Valstiečių laikraštis 2012 06 23

Download Valstiečių laikraštis 2012 06 23

Post on 23-Mar-2016

233 views

Category:

Documents

6 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2012 06 23

TRANSCRIPT

<ul><li><p>2012 m. birelio 23 d., etadienis Nr. 50 (9173) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt</p><p> moguje viskas turi bti gra-u, kadaise isprdo Antonui e-chovui, tarsi gyvenimo neuosiu-siam idealistui. Taiau aktor Vaiva Mainelyt be jokio idealizavimo yra echovika asmenyb. </p><p> Pasak visur spjanios Zitos Bar-kauskiens, monms, gyvenantiems kaime, nra laiko nuobodiauti.</p><p> Mediena yra ypatinga statybi-n mediaga, kurios pranaumus ir trkumus lemia kilm, todl visa, kas sodyboje yra i medio, btina tinkamai priirti.</p><p> Dabar pats metas pasirpinti i-sipltusiomis koj venomis. Ir ne tik todl, kad jos geriausiai pastebimos. Per karius pamja ven ligos.</p><p>iandien skaitykite:</p><p>Ietys lauomos ir dl Klaipdos vyturio arenos. Prie 2011 m. Europos vyr krepinio empionat darbai ia vykdyti paskubomis. Todl neatsitiktinai Vtrnos darbininkai paliko nemaai broko. Petro Malko nuotrauka</p><p>Mikininkai perspja, kad valstybinius mikus nusitaik verslininkai siekia per lobistus pakeisti valstybini mik valdymo struktr. Jei taip nutikt, per keliolika met daug toki mik bt privatizuota.</p><p>ETADIENIS, 11 p. f</p><p>Tautieiai tvynje kabinasi gyvenim lyg tremtyje, taiau j krybingumas ir iradin-gumas naudingas tik jiems patiems.</p><p>Apie tai 6 p. f</p><p>Skstantys lietuviai griebiasi iaudo</p><p>Apie tai 19 p. f</p><p>SVEIKATA, 23 p. f</p><p>i nakt vsime ilgiausios met dienos ir trumpiausios nakties vent. Senoji lietuvi vasaros saulgros vent vadinta vairiai, taiau atjus krikionybei ji sutapatinta su vento Jono diena ir pavadinta Joninmis. </p><p>Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt</p><p>U imtus milijon lit Euro-pos vyr krepinio empionatui didmiesiuose pastatytos dau-giafunkcs arenos iuo metu primena statinius vaiduok lius be moni. I j isiskiria tik Kauno algirio ir Vilniaus Siemens arenos, kuriose va-sar vyksta vairs renginiai. Kit miest arenose vyrauja arba visikas tilis, arba siau-ia skandal audros.</p><p>sipliesk skandalas dl pinig</p><p>Dar nespjus pamirti 2011 m. Europos vyr krepinio empiona-to batalij, kai kurios daugiafunk-cs arenos jau pagarsjo skandalais. Didiausias j sipliesk iauliuose, kur arenos vadovas Gintaras Ra-daviius ir kai kurie miesto politi-kai apkaltinti l vaistymu ir net koncesijos sutarties klastojimu.</p><p>Spaudoje skelbta, kad iauli apygardos prokuratra per teism siekia nutraukti iauli arenos kon-cesijos sutart, o arenos perdavimo privaiai monei Pramog sala akt panaikinti.</p><p>Teigta, kad buvs iauli savi-valdybs administracijos direkto-rius Genadijus Mikys suklastojo tarybos patvirtint dokument. Es i jo inyko sutarties punktas, pa-reigojantis Pramog sal su savi-valdybe dalytis 6 proc. virijaniu grynuoju pelnu. Be to, savivaldyb koncesininkui es jau permokjo 2 mln. Lt.