Valstiečių laikraštis 2010 12 01

Download Valstiečių laikraštis 2010 12 01

Post on 30-Mar-2016

219 views

Category:

Documents

0 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 12 01

TRANSCRIPT

2010 gruodio 1, treiadienis Nr. 95 (9010) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Ltetadien VL su prieduetadienisiandien VL su prieduNijol PetroitVL urnalist, nijole.petrosiute@krastospauda.ltiauli apskrityje vis da-niau kryiuojasi ietys dl gali-mybi studij, kuri reikalauja-ma rengiant vairius projektus, naudos, nes danai jos bna tik popierins, realiai negyvendi-namos, nors u jas sumokami milijonai. Galimybe lengvai udirbti naudojasi daugyb alyje si-steigusi konsultacini fi rm ir fi rmeli, kurios dirba be jokios atsakomybs ir kurioms neke-liami jokie reikalavimai.Seniai inomos tiesosNeseniai iauli miesto savival-dybje buvo pristatyta iauli oro uosto galimybi studija. Jos reng-ja bendrov Savvin toje studijo-je pateik jau sen seniausiai ino-mas tiesas. Nukelta 3 psl. fPremjero patarjai monse vaistosi prievaizd biznaisApie tai 4 psl. f Apie tai 8 psl. fRaimundo uikos nuotraukaaliai atgin nelaimi Kasmet vos paspaudus stipres-niam altukui Lietuvoje pasipila nelaims. Pirmj iemik io rudens savaitgal dl netvarkin-g krosni liepsnojo gyvenamieji namai, medikai beviltikai band atgaivinti pirmuosius suallius, neivengta auk ir keliuose.Maiau mokti u elektr vargu ar pavyksNuo kit met balandio gy-ventojai jau gals pasirinkti du naujus mokjimo u elektr pla-nus Namai ir Namai plius, ta-iau vartotojai jau dabar abejoja deklaruojama pokyi nauda ir galimybe maiau mokti.Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus patarjai jauiasi lyg galingo pono samdiniai, galintys okdinti valstybines bendroves ir teissaug.Saulius Tvirbutas. Isamiau skaitykite 2 psl. Premjero patarjas Mykolas Majauskas i Lietuvos geleinkeli pareikalavo valstybs biudetui tbt rasti 250 mln. Lt. Eltos ir Raimundo uikos nuotraukosGalimybi studijos proga gauti lengv pinig kinink inios Ekologini ki alyje nra labai daug, trksta j vairovs ir didesnio valstybs dmesio jiems. Lietuvos ems kio bei maisto gamybos pramons atei-tis priklausys nuo to, ar perdir-bjai sitvirtins besivystaniose rinkose.Sodiet Tautinio paveldo produkt tradicinio amatininko vardas Lie-tuvoje suteiktas jau daugiau nei dvideimiai krybingiausi audj. Pirmi apie artjanias ven-tes skuba priminti didieji preky-bos centrai.250250 mln. Ltmln. Lt2 2010 gruodio 1 Nr. 95 (9010)Valstiei laikratisSaulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.ltPremjero A.Kubiliaus patarjai iemet neivengia dmesio. Pava-sar nustebino Virgio Valentinavi-iaus ygis Finansini nusikalti-m tyrimo tarnyb (FNTT), kur jis pareikalavo ikiteisminio tyrimo dokument, nors demokratinse valstybse galioja neginytinas tei-ssaugos nepriklausomybs nuo valdios principas.Dabar aiota sukl patarjas Mykolas Majauskas. Jis i Lietuvos geleinkeli pareikalavo valstybs biudetui tbt rasti 250 mln. Lt. Premjeras tok patarj elges pa-teisina ir sako, kad jie veikia su jo inia. Kai kuriems politikams tai primena sovietmeio laikus, kai reikaling efams tvark telefo-nu vedindavo partijos komitet sekretoriai.Milijonai bet kuria kainaJei Lietuvos geleinkeli atsto-vai teisingai perteik premjero pata-rjo ekonomikos ir fi nans klausimais M.Majausko odius, jo kalba, kai jis paskambino i valstybin bendro-v, buvo panai prajusio deimtme-io reketininko. Skambina premje-ro patarjas. Surinkite biudet 250 milijon lit. Grynaisiais ar dividen-dais kaip norite. Taiau pinigai turi bti, tokia patarjo formuluot te-lefoninio pokalbio metu nuskambjo alies iniasklaidoje.Lietuvos geleinkeli vyriausiajai fi nansininkei patarjas patar mainti statin mons kapital arba imti pa-skol i banko. is reikalavimas o-kiravo ne tik Lietuvos geleinkeli generalin direktori Stas Dailyd-k, bet ir susisiekimo ministr Eligi-j Masiul, kurio ministerijai pavalds Lietuvos geleinkeliai. Pasirodo, mi-nistras apie tokius skambuius nieko neinojo.Pasak parlamentaro Juozo Ole-kos, toks patarjo elgesys perengia padorumo ribas. Tai rodo nepagar-b kit ministr atvilgiu ir premje-ro nepasitikjim jais, mano seim-nas. Jei valstybin mon yra pavaldi ministerijai, jos vadovas ir turi kelti tokius svarbius klausimus, nes btent jis atsakingas u moni veikl. Keis-ta, kai ias funkcijas perima premjero patarjas.Kriminalinis atspalvisPatarjo pastangos i valstybini moni imuti kuo daugiau pinig biudetui isirutuliojo ir kriminalin istorij. Praeit savait M.Majauskas kreipsi teissaugos institucijas, nes namo laiptinje paliktame dukros ve-imlyje sako rads atlenkiam peil. Nemgstu smokslo teorij, taiau neturiu teiss rizikuoti savo brangiau-si moni sveikata ir ramybe. Jei tai kvaili juokai, tegul pareignai isiai-kina ir pareikalauja atsakomybs. Jei tai grasinimas, susijs su mano tiesio-giniu darbu, tai mano atsakas vieu-mas ir tikjimas teissaugos profesio-nalumu, sak M.Majauskas.Jis paminjo ir pokalb telefonu su S.Dailydka, leisdamas suprasti, kad tai galima