavadinimą prisimenant, „Tarp ti-ronijos ir laisvės“.

Tokie darbai nedingsta be pėdsakų – jie tampa pamatu kitų kar-tų kuriamiems gyvenimams, saugomoms vertybėms. Esu tikra, kad taip bus ir su šios asmenybės pastangomis, šviesiu vardu ir sąžinin-gai nugyventu gyvenimu.

Telydi nuolatinė tautos pagarba Viliaus Bražėno atminimą. Reiš-kiu nuoširdžią užuojautą visiems Velionio bendražygiams ir bičiu-liams, giminėms ir artimiesiems.

Irena DegutienėLietuvos Respublikos Seimo pirmininkė

Aliuminio gamykloje pietva-karių Vengrijoje įvykus avarijai, išsiliejo nuodingos atliekos – rau-donasis šlamas. Likviduoti šios ekologinės katastrofos padari-nius prireiks mažiausiai metų.

Gamykla, kurioje įvyko nelaimė, įkurta Aikos mieste, 160 kilometrų į vakarus nuo Budapešto. Atliekų re-zervuare įvykus sprogimui, iš jo pas-klido iki 700 tūkst. kubinių metrų pavojingo raudonojo šlamo, kuriame gausu geležies oksidų. Tai didžiausia ekologinė katastrofa šalies istorijoje.

Nuo raudonojo šlamo bangos smarkiai nukentėjo mažiausiai septy-ni kaimai. Kai kur atliekų srovės gylis siekė beveik 2 metrus. Nuodingosios

atliekos pakenkė mašinoms, apgadi-no tiltus ir namus. Gyvenamąją vietą buvo priversti palikti šimtai žmonių. Žuvo keturi žmonės (vyras, moteris ir du vaikai), dar 120 buvo sužeisti, šeši dingo be žinios. Baiminamasi, kad kenksmingos atliekos Dunojaus upe gali pasiekti ir kitas valstybes. Dunojus savo vandenis plukdo per Kroatijos, Serbijos, Rumunijos, Bul-garijos, Ukrainos ir Moldovos terito-rijas, kol įteka į Juodąją jūrą.

Užterštų teritorijų valymo darbai užtruks mažiausiai metus.

Vengrijos dienraštis „Nepszabad-sag“ rašo, kad „ši ekologinė nelaimė yra ilgamečio valdžios neveiklumo padarinys. Aliuminio gamykloje „Aj-kai Timfoldgyar Zrt“ atliekos taip ne-

atsakingai buvo laikomos nuo pat jos privatizavimo prieš beveik du dešimt-mečius. Valdžia žinojo, kokia situa-cija susidarė šioje ir kitose įmonėse, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų privertę gamyklų savininkus pa-sirūpinti tinkamomis saugyklomis bei atliekų utilizavimu.“ Vengrijos teisė-saugos institucijos dėl pavojingų atlie-kų išsiliejimo pradėjo tyrimus.

VL, Eltos inf.

Vengrijos kaimus užliejo raudonasis šlamas

Nuo nuodingo raudonojo šlamo ban-gos smarkiai nukentėjo mažiausiai septyni kaimai. EPA-Eltos nuotrauka

Dr. Manvydas Vitkūnas

Per dvi pastarąsias savaites Tadžikistano kariuomenės ir vi-daus reikalų sistemos daliniai mūšiuose su islamo opozicijos kovotojais neteko mažiausiai 70 žmonių. Pagrindine kovos veiks-mų arena tapo atokus Rašto tar-peklis Pamyro kalnuose, rytinėje Tadžikistano dalyje.

Islamistų opozicija

Rytinis Tadžikistanas – retai gy-venamas, sunkiai pasiekiamas kalnų regionas, įsispraudęs tarp Kirgizijos, Kinijos ir Afganistano. Jis tapo puikiu prieglobsčiu islamistams, vadinama-jai Vieningajai Tadžikistano opozicijai (VTO). Strateginis jos tikslas – dabar-tinio prezidento Emomalio Rachmo-no, vyriausybės nuvertimas ir islamiš-kos valstybės sukūrimas Tadžikistane. VTO narių ginkluoti būriai aktyviau-siai dalyvavo pilietiniame kare, dras-kiusiame šalį 1992–1997 m.