</p><p>Nukelta 2 p. f</p><p>Daiva NorkienVL urnalist, daiva.norkiene@valstietis.lt</p><p>Kiekvienas nori gyventi oriai turti bst, vairuoti automobil ir kad jo vaikai nei alkt, nei alt. Kai vidutinis darbo umokestis nuo europinio atsilieka kelis kartus, o </p><p>kainos panaios, aktyviausieji grie-biasi iradim, stato bstus i atlie-k. Taiau skurdo padiktuotas ira-dingumas ir saviveikla neturi nieko bendra su naujausi technologij pltra ir tik padeda sutaupyti vien kit lit ar ivengti paskol.</p><p>Nukelta 3 p. f</p><p>SODYBA, 7 p. f</p><p>SODYBA, 7 p. f</p><p>Prajus beveik metams po Europos vyr krepinio empionato, universali aren valdytojai suka galvas, kaip jas ilaikyti.</p><p>Milijonus kainavusios arenos atostogauja</p><p>Treiadien VL su priedais:kinink iniosMoters pasaulisTviks viesa</p><p>(Us. 65)</p></li><li><p>2 2012 m. birelio 23 d. Nr. 50 (9173)Valstiei laikratis</p><p>e Atkelta i 1 p. Paiam G.Radaviiui, turiniam in-</p><p>teres kitose srityse, priekaitauta dl ilaidavimo ir protekcij. Tas skanda-las visas sufabrikuotas ir mes ketiname kreiptis teism dl meito, Vals-tiei laikrat tikino G.Radaviius.</p><p>Panekovas aikino, kad savivaldy-b negaljo Pramog salai permokti 2 mln. Lt, nes pagal sutart ji kas-met turi pervesti ne daugiau kaip 740 tkst. Lt. Mes, palyginti su ki-tomis savivaldybmis, mokame pat maiausi koncesijos mokest, sak G.Radaviius.</p><p>iauli arenos statybos kainavo daugiau nei 75 mln. Lt. Ji talpina iki 5 tkst. irov.</p><p>Greita statyba patenkinti ne visi</p><p>Ietys lauomos ir dl Klaip-dos vyturio arenos. Prie 2011 m. Europos vyr krepinio empionat darbai ia vykdyti paskubomis. Todl neatsitiktinai Vtrnos darbininkai paliko nemaai broko, kur uostamies-io savivaldyb, kaip arenos usakov, siekia statytojus priversti itaisyti. </p><p>Defekt yra, bet mes, kaip are-nos operatoriai, negalime kaip nors daryti takos Vtrnai. Tai savival-dybs kompetencija, sak vytu-rio arenos direktor Jolita Krick.</p><p>Vtrnai priekaitaujama dl vdinimo sistemos, garso, informa-cinio kubo rangos ir dideli ildy-mo sskait. Statytojai teigia, kad broko nepaliko, nes arena buvo pri-painta tinkama eksploatuoti.</p><p>J.Krick neatskleid, kiek kiekvien mnes kainuoja ilaikyti aren. Ta-iau esame vieninteliai arenos valdy-tojai Lietuvoje, kuriems savivaldyb </p><p>nemoka jokio koncesijos mokesio, to-dl turime patys suktis, kad igyventu-me, kalbjo J.Krick. </p><p>Be kita ko, arenos valdymo konkur-s pralaimj dalyviai siekia, kad bt nutraukta BLT Group ir Klaipdos miesto savivaldybs sutartis. Klaip-</p><p>dos apygardos prokuratra jau krei-psi teism, nes nustat teiss akt ir vieojo intereso paeidim.</p><p>vyturio arenos smata i pra-di siek 55 mln. Lt, bet vliau pa-didjo 17 mln. Lt. Arenoje telpa iki 7,4 tkst. irov.</p><p>Vasara ramybs laikotarpis</p><p>Panevio Cido arenos ge-neralinis direktorius Dainius Vi-sackas, kuris vadovauja ir Vilniaus Siemens arenai, ragina nesistebti, kad vasar visose arenose numato-ma maiau rengini.</p><p>Pavyzdiui, 108 mln. Lt kainavusio-je Panevio Cido arenoje artimiau-sias renginys tik liepos 1925 d. ia vyks Europos jaunui vaikin (iki 16 met) krepinio empionatas, o kitas renginys numatomas tik spalio vidury-je. Vis likus laik joje niekas nevyks.</p><p>Renginiai prasids altuoju se-zonu, ramina D.Visackas. Be to, Panevio miesto savivaldyb si-pareigojo kasmet surengti 50 ne-mokam rengini.