suvokti kaip grasinim. Lie-tuvos geleinkeli vadovas es kal-bjs apie jaunus ir energingus mo-nes, kurie, padar klaid, kartais bna baudiami, ir paskui jiems bna sun-ku atsikelti.S.Dailydka atsako, kad neino patarjo nam adreso ir n negal-voja grasinti, o jo odiai paimti i pokalbio telefonu su patarju apie reikalavimus rasti 250 mln. Lt. Jam pasakiau, kad jis jaunas mogus, turi eim, o tokiais skambuiais gali sau pakenkti, turdamas omenyje atei-ties karjer ir pareigno reputaci-j, teig S.Dailydka.Jauiasi visagaliaisPremjero patarj kariaunoje ne tik M.Majauskas pagarsjo agresy-vumu. Pavasar, kai FNTT pradjo tyrim dl galimos aferos pasisavinti 22,5 mln. Lt ES paramos, teissaugi-nink bstin atjo premjero patarjas politikos klausimais V.Valentinaviius ir pareikalavo parodyti ikiteisminio tyrimo dokumentus. Tai nustebino ir vidaus reikal ministr Raimun-d Palait, nes iki iol premjero atsto-vai nesirausdavo ikiteisminio tyrimo mediagoje, kol tyrimas nebdavo baigtas.Maa to, dalyvaudamas televizijos laidose V.Valentinaviius m nuro-dinti, kad atsistatydinusio FNTT vadovo post negali pretenduoti jo pavaduotojas.Seimo nario Valentino Mazuro-nio duomenimis, is patarjo aki-broktas nra vienkartinis. inau, kad V.Valentinaviius ir dabar vis paskambina specialiosioms tarny-boms ir davinja joms nurodymus, teig parlamentaras. M.Majausko ir V.Valentinaviiaus veiksmai rodo, kad A.Kubilius nelabai supran-ta, kokios yra patarj funkcijos. Premjeras diegia sovietini komi-tet tvark, kai partijos vardu sek-retoriai sakindavo monms ir tar-nyboms.AktualijosM.Majausko ir V.Valentinaviiaus veiksmai rodo, kad A.Kubilius nelabai supranta, kokios yra patarj funkcijos. Premjeras diegia sovietini komitet tvark, kai partijos vardu sekretoriai sakindavo monms ir tarnyboms, mano V.Mazuronis.Patarjai pamiro, kas esantysLauras Bielinis, politologasPremjero patarjai turi patarti prem-jerui, kaip veikti, o ne imuinti pini-gus i bendrovi ar kitis ikiteismi-ni tyrim procesus. Taip elgdamiesi jie pakliva keblias situacijas ir ne-puoia premjero institucijos. Manau, kad po toki veiksm kyla abejoni dl patarj kompetencijos ir aps-kritai j galimybs dalyvauti politi-nje veikloje.Trksta susikalbjimo VyriausybjeGintaras Aleknonis, Mykolo Romerio universiteto docentasVyriausybs kabinetas turt labiau derinti savo veiksmus, tada iveng-tume toki nesusipratim, kaip buvo su Lietuvos geleinkeliais. Dabar susidaro spdis, kad ministerijos pagal partijas isidalijo relius ir nemato bendro vaizdo, todl minis-trai nustemba, kai j reikalus imasi sprsti patarjai.Valstybins mons ities turt la-biau prisidti prie biudeto gausi-nimo, nes ms valstybs turtas, palyginti su kitomis alimis, inau-dojamas neefektyviai. Tai turi bti daroma iekant kitoki valstybini moni valdymo modeli, skaiiuo-jant ir analizuojant. Paprastai paimti daug pinig i valstybs bendrovs neutenka, juk paskui gali tekti jas vl fi nansuoti, kai reiks gyvendinti investicinius projektus.Premjero patarjai monse vaistosi prievaizd biznaisKai kuri premjero patarj veiksmai rodo, kad A.Kubilius nelabai supran-ta, kokios yra j funkcijos. Raimundo uikos nuotraukaSeimas vakar ypatingos skubos tvarka prim Pridtins verts mokesio statymo pataisas, ku-riomis nutarta pratsti dabartini lengvatini PVM tarif galiojim.Priimtomis pataisomis nutarta iki 2011 m. gruodio 31 d. pratsti len-gvatinio 9 proc. PVM tarifo taikym ilumos energijai, tiekiamai gyvena-mosioms patalpoms ildyti (skaitant ilumos energij, perduodam per karto vandens tiekimo sistem), u gyvenamsias patalpas tiekiamam kartam vandeniui arba altam van-deniui kartam vandeniui paruo-ti bei ilumos energijai, sunaudotai iam vandeniui paildyti.Lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikym nutarta pratsti ir vaistams, medicinos pagalbos priemonms, kai i preki sigijimo ilaidos visikai ar i dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo statymo nustatyta tvarka.Priimtais statymo pakeitimais Seimas nutar nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodio 31 d. tvir-tinti lengvatin 9 proc. tarif turizmo veikl reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka teikiamoms viebu-io tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms.Taip pat, pritarus Seimo nario Ge-dimino Navaiio pataisai, nutarta ne-ribotam laikui tvirtinti 9 proc. lengva-tin PVM tarifo taikym knygoms ir neperiodiniams informaciniams lei-diniams (skaitant vadovlius, pratyb ssiuvinius, enciklopedijas, odynus, inynus, informacines broiras, nuot-rauk ir reprodukcij albumus, vaiki-kas knygeles su paveikslliais, pieimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankratines natas, emlapius, sche-mas ir brinius, iskyrus kalendorius, ura knygeles ir kitus panaaus po-bdio spaudinius).Eltos, VL inf.Juozas: A.Kubilius demonstruoja akivaizd diktat visur ir visiems. O savo diktatori-k bd pridengia patarjais. Jie tik paprasti pasiuntinukai, uoliai vykdantys boso vali. Tai, beje, labai ivis visada bdinga konservatoriams, kai tik jie patenka valdi.Gintaras .: Koks premjeras, tokie ir patarjai. Matyti, kad M.Majauskas tik te-orikai imano ekonomika, o realybje nelabai sivaizduoja, i kur atsiranda pinigai. Teisingai politologas Aleknonis sako, kad negalima tiesiog paimti ketvirt milijardo i bendrovs. Gal Lietuvos geleinkeliai ir nekikai tvarkosi, tikrai galt daugiau dividend atseikti valstybei, bet vienu skambuiu to neisprsi. Btinos struktri-ns permainos valstybinse monse.Rima G.: Dl Lietuvos geleinkeli M.Majauskas persisteng. Matyt, perm i Vyriausybs taktik paimti pinigus tiesiog su skaiiavimo mainle paskaiiavus gali-mus, bet tik galimus, mokesius. O apie strategin mstym nra k ir kalbti. O jau V.Valentinaviiaus elgesys apskritai sunkiai komentuojamas. Patarjas politikos klausi-mais duoda nurodymus teissaugai! Valdia paversta tikru cirku, tik, deja, labai bran-giai kainuojaniu mokesi moktojams.K apie premjero patarjus mano portalo valstietis.lt skaitytojaiSeimas prats lengvatini PVM tarif taikymIki 2011 m. gruodio 31 d. pratstas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas ilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms ildyti. Martyno Vidzbelio nuotrauka32010 gruodio 1 Nr. 95 (9010)Valstiei laikratis AktualijosStudijoje teigiama, kad iauli oro uostas nra trauktas strategi-nius valstybs dokumentus, kad, b-damas ir civilinis, ir karinis, jis gy-ja ne tik pranaumo, bet ir trkum, kad oro uostas galt labiau inaudo-ti savo galimybes gabenant gyvulius. Tai, pasak tarybos nario Alfredo Lan-kausko, yra labai seniai inomi daly-kai, kuriems dar kart surayti joki studij nereikjo.Nebuvo naujas ir studijos rengj silymas iauli universitete rengti lktuv technins prieiros specia-listus, nes jie ia jau yra rengiami.Studijos rengjai prijo prie iva-dos, kad iauli oro uost pltoti ver-ta, taiau kaip tai daryti, pasilym nepateik. 60 tkst. Lt mokesi mo-ktojams kainavusioje studijoje atsa-kym labiausiai rpimus klausimus nra. Tiesa, jos autoriai nurod, kad investicijos oro uost turt siek-ti daugiau kaip 35 mln. Lt, i kuri 25 mln. Lt reikt investuoti krovi-ni terminal, nors tai ir neatsipirkt. O kad studijos usakovams pernelyg neskaudt irdies, rengjai primena, kad jog bt naudojami ES strukt-rini fond pinigai.iauli savivaldyb, suabejojusi, ar jiems inom dalyk priminimas ver-tas toki pinig, nusprend kreiptis nepriklausomus ekspertus ir savival-dybs Vidaus audito tarnybai paved vertinti i galimybi studij.iuklini reikalaiNuomons kryiavosi ir dl regio-no atliek tvarkymo centro (RATC) usakytos komunalini atliek tvar-kymo galimybi studijos. Pirmiausia sukritikuotas galimybi studijos tei-ginys, kad kompostavimo des a-liosioms atliekoms turintys gyventojai u atliekas mokt tik 28 Lt meti-n mokest. O tai, pasak bendrovs Specializuotas transportas direkto-riaus Rolando Stanio, bt uprogra-muotas 30 mln. Lt trkumas. iau-li miesto savivaldybs tarybos narys Jonas Bartkus mano, kad galimy-bi studijos rengjai tik blefuoja, nes prie por savaii galimybi studijoje buvo nurodomas 84 Lt dydio tarifas, o diskusij dien jis aptirpo iki 28 Lt, nors dokumente, pasak J.Bartkaus, niekas nepasikeit, net paveiksliukai liko tie patys. iauliet koleg palaik ir Radvilikio rajono vicemeras Jonas Povilaitis. Galop suabejota, gal savi-valdybms svarstyti pateikti skirtingi galimybi studijos variantai.Dl 160 tkst. Lt kainavusios iauli regiono atliek tvarkymo cen-tro galimybi studijos diskutuojama kone kasdien, bet vietos politikai sako, kad atsakym daugel klausim i studijos rengj UAB Nacionalinis projekt rengimas specialist negau-ta. Tad ko vertos tokios galimybi studijos? retorikai klaus iauli rajono vicemeras Jonas Novogreckis.pareigojo sverti vairuotojusiauliks Busturo bendrovs ga-limybi studija dl darbuotoj skati-nimo pavirto anekdot. Busturas, pasiras su konsultacine fi rma Veik-ma sutart vairuotoj kvalifi kacijos metmenims parengti ir tam skyrs 12 tkst. lit, atrodo, nepastebjo, kad tai yra tik socialini moksl magis-tro darbas, kuriame samprotaujama, kaip bt galima priversti autobus vairuotojus kelti savo kvalifi kacij, laikytis sveiko gyvenimo bdo ir kt. Bendrovs profesins sjungos pir-minink Elena Dinien mano, kad tai yra paprasiausias pinig plovimas.Logistikos centro vizijosTaiau bene labiausiai savo umo-jais stebina iauliuose ketinamo kurti Logistikos centro galimybi studija, kainavusi 679 tkst. Lt. Savivaldybs tarybos Finans ir ekonomikos komi-teto nariai vl klausia to paties: kam to-kia studija reikalinga, jei mes ir be jos inome, k reikia daryti. Taiau tokio dokumento, siekiant ES paramos, rei-kalauja Susisiekimo ministerija. Tai-gi prie vj nepapsi, nes nepateikus galimybi studij ministerijos net ne-sineka dl konkrei ES fi nansuoja-m projekt. Todl savivaldybs yra priverstos mokti u galimybi studi-jas, kad gaut projektams gyvendinti skirt pinig. Vietos politikai kol kas gali tik pykti ir raginti i problem, kai galimybi studij kaina virija sveiko proto ribas, sprsti visos alies mastu.Savivaldybs Investicij ir miesto pltros skyriaus vedja Aist alevi-ien