1997 m. Maskvoje buvo pasirašyta sutartis dėl karo veiksmų tarp VTO ir Tadžikistano vyriausybės atstovų nutraukimo. Kovos veiksmai nuri-mo, tačiau dalis buvusių opozicio-nierių, nepaisant visuotinės amnes-

tijos, vis vien buvo suimti ir įkalinti, kiti nužudyti, treti dingo be žinios. Daug kam teko bėgti į užsienį. Buvo persekiojami ne tik buvę opozicijos kovotojai, bet ir jų šeimų nariai, gi-

minaičiai. Šios priežastys, taip pat la-bai bloga ekonominė situacija šalyje, masinis skurdas skatino vis didėjantį nepasitenkinimą valdžios veiksmais ir vykdoma politika. Be abejo, rim-tu destabilizuojančiu veiksniu tapo ir Afganistano kaimynystė. Kitapus

Piandžo upės, skiriančios šias šalis, taip pat gyvena tadžikai. Iš Afganis-tano tadžikų ginkluotos opozicijos būriai gauna ginklų.

„Žmones, išėjusius į kalnus ir paėmusius ginklą į rankas, valdžia vadina teroristais. O juk daugelis jų – jauni vyrai, dar nieko nespėję nuveikti. Jie vertėsi žemės ūkiu, kai kas bandė verstis amatais, užsiimti prekyba. Tačiau kiekvienas iš mūsų buvome nuolat stebimi specialiųjų tarnybų, tikrinami, suimami. Bai-mindamiesi dėl savo ir savo arti-mųjų gyvybių, mes buvome priversti išeiti į kalnus“, – BBC žurnalistams papasakojo vieno iš kovotojų būrių vadas Murdachodžis Achmadovas.

Pabėgo iš kalėjimo

Pagrindinės kovotojų bazės yra sunkiai pasiekiamame kalnų rajone netoli Kirgizijos ir Kinijos sienos. Čia pirmieji islamistų būriai pradėjo veikti prieš dvejus metus. Patys tadžikų par-

tizanai nesiėmė aktyvesnių veiksmų, kol jų nepradėjo medžioti vyriausybi-nės pajėgos. Kovos Rašto tarpeklyje labai suintensyvėjo rugpjūčio pabai-goje, kai iš kalėjimo sostinėje Dušan-bėje, nužudę penkis prižiūrėtojus, pa-bėgo per 30 nuteistųjų, tarp jų – ir keli Afganistano, Uzbekistano bei Rusijos piliečiai. Beveik visi jie buvo nuteisti kalėti nuo 10 iki 30 metų už „bandy-mus nuversti teisėtą Tadžikistano val-džią“. Tarp pabėgusiųjų buvo ir keli Uzbekistano islamo judėjimo (UIJ) kovotojai. Daugelis iš kalėjimo pa-sprukusių kalinių sėkmingai pasitrau-kė į rytinę Tadžikistano dalį ir prisi-jungė prie čia jau veikusių kovotojų. Buvo sulaikyti tik septyni bėgliai.

Ieškoti bėglių ir kitų islamistų, įsitvirtinusių kalnuose, buvo mesti gausūs kariuomenės ir vidaus reika-lų ministerijai pavaldūs padaliniai. Tačiau bent jau kol kas vyriausy-binių pajėgų veiksmus sunku būtų laikyti sėkmingais.

Rimti nuostoliai

Netrukus atsirado kovotojų grupė, ofi cialiai prisiėmusi atsakomybę už kariuomenės kolonos užpuolimą. Tai radikalusis Uzbekistano islamo judė-jimas (UIJ). Jo atstovas Abdufatahas Ahmadis interviu „Laisvės radijui“ pripažino UIJ dalyvavus šioje ope-racijoje ir pareiškė, kad tai „atsakas į Tadžikistano prezidento E.Rahmono vykdomą antiislamišką politiką, žmo-gaus teisių ribojimą, draudimą mote-rims dėvėti uždarus galvos apdanga-lus, mečečių uždarinėjimą“. UIJ yra

bene stambiausia radikaliųjų islamis-tų organizacija regione, kurio veiklos strateginis tikslas yra islamo valstybės sukūrimas Vidurinėje Azijoje ir kova su šias šalis valdančiais pasaulietiniais režimais. Tačiau Tadžikistano karinės žvalgybos duomenimis, išpuolį Ka-

marobo tarpeklyje surengė ne uzbekų judėjimas UIJ, o tadžikų VTO.

Po pirmo išpuolio prieš kariuo-menės kolonas kovotojai surengė dar kelias panašias operacijas, per kurias, nepatvirtintais duomenimis, žuvo 40 vyriausybinių pajėgų karių. Vienas kariuomenės automobilis sprogo, už-važiavęs ant kelyje padėtos minos. Galiausiai šį trečiadienį neaiškiomis aplinkybėmis sudužo kariuomenės sraigtasparnis Mi-8. Žuvo mažiau-siai 28 žmonės, iš kurių 20 buvo eli-tinio specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ nariai.