</p><p>Panevio miesto savivaldyb pa-gal koncesijos sutart 7 tkst. iro-</p><p>v arenai skiria metin 2,05 mln. Lt subsidij. </p><p>D.Visackas pripaino, kad pri-traukti pelningus renginius nra len-gva. Svarbesni sportinink ir mu-zikant pasirodymai organizuojami didesnse arenose. Pavyzdiui, kai </p><p>Lietuvos krepinio rinktin aidia draugikas rungtynes, jos paprastai vyksta Kauno algirio arenoje, ku-rioje telpa 15 tkst. irov.</p><p> vyturio arenos vadov J.Kric-k taip pat pripaino, kad vasar pas juos tilis. Rengini organizatoriai tikriausiai irgi netiki, kad vasar ga-lima pritraukti moni udar pa-talp. Bet juk nepabands, nesui-nosi, svarst J.Krick.</p><p> Per pirmus metus vyturio are-noje vyko 75 renginiai, nors i pra-di planuota surengti tik 50. Jei vyksta kokios nors sporto akos em-pionatas, renginiu laikomos ir vienos rungtyns, o ne visas turnyras.</p><p>Aiku, konkurencija tarp vis objekt dabar didel, bet nuo to ge-riau gyventojams, kuriems nereikia kur nors vaiuoti, tikino Panevio Cido arenos vadovas D.Visackas.</p><p>Lkesius gerokai pranoko tik Kaunas</p><p>Kauno miesto savivaldyb u Kau-no algirio arenos koncesij kasmet privalo sumokti statinio operatorei Kauno arenai madaug 3,2 mln. Lt.</p><p>i bendrov steig Vladimiro Ro-manovo valdoma kio banko inves-ticin grup (BIG), pasiraiusi su savivaldybe 25 met arenos koncesijos sutart. Per ketvirt amiaus koncesi-jos mokestis (neskaitant PVM) sieks 62,5 mln. Lt. algirio arenos rin-kodaros vadov Vilija Bulanaviien teig, kad pagal koncesijos sutart are-nos operatorius sipareigojo, jog arenos lankomumas turt siekti ne maiau </p><p>kaip 380 tkst. moni per metus. Mes jau dabar gerokai pranoko-me tuos lkesius, nes per pusme-t vairiuose renginiuose apsilank daugiau nei 500 tkst. moni, pasakojo V.Bulanaviien.</p><p>Didiausiame Baltijos alyse dau-giafunkciame centre jau dabar supla-nuota gerokai daugiau rengini nei kitose didmiesi sporto arenose.</p><p>Pavyzdiui, prajusi savait vy-kusiose draugikose krepinio rungty-nse tarp Lietuvos ir Graikijos rinkti-ni apsilank beveik 10 tkst. irov, o analogikose rungtynse senutlje Sporto halje bdavo net tui vie-t, sak V.Bulanaviien.</p><p>Sporto halje geriausiu atveju sutilpdavo iki 5,5 tkst. moni. V.Bulanaviien tikino, kad al-girio arena jau tapo kauniei trau-kos centru dl geros infrastruktros. ia vyksta nemaai koncert, vai-ri parod, konferencij.</p><p>algirio arenos statybos kaina-vo per 172 mln. Lt. I fond buvo skirta 50 mln. Lt.</p><p>Ypa naudingi masiniai renginiai</p><p>Universaliose arenose rengini ga-lt bti ir daugiau, taiau jas nesi-veria kit sporto ak atstovai. Pel-ningiausi kol kas yra vairs krepinio empionatai, kuriems dmesio negai-li ir iniasklaida.</p><p>Reikia suvokti, kad kitos sporto a-kos sunkiai randa rmj, todl sporto federacijos nra aktyvios, teig iau-li arenai vadovaujantis G.Radaviius, </p><p>uimantis ir Lietuvos ols riedulio fe-deracijos viceprezidento post.</p><p>Pasak G.Radaviiaus, net jei pavyk-t susikooperuoti su kit ali sporto federacijomis organizuojant bendrus empionatus, pirmiausia ikyla klau-simas, kas u visk sumoks.