sako, kad galimybi studijas ga-lima pateisinti tik tokiu atveju, jei pa-ramos siekiantieji objekte nra pradj darb. Bet jei yra konkretus objektas ir konkrets ketinimai, tai kam u tai dar kam nors pinigus mokti?Studijos gula staliusiauli miesto savivaldyb, galimy-bi studijoms ileidusi apie milijon, jas tiesiog kolekcionuoja staliuose. Viena toki prie kelet met reng-ta minto Logistikos centro studija, u kuri buvo sumokta 30 tkst. Lt, bet Susisiekimo ministerija pripai-no j kaip visikai netinkam. Ar tiks iandienin, jau kainuosianti daugiau kaip pus milijono, irgi niekas negali garantuoti. Prastai parengta buvo pri-painta ir daugiau kaip 55 tkst. Lt kainavusi iauli vieojo keleivinio transporto pltros galimybi studija. Taip pat vertinta ir 35 tkst. Lt kai-navusi Salduvs parko galimybi stu-dija. sra galima tsti ir tsti.A.aleviien sako, kad sutartyse su konsultacinmis fi rmomis numa-tytos baudos, taiau galimybi studij rengjai yra tikri gudruiai, inantys, kaip isisukti, kad nepavykt rody-ti, jog darbas atliktas prastai. Jie pa-silo tariamam darbo brokui rodyti samdyti ekspertus ir kreiptis teism. Bet tam vlgi reikia papildom pini-g ir laiko.Pilietins visuomens aktyvist, ilgamet miesto tarybos nar Ire-na Vasinauskait dar tiesesn: Ga-limybi studija yra proga pasiimti pinig ir studij rengianiajam, ir usakaniajam.Nepateikus galimybi studij ministerijos net nesineka dl konkrei ES fi nansuojam projekt. Tad savivaldybs yra priverstos mokti u studijas, kad gaut projektams gyvendinti skirt pinig.Galimybi studijos proga gauti lengv pinigDelia.Saul teka 8.18, leidiasi 15.58.Dien: -8 -13Rytoj PorytiandienDien: -13 -18 Dien: -6 -11OraiNakt: -8 -13Nakt: -13 -18 Nakt: -8 -13 iandien nors ir ypsosis saul, taiau ilumos ji nepadovanos. dienojus temperat-ra nenoriai pasieks 813 laipsni alio. Debes bus nedaug, todl nesnigs. Nakt tem-peratra kris, o ryt termometrai rodys 1318, kai kur ir 2022 laipsnius alio. Dien altis ltai i Lietuvos prads trauktis. Saul pasislps u debes ydo. Pietiniuose ra-jonuose prads snigti. Sniegas keliaus iaurin Lietuvos dal. Prads stiprti pietryi, ryt vjas. Temperatra po truput kils. Vakare bus 611 laipsni alio. Penktadienio naktis debesuota ir ne tokia alta. emiausia temperatra 813 laipsni alio. Kai kur truput pasnigs. Dien pasnigs visoje alyje. Aukiausia temperatra 16 laips-niai alio. etadien lengvas altukas laikysis tiek nakt, tiek ir dien. Vytautas Sakalauskasiauli miesto savivaldybje buvo pristatyta nevykusi iauli oro uosto galimybi studija. miestas.net nuotraukaRta VainienLietuvos laisvosios rinkos instituto prezident2010 metais pagal korupcijos suvokimo indeks Lietuva ver-tinta 5 balais i 10. Pernai Lie-tuvos korupcijos lygis buvo 4,9 balo, taigi pagerjimas yra tik simbolinis. 30-ies Europos valstybi sra-e Lietuva uima 22 viet. Len-kiame Latvij, kuri yra 25 vieto-je, taiau atsiliekame nuo Estijos, kuri uima 15 viet.Duok ky neliks problemosReitingai reitingais, taiau ir be j inome, kad gyvename itin korumpuotoje alyje, kur kyis ir blatas yra itin paplits problem sprendimo bdas. Korupcija yra tikrai gerai ityri-ntas reikinys. Visi tyrimai viena-reikmikai patvirtina, kad korup-cija valstybje tuo maesn, kuo ta valstyb ekonomikai laisvesn ar slygos verslui paprastesns. Toks ryys nustatytas tiek vertinant eko-nomin laisv apskritai, tiek atskirus ekonomins laisvs ar verslo slyg aspektus.Pavyzdiui, Tarptautins eko-nomikos instituto tyrimas nustat ymi priklausomyb tarp ekono-mins laisvs 66 valstybse ir ko-rupcijos maumo jose. Pastarasis tyrimas taip pat nustat ir tai, kad korupcija valstybje didesn, jei di-desn vaidmen joje vaidina valsty-bins mons.Siekia neteistos naudosmogaus kasdienio gyvenimo ir ekonomins veiklos reguliavimai purena dirv korupcijai. Privats as-menys ir valstybs tarnautojai abi-pusiu sutarimu sudaro sandorius, kuriais abu siekia neteistos asme-nins naudos. Taip apgaunama vals-tyb, danai nukenia ir kiti mons ar mons, kuri veiklos galimybs dl vykdyto korupcijos akto gali bti suvarytos.Pagrindin korupcijos prielaida valstybs tarnautojo pareiga ar ga-limyb priimti subjektyv sprendi-m dl privaiam asmeniui svarbaus reikalo.Korupcijos prielaidos tuo dides-ns, kuo valstybs tarnautojas yra maiau atskaitingas ir kontroliuo-jamas. Valstybs tarnyboje beveik neegzistuoja atsakomybs svoka, o tai irgi skatina nusiengti.Reikia reformAtrodyt, taip tiksliai inagri-njus korupcijos prieastis, telieka imtis ryting ingsni mainti reguliavim kiek, valstybs tarnau-toj galiojimus, privatizuoti vals-tybines mones. Juolab kad kve-piani pavyzdi pasaulyje tikrai yra. tai Pie t Korja. 1999 metais ji panaikino 49 proc. alyje taikyt reguliavim bei pritaik naujus re-guliavimo principus, todl Lietuv 2010 metais pralenk 7 vietomis. 