Šalis skendi skurde

Tadžikistano, kaip ir gretimo Uz-bekistano, valdžia toli gražu nėra de-mokratiška, tačiau griežtai laikosi pa-saulietinės linijos. Vienodai energingai abiejų šalių saugumiečiai kovoja ir su provakarietiškais demokratais, ir su itin religingais islamistais. Plačiai nuskam-bėjo nesenas incidentas: atidarant licė-jų prie Tadžikistano valstybinio uni-versiteto, švietimo ministras, išvydęs nemažai moterų ir mergaičių su mu-sulmoniškais galvos apdangalais hi-džabais, užuot pradėjęs skaityti svei-kinimo kalbą, ėmė šaukti: „Išvarykite tėvus, kurie dėvi hidžabus! Ir jų vai-kus, tas beždžiones su hidžabais! Lauk! Tegul jūsų vaikus moko mulos, kurie liepė jums dėvėti hidžabus. Kodėl jūs nepaisote mūsų įstatymų, tačiau vaikus vedate į valstybines mokyklas? Siųskite juos mokytis į Iraną!“

Islamistai reikalauja Tadžikistane suteikti maksimalią laisvę musulmo-nų tikėjimui, šalies konstitucijoje iš-braukti nuostatą, jog Tadžikistanas yra pasaulietinė valstybė, civilinėje tei-sėje vadovautis šariato (musulmonų religinės teisės) normomis, pašalinti iš valdžios „netikėlius, vagis ir bedie-vius“. Islamistų lozungai randą atgarsį plačiojoje visuomenėje: itin skurdžios šalies gyventojai pavargo nuo korup-cijos, chaoso, netvarkos daugelyje vie-šojo gyvenimo sričių. Šalies švietimo sistema visiškai sugriuvusi, beveik pusė žmonių iki 20 metų yra beraš-čiai. Net 70 procentų tadžikų gyvena žemiau skurdo ribos, daliai gyventojų stinga maisto.

Tokiame socialiniame ir politinia-me fone susidaro visos sąlygos tarp-ti radikalioms politinėms grupuo-tėms, ir islamistai, palaikantys ryšius su kaimyninio Afganistano talibais, tuo naudojasi. Kol kas šalies valdžia bando spręsti problemas ginklu.

Tadžikistane vėl pakvipo parakuSkurdžiausioje buvusios postsovietinės erdvės valstybėje, prieš du dešimtmečius jau patyrusioje pilietinio karo baisumus, vėl prasidėjo rimti kariniai susidūrimai.

Pamyro kalnai tampa patikimu prie-globsčiu radikaliems islamistų kovo-tojams. azattyg.org nuotrauka

Daugelis Tadžikistano gyventojų gyvena visiškame skurde. hydromissions.com nuotrauka

Islamistai reikalauja Tadžikistane suteikti maksimalią laisvę musulmonų tikėjimui, šalies konstitucijoje išbraukti nuostatą, jog Tadžikistanas yra pasaulietinė valstybė, civilinėje teisėje vadovautis šariato normomis.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Daržui lenkiamės paskutinį kartą

Šeštadienis

11 psl.

Sveikata

Didesnį pavojų sveikatai kelia ne šios kenksmingos medžiagos gaminiai, o neteisingas žmonių elgesys su jais.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

7 psl.

Panevėžio rajono kaimų gyventojai raginami ne tik puoselėti savo sody-bas, bet ir tinkamai tvar-kyti atliekas, nelikti abe-jingiems visai aplinkai.

Vida Tavorienė,VL žurnalistė

7 psl.

Skatina švarinti ne tik savo kiemus

Asbestas – tarsi džinas butelyjeŠiandien Lietuvoje iš trijų li-gonių du nesidomi savomityba ir nenori aktyviau pajudėti. Žymiausi šaliesvegetarai ragina mažiau valgyti, daugiau judėti.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

23 psl.

Persivalgymas baisiau nei badas

Iškylauti ir poilsiauti lietuviai traukia pas kaimynus latvius

Sunkmetis gerokai pako-regavo atostogų įpročius. Vietoj tolimų kelionių vis dažniau renkamės artimes-nes poilsiavietes, trumpes-nius turistinius maršrutus.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

19 psl.

23 psl.

Sodyba

Vytaras Radzevičius: kelias yra gyvenimas

Pati svarbiausia Vytarui vi-sada liks kelionė po Afri-ką – žemyną, pasak jo, tu-rintį sielą.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

Nuėmus derlių, daržinin-ko, sodininko darbai ne-sibaigia. Mintys sukasi jau apie kitus metus. Viena pirmutinių užduočių – at-sikratyti žemės sklypelyje knibždančių ligų sukėlėjų ir kenkėjų, kurių ganėtinai prisikaupė šiais neleng vais metais.

Kostė Švirmickė