</p><p>Federacijos pinig neturi. J neturi ir savivaldybs. Kno kultros ir spor-to departamentas taip pat vienas visko nefi nansuos, pabr G.Radaviius. Pavyzdiui, nors ir yra galimyb uni-versaliose arenos statyti net surenka-</p><p>mus plaukimo baseinus, u malo-num tekt susimokti federacijai, kurios biudetas daug kart maes-nis nei krepinio ar net futbolo fede-racij. Vien todl vairi sporto ak tarptautini empionat alyje suren-giama vos vienas kitas.</p><p>Niekas neabejoja, kad didesni empionatai atsiperka su kaupu, nes juos atvyksta daug dalyvi, tad naudos turi ir verslininkai, ir visas miestas, ne tik arena, aikino G.Radaviius. </p><p>Jis tikisi, kad daug naudos iau-liai turs liepos 511 d., kai vyks 5-osios TAFISA pasaulio sporto visiems aidyns iauliai-2012. Tikimasi, kad ia apsilankys iki 5 tkst. aidyni dalyvi.</p><p>K.Rimelis: Pamat vien ply, daro tragedij</p><p>Kno kultros ir sporto departa-mento direktorius Klemensas Rim-elis neabejoja prie Europos vyr krepinio empionat pastatyt uni-versali aren nauda.</p><p>Atvirai kalbant, mane piktino kal-bos, kai dar arenos tik buvo statomos. Tada visi norjo suinoti tiksli die-n ir valand, kada tie statiniai ikils. Vliau vis klausinjo, kodl tiek maai moni susirinkdavo Europos em-pionato rungtynes. O dabar, pamat vien ply, daro tragedij, urnalis-tams priekaitavo K.Rimelis.</p><p>Panekovo teigimu, statyb dar-bams yra suteikiamos garantijos, tad ikilusios problemos bus isprstos, kaip ir numatyta sutartyse.</p><p>Bet ne tai svarbiausia. ie dau-giafunkciai centrai buvo statomi ir i ES Sanglaudos fondo progra-mos Nacionalins svarbos turizmo objektai l, teig K.Rimelis. Tai dabar pasakykite, kada Lietuva be Europos pagalbos sugebs pasi-statyti tokius objektus?</p><p>Parama i valstybs biudeto penki aren statyboms siek 120,7 mln. Lt. Vien todl tuias sporto arenas K.Rimelis pavadino nei-vengiama visuomenine prabanga, u kuri reikia susimokti.</p><p>Kodl rengini maai, moni maai, reikia klausti aren valdymo operatori. Aren savininks yra sa-vivaldybs, todl jos, o ne valstybs institucijos, atsakingos u centr pa-naudojim, reziumavo Kno kult-ros ir sporto departamento direktorius K.Rimelis. </p><p>Aktualijos</p><p>26 proc.</p><p>Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.</p><p>Paragavau su altibariais. Skonis patiko, bet kaina nuvyl. </p><p>Neragavau, nes jos brangesns u bananus. Mgstu didkukulius ir bulvinius blynus, </p><p>o i viei bulvi vienas vandenlis. Bulvi nevalgau, nes nuo j labai storju. </p><p>Ar jau ragavote viei bulvi?</p><p>8 proc.</p><p>9 proc.</p><p>57 proc.</p><p>Jaunatis.Saul teka 4.42, leidiasi 22.00.</p><p>Rytojiandien</p><p>iandien nakt daugelyje rajon palis, iaurs rajonuose gali smarkiai palyti. Dien lietus pamau liausis ir po piet lyti jau neturt. Vjas pasisuks i vakar, bus gsingas, ypa pajryje. Oro temperatra lieting nakt bus 1116, dien 1722 laipsni ilumos.</p><p>Sekmadien, per Jonines, alyje vietomis perbgs trumpas vasarikas lietus, vietomis gali sudundti ir perknija. Ps nestiprus pietvakari vjas. Oro tempe-ratra nakt bus 712, dien 1924 laipsni ilumos.</p><p>Ateinanios savaits pradioje tsis aktyvi atmosferos cirkuliacija ties Vidurio bei iaurs Europa. Orai Lietuvoje iliks nepastovs. Jau pirmadien kitas ciklonas ada sukelti smarkias litis, vliau orai taps vsesni. Vasarika kaitra nenumato-ma iki pat liepos pradios. </p><p>orai.lt, VL inf.