1999 metais Piet Korja su Lie-tuva pagal korupcijos suvokimo in-deks dalijosi 50 vieta.Parengta pagal Ekonomika.ltAr baudos padeda kovoti su korupcija?Transparency International tyrimai rodo, kad Lietuvoje korupcija sumajo tik simbolikai.e Atkelta i 1 psl. Korupcijos prielaidos tuo didesns, kuo valstybs tarnautojas yra maiau atskaitingas ir kontroliuojamas. Martyno Vidzbelio nuotrauka4 2010 gruodio 1 Nr. 95 (9010)Valstiei laikratisAktualijosLina PeelinienVL urnalist, lina.peceliuniene@krastospauda.ltPremjero Andriaus Kubiliaus patarjas Mykolas Majauskas vaizdiai pademonstravo, kaip dt aukso kiauinius valstybi-ni moni holdingas Visuomis, kurio koncepcij u Lietuvos pi-nigus kr skandinav ekspertai. Dariniui nebuvo lemta gimti, nes ms politikai nesuprato Visuo-mio veikimo princip. Dabar jau aiks principai.Paskambino M.Majauskas Lietuvos geleinkelius ir pa-reikalavo kitmet duoti biude-tui 250 mln. lit jei ne i pelno dividendais, tai mainant statin kapital arba pasiskolinus. Gry-nas reketas: nesvarbu, i kur, svar-bu, kad bt reikiama suma. Dar graiau: M.Majauskas kreipsi ir teissaug ir pareik, kad Lie-tuvos geleinkeli generalinis direktorius Stasys Dailydka jam grasino, o savo vaiko veimlyje jis rado peil.Premjeras galjo pasakyti, kad po toki ygi jis atsisako savo parjo paslaug. Bet kur tau. A.Kubilius pareik, kad jauna-sis patarjas veik su jo inia.O kaip kitaip? Juk A.Kubilius aistringai pasigriebs Visuomio idj visiems pasakojo, kaip pel-ningai dirbs valstybs mons ir kaip jos duos biudetui kasmet po 1,5 mlrd. Lt dividend. Jau ki-tmet premjeras adjo pus mi-lijardo gauti. Pasakojo, kaip blogai dabar, nes valstybs mons net neino, kad turi dirbti pelningai, niekas joms nepasako, koki pelno dal dividendais paversti.Tiesa, Vyriausyb kit met biudeto projekt ra tik 30 mln. Lt i t dividend. Bet Sei-mo Biudeto ir fi nans komite-tas, premjero pasakas prisimins, paragino Vyriausyb padidin-ti valstybs pajamas sirayti biudet 300 mln. Lt i valsty-bs moni. Tada ir m uoliai veikti M.Majauskas dav usa-kym Lietuvos geleinkeliams. Ne tik jiems. M.Majauskas buvo isikviets Vyriausyb ir ener-getikos moni vadovus. Reika-lavo ir i j.Pasak M.Majausko, valstybs valdomo energetikos sektoriaus bendrovi sukauptas nepaskirs-tytas pelnas sudaro apie 1,3 mlrd. Lt, o biudet energetikai pla-nuoja sumokti vos 40 mln. Lt ir tik 2012 metais.Lietuvos geleinkeli mo-n per 20072009 metus udirbo 250 mln. Lt grynojo pelno, taiau valstybei sumokjo tik 20 mln. Lt. iemet ios mons udirb-tas pelnas jau siekia per 100 mln. Lt. Bet Lietuvos geleinkeliai iemet prognozuoja tik 35 mln. Lt peln, nes per paskutinius i met mnesius ada didinti mo-ns snaudas.Ne paslaptis, kad nuo pat 1990-j valstybs mons gavo neabot laisv be didesni sipa-reigojim ir atsakomybs. Jautsi beveik kaip privaios monopoli-jos: jokios konkurencins kovos, jokios baims bankrutuoti. Kam neti peln valstybei, jei galima ipsti ilaidas ir etatus? Kad tu-rtum savo ministro palankum, darbini krv jo partiei. Visi inojo, kad toks veiklos bdas pa-togiausias norint ilikti ilgaamiu valstybs mons vadovu. Nors valstybs monms drau-diama fi nansikai remti parti-jas, bet politikai nabdjosi, kad randama bd paremti. tai dl to taip ir buvo: tik iemet suskai-iuota, kad valstyb valdo apie 18 milijard lit siekiant turt, o biudetas i 300 moni skai-iavo vos keli deimi milijon gaunam naud.inoma, reikia nepamir-ti, kad valstybs mons velka ir socialini funkcij nat (Lie-tuvos geleinkeliai nuostolin-gai veiojo keleivius, Lietuvos patas ne laikraius kaimui, urdijos priirjo ir sodino mi-kus). Galbt pelno siekimas net nra pag rindinis valstybs mo-ni tikslas. Lietuvos energij nuo virpelni saugojo Valstybi-n kain ir energetikos kontro-ls komisija neleido be proto didinti elektros energijos tarif, skaiiavo snaudas.Akivaizdu, kad reikia stipres-ns valstybs moni kontrols. Pirmadien Vyriausyb patvir-tino koncepcij, pagal kuri Fi-nans ministerijai pavesta atlikti t pat, k band M.Majauskas kasmet nustatyti valstybs mo-nms dividend skaii. Kain ar tai pats geriausias bdas? Pelno dydis, investicijos ar dividendai priklauso nuo daugelio objekty-vi kriterij. Visa tai turi reguliuoti moni valdybos, kuriose sdi savininko valstybs atstovai. Efekty-viausia, ko gero, jei vadov at-lyginimai bus susieti su moni veik los rezultatais. Tai labiau ska-tina negu prievarta.Indr SesartVL urnalist,indresesarte@krastospauda.ltValstybins kain ir energe-tikos kontrols komisijos spren-dimas kitmet nedidinti elektros kainos nuteikia optimistikai. Taip pat paskelbta apie naujov nuo kit met antro ketvirio leisti var-totojams savo nuoira pasirinkti naujus mokjimo planus Namai ir Namai plius.Juos pasirinkus reikt mokti abonentin mokest ir maesn kai-n u kilovatvaland nei siloma ki-taip mokantiesiems. Taiau jau dabar aiku, kad naujieji mokjimo planai bus naudingi tik daug elektros ener-gijos suvartojantiems gyventojams, o tiems, kurie tik jungia lemput ir te-levizori, nauja tvarka nepasiteisins, todl teks likti prie senosios.ingsnis rinkos atvrimNam kiams nuo pavasario bus pasilyti papildomi, laisvai pasiren-kami mokjimo u elektros energij planai. Tai, kad tie planai bus laisvai pasirenkami, jau yra pirmasis ings-nis tolesn rinkos atvrim, pa-br komisijos pirminink Diana Korsakait. Gyventojai turt ap-siskaiiuoti ir pasirinkti geriausi jo vartojimo proius atitinkant mo-kjimo plan bei nusprsti, ar jiems tikslinga pasirinkti silomus naujus mokjimo planus Namai ir Namai plius, ar likti prie senosios tvarkos su Standartiniu, Virykls ar 12 000 planu.D.Korsakaits teigimu, nauji mo-kjimo planai leis nustatyti, ar pasi-rinkti tarifai geriausiai atitinka j var-tojimo proius ir ar mnesio sskaita yra galbt maiausia.Komisija savo tinklalapyje pa-teik kelis pavyzdius, kurie jau da-bar turt padti gyventojams ap-sisprsti, portalui valstietis.lt teig D.Korsakait. Taip pat nortsi priminti, kad vartotojai turi teis ne-mokamai keisti pasirinkt mokji-mo plan maiausiai du kartus per metus.Ilieka naktinis ir veni tarifaiRespublikini bsto valdymo ir prieiros rm, vienijani alies but savinink bendrijas ir jas admi-nistruojanias mones, prezidentas Juozas Antanaitis teig, kad svarbiau-sia naujiena ta, jog elektra nebrangs, ir tai, kad nra atsisakoma naktinio, veni tarif.Nedaug elektros suvartojantys gyventojai jokios naudos i nauj mo-kjimo plan nepajus. Taiau tai yra normalu, nes tie, kurie vartoja daug elektros, moka maiau. Komisija, pa-silydama naujus mokjimo planus, tiesiog suvienodino energijos pirkimo koncepcij, vardijo J.Antanaitis.Pasak panekovo, pakeitimus d-mes turt atkreipti tie, kurie elektra ildo namus, butus, kuri bstuose yra ildomos grindys. Gerai, kad yra palikti naktiniai, veni tarifai. iuo atveju gali iloti tie, kurie nakt gali jungti vandens ildymo katil ir taip sutaupyti, portalui valstietis.lt sak J.Antanaitis.Respublikini bsto valdy-mo ir prieiros rm prezidento J.Antanaiio teigimu, naujieji mok-jimo planai gali bti palanks elektra ildomuose daugiabuiuose gyvenan-tiems buitiniams vartotojams.tai Vilniuje esantis aliasis na-mas, kuris iki iol neturjo joki leng-vat, dabar gals apsvarstyti naujas galimybes maiau mokti u elektr, pasirenkant naujus mokjimo planus. inoma, toki nam nra daug, bet vis tiek jiems tai bus galimyb taupy-ti, pastebjo J.Antanaitis. Vien tai, kad gyventojams suteikta galimyb rinktis, yra sveikintina iniciatyva.Silo mokjimo plan su fi ksuotu mokesiuGyventojai, besinaudojantys dviej laiko juost tarifu, u dien sunaudo-jam elektr moks 49 ct u kWh, o nakt ir savaitgaliais 34 ct u kWh. O tie, kurie naudojasi dviej laiko juost tarifu ir maist gamina elek-trine virykle, u dien sunaudojam elektr moks 45 ct u kWh, o nakt ir savaitgaliais 32 ct u kWh. Vie-nos laiko juostos tarifas gyventojams liks 45 ct u kWh, naudojantiesiems elektrines virykles 43 ct u kWh.Pasirinkusiesiems Nam plan siloma per mnes taikyti 10 Lt fi k-suot mokest ir 41 ct u kWh, jei gy-ventojas turi vienos laiko zonos tarif, o besinaudojantiesiems dviej laiko zon tarifu fi ksuotas mokestis taip pat bt 10 Lt, dieninis tarifas 44 ct u kWh, naktinis ir savaitgalio 32 ct u kWh. Gyventojai, pasirink pla-n Namai plius, per mnes mokt 20 Lt fi ksuot mokest. Pasirinkusie-ji vienos laiko zonos tarif mokt 39 ct u kWh, o pasirinkusieji dviej laiko zon tarifus nakt ir savaitga-liais mokt 30 ct u kWh, dien 41 ct u kWh.Skelbiama, kad planas Namai tiks gyventojams, kurie per metus sunaudoja per 3 tkst. kWh, arba daugiau nei 250 kWh per m-nes, o Namai plius atitinkamai 6 tkst. kWh per metus, arba 500 kWh per mnes.Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija tikina, kad elektra kitmet nebrangs. Elektros energijos kainos gyventojams gali bti pakore-guotos kit met viduryje tik dl ga-mybos kainos pokyio, spjo ko-misijos pirminink D.Korsakait.Nors valstybs monms draudiama fi nansikai remti partijas, bet politikai nabdjosi, kad randama bd paremti.Jau dabar aiku, kad naujieji mokjimo planai bus naudingi tik daug elektros energijos suvartojantiems gyventojams.aidiame Visuom Tiesiai viesiaiNuo kit met balandio gyventojai jau gals pasirinkti du naujus mokjimo u elektr planus Namai ir Namai plius, taiau vartotojai jau dabar abejoja deklaruojama pokyi nauda ir galimybe maiau mokti u suvartojam elektr.Maiau mokti u elektr vargu ar pavyksKategorikas: Jeigu pakels elektros kain bent centu subursiu bendramin-i armij ir eisiu streikuoti!Naminis: Kaip mokjom taip ir moksim ir k tie planai gali pakeisti... Svarbu, kad elektros kaina bent nekyla, nors dar gali buti persvarstyta vidurvasari.Elektrikas: Oi dar ir kaip klysti jau seniai inoma, kad neskaiiuoja tik kvai-liai!Salomja: Skaiiuoti ir galbt pasirinkti naujus mokjimo planus turi laiko se-nukai, bet kaip matau jiems neaktualus naujieji pasilymai.Portalo valstietis.lt skaitytoj komentarai Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija tikina, kad elektra kit-met nebrangs. Raimundo uikos nuotrauka2010 gruodio 1 Nr. 95 (9010)Valstiei laikratis6 SportasArvydas JockusVL urnalistas, arvydas.jockus@valstietis.ltKauno algirio sporto direk-toriumi pradjs dirbti krepinio treneris Rimantas Grigas pads komandai gyvendinti klubo savi-ninko Vladimiro Romanovo suma-nymus. Reikia paruoti aidjus ne tik i, bet ir kit met kovoms. Be to, rengiame planus, kad ypa jauni aidjai galt aisti aiktel-je per varybas priklausomai nuo varovo stiprumo ar konkrei rungtyni reikms, Valstie-i laikraiui sak 48 met krep-inio specialistas. R.Grigas tikina, kad algiris lemiamas Eurolygos empionato kovas pasieks gerokai sustiprjs.Kuo usiimsite kaip sporto di-rektorius? Kokius udavinius jums ikl klubo vadovyb?Sporto direktorius turi priirti vis sportin veikl bti alia ko-mandos, stebti, kokios pagalbos rei-kia aidjams, ir bti tam tikra tar-pin grandis tarp klubo vadovybs ir komandos.Ar anksiau tokio bendravimo trko?Kuo daugiau bendravimo, kuo daugiau ryi, tuo geresnis rezulta-tas. Vadovyb turi inoti, ko reikia treneriui, o treneriai ir aidjai ko nori vadovyb. To inojimo reikt daugiau. Dvejus metus dirbote algi-rio vyr. treneriu. Ar diaugiats sugrs komand, nors ir kitas pareigas?Aiku, kad diaugiuosi sugrs. algiris legendomis apipinta ko-manda, daugiausia titul ikovojs Lietuvos krepinio klubas. Turbt kiekvienam treneriui, aidjui, spor-to vadybininkui yra didiul garb dirbti algiriui. Taip pat ir man. Atsakomyb ir garb yra labai dide-l. Todl buvo labai smagu priimti t pasilym.Ar jis jums buvo netiktas?Kakada buvau gavs pasilym ateiti dirbti treneriu. Bet tuomet ne-galjau dl tam tikr aplinkybi. Gal-vojau i viso sezon nedirbti. Bet kai pasil ias pareigas, apsidiaugiau.O trenerio darbo nepasiilgsite?Man kaip tik domu priimti nau-j ik gyvenime. Juk nuo pat savo darbo pradios dirbau krepinio tre-neriu. iemet kaip tik sukako 25 me-tai. Dabar norisi iek tiek nurimti, pasiirti daug k i alies.Tad treneri darb visikai ne-sikiite?Ne. Tik padsiu. Toks tikslas ir yra. Klubas visikai pasitiki treneriu Acu Petroviiumi. Norisi tik padti, kad bt dar geresnis rezultatas.iemet algiris atrodo gerokai sustiprjs 4 pergals VTB, 4 per-gals i 6 galim Eurolygos empi-onate. 25 tak skirtumu sumutas Lietuvos rytas. Taiau komandos aidimo kokyb, regis, netenkina klu-bo vadovybs. K reikt tobulinti?Ms udavinys nra diaugtis tuo, k pasiekme. Vis pirma reikia taip paruoti aidjus, kad jie ne vien iais, bet ir kitais metais gerai aist. Yra ilgalaikis planas.O kad taip bt, reikia visiems krepininkams suteikti galimyb kuo daugiau aisti aiktelje. Ponas V.Romanovas ir siekia, kad visi ai-djai jaustsi vienodai prisidj prie komandos rezultat.Kokias pagrindines komandos aidimo spragas matote?aidimas gal ir neblogas, bet ne-pastovus, banguotas. Kartais laimti padeda skm. Eurolygos rungty-nse su lenk klubu iplme perga-l, o galjo ir kitaip baigtis. aidimas kol kas nra stabiliai geras. Bet ko-manda tobulja, daro maiau klaid. Manau, kai prasids lemiamos kovos, ji bus ymiai geriau pasirengusi.Jums keliamas udavinys suras-ti komandoje viet jaunimui. Kaip manote suderinti klubo savininko reikalavim skinti pergales ir nor aiktelje matyti jaunim?Tam ir ruoiame planus, kad ypa jauni aidjai galt gauti aisti aik-telje per varybas, atsivelgiant var-ovo stiprum ar konkrei rungty-ni reikm. Pavyzdiui, Vladimiras Romanovas mano, kad Mindaugas Kuzminskas Eurolygos rungtynse turi aisti apie 56 minutes, per VTB jungtins lygos rungtynes apie 8 minutes, LKL ir BBL nalinse var-ybose apie 15 minui.Kodl Markusui Braunui patik-ta eiti aidianio trenerio asistento pareigas? Ar siekiama sustiprinti tre-neri tab, ar komandai dabar u-tenka jo pozicijos aidj?Ne, ne. Jokiu bdu. Markusas juda labai maai, nes j kamuoja trauma. Pradti aisti jis gali tik kitais metais. Bet jis yra krepininkas, turintis labai didel aidimo patirt. Jis gali padti jauniems aidjams, perduoti vis savo patirt. Juk toki kaip jis, ko gero, ne-daug Europoje surastume. M.Braunas buvo vienas naudingiausi ir rezulta-tyviausi Eurolygos krepinink.Koki srit jis kuruos kaip trene-rio asistentas?Supraskite, jis nesds ant suo-liuko ir nepads treneriams priim-ti taktinius sprendimus. Pagrindinis jo udavinys bus individualiai patar-ti aidjams po treniruoi, kaip to-bulti. Kaip komandos senbuvis jis gali padti ir algiryje aidian-tiems amerikieiams. Juk jis ia ai-dia ketvirt sezon, jau yra beveik kaip vietinis.Rimantas Grigas skaiiuos aidj laikKiekvienam ia dirbti bt didiul garb, diaugsi R.Grigas gavs pasilym sugrti algir. Klaudijaus Driskiaus nuotraukaRimanto Grigo profesin karjeraRimantas Grigas gim 1962 m. rugsjo 17 d. Klaipdoje. 19881992 m. treniravo Kauno algirio dubleri komand. 19961999 m. dirbo Kauno Atleto vyriausiuoju treneriu, Lietuvos jauni (iki 18 met) rinktins vy-riausiuoju treneriu. 19992006 m. vadovavo Kauno algirio-A. Sabonio mokyklos komandai. Nuo 2006 m. kovo 30 d. iki gruodio 3 d. buvo Kauno algirio vyriausiojo trenerio Ainaro Bagatskio asistentas, 2006 m. gruodio mn. tapo koman-dos vyr. treneriu, taiau 2008 m. spalio 19 d. abipusiu susitarimu nutrauk kontrakt su algiriu.2008 m. spalio 27 d. R.Grigas sudar sutart su Ukrainos krepinio super-lygos Kijevo Budivelnik klubu. 2010 m. kovo 16 d. paliko klub.2010 m. lapkriio 27 d. sugro Kauno algirio klub ir tapo sporto direktoriumi.Su algiriu 2007 ir 2008 m. ikovojo Lietuvos krepinio federacijos tau-r ir LKL empionat. Su Budivelnik 2009 m. laimjo Ukrainos krepinio lygos empionato sidabro medalius.Lietuvos tenisininkas Riardas Berankis paskelbtoje Teniso pro-fesional asociacijos (ATP) reiting lentelje i 119-os vietos pakilo 85-. Tai aukiausia vieta 20-me-io lietuvio karjeroje.Lietuvos tenisininkas sekmadie-n laimjo Suomijoje vykus ATP Challenger Tour serijos turny-r IPP Open 2010. R.Berankis i karto peln 125 ATP reitingo takus ir udirbo 15,3 tkst. eur (53 tkst. Lt) premij.Po ios pergals Lietuvos atstovas pirm kart istorijoje prasiver ge-riausi pasaulio tenisinink imtuk. Deimt met siekme io tikslo ir pagaliau pasiekme, po pergals Helsinkyje diaugsi treneris Remigi-jus Balekas. Siek patekti tarp imto geriausi pasaulio tenisinink nuolat kartojo ir pats R.Berankis.iemet is tikslas atrod nutols, nes talentingiausias Lietuvos tenisininkas praleido dal sezono dl netikti j u-klupusios retos ligos toksoplazmozs. Ja Riardas susirgo rugsjo viduryje ir pu-santro mnesio negaljo treniruotis.R.Berankis laimjo antr ATP Challenger Tour serijos turnyr per savo karjer. i met birel lie-tuvis triumfavo turnyre Notingeme (Anglija).Lietuvos tenisininkas ikovojo ne pirm istorin pergal. iemet jis pir-mas i lietuvi pateko pagrindines Vimbldono turnyro Anglijoje viene-t varybas, bet jose pralaimjo an-trame rate.Dvideimtmetis R.Berankis pir-mas lietuvis istorijoje, kuris dalyva-vo pagrindiniame JAV atviro teniso empionato turnyre.2007 m. R.Berankis taip pat ra nauj puslap Lietuvos teniso istorij, nes pirmas i lietuvi tapo JAV atvi-rojo teniso empionato jauni (iki 18 met amiaus) turnyro nugaltoju.Pozicijas ATP reitinge pagerins R.Berankis usitikrino tiesiogin bi-liet Australijos atvirj empiona-t. Sausio 1730 dienomis vyksian-tis Grand Slam serijos turnyras bus kitas svarbiausias Lietuvos teni-so vaigds tikslas.VL inf.Tenisininkas kopia sporto auktumasVilniuje surengt tarptauti-n achmat turnyr, skirt Lie-tuvos achmat patriarcho Vla-do Mikno imtosioms gimimo metinms paminti, laimjo 25-eri ekas Davidas Navara. Jis sekmadien Vilniaus rotuje vy-kusiame fi nale surinko 3,5 tako i 5 galim. Nugaltojui atiteko 5 tkst. Lt premija.Antras pagrindiniame turny-re liko taip pat 3,5 tako surinks 18-metis rusas Aleksandras ima-novas. Trei viet um Slovni-jai atstovaujantis 56-eri ukrainie-tis Aleksandras Beliavskis, pelns 3 takus. Ketvirtas liko 41- Lietuvos atstovas vilnietis Darius Zagorskis, surinks 2,5 tako.Penkt viet um ekijai ats-tovaujantis latvis Igoris Rausis, pelns 1,5 tako, o etas liko pa-jgiausias Lietuvos achmatinin-kas Eduardas Rozentalis Jis peln 1 tak.Turnyro Vladui Miknui 100 priz fond sudar per 30 tkst. Lt.Manau, kad tokios varybos yra perspektyvios, teig Lietuvos achmat federacijos prezidentas Jonas Sidabras. Sumanym ne-trksta. Stengsims ir ateityje pa-silyti k nors domaus. Vilni yra paadjs atvykti Garis Kaspa-rovas.D.Navaros pergals LF vadovo nenustebino. Davidas Vilniuje pa-rod savo sugebjimus. Jis yra tarp 2030 geriausi pasaulio achma-tinink. Tai labai korektikas ai-djas, gerai jauiantis sportin dva-si, teig J.Sidabras. Maloniai nustebino D.Zagorskis, etadie-n laimjs pus nalio varybas. Jis aplenk nemaai auktesn reiting turini aidj.LF prezidentas pabr, kad -nale paskutinis liks E.Rozentalis daug prisidjo prie turnyro orga-nizavimo, todl nukentjo jo aidi-mo kokyb.VL, Eltos inf.Tarptautin achmat turnyr laimjo ekasD.Navara yra tarp 2030 geriausi pasaulio achmatinink. Eltos nuotraukaR.Berankis laimjo antr ATP Challenger Tour serijos turnyr per savo karjer. Eltos nuotraukaLapkriio pabaigoje arba gruodio pradioje ms parduotuvse pasirodo skaisiai oraniniai persimonai. Mgautis jais galsime iki Naujj met ir ilgiau.Rima Marcinkeviienkinink iniosKitus straipsnius skaitykite laikratyjeTautinio paveldo produkt tradicinio amatininko var-das Lietuvoje suteiktas jau daugiau nei dvideimiai krybingiausi audj.Nijol PetroitVL urnalist15 psl.Ekologini ki alyje nra labai daug, trks-ta j vairovs ir didesnio valstybs dmesio jiems.Saulius TvirbutasVL urnalistas9 psl.aliosios emdirbysts sstingisSodiet16 psl.Persimonas tarsi oranin saulKur Rusija steigs karines bazes?Kremlius svarsto galimyb didinti Rusijos ginkluotj pajg karini bazi skaii usienyje.Manvydas Vitknas7 psl.Lietuviai iem vaiuojalengviau nei skandinavaiValstybs mons Kau-no regiono keliai direk-torius Vidmantas Lisaus-kas teigia, kad Lietuvos keliai priirimi geriau nei kai kuriose Europos vals-tybse. Pavyzdiui, skan-dinavai iem valo tik pa-grindinius kelius, be to, laukia, kol nustos snigti ar pustyti. Arvydas JockusVL urnalistas18 psl.Staiga sustabdytas parai-k gauti ES investicin pa-ram pagal supaprastint tvark primimas papik-tino ne vien alies ki-nink.Vida TavorienVL urnalist9 psl.Dl ES paramos priversti lenktyniautietoji pavaraPasaulisPrie stakli iema prabgs nepastebimaiVLA0101VLA0102VLA0103VLA0104VLA0105VLA0106VLA0107VLA0108VLA0109VLA0110VLA0111VLA0112VLA0113VLA0114VLA0115VLA0116VLA0117VLA0118VLA0119VLA0120VLA0121VLA0122VLA0123VLA0124