</p><p>Dien: +19 +24</p><p>Nakt: +7 +12 </p><p>Dien: +17 +22</p><p>Nakt: +11 +16</p><p>PorytDien: +16 +21</p><p>Nakt: +11 +17 </p><p>Universaliose arenose rengini galt bti ir daugiau, taiau jas nesiveria vairi sporto ak atstovai. Pelnin-giausi kol kas yra krepinio empionatai, kuriems dmesio negaili ir iniasklaida. Petro Malko nuotrauka</p><p>Arenos pavadinimas Statyb smata (mln. Lt)</p><p>Atidarymo metai </p><p>Alytaus sporto rmai (rekonstrukcija) 30 2011Kauno algirio arena 172 2011Klaipdos vyturio arena 72 2011Panevio Cido arena 108 2008iauli arena 75,5 2007Vilniaus Siemens arena 68 2004</p><p>Kodl rengini maai, moni maai, reikia klausti aren valdymo operatori. Aren savininks yra savivaldybs, todl jos, o ne valsty-bs institucijos, atsakingos u centr panaudojim, teig K.Rimelis.</p><p>Milijonus kainavusios arenos atostogauja</p></li><li><p>32012 m. birelio 23 d. Nr. 50 (9173)Valstiei laikratis</p><p>e Atkelta i 1 p. Europos uodegoje</p><p>Vienos visuomenins organizacijos forume neseniai paskelbtas palygini-mas sukl ok dalyviams ir j pasi-piktinim. Anglijoje nekvalifi kuotas darbininkas u minimal valandin atlyg gali nusipirkti 1 l pieno, 1 kg milt, 1 kg cukraus, 6 kiauinius, 1 lit-r aliejaus ir automobilio bak pilti litr dyzelino. Lietuvoje nekvalifi kuo-tas darbininkas, usidirbs minima-l valandin atlyg, neigali nusipirkti 1 l dyzelino ar 1 l aliejaus, o i keturi anksiau ivardyt produkt stengia nusipirkti tik vien kur nors, nes ki-tiems sigyti pinig nepakakt.</p><p>Per kriz Vokietijoje nedarbas padidjo 1 proc., o Lietuvoje nuo 2008 m. jis iaugo kelis kartus ir tai buvo didiausias nedarbas visoje ES, neskai-tant Latvijos. Ms minimalus ir vidu-tinis darbo umokestis vienas maiau-si ES treias nuo galo po bulgar ir rumun ir, kaip teig Darbo ir sociali-ni tyrim instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruevskis, nuo daugumos ES ali atsilieka 25 kartus. Svarbiau-si vartojimo ir paslaug preki kainos skiriasi vos 20 proc. Taiau lietuviai nori gyventi kaip visi normals mons: pasistatyti nam, automobilio bak si-pilti degal, o ilumos tiekjams neati-duoti paskutini cent.</p><p>Posakis, kad lietuvis ir ant ak-mens prasigyvens, nra lautas i pirto. Ms tautieiai puiks ra-cionalizatoriai ir iradjai, sukurian-tys ar savaip pritaikantys kit jau </p><p>irastas technologijas. Deja, mokslo iniomis pagrsta saviveikla neatve-ria kelio auktosioms technologi-joms, ji tik padeda igyventi.</p><p>Ribojo aliejaus pardavim</p><p>Remiantis ES direktyvomis, 2020 m. sunaudojam biodegal kie-kis turs sudaryti net 10 proc. viso sunaudojamo degal kiekio. Turbt nedaugelis ino, kad gudrs lietuviai plan vykd deimteriopai. Ro-kikio rajono Panemunlio gyven-toja Rasa Bitinien apie degal tau-pym, pilant bak aliej, ino ne i nuogird. Anksiau, kai eima tu-</p><p>rjo nenauj Peugeot marks au-tobusiuk, degalin sukdavo retai. Valgomj, kepti ir salotoms gardinti skirt aliej parduotuvje pirkdavo dmis. Dje dvylika buteliu-k po litr, pasakojo moteris. Jie atstodavo madaug tiek pat dyzelino, o kainuodavo pigiau. Aliej naudoti vietoje degal apsimokjo, kol jo kai-na nesiek trij lit.</p><p>Vietos gyventojai...</